1c02ded7-0fdb-413d-96a1-e4a478ec6577 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-264-576/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27054-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Kristinai Čepaitei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Karalkevičiui, nuteistajam R.

B., jo gynėjui advokatui Benediktui Paulauskui, nukentėjusiajai A. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. B. gynėjo advokato Benedikto Paulausko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant jį visÄ laisvės apribojimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;

įpareigojant pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant visÄ laisvės apribojimo laikotarpį įsigyti, turėti, vartoti ar laikyti psichikÄ veikiančias medžiagas. R. B. taip pat paskirta BK 67 straipsnio 3 dalyje bei BK 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, įpareigojant jį per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir jÄ baigti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. R. B. nuteistas už tai, kad jis sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui, o bÅ«tent: 2019 m. birželio 27 d., apie 18.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (2,97 promilės), buitinio konflikto metu su savo sugyventine A. P. ranka sudavė jai vienÄ smÅ«gį į veido sritį bei vienÄ smÅ«gį į pakaušį, taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmÄ .

Å iais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas Benediktas Paulauskas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nuosprendį ir R. B. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantas cituoja BK 2 straipsnio 4 dalį, nurodo nusikalstamos veikos sudėties elementus, analizuoja BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviÄ jÄ ir subjektyviÄ jÄ puses, cituoja kasacinio teismo praktikÄ , susijusiÄ su BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviÄ ja puse. 2.2.

Skunde nurodoma, kad pagal nukentėjusiosios parodymus ji dėl prieÅ¡ jÄ pavartoto smurto į medikus nesikreipė, nes nematė reikalo kreiptis (sužalojimai pavirÅ¡utiniai, jokių mėlynių ar paraudimų ant kÅ«no nesimato, viskas vyko greitai, jis sėdėjo už nugaros atsirėmęs ant lovos kampo). Apelianto teigimu, teismas rėmėsi tik nukentėjusiosios parodymais, jog jai skaudėjo. Ar galima tokia situacija, kai sėdėdamas nukentėjusiajai už nugaros bei atsirėmęs į lovos kampÄ suduoda smÅ«gį į veido sritį (į lÅ«pas), gynėjo vertinimu, teismas neanalizavo.

Be to, apeliantas teigia, kad teismas nevertino, ar asmuo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (2,97 promilės) savo veiksmais galėjo sukelti fizinį skausmÄ nukentėjusiajai. 2.3. Apeliantas teigia, kad Å¡ios bylos kontekste bÅ«tų galima kalbėti tik apie tiesioginę tyčiÄ , kadangi kaltininkas turi daryti poveikį į nukentėjusiosios kÅ«nÄ siekdamas, kad dėl jo veiksmo nukentėjęs asmuo patirtų fizinį skausmÄ . Pasak gynėjo, net ir įrodžius, kad dėl kaltininko veiksmų nukentėjusiosios lÅ«pos bÅ«tų patinusios ir paraudusios, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti buvus tiesioginę tyčiÄ .

Taigi, apelianto vertinimu, buvo netinkamai nustatyta kaltės rÅ«Å¡is. 2.4. Toliau skunde nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme R. B. neigė smÅ«giavęs (sudavęs smÅ«gius) sugyventinei, o teismas jo kaltę smurtavus A. P. atžvilgiu grindžia nukentėjusiosios parodymais, policijos pareigÅ«nų parodymais (neva R. B. įvykio dienÄ ir įvykio vietoje policijos pareigÅ«nams prisipažino smurtavęs sugyventinės atžvilgiu). Taip pat nurodoma, kad aplinkybę dėl R. B. prisipažinimo policijos pareigÅ«nams įvykio dienÄ ir įvykio metu teisme nukentėjusioji apibÅ«dino taip:

„klausė jo policija, bet jis nieko neatsakė, nes nesusigaudė ir nesuvokė, kad man sudavė”. Apeliantas nurodo, kad įvykio metu nuteistajam buvo nustatytas 2,97 promilės girtumas. Taip pat apeliantas nurodo, kad nukentėjusioji iÅ¡provokavo smurtinę situacijÄ , kaip matyti iÅ¡ jos parodymų. Apeliantas atkreipia dėmesį į liudytojo R. Å . parodymus, nurodydamas, kad liudytojui nuteistasis minėjo, jog su nukentėjusiÄ ja susimušė, t. y. kalbama apie smurtavimÄ , bet ne skausmo nukentėjusiajai sukėlimÄ .

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , prokuroras prašė atmesti apeliacinį skundÄ ir pirmosios instancijos teismo priimtÄ nuosprendį palikti nepakeistÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Nuteistojo R. B. gynėjo advokato Benedikto Paulausko apeliacinis skundas atmetamas 5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Å ia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra praÅ¡oma panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, yra keliamas klausimas dėl nuteistojo kaltės, dėl fizinio skausmo buvimo, taip pat akcentuojama, kad susiklostė provokuojanti situacija. Taigi Å¡ioje byloje apeliacinės instancijos teismui yra suteikiamos pakankamai plačios teisės patikrinti skundžiamÄ nuosprendį, atitinkamai apeliaciniame skunde keliamais aspektais jis ir yra tikrinamas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje 6. Apeliantas teigia, kad nuteistojo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios ir dėl jo veiksmų neatsirado padariniai, t. y. jis nesukėlė nukentėjusiajai fizinio skausmo.

7. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, to paties straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, o bÅ«tent minėtos veikos padarymas savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui.

8. Nagrinėjamu atveju R. B. nuteistas už tai, kad ranka sudavė nukentėjusiajai vienÄ smÅ«gį į veido sritį bei vienÄ smÅ«gį į pakaušį, taip sukeldamas fizinį skausmÄ .

9. Kad nukentėjusiajai buvo suduoti smÅ«giai, patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai duoti teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ir praneÅ¡imas apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ (b. l. 1-2), BIRT ataskaitų žiÅ«ryklė (b. l. 4), pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b. l. 5-6), tarnybinis praneÅ¡imas (b. l. 10), kitų objektų apžiÅ«ros protokolas, kuriame fiksuotas nukentėjusiosios skambutis į BendrÄ jį pagalbos centrÄ (b. l. 14), kitų objektų apžiÅ«ros protokolas, kuriame apžiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ įvykio vietos (b. l. 17-18), policijos pareigÅ«nų M.

J. ir T. Å . parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu. Tuo pačiu pažymėtina, kad dviejų smÅ«gių sudavimo nukentėjusiajai faktÄ Ä¯ įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams nurodė tiek pati nukentėjusioji, tiek ir nuteistasis. TÄ patvirtina liudytojo M. J. duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 22), liudytojo T. Å . duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu, tarnybinis praneÅ¡imas (b. l. 10). Apklausiamas liudytoju M. J. teisme nurodė, kad buvo žymės ant nukentėjusiosios lÅ«pų (paraudimas), o aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes R.

B. pats pripažino konflikto metu sudavęs du smÅ«gius sugyventinei į veidÄ ir galvos sritį. Pasak Å¡io liudytojo, R. B. viskÄ aiÅ¡kiai suvokė. IÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes nurodė ir liudytojas T. Å .. Nors nukentėjusioji teisme negalėjo tiksliai įvardinti kaip R. B. jai sudavė smÅ«gius, tačiau ji aiÅ¡kiai nurodė, kad vienas smÅ«gis buvo suduotas į lÅ«pÄ , o kitas į pakaušį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Be to, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nors liudytojas R.

Š. tiesiogiai ir nedalyvavo įvykyje ir aplinkybes žino tik iš R. B., tačiau jis buvo pirmas asmuo, su kuriuo R. B. bendravo paleistas iš areštinės ir kuris parodė, kad R. B. minėjo, jog buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nes susimušė su A. P.. Priešingai nei nurodo gynėjas, pasakymas „susimušė” negali būti vertinamas tik kaip smurtavimas, tačiau ne kaip fizinio skausmo sukėlimas. Teismo vertinimu, šiuo atveju tai rodo, jog R. B. pripažino, kad pats smurto faktas buvo.

Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad policininkai kalbino jos sugyventinį, tačiau pastarasis nieko neatsakė, nes nesuprato, kas darosi, nesusigaudė ir nesuvokė, kad sudavė. Kad nesuvokė, kas vyksta, kai buvo pažadintas policijos pareigūnų, nuosekliai teigė ir R. B.. Visgi teismas kritiškai vertina tokius nukentėjusiosios parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu. Baudžiamosios bylos duomenys nepatvirtina, kad R. B. būtų kalbėjęs nerišliai ar nesupratęs pokalbio esmės. Teisiamojo posėdžio, vykusio 2019 m. lapkričio 22 d., metu R.

B. nurodė, kad gyvena kartu su nukentėjusiÄ ja. Taigi teisiamojo posėdžio metu asmenys buvo susitaikę ir gyveno kartu, atitinkamai nukentėjusiosios duoti parodymai Å¡ioje dalyje vertinami itin atsargiai ir kruopščiai kitų įrodymų kontekste. Taigi neginčytinai nustatyta, kad R. B. sudavė 2 smÅ«gius nukentėjusiajai.

10. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-895/2019, 2K-112-458/2020).

Taigi nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, nenukrypdama nuo formuojamos teismų praktikos, pažymi, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

Tai teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu nors apeliaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-558/2006, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismai vadovaujasi naujausia formuojama aukštesnių teismų praktika. Be to, pastaroji nutartis buvo priimta galiojant ankstesnei minėto straipsnio redakcijai.

11. Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad R. B. suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau nenustatyta, kad jis jų norėjo.

12. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis parodė, kad kelias dienas gėrė, todėl jam buvo nustatytas atitinkamas girtumo laipsnis. Jis taip pat nurodė, kad grįžęs namo jokio pokalbio su sugyventine neturėjo, tačiau prieš jam išeinant tarp jų buvo tarpusavio pasierzinimas. R. B. apklausiamas įtariamuoju parodė, kad nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2019 m. birželio 27 d. vartojo alkoholį, tačiau 2019 m. birželio 27 d. alkoholį vartojo ne su sugyventine, taip pat jis nurodė, kad konflikto nebuvo, kadangi jie net nesikalba, nes apsipyko prieš kelias dienas dėl sugyventinės neištikimybės (b. l. 33).

Apklausiama teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad R. B. grįžus namo ir papraÅ¡ius jos pasislinkti, jam liepė miegoti ant grindų, todėl jis supyko ir jai trenkė. Pasak jos, jis sėdėjo jai už nugaros, atsirėmęs ant lovos kampo ir jai vienu metu sudavė į pakaušį ir lÅ«pas. Pasak nukentėjusiosios, jie sėdėjo, jos sugyventinis paprašė pasislinkti, nes norėjo gulti, ji jam nurodė miegoti ant grindų ir gavo smÅ«gį. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad konflikto metu dėl to, kad ji jam neleido atsigulti į lovÄ , R.

B. jai sudavė smÅ«gius (b. l. 5). Taigi, sistemiÅ¡kai vertinant nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymus, matyti, kad iki aptariamo įvykio jie konfliktavo dėl galimos sugyventinės neiÅ¡tikimybės. Minėta aplinkybė sustiprina teismo įsitikinimÄ , jog R. B., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir laikydamas pyktį sugyventinės atžvilgiu, be kita ko, jai atsisakius leisti jam atsigulti į lovÄ , sudavė jai kaltinime nurodytus smÅ«gius ne siekdamas sukelti fizinį skausmÄ , tačiau siekdamas atsigulti.

Atitinkamai darytina iÅ¡vada, kad jis fizinį skausmÄ sugyventinei sukėlė veikdamas netiesiogine tyčia.

13. Pasisakant dėl fizinio skausmo, pažymėtina, kad teismų praktikoje formuojama, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ .

Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018, 2K-317-719/2018). Teisėjų kolegija vertina, kad fizinio skausmo konstatavimui nereikia turėti specialiųjų medicinos srities žinių, tačiau tai yra nustatoma atsižvelgiant į byloje esančius duomenis.

14. Fizinis skausmas pasireiÅ¡kia nemaloniais pojūčiais, o tai – nukentėjusiojo subjektyvus suvokimas. Fizinio skausmo kilimas yra nukentėjusiojo reakcija į jam daromÄ fizinį smurtinį poveikį (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-264-361/2019). Fizinio skausmo suvokimas yra subjektyvus ir nėra įtvirtinta jokių medicininių kriterijų fizinio skausmo sukėlimui konstatuoti, todėl šį faktÄ gali nustatyti ir teismas remdamasis byloje esančiais įrodymais, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-55-744/2019).

Nukentėjusioji paskambinusi bendruoju pagalbos numeriu nurodė, kad jÄ sumušė, lÅ«pos yra sutinusios (b. l. 14). IÅ¡ karto po įvykio (atvykus policijos pareigÅ«nams) ji paaiÅ¡kino, kad susipyko su sugyventiniu, kuris konflikto metu jai du kartus sudavė į veido ir galvos sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmÄ (b. l. 5), kad ji pajuto fizinį skausmÄ nurodyta ir vyresniojo tyrėjo M. J. tarnybiniame praneÅ¡ime, jame taip pat nurodyta, kad akivaizdžių smurto žymių ant A. P. nesimatė (b. l. 10).

Visgi apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nas nurodė, jog ties lÅ«pomis matėsi paraudimas, o kitų smurto žymių nesimatė (b. l. 22). Kitų objektų apžiÅ«ros protokole fiksuota įvykio vietoje daryto vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ra, iÅ¡ kurio matyti, kad ant nukentėjusiosios veido virÅ¡ virÅ¡utinės ir po apatine lÅ«pa matosi paraudimai. Nukentėjusioji nurodė, kad jai buvo suduota į veidÄ (lÅ«pas) ir galvÄ (pakaušį), kad jai skauda galvÄ (b. l. 17-18). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad gavusi smÅ«gį į lÅ«pas ir pakaušį ji pajuto skausmÄ , kad jai skaudėjo, nes prakirto lÅ«pÄ .

Be to, ji parodė, kad policija buvo reikalinga, kadangi jai sudavė ir ji norėjo, kad sugyventinį iÅ¡vežtų. Nors gynėjas akcentuoja tai, jog nukentėjusioji atsisakė medicininės pagalbos, tačiau tai nepaneigia patirto fizinio skausmo fakto. PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole matyti, kad nukentėjusioji nurodė, jog į medicinos įstaigÄ nesikreips, kadangi sužalojimai yra pavirÅ¡utiniai, jokių mėlynių ar paraudimų ant kÅ«no nesimato (b. l. 5-6).

Taigi nukentėjusioji įvertino, kad pavirÅ¡utinių sužalojimų jai medicinos pagalba nėra bÅ«tina. Tačiau apie patirtÄ fizinį skausmÄ ji nuosekliai tvirtino nuo pat skambučio Bendrajam pagalbos centrui iki teisiamojo posėdžio, taigi fizinis skausmas buvo iÅ¡reikÅ¡tas taip, kad suprato aplinkiniai. Be to, matomi paraudimai lÅ«pų srityje abejonių atvykusiems policijos pareigÅ«nams taip pat nesukėlė.

15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog bet koks smÅ«gio sudavimas į galvos – gyvybiÅ¡kai svarbios kÅ«no vietos – sritį, sukelia skausmÄ ir yra pavojinga veika, kadangi tai gali sukelti ne tik nemaloniais pojūčiais pasireiÅ¡kiantį fizinį skausmÄ , tačiau ir liekamuosius padarinius. Å iuo atveju nukentėjusioji davė nuoseklius parodymus, susijusius su jai sukeltu fiziniu smurtu lÅ«pų ir pakauÅ¡io srityse, be to, yra ir jos parodymus pagrindžiantys aukščiau iÅ¡dėstyti objektyvÅ«s duomenys, iÅ¡ kurių vizualiai matyti, kad buvo sumuÅ¡tos lÅ«pos. Pažymėtina, kad vien faktas, jog R. B. buvo neblaivus, nereiÅ¡kia, kad jis negalėjo sukelti fizinio skausmo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad jis vartojo alkoholį ne vienÄ dienÄ . Be to, jis pats pripažino, kad dienų, per kurias buvo vartotas alkoholis, skaičius turėjo įtakos nustatytam girtumui. Taigi gynėjo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

16. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ konstatuojama, kad pagrįstai R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte 17. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį.

Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iÅ¡ dalies nulėmę kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-115-648/2016).

18. Jokių aplinkybių apie tai, kad žodinį konfliktÄ grįžusi namo bÅ«tų sukėlusi pati nukentėjusioji ar bÅ«tų elgusis provokuojančiai, nuteistasis nenurodė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nuteistojo apeliacinio skundo teiginių apie provokuojantį nukentėjusios veiksmų pobÅ«dį nepatvirtina nei kiti byloje esantys duomenys. Pažymėtina, kad vien tai, jog nukentėjusioji atsisakė leisti sugyventiniui gultis į lovÄ ir nurodė jam miegoti ant žemės, nėra pagrįsta aplinkybė teigti, jog R.

B. neteisėtiems veiksmams įvykio metu turėjo nukentėjusiosios elgesys. Atitinkamai apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo R. B. gynėjo advokato Benedikto Paulausko apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Jurgita Mačionytė Vitalija NorkÅ«naitė Nida Vigelienė