1c05bf23-e6ed-4528-902d-ca35eb4ca6e7 · Panevėžio apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr                                                                    Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-24-185/2016                                                                          Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02646-2015-1                                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 3.26.1. (S)                                             PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS  NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU    2016 m. sausio 20 d.

              Panevėžys                                        Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Å imkus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,n u s t a t ė :                                         Skundžiamu nutarimu V.

P. pripažintas kaltu padaręs teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 2 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda – 100 Eur bauda už tai, kad 2015-09-20 apie 13.45 val. adresu (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., KarsakiÅ¡kio sen., nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų, juos įžeidinėjo.              Apeliaciniu skundu V.

P. ginčija šį teismo nutarimÄ . Nurodo, kad tariamų pareigÅ«nų, kurie jam nepateikė tarnybinių pažymėjimų, jis neįžeidinėjo nei žodžiu, nei gestais. Pati J. Z. sukėlė konfliktÄ , jį apkaltindama vagimi, internetiniame tinklalapyje pavadindama jį asocialiu asmeniu ir taip įžeisdama jo, kaip piliečio, garbę ir orumÄ bei virÅ¡ydama savo, kaip pareigÅ«nės, įgaliojimus, melagingai iÅ¡kvietė pareigÅ«nus, taip savo veiksmais pažeidė įstatymÄ .             Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodo, kad su V.

P. apeliaciniu skundu nesutinka, nes apylinkės teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ . Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių V. P. padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , o jam skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.             Skundas atmetamas.              Kaip matyti iÅ¡ skundo turinio, apeliantas ginčija jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo faktÄ , nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl Å¡io pažeidimo ir iÅ¡vadomis dėl jo kaltės. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone.

IÅ¡ to akivaizdu, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.              Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad V. P. padarė jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ .

Pripažindamas V. P. kaltu padarius ATPK 187 str. 2 d. numatytÄ teisės pažeidimÄ , apylinkės teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas skundžiamame nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, iÅ¡analizavo ir įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Tuo tarpu pažeidėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų argumentų, kurie sudarytų pagrindÄ abejoti skundžiamo procesinio sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, todėl aukÅ¡tesnės instancijos teismas, neturėdamas pagrindo kitaip vertinti byloje esančių įrodymų ir daryti kitokias iÅ¡vadas, nei padarė apylinkės teismas, visiÅ¡kai pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams.             Apeliaciniame skunde V. P. neigia padaręs jam inkriminuotÄ teisės pažeidimÄ .

Tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, administracinio teisės pažeidimo protokolo, policijos pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų duomenys, policijos pareigÅ«no A. L. teisme duoti parodymai, J. Z. praÅ¡ymas bei kita bylos medžiaga Å¡iuo atveju neginčijamai patvirtina faktÄ , jog V. P. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir vietoje nepakluso teisėtiems policijos pareigÅ«nų reikalavimams atidaryti namo duris – jų neatidarė bei pavartodamas įvairius necenzÅ«rinius žodžius ir rodydamas nepadorius gestus įžeidė policijos pareigÅ«nų garbę ir orumÄ , t. y. padarė ATPK 187 str. 2 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .Vienas iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų yra tas, jog V.

P. nesuprato, jog bendrauja su policijos pareigÅ«nais, nes jie jam nepateikė tarnybinių pažymėjimų. Tačiau vien V. P. veiksmai, kuomet jis pamatęs į jo kiemÄ ateinančius uniforma vilkinčius du policijos pareigÅ«nus, iÅ¡ karto įbėgo į namus ir užsirakino, o policijos pareigÅ«nams nurodžius, kad jie atvyko dėl triukÅ¡mo ir nori dėl to su V. P. pasikalbėti bei papraÅ¡ius atidaryti namo duris, apeliantas pasakė, kad „gaidžiams“ namo durų neatidarys ir kad jie dingtų iÅ¡ jo kiemo, iÅ¡vadino juos „ožiais“ bei rodė jiems nepadorius gestus (atlenktÄ vidurinį pirÅ¡tÄ ), rodo, jog jis suprato, kad bendrauja su policijos pareigÅ«nais.

