1c02a3d7-eeec-485d-be2a-512f75f99a59 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedTrakų rajono apylinkÄs teismo 2005-12-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvÄs apribojimo bausmÄ 1 (vieneriems) metams; Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2006-05-10 nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant baudÄ 8 MGL dydžio (1 000 litų), vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmÄ subendrinta su Trakų rajono apylinkÄs teismo 2005 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu ir galutinÄ bausmÄ paskirta 12 MGL dydžio (1 500 litų) bauda;
Legislator headnote
AI generated1c02a3d7-eeec-485d-be2a-512f75f99a59 · Vilniaus apygardos teismas: ligoninÄje mirÄ ir taip tyÄia nužudÄ V. G.. Å iais savo veiksmais R. M. padarÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje. Taip pat R. M. tÄsdamas nusikaltimÄ , grįžÄs į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), stvÄrÄ taburetÄ ir sudavÄ ja nukentÄjusiajai D. T. vienÄ smÅ«gį į galvÄ . Po to, atÄmÄs iÅ¡ D. T. medinÄ lazdÄ , kuria ji bandÄ apsiginti, sudavÄ lazda D. T. tiksliai nenustatytÄ skaiÄių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas.
Full text
?NuoraÅ¡as Baudžiamosios bylos Nr.1-95-626/2019 (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04780-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1.;.1.2.3.1.2.6.;.1.2.4.6.1.; 1.1.7.2.5 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Audriaus Cinino, Vitalijos NorkÅ«naitÄs ir (kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos) ir Virginijos PakalnytÄs â TamoÅ¡iÅ«naitÄs, sekretoriaujant Linai Butkuvienei, Jolitai Žylienei, Giedrei StankeviÄienei, Erikai Jasmontaitei, dalyvaujant prokurorÄms Ritai VaitiekÅ«nienei, Larisai Fedotovai, kaltinamajam R.
M., gynÄjai advokatei Elenai Å ajaukaitei, nukentÄjusiesiems D. T., M. G., A. G.-U., nukentÄjusiųjų M. G. ir A. G.-U. atstovui advokatui A. P., vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinis iÅ¡silavinimas, nevedÄs, dirbantis UAB â(duomenys neskelbtini)â, teistas:
1) Trakų rajono apylinkÄs teismo 2005-12-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvÄs apribojimo bausmÄ 1 (vieneriems) metams;
2) Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2006-05-10 nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant baudÄ 8 MGL dydžio (1 000 litų), vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmÄ subendrinta su Trakų rajono apylinkÄs teismo 2005 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu ir galutinÄ bausmÄ paskirta 12 MGL dydžio (1 500 litų) bauda;
3) Trakų rajono apylinkÄs teismo 2008-05-14 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant laisvÄs atÄmimÄ 2 (dviem) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams, bausmÄs vykdymÄ atidedant 3 (trims) metams;
4) Trakų rajono apylinkÄs teismo 2009-07-27 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvÄs atÄmimÄ 5 (penkiems) metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmÄ subendrinta su Trakų rajono apylinkÄs teismo 2008-05-14 nuosprendžiu ir galutinÄ bausmÄ paskirta laisvÄs atÄmimas 2 (dviem) metams 8 (aÅ¡tuoniems) mÄnesiams;
5) Trakų rajono apylinkÄs teismo 2009-12-23 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus ir paskyrus laisvÄs atÄmimÄ 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mÄnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus su Trakų rajono apylinkÄs teismo 2009 m. liepos 27 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinÄ subendrinta bausmÄ laisvÄs atÄmimas 3 (trims) metams 2 (dviem) mÄnesiams;
6) Trakų rajono apylinkÄs teismo 2010-05-10 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvÄs atÄmimÄ 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mÄnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus su Trakų rajono apylinkÄs teismo 2009-12-23 nuosprendžiu ir paskirta galutinÄ bausmÄ laisvÄs atÄmimas 3 (trims) metams 4 (keturiems) mÄnesiams;
7) Trakų rajono apylinkÄs teismo 2016-07-01 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 9 (devynių) mÄnesių laisvÄs apribojimo bausmÄ, įpareigojant R. M. bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusijÄ su darbu, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichikÄ veikianÄių medžiagų. Trakų rajono apylinkÄs teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi laisvÄs apribojimo bausmÄ pakeista į 90 parų areÅ¡to bausmÄ;
8) Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Trakų rÅ«mų 2018-04-16 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 60 parų areÅ¡tÄ , bausmÄ atlikta, teistumas neiÅ¡nykÄs, kaltinamas padarÄs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t Ä : I. ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ APLINKYBÄS R. M. nužudÄ kitÄ Å¾mogų o bÅ«tent tuo, kad jis, 2018-01-28, apie 1.58 val., bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, konflikto metu, virtuvÄje, tyÄia kumÅ¡Äiais sudavÄ ne mažiau 3 smÅ«gių į galvÄ prie stalo sÄdÄjusiam V.
G., po to stvÄrÄ nukentÄjusįjį už peÄių, iÅ¡tempÄ Ä¯ buto koridorių, pargriovÄ ant grindų, bei sudavÄ pastarajam smÅ«gius kojomis į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, viso suduodamas pastarajam ne mažiau kaip 11 smÅ«gių. Po to, stvÄrÄs virtuvÄje nuo stalo peilį, smogÄ keletÄ kartų peiliu V. G. į krÅ«tinÄ, taÄiau pataikÄ Ä¯ marÅ¡kinÄlių plastikinį lipdukÄ . Po to, paÄmÄs V. G. už kojų, iÅ¡tempÄ jį iÅ¡ buto į laiptinÄ ir nustÅ«mÄ pastarÄ jį nuo laiptų iki laiptinÄs aikÅ¡telÄs. Å iais savo veiksmais padarÄ V.
G. poodines kraujosruvas akių vokuose, nosyje, deÅ¡inÄje ausyje, krÅ«tinÄje, odos nubrozdinimus nosyje, kairÄje rankoje, deÅ¡iniame klube, nugaroje, žaizdÄ deÅ¡inÄje ausyje, abipusius akiduobių lūžius, virÅ¡utinio žandikaulio kaktinÄs ataugos lūžį, nosikaulių lūžius, virÅ¡utinio žandikaulio anÄio lūžius, virÅ¡utinio žandikaulio kaktinÄs ataugos lūžį, nosikaulių lūžius, virÅ¡utinio žandikaulio anÄio lūžius, akytkaulio lūžį, kraujo iÅ¡siliejimnÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairių kaktinÄs â momeninÄs-smilkininÄs skilÄių, kraujo iÅ¡siliejimÄ po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairÄs smilkininÄs skilties bei abipus ties momeninÄmis skiltimis, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ deÅ¡inÄje kaktinÄje skiltyje, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, hemoraginiu insultu vidurinÄse smegenyse, smegenų koma, abipusių pÅ«lingu plauÄių uždegimu, progresuojanÄių kvÄpavimo ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu, ko pasekoje (duomenys neskelbtini)nukentÄjusysis V.
G. ligoninÄje mirÄ ir taip tyÄia nužudÄ V. G.. Å iais savo veiksmais R. M. padarÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje. Taip pat R. M. tÄsdamas nusikaltimÄ , grįžÄs į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), stvÄrÄ taburetÄ ir sudavÄ ja nukentÄjusiajai D. T. vienÄ smÅ«gį į galvÄ . Po to, atÄmÄs iÅ¡ D. T. medinÄ lazdÄ , kuria ji bandÄ apsiginti, sudavÄ lazda D. T. tiksliai nenustatytÄ skaiÄių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas.
Po to, stvÄrÄs nukentÄjusiÄ jÄ už plaukų, nutempÄ jÄ Ä¯ balkonÄ , kur medine lazda sudavÄ D. T. tiksliai nenustatytÄ skaiÄių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas pastarajai kraujosruvas juosmens srityje, kojoje, žaizdÄ pakauÅ¡io srityje, ir taip tyÄia nežymiai sužalojo D. T.. Å iais savo veiksmais R. M. padarÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. II. BYLOJE IÅ TIRTI Ä®RODYMAI IR JŲ VERTINIMAS Kaltinamojo ir nukentÄjusiųjų, liudytojų parodymai, raÅ¡ytinÄ bylos medžiaga Kaltinamasis R.
M. savo kaltÄ pripažino iÅ¡ dalies ir teismui paaiÅ¡kino, kad įvykis įvyko galimai 2018-01-28, apie 1.30 val. â 2.00 val. 2018-01-27, vakare, jis po darbo su draugas visÄ dienÄ buvo bare, paskui pas draugÄ namuose, kur gÄrÄ alkoholinius gÄrimus, tÄ vakarÄ iÅ¡gÄrÄ po tris 0,5 l bokalus alaus, jautÄsi normaliai, stipriai neapgirtÄs, skambino buvusiai sugyventinei D. T., susitarÄ su ja susitikti vakare. Ji lyg ir sutiko, o kai vakare jai paskambino į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , ji neatsakÄ.
Paskui vÄl jai paskambino, ji atsiliepÄ ir jis pasakÄ jai, kad pas jÄ užeis, taÄiau D. T. nieko neatsakÄ, nutraukÄ ryšį. Jis atÄjo į jos namus, skambino į duris. D. T. jų neatidarÄ. DÄl to jis porÄ kartų spyrÄ Ä¯ duris. O kai jis vÄl paskambino jai į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , tada ji atidarÄ savo buto duris. Jis užÄjo į jos butÄ , virtuvÄje pamatÄ sÄdinti ant taburetÄs prie virtuvÄs stalo V. G., kuris vilkÄjo marÅ¡kinÄlius ir kelnes, buvo be batų ir be striukÄs. MatÄsi, kad V.
G. ir D. T. iÅ¡gÄrinÄjo. V. G., kuris kažkÄ jam leptelÄjo, dÄl ko jis pastarajam atsakÄ necenzÅ«riniais žodžiais ir sudavÄ vienÄ kartÄ kumÅ¡Äiu į veidÄ , nepamena į kurį skruostÄ , dÄl ko V. G. nukrito nuo taburetÄs prie dujinÄs viryklÄs. Kai V. G. nukrito, jis dar porÄ kartÄ sudavÄ ranka į ant Å¡ono gulinÄio V. G. veidÄ , žandus. Kai V. G. nukrito, sulūžo ir taburetÄ, nes ji buvo sutreÅ¡usi. Viso sudavÄ gulinÄiam V. G. tris smÅ«gius. Po jo pirmo smÅ«gio nukritÄs G. dar kažkÄ kalbÄjo.
Paskui, kai jis sudavÄ tris smÅ«gius, V. G. lyg tai gynÄsi, pakÄlÄ rankas. Tada jis V. G. iÅ¡vilko iÅ¡ virtuvÄs į buto koridorių ir pasodino prie batų dÄžÄs. V. G. spardÄsi, bet stotis nesistojo. V. G. buvo sÄ moningas. Gal V. G. tuomet ir buvo be sÄ monÄs, bet jis kvÄpavo. Jis paÄmÄ V. G. už peÄių, krÅ«tinÄs, pasodino prie batų dÄžÄs ir dar sudavÄ tris smÅ«gius koja galimai V. G. į liemens sritį. VienÄ kartÄ Ä¯spyrÄs V. G. pastebÄjo D. T. atÄjusiÄ iÅ¡ kambario laikanÄiÄ Ä Å¾uolinį pagalį, kuriuo prakirto jam galvÄ .
KodÄl jis dar spardÄ gulintį V. G., jis nežino, galimai dÄl to, kad tuo metu D. T. jam sudavÄ lazda ir jis dÄl to supyko. Ji tuo pagaliu užsimojo antrÄ kartÄ , bet jis atstatÄ rankÄ ir ji jam pataikÄ Ä¯ rieÅ¡Ä . Jis nustÅ«mÄ D. T., atÄmÄ pagalį, o ji nubÄgo į miegamÄ jį. Galimai tuo pagaliu jis sudavÄ jai per Å¡launis. NutrenkÄ tÄ pagalį, norÄjo iÅ¡eiti, bet durys buvo užrakintos, todÄl, peržengÄs V. G. kojas, nuÄjo į balkonÄ , iššoko pro jį ir nuÄjo namo, kur po kelių valandų buvo sulaikytas.
Jis nebuvo iÅ¡tempÄs V. G. į laiptinÄ, nestÅ«mÄ jo nuo laiptų, nežino, kaip V. G. atsirado laiptinÄje, jei bÅ«tų iÅ¡tempÄs V. G. į laiptinÄ, bÅ«tų iÅ¡kart ÄjÄs namo, o ne grižÄs į D. T. butÄ , be to laiptinÄje, tempiant V. G., bÅ«tų girdÄti triukÅ¡mas, bet tokio triukÅ¡mo nieks iÅ¡ kaimynų negirdÄjo. Jam neaiÅ¡ku, kaip V. G. atsidÅ«rÄ laiptinÄje, vilkintis striukÄ ir apsiavÄs batus. Jis su savimi neturÄjo peilio, peiliu V. G. nebuvo sudavÄs, nežino ,kaip V.
G. galÄjo atsirasti poodinÄs kraujosruvos akių vokuose, nosyje, taip, kaip nurodyta specialsito iÅ¡vadoje. Galimai tokie sužalojimai galÄjo atsirasti, kai jis V. G. trenkÄ ranka ar koja į veidÄ . Jis mano, kad keturiais smÅ«giais taip smarkiai negalÄjo sužaloti V. G., kaip yra nurodyta specialisto iÅ¡vadoje. Mano, kad taip, kaip muÅ¡Ä V. G., negalÄjo atsirasti lūžiai rankoje, nugaroje, akiduobÄse. Jis nebuvo griebÄs D. T. už plaukų ir tikrai nebuvo jai sudavÄs apie 20 kartų, tame tarpe ir su taburete per galvÄ , taburetes net nebuvo paÄmÄs į rankas.
Galimai buvo sudavÄs D. T. per Å¡launis ir į pakaušį. Ä®vykio metu vilkÄjo tamsiai mÄlynÄ striuke âNikeâ, pilkas sportines kelnes ir baltas kojines, apsiavÄs gelsvus sportinius batus âAdidasâ. NukentÄjusioji D. T. teisme parodÄ, jog kaltinamasis M. buvo jos sugyventinis, įvykio metu kartu negyveno. Su G. susipažino telefonu. 2018-01-27, po darbo, ji pasikvietÄ Ä¯ sveÄius G., kuris atvyko pas jÄ su vaiÅ¡Äm ir gÄlÄm. AtvykÄs pas jÄ G. buvo blaivas, jie kartu gÄrÄ brendį, iÅ¡gÄrÄ mažiau nei pusÄ butelio.
G. nebuvo apgirtÄs, o ji jautÄsi apgirtusi, nes prieÅ¡ tai daug dirbo ir buvo pavargusi. Kurį laikÄ jie bendravo, taÄiau prasidÄjo įkyrÅ«s M. skambuÄiai į jos telefonÄ . P. M. paskambino į jos buto duris, jis norÄjo pasiimti kažkokius savo daiktus, G. pasiÅ«lÄ jai įleisti M.. Ä®ÄjÄs į butÄ neblaivus M. virtuvÄje Äiupo sÄdintį ant kÄdÄs G., sudavÄ pastarajam kumÅ¡Äiu į galvos sritį, dÄl ko G. nuvirto nuo kÄdÄs ir užgriuvo tarpdurį į koridorių.
Matomai tada G. prarado sÄ monÄ. M. dauÅ¾Ä kumÅ¡Äiais gulinÄiam G. į galvÄ , o kai pastarasis sujudÄjo, M. spardÄ G. kojomis daugiau kaip 10 kartų. Tuo metu M. avÄjo kedus. M. G. spardÄ, kai Å¡is gulÄjo koridoriuje, susmukÄs prie batų dÄžÄs. G. G. kurį laikÄ buvo atsigavÄs, tiksliai ji nežino. Tada M. paÄmÄ ant virtuvÄs stalo gulÄjusį maÅ¾Ä peiliukÄ , kuriuo G. tepÄ sumuÅ¡tinius, ir juo dÅ«rÄ G. į krÅ«tinÄ, bet turbÅ«t pataikÄ Ä¯ ant G. maikutÄs buvusį kažkokį lipdukÄ , todÄl G. maikutÄs nepradÅ«rÄ.
