Legislator Case Law & Legislation
1c02a3d7-eeec-485d-be2a-512f75f99a59 AI generated

1c02a3d7-eeec-485d-be2a-512f75f99a59 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 1c02a3d7-eeec-485d-be2a-512f75f99a59
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Trakų rajono apylinkės teismo 2005-12-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-05-10 nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant baudÄ 8 MGL dydžio (1 000 litų), vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 12 MGL dydžio (1 500 litų) bauda;

Legislator headnote

AI generated

1c02a3d7-eeec-485d-be2a-512f75f99a59 · Vilniaus apygardos teismas: ligoninėje mirė ir taip tyčia nužudė V. G.. Å iais savo veiksmais R. M. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje. Taip pat R. M. tęsdamas nusikaltimÄ , grįžęs į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), stvėrė taburetę ir sudavė ja nukentėjusiajai D. T. vienÄ smÅ«gį į galvÄ . Po to, atėmęs iÅ¡ D. T. medinę lazdÄ , kuria ji bandė apsiginti, sudavė lazda D. T. tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Nuorašas Baudžiamosios bylos Nr.1-95-626/2019 (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04780-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1.;.1.2.3.1.2.6.;.1.2.4.6.1.; 1.1.7.2.5 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Vitalijos Norkūnaitės ir (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, sekretoriaujant Linai Butkuvienei, Jolitai Žylienei, Giedrei Stankevičienei, Erikai Jasmontaitei, dalyvaujant prokurorėms Ritai Vaitiekūnienei, Larisai Fedotovai, kaltinamajam R.

M., gynėjai advokatei Elenai Å ajaukaitei, nukentėjusiesiems D. T., M. G., A. G.-U., nukentėjusiųjų M. G. ir A. G.-U. atstovui advokatui A. P., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinis iÅ¡silavinimas, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) Trakų rajono apylinkės teismo 2005-12-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-05-10 nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant baudÄ 8 MGL dydžio (1 000 litų), vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 12 MGL dydžio (1 500 litų) bauda;

3) Trakų rajono apylinkės teismo 2008-05-14 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant laisvės atėmimÄ 2 (dviem) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmės vykdymÄ atidedant 3 (trims) metams;

4) Trakų rajono apylinkės teismo 2009-07-27 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimÄ 5 (penkiems) metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2008-05-14 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams;

5) Trakų rajono apylinkės teismo 2009-12-23 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus ir paskyrus laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus su Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 27 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trims) metams 2 (dviem) mėnesiams;

6) Trakų rajono apylinkės teismo 2010-05-10 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus su Trakų rajono apylinkės teismo 2009-12-23 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 (trims) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

7) Trakų rajono apylinkės teismo 2016-07-01 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. M. bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areÅ¡to bausmę;

8) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2018-04-16 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 60 parų areÅ¡tÄ , bausmė atlikta, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė : I. ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ APLINKYBĖS R. M. nužudė kitÄ Å¾mogų o bÅ«tent tuo, kad jis, 2018-01-28, apie 1.58 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, virtuvėje, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau 3 smÅ«gių į galvÄ prie stalo sėdėjusiam V.

G., po to stvėrė nukentėjusįjį už pečių, iÅ¡tempė į buto koridorių, pargriovė ant grindų, bei sudavė pastarajam smÅ«gius kojomis į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, viso suduodamas pastarajam ne mažiau kaip 11 smÅ«gių. Po to, stvėręs virtuvėje nuo stalo peilį, smogė keletÄ kartų peiliu V. G. į krÅ«tinę, tačiau pataikė į marÅ¡kinėlių plastikinį lipdukÄ . Po to, paėmęs V. G. už kojų, iÅ¡tempė jį iÅ¡ buto į laiptinę ir nustÅ«mė pastarÄ jį nuo laiptų iki laiptinės aikÅ¡telės. Å iais savo veiksmais padarė V.

G. poodines kraujosruvas akių vokuose, nosyje, deÅ¡inėje ausyje, krÅ«tinėje, odos nubrozdinimus nosyje, kairėje rankoje, deÅ¡iniame klube, nugaroje, žaizdÄ deÅ¡inėje ausyje, abipusius akiduobių lūžius, virÅ¡utinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžį, nosikaulių lūžius, virÅ¡utinio žandikaulio ančio lūžius, virÅ¡utinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžį, nosikaulių lūžius, virÅ¡utinio žandikaulio ančio lūžius, akytkaulio lūžį, kraujo iÅ¡siliejimnÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairių kaktinės – momeninės-smilkininės skilčių, kraujo iÅ¡siliejimÄ po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairės smilkininės skilties bei abipus ties momeninėmis skiltimis, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ deÅ¡inėje kaktinėje skiltyje, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, hemoraginiu insultu vidurinėse smegenyse, smegenų koma, abipusių pÅ«lingu plaučių uždegimu, progresuojančių kvėpavimo ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu, ko pasekoje (duomenys neskelbtini)nukentėjusysis V.

G. ligoninėje mirė ir taip tyčia nužudė V. G.. Å iais savo veiksmais R. M. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje. Taip pat R. M. tęsdamas nusikaltimÄ , grįžęs į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), stvėrė taburetę ir sudavė ja nukentėjusiajai D. T. vienÄ smÅ«gį į galvÄ . Po to, atėmęs iÅ¡ D. T. medinę lazdÄ , kuria ji bandė apsiginti, sudavė lazda D. T. tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas.

Po to, stvėręs nukentėjusiÄ jÄ už plaukų, nutempė jÄ Ä¯ balkonÄ , kur medine lazda sudavė D. T. tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas pastarajai kraujosruvas juosmens srityje, kojoje, žaizdÄ pakauÅ¡io srityje, ir taip tyčia nežymiai sužalojo D. T.. Å iais savo veiksmais R. M. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. II. BYLOJE IÅ TIRTI Ä®RODYMAI IR JŲ VERTINIMAS Kaltinamojo ir nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, raÅ¡ytinė bylos medžiaga Kaltinamasis R.

M. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir teismui paaiÅ¡kino, kad įvykis įvyko galimai 2018-01-28, apie 1.30 val. – 2.00 val. 2018-01-27, vakare, jis po darbo su draugas visÄ dienÄ buvo bare, paskui pas draugÄ namuose, kur gėrė alkoholinius gėrimus, tÄ vakarÄ iÅ¡gėrė po tris 0,5 l bokalus alaus, jautėsi normaliai, stipriai neapgirtęs, skambino buvusiai sugyventinei D. T., susitarė su ja susitikti vakare. Ji lyg ir sutiko, o kai vakare jai paskambino į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , ji neatsakė.

Paskui vėl jai paskambino, ji atsiliepė ir jis pasakė jai, kad pas jÄ užeis, tačiau D. T. nieko neatsakė, nutraukė ryšį. Jis atėjo į jos namus, skambino į duris. D. T. jų neatidarė. Dėl to jis porÄ kartų spyrė į duris. O kai jis vėl paskambino jai į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , tada ji atidarė savo buto duris. Jis užėjo į jos butÄ , virtuvėje pamatė sėdinti ant taburetės prie virtuvės stalo V. G., kuris vilkėjo marÅ¡kinėlius ir kelnes, buvo be batų ir be striukės. Matėsi, kad V.

G. ir D. T. iÅ¡gėrinėjo. V. G., kuris kažkÄ jam leptelėjo, dėl ko jis pastarajam atsakė necenzÅ«riniais žodžiais ir sudavė vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ , nepamena į kurį skruostÄ , dėl ko V. G. nukrito nuo taburetės prie dujinės viryklės. Kai V. G. nukrito, jis dar porÄ kartÄ sudavė ranka į ant Å¡ono gulinčio V. G. veidÄ , žandus. Kai V. G. nukrito, sulūžo ir taburetė, nes ji buvo sutreÅ¡usi. Viso sudavė gulinčiam V. G. tris smÅ«gius. Po jo pirmo smÅ«gio nukritęs G. dar kažkÄ kalbėjo.

