2017-05-30 Nr. AB-11342-3-61-3-04724-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-463-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04724-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aldira“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aldira“ skundą atsakovui Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Aldira“ (toliau – ir UAB „Aldira“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas, panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. ATK2-92/15.

Skunde nurodė, kad 2015 m. birželio 19 d. administracinio teisės pažeidimo protokole pareiškėjo darbuotoja J. T. aiškiai nurodė, kad pirkėjas M. A. savavališkai paėmė dar neatidarytą butelį ir bėgo prie durų, kur jį ir sustabdė policijos pareigūnai. Įmonės darbuotoja paaiškino, kad pardavė tris butelius, du atidarė ir paėmė stiklinę, kad galėtų įpilti alų, bet pirkėjas paėmė butelius ir pabėgo. Nėra jokio teismo sprendimo, kuriame būtų nurodyta, kad J. T. pardavė alų išsinešimui veikdama įmonės naudai ir interesais. Departamento minima 2013 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1363/2013 neturi nieko bendro su šia byla. Departamentas nutarimą priėmė įmonės atstovams nedalyvaujant, perrašė policijos pareigūnų pranešimą, kartodamas tas pačias klaidas – įvykio data vienur nurodoma 2015 m. gegužės 18 d., kitur 2015 m. birželio 18 d., nurodoma ne ta pardavėjos pavardė. Nors pareiškėjas prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos negalint dalyvauti įmonės atstovui, tačiau Departamentas prašymą atsisakė tenkinti. Iš įmonės buvo atimta galimybė duoti paaiškinimus, reikšti pastabas, todėl, pareiškėjo manymu, nutarimas negali būt pripažintas teisėtu.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pareiškėjo skundą prašė atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjo bare 2015 m. birželio 18 d. apie 23.40 val. įvykęs ir pareiškėjo ginčijamas alkoholinių gėrimų pirkimo-pardavimo faktas ir jo aplinkybės jau yra patvirtintos įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A.2.8-2892-972/2015 pardavėjos J. D. atžvilgiu, kuriuo jai buvo skirta 200 Eur bauda. Pareiškėjo padarytą Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą taip pat patvirtina Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto pirmojo PK 2015 m. birželio 22 d. raštu Nr.30-S-68685 pateikta medžiaga, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto pirmojo PK VPS vyresniojo specialisto R. Š. 2015 m. birželio 19 d. tarnybinis pranešimas, tyrėjo A. I. 2015 m. birželio 19 d. tarnybinis pranešimas, pareiškėjo darbuotojos J. D. 2015 m. birželio 19 d. rašytinis paaiškinimas, alkoholinių gėrimų pirkėjo M. A. 2015 m. birželio 18 d. rašytinis paaiškinimas, įvykio metu darytos fotonuotraukos ir kt. Pareiškėjo argumentus dėl alkoholinių gėrimų pirkimo-pardavimo faktinių aplinkybių, jog darbuotoja atidarė alkoholinius gėrimus, padavė stiklinę ir įspėjo, kad gėrimus reikia vartoti vietoje, paneigia pirkėjo M. A. 2015 m. birželio 18 d. rašytinis paaiškinimas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje pardavėjos J. D. atžvilgiu konstatuotos aplinkybės.