P. M. griebÄ G. ir tempÄ už pažastų pastarÄ jį į laiptinÄ, taip pat už pažastų tempÄ jį ir laiptais. Tuo metu G. galva buvo smarkiai sumuÅ¡ta ir labai kraujavo. Kai M. paliko G. laiptinÄje, tada jis griebÄ jÄ už plaukų ir nutempÄ Ä¯ buto balkonÄ , atidarÄ langÄ ir jÄ dauÅ¾Ä Ä Å¾uoliniu pagaliu, taÄiau ji iÅ¡sisuko nuo jo, iÅ¡bÄgo iÅ¡ balkono ir uždarÄ M. balkone, o pati nubÄgo į laiptinÄ, pas G.. Tenai jau buvo greitoji ir policija. Kai M. smurtavo G. atžvilgiu, ji gynÄ G., tarp jos ir M. vyko grumtynÄs, ji taip pat buvo sužalota.
M. muÅ¡Ä ja taburete, pataikÄ Ä¯ galvÄ , dÄl ko taburetÄ lūžo. Taip pat jis muÅ¡Ä jÄ kumÅ¡Äiais į pilvÄ ir į kaklÄ . Ji nuo M. gynÄsi lazda, buvo silpnesnÄ už jį, be to iÅ¡gÄrusi alkoholio. Jai buvo praskelta galva, bÄgo kraujas. Jai buvo suteikta medicininÄ pagalba: buvo nuvežta į ligoninÄ, kur buvo susiųta žaizda galvoje. GydÄsi kelias dienas, nedarbingumo neÄmÄ, nes gavo laisvadienių, kankÄsi pas gydytojus, gÄrÄ vaistus. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismui pagarsinus nukentÄjusiosios D.
T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b.l. 11 - 12), nukentÄjusioji patvirtino juos ir parodÄ, kad kai M. iÅ¡tempÄ V. G. į laiptinÄ, laiptinÄje liko daug kraujo ant grindų ir sienų. Tenai galÄjo bÅ«ti kažkiek ir jos kraujo, nes tuo metu jai buvo prakirsta galva ir ji kraujavo. Ikiteisminio tyrimo metu nieko nesakÄ apie jos vartotus vaistus dÄl patirtų sužalojimų todÄl, kad niekas jos to neklausÄ. JÄ M. jau buvo sumuÅ¡Äs prieÅ¡ V. G. sumuÅ¡imÄ tais paÄiais metais, rugpjÅ«Äio mÄnesį.
DÄl to buvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas. PrieÅ¡ šį įvykį ji su M. jau buvo nutraukusi santykius maždaug prieÅ¡ 8 â 9 mÄnesius. Mano, kad M. taip pasielgÄ iÅ¡ pavydo, nes ji buvo su kitu vyriÅ¡kiu. Ji pati konflikto neprovokavo. Iki ateinant M. į butÄ , V. G. vilkÄjo žalius ar mÄlynus marÅ¡kinÄlius su lipduku ir džinsus, batus buvo nusiavÄs, striukÄ buvo vonioje, ant skalbimo maÅ¡inos. Teismui pagarsinus tarnybinį praneÅ¡imÄ , esantį I tome, 18 bylos lape, nukentÄjusioji parodÄ, kad V.
G. į laiptinÄ buvo iÅ¡vilktas. Neatsimena, ar tuo metu V. G. buvo su batais. Kai atvyko greitoji, ji iÅ¡neÅ¡Ä V. G. savo chalatÄ , nes jis tada labai kraujavo. Visus V. G. virÅ¡utinius drabužius vÄliau ji atidavÄ V. G. sÅ«nui. Ji neatsimena, ar V. G. laiptinÄje buvo basas. Ji jam batų neapavÄ. NukentÄjusieji M. G. ir A. G. â U. teisme parodÄ, kad jie tiesiogiai įvykio, kurio metu buvo sunkiai sužalotas jų tÄvas, nematÄ. SumuÅ¡tas jų tÄvas buvo sunkioj bÅ«klÄj, apie savaitÄ gulÄjo reanimacijoje.
Jis buvo sunkioje bÅ«klÄje, pirmom dienom jo veidas buvo labai sutinÄs, nes buvo stipriai sumuÅ¡tas, nieko nesimatÄ, atrodÄ baisiai. Reanimacijoje jis gulÄjo gal savaitÄ, paskui perkÄlÄ jį į kitÄ palatÄ ir gydytojai siÅ«lÄ ruoÅ¡tis blogiausiam. Nors kaltinamasis R. M. savo kaltÄ pripažino iÅ¡ dalies, remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, kuriuos teismas iÅ¡tyrÄ teisiamajame posÄdyje, konstatuotina, jog R. M. inkriminuojamų veiksmų atlikimas yra įrodytas iÅ¡ dalies jo teisiamojo posÄdžio ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, patvirtinant juos parodymų patikrinimo vietoje bei Å¡iais teismo iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis: - liudytojo M.
B. teisme duotais parodymais, kad gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tame paÄiame name, antrame aukÅ¡te, gyvena ir kaimynÄ T.. 2018 m. sausio 28 d., naktį, eidamas į darbÄ , laiptinÄje, tarp pirmo ir antro aukÅ¡to iÅ¡girdo kažkokį keistÄ Å¾mogaus knarkimÄ ar tai kriokimÄ ir aptiko laiptinÄje gulintį ant pilvo, veidu į grindis, pažįstamÄ G., kurį galima buvo vos atpažinti, nes veidas buvo kruvinas. G. nieko nebekalbÄjo. Jis iÅ¡kvietÄ greitÄ jÄ ir policijÄ . TÄ naktį, bÅ«damas namie, jokio triukÅ¡mo, tame tarpe ir laiptinÄje, ir T. bute negirdÄjo, nes prieÅ¡ iÅ¡einant į darbÄ miegojo.
Po to kai iÅ¡kvietÄ greitÄ jÄ , iÅ¡ savo buto iÅ¡Äjo kruvina T., kuri pasakÄ, kad reikia ieÅ¡koti peilio, taÄiau jie peilio nerado. Jis padÄjo atvykusiems medikams įkelti G. į medikų automobilį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismui pagarsinus liudytojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 68 - 69), liudytojas patvirtino juos ir parodÄ, kad tuo metu ant laiptų matÄ daug kraujo. Iki T. burto Nr.7 matÄsi kraujo žymÄs, lyg bÅ«tų temptas kruvinas žmogus.
Jo manymu G. buvo velkamas laiptais, nes tos kraujo žymÄs buvo ant laiptų ir panaÅ¡ios į vilkimÄ . Kol buvo prie G., jokių paÅ¡alinių žmonių Å¡alia nebuvo, tik vÄliau iÅ¡ savo buto iÅ¡Äjo T., kurios galva buvo irgi kruvina, ji laikÄsi už pakauÅ¡io, nieko jam nepasakojo, o ir jis jos neklausinÄjo. Jis buvo iÅ¡sigandÄs, galimai T. galÄjo paminÄti, kas sumuÅ¡Ä G.. G. laiptinÄje gulÄjo berods be striukÄs ir be batų, nes paskui atvykÄs medikas ieÅ¡kojo ant jo krÅ«tinÄs durtinių žaizdų ir drabužiai buvo lengvi.
Kiek pažinojo G., tai jis nebuvo konfliktiÅ¡kas žmogus, nežino, ar turÄjo priešų. AnksÄiau pas T. bute girdÄdavo kažkokį triukÅ¡mÄ : tai Å¡uns lojimÄ , tai Å¡iaip kažkokį triukÅ¡mÄ , jos bute esanÄių žmonių konfliktų nÄra girdÄjÄs. - - liudytojos O. K. teisme duotais parodymais, kad dirba Vilniaus apskrities VPK ElektrÄnų PK reagavimo skyriaus tyrÄja. Pagal gautÄ praneÅ¡imÄ ji su kolega S. V. ir medikais atvyko į namÄ , kur namo laiptinÄje, tarp aukÅ¡tų, kraujo klane veidu į grindis, ant pilvo gulÄjo vyriÅ¡kis.
Jam prie galvos buvo padÄtas rankÅ¡luostis. Kaip vÄliau paaiÅ¡kÄjo, tÄ rankÅ¡luostį atneÅ¡Ä nuketÄjusioji, nes nukentÄjusysis kraujavo. Kylant iÅ¡ apaÄios į viršų jo galva buvo į sienÄ , o kojos į kitus laiptus. VyriÅ¡kis vilkÄjo juodos spalvos marÅ¡kinÄlius, kelnes. MarÅ¡kinÄliai buvo visi kraujuoti, tai negali pasakyti, ar ant jų buvo kokie užraÅ¡ai. Medikai gražino sukarpytus marÅ¡kinÄlius. BÅ«klÄ buvo labai sunki, jau tekÄjo kreÅ¡uliai. Pagrindiniai sužalojimai buvo galvoje.
Å is vyriÅ¡kis praktiÅ¡kai pats savarankiÅ¡kai negalÄjo kvÄpuoti, medikai iÅ¡kart pasiguldÄ jį ant neÅ¡tuvų ir iÅ¡vežÄ. LaiptinÄje buvo asmenys, kurie praneÅ¡Ä apie įvykį. Jie minÄjo, kad leidosi laiptais ir pastebÄjo nukentÄjusįjį. Prie jų pribÄgo moteris, kaip vÄliau paaiÅ¡kÄjo - D. T., kuri buvo taip pat sužalota - buvo kruvina jos galva pakauÅ¡io srityje, plaukuotoje galvos dalyje, iÅ¡ žaizdos bÄgo kraujas. D. T. buvo iÅ¡gÄrusi, triukÅ¡mavo, reikÄjo jÄ raminti.
D. T. paaiÅ¡kino jiems, kad ji savo bute buvo su sveÄiu ir į jos buto duris pradÄjo kažkas spardyti; ant durų liko batų pÄdsakai; ji, nenorÄdama trukdyti kaimynams, įleido tÄ Å¾mogų ir Å¡is, pasirodo, buvo jos buvÄs sugyventinis, ne kartÄ anksÄiau smurtavÄs prieÅ¡ jÄ ; tada įvyko muÅ¡tynÄs; užpuolÄ jos sveÄiÄ , pradÄjo daužyti ir visis smÅ«giai buvo suduoti ir jam, ir jai į galvos sritį, smÅ«giai sveÄiui buvo pagrinde kumÅ¡Äiu, taip pat jis buvo spardomas bei muÅ¡amas kÄde; bute pastarasis nuo smÅ«gių buvo nukritÄs. Jai atrodo, kad D.
T. minÄjo, kad kaltinamasis buvo užšokÄs kojomis ant nukentÄjusiojo galvos. Dar D. T. sakÄ, kad sveÄias bandÄ bÄgti nuo kaltinamojo, bÄgo į laiptinÄ, bet kaltinamasis jį pasivijo, kaltinamasis sveÄiÄ dauÅ¾Ä laiptinÄje; tada kaltinamasis grįžo pas jÄ Ä¯ butÄ ; ji kaltinamÄ jį uždarÄ balkone. Ji su kolega patikrino butÄ , bute kitų asmenų nerado. MatÄ pravirÄ Ä¯stiklinto balkono langÄ ir matÄ lauke, už lango pÄdsakus, kad buvo iššokta. Bute buvo kraujo pÄdsakų: nuo buto durų iki vyriÅ¡kio gulÄjimo vietos laiptinÄje buvo dÄmÄs, primenanÄios kraujo purslus, tai, jos manymu, vyriÅ¡kis Å¡alinosi bÅ«tent iÅ¡ buto.
Bute kraujo buvo miegamajame, kairÄje pusÄje, ant grindų, ir koridoriuje. Jai atrodo matÄ ir kruvinÄ taburetÄ. Å iuo metu tiksliai negali nurodyti, kokie daiktai buvo miegajamajame, nes praÄjo daug laiko, neatsimena. Jei ir buvo kokios nors dÄmÄs, panaÅ¡ios į kraujÄ , ar kokie tyrimui reikÅ¡mingi daiktai, tai jie turÄjo bÅ«ti užfiksuoti įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir, reikalui esant paimti iÅ¡tyrimui. NukentÄjusioji lygtai minÄjo, kad kaltinamasis dÅ«rÄ nukentÄjusiajam peiliu į pilvÄ ir tas peilis lūžo, todÄl buvo ieÅ¡kota peilio, bet peilio nerado.
Nepamena, ar iÅ¡ įvykio vietos buvo paimti kokie nors peiliai. Bute buvo stalo įrankiai ant stalo, nes buvo paruoÅ¡tas stalas pasisÄdÄjimui. Jie nebuvo pastebÄjÄ ant nukentÄjusiojo kÅ«no sužalojimų, bÅ«dingų peilio sudavimams. D. T. nurodÄ buvusio sugyventinio asmens vardÄ pavardÄ ir jie taip sužinojo, kur jis gyvena. Žinojo, kad Å¡is asmuo ne kartÄ buvo traukiamas administracinÄn atsakomybÄn bei apie jo neigiamÄ charakteristikÄ . VÄliau, 30 min. â 1 val. begyje kaltinamasis buvo sulaikytas savo namuose ir pristatytas į policijos komisariatÄ .
Tenai buvo paimti jo drabužiai ir ji juos apžiÅ«rÄjo. Ji pastebÄjo ant kaltinamojo sportinių batelių kraujo kreÅ¡ulius. Ant jo drabužių taip pat buvo raudonos spalvos dÄmių, panaÅ¡ių į kraujo. Ant kelnių užpakalinÄs dalies buvo matomas purvina dÄmÄ, bÅ«dinga slydimui. MatÄsi, kad M. buvo nepersirengÄs. Jis vilkÄjo striukÄ. Sulaikytas M. kameroje buvo neramus agresyvus. Tuo metu jis nieko nekalbÄjo apie įvykį. Teismui parodžius liudytojai įvykio vietos nuotraukÄ Nr.16, esanÄiÄ I tpme, 28 bylos lape, liudytoja parodÄ, kad tai buvo peilio geležtÄ, aptikta miegamajame, ant grindų, iÅ¡ kairÄs pusÄs nuo užÄjimo.
Kita peilio dalis â kotas, įvykio vietoje surasta nebuvo. Miegamajame buvo ir taburetÄ, ant lovos, taip, kaip užfiksuota prie įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo pridÄtoje nuotraukoje Nr.
14. Ji nepamena, ar ant taburetÄs buvo dÄmių, panaÅ¡ių į kraujÄ . D. T. vienu metu sakÄ, kad prieÅ¡ konfliktÄ ji su nukentÄjusiuoju sÄdÄjo, gÄrÄ, o kitu atveju, kad jau buvo sugulÄ. Ji negalÄtų pasakyti, ar prieÅ¡ konfliktÄ nukentÄjusysis buvo sÄdÄjÄs ar jau gulÄjo lovoj. Ji pastebÄjo, kad D. T. tuo metu vilkÄjo naktinius marÅ¡kinius ir chalatÄ , lova miegamajame buvo paklota. - liudytojos J. G. teisme duotais parodymais, jog 2018 m. dirbo ElektrÄnų greitosios pagalbos felÄere. 2018-01-28 buvo gautas kvietimas, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra sumuÅ¡tas žmogus be sÄ monÄs. Ä® vietÄ atvyko labai greitai.
Ji su vairuotoju užbÄgÄ laiptais laiptų aikÅ¡telÄje, jos viduryje rado laiptinÄje žmogų, gulintį ant nugaros. Jo galva buvo kelių žingsnių atstumu nuo paskutinÄs laiptų pakopos leidžiantis laiptais žemyn. LaiptinÄje buvo tamsu, bet pasiÅ¡vietus prožektoriais pamatÄ Å¾iauriai sumaitotÄ Å¾mogų. Galvoje nesimatÄ nosies galiuko â tiek buvo sistemingai ir žiauriai sumuÅ¡tas. Apie pažiÅ«rÄjimÄ Ä¯ akių vyzdžius nebuvo net kalbos, nes akių nebuvo â tiek buvo užtinusios.
Veidas ir visa galva buvo kruvina masÄ. Žmogaus gyvybÄ kabojo ant plauko, jis tiesiog kriokÄ. Ji konstatavo 3 balų komÄ , nes vyriÅ¡kis nereagavo nei į skausmÄ , nei į garsÄ , nei į Å¡viesÄ â į niekÄ , todÄl jis buvo nedelsiant ir greitai nuvežtas į reanimacijÄ , prijungtas prie gyvybiÅ¡kai svarbių aparatų. Ji tiksliai neprisimena, kiek dar laiptinÄje buvo žmonių, nes buvo susikoncentravusi tik į nukentÄjusįjį. Tik pamena, kad laiptinÄje buvo besiblaÅ¡kanti moteris.
Kiek kalbÄjo aplinkiniai, tai tas vyriÅ¡kis lygtai buvo numestas, ne tįstas nuo laiptų. Kol ji teikÄ nukentÄjusiajam pagalbÄ , pastebÄjo ir Å¡alia policijos pareigÅ«nus. Ji tiksliai nepamena, kÄ tuomet vilkÄjo nukentÄsusysis. Jai atrodo, kad jis vilkÄjo džinsus, nepamena, ar buvo marÅ¡kinÄliai. Jis buvo su kažkokiais virÅ¡utiniais rÅ«bais, bet tai tikrai buvo ne striukÄ ir ne paltas. Kitų sužalojimų, iÅ¡skyrus galvoje, ant nukentÄjusiojo kÅ«no nepastebÄjo. Sužeistojo bÅ«klÄ buvo labai sunki.
Å alia buvusi moteriÅ¡kÄ buvo Å¡oko bÅ«senoje, sakÄ, kad jai irgi skauda galvÄ . Ji pasiÅ«lÄ iÅ¡kviesti kitÄ greitÄ jÄ pagalbÄ , nes ji neturÄjo galimybių pagalbÄ suteikti iÅ¡kart dviem, reikÄjo rÅ«pintis sunkesniu ligoniu. Ji yra pradirbusi apie 30 metų ir nebvuo maÄiusi taip sistemingai, sadistiÅ¡kai, žiauriai sumuÅ¡to žmogaus. Sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti kojomis, kumÅ¡Äiais, kažkokia beisbolo lazda. - 2019-01-28 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad apžiÅ«rÄta daugiabuÄio gyvenamojo namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laiptinÄ ir butas Nr.7.
Protokole nurodyta, kad namo laiptinÄje, tarp pirmo ir antro aukÅ¡to laiptinÄs aikÅ¡telÄje, ant grindų, matosi raudonos spalvos dÄmÄs, panaÅ¡ios į kraujÄ , ant laiptų, vedanÄių į antrÄ aukÅ¡tÄ matosi tempimo, raudonos spalvos žymÄs; ant buto Nr. 7 durų matosi batų pÄdsakų žymÄs; prie buto durų, iÅ¡ deÅ¡inÄs pusÄs, bute, ant kilimo, prie koridoriuje stovinÄios spintos ant grindų, matyti raudonos spalvos dÄmÄs, panaÅ¡ios į kraujo dÄmes; miegamajame, ant lovos guli taburetÄ, ant kurios kojos matyti rasudonos spalvos dÄmÄ, panaÅ¡i į kraujÄ , kuri yra paimta iÅ¡ įvykio vietos; miegamajame prie lovos , ant grindų matyti raudonos spalvos purslų dÄmÄs; ant grindų, prie durų guli virtuvinio peilio sulankstyta geležtÄ, kuri yra paimta iÅ¡ įvykio vietos; svetainÄje, ant grindų yra raudonos spalvos purslų dÄmÄs (t.1, b.l. 24 â 29, 59); - 2018-01-30 papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad papildomai buvo apžiÅ«rÄtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Protokole nurodyta, kad Å¡io buto balkone , ant plastikinio lango rÄmo yra dÄmių, panaÅ¡ių į kraujÄ , taip pat balkone, ant palangÄs guli medinÄ lazda , ant kurios virÅ¡utinÄs dalies matomos raudonos dÄmÄs, panaÅ¡ios į kraujÄ , buto koridoriuje rasti V. G. virÅ¡utinio žandikaulio dantų protezai, ant kurių taip pat matomos dÄmÄs, panaÅ¡ios į kraujÄ ; rasti daiktai iÅ¡imti iÅ¡ įvykio vietos (t. 1, b.l. 30-32, 59); - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ElektrÄnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrÄjos O.
K. 2018-01-28 tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame tyrÄja nurodÄ, kad gavus 2018-01-28, apie 1.28 val., praneÅ¡imÄ iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK OV skyriaus apie namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), antrame aukÅ¡te gulinti sužalotÄ vyrÄ , atvyko į vietÄ ir nustatÄ, kad minÄtas vyriÅ¡kis yra V. G., gim. (duomenys neskelbtini), kurį komos bÅ«senoje dÄl daugybinių galvos sumuÅ¡imų greitosios pagalbos medikai iÅ¡veÅ¾Ä Ä¯ VšĮ ElektrÄnų ligoninÄ, kur ligoninÄs darbuotojai pareigÅ«nams perdavÄ juodos spalvos maiÅ¡Ä , kuriame, pasak ligoninÄs darbuotojos, buvo V.
G. drabužiai (kelnÄs, juodos spalvos diržas, kojinÄs). Å iame praneÅ¡ime taip pat nurodyta, kad kadangi V. G. buvo komos bÅ«senoje, reanimuojantis jį gydytojas nurengÄ V. G., todÄl drabužių poÄmis BPK nustatyta tvarka nebuvo padarytas , o drabužiai pridÄti prie bylos. Taipogi tyrÄja praneÅ¡Ä, kad jai atvykus iÅ¡ minÄtos ligoninÄs ElektrÄnų RS vyriausieji patruliai buvo suradÄ namuose adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sulaikÄ Ä¯tariamÄ jį R. M., kuris, tyrÄjai atvykus į policijos kommisariatÄ , buvo be virÅ¡utinių drabužių, batų; drabužius ir kitus R.
M. daiktus buvo paÄmÄ jį sulaikÄ pareigÅ«nai, taÄiau Å¡ių daiktų poÄmis nepadarytas, nes ji jų paÄmimÄ nedalyvavo; Å¡ie daiktai buvo apžiÅ«rÄti ir nufotografuoti bei supakuoti pridÄti prie bylos (t.1, b.l. 34, 59); - greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, kurioje pažymÄta, kad 2018-01-28, 1, 58 val. buvo iÅ¡kviesta medikų brigada adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur Å¡io namo antrame aukÅ¡te gulÄjo V. G., gim. (duomenys neskelbtini), su sunkiai sužalota galva, kuris kvÄpavo, aplink buvo kraujo, neaiÅ¡ku, ar nukrito pats, ar kažkas nustÅ«mÄ bei kuriam nustatyta 3 balų koma, apie įvykį praneÅ¡ta telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 64); - 2018- 02-15 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus raÅ¡tu Nr. 41D(V)-361, iÅ¡ kurio matyti, kad bendrasis pagalbos centras iÅ¡siuntÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinei policijai elektroniniu paÅ¡tu garso įraÅ¡Ä dÄl greitosios medicinos pagalbos kvietimo, kuris yra apžiÅ«rÄtas ir jo apžiÅ«ra užfiksuota 2018-11-22 apžiÅ«ros protokole, kuriame nurodyta, kad iÅ¡ minÄto garso įraÅ¡o girdÄti, kaip į bendrajį medicinos pagalbos centrÄ 2017-01-28, 1.53 val., paskambinusi moteris paaiÅ¡kino, kad laiptinÄje adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), guli vyras, kuris yra be sÄ monÄs, girdÄti, kad kvÄpuoja, aplink jį yra kraujo ir neaiÅ¡ku, kas tam vyrui atsitiko â ar jis pargriuvo, ar buvo nustumptas nuo laiptų (t.1, b.l. 67); - ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 371/2018(01), kurioje nurodyta, kad V.
G. nustatyti Å¡ie sužalojimai: 1.1. Galvos sumuÅ¡imas pasireiÅ¡kÄs daugybinÄmis žaizdomis galvoje, deÅ¡inÄs ausies kauÅ¡elio muÅ¡tine žaizda ir poodine kraujosruva virÅ¡utinÄje kauÅ¡elio srityje, abiejų akių vokų ir nosies poodinÄmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimu nosies kairÄje, įspaustiniu deÅ¡inio nosikaulio lūžiu, kairÄs akiduobÄs apatinÄs ir vidinÄs sienelių lūžiais, kairÄs pusÄs akytkaulio celių lūžiu, kairiojo virÅ¡utinio žandikaulio anÄio iÅ¡orinÄs, priekinÄs virÅ¡utinÄs sienelių lūžiais, Å«miniu kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalų ties kairiÄ ja kaktine, momenine ir smilkinine skiltimis (daugiau ties kaktine skiltimi kraujo iÅ¡siliejimu po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais ties kairiÄ ja smilkinkaulio skiltimi bei abipus ties momeninÄmis skiltimis, kraujo iÅ¡siliejimu į kairįjį Å¡oninį skilvelį kraujo iÅ¡siliejimu į deÅ¡inÄs kaktinÄs-momeninÄs skilties baltÄ jÄ smegenų medžiagÄ prasiveržimu į deÅ¡inį Å¡oninį skilvelį, deÅ¡inÄs kaktinÄs skilties sumuÅ¡imu.
Daugybiniais žaizdų galvoje lokalizacija medicinos dokumentuose nedetalizuota, iÅ¡ tiriamojo apžiÅ«ros tikÄtina, kad žaizdos buvo tose vietose, kur užklijuoti tvarsÄiai, t.y. kaktos, kairio skruosto, nosies ir smakro srityse. Sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, galimai 2-3 paros iki tiriamojo apžiÅ«ros. Sužalojimuose nÄra specifinių požymių, nurodanÄių kokiu bÅ«du ir kokiu bÅ«tent daiktu jie galÄjo bÅ«ti padaryti; 1.2. PoodinÄs kraujosruvos krÅ«tinÄs deÅ¡inÄje padarytos kietais, bukais, riboto pavirÅ¡iaus daiktais, galimai 2-5 paros iki tiriamojo apžiÅ«ros.
Sužalojimuose nÄra specifinių požymių, nurodanÄių kokiu bÅ«du ir kokiu bÅ«tent daiktu jie galÄjo bÅ«ti padaryti. 1.3. Odos nubrozdinimai kairiame žaste, kairÄje alkÅ«nÄje, kairÄje plaÅ¡takoje, nugaros deÅ¡inÄje, deÅ¡iniame Å¡one padaryti kietais, bukais, riboto pavirÅ¡iaus daiktais, galimai 2-3 paros iki tiriamojo apžiÅ«ros. Sužalojimuose nÄra specifinių požymių, nurodanÄių kokiu bÅ«du ir kokiu bÅ«tent daiktu jie galÄjo bÅ«ti padaryti.
2. Nustatytų sužalojimų makroskopiniai požymiai atitinka panašų laikotarpį, todÄl neatmetama galimybÄ, kad jie galÄjo bÅ«ti padaryti neilgai trukus vienas po kito, užduotyje nurodyto įvykio metu.
3. Visumoje, V. G. kÅ«no sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ . DeÅ¡inÄs ausies kauÅ¡elio muÅ¡tinÄ Å¾aizda ir poodinÄ kraujosruva virÅ¡utinÄje kauÅ¡elio srityje atitinka ne žymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Abiejų akių vokų ir nosies poodinÄs kraujosruvos, odos nubrozdinimas nosies kairÄje, įspaustinis nosies kaulų lūžis kairÄs akiduobÄs apatinÄs ir vidinÄs sienelių lūžiai, kairÄs pusÄs akytkaulio celių lūžis, kairiojo virÅ¡utinio žandikaulio anÄio iÅ¡orinÄs, priekinÄs ir virÅ¡utinÄs sienelių lūžiai dÄl kaulų lūžio atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ .
Ūminis kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiuoju smegenų pusrutuliu (daugiau virÅ¡ kaktinÄs skilties), kraujo iÅ¡siliejimas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais ties kairiÄ ja momenine skiltimi bei ties pakauÅ¡ine skiltimi, kraujo iÅ¡siliejimas į kairįjį Å¡oninį skilvelį, kraujo iÅ¡siliejimas į deÅ¡inÄs momeninÄs-pakauÅ¡inÄs skilties smegenų medžiagÄ su prasiveržimu į deÅ¡inį Å¡oninį skilvelį, deÅ¡inÄs kaktinÄs skilties sumuÅ¡imas, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2, 6.6.4 bei 6.6.15 punktais, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ .
Sužalojimai iÅ¡vardinti 1.2 ir 1.3 punktuose atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ .
4. Nustatyti sužalojimai nÄra bÅ«dingi savÄs žalojimui.
5. V. G. dilbiuose ir plaÅ¡takose nÄra specifinių sužalojimų požymių, kurie nurodytų, kokiu bÅ«du jie galÄjo bÅ«ti padaryti, t.y. ginantis ar suduodant smÅ«gius.
6. DeÅ¡inÄs ausies kauÅ¡elio muÅ¡tinÄ Å¾aizda ir poodinÄ kraujosruva virÅ¡utinÄje kauÅ¡elio srityje galÄjo bÅ«ti padaryti mažiausiai 1-u trauminiu poveikiu. Abiejų akių vokų ir nosies poodinÄs kraujosruvos, odos nubrozdinimas nosies kairÄje, kaires akiduobÄs apatinÄs ir vidinÄs sienelių lūžiai, kairÄs pusÄs akytkaulio celių lūžis galÄjo bÅ«ti padaryti mažiausiai 1-u trauminiu poveikiu. Žaizda kairio skruosto srityje, kairiojo virÅ¡utinio žandikaulio anÄio iÅ¡orinÄs, priekinÄs ir duomenimi virÅ¡utinÄs sienelių lūžiai galÄjo bÅ«ti padaryti mažiausiai 1-u trauminiu poveikiu.
Žaizda nosyje, įspaustinis deÅ¡inio nosikaulio lūžis galÄjo bÅ«ti padaryti mažiausiai 1-u trauminiu poveikiu. Žaizdos kaktoje, deÅ¡inÄs kaktinÄs skilties sumuÅ¡imas, kraujo iÅ¡siliejimas po smegenų dangalais, į smegenų medžiagÄ ir į skilvelius galÄjo bÅ«ti padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. PoodinÄs kraujosruvos krÅ«tinÄs deÅ¡inÄje galÄjo bÅ«ti padarytos 2 trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimai kairiame žaste, kairÄje alkÅ«nÄje, kairÄje plaÅ¡takoje, nugaros deÅ¡inÄje, deÅ¡iniame Å¡one galÄjo bÅ«ti padaryti 8-iais trauminiais poveikiais.
Sužalojimų vietose nÄra pÄdsakų, pagal kuriuos galima bÅ«tų sprÄsti apie įrankių kiekį. Sužalojimų vietose nÄra pÄdsakų, pagal kuriuos galima bÅ«tų sprÄsti apie įrankio (įrankių) formÄ , dydžius. V. G. krÅ«tinÄs lÄ stoje durtinių-pjautinių sužalojimų nÄra (t. 1, b.l. 87 -90). - ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. M 665/2018(01), kurioje nurodyta, kad V. G. mirÄ nuo galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio poodinÄmis kraujosruvomis akių vokuose, nosyje, deÅ¡inÄje ausyje; odos nubrozdinimu nosyje;
žaizda deÅ¡inÄje ausyje (kliniÅ¡kai); abipusiais akiduobių lūžiais (kliniÅ¡kai), virÅ¡utinio žandikaulio kaktinÄs ataugos lūžiui (kliniÅ¡kai), nosikaulių lūžiais (kliniÅ¡kai), virÅ¡utinio žandikaulio anÄio lūžiais (kliniÅ¡kai), akytkaulio lūžiu (kliniÅ¡kai), kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairių kaktinÄs â momeninÄs -smilkininÄs skilÄių (kliniÅ¡kai); kraujo iÅ¡siliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairÄs smilkininÄs skilties bei abipus ties momeninÄmis skiltimis (kliniÅ¡kai); galvos smegenų sumuÅ¡imu deÅ¡inÄje kaktinÄje skiltyje (kliniÅ¡kai), kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, hemoraginiu insultu vidurinÄse smegenyse, smegenų koma, abipusiu pulingu plauÄių uždegimu, progresuojanÄiu kvÄpavimo ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu.
V. G. mirÄ (duomenys neskelbtini) V. G. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, prieÅ¡ kreipiantis medicininÄs pagalbos į VšĮ ElektrÄnų ligoninÄ 2018-01-28. Sužalojimai visumoje, remiantis SSMNT 6.6.2, 6.6.4 bei 66.15 punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu; - V. G. mirÄ dÄl galvos sužalojimų visumos, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, hemoraginiu insultu vidurinÄse smegenyse, smegenų koma, abipusiu pÅ«lingu plauÄių uždegimu, progresuojanÄiu kvÄpavimo ir Å¡irdies veiklos nepakankamumo.
Jo lavone pomirtinių sužalojimų nÄra; - V. G. nustatyti sužalojimai visumoje nÄra bÅ«dingi savÄs žalojimui ar vienkartiniam griuvimui. Neatmetama galimybÄ, kad V. G. nustatytas odos nubrozdinimas kairÄje piaÅ¡takoje galÄjo buti padarytas ir nukentÄjusiajam ranka prisidengiant nuo smÅ«gių. Neatmetama galimybÄ, kad po visų patirtų sužalojimų, V. G. galÄjo kurį tai laikÄ atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus, kol neprarado sÄ monÄs dÄl progresuojanÄio galvos smegenų brinkimo.
Taikant stacionarinį gydymÄ , V. G. gyveno iki (duomenys neskelbtini)val. V. G. nustatytų sužalojimų lokalizacija, pobudis bei apraÅ¡ymas medicininiuose dokumentuose nenurodo, kokioje padÄtyje buvo nukentÄjusysis ir koks buvo užpuoliko ir nukentÄjusiojo tarpusavio iÅ¡sidÄstymas sužalojimų padarymo metu; - V. G. nustatyti sužalojimai galÄjo buti padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių. V. G. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Individualus žalojanÄių daiktų požymiai sužalojimuose neužsifiksuota. (t.1, b.l. 101-113). - ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 969/2018 (01), kurioje pažymÄta, kad D.
T. nustatyta žaizda pakauÅ¡io srityje. Medicinos dokumentuose tikslesnÄ Å¾aizdos lokalizacija nenurodyta, kitų sužalojimų D. T. kune nenurodyta. Žaizdos padarymo mechanizmui nustatyti pateiktų medicinos dokumentų duomenų nepakanka, tam tikslinga butų vertinti žaizdÄ siuvusio gydytojo įraÅ¡us. Žaizdos padarymo laikui nurodyti, tikslinga vertinti žaizdÄ siuvusio gydytojo įraÅ¡us. TikÄtina, kad žaizda buvo padaryta neilgai trukus iki gydytojo apžiÅ«ros. Žaizda pakauÅ¡io srityje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ .
Sužalojimas nÄra bÅ«dingas savÄs žalojimui. Žaizdos lokalizacija nÄra budinga ginimuisi ar puolimui. Žaizda pakauÅ¡io srityje padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nurodyti, keliais įrankiais buvo padarytas sužalojimas, medicinos dokumentų duomenų nepakanka. Nurodyti įrankių formas, dydžius, medicinos dokumentų duomenų nepakanka. MuÅ¡tines žaizdos padaromos kietais, bukais daiktais. Tiek taburetÄ, tiek beisbolo lazda priskiriami kietiems, bukiems daiktams, kuriais gali buti padaromos muÅ¡tinÄs žaizdos.
Å iuo atveju, turimais medicinos dokumentų duomenimis, iÅ¡skirti kokiu butent daiktu buvo padaryta žaizda, nÄra galimybÄs. (t. 2, b.l. 55-56). - eksperto D. F. teisme duotais paaiÅ¡kinimais, kad V. G. smegenų pakenkimui turÄjo įtakos trauminiai poveikiai į galvos sritį, kurie sÄ lygojo kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju smegenų dangalu ir visus kitus sužalojimus. Gyvybei pavojingi centrai yra smegenyse. Galvos sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais, kurie buvo vienodai pavojingi. Kurie iÅ¡ jų pavojingesni - negalima iÅ¡skirti.
V. G. nustatyti galvos sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti kietais bukais daiktais, taip pat tiek koja, tiek ranka. Atsitrenkimas į kietus bukus daiktus irgi yra trauminis poveikis. V. G. ausyje padaryta žaizda galÄjo bÅ«ti ir nuo atsitrenkimo į kokį nors kietÄ bukÄ daiktÄ . Sužalojimai akių vokų ir nosies srityje tiek vidiniai kaulų lūžiai nÄra bÅ«dingi atsitrenkimui į kažkÄ , jie yra labiau bÅ«dingi smÅ«gio sudavimui koncentruotam trauminiam poveikiui į Å¡itÄ sritį. Ä® kitas kÅ«no vietas buvo mažiausiai 7 trauminiai poveikiai, galimai ir daugiau.
Å ie 7 trauminiai poveikiai galÄjo bÅ«ti padaryti tiek smÅ«gio metu, tiek netiesiogiai kontaktuojant atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Visi sužalojimai be galvos sumuÅ¡imo yra kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kai jis atliko tyrimÄ , V. G. iÅ¡oriniai sužalojimai buvo jau sugijÄ, taÄiau bylopje buvo kolegÄs B. iÅ¡vada, iÅ¡ kurios matyti, kad ji buvo apžiÅ«rÄjusi mirusįjį stacionare. KolegÄ buvo nustaÄiusi, kad jos užfiksuoti sužalojimai padaryti vienu metu ir tas laikas atitinka užduotyje nurodytų aplinkybių nurodytÄ datÄ .
Remiantis specialistÄs B. iÅ¡vada, jis gali teigti, kad visi sužalojimai buvo padaryti panaÅ¡iu laiku. R. B. iÅ¡vada, visi V. G. sužalojimai padaryti jam bÅ«nant įvairiose padÄtyse, tiek stovint, tiek gulint, tiek sÄdint. Ant V. G. kÅ«no nebuvo nustatyta dinaminio pobÅ«džio sužalojimų. Jis negalÄtų pasakyti, kad nukentÄjusiajam buvo smogta kažkur tai į Å¡irdį ar kvÄpavimo centrÄ . Kaulų lūžiai padaromi didelÄs jÄgos trauminiais poveikiais ir ta jÄga turi virÅ¡yti kaulų atsparumÄ , t.y. ne mažiau kaip keli kilogramai kvadratiniam metrui.
Kuo žmogus vyresnis, tuo kaulų atsparumas mažesnis, nes kaulai retÄja. V. G. atveju, tai sužalojimai padaryti koncentruotos kinetinÄs jÄgos poveikiu. Jis negali atsakyti į klausimÄ , kiek laiko po visų suduotų smÅ«gių V. G. galÄjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus, nes jei nukentÄjusysis iÅ¡kart neprarado sÄ monÄs, jis gali kurį laikÄ atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus: leisti garsus, kalbÄti, judÄti, kol neprarado sÄ monÄs dÄl progresuojanÄio smegenų pabrinkimo. Garsai gali bÅ«ti leidžiami ir nesÄ moningai, t. y. kvÄpuojant, orui eina per balso stygas NÄra galimybÄs iÅ¡matuoti, ar patiriant tokius sužalojimus galvos srityje, kokius patyrÄ V.
G., yra jauÄiamas skausmas. PraradÄs sÄ monÄ Å¾mogus nejauÄia skausmo, taÄiau fiziologiÅ¡kai organizmas gali reaguoti į pažeidimÄ , t. y. gali vystytis Å¡okas â tai organizmo fiziologijos reagavimas į skausmÄ . V. G. nustatytas 1, 10 promilÄs alkoholio koncentracijos kraujyje turÄjo mažinti skausmo pojÅ«tį kaip anestetikas, ir tai yra pakankama koncentracija kraujyje, kad bÅ«tų sumažintas skausmo jutimas. BÅ«nant 3 balų komos bÅ«senoje, mažai tikÄtina, kad nukentÄjusysis galÄjo jausti skausmÄ .
Jis negali kategoriÅ¡kai pasakyti, kad tikrai nukentÄjusysis nejautÄ skausmo, bet mažai tikÄtina. V. G. padarytas odos nubrozdinamas deÅ¡inÄje plaÅ¡takoje galÄjo bÅ«ti padarytas ir savigynos metu prisidengiant nuo smÅ«gių. Ekspertai gali pasisakyti tik dÄl galimybÄs (ne kategoriÅ¡kai) saviginai bÅ«dingų sužalojimų. - ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 969/2018 (01), kurioje nurodyta, kad R. M. nustatyti odos nubrozdinimai veide, kairÄje plaÅ¡takoje ir deÅ¡inÄje blauzdoje, muÅ¡tinÄ Å¾aizda kaktos kairÄje.
Sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, galimai 2-3 paros iki tiriamojo apžiÅ«ros, galimai įvykio aplinkybÄse nurodytu laiku ir budu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . (t. 3, b .1. 9-10). - ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. SI 85/2018(01), kurioje nurodyta, kad ant taburetÄs (5 mÄg.), R. M. striukÄs (8 mÄg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas vieno moteriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D.
T.~ DNR profiliu su 99,999999999999999% tikimybe. -Ant R. M. striukÄs (6,7 mÄg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas dominuojantis moteriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. T. DNR profiliu su 99,999999999999999% tikimybe, su nežymia DNR priemaiÅ¡a, kuri nÄra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui. -Atlikus DNR tyrimÄ , ant medinÄs lazdos (2 mÄg.) gautas dominuojantis moteriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. T. DNR profiliu su 99,999999999999999% tikimybe, su nežymia DNR priemaiÅ¡a, kuri nÄra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui. -Ant virÅ¡utinio žandikaulio protezo (3 mÄg.), R.
M. sportinių kelnių (9,10 mÄg.),V. G. kelnių (l 1,12 mÄg.), V. G. puskojinių (13,14 mÄg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. G. DNR profilių su 99,99999999999999999% tikimybe. Ant peilio geležtÄs (4 mÄg.) gauti žmogaus kraujo pÄdsakai. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas dominuojantis vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. G. DNR profiliu su 99,99999999999999999% tikimybe, su DNR priemaiÅ¡a, kuri sutampa su R.
M. DNR profilių su 99,9999999999999999% tikimybe. -Ant medinÄs lazdos (1 mÄg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas dominuojantis vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. M. DNR profiliu su 99,9999999999999999% tikimybe, su nežymia DNR priemaiÅ¡a, kuri nÄra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui (t.l , b.1. 40-58). - alkotesterio parodymais, iÅ¡ kurio matyti, kad 2018-01-28, 4.52 val., R. M. buvo nustatytas 0,9 procentų promylių neblaivumas (t. 2, b.l. 80). Ä®rodymų vertinimas ir teismo iÅ¡vados Teismas pripažįsta, kad visi aukÅ¡Äiau paminÄti duomenys teismui nekelia jokių abejonių, nes buvo surinkti laikantis įstatymo reikalavimų, ir jie turi reikÅ¡mÄs bylai teisingai iÅ¡sprÄsti, todÄl jie laikomi įrodymais, pagrindžianÄiais kaltinamojo kaltÄ (BPK 20 straipsnis).
DÄl V. G. nužudymo Ä®rodymų visuma patvirtina, kad kaltinime nurodytus V. G. mirtinus sužalojimus padarÄ bÅ«tent R. M.. Teisme apklaustų nukentÄjusiosios ir visų liudytojų parodymai, įvykio vietoje aptikti pÄdsakai, daiktai bei jų apžiÅ«ros duomenys, specialistų tyrimų dÄl surastų pÄdsakų iÅ¡vados, taip pat duomenys apie nukentÄjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobÅ«dį, lokalizacijÄ ir kt., ekspertų paaiÅ¡kinimai akivaizdžiai patvirtina, kad V. G. buvo sužalotas kaltinime nurodytu laiku nukentÄjusiosios D.
T. bute ir mirÄ dÄl galvos sužalojimų visumos, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, hemoraginiu insultu vidurinÄse smegenyse, smegenų koma, abipusiu pÅ«lingu plauÄių uždegimu, progresuojanÄiu kvÄpavimo ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu. Kaltinamasis teisiamojo posÄdžio metu pripažino sudavÄs V. G. kaltinime nurodytus smÅ«gius, taÄiau neigÄ taip sunkiai jį sužalojÄs, padarydamas kaulų lūžius, nuo kurių V. G. galÄjo vÄliau mirti, smogÄs peiliu į V. G. krÅ«tinÄ, taipogi neigÄ iÅ¡tempÄs V.
G. į laiptinÄ ir nustÅ«mÄs jį nuo laiptų, tokiu bÅ«du neigdamas savo kaltÄ dÄl V. G. nužudymo. Tiesiogiai įvykyje dalyvavÄs asmuo â nukentÄjusioji D. T., kurios parodymai dÄl konflikto tarp kaltinamojo ir nukentÄjusiojo G. G. pradžios bei kaltinamojo suduotų smÅ«gių rankomis ir kojomis V. G. sutampa, taÄiau kitose detalÄse (dÄl kaltinamajam inkriminuojamo sudavimo peiliu V. G. į krÅ«tinÄs sritį ir pastarojo iÅ¡vilkimo į laiptinÄ bei vilkimo laiptais) jų parodymai dÄl skirtingų priežasÄių skiriasi.
Jų veiksmai ir elgesys įvykio metu bei atitinkamai skirtingas suinteresuotumas bylos baigtimi, byloje surinkti duomenys apie jų asmenybes lÄmÄ teismo pareigÄ itin atsargiai ir kruopÅ¡Äiai vertinti Å¡ių asmenų parodymus. TodÄl tiek vertinant nukentÄjusiosios, tiek kaltinamojo parodymus, teismas juos analizavo ir vertino ne tik atskirai, įvertindamas ir parodymų dÄl atskirų aplinkybių nuoseklumÄ viso proceso metu, bet ir juos lygindamas tarpusavyje bei įvertindamas juos kitų byloje surinktų objektyvių faktinių aplinkybių kontekste.
Kaip matyti kaltinamojo parodymai, duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui (t. 2, b. l. 92, 101 â 106, 110 â 111) buvo nuoseklÅ«s ir vienodi. Be to ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje (t. 2, b. l. 112 â 128). Analizuojant D. T. parodymus dÄl V. G. sumuÅ¡imo matyti, kad jos teisme duoti parodymai iÅ¡ esmÄs tokie pat, kaip ir jos duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, taÄiau skyrÄsi kai kuriose detalÄse. 2018-01-29 pirminÄs apklausos metu, apklausta kitÄ dienÄ po įvykio D.
T. nurodÄ, kad R. M., įÄjÄs į butÄ , virtuvÄje iÅ¡kart griebÄ V. G., iÅ¡tempÄ pastarÄ jį į buto koridorių, kur vienÄ kartÄ kumÅ¡Äiu trenkÄ Ä¯ veido sritį, po ko V. G. nukrito ant grindų, tuomet R. M. pradÄjo muÅ¡ti V. G. rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, kiek smÅ«gių, neatsimena (teisme ji teigÄ, kad pirmÄ kartÄ sudavÄ V. G. virtuvÄje, sÄdinÄiam ant kÄdÄs, dÄl ko V. G. nukrito ant grindų), po ko virtuvÄje nuo stalo stvÄrÄ peilį ir juo ne mažiau kaip tris kartus (teisme teigÄ, kad vienÄ kartÄ ) smogÄ V.
G. į krÅ«tinÄs sritį, po ko R. M. V. G. už kojų (teisme teigÄ, kad už pažastų) nutempÄ Ä¯ laiptinÄ, nieko neminÄdama, kad R. M. tempÄ V. G. ir laiptais, kaip tai buvo nurodžiusi teisme (t. 2, b.l. 5). VÄliau apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2018-03-06) D. T. davÄ iÅ¡samesnius parodymus apie įvykį, nurodydama, kad į butÄ Ä¯siveržÄs R. M. daug kartų smÅ«giavo kumÅ¡Äiu sÄdinÄiam V. G. per galvÄ , tada stvÄrÄ už peÄių ir iÅ¡tempÄ Ä¯ koridorių, kur smÅ«giavo kojomis į V.
G. galvÄ , po to griebÄs iÅ¡ virtuvÄs peilį, keletÄ kartų smÅ«giavo V. G. į krÅ«tinÄ, paskui iÅ¡tempÄ už kojų pro buto duris į laiptinÄ, laiptais žemyn ir numetÄ laiptų aikÅ¡telÄs Å¡one (t. 2, b.l. 8-10). Å iuos parodymus nukentÄjusioji patvirtino ir 2018-03-06 parodymų patikrinimo metu įvykio vietoje (t.2, b.l. 24 â 48). Teismui vertinant nukentÄjusiosios parodymų patikimumÄ , atsižvelgiama į tai, kad įvykio metu ji pati patyrÄ fizinį smurtÄ (jai buvo sutrenkta galva, juosmuo, kojos, iÅ¡ galvos bÄgo kraujas), kad ji jautÄ didelÄ baimÄ dÄl savo ir jos sveÄio saugumo bei gyvybÄs, jos akivaizdoje buvo muÅ¡amas jos sveÄias ne tik kumÅ¡Äiais, bet ir spardomas kojomis į įvairias kÅ«no vietas, tame tarpe ir į gyvybiÅ¡kai svarbias vietas - galvÄ , todÄl dÄl patirto streso, tÄ vakarÄ vartoto alkoholio, galÄjo tiksliai neatsiminti visų įvykio detalių, tiek savo, tiek kaltinamojo smurtinių veiksmų eigos ir sÄ Å¾iningai dÄl jų klysti, taÄiau iÅ¡ esmÄs ji patvirtino faktÄ , kad, netikÄtai įsiveržÄs į jos butÄ neblaivus R.
M., stipriai sumuÅ¡Ä V. G., suduodamas Å¡iam daugybinius smÅ«gius rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, tame tarpe ir į galvÄ , ketino sužaloti peiliu, pavojingai smÅ«giuodamas į krÅ«tinÄ, o po to iÅ¡tempÄ pastarÄ jį į laiptinÄ, tempÄ laiptais ir paliko laiptų aikÅ¡telÄje, po ko vÄl sugrįžo į butÄ ir toliau jÄ muÅ¡Ä. Byloje nÄra objektyvių duomenų, kad nukentÄjusioji D. T., duodama parodymus apie V. G. ir savo sumuÅ¡imÄ apkalbÄjo ar apÅ¡meiÅ¾Ä R.
M. arba siekÄ kaip nors jam pakenkti. NukentÄjusiosios D. T. parodymus dÄl V. G. sumuÅ¡imo patvirtina ir kiti teisme apklausti liudytojai. Liudytojas M. B. paliudijo apie jo gyvenamojo namo laiptinÄje aptiktÄ su smarkiai sužalota kraujuojanÄia galva ant pilvo gulintį V. G., kuris buvo be sÄ monÄs, taÄiau leido kažkokius garsus. Liudytoja J. G. patvirtino, kad kaip felÄerÄ buvo atvykusi į įvykio vietÄ , kur suteikÄ pirmÄ jÄ medicininÄ pagalbÄ smarkiai sumuÅ¡tam V. G. ir, kad jam nustatÄ 3 balų komÄ , ir, kad iÅ¡ vietoje esanÄių pareigÅ«nų sužinojo, kad V.
G. užpuolÄ ir sumuÅ¡Ä tame name gyvenanÄios vienos moters sugyventinis. Liudytoja O. K. patvirtino, kad įvykio vietoje D. T. aiÅ¡kino, kad V. G. sužalojo R. M., suduodamas V. G. kumÅ¡Äiais ir spardydamas kojomis daugybinius smÅ«gius į galvÄ bei į kitas kÅ«no vietas jos bute ir laiptinÄje bei dÅ«rÄ peiliu jam į krÅ«tinÄ, kad apžiÅ«rÄdama įvykio vietÄ D. T. bute ir laiptinÄje aptiko daug kraujo pÄdsakų, kuriuos kartu su paimtais daiktais pažymÄjo apžiÅ«ros protokole.
Teismas įvertinÄs Å¡ių liudytojų parodymus, palyginÄs juos su jų duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, tarpusavy ir su kitais, aukÅ¡Äiau iÅ¡vardintais, raÅ¡ytiniais duomenimis, pripažįsta, kad jie yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taraujantys ir atitinkantys teismo nustatytas faktines aplinkybes. Tiek nukentÄjusiosios, tiek Å¡ių liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esantys, aukÅ¡Äiau nurodyti raÅ¡ytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiÅ«ros protokolai su prie jų pridÄtomis fotolentelÄmis, iÅ¡ kurių matyti užfiksuoti pÄdsakai, panašūs į kraujÄ , bute bei namo laiptinÄje, batų pÄdsakai ant buto durų iÅ¡orinÄs pusÄs, bute rasta sulaužyto peilio geležtÄ, nukentÄjusiojo dantų protezas ir kiti, taip pat greitosios medicininÄs pagalbos kvietimo įraÅ¡o turinys.
Taipogi nukentÄjusiosios D. T. parodymus apie V. G. suduotus smÅ«gius, jų skaiÄių ir vietas, į kurias buvo smÅ«giuota, patvirtina minÄtos specialistų iÅ¡vados dÄl V. G. sužalojimų (Nr. G 371/2018 (01) ir M 665/2018 (01), dÄl kurių teisingumo ir objektyvumo nei teismui, nei proceso dalyviams abejonių nekilo. IÅ¡ jų matyti, kad V. G. buvo padaryti sunkiausi sužalojimai galvoje: abipusiai akiduobių, virÅ¡utinio žandikaulio kaktinÄs ataugos, nosikaulių lūžiais, virÅ¡utinio žandikaulio anÄio, akytkaulio lūžiai, kraujo iÅ¡siliejimas po voratinkliniu gavlvos smegenų dangalu ir kairių kaktinÄs â momeninÄs-smilkininÄs skilÄių ir virÅ¡ kairÄs smilkininÄs skilties, galvos smegenų sumuÅ¡imas ir kt.
Be Å¡ių sužalojimų dar nukentÄjusiajam buvo nustatyti ir lengvesni sužalojimai, tokie kaip abiejų akių vokų ir nosies kraujosruvos, nubrozdinimas nosies kairÄje, ausies kauÅ¡elio muÅ¡tinÄ Å¾aizda ir poodinÄ kraujosruva, poodinÄs kraujosrÅ«vos krÅ«tinÄs deÅ¡inÄje, nubrozdinimai kairiame žaste, kairÄje alkÅ«nÄje, kairÄja plaÅ¡takoje, nugaros deÅ¡inÄje, deÅ¡iniame Å¡one. Å ie visi sužalojimai specialistų įvertinti kaip sunkÅ«s. Å iose specialistų iÅ¡vadose nustatytas V.
G. sužalojimų mechanizmas, smÅ«gių skaiÄius ir lokalizacija paneigia kaltinamojo iÅ¡keltÄ versijÄ , kad tokie sužalojimai galÄjo atsirasti paÄiam V. G. iÅ¡Äjus iÅ¡ buto ir nugriuvus ant laiptų, nes specialistai iÅ¡vadose pažymÄjo, kad V. G. nustatyti sužalojimai visumoje nÄra bÅ«dingi vienkartiniam griuvimui. Be to teisme apklaustas ekspertas D. F. patvirtino, kad V. G. galvos sužalojimai buvo vienodai pavojingi ir galÄjo bÅ«ti padaryti kietais bukais daiktais, taip pat tiek koja, tiek ranka, o sužalojimai tiek akių vokų ir nosies srityje, tiek vidiniai kaulų lūžiai yra labiau bÅ«dingi koncentruotam trauminiam poveikiui į Å¡itÄ sritį, t.y. smÅ«gio sudavimui.
Kaltinamasis R. M. teisme teigÄ, kad keturiais smÅ«giais į galvÄ jis negalÄjo taip smarkiai sužaloti V. G. ir nuo jo smÅ«gių į galvÄ bei į kitas V. G. kÅ«no vietas negalÄjo atsirasti lūžiai rankoje, nugaroje bei galvoje. IÅ¡ tiesų, nepaisant to, kad specialistai V. G. nustatÄ daugybinius kÅ«no sužalojimus, kurie visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, taÄiau, kaip jie nurodÄ, Å¡ie sužalojimai padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių. Teisme ekspertas D. F. paaiÅ¡kino, kad V.
G. galvos sužalojimai, kurie buvo kvalifikuoti sunkiu sveikatos sutrikdymu, padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais, kurie buvo vienodai pavojingi ir galÄjo bÅ«ti padaryti kietais bukais daiktais, taip pat tiek koja, tiek ranka, kad sužalojimai akių vokų ir nosies srityje tiek vidiniai kaulų lūžiai yra labiau bÅ«dingi smÅ«gio sudavimui koncentruotam trauminiam poveikiui į atitinkamai į tÄ sritį. Kaip matyti specialisto iÅ¡vadoje nurodytų sužalojimų skaiÄius yra didesnis, nei nurodyta kaltinime (4 smÅ«giai į galvÄ ir 7 į kitas kÅ«no vietas).
Ekspertas paaiÅ¡kino ir Å¡iÄ aplinkybÄ, o bÅ«tent, kad atsitrenkimas į kietus bukus daiktus irgi laikomas trauminiu poveikiu; V. G. ausyje padaryta žaizda galÄjo bÅ«ti ir nuo atsitrenkimo į kokį nors kietÄ bukÄ daiktÄ . Dar paaiÅ¡kino ekspertas, jog kitos kÅ«no vietos buvo traumuotos mažiausiai 7 poveikiais, galimai jų buvo ir daugiau. Tiesa, ne visi trauminiai poveikiai, kaip galvos sužalijimai, buvo kvalifikuojami kaip sunkÅ«s. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad kiti 7 trauminiai poveikiai į kitas kÅ«no vietas galÄjo bÅ«ti padaryti tiek smÅ«gio metu, tiek netiesiogiai kontaktuojant atsitrenkiant į kietus bukus daiktus.
Visi sužalojimai be galvos sumuÅ¡imo buvo kvalifikuojami nesunkiu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ekspertas paaiÅ¡kino, kad galva, palyginus su kitomis kÅ«no vietomis, yra laibai jautrus organas, todÄl jÄ traumuojant, kad ir ta paÄia jÄga kaip ir kitas kÅ«no vietas, buvo padaryti sunkÅ«s sužalojimai. Taigi, tokia eksperto iÅ¡vada paneigia kaltinamojo teiginius, kad keturiais smÅ«giais į galvÄ jis negalÄjo taip smarkiai sužaloti V. G.. PažymÄtina, kad specialistai nukentÄjusiajam V. G. nÄra nustatÄ jokių rankų ir stuburo kaulų lūžių, apie kuriuos minÄjo kaltinamasis, bei jie nÄra nurodyti kaltinime.
Kaltinamasis R. M. savo versijÄ , kad V. G. pats iÅ¡Äjo iÅ¡ D. T. buto ir nukrito nuo laiptų, grindÄ tuo, kad V. G. buvo aptiktas gulintis ant laiptų aikÅ¡telÄs, vilkintis striukÄ ir avintis batus. Taip pat R. M. buvo inkriminuojama, kad jis tyÄia keletÄ kartų dÅ«rÄ peiliu į V. G. krÅ«tinÄ, taÄiau pataikÄ Ä¯ striukÄs lipdukÄ . Tokių duomenų â kad V. G. jo sumuÅ¡imo metu vilkÄjo striukÄ, byloje nÄra. PrieÅ¡ingai nei teigia kaltinamasis ir nurodyta kaltinime, nukentÄjusioji D.
T. parodÄ, kad iki ateinant M. į butÄ , V. G. vilkÄjo žalius ar mÄlynus marÅ¡kinÄlius su lipduku ir džinsus, batus buvo nusiavÄs, striukÄ buvo vonioje, ant skalbimo maÅ¡inos; kad ji neatsimena, ar kai V. G. buvo velkamas laiptais, jis buvo su batais, ji pati jam batų neapavÄ; jog visus V. G. virÅ¡utinius drabužius vÄliau ji atidavÄ V. G. sÅ«nui; liudytojas M. B. parodÄ, kad G. laiptinÄje gulÄjo berods be striukÄs ir be batų, nes paskui atvykÄs medikas ieÅ¡kojo ant jo krÅ«tinÄs durtinių žaizdų ir jis pamena, jog drabužiai buvo lengvi; liudytoja O.
K., į įvykio vietÄ atvykusi pareigÅ«nÄ, teisme paliudijo, kad laiptinÄje gulintis sužalotas V. G. vilkÄjo juodos spalvos marÅ¡kinÄlius ir kelnes, Å¡alia buvo chalatas, o savo 2018-01-28 tarnybiniame praneÅ¡ime ji buvo nurodžiusi, kad jai atvykus į ligoninÄ, kur buvo atvežtas sužalotas V. G., ligoninÄs darbuotojos jai perdavÄ paketÄ , kuriame buvo V. G. drabužiai (kelnÄs, juodos spalvos diržas, kojinÄs); liudytoja J. G., įvykio vietoje suteikusi pirminÄ medicininÄ pagalbÄ V.
G., parodÄ, kad jai atrodo, kad jai apžiÅ«rint V. G., jis vilkÄjo džinsus, nepamena, ar buvo marÅ¡kinÄliai; kad jis buvo su kažkokiais virÅ¡utiniais rÅ«bais, bet tai tikrai buvo ne striukÄ ir ne paltas. Taigi, nei vienas iÅ¡ Å¡ių liudytojų nepatvirtino to fakto, kad V. G. laiptų aikÅ¡telÄje gulÄjo vilkintis striukÄ ir avintis batus. Be to nukentÄjusioji D. T. parodÄ, kad jau po pirmo smÅ«gio į veidÄ , V. G. nukrito ir buvo lyg be sÄ monÄs, kaltinamasis be perstojo jį muÅ¡Ä, V.
G. nuo suduodamų smÅ«gių aktyviai nesigynÄ, pats nebuvo atsistojÄs, juolab vaikÅ¡ÄiojÄs, prieÅ¡ingai, jis buvo muÅ¡amas gulintis jos bute, o paskui iÅ¡kart buvo iÅ¡vilktas į laiptinÄ. Nors teisme apklaustas ekspertas paaiÅ¡kino, kad po suduotų smÅ«gių V. G. kurį laikÄ galÄjo judÄti iki kol prarastų sÄ monÄ, taÄiau nagrinÄjamu atveju mažai tikÄtina, kad po intensyvaus R. M. muÅ¡imo į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas kumÅ¡Äiais ir spardant jį, V. G. galÄtų savarankiÅ¡kai atsistoti, nueiti į voniÄ , kur gulÄjo jo striukÄ, jÄ apsivilkti, apsiauti batus ir iÅ¡eiti iÅ¡ buto.
Å i kaltinamojo versija atmetama kaip nepagrįsta, o kaltinime nurodyta aplinkybÄ, kad R. M. peiliu pataikÄ Ä¯ V. G. vilkÄtos striukÄs lipdukÄ tikslintina, nurodant, kad R. M. peiliu pataikÄ Ä¯ V. G. vilkÄtų marÅ¡kinÄlių lipdukÄ . Tokiu bÅ«du teismas, iÅ¡tyrÄs byloje esanÄius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susijÄ, konstatuoja, jog nukentÄjusiajam V. G. mirtini galvos ir galvos smegenų sužalojimai buvo padaryti kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir bÅ«du, taip pat, kad jį padarÄ kaltinamasis R.
M. ir, jog tarp kaltinamojo R. M. padarytos veikos (mažiausiai 4 kartus suduodant kumÅ¡Äiu ir spardant V. G. į galvos sritį) ir padarinių (V. G. (duomenys neskelbtini) mirÄ dÄl galvos sužalojimų visumos, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, hemoraginiu insultu vidurinÄse smegenyse, smegenų koma, abipusiu pÅ«lingu plauÄių uždegimu, progresuojanÄiu kvÄpavimo ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentÄjusiojo V. G. mirtis â yra tiesioginis kaltinamojo R.
M. veikos rezultatas. Byloje nÄra objektyvių duomenų, įrodanÄių, kad juos galÄjo padaryti kitas nenustatytas asmuo arba, kad V. G. galÄjo susižaloti pats, krisdamas nuo laiptų ar kitokiu bÅ«du. AtsakomybÄ už žmogaus gyvybÄs atÄmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentÄjusysis mirÄ tuoj padarytos veikos, ar praÄjus kuriams laikui ir nepriklausomai nuo to, ar jis galÄjo bÅ«ti netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir, kad, nesant Å¡ių aplinkybių, mirties gal bÅ«t buvo galima iÅ¡vengti.
R. M. veika teisingai kvalifikuota ikiteisminio tyrimo metu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Baudžiamoji atsakomybÄ už nužudymÄ pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybÄ atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyÄia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyÄia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kÄsinasi į kito žmogaus gyvybÄ, numatÄ, kad gali atimti gyvybÄ kitam žmogui, ir nors ir nenorÄjo atimti gyvybÄs, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).
Esminis skirtumas tarp tiesioginÄs ir netiesioginÄs tyÄios yra valinis elementas: jei asmuo nori pavojingų padarinių, tai jis veikia tiesiogine tyÄia, jeigu jų nenori, bet sÄ moningai leidžia jiems atsirasti, veikia netiesiogine tyÄia. Apie kaltininko tyÄios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: veikos padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veikų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentÄjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-46-895/2015, 2K-322-511/2016).
Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis R. M. padarÄ nužudymÄ netiesiogine tyÄia â nors ir nesiekÄ atimti gyvybÄs, bet smÅ«giuodamas nukentÄjusiajam į galvÄ , suprasdamas, kad ji yra gyvybiÅ¡kai svarbus žmogaus organas, net ir po to, kai po jo pirmo smÅ«gio kumÅ¡Äiu V. G. į galvÄ pastarasis nukrito ir visiÅ¡kai smÅ«giams nesiprieÅ¡ino bei nuo jų nesigynÄ, vis tiek toliau smÅ«giuodamas kumÅ¡Äiais ir spardydamas V. G. į galvÄ ir į kitas kÅ«no vietas, pavojingu bÅ«du peiliu durdamas į krÅ«tinÄ, po to iÅ¡vilkdamas jį į laiptinÄ ir ten palikdamas, matydamas ir žinodamas, kad nukentÄjusysis gausiai kraujuoja, yra stipriai sužalotas ir be sÄ monÄs, suvokÄ savo veiksmų pavojingumÄ ir grÄsmÄ jų kito žmogaus sveikatai ar gyvybei, numatÄ, kad dÄl tokių veiksmų gali kilti žalingi padariniai (kad gali bÅ«ti atimta gyvybÄ), ir nors to nenorÄjo, bet sÄ moningai leido Å¡iems padariniams kilti, t. y. veikÄ netiesiogine tyÄia.
DÄl kaltinimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte Taip pat R. M. pagal nukentÄjusiojo M. G. atstovo advokato A. P. praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ buvo kaltinamas dÄl V. G. nužudymo ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , t. y. tuo, kad jis V. G. nužudÄ itin žiauriai. Kaltinime buvo nurodytas identiÅ¡kas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas, kaip ir valstybinio kaltintojo suformuluotame kaltinime pagal BK 129 straipsnio 1 dalyje, nenurodant, kuo konkreÄiai buvo pasireiÅ¡kÄs R. M. įvykdytas itin žiaurus gyvybÄs atÄmimas, taÄiau nukentÄjusiojo atstovas advokatas A.
P. baigiamojoje kalboje akcentavo, jog ypatingas žiaurumas pasireiÅ¡kÄ daugybiniais smÅ«giais ir dideliu skausmingumu. Kiekvienas nužudymas savaime vertinamas kaip nežmoniÅ¡kas ir žiaurus veiksmas, taÄiau papildomai Å¡io požymio buvimas kaltininko veiksmuose gali bÅ«ti konstatuojamas atsižvelgiant į veikos padarymo bÅ«dÄ taip pat ir kitas aplinkybes, iÅ¡ kurių galima sprÄsti apie ypatingÄ nusikaltimo arba paties kaltininko žiaurumÄ . Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , kai kaltininko veika dÄl gyvybÄs atÄmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia kankinimu ar kitokiu ypatingu žiaurumu.
Tai yra du atskiri alternatyvÅ«s ir savarankiÅ¡ki vertinamieji nusikalstamos veikos bÅ«do požymiai, konkuruojantys tarpusavy kaip dalis ir visuma. Pagal teismų praktikÄ kankinimas â tai tam tikrÄ laikÄ trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kanÄias nukentÄjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kÅ«nÄ arba sudarantys sÄ lygas kilti tokioms kanÄioms (dÄl skausmo, alkio, troÅ¡kulio, Å¡alÄio, karÅ¡Äio, verÄiant atlikti nukentÄjsusįjį žeminanÄius veiksmus ir pan. (Lietuvos AuÅ¡Äiausiojo teismo 2004-06-06-18 senato nutarimo 17 punktas).
Kitokio itin žiauraus bÅ«do sÄ voka - yra ne medicininÄ, o teisinÄ. Vadinasi, visais atvejais itin žiaurų nužudymÄ konstatuoja teismas, remdamasis teismo medicinos iÅ¡vadomis ir objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybÄmis. NagrinÄjamu atveju R. M. buvo kaltinamas nužudžius V. G., nurodant tik vienÄ iÅ¡ minÄtų alternatyvių nusikalstamos veikos požymių â kitokį ypatingÄ Å¾iaurumÄ . Å io vertinamojo požymio turinį atskleidžia tokie kriterijai, kaip panaudoto smurto pobÅ«dis, trukmÄ, intensyvumas, įrankiai, priemonÄs, padarytų sužalojimų kiekis, jų lokalizacija (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, Nr. 2K-253/2011), taÄiau teismų praktikoje, inkriminuojant šį požymį dažniausiai orientuojamasi į padarytų sužalojimų kiekį (kiekybinį aspektÄ ) ir Å¡io bÅ«do didelį skausmingumÄ (kokybinį aspektas).
Tai irgi yra vertinamieji požymiai. DÄl dauginių kÅ«no sužalojimų paprastai sprendžia teismo medicinos ekspertai, bet ir tai konstatuojanti jų iÅ¡vada imperatyviai nesaisto teismo, nes Å¡is požymis yra vienas iÅ¡ itin žiauraus bÅ«do vertinimo kriterijų. Pagal teismų praktikÄ nužudymas itin skausmingu bÅ«du gali bÅ«ti nuodijant skausmingai veikinaÄiais nuodais, deginant, užkasant, numetatnt iÅ¡ didelio aukÅ¡Äio ir pan. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14/2012).
Å is sÄ raÅ¡as nÄra baigtinis. Skausmo dydis â tai medicininÄ kategorija, kuri vertinama vadovaujantis specialiomis medicininÄmis žiniomis ir metodikomis. Svarbu yra tai, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktÄ , jei kaltininkas suvokÄ itin žiaurų gyvybÄs atÄmimo ypatumÄ ir yra nustatoma, kad nukentÄjusiajam jo gyvybÄs atÄmimo proceso pobÅ«dis objektyviai buvo itin žiaurus, o kaltininkas to norÄjo arba sÄ moningai leido tam kilti. Ä®rodinÄjant kaltininko itin žiauraus bÅ«do suvokimÄ , svarbu kosntatuoti, kad jis itin žiauruas pobÅ«džio smurtÄ naudoja nukentÄjsuiajam dar esant gyvam.
NagrinÄjamoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nužudytajam buvo padaryti mažiausiai 11 kÅ«no trauminių poveikių, iÅ¡ jų V. G. smegenų pakenkimui turÄjo įtakos mažiausiai 4 vienodai pavojingi trauminiai poveikiai į galvos sritį, kur smegenyse yra pavojingi centrai, kurie sÄ lygojo kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju smegenų dangalu ir visus kitus sužalojimus, ir mažiausiai 7 trauminiai poveikiai į kitas kÅ«no vietas, kurie galÄjo bÅ«ti padaryti tiek smÅ«gio metu, tiek netiesiogiai kontaktuojant atsitrenkiant į kietus bukus daiktus.
Visi sužalojimai be galvos sumuÅ¡imo yra kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tiek nuikentÄjusioji, tiek teisme apklausti liudytojai parodÄ, kad V. G. buvo sumuÅ¡tas labai žiauriai: jis gausiai kraujavo, buvo stipriai sumuÅ¡ta jo galva. Ekspertas D. F. teisme paaiÅ¡kino, kad nÄra galimybÄs iÅ¡matuoti, ar patiriant tokius sužalojimus galvos srityje, kokius patyrÄ V. G., yra jauÄiamas skausmas. Pasak eksperto, praradÄs sÄ monÄ Å¾mogus nejauÄia skausmo, taÄiau fiziologiÅ¡kai organizmas gali reaguoti į pažeidimÄ , t.y. gali vystytis Å¡okas â tai organizmo fiziologijos reagavimas į skausmÄ , be to V.
G. nustatytas 1, 10 promilÄs alkoholio koncentracija kraujyje turÄjo mažinti skausmo pojÅ«tį kaip anestetikas, ir tai yra pakankama koncentracija kraujyje, kad bÅ«tų sumažintas skausmo jutimas bei bÅ«nant 3 balų komos bÅ«senoje, mažai tikÄtina, kad nukentÄjusysis galÄjo jausti skausmÄ . Vertinant aplinkybÄ, ar V. G. buvo nužudytas itin žiauriai, teismas atsižvelgia į panaudoto smurto pobÅ«dį, o bÅ«tent į tai, kad V. G. sunkiausi sužalojimai buvo padaryti smÅ«giuojant kumÅ¡Äiais ir spardant kojomis, taÄiau, nors V.
G. į galvos sritį buvo suduodas ne vienas smÅ«gis, teismas suduotų smÅ«gių kiekį (mažiausiai 4 smÅ«giai į galvos sritį) nepripažįsta dauginiu kÅ«no sužalojimu kaip vieno iÅ¡ kitokio itin žiauraus bÅ«do kriterijų. IÅ¡ nukentÄjusiosios D. T. ir kaltinamojo parodymų matyti, kad R. M. sudavus vienÄ kartÄ kumÅ¡Äiu V. G. į veidÄ , Å¡is iÅ¡kart nukrito, po ko R. M. jam sudavÄ kumÅ¡Äiu į galvÄ dar tris smÅ«gius, iÅ¡vilko į koridorių ir ten jį muÅ¡Ä kumÅ¡Äiais ir spardÄ kojomis į įvairias kÅ«no vietas, galimai pataikydamas ir į galvÄ .
D. T. teigimu, jau po pirmo smÅ«gio į galvÄ V. G. nukrito ir buvo kaip be sÄ monÄs: nesipreiÅ¡ino R. M., nesigynÄ nuo jo suduodamų smÅ«gių, nepasikÄlÄ ir beveik nejudÄjo. Teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas neatmetÄ galimybÄs, kad V. G. jau po pirmo smÅ«gio ar keletos pirmų smÅ«gių galÄjo prarasti sÄ monÄ, o praradus sÄ monÄ â pasak eksperto, žmogus nejauÄia skausmo. Å ita aplinkybÄ nÄra paneigta ir ji aiÅ¡kintina kaltinamojo naudai. Be to skausmo pojÅ«tį kaip anestetikas galÄjo slopinti ir V.
G. įvykio metu iÅ¡gertas alkoholis (nustatyta 1,10 promilių lakoholio koncentracija kraujyje). Dar, į įvykio vietÄ atvykÄ medikai V. G. nustatÄ 3 balų komÄ . Atsižvelgiant į tai, kad byloje nÄra duomenų, jog V. G. be R. M. suoduotų smÅ«gių galÄjo bÅ«ti sužalotas tempiamas laiptais (nes ekspertas teisme patvirtino, kad jokių dinaminių, tempimo laiptais ar kritimo ant laiptų sužalojimų ant V. G. kÅ«no nenustatyta), neatmetama galimybÄ, kad V. G. jau komos bÅ«senoje galÄjo bÅ«ti dar prieÅ¡ jį iÅ¡velkant į laiptinÄ.
Svarbu pažymÄti, kad V. G. sveikata buvo sutrikdyta nenaudojant specialiai kÅ«nÄ Å¾alojanÄių įrankių ir priemonių (byloje nustatyta, kad smÅ«gis peiliu V. G. į krÅ«tinÄ nebuvo priežastiniame ryÅ¡yje su V. G. mirtimi, dÄl to jis nebuvo sunkiai sužalotas, o tik nežymiai), kad smurtaujama V. G. atžvilgiu buvo trumpÄ laikÄ , be pertraukų bei, kad be galvos (kuri yra labai jautri kÅ«no dalis, kuriai sunkiai sužaloti net nereikalingas stiprus trauminis poveikis) sumuÅ¡imų smÅ«giai į kitas kÅ«no vietas buvo ne tokie intensyvÅ«s, kad bÅ«tų sunkiai sutrikdyta sveikata (specialistai nustatÄ nežymius sveikatos sutrikdymus).
NukentÄjusiųjų atstovas, praÅ¡ydamas teismo kvalifikuoti R. M. veikÄ kaip nužudymÄ kitokiu itin žiauriu bÅ«du remdamasis į įvykio vietÄ atvykusio felÄerÄs J. G. parodymais, kad ji suteikÄ pirmÄ jÄ medicininÄ pagalbÄ V. G., kurio galva buvo žiauriai sumuÅ¡ta, visa kruvina, nesimatÄ nei akių, nei nosies, jis galÄjo bÅ«ti spardomas arba jam galÄjo bÅ«ti suduota lazda, ji dar nebuvo maÄiusi taip žiauriai sumuÅ¡to žmogaus, jam buvo nustatyta 3 balų koma. Baudžiamajame įrodinÄjimo procese specialiÄ sias žinias gali taikyti du subjektai â BPK keliamus reikalavimus atitinkantys ekspertas ir specialsitas (BPK 84, 85, 89 straipsniai).
Teismas atkreipia dÄmesį, kad liudytoja J. G., nors ir yra medicinos felÄerÄ, taÄiau nÄra įtraukta į ekspertų sÄ raÅ¡Ä ir nÄra tas asmuo, turintis reikiamų specialių žinių ir įgÅ«džių medicinos srityje, atliekantis žmogaus kÅ«no ar lavono tyrimÄ bei pateikÄs į bylÄ iÅ¡vadÄ arba paaiÅ¡kinimus jo kompetencijos ribose, todÄl jos parodymai vertintini kaip liudytojo â asmens, žinanÄio tam tikras aplinkybes apie įvykį, o ne kaip eksperto ar specialisto, kuriais remiantis teismas gali sprÄsti tam tikrus klausimus, konkreÄiu atveju susijusius su vertinamaisiais kitokio itin žiauraus nužudymo bÅ«do medicininiais kriterijais.
Tokios aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytos aplinkybÄs neleidžia teismui padaryti neginÄijamos ir abejonių nekelianÄios iÅ¡vados, jog V. G. buvo nužudytas itin žiauriai ir, kad R. M. turÄjo tyÄiÄ atimti nukentÄjusiajam gyvybÄ itin žiauriu bÅ«du, todÄl jo veika nekvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ . DÄl D. T. nežymaus sveikatos sutrikdymo Teismas, įvertinÄs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posÄdyje tiesiogiai iÅ¡tirtus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog R. M. pareikÅ¡tas kaltinimas nežymiai sutrikdžius nukentÄjusiajai D.
T. sveikatÄ pasitvirtino pilna apimtimi. DÄl D. T. sužalojimų kaltinamasis R. M. savo kaltÄ pripažino iÅ¡ dalies ir nurodÄ, kad sudavÄ jai į klubus lazda, taÄiau neigÄ sudavÄs smÅ«gį taburete D. T. į galvÄ . Nepaisant to, jog kaltinamasis proceso metu kaltÄ dÄl Å¡io jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino iÅ¡ dalies, jo duoti parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kaip gynybinÄ pozicija, nukreipta sumenkinti padaryto nusikaltimo pavojingumÄ bei siekiant suÅ¡velninti baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ.
Grįsdamas R. M. kaltÄ, teismas visų pirma neabejotinai remiasi nukentÄjusiosios D. T. parodymais. DÄl savo sužalojimų nukentÄjusioji D. T. viso proceso metu nuosekliai teigÄ, kad tuo metu kai R. M. paliko sumuÅ¡tÄ V. G. laiptinÄje ir grįžo į jos butÄ , jis griebÄ taburetÄ ir taburete sudavÄ Ä¯ galvÄ praskeldamas jai pakaušį, taip pat jis muÅ¡Ä jÄ kumÅ¡Äiais į pilvÄ ir į kaklÄ ; kad ji buvo pagriebusi lazdÄ apsiginti, bet R. M. pagriebÄ iÅ¡ jos lazdÄ ir sudavÄ keletÄ smÅ«gių su lazda į kelias kÅ«no vietas.
Jis bandÄ jÄ iÅ¡mesti per balkonÄ , taÄiau ji iÅ¡ to balkono pabÄgo, užrakino M. balkone, o jis iššoko iÅ¡ antro aukÅ¡to balkono ir pabÄgo. NukentÄjusiosios parodymus apie tai, kad po R. M. suduotų smÅ«gių jai buvo praskeltas pakauÅ¡is, patvirtina ant pastarosios įvykio metu objektyviai matomas sužalojimas. SužalojimÄ matÄ tiek iÅ¡kviesta policijos pareigÅ«nÄ O. K., tiek ir liudytojai M. B. ir J. G., kurių parodymus teismas vertina kaip neÅ¡aliÅ¡kus ir objektyvius, duotus nesuinteresuotų bylos baigtimi asmenų.
Liudytoja O. K. patvirtino, kad įvykio vietoje matÄ D. T. galvoje prakirstÄ ir smarkiai kraujuojanÄiÄ Å¾aizdÄ , liudytojas M. B. paliudijo, kad laiptinÄje matÄ sumuÅ¡tÄ D. T., ant kurios galvos pastebÄjo kraujÄ , sužalojimų nebuvo pastebÄjÄs, o liudytoja J. G. parodÄ, jog Å¡alia apžiÅ«rimo sumuÅ¡to laiptinÄje gulinÄio vyriÅ¡kio buvusi moteriÅ¡kÄ buvo Å¡oko bÅ«senoje, sakÄ, kad jai irgi skauda galvÄ , dÄl ko ji pasiÅ«lÄ iÅ¡kviesti kitÄ greitÄ jÄ pagalbÄ , nes ji neturÄjo galimybių pagalbÄ suteikti iÅ¡kart dviems asmenims, nes reikÄjo rÅ«pintis sunkesniu ligoniu.
NukentÄjusiosios parodymus dÄl jai padarytų sužalojimų taip pat patvirtina ir specialisto iÅ¡vada, konstatavusi kraujosruvas D. T. juosmens srityje, kojoje, žaizdÄ pakauÅ¡io srityje, padarytus . Nustatyta, jog Å¡ie sužalojimai sukÄlÄ nukentÄjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . AnksÄiau iÅ¡dÄstytos aplinkybÄs rodo, kad nukentÄjusioji nuosekliais parodymais patvirtino patyrusi iÅ¡ kaltinamojo fizinį smurtÄ . Apie savo sužalojimÄ D. T. nedelsiant praneÅ¡Ä Ä¯ įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, ji nedvejodama nurodÄ, kad jÄ sumuÅ¡Ä ne kas kitas, o bÅ«tent kaltinamasis.
Teismas neturi pagrindo nesivadovauti tokiais nukentÄjusiosios parodymais, laikyti juos iÅ¡galvotais ir pan. Be to jos parodymus patvirtina ir duomenis, nurodyti įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, o bÅ«tent, kad įvykio metu apžiÅ«rÄjus D. T. butÄ , miegamajame buvo rasta taburetÄ, gulinti ant lovos, su kraujo dÄmÄmis, ir vÄlesnÄs apžiÅ«ros balkone, ant palangÄs rasta medinÄ lazda, su dÄmÄmis, panaÅ¡iomis į kraujÄ , kuriasiÅ¡tyrus kartu su kaltinamojo R. M. striuke, paimta 2019-01-28 iÅ¡ kaltinamojo jo sulaikymo metu, paaiÅ¡kÄjo, kad ant taburetÄs ir striukÄs rastas žmogaus kraujas yra D.
T.. Taip pat ant medinÄs lazdos buvo rastas ir R. M. DNR pÄdsakai. Å ie daktai pripažintini nusikaltimo padarymo įrankiais. Byloje nÄra nÄ vieno objektyvaus duomens, kad nukentÄjusioji sužalojimÄ galÄjo patirti kitomis, nei jos nurodytomis aplinkybÄmis. Tokiu bÅ«du teismas, atsižvelgdamas į surinktų, anksÄiau iÅ¡dÄstytų, iÅ¡tirtų bei įvertintų duomenų, pripažintinų įrodymais, visumÄ , konstatuoja, jog R. M. neteisÄtais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais vieno smÅ«gio taburete D.
T. į pakaušį ir nenustatytu skaiÄiumi smÅ«gių sudavimo lazda D. T. į įvairias kÅ«no vietas, nežymiai sutrikdÄ nukentÄjusiajai D. T. sveikatÄ . Kaltinamojo nusikalstami veiksmai baigti, teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. III. SKIRTINA BAUMÄ, KARDOMOJI PRIEMONÄ, CIVILINIAI IEÅ KINIAI IR KITI KLAUSIMAI DÄl bausmÄs Teismas skiria bausmÄ pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.
Teismas, skirdamas bausmÄ, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltÄs formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybÄ; atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmÄ, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybÄ lengvinanÄių ar tik atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, ar yra ir atsakomybÄ lengvinanÄių, ir atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybÄs reikÅ¡mÄ.
Teismas, įvertinÄs atsakomybÄ lengvinanÄias ir (ar) atsakomybÄ sunkinanÄias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minÄtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnÄ ar griežtesnÄ bausmÄs rūšį, taip pat skiriamos bausmÄs dydį, skaiÄiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamasis padarÄ baigtÄ labai sunkų tyÄinį nusikaltimÄ (V. G. nužudymas), už kurį BK numato tik laisvÄs atÄmimo bausmÄ nuo 7 iki 15 metų (vidurkis 11 metų) ir vienÄ baigtÄ tyÄinį nesunkų nusikaltimÄ (D.
T. nežymus sveikatos sutrikdymas). Labai sunkiu nusikaltimu sukelti neatkuriami padariniai â atimta žmogaus gyvybÄ. Byloje nustatyta, kad visos Å¡ios veikos padarytos netrukus viena po kitos ir esant bendrai vieningai neapibrÄžtai tyÄiai. Teismas pažymi, kad R. M. prieÅ¡ Å¡iuos jam inkriminuojamus nusikaltimus buvo teistas 8 kartus, iÅ¡ jų keturis kartus už nusikaltimus nuosavybei, iÅ¡ kurių vienas nusikaltimas buvo padarytas panaudojant fizinį smurtÄ (2009-12-23 nuosprendis), kiti jo padaryti 4 nusikaltimai buvo smurtiniai, tame tarpe ir už smurto panaudojimÄ D.
T. atžvilgiu (2018-04-16 nuosprendis). IÅ¡ jo atžvilgiu priimtų nuosprendžių matyti, kad iÅ¡ pradžių buvo skiriamos bausmÄs, nesusijusios su laisvÄs atÄmimu, paskui skiriamos bausmÄs griežtiejo â buvo skirtas laisvÄs atÄmimas, bet atidedant bausmÄs vykdymÄ (2008-05-14 nuosprendis). Galiausiai jis buvo nuteistas ir realiomis laisvÄs atÄmimo bausmÄmis, po jų atlikimo kurį laikÄ nenusikalto, taÄiau vÄl smurtavo artimoje aplinkoje. DÄl Å¡ių kaltinamojo praeityje padarytų nusikalstamų veikų teistumai nÄra iÅ¡nykÄ.
Taigi akivaizdu, kad anksÄiau paskirtos jam bausmÄs, net ir susijusios su laisvÄs atÄmimu, neatgrasÄ jo nuo naujų smurtinių veiksmų, kas rodo jo pavojingÄ polinkį smurtauti. Be to R. M. prieÅ¡ jį suimant buvo baustas ir administracine tvarka. PrieÅ¡ jo suÄmimÄ Å¡ioje byloje jis turÄjo pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirbo, Å¡eimos nebuvo sukÅ«rÄs. Bylos duomenimis Lietuvoje jo vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamo turto nÄra. Kaltinamojo R. M. atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis visas veikas padarÄ bÅ«damas neblaivus ir tai pripažintina jo atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe, nes jo neblaivumas turÄjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, įvertinÄs R. M. asmenybÄ, nustatytÄ jo atsakomybÄ sunkinanÄiÄ aplinkybÄ, bei tai, kad jo atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nenustatyta, konstatuoja, jog pastarajam skirtina bausmÄ už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, kuri yra didesnÄ nei BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvÄs atÄmimo bausmÄs vidurkis, o bausmÄ už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, - lygi Å¡iame straipsnyje numatytam vidurkiui, bus teisinga ir pakankama užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį.
Paskirtos bausmÄs bendrintinos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto tvarka, esant Å¡ių nusikalstamų veikų skirtingumui. Ä® bausmÄ Ä¯skaitytinas visas kaltinamojo R. M. sulaikymo ir suÄmimo iki nuosprendžio paskelbimo laikas â nuo 2018-05-28 iki 2019-10-17 bei atliktos bausmÄs - 60 parų areÅ¡to, paskirtos pagal ansktesnį nuosprendį laikas (BK 63 straipsnio 9 dalis, 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis). DÄl kardomosios priemonÄs Å ioje byloje kaltinamajam R. M. buvo paskirta kardomoji priemonÄ â suÄmimas.
Teismo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina griežta laisvÄs atÄmimo bausmÄ, todÄl siekiant užtikrinti devintÄ kartÄ teisiamam R. M. nuosprendžio vykdymÄ ir užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), paskirta kardomoji priemonÄ iki įsiteisÄs nuosprendis nekeistina. DÄl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinio ieÅ¡kinio Vadovaujantis BPK 109 straipsnio 1 dalimi, asmuo, dÄl nusikalstamos veikos patyrÄs turtinÄs ar neturtinÄs žalos, turi teisÄ baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dÄl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.
Byloje yra pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai: â Vilniaus teritorinÄs ligonių kasos - dÄl 7 213,15 eurų turtinÄs žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 124 â 128); â M. G. ir A. G. â U. atstovo advokato A. P. dÄl 11 710,99 eurų turtinÄs žalos ir 30 000 eurų neturtinÄs atlyginimo M. G. ir dÄl 30 000 eurų turtinÄs žalos atlyginimo A. G. â U. bei 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo nuo teismo nutarties dienos perduoti bylÄ nagrinÄti teisiamajam posÄdžiui iki priteisto žalos atlyginimo visiÅ¡ko atlyginimo (t. 1, b.l. 142 â 166);
â D. T. â dÄl 648 eurų turtinÄs žalos ir 10 000 eurų neturtinÄs žalos atlyginimo (t. 2, b.l. 14). DÄl ValstybinÄs ligonių kasos ieÅ¡kinio ValstybinÄs ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieÅ¡kinys 7 213,15 eurų sumai už nukentÄjusiojo V. G. gydymÄ tenkintinas pilnai, nes kaltinamasis padarÄ tyÄinį nusikaltimÄ ir atsiradusi žala yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kaltinamojo veika. Kaltinamasis R. M. Å¡io ieÅ¡kino neginÄijo, sutiko atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .
IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad už V. G. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lÄšų sumokÄta 7 213,15 eurų, Å¡ias iÅ¡laidas apmokÄjo ValstybinÄ ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. CK 6.283 str. l d. nuostatomis numatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, jog asmuo, atlyginÄs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgrÄžtinio reikalavimo) teisÄ tokio dydžio, kiek sumokÄjo, žalos atlyginimo.
Nustatyta, kad kaltinamojo R. M. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 7 213,15 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokÄta už nukentÄjusiajai suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, todÄl iÅ¡ kaltinamojo ValstybinÄs ligonių kasos naudai priteistinos V. G. gydymo iÅ¡laidos. DÄl M. G. ir A. G. â U. atstovo advokato A. P. ieÅ¡kinio dÄl turtinÄs žalos atlyginimo M. G. ir A. G. â U. atstovo advokato A. P. ieÅ¡kinyje nurodoma bei teisme nukentÄjusieji parodÄ, kad turtinÄ Å¾alÄ sudaro: 192,62 eurų kelionÄs iÅ¡laidų, važinÄjant asmeniniu transportu slaygyti tÄvÄ Ä¯ gydymo įstaigas; 612,73 eurų už medikamentus ir slaugos priežiÅ«ros priemones; 9 399,29 eurų nuostuolių dÄl tÄvo laidojimo iÅ¡laidų (640 eurų â už gÄles ir vainikus, 32.29 eurų â už fotografo paslaugas, 3 277 eurų už tÄvo laidojimo paslaugas, 1 050 eurų â už gedulingus pietus, 400 eurų â už religines paslaugas, 4000 eurų â už kapavietÄs sutvarkymÄ ), 1 406,35 eurai V.
G. negautų pajamų dÄl R. M. nusikalstamų veiksmų, NukentÄjusysis M. G. teisme paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ praÅ¡omos priteisti turtinÄs žalos sumos yra iÅ¡skaiÄiuota gauta savivaldybÄs iÅ¡moka laidojimo iÅ¡laidoms padengti ir, kad kaltinamasis nÄra atlyginÄs nÄ dalies jiems padarytos žalos. Pats kaltinamasis R. M. neginÄijo civilinio ieÅ¡kinio dalies dÄl turtinÄs žalos atlyginimo nukentÄjusiajam M. G. ir pilnai sutiko su praÅ¡oma atlyginti visa turtinÄs žalos suma. NukentÄjusiųjų atstovo advokato A.
P. civilinis ieÅ¡kinys dalyje dÄl turtinÄs žalos atlyginimo nukentÄjusiajam M. G. tenkintinas visiÅ¡kai. PraÅ¡oma priteisti suma yra reali, pagrįsta raÅ¡ytiniais įrodymais (t. 1 ,b.l. 147 â 166), nukentÄjusiųjų M. G. ir A. G. â U., teisme apklaustų liudytojų parodymais, Teismas pripažįsta Å¡ias iÅ¡laidas ir negautas pajamas kaip turtinÄ Å¾alÄ , todÄl ji yra priteistina iÅ¡ kaltinamojo M. G.. DÄl M. G. ir A. G. â U. atstovo advokato A. P. ieÅ¡kinio dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo Ikiteisminio tyrimo metu M.
G. ir A. G. â U. atstovas advokatas A. P. praÅ¡o teismoi priteisti iÅ¡ R. M. po 30 000 eurų neturtinei žalai atlyginti M. G. ir A. G. â U., ieÅ¡kinyje nurodant, kad neturtinÄ Å¾alÄ sudaro nukentÄjusiųjų M. G. ir A. G. â U. tÄvo netektis. Kaltinamasis R. M. pripažįsta, kad jo veiksmais nukentÄjusiesiems buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, taÄiau ginÄija jos dydį, praÅ¡o priteisti kiekvienam nukentÄjusiajam mažesnÄ Å¾alÄ . NeturtinÄ Å¾ala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.250 straipsnyje apibrÄžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.
NeturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. NeturtinÄs žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinÄs (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinÄs žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkreÄiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginÄ satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentÄjusiojo neturtinÄms vertybÄms padarytÄ Å¾alÄ (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).
NeturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinÄs žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinÄs žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, tai, ar padaryta turtinÄ Å¾ala, jei taip â tai į jos dydį, kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. TaÄiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nÄra baigtinis, kiekvienu konkreÄiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinÄs žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentÄjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
PažymÄtina, kad, vertinant kriterijų visumÄ , tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnÄ reikÅ¡mÄ Å¾alos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. AbsoliuÄių vertybių, tokių kaip gyvybÄ, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmÄs. Sprendžiant neturtinÄs žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant bei taikant neturtinÄs žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapaÄioms ar iÅ¡ esmÄs panaÅ¡ioms faktinÄms bylų aplinkybÄms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dÄl priteistinos neturtinÄs žalos dydžio.
Teismų praktikoje priteisiamas neturtinÄs žalos dydis bylose dÄl nužudymo labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. NukentÄjusiųjų M. G. ir A. G. â U. atstovo pateiktas ieÅ¡kinys dalyje dÄl 30 000 eurų dydžio neturtinÄs žalos atlyginimo kiekvienam nukentÄjusiajam dydžio patenka į teismų praktikoje priteisiamas neturtinÄs žalos ribas tokio pobÅ«džio bylose. Teismo vertinimu, R. M. kaltÄ dÄl nukentÄjusiesiems padarytos neturtinÄs žalos taip pat yra įrodyta.
NukentÄjusieji M. G. ir A. G. â U. yra nužudytojo vaikai. Teisme apklausti liudytojai G. G. (nužudytojo brolis), A. G. (nužudytojo brolio žmona), O. P. (nužudytojo sesuo), V. P. (nužudytojo sesers vytras) patvirtino buvus glaudžius, tvirtus ir pastovius santykius tarp nužudytojo ir jo vaikų bei anÅ«kų, kad V. G. vaikai dÄl įvykio, kurio metu buvo sunkiai sužalotas jų tÄvas, labai pergyveno, slaugÄ jį, rÅ«pinosi ir jo laiduotuvÄmis. Å iuo atveju tyÄiniais R. M. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmÄs â dÄl tokių nusikalstamų jo veiksmų nukentÄjusieji neteko artimo žmogaus.
Tokia smurtinÄ mirtis neabejotinai sukÄlÄ skaudžius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrÄtimÄ nukentÄjusiesiems ir jų artimiesiems, neigiamai paveikÄ jų gyvenimÄ . Atsižvelgiant į teisiamajame posÄdyje nustatytas aplinkybes, teismo įsitikinimu, teisinga, protinga ir proporcinga civilinį ieÅ¡kinį dalyje dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo R. M. po 30 000 eurų dydžio sumÄ nukentÄjusiųjų M. G. ir A. G. â U. naudai. Toks priteistinos sumos dydis atitinka ir teismų praktikÄ kitose bylose, kai neturtinÄ Å¾alÄ dÄl asmens mirties patiria panašų giminystÄs ryšį turintys asmenys tokio pobÅ«džio bylose (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-318/2018, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr., 2K-513-697/2015, 2K-44-648/2016, 2K-9-697/2017).
DÄl procesinių palÅ«kanų priteisimo iÅ¡nagrinÄjus civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje M. G. ir A. G. â U. atstovas advokatas A. P. praÅ¡o teismo taip pat priteisti iÅ¡ kaltinamojo nuo nukentÄjusiesiems visos priteistos sumos 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų, jas skaiÄiuojant nuo teismo nutarties dienos perduoti bylÄ nagrinÄti teisiamajam posÄdžiui iki priteisto žalos atlyginimo visiÅ¡ko atlyginimo. Å is praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokÄti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginÄ prievolÄ praleidÄs skolininkas privalo mokÄti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokÄti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palÅ«kanų dydžiai civilinÄse bylose taikomi ir procesinÄms palÅ«kanoms. NagrinÄdami civilinius ieÅ¡kinius baudžiamosiose bylose, teismai procesinių palÅ«kanų priteisimo klausimÄ sprendÄ nevienodai, taÄiau PlenarinÄ sesija, įgyvendindama Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo funkcijÄ formuoti vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus ir kitus teisÄs aktus, iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinÄs ir (ar) neturtinÄs žalos atlyginimÄ , esant atitinkamam civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palÅ«kanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali bÅ«ti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisÄjimo momentas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019).
TodÄl iÅ¡ kaltinamojo R. M. priteistinos M. G. ir A. G. â U. penkių procentų dydžio metinÄs palÅ«kanos nuo jiems priteistų visų sumų, jas skaiÄiuojant ne nuo teismo nutarties dienos perduoti bylÄ nagrinÄti teisiamajam posÄdžiui, bet nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos iki žalos visiÅ¡ko atlyginimo. DÄl D. T. ieÅ¡kinio dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo DÄl turtinÄs žalos NukentÄjusioji D. T. savo ieÅ¡kinyje nedetalizavo, kuo konkreÄiai pasireiÅ¡kÄ jai padaryta 648 eurų turtinÄ Å¾ala, bet ji teisiamajame posÄdyje nurodÄ, kad turtinÄ Å¾alÄ sudaro: 100 eurų už apgadintas spintos dureles, 10 eurų â už sulaužytÄ kÄdÄ, 100 eurų už sulaužytÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ bei 200 eurų suma už vaistus, kuriuos turÄjo vartoti pablogÄjus sveikatai dÄl įvykio, patyrus didelį stresÄ .
Ji teismui nenurodÄ, kuo konkreÄiai pasireiÅ¡kÄ jai likusi turtinÄ Å¾ala (318 eurų), taÄiau ikiteisminio tyrimo metu 2018-11-15 apklausos metu buvo nurodžiusi, kad turtinÄ Å¾alÄ sudaro: 30 eurų už dvi sulaužytas kÄdes, 200 eurų už sudaužytÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Nokia, 120 eurų â už sudaužytÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Samsung, 50 eurų â už sugadintÄ kiliminį takÄ , nes buvo permirkÄs krauju ir jį teko iÅ¡mesti, 20 eurų â už sugadintÄ chalatÄ , kuriuo ji buvo apklojusi sužalotÄ V.
G. ir jis buvo iÅ¡teptas krauju, 15 eurų - už kitÄ chalatÄ , kurį ji vilkÄjo įvykio mertu, kurį suplÄÅ¡Ä R. M., 13 eurų â už sugadintus du rankÅ¡luosÄius. D. T. nurodytų mobilaus ryÅ¡io telefonų, kÄdžių, spintos durelių sugadinimo, apart paÄios nukentÄjusiosios, nepatvirtina nei vienas iÅ¡ įvykio vietoje buvusių asmenų bei nei vienas iÅ¡ byloje surinktų įrodymų. ApžiÅ«rai minÄti D. T. teigimu sugadinti daiktai, minÄtų vaistų pirkimo kvitai pateikti nebuvo.
Tiesa, 2018-01-28 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole yra užfiksuota tik tabutretÄ, gulinti miegamajame, ant lovos, bet iÅ¡ nuotraukos matyti, kad Å¡is daiktas nÄra sulaužytas ar kaip nors sugadintas. Apie spintos durelių sugadinimÄ nukentÄjusioji pirmÄ kartÄ nurodÄ tik teisiamajame posÄdyje, savo žodžių nepagrįsdama jokiais kitais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad minÄtų daiktų sugadinimo faktinÄs aplinkybÄs nÄra įrodytos, todÄl D.
T. ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas. TaÄiau teisme apklausti liudytojai O. K., J. G. ir M. B. paliudijo, kad įvykio vietoje matÄ Å¡alia V. G. padÄtus sukruvintus rankÅ¡luosÄius, chalatÄ , kad įvykio metu D. T. vilkÄjo ChalatÄ , kuris buvo sukruvintas. Be to įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad D. taparauskienÄs buto koridoriuje buvo rasta daug kraujo dÄmių, taip pat teismo nustatyta, kad V. G. buvo muÅ¡amas buto koridoriuje, tenai gausiai kraujavo, todÄl jis galÄjo iÅ¡kruvinti tenai buvusi patiestÄ kiliminį takÄ .
Teismo manymu, Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys yra įrodytas ir pagrįstas, todÄl tenkintinas. IÅ¡ kaltinamojo priteistina nukentÄjusiajai priteistina 98 eurų turtinÄ Å¾alÄ . DÄl neturtinÄs žalos NukentÄjusioji ir civilinÄ ieÅ¡kovÄs D. T. praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ kaltinamojo 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinÄs žalos dydis priklauso nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo bei jo pobÅ«džio, kitų aplinkybių, apibÅ«dinanÄių žalos ypatumus.
Be to, nustatant žalos dydį vadovaujamasi ir kitais kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tokie kriterijai, be žalos dydžio ir jos pasekmių, yra - žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtis, padarytos turtinÄs žalos dydis bei kitos turinÄios reikÅ¡mÄs bylai aplinkybÄs, taip pat atsižvelgiama į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinÄs žalos dydį turi bÅ«ti siekiama nepažeisti ne tik nukentÄjusiųjų teisių į adekvatų, proporcingÄ atsiradusiems padariniams neturtinÄs žalos atlyginimÄ , bet ir protingos abiejų Å¡alių skirtingų interesų pusiausvyros.
Taigi, nustatant neturtinÄs žalos dydį turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į veikos padarinius (tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio sveikatos sutrikdymÄ , sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasianÄius, trumpalaikius ir liekamojo pobÅ«džio)), taÄiau ir į Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ (ar nusikaltimas padarytas dÄl tyÄios ar dÄl neatsargumo, įvykio aplinkybes ir pan.), padarytos turtinÄs žalos dydį, nukentÄjusių asmenų skaiÄių bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nustatant neturtinÄs žalos dydį turi bÅ«ti siekiama nepažeisti ne tik nukentÄjusiųjų teisių į adekvatų, proporcingÄ atsiradusiems padariniams neturtinÄs žalos atlyginimÄ , bet ir protingos abiejų Å¡alių skirtingų interesų pusiausvyros. Teismas pažymi, kad neturtinÄs žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinÄs žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. TaÄiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio pažeidimus (fizinį skausmÄ , nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinÄ depresijÄ , bendravimo galimybių sumažÄjimÄ ir kt.), nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.
Å ie neturtinÄs žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas nustatydamas neturtinÄs žalos dydį. Teismas konstatuoja, kad D. T. buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala. Å iÄ teismas iÅ¡vadÄ daro, atsižvelgdamas į nukentÄjusios patirtÄ sužalojimÄ (nežymų sveikatos sutrikdymÄ ) bei fizinį skausmÄ , kad ji buvo muÅ¡ama kÄde ir lazda į įvairias kÅ«no vietas, tame tarpe ir į galvÄ , taip pat į tai, kad jos gydymas truko neilgai (įvykio dienÄ jai buvo susiųta žaizda, toliau gydÄsi ambulatoriÅ¡kai), į jos patirtÄ iÅ¡gÄ stį bei stresÄ veikos padarymo metu ne tik dÄl paÄios sumuÅ¡imo, bet ir dÄl to, kad jos akivaizdoje pavojingu gyvybei bÅ«du buvo muÅ¡amas jos sveÄias, kurį ji gynÄ ir, kuris po kurio laiko mirÄ, bei kaltininko tyÄiÄ .
Teismas, nustatydamas neturtinÄs žalols dydį privalo atsižvelgti į teismų praktikÄ dÄl neturinÄs žalos priteisimo panaÅ¡aus pobudžio bylose. Teismų praktikoje priteisiamas neturtinÄs žalos dydis bylose dÄl nežymaus sveikatos sutrikdymo labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. NukentÄjusioji civiliniame ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad jai padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ ji vertina 10 000 eurų. Å i suma ženkliai virÅ¡ija teismų praktikoje susiformavusias maksimalias priteisiamas sumas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, todÄl nagrinÄjamu atveju bÅ«tina įvertinti, ar žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas iÅ¡ tiesų pagrindžia gan ženklų nukrypimÄ nuo neturtinÄs žalos dydžių, kasacinÄje praktikoje pripažįstamų atitinkanÄiais sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.
Nors D. T. buvo nežymiai sutrikdyta svekata, taÄiau byloje nÄra duomenų apie dÄl jos patirto sužalojimo likusias ilgalaikes neigiamas pasekmes. NukentÄjusioji teisiamojo posÄdžio metu teigÄ, kad po įvykio ji lankÄsi ir iki Å¡iol lankosi pas psichiatrus, taÄiau byloje yra duomenų, kad ji ir prieÅ¡ įvykį turÄjo psichikos sveikatos problemų, dÄl to vartojo tam tikrus vaistus. TeisÄjų kolegijos nuomone, nors ir nuektÄjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taÄiau paÄios veikos pavojingumas ir likusios pasekmÄs dÄl jos nesudaro pagrindo nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos ir nukentÄjusiajai priteisti didesnį neturtinÄs žalos atlyginimÄ , nei paprastai priteisiama bylose dÄl nežymaus sveikatos sutrikdymo.
TeisÄjų kolegijos nuomone, teisingumo ir protingumo kriterijus Å¡iuo atveju atitiks 2000 eurų neturtinÄs žalos dydis, todÄl nukentÄjusiosios skundas Å¡ioje dalyje tenkinamas iÅ¡ dalies, jai iÅ¡ kaltininko priteisiama 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti. DÄl daiktinių įrodymų likimo Byloje saugomi daiktai, turintys reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti ir nagrinÄti: â taburetÄ, peilio geležtÄ, lazda, paimtas 2018-01-28 ir 2018-01-30 įvykio vietos apžiÅ«ros metu - kaip nusikalstamos veikos priemonÄs konfiskuotinos ir kaip menkavertÄs naikintinos (BPK 94 straipsnio 1, 4 punktai);
â sportinÄs kelnÄs, žieminÄ striukÄ, sportiniai batai, kojinÄs, paimtos R. M. asmens kratos metu, â grÄ Å¾intinos R. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); â V. G. kelnÄ, diržas, kojinÄss, virÅ¡utinio žandikaulio protezas - esant teisÄto jo savininko praÅ¡ymui, iÅ¡reikÅ¡tam iki nuosprendžio įsiteisÄjimo, grÄ Å¾intini teisÄtam jo savininkui, o tokio praÅ¡ymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisÄjus, kaip menkaverÄiai naikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
DÄl proceso iÅ¡laidų Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktÄ , be proceso iÅ¡laidų, numatytų Å¡io straipsnio 1-5 punktuose, proceso iÅ¡laidas sudaro ir kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisÄjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokÄti vertÄjui. Teismas pripažįsta, kad 2 420 eurų suma, kuriÄ nukentÄjsusysis ir civilinis ieÅ¡kovas M.
G. sumokÄjo savo atstovui advokatui A. P., yra laikytina proceso iÅ¡laidomis (BPK 103 straipsnio 6 dalis), taÄiau teismo vertinimu, nurodyta bylinÄjimosi iÅ¡laidų suma yra proporcinga vykusiam pirmos instancijos baudžiamajam procesui, o bÅ«tent: kaltinamasis buvo nuteistas dÄl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, dÄl kurio įvykdymo savo kaltÄ buvo pripažinÄs iÅ¡ dalies, buvo pareikÅ¡tas ir pilnai tenkintas atstovo ieÅ¡kinys dÄl žalos atlyginimo abiems nukentÄjusiesiems, baudžiamosios bylos medžiagÄ sudaro 4 tomai, byla buvo nagrinÄjama teisme gana ilgÄ laikÄ - nuo 2018-12-05, atstovas aktyviai dalyvavo penkiuose teismo posÄdžiuose, Ä®vertinus reikalaujamų iÅ¡laidų priteisimui aktualius duomenis, teisÄjų kolegija sprendžia, kad praÅ¡oma priteisti suma laikytina proporcinga ir pagrįsta vykusiam pirmos instancijos teismo procesui, todÄl priteistina iÅ¡ kaltinamojo R.
M.. Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 304 â 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje bei nuteisti jį: pagal BK 129 staripsnio 1 dalį 11 (vienuolikos) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mÄnesių laisvÄs atÄmimu; pagal BK 140 staripsnio 1 dalį â 6 (Å¡eÅ¡ių) mÄnesių laisvÄs atÄmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Å¡ias bausmes subendrinti apÄmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnÄ, ir paskirti subendrintÄ bausmÄ â 11 (vienuolikos) metų 6 (Å¡eÅ¡iÅ«) mÄnesių laisvÄs atÄmimÄ , bausmÄ atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 staripsnio 9 dalimi, į Å¡iÄ bausmÄ Ä¯skaityti visiÅ¡kai atliktÄ bausmÄ - 60 parų areÅ¡tÄ , paskirtÄ Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Trakų rÅ«mų 2018-04-16 nuosprendžiu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmÄs atlikimo laikÄ Ä¯skaityti R. M. laikinojo sulaikymo ir suÄmimo laikÄ nuo jo sulaikymo iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018-01-28 iki 2019-10-17. BausmÄs atlikimo pradžiÄ skaiÄiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos - 2019-10-17. R.
M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ â suÄmimÄ , iki nuosprendžio įsiteisÄjimo palikti nepakeistÄ , o nuosprendžiui įsiteisÄjus â panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisÄjus byloje saugomus daiktus: â taburetÄ, peilio geležtÄ, lazdÄ - kaip nusikalstamos veikos priemones konfiskuoti ir kaip menkavertes sunaikinti; â R. M. sportines kelnes, žieminÄ striukÄ, sportinius batus, kojines â grÄ Å¾inti R. M.; â V. G. kelnes, dirÅ¾Ä , kojines, virÅ¡utinio žandikaulio protezÄ esant teisÄto jo savininko praÅ¡ymui, iÅ¡reikÅ¡tam iki nuosprendžio įsiteisÄjimo, grÄ Å¾inti teisÄtam jo savininkui, o tokio praÅ¡ymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisÄjus, kaip menkaverÄius â sunaikinti.
CivilinÄs ieÅ¡kovÄs Vilniaus teritorinÄs ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ R. M. 7 213,15 eurų už V. G. gydymÄ . M. G. ir A. G. â U. atstovo advokato A. P. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ R. M. M. G. 11 710, 99 Eur turtinei žalai atlyginti, 30 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo visos priteistos sumos, jas skaiÄiuojant nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos iki priteistos žalos atlyginimo visiÅ¡ko atlyginimo; taip pat priteisti iÅ¡ R.
M. A. G. - U. 30 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo visos priteistos sumos, jas skaiÄiuojant nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos iki priteistos žalos atlyginimo visiÅ¡ko atlyginimo. CivilinÄs ieÅ¡kovÄs D. T. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ R. M. D. T. naudai 98 eurų turtinei žalai atlyginti ir 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos â atmesti. Pripažinti 2 420 eurų proceso iÅ¡laidomis už atstovo dalyvavimÄ procese ir jas priteisti iÅ¡ R.
M. M. G.. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o kaltinamasis nuo jo galvimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . TeisÄjai Audrius Cininas Vitalija NorkÅ«naitÄ Virginija PakalnytÄ â TamoÅ¡iÅ«naitÄ NuoraÅ¡as tikras TeisÄja Vitalija NorkÅ«naitÄ