Paskui, kai jis sudavė tris smÅ«gius, V. G. lyg tai gynėsi, pakėlė rankas. Tada jis V. G. iÅ¡vilko iÅ¡ virtuvės į buto koridorių ir pasodino prie batų dėžės. V. G. spardėsi, bet stotis nesistojo. V. G. buvo sÄ moningas. Gal V. G. tuomet ir buvo be sÄ monės, bet jis kvėpavo. Jis paėmė V. G. už pečių, krÅ«tinės, pasodino prie batų dėžės ir dar sudavė tris smÅ«gius koja galimai V. G. į liemens sritį. VienÄ kartÄ Ä¯spyręs V. G. pastebėjo D. T. atėjusiÄ iÅ¡ kambario laikančiÄ Ä Å¾uolinį pagalį, kuriuo prakirto jam galvÄ .

Kodėl jis dar spardė gulintį V. G., jis nežino, galimai dėl to, kad tuo metu D. T. jam sudavė lazda ir jis dėl to supyko. Ji tuo pagaliu užsimojo antrÄ kartÄ , bet jis atstatė rankÄ ir ji jam pataikė į rieÅ¡Ä . Jis nustÅ«mė D. T., atėmė pagalį, o ji nubėgo į miegamÄ jį. Galimai tuo pagaliu jis sudavė jai per Å¡launis. Nutrenkė tÄ pagalį, norėjo iÅ¡eiti, bet durys buvo užrakintos, todėl, peržengęs V. G. kojas, nuėjo į balkonÄ , iššoko pro jį ir nuėjo namo, kur po kelių valandų buvo sulaikytas.

Jis nebuvo iÅ¡tempęs V. G. į laiptinę, nestÅ«mė jo nuo laiptų, nežino, kaip V. G. atsirado laiptinėje, jei bÅ«tų iÅ¡tempęs V. G. į laiptinę, bÅ«tų iÅ¡kart ėjęs namo, o ne grižęs į D. T. butÄ , be to laiptinėje, tempiant V. G., bÅ«tų girdėti triukÅ¡mas, bet tokio triukÅ¡mo nieks iÅ¡ kaimynų negirdėjo. Jam neaiÅ¡ku, kaip V. G. atsidÅ«rė laiptinėje, vilkintis striukę ir apsiavęs batus. Jis su savimi neturėjo peilio, peiliu V. G. nebuvo sudavęs, nežino ,kaip V.

G. galėjo atsirasti poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosyje, taip, kaip nurodyta specialsito iÅ¡vadoje. Galimai tokie sužalojimai galėjo atsirasti, kai jis V. G. trenkė ranka ar koja į veidÄ . Jis mano, kad keturiais smÅ«giais taip smarkiai negalėjo sužaloti V. G., kaip yra nurodyta specialisto iÅ¡vadoje. Mano, kad taip, kaip mušė V. G., negalėjo atsirasti lūžiai rankoje, nugaroje, akiduobėse. Jis nebuvo griebęs D. T. už plaukų ir tikrai nebuvo jai sudavęs apie 20 kartų, tame tarpe ir su taburete per galvÄ , taburetes net nebuvo paėmęs į rankas.

Galimai buvo sudavęs D. T. per Å¡launis ir į pakaušį. Ä®vykio metu vilkėjo tamsiai mėlynÄ striuke „Nike“, pilkas sportines kelnes ir baltas kojines, apsiavęs gelsvus sportinius batus „Adidas“. Nukentėjusioji D. T. teisme parodė, jog kaltinamasis M. buvo jos sugyventinis, įvykio metu kartu negyveno. Su G. susipažino telefonu. 2018-01-27, po darbo, ji pasikvietė į svečius G., kuris atvyko pas jÄ su vaišėm ir gėlėm. Atvykęs pas jÄ G. buvo blaivas, jie kartu gėrė brendį, iÅ¡gėrė mažiau nei pusę butelio.

G. nebuvo apgirtęs, o ji jautėsi apgirtusi, nes prieÅ¡ tai daug dirbo ir buvo pavargusi. Kurį laikÄ jie bendravo, tačiau prasidėjo įkyrÅ«s M. skambučiai į jos telefonÄ . P. M. paskambino į jos buto duris, jis norėjo pasiimti kažkokius savo daiktus, G. pasiÅ«lė jai įleisti M.. Įėjęs į butÄ neblaivus M. virtuvėje čiupo sėdintį ant kėdės G., sudavė pastarajam kumščiu į galvos sritį, dėl ko G. nuvirto nuo kėdės ir užgriuvo tarpdurį į koridorių.

Matomai tada G. prarado sÄ monę. M. daužė kumščiais gulinčiam G. į galvÄ , o kai pastarasis sujudėjo, M. spardė G. kojomis daugiau kaip 10 kartų. Tuo metu M. avėjo kedus. M. G. spardė, kai Å¡is gulėjo koridoriuje, susmukęs prie batų dėžės. G. G. kurį laikÄ buvo atsigavęs, tiksliai ji nežino. Tada M. paėmė ant virtuvės stalo gulėjusį maÅ¾Ä peiliukÄ , kuriuo G. tepė sumuÅ¡tinius, ir juo dÅ«rė G. į krÅ«tinę, bet turbÅ«t pataikė į ant G. maikutės buvusį kažkokį lipdukÄ , todėl G. maikutės nepradÅ«rė.

P. M. griebė G. ir tempė už pažastų pastarÄ jį į laiptinę, taip pat už pažastų tempė jį ir laiptais. Tuo metu G. galva buvo smarkiai sumuÅ¡ta ir labai kraujavo. Kai M. paliko G. laiptinėje, tada jis griebė jÄ už plaukų ir nutempė į buto balkonÄ , atidarė langÄ ir jÄ daužė Ä Å¾uoliniu pagaliu, tačiau ji iÅ¡sisuko nuo jo, iÅ¡bėgo iÅ¡ balkono ir uždarė M. balkone, o pati nubėgo į laiptinę, pas G.. Tenai jau buvo greitoji ir policija. Kai M. smurtavo G. atžvilgiu, ji gynė G., tarp jos ir M. vyko grumtynės, ji taip pat buvo sužalota.

M. mušė ja taburete, pataikė į galvÄ , dėl ko taburetė lūžo. Taip pat jis mušė jÄ kumščiais į pilvÄ ir į kaklÄ . Ji nuo M. gynėsi lazda, buvo silpnesnė už jį, be to iÅ¡gėrusi alkoholio. Jai buvo praskelta galva, bėgo kraujas. Jai buvo suteikta medicininė pagalba: buvo nuvežta į ligoninę, kur buvo susiųta žaizda galvoje. Gydėsi kelias dienas, nedarbingumo neėmė, nes gavo laisvadienių, kankėsi pas gydytojus, gėrė vaistus. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismui pagarsinus nukentėjusiosios D.

T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b.l. 11 - 12), nukentėjusioji patvirtino juos ir parodė, kad kai M. iÅ¡tempė V. G. į laiptinę, laiptinėje liko daug kraujo ant grindų ir sienų. Tenai galėjo bÅ«ti kažkiek ir jos kraujo, nes tuo metu jai buvo prakirsta galva ir ji kraujavo. Ikiteisminio tyrimo metu nieko nesakė apie jos vartotus vaistus dėl patirtų sužalojimų todėl, kad niekas jos to neklausė. JÄ M. jau buvo sumušęs prieÅ¡ V. G. sumuÅ¡imÄ tais pačiais metais, rugpjūčio mėnesį.

Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. PrieÅ¡ šį įvykį ji su M. jau buvo nutraukusi santykius maždaug prieÅ¡ 8 – 9 mėnesius. Mano, kad M. taip pasielgė iÅ¡ pavydo, nes ji buvo su kitu vyriÅ¡kiu. Ji pati konflikto neprovokavo. Iki ateinant M. į butÄ , V. G. vilkėjo žalius ar mėlynus marÅ¡kinėlius su lipduku ir džinsus, batus buvo nusiavęs, striukė buvo vonioje, ant skalbimo maÅ¡inos. Teismui pagarsinus tarnybinį praneÅ¡imÄ , esantį I tome, 18 bylos lape, nukentėjusioji parodė, kad V.

G. į laiptinę buvo iÅ¡vilktas. Neatsimena, ar tuo metu V. G. buvo su batais. Kai atvyko greitoji, ji iÅ¡nešė V. G. savo chalatÄ , nes jis tada labai kraujavo. Visus V. G. virÅ¡utinius drabužius vėliau ji atidavė V. G. sÅ«nui. Ji neatsimena, ar V. G. laiptinėje buvo basas. Ji jam batų neapavė. Nukentėjusieji M. G. ir A. G. – U. teisme parodė, kad jie tiesiogiai įvykio, kurio metu buvo sunkiai sužalotas jų tėvas, nematė. SumuÅ¡tas jų tėvas buvo sunkioj bÅ«klėj, apie savaitę gulėjo reanimacijoje.

Jis buvo sunkioje bÅ«klėje, pirmom dienom jo veidas buvo labai sutinęs, nes buvo stipriai sumuÅ¡tas, nieko nesimatė, atrodė baisiai. Reanimacijoje jis gulėjo gal savaitę, paskui perkėlė jį į kitÄ palatÄ ir gydytojai siÅ«lė ruoÅ¡tis blogiausiam. Nors kaltinamasis R. M. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, kuriuos teismas iÅ¡tyrė teisiamajame posėdyje, konstatuotina, jog R. M. inkriminuojamų veiksmų atlikimas yra įrodytas iÅ¡ dalies jo teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, patvirtinant juos parodymų patikrinimo vietoje bei Å¡iais teismo iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis: - liudytojo M.

B. teisme duotais parodymais, kad gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tame pačiame name, antrame aukÅ¡te, gyvena ir kaimynė T.. 2018 m. sausio 28 d., naktį, eidamas į darbÄ , laiptinėje, tarp pirmo ir antro aukÅ¡to iÅ¡girdo kažkokį keistÄ Å¾mogaus knarkimÄ ar tai kriokimÄ ir aptiko laiptinėje gulintį ant pilvo, veidu į grindis, pažįstamÄ G., kurį galima buvo vos atpažinti, nes veidas buvo kruvinas. G. nieko nebekalbėjo. Jis iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir policijÄ . TÄ naktį, bÅ«damas namie, jokio triukÅ¡mo, tame tarpe ir laiptinėje, ir T. bute negirdėjo, nes prieÅ¡ iÅ¡einant į darbÄ miegojo.

Po to kai iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , iÅ¡ savo buto išėjo kruvina T., kuri pasakė, kad reikia ieÅ¡koti peilio, tačiau jie peilio nerado. Jis padėjo atvykusiems medikams įkelti G. į medikų automobilį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismui pagarsinus liudytojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 68 - 69), liudytojas patvirtino juos ir parodė, kad tuo metu ant laiptų matė daug kraujo. Iki T. burto Nr.7 matėsi kraujo žymės, lyg bÅ«tų temptas kruvinas žmogus.

Jo manymu G. buvo velkamas laiptais, nes tos kraujo žymės buvo ant laiptų ir panaÅ¡ios į vilkimÄ . Kol buvo prie G., jokių paÅ¡alinių žmonių Å¡alia nebuvo, tik vėliau iÅ¡ savo buto išėjo T., kurios galva buvo irgi kruvina, ji laikėsi už pakauÅ¡io, nieko jam nepasakojo, o ir jis jos neklausinėjo. Jis buvo iÅ¡sigandęs, galimai T. galėjo paminėti, kas sumušė G.. G. laiptinėje gulėjo berods be striukės ir be batų, nes paskui atvykęs medikas ieÅ¡kojo ant jo krÅ«tinės durtinių žaizdų ir drabužiai buvo lengvi.

Kiek pažinojo G., tai jis nebuvo konfliktiÅ¡kas žmogus, nežino, ar turėjo priešų. Anksčiau pas T. bute girdėdavo kažkokį triukÅ¡mÄ : tai Å¡uns lojimÄ , tai Å¡iaip kažkokį triukÅ¡mÄ , jos bute esančių žmonių konfliktų nėra girdėjęs. - - liudytojos O. K. teisme duotais parodymais, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK reagavimo skyriaus tyrėja. Pagal gautÄ praneÅ¡imÄ ji su kolega S. V. ir medikais atvyko į namÄ , kur namo laiptinėje, tarp aukÅ¡tų, kraujo klane veidu į grindis, ant pilvo gulėjo vyriÅ¡kis.

Jam prie galvos buvo padėtas rankÅ¡luostis. Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tÄ rankÅ¡luostį atnešė nuketėjusioji, nes nukentėjusysis kraujavo. Kylant iÅ¡ apačios į viršų jo galva buvo į sienÄ , o kojos į kitus laiptus. VyriÅ¡kis vilkėjo juodos spalvos marÅ¡kinėlius, kelnes. MarÅ¡kinėliai buvo visi kraujuoti, tai negali pasakyti, ar ant jų buvo kokie užraÅ¡ai. Medikai gražino sukarpytus marÅ¡kinėlius. BÅ«klė buvo labai sunki, jau tekėjo kreÅ¡uliai. Pagrindiniai sužalojimai buvo galvoje.

Å is vyriÅ¡kis praktiÅ¡kai pats savarankiÅ¡kai negalėjo kvėpuoti, medikai iÅ¡kart pasiguldė jį ant neÅ¡tuvų ir iÅ¡vežė. Laiptinėje buvo asmenys, kurie pranešė apie įvykį. Jie minėjo, kad leidosi laiptais ir pastebėjo nukentėjusįjį. Prie jų pribėgo moteris, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo - D. T., kuri buvo taip pat sužalota - buvo kruvina jos galva pakauÅ¡io srityje, plaukuotoje galvos dalyje, iÅ¡ žaizdos bėgo kraujas. D. T. buvo iÅ¡gėrusi, triukÅ¡mavo, reikėjo jÄ raminti.

D. T. paaiÅ¡kino jiems, kad ji savo bute buvo su svečiu ir į jos buto duris pradėjo kažkas spardyti; ant durų liko batų pėdsakai; ji, nenorėdama trukdyti kaimynams, įleido tÄ Å¾mogų ir Å¡is, pasirodo, buvo jos buvęs sugyventinis, ne kartÄ anksčiau smurtavęs prieÅ¡ jÄ ; tada įvyko muÅ¡tynės; užpuolė jos svečiÄ , pradėjo daužyti ir visis smÅ«giai buvo suduoti ir jam, ir jai į galvos sritį, smÅ«giai svečiui buvo pagrinde kumščiu, taip pat jis buvo spardomas bei muÅ¡amas kėde; bute pastarasis nuo smÅ«gių buvo nukritęs. Jai atrodo, kad D.

T. minėjo, kad kaltinamasis buvo užšokęs kojomis ant nukentėjusiojo galvos. Dar D. T. sakė, kad svečias bandė bėgti nuo kaltinamojo, bėgo į laiptinę, bet kaltinamasis jį pasivijo, kaltinamasis svečiÄ daužė laiptinėje; tada kaltinamasis grįžo pas jÄ Ä¯ butÄ ; ji kaltinamÄ jį uždarė balkone. Ji su kolega patikrino butÄ , bute kitų asmenų nerado. Matė pravirÄ Ä¯stiklinto balkono langÄ ir matė lauke, už lango pėdsakus, kad buvo iššokta. Bute buvo kraujo pėdsakų: nuo buto durų iki vyriÅ¡kio gulėjimo vietos laiptinėje buvo dėmės, primenančios kraujo purslus, tai, jos manymu, vyriÅ¡kis Å¡alinosi bÅ«tent iÅ¡ buto.

Bute kraujo buvo miegamajame, kairėje pusėje, ant grindų, ir koridoriuje. Jai atrodo matė ir kruvinÄ taburetę. Å iuo metu tiksliai negali nurodyti, kokie daiktai buvo miegajamajame, nes praėjo daug laiko, neatsimena. Jei ir buvo kokios nors dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ , ar kokie tyrimui reikÅ¡mingi daiktai, tai jie turėjo bÅ«ti užfiksuoti įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir, reikalui esant paimti iÅ¡tyrimui. Nukentėjusioji lygtai minėjo, kad kaltinamasis dÅ«rė nukentėjusiajam peiliu į pilvÄ ir tas peilis lūžo, todėl buvo ieÅ¡kota peilio, bet peilio nerado.

Nepamena, ar iÅ¡ įvykio vietos buvo paimti kokie nors peiliai. Bute buvo stalo įrankiai ant stalo, nes buvo paruoÅ¡tas stalas pasisėdėjimui. Jie nebuvo pastebėję ant nukentėjusiojo kÅ«no sužalojimų, bÅ«dingų peilio sudavimams. D. T. nurodė buvusio sugyventinio asmens vardÄ pavardę ir jie taip sužinojo, kur jis gyvena. Žinojo, kad Å¡is asmuo ne kartÄ buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn bei apie jo neigiamÄ charakteristikÄ . Vėliau, 30 min. – 1 val. begyje kaltinamasis buvo sulaikytas savo namuose ir pristatytas į policijos komisariatÄ .

Tenai buvo paimti jo drabužiai ir ji juos apžiÅ«rėjo. Ji pastebėjo ant kaltinamojo sportinių batelių kraujo kreÅ¡ulius. Ant jo drabužių taip pat buvo raudonos spalvos dėmių, panaÅ¡ių į kraujo. Ant kelnių užpakalinės dalies buvo matomas purvina dėmė, bÅ«dinga slydimui. Matėsi, kad M. buvo nepersirengęs. Jis vilkėjo striukę. Sulaikytas M. kameroje buvo neramus agresyvus. Tuo metu jis nieko nekalbėjo apie įvykį. Teismui parodžius liudytojai įvykio vietos nuotraukÄ Nr.16, esančiÄ I tpme, 28 bylos lape, liudytoja parodė, kad tai buvo peilio geležtė, aptikta miegamajame, ant grindų, iÅ¡ kairės pusės nuo užėjimo.

Kita peilio dalis – kotas, įvykio vietoje surasta nebuvo. Miegamajame buvo ir taburetė, ant lovos, taip, kaip užfiksuota prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtoje nuotraukoje Nr.

14. Ji nepamena, ar ant taburetės buvo dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ . D. T. vienu metu sakė, kad prieÅ¡ konfliktÄ ji su nukentėjusiuoju sėdėjo, gėrė, o kitu atveju, kad jau buvo sugulę. Ji negalėtų pasakyti, ar prieÅ¡ konfliktÄ nukentėjusysis buvo sėdėjęs ar jau gulėjo lovoj. Ji pastebėjo, kad D. T. tuo metu vilkėjo naktinius marÅ¡kinius ir chalatÄ , lova miegamajame buvo paklota. - liudytojos J. G. teisme duotais parodymais, jog 2018 m. dirbo Elektrėnų greitosios pagalbos felčere. 2018-01-28 buvo gautas kvietimas, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra sumuÅ¡tas žmogus be sÄ monės. Ä® vietÄ atvyko labai greitai.

Ji su vairuotoju užbėgę laiptais laiptų aikÅ¡telėje, jos viduryje rado laiptinėje žmogų, gulintį ant nugaros. Jo galva buvo kelių žingsnių atstumu nuo paskutinės laiptų pakopos leidžiantis laiptais žemyn. Laiptinėje buvo tamsu, bet pasiÅ¡vietus prožektoriais pamatė žiauriai sumaitotÄ Å¾mogų. Galvoje nesimatė nosies galiuko – tiek buvo sistemingai ir žiauriai sumuÅ¡tas. Apie pažiÅ«rėjimÄ Ä¯ akių vyzdžius nebuvo net kalbos, nes akių nebuvo – tiek buvo užtinusios.

Veidas ir visa galva buvo kruvina masė. Žmogaus gyvybė kabojo ant plauko, jis tiesiog kriokė. Ji konstatavo 3 balų komÄ , nes vyriÅ¡kis nereagavo nei į skausmÄ , nei į garsÄ , nei į Å¡viesÄ â€“ į niekÄ , todėl jis buvo nedelsiant ir greitai nuvežtas į reanimacijÄ , prijungtas prie gyvybiÅ¡kai svarbių aparatų. Ji tiksliai neprisimena, kiek dar laiptinėje buvo žmonių, nes buvo susikoncentravusi tik į nukentėjusįjį. Tik pamena, kad laiptinėje buvo besiblaÅ¡kanti moteris.

Kiek kalbėjo aplinkiniai, tai tas vyriÅ¡kis lygtai buvo numestas, ne tįstas nuo laiptų. Kol ji teikė nukentėjusiajam pagalbÄ , pastebėjo ir Å¡alia policijos pareigÅ«nus. Ji tiksliai nepamena, kÄ tuomet vilkėjo nukentėsusysis. Jai atrodo, kad jis vilkėjo džinsus, nepamena, ar buvo marÅ¡kinėliai. Jis buvo su kažkokiais virÅ¡utiniais rÅ«bais, bet tai tikrai buvo ne striukė ir ne paltas. Kitų sužalojimų, iÅ¡skyrus galvoje, ant nukentėjusiojo kÅ«no nepastebėjo. Sužeistojo bÅ«klė buvo labai sunki.

Å alia buvusi moteriÅ¡kė buvo Å¡oko bÅ«senoje, sakė, kad jai irgi skauda galvÄ . Ji pasiÅ«lė iÅ¡kviesti kitÄ greitÄ jÄ pagalbÄ , nes ji neturėjo galimybių pagalbÄ suteikti iÅ¡kart dviem, reikėjo rÅ«pintis sunkesniu ligoniu. Ji yra pradirbusi apie 30 metų ir nebvuo mačiusi taip sistemingai, sadistiÅ¡kai, žiauriai sumuÅ¡to žmogaus. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kojomis, kumščiais, kažkokia beisbolo lazda. - 2019-01-28 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad apžiÅ«rėta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laiptinė ir butas Nr.7.

Protokole nurodyta, kad namo laiptinėje, tarp pirmo ir antro aukÅ¡to laiptinės aikÅ¡telėje, ant grindų, matosi raudonos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ , ant laiptų, vedančių į antrÄ aukÅ¡tÄ matosi tempimo, raudonos spalvos žymės; ant buto Nr. 7 durų matosi batų pėdsakų žymės; prie buto durų, iÅ¡ deÅ¡inės pusės, bute, ant kilimo, prie koridoriuje stovinčios spintos ant grindų, matyti raudonos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujo dėmes; miegamajame, ant lovos guli taburetė, ant kurios kojos matyti rasudonos spalvos dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ , kuri yra paimta iÅ¡ įvykio vietos; miegamajame prie lovos , ant grindų matyti raudonos spalvos purslų dėmės; ant grindų, prie durų guli virtuvinio peilio sulankstyta geležtė, kuri yra paimta iÅ¡ įvykio vietos; svetainėje, ant grindų yra raudonos spalvos purslų dėmės (t.1, b.l. 24 – 29, 59); - 2018-01-30 papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad papildomai buvo apžiÅ«rėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Protokole nurodyta, kad Å¡io buto balkone , ant plastikinio lango rėmo yra dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ , taip pat balkone, ant palangės guli medinė lazda , ant kurios virÅ¡utinės dalies matomos raudonos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ , buto koridoriuje rasti V. G. virÅ¡utinio žandikaulio dantų protezai, ant kurių taip pat matomos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ ; rasti daiktai iÅ¡imti iÅ¡ įvykio vietos (t. 1, b.l. 30-32, 59); - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos O.

K. 2018-01-28 tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame tyrėja nurodė, kad gavus 2018-01-28, apie 1.28 val., praneÅ¡imÄ iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK OV skyriaus apie namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), antrame aukÅ¡te gulinti sužalotÄ vyrÄ , atvyko į vietÄ ir nustatė, kad minėtas vyriÅ¡kis yra V. G., gim. (duomenys neskelbtini), kurį komos bÅ«senoje dėl daugybinių galvos sumuÅ¡imų greitosios pagalbos medikai iÅ¡vežė į VšĮ Elektrėnų ligoninę, kur ligoninės darbuotojai pareigÅ«nams perdavė juodos spalvos maiÅ¡Ä , kuriame, pasak ligoninės darbuotojos, buvo V.

G. drabužiai (kelnės, juodos spalvos diržas, kojinės). Å iame praneÅ¡ime taip pat nurodyta, kad kadangi V. G. buvo komos bÅ«senoje, reanimuojantis jį gydytojas nurengė V. G., todėl drabužių poėmis BPK nustatyta tvarka nebuvo padarytas , o drabužiai pridėti prie bylos. Taipogi tyrėja pranešė, kad jai atvykus iÅ¡ minėtos ligoninės Elektrėnų RS vyriausieji patruliai buvo suradę namuose adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sulaikę įtariamÄ jį R. M., kuris, tyrėjai atvykus į policijos kommisariatÄ , buvo be virÅ¡utinių drabužių, batų; drabužius ir kitus R.

M. daiktus buvo paėmę jį sulaikę pareigÅ«nai, tačiau Å¡ių daiktų poėmis nepadarytas, nes ji jų paėmimė nedalyvavo; Å¡ie daiktai buvo apžiÅ«rėti ir nufotografuoti bei supakuoti pridėti prie bylos (t.1, b.l. 34, 59); - greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, kurioje pažymėta, kad 2018-01-28, 1, 58 val. buvo iÅ¡kviesta medikų brigada adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur Å¡io namo antrame aukÅ¡te gulėjo V. G., gim. (duomenys neskelbtini), su sunkiai sužalota galva, kuris kvėpavo, aplink buvo kraujo, neaiÅ¡ku, ar nukrito pats, ar kažkas nustÅ«mė bei kuriam nustatyta 3 balų koma, apie įvykį praneÅ¡ta telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 64); - 2018- 02-15 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus raÅ¡tu Nr. 41D(V)-361, iÅ¡ kurio matyti, kad bendrasis pagalbos centras iÅ¡siuntė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinei policijai elektroniniu paÅ¡tu garso įraÅ¡Ä dėl greitosios medicinos pagalbos kvietimo, kuris yra apžiÅ«rėtas ir jo apžiÅ«ra užfiksuota 2018-11-22 apžiÅ«ros protokole, kuriame nurodyta, kad iÅ¡ minėto garso įraÅ¡o girdėti, kaip į bendrajį medicinos pagalbos centrÄ 2017-01-28, 1.53 val., paskambinusi moteris paaiÅ¡kino, kad laiptinėje adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), guli vyras, kuris yra be sÄ monės, girdėti, kad kvėpuoja, aplink jį yra kraujo ir neaiÅ¡ku, kas tam vyrui atsitiko – ar jis pargriuvo, ar buvo nustumptas nuo laiptų (t.1, b.l. 67); - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 371/2018(01), kurioje nurodyta, kad V.

G. nustatyti Å¡ie sužalojimai: 1.1. Galvos sumuÅ¡imas pasireiÅ¡kęs daugybinėmis žaizdomis galvoje, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio muÅ¡tine žaizda ir poodine kraujosruva virÅ¡utinėje kauÅ¡elio srityje, abiejų akių vokų ir nosies poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimu nosies kairėje, įspaustiniu deÅ¡inio nosikaulio lūžiu, kairės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių lūžiais, kairės pusės akytkaulio celių lūžiu, kairiojo virÅ¡utinio žandikaulio ančio iÅ¡orinės, priekinės virÅ¡utinės sienelių lūžiais, Å«miniu kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalų ties kairiÄ ja kaktine, momenine ir smilkinine skiltimis (daugiau ties kaktine skiltimi kraujo iÅ¡siliejimu po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais ties kairiÄ ja smilkinkaulio skiltimi bei abipus ties momeninėmis skiltimis, kraujo iÅ¡siliejimu į kairįjį Å¡oninį skilvelį kraujo iÅ¡siliejimu į deÅ¡inės kaktinės-momeninės skilties baltÄ jÄ smegenų medžiagÄ prasiveržimu į deÅ¡inį Å¡oninį skilvelį, deÅ¡inės kaktinės skilties sumuÅ¡imu.

Daugybiniais žaizdų galvoje lokalizacija medicinos dokumentuose nedetalizuota, iš tiriamojo apžiūros tikėtina, kad žaizdos buvo tose vietose, kur užklijuoti tvarsčiai, t.y. kaktos, kairio skruosto, nosies ir smakro srityse. Sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, galimai 2-3 paros iki tiriamojo apžiūros. Sužalojimuose nėra specifinių požymių, nurodančių kokiu būdu ir kokiu būtent daiktu jie galėjo būti padaryti; 1.2. Poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje padarytos kietais, bukais, riboto paviršiaus daiktais, galimai 2-5 paros iki tiriamojo apžiūros.

Sužalojimuose nėra specifinių požymių, nurodančių kokiu būdu ir kokiu būtent daiktu jie galėjo būti padaryti. 1.3. Odos nubrozdinimai kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, nugaros dešinėje, dešiniame šone padaryti kietais, bukais, riboto paviršiaus daiktais, galimai 2-3 paros iki tiriamojo apžiūros. Sužalojimuose nėra specifinių požymių, nurodančių kokiu būdu ir kokiu būtent daiktu jie galėjo būti padaryti.

2. Nustatytų sužalojimų makroskopiniai požymiai atitinka panašų laikotarpį, todėl neatmetama galimybė, kad jie galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito, užduotyje nurodyto įvykio metu.

3. Visumoje, V. G. kÅ«no sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ . DeÅ¡inės ausies kauÅ¡elio muÅ¡tinė žaizda ir poodinė kraujosruva virÅ¡utinėje kauÅ¡elio srityje atitinka ne žymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Abiejų akių vokų ir nosies poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimas nosies kairėje, įspaustinis nosies kaulų lūžis kairės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių lūžiai, kairės pusės akytkaulio celių lūžis, kairiojo virÅ¡utinio žandikaulio ančio iÅ¡orinės, priekinės ir virÅ¡utinės sienelių lūžiai dėl kaulų lūžio atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ .

Ūminis kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiuoju smegenų pusrutuliu (daugiau virÅ¡ kaktinės skilties), kraujo iÅ¡siliejimas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais ties kairiÄ ja momenine skiltimi bei ties pakauÅ¡ine skiltimi, kraujo iÅ¡siliejimas į kairįjį Å¡oninį skilvelį, kraujo iÅ¡siliejimas į deÅ¡inės momeninės-pakauÅ¡inės skilties smegenų medžiagÄ su prasiveržimu į deÅ¡inį Å¡oninį skilvelį, deÅ¡inės kaktinės skilties sumuÅ¡imas, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2, 6.6.4 bei 6.6.15 punktais, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ .

Sužalojimai iÅ¡vardinti 1.2 ir 1.3 punktuose atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ .

4. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui.

5. V. G. dilbiuose ir plaštakose nėra specifinių sužalojimų požymių, kurie nurodytų, kokiu būdu jie galėjo būti padaryti, t.y. ginantis ar suduodant smūgius.

6. Dešinės ausies kaušelio muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva viršutinėje kaušelio srityje galėjo būti padaryti mažiausiai 1-u trauminiu poveikiu. Abiejų akių vokų ir nosies poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimas nosies kairėje, kaires akiduobės apatinės ir vidinės sienelių lūžiai, kairės pusės akytkaulio celių lūžis galėjo būti padaryti mažiausiai 1-u trauminiu poveikiu. Žaizda kairio skruosto srityje, kairiojo viršutinio žandikaulio ančio išorinės, priekinės ir duomenimi viršutinės sienelių lūžiai galėjo būti padaryti mažiausiai 1-u trauminiu poveikiu.

Žaizda nosyje, įspaustinis deÅ¡inio nosikaulio lūžis galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai 1-u trauminiu poveikiu. Žaizdos kaktoje, deÅ¡inės kaktinės skilties sumuÅ¡imas, kraujo iÅ¡siliejimas po smegenų dangalais, į smegenų medžiagÄ ir į skilvelius galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Poodinės kraujosruvos krÅ«tinės deÅ¡inėje galėjo bÅ«ti padarytos 2 trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimai kairiame žaste, kairėje alkÅ«nėje, kairėje plaÅ¡takoje, nugaros deÅ¡inėje, deÅ¡iniame Å¡one galėjo bÅ«ti padaryti 8-iais trauminiais poveikiais.

Sužalojimų vietose nėra pėdsakų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti apie įrankių kiekį. Sužalojimų vietose nėra pėdsakų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti apie įrankio (įrankių) formÄ , dydžius. V. G. krÅ«tinės lÄ stoje durtinių-pjautinių sužalojimų nėra (t. 1, b.l. 87 -90). - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. M 665/2018(01), kurioje nurodyta, kad V. G. mirė nuo galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, nosyje, deÅ¡inėje ausyje; odos nubrozdinimu nosyje;

žaizda dešinėje ausyje (kliniškai); abipusiais akiduobių lūžiais (kliniškai), viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžiui (kliniškai), nosikaulių lūžiais (kliniškai), viršutinio žandikaulio ančio lūžiais (kliniškai), akytkaulio lūžiu (kliniškai), kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairių kaktinės – momeninės -smilkininės skilčių (kliniškai); kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virš kairės smilkininės skilties bei abipus ties momeninėmis skiltimis (kliniškai); galvos smegenų sumušimu dešinėje kaktinėje skiltyje (kliniškai), kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, hemoraginiu insultu vidurinėse smegenyse, smegenų koma, abipusiu pulingu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu.

V. G. mirė (duomenys neskelbtini) V. G. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Elektrėnų ligoninę 2018-01-28. Sužalojimai visumoje, remiantis SSMNT 6.6.2, 6.6.4 bei 66.15 punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu; - V. G. mirė dėl galvos sužalojimų visumos, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, hemoraginiu insultu vidurinėse smegenyse, smegenų koma, abipusiu pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumo.

Jo lavone pomirtinių sužalojimų nėra; - V. G. nustatyti sužalojimai visumoje nėra bÅ«dingi savęs žalojimui ar vienkartiniam griuvimui. Neatmetama galimybė, kad V. G. nustatytas odos nubrozdinimas kairėje piaÅ¡takoje galėjo buti padarytas ir nukentėjusiajam ranka prisidengiant nuo smÅ«gių. Neatmetama galimybė, kad po visų patirtų sužalojimų, V. G. galėjo kurį tai laikÄ atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus, kol neprarado sÄ monės dėl progresuojančio galvos smegenų brinkimo.

Taikant stacionarinį gydymÄ , V. G. gyveno iki (duomenys neskelbtini)val. V. G. nustatytų sužalojimų lokalizacija, pobudis bei apraÅ¡ymas medicininiuose dokumentuose nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis ir koks buvo užpuoliko ir nukentėjusiojo tarpusavio iÅ¡sidėstymas sužalojimų padarymo metu; - V. G. nustatyti sužalojimai galėjo buti padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių. V. G. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Individualus žalojančių daiktų požymiai sužalojimuose neužsifiksuota. (t.1, b.l. 101-113). - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 969/2018 (01), kurioje pažymėta, kad D.

T. nustatyta žaizda pakauÅ¡io srityje. Medicinos dokumentuose tikslesnė žaizdos lokalizacija nenurodyta, kitų sužalojimų D. T. kune nenurodyta. Žaizdos padarymo mechanizmui nustatyti pateiktų medicinos dokumentų duomenų nepakanka, tam tikslinga butų vertinti žaizdÄ siuvusio gydytojo įraÅ¡us. Žaizdos padarymo laikui nurodyti, tikslinga vertinti žaizdÄ siuvusio gydytojo įraÅ¡us. Tikėtina, kad žaizda buvo padaryta neilgai trukus iki gydytojo apžiÅ«ros. Žaizda pakauÅ¡io srityje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ .

Sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui. Žaizdos lokalizacija nėra budinga ginimuisi ar puolimui. Žaizda pakaušio srityje padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nurodyti, keliais įrankiais buvo padarytas sužalojimas, medicinos dokumentų duomenų nepakanka. Nurodyti įrankių formas, dydžius, medicinos dokumentų duomenų nepakanka. Muštines žaizdos padaromos kietais, bukais daiktais. Tiek taburetė, tiek beisbolo lazda priskiriami kietiems, bukiems daiktams, kuriais gali buti padaromos muštinės žaizdos.

Å iuo atveju, turimais medicinos dokumentų duomenimis, iÅ¡skirti kokiu butent daiktu buvo padaryta žaizda, nėra galimybės. (t. 2, b.l. 55-56). - eksperto D. F. teisme duotais paaiÅ¡kinimais, kad V. G. smegenų pakenkimui turėjo įtakos trauminiai poveikiai į galvos sritį, kurie sÄ lygojo kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju smegenų dangalu ir visus kitus sužalojimus. Gyvybei pavojingi centrai yra smegenyse. Galvos sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais, kurie buvo vienodai pavojingi. Kurie iÅ¡ jų pavojingesni - negalima iÅ¡skirti.

V. G. nustatyti galvos sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kietais bukais daiktais, taip pat tiek koja, tiek ranka. Atsitrenkimas į kietus bukus daiktus irgi yra trauminis poveikis. V. G. ausyje padaryta žaizda galėjo bÅ«ti ir nuo atsitrenkimo į kokį nors kietÄ bukÄ daiktÄ . Sužalojimai akių vokų ir nosies srityje tiek vidiniai kaulų lūžiai nėra bÅ«dingi atsitrenkimui į kažkÄ , jie yra labiau bÅ«dingi smÅ«gio sudavimui koncentruotam trauminiam poveikiui į Å¡itÄ sritį. Ä® kitas kÅ«no vietas buvo mažiausiai 7 trauminiai poveikiai, galimai ir daugiau.

Å ie 7 trauminiai poveikiai galėjo bÅ«ti padaryti tiek smÅ«gio metu, tiek netiesiogiai kontaktuojant atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Visi sužalojimai be galvos sumuÅ¡imo yra kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kai jis atliko tyrimÄ , V. G. iÅ¡oriniai sužalojimai buvo jau sugiję, tačiau bylopje buvo kolegės B. iÅ¡vada, iÅ¡ kurios matyti, kad ji buvo apžiÅ«rėjusi mirusįjį stacionare. Kolegė buvo nustačiusi, kad jos užfiksuoti sužalojimai padaryti vienu metu ir tas laikas atitinka užduotyje nurodytų aplinkybių nurodytÄ datÄ .

Remiantis specialistės B. iÅ¡vada, jis gali teigti, kad visi sužalojimai buvo padaryti panaÅ¡iu laiku. R. B. iÅ¡vada, visi V. G. sužalojimai padaryti jam bÅ«nant įvairiose padėtyse, tiek stovint, tiek gulint, tiek sėdint. Ant V. G. kÅ«no nebuvo nustatyta dinaminio pobÅ«džio sužalojimų. Jis negalėtų pasakyti, kad nukentėjusiajam buvo smogta kažkur tai į Å¡irdį ar kvėpavimo centrÄ . Kaulų lūžiai padaromi didelės jėgos trauminiais poveikiais ir ta jėga turi virÅ¡yti kaulų atsparumÄ , t.y. ne mažiau kaip keli kilogramai kvadratiniam metrui.

Kuo žmogus vyresnis, tuo kaulų atsparumas mažesnis, nes kaulai retėja. V. G. atveju, tai sužalojimai padaryti koncentruotos kinetinės jėgos poveikiu. Jis negali atsakyti į klausimÄ , kiek laiko po visų suduotų smÅ«gių V. G. galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus, nes jei nukentėjusysis iÅ¡kart neprarado sÄ monės, jis gali kurį laikÄ atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus: leisti garsus, kalbėti, judėti, kol neprarado sÄ monės dėl progresuojančio smegenų pabrinkimo. Garsai gali bÅ«ti leidžiami ir nesÄ moningai, t. y. kvėpuojant, orui eina per balso stygas Nėra galimybės iÅ¡matuoti, ar patiriant tokius sužalojimus galvos srityje, kokius patyrė V.

G., yra jaučiamas skausmas. Praradęs sÄ monę žmogus nejaučia skausmo, tačiau fiziologiÅ¡kai organizmas gali reaguoti į pažeidimÄ , t. y. gali vystytis Å¡okas – tai organizmo fiziologijos reagavimas į skausmÄ . V. G. nustatytas 1, 10 promilės alkoholio koncentracijos kraujyje turėjo mažinti skausmo pojÅ«tį kaip anestetikas, ir tai yra pakankama koncentracija kraujyje, kad bÅ«tų sumažintas skausmo jutimas. BÅ«nant 3 balų komos bÅ«senoje, mažai tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo jausti skausmÄ .

Jis negali kategoriškai pasakyti, kad tikrai nukentėjusysis nejautė skausmo, bet mažai tikėtina. V. G. padarytas odos nubrozdinamas dešinėje plaštakoje galėjo būti padarytas ir savigynos metu prisidengiant nuo smūgių. Ekspertai gali pasisakyti tik dėl galimybės (ne kategoriškai) saviginai būdingų sužalojimų. - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 969/2018 (01), kurioje nurodyta, kad R. M. nustatyti odos nubrozdinimai veide, kairėje plaštakoje ir dešinėje blauzdoje, muštinė žaizda kaktos kairėje.

Sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, galimai 2-3 paros iki tiriamojo apžiÅ«ros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir budu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . (t. 3, b .1. 9-10). - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. SI 85/2018(01), kurioje nurodyta, kad ant taburetės (5 mėg.), R. M. striukės (8 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas vieno moteriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D.

T.~ DNR profiliu su 99,999999999999999% tikimybe. -Ant R. M. striukės (6,7 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas dominuojantis moteriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. T. DNR profiliu su 99,999999999999999% tikimybe, su nežymia DNR priemaiÅ¡a, kuri nėra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui. -Atlikus DNR tyrimÄ , ant medinės lazdos (2 mėg.) gautas dominuojantis moteriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. T. DNR profiliu su 99,999999999999999% tikimybe, su nežymia DNR priemaiÅ¡a, kuri nėra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui. -Ant virÅ¡utinio žandikaulio protezo (3 mėg.), R.

M. sportinių kelnių (9,10 mėg.),V. G. kelnių (l 1,12 mėg.), V. G. puskojinių (13,14 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. G. DNR profilių su 99,99999999999999999% tikimybe. Ant peilio geležtės (4 mėg.) gauti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas dominuojantis vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. G. DNR profiliu su 99,99999999999999999% tikimybe, su DNR priemaiÅ¡a, kuri sutampa su R.

M. DNR profilių su 99,9999999999999999% tikimybe. -Ant medinės lazdos (1 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas dominuojantis vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. M. DNR profiliu su 99,9999999999999999% tikimybe, su nežymia DNR priemaiÅ¡a, kuri nėra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui (t.l , b.1. 40-58). - alkotesterio parodymais, iÅ¡ kurio matyti, kad 2018-01-28, 4.52 val., R. M. buvo nustatytas 0,9 procentų promylių neblaivumas (t. 2, b.l. 80). Ä®rodymų vertinimas ir teismo iÅ¡vados Teismas pripažįsta, kad visi aukščiau paminėti duomenys teismui nekelia jokių abejonių, nes buvo surinkti laikantis įstatymo reikalavimų, ir jie turi reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, todėl jie laikomi įrodymais, pagrindžiančiais kaltinamojo kaltę (BPK 20 straipsnis).

Dėl V. G. nužudymo Ä®rodymų visuma patvirtina, kad kaltinime nurodytus V. G. mirtinus sužalojimus padarė bÅ«tent R. M.. Teisme apklaustų nukentėjusiosios ir visų liudytojų parodymai, įvykio vietoje aptikti pėdsakai, daiktai bei jų apžiÅ«ros duomenys, specialistų tyrimų dėl surastų pėdsakų iÅ¡vados, taip pat duomenys apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobÅ«dį, lokalizacijÄ ir kt., ekspertų paaiÅ¡kinimai akivaizdžiai patvirtina, kad V. G. buvo sužalotas kaltinime nurodytu laiku nukentėjusiosios D.

T. bute ir mirė dėl galvos sužalojimų visumos, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, hemoraginiu insultu vidurinėse smegenyse, smegenų koma, abipusiu pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino sudavęs V. G. kaltinime nurodytus smūgius, tačiau neigė taip sunkiai jį sužalojęs, padarydamas kaulų lūžius, nuo kurių V. G. galėjo vėliau mirti, smogęs peiliu į V. G. krūtinę, taipogi neigė ištempęs V.

G. į laiptinę ir nustūmęs jį nuo laiptų, tokiu būdu neigdamas savo kaltę dėl V. G. nužudymo. Tiesiogiai įvykyje dalyvavęs asmuo – nukentėjusioji D. T., kurios parodymai dėl konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo G. G. pradžios bei kaltinamojo suduotų smūgių rankomis ir kojomis V. G. sutampa, tačiau kitose detalėse (dėl kaltinamajam inkriminuojamo sudavimo peiliu V. G. į krūtinės sritį ir pastarojo išvilkimo į laiptinę bei vilkimo laiptais) jų parodymai dėl skirtingų priežasčių skiriasi.

Jų veiksmai ir elgesys įvykio metu bei atitinkamai skirtingas suinteresuotumas bylos baigtimi, byloje surinkti duomenys apie jų asmenybes lėmė teismo pareigÄ itin atsargiai ir kruopščiai vertinti Å¡ių asmenų parodymus. Todėl tiek vertinant nukentėjusiosios, tiek kaltinamojo parodymus, teismas juos analizavo ir vertino ne tik atskirai, įvertindamas ir parodymų dėl atskirų aplinkybių nuoseklumÄ viso proceso metu, bet ir juos lygindamas tarpusavyje bei įvertindamas juos kitų byloje surinktų objektyvių faktinių aplinkybių kontekste.

Kaip matyti kaltinamojo parodymai, duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui (t. 2, b. l. 92, 101 – 106, 110 – 111) buvo nuoseklÅ«s ir vienodi. Be to ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje (t. 2, b. l. 112 – 128). Analizuojant D. T. parodymus dėl V. G. sumuÅ¡imo matyti, kad jos teisme duoti parodymai iÅ¡ esmės tokie pat, kaip ir jos duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tačiau skyrėsi kai kuriose detalėse. 2018-01-29 pirminės apklausos metu, apklausta kitÄ dienÄ po įvykio D.

T. nurodė, kad R. M., įėjęs į butÄ , virtuvėje iÅ¡kart griebė V. G., iÅ¡tempė pastarÄ jį į buto koridorių, kur vienÄ kartÄ kumščiu trenkė į veido sritį, po ko V. G. nukrito ant grindų, tuomet R. M. pradėjo muÅ¡ti V. G. rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, kiek smÅ«gių, neatsimena (teisme ji teigė, kad pirmÄ kartÄ sudavė V. G. virtuvėje, sėdinčiam ant kėdės, dėl ko V. G. nukrito ant grindų), po ko virtuvėje nuo stalo stvėrė peilį ir juo ne mažiau kaip tris kartus (teisme teigė, kad vienÄ kartÄ ) smogė V.

G. į krÅ«tinės sritį, po ko R. M. V. G. už kojų (teisme teigė, kad už pažastų) nutempė į laiptinę, nieko neminėdama, kad R. M. tempė V. G. ir laiptais, kaip tai buvo nurodžiusi teisme (t. 2, b.l. 5). Vėliau apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2018-03-06) D. T. davė iÅ¡samesnius parodymus apie įvykį, nurodydama, kad į butÄ Ä¯siveržęs R. M. daug kartų smÅ«giavo kumščiu sėdinčiam V. G. per galvÄ , tada stvėrė už pečių ir iÅ¡tempė į koridorių, kur smÅ«giavo kojomis į V.

G. galvÄ , po to griebęs iÅ¡ virtuvės peilį, keletÄ kartų smÅ«giavo V. G. į krÅ«tinę, paskui iÅ¡tempė už kojų pro buto duris į laiptinę, laiptais žemyn ir numetė laiptų aikÅ¡telės Å¡one (t. 2, b.l. 8-10). Å iuos parodymus nukentėjusioji patvirtino ir 2018-03-06 parodymų patikrinimo metu įvykio vietoje (t.2, b.l. 24 – 48). Teismui vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumÄ , atsižvelgiama į tai, kad įvykio metu ji pati patyrė fizinį smurtÄ (jai buvo sutrenkta galva, juosmuo, kojos, iÅ¡ galvos bėgo kraujas), kad ji jautė didelę baimę dėl savo ir jos svečio saugumo bei gyvybės, jos akivaizdoje buvo muÅ¡amas jos svečias ne tik kumščiais, bet ir spardomas kojomis į įvairias kÅ«no vietas, tame tarpe ir į gyvybiÅ¡kai svarbias vietas - galvÄ , todėl dėl patirto streso, tÄ vakarÄ vartoto alkoholio, galėjo tiksliai neatsiminti visų įvykio detalių, tiek savo, tiek kaltinamojo smurtinių veiksmų eigos ir sÄ Å¾iningai dėl jų klysti, tačiau iÅ¡ esmės ji patvirtino faktÄ , kad, netikėtai įsiveržęs į jos butÄ neblaivus R.

M., stipriai sumušė V. G., suduodamas Å¡iam daugybinius smÅ«gius rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, tame tarpe ir į galvÄ , ketino sužaloti peiliu, pavojingai smÅ«giuodamas į krÅ«tinę, o po to iÅ¡tempė pastarÄ jį į laiptinę, tempė laiptais ir paliko laiptų aikÅ¡telėje, po ko vėl sugrįžo į butÄ ir toliau jÄ mušė. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji D. T., duodama parodymus apie V. G. ir savo sumuÅ¡imÄ apkalbėjo ar apÅ¡meižė R.

M. arba siekė kaip nors jam pakenkti. Nukentėjusiosios D. T. parodymus dėl V. G. sumuÅ¡imo patvirtina ir kiti teisme apklausti liudytojai. Liudytojas M. B. paliudijo apie jo gyvenamojo namo laiptinėje aptiktÄ su smarkiai sužalota kraujuojančia galva ant pilvo gulintį V. G., kuris buvo be sÄ monės, tačiau leido kažkokius garsus. Liudytoja J. G. patvirtino, kad kaip felčerė buvo atvykusi į įvykio vietÄ , kur suteikė pirmÄ jÄ medicininę pagalbÄ smarkiai sumuÅ¡tam V. G. ir, kad jam nustatė 3 balų komÄ , ir, kad iÅ¡ vietoje esančių pareigÅ«nų sužinojo, kad V.

G. užpuolė ir sumušė tame name gyvenančios vienos moters sugyventinis. Liudytoja O. K. patvirtino, kad įvykio vietoje D. T. aiÅ¡kino, kad V. G. sužalojo R. M., suduodamas V. G. kumščiais ir spardydamas kojomis daugybinius smÅ«gius į galvÄ bei į kitas kÅ«no vietas jos bute ir laiptinėje bei dÅ«rė peiliu jam į krÅ«tinę, kad apžiÅ«rėdama įvykio vietÄ D. T. bute ir laiptinėje aptiko daug kraujo pėdsakų, kuriuos kartu su paimtais daiktais pažymėjo apžiÅ«ros protokole.

Teismas įvertinęs Å¡ių liudytojų parodymus, palyginęs juos su jų duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, tarpusavy ir su kitais, aukščiau iÅ¡vardintais, raÅ¡ytiniais duomenimis, pripažįsta, kad jie yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taraujantys ir atitinkantys teismo nustatytas faktines aplinkybes. Tiek nukentėjusiosios, tiek Å¡ių liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esantys, aukščiau nurodyti raÅ¡ytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiÅ«ros protokolai su prie jų pridėtomis fotolentelėmis, iÅ¡ kurių matyti užfiksuoti pėdsakai, panašūs į kraujÄ , bute bei namo laiptinėje, batų pėdsakai ant buto durų iÅ¡orinės pusės, bute rasta sulaužyto peilio geležtė, nukentėjusiojo dantų protezas ir kiti, taip pat greitosios medicininės pagalbos kvietimo įraÅ¡o turinys.

Taipogi nukentėjusiosios D. T. parodymus apie V. G. suduotus smūgius, jų skaičių ir vietas, į kurias buvo smūgiuota, patvirtina minėtos specialistų išvados dėl V. G. sužalojimų (Nr. G 371/2018 (01) ir M 665/2018 (01), dėl kurių teisingumo ir objektyvumo nei teismui, nei proceso dalyviams abejonių nekilo. Iš jų matyti, kad V. G. buvo padaryti sunkiausi sužalojimai galvoje: abipusiai akiduobių, viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos, nosikaulių lūžiais, viršutinio žandikaulio ančio, akytkaulio lūžiai, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu gavlvos smegenų dangalu ir kairių kaktinės – momeninės-smilkininės skilčių ir virš kairės smilkininės skilties, galvos smegenų sumušimas ir kt.

Be šių sužalojimų dar nukentėjusiajam buvo nustatyti ir lengvesni sužalojimai, tokie kaip abiejų akių vokų ir nosies kraujosruvos, nubrozdinimas nosies kairėje, ausies kaušelio muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva, poodinės kraujosrūvos krūtinės dešinėje, nubrozdinimai kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėja plaštakoje, nugaros dešinėje, dešiniame šone. Šie visi sužalojimai specialistų įvertinti kaip sunkūs. Šiose specialistų išvadose nustatytas V.

G. sužalojimų mechanizmas, smÅ«gių skaičius ir lokalizacija paneigia kaltinamojo iÅ¡keltÄ versijÄ , kad tokie sužalojimai galėjo atsirasti pačiam V. G. išėjus iÅ¡ buto ir nugriuvus ant laiptų, nes specialistai iÅ¡vadose pažymėjo, kad V. G. nustatyti sužalojimai visumoje nėra bÅ«dingi vienkartiniam griuvimui. Be to teisme apklaustas ekspertas D. F. patvirtino, kad V. G. galvos sužalojimai buvo vienodai pavojingi ir galėjo bÅ«ti padaryti kietais bukais daiktais, taip pat tiek koja, tiek ranka, o sužalojimai tiek akių vokų ir nosies srityje, tiek vidiniai kaulų lūžiai yra labiau bÅ«dingi koncentruotam trauminiam poveikiui į Å¡itÄ sritį, t.y. smÅ«gio sudavimui.

Kaltinamasis R. M. teisme teigė, kad keturiais smÅ«giais į galvÄ jis negalėjo taip smarkiai sužaloti V. G. ir nuo jo smÅ«gių į galvÄ bei į kitas V. G. kÅ«no vietas negalėjo atsirasti lūžiai rankoje, nugaroje bei galvoje. IÅ¡ tiesų, nepaisant to, kad specialistai V. G. nustatė daugybinius kÅ«no sužalojimus, kurie visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, tačiau, kaip jie nurodė, Å¡ie sužalojimai padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių. Teisme ekspertas D. F. paaiÅ¡kino, kad V.

G. galvos sužalojimai, kurie buvo kvalifikuoti sunkiu sveikatos sutrikdymu, padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais, kurie buvo vienodai pavojingi ir galėjo bÅ«ti padaryti kietais bukais daiktais, taip pat