Be to, V. P. savo pirminiame paaiÅ¡kinime aiÅ¡kiai nurodė, jog pas jį į namus buvo atvykę policijos pareigÅ«nai, tačiau jis jiems durų nedarė ir jų į vidų neįsileido, nes tuo metu blogai jautėsi, skaudėjo galvÄ , buvo padidėjęs kraujo spaudimas. Taigi iÅ¡ pirminio paaiÅ¡kinimo matyti, kad V. P. nebuvo kilę jokių abejonių dėl to, kad pas jį į namus buvo atvažiavę policijos pareigÅ«nai. Jis tik teisme ėmė teigti, jog nesuprato, kad bendrauja su policijos pareigÅ«nais.

Todėl atsižvelgus į tai, V. P. skundo argumentai, jog jis nesuprato, kad bendrauja su policijos pareigÅ«nais, atmetami kaip nepagrįsti ir vertinami kaip jo bandymas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.Apeliantas taip pat neigia įvykio metu vartojęs necenzÅ«rinius žodžius ar rodęs nepadorius gestus. Tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti teisme apklausto policijos pareigÅ«no A. L. parodymais, kur jis tvirtino, kad jam su kolega M. G. gavus praneÅ¡imÄ apie triukÅ¡mÄ sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) sodo namelyje ir nuvykus nurodytu adresu, namelyje užsirakinęs V.

P. ne tik nepakluso teisėtiems jų, kaip policijos pareigÅ«nų, reikalavimams atidaryti namo duris, bet ir jų atžvilgiu vartojo įvairius necenzÅ«rinius žodžius bei rodė nepadorius gestus (atlenktÄ vidurinį pirÅ¡tÄ ), taip įžeisdamas jų, kaip pareigÅ«nų, garbę ir orumÄ , nes analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes minėtas policijos pareigÅ«nas nurodė ir savo tarnybiniame praneÅ¡ime. A. L. parodymai bei jo tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡dėstytos įvykio aplinkybės sutampa ir su kita bylos medžiaga – policijos pareigÅ«no M.

G. tarnybinio praneÅ¡imo duomenimis, J. Z. praÅ¡ymu, kuriame ji tvirtino, jog matė, kaip atvykus policijos pareigÅ«nams, V. P. su kitais asmenimis užsirakino name ir policijos pareigÅ«nų į vidų neįsileido bei pro langÄ jiems rodė nepadorius gestus (atlenktÄ vidurinį pirÅ¡tÄ ), taip juos įžeidinėdamas. Duomenų, kad policijos pareigÅ«nai turėtų pagrindÄ apkalbėti apeliantÄ , byloje nėra, tokių duomenų nenurodė ir pats apeliantas. Todėl, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgęs į minėto policijos pareigÅ«no teisme duotus parodymus bei kitus tarpusavyje sutampančius bylos įrodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog V.

P. nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų nurodymų, neatidarė policijos pareigÅ«nams namo durų bei įžeidė policijos pareigÅ«nų garbę ir orumÄ , vadindamas juos necenzÅ«riniais žodžiais ir rodydamas jiems nepadorius gestus. Taigi darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamoje byloje apelianto kaltė įrodyta neabejotinai, o jo veiksmai visiÅ¡kai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 187 str. 2 d. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad pats V. P. buvo įžeistas, J. Z. apkaltintas vagyste, kad tokiais veiksmais J.

Z. pati virÅ¡ijo savo, kaip pareigÅ«nės, įgaliojimus, o melagingai iÅ¡kviesdama policijÄ , pažeidė įstatymÄ , nenagrinėtini, nes nėra Å¡io skundo dalykas.Taigi remdamasis Å¡iais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl V.

P. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.             Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t ar i a:             Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir V. P. apeliacinio skundo netenkinti.             Ši nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                  Pranas Å imkus