Nurodė, kad kartu su 2015 m. rugpjūčio 21 d. prašymu atidėti bylos nagrinėjimą pareiškėjas nepateikė papildomų duomenų, pagrindžiančių prašyme nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo direktoriui išduoto nedarbingumo. Departamentas 2015 m. birželio 26 d. raštu nurodė, kad rašytiniai duomenys nepateikti. Atsižvelgiant į tai, kad įrodymai nebuvo pateikti, prašymas buvo netenkintas ir byla buvo nagrinėjama 2015 m. rugpjūčio 27 d. Departamentas nepažeidė pareiškėjo teisių, o pats pareiškėjas jomis nepasinaudojo visa apimtimi. Pažymėjo, kad pareiškėjas ne pirmą kartą padaro panašaus pobūdžio pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-326/2013; 2013 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1363/2013), tačiau tai nebuvo vertinta kaip pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Aldira“ skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo UAB „Aldira“ baro, esančio adresu Taikos pr. 24 Klaipėdoje, darbuotoja pirkėjui M. A. pardavė tris 0,5 l stiklinius butelius alaus „Švyturys Baltijos Marzen Tamsusis“, iš kurių du atidarė, vieno neatidarė, leido išsinešti gamyklinėje taroje iš baro patalpų.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad pareiškėjo darbuotojos veiksmais nebuvo užtikrintas nupirktų alkoholinių gėrimų pardavimas atidarytoje pakuotėje ir vartojimas tik viešojo maitinimo vietoje, kaip numatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte. Teismo vertinimu, bare iškabinti skelbimai apie pareigą alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, taip pat dviejų iš trijų butelių atidarymas, neįpilant gėrimo į taures, nepasiūlant jo vartoti bare, nebuvo pakankami siekiant užtikrinti Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų laikymąsi. Matyti, kad barmenė atidarydama du alaus butelius tik formaliai atliko pareigą, tačiau savo veiksmais – neįpildama nupirkto alkoholinio gėrimo į tam skirtas taures, nepasiūlant jo vartoti bare bei neatidarius visų alaus butelių – realiai neįvykdė reikalavimo parduoti alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje ir vartoti vietoje. Šiais konkliudentiniais veiksmais ji asmeniui, įsigijusiam tris butelius alaus, pagrįstai leido manyti, kad alkoholinius gėrimus galima vartoti ne tik baro patalpose, todėl tokia pareiškėjo veika teisingai kvalifikuota kaip Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimas. Šiuo atveju parduotas pakankamai didelis alkoholinių gėrimų kiekis vienam asmeniui (3 buteliai alkoholinių gėrimų, viso 1,5 l) suponuoja protingą ir logišką išvadą, kad tokio kiekio alkoholinių gėrimų pirkėjas nevartos prekybos vietoje, juolab, kad pirkėjui nebuvo suteikta ir galimybė tokius gėrimus vartoti iš atitinkamos taros (stiklinės, bokalo ir pan.). Pareiškėjo darbuotoja nepasiūlė pirkėjui jokios taros gėrimus vartoti vietoje, t. y. nesudarė tam sąlygų, ir savo veiksmais suponavo leidimą tokius alkoholinius gėrimus išsinešti iš prekybos vietos. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas įrodė, jog buvo imtasi visų veiksmų užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai (šiuo atveju alus) po 22.00 val. būtų vartojamas tik vietoje.

Pažymėtina, jog remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 14 d. nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.8.-2892-972/2015, J. T. D. už ATPK 164 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą nubausta 200 Eurų bauda už tai, kad 2015 m. birželio 18 d. apie 23:40 val., dirbdama UAB „Aldira“ bare, esančiame Taikos pr. 24, Klaipėdoje, pardavė pirkėjui M. A. tris butelius alkoholinio alaus, du butelius atidarė, tačiau nepasiūlė vartoti vietoje, vieno butelio neatidarė ir leido išsinešti gamyklinėje taroje iš baro į lauką. Pareiškėjas nurodė, jog byla buvo išnagrinėta neišsamiai, tačiau LITEKO duomenimis minėtas nutarimas yra įsiteisėjęs ir apskųstas nebuvo.

Teismas pabrėžė, kad teismų praktikoje nagrinėjant administracines bylas dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimo, yra ne kartą konstatuota, jog juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami kavinės, kaip ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie kavinės darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) Alkoholio kontrolės bei Tabako kontrolės įstatymų požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Todėl tam tikri nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės darbuotojų, laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais.

Nagrinėjamu atveju alkoholius gėrimus pažeisdama įstatyme įtvirtintą imperatyvų draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais tam tikru paros metu pardavė pareiškėjo darbuotoja (barmenė) vykdydama darbines funkcijas. Įvertinus minėtus išaiškinimus konstatuotina, kad pareiškėjo darbuotojos padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas laikytinas pareiškėjo padarytu pažeidimu.

Alkoholio kontrolės įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu proceso šalys bylos nagrinėjimo metu nedalyvauja, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog proceso šalims laiku ir tinkamai buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iki bylos nagrinėjimo pradžios proceso šalys nepateikia savo neatvykimą pateisinančių dokumentų, kuriuose nurodytas neatvykimo priežastis šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos pripažįsta svarbiomis. Tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai proceso šalis nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies elektroninių siuntų pristatymo adresu, arba pranešimas pasirašytinai įteiktas proceso šaliai šio įstatymo pažeidimo nustatymo metu.

Nagrinėjamu atveju apie posėdžio laiką ir vietą pareiškėjui pranešta 2015 m. rugpjūčio 3 d. 2015 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi įmonės direktoriui išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tačiau su minėtu prašymu atsakovui nebuvo pateikti duomenys leidžiantys spręsti apie nurodomas aplinkybes dėl pareiškėjo direktoriui išduoto nedarbingumo. 2015 m. rugpjūčio 26 d. raštu Departamentas nurodė, jog nepateiktus minėtų duomenų prašymas dėl bylos atidėjimo negali būti patenkintas. Pagal minėtas įstatymo nuostatas bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas tik pateikus neatvykimą pateisinančius dokumentus, kuriuose nurodytos neatvykimo priežastys, ir šias priežastis pripažinus svarbiomis. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nei su prašymu atidėti bylos nagrinėjimą, nei vėliau jo neatvykimą pateisinančių dokumentų nepateikė, atsakovas pagrįstai išnagrinėjo bylą pareiškėjo atstovui nedalyvaujant. Taip pat pažymėtina, jog pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 36 straipsnio 3 dalį proceso šalims gali atstovauti jų įgalioti atstovai, todėl nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjas turėjo pakankamai laiko įgalioti atstovą dalyvauti posėdyje. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas sprendė, jog atsakovas pagrįstai bylą išnagrinėjo ir nutarimą priėmė nedalyvaujant pareiškėjo atstovui.

Ekonominių sankcijų už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus dydį reglamentuoja minėto įstatymo 34 straipsnis. Už įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonėms numatyta bauda nuo 144 Eur iki 579 Eur. Atsakovas ginčijamu nutarimu pareiškėjui skyrė minimalią baudą, nustatęs, jog pareiškėjas tyrimui nekliudė, kas laikytina lengvinančia aplinkybe. Pareiškėjas skundžiamu Departamento nutarimu paskirtos baudos griežtumo iš esmės ir neginčijo, teismui jokių įrodymų, kuriuos vertinant galima būtų teigti, jog paskirtoji bauda yra aiškiai per didelė, nepateikė.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, sprendė, kad Departamento 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarime Nr. ATK2-92/15 faktinės aplinkybės vertintos ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos taikytos tinkamai. Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas jį panaikinti, atmestinas.

III. Pareiškėjas UAB „Aldira“ su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti.

Nurodo, kad teismo sprendimas nėra tinkamai pagrįstas ir motyvuotas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas pareiškėjo darbuotojai buvo surašytas 2015 m. birželio 19 d. kuriame ji aiškiai nurodė, kad pirkėjas M. A., savavališkai paėmė dar neatidarytą butelį ir bėgo prie durų, kur jį ir sustabdė policijos pareigūnai. Įvykis užfiksuotas 2015 m. birželio 18 d. Pareiškėjo darbuotoja paaiškino, kad pirkėjui M. A. pardavė tris butelius alaus. Du atidarė, paėmė stiklinę, kad galėtų įpilti alų, bet pirkėjas pagriebė butelius ir pravardžiuodamas ją, pabėgo pro duris. Pareiškėjo darbuotoja gailisi, kad iš viso sutiko tokiam pirkėjui parduoti alkoholinius gėrimus.

Pareiškėjas mano, kad dėl minėto įvykio nebuvo atliktas išsamus tyrimas, kurio pagrindu būtų galima objektyviai spręsti, kad pareiškėjo darbuotoja savo veiksmais pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą. Teigia, kad pareiškėjo darbuotoja tinkamai atliko funkcijas: atidarė butelius, padavė stiklinę ir liepė vartoti vietoje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas įvertino tik Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr A.2.8.-2892-972/2015, kaip aplinkybę, kad pareiškėjo darbuotojos veiksmais nebuvo užtikrintas nupirktų alkoholinių gėrimų pardavimas atidarytoje pakuotėje ir vartojimas tik viešojo maitinimo vietoje. Teismas pažymėjo, kad LITEKO duomenimis minėtas nutarimas yra įsiteisėjęs ir apskųstas nebuvo. Tačiau pareiškėjas paaiškina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimą priėmė pareiškėjo darbuotojai nedalyvaujant teismo posėdyje. Teismo šaukimo ji negavo. Darbuotoja nebuvo supažindinta su bylos medžiaga, jos atžvilgiu nebuvo atliktas tyrimas ir aplinkybių aiškinimasis.

Pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr A.2.8.-2892-972/2015 UAB „Aldira“ neturėjo procesinio statuso.

Nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, kad nebuvo pažeista pareiškėjo teisė dalyvauti bylos nagrinėjime, kai pareiškėjo atstovams nedalyvaujant, Departamentas priėmė nutarimą. UAB „Aldira“ pateikė elektroninį nedarbingumo pažymėjimą teismui. Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas laikytinas teisėtu dokumentu, patvirtinančiu, kad asmuo serga.

Atsakovas Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai jau yra įvertinti ir detaliai išnagrinėti bei motyvuotai atmesti pirmosios instancijos teismo. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas subjektyviu aplinkybių interpretavimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas nagrinėjamas vadovaujantis 1999 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d., kadangi byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl ekonominės sankcijos pareiškėjui UAB „Aldira“ taikymo už reikalavimo nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose prekiauti alkoholiniais gėrimais tik vartoti vietoje pažeidimą.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas (bylai aktuali 2012 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-2103 redakcija) nustato, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalis (bylai aktuali 2014 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. XII-1308 redakcija) numato, kad už šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, - nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.

Aiškindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto turinį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios, t. y. kartu egzistuojančios, sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje (žr. 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

Šioje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjui, turinčiam licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, priklausančiame bare 2015 m. birželio 18 d. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytu draudžiamu laiku (apie 23 val. 40 min.) pirkėjui buvo parduoti trys 0,5 l talpos buteliai alaus, iš kurių vienas butelis buvo uždarytas gamykliniu būdu, o du buteliai atidaryti. Nurodytus alaus butelius pirkėjas iš baro išsinešė gamyklinėje taroje.

Pasisakydama dėl byloje aiškintino Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo, kolegija pažymi, kad nurodyta nagrinėjamai bylai reikšminga faktinė aplinkybė pirmosios instancijos teismo nustatyta remiantis byloje esančiais įrodymais, kurių pareiškėjas nepaneigė ir iš esmės neginčija. Pagrindinis ginčas kilo dėl to, ar yra pareiškėjo kaltė dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimo. Pareiškėjas tvirtino, jog alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku pardavusi barmenė elgėsi taip, kad šie gėrimai pirkėjų būtų vartojami vietoje, tačiau pirkėjai savavališkai išsinešė alkoholinius gėrimus iš baro, piktavališkai nepakluso nustatytai tvarkai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai (žr. 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Būtina pažymėti, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi. Be to, nagrinėjant administracines bylas, be kita ko, dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimo, taip pat yra ne kartą konstatuota, kad juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami kavinės (baro), kaip ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie kavinės (baro) darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) Alkoholio kontrolės bei Tabako kontrolės įstatymų požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Todėl tam tikri nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės (baro) darbuotojų, laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009, 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Toks Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Kaip nustatyta šioje administracinėje byloje, alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku pardavė apelianto darbuotoja barmenė-pardavėja, t. y. asmuo, veikiantis pareiškėjo vardu. Prekių pardavimas yra tiesioginės barmenės-pardavėjos funkcijos. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo darbuotojos padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas laikytinas pareiškėjo padarytu pažeidimu. Kalbant apie Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nesilaikymą, pažymėtina, kad pareiškėjo taikytos prevencinės priemonės, kaip matyti iš paties pažeidimo fakto, buvo neefektyvios. Pažymėtina ir tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatyti pažeidimai pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Tai reiškia, kad padarius tokius pažeidimus pareiškėjo, kaip ir jo darbuotojo, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos.

Šiame kontekste pastebėtina, kad (kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO) paminėtos pareiškėjo darbuotojos kaltė dėl šio (aptariamo) Alkoholio kontrolės įstatymo draudžiamojo pobūdžio nuostatų pažeidimo, be kita ko, yra patvirtinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.8.-2892-972/2015.

Teisėjų kolegija atsakydama į pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad paryškėjas nedalyvavo priimant skundžiamą Departamento nutarimą.

Pažymėtina, kad pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 38 straipsnio 3 dalį, jei proceso šalys bylos nagrinėjimo metu nedalyvauja, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad proceso šalims laiku ir tinkamai buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iki bylos nagrinėjimo pradžios proceso šalys nepateikia savo neatvykimą pateisinančių dokumentų, kuriuose nurodytas neatvykimo priežastis šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos pripažįsta svarbiomis.

Nagrinėjamu atveju apie posėdžio laiką ir vietą pareiškėjui pranešta 2015 m. rugpjūčio 3 d. Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 21 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi įmonės direktoriui išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tačiau su minėtu prašymu atsakovui nebuvo pateikti duomenys leidžiantys spręsti apie nurodomas aplinkybes dėl pareiškėjo direktoriui išduoto nedarbingumo. 2015 m. rugpjūčio 26 d. raštu Departamentas nurodė, jog nepateiktus minėtų duomenų prašymas dėl bylos atidėjimo negali būti patenkintas. Įvertinus tai, jog pareiškėjas nei su prašymu atidėti bylos nagrinėjimą, nei vėliau jo neatvykimą pateisinančių dokumentų nepateikė (UAB „Aldira“ elektroninio nedarbingumo pažymėjimo nuorašą pateikė tik teismui), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas galėjo išnagrinėti bylą ir priimti nutarimą pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, taip pat pritardama kitiems pirmosios instancijos teismo argumentams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Teisėjų kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimai, susiję su tinkamu administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A.2.8.-2892-972/2015 nagrinėjimu, nėra šios administracinės bylos dalykas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aldira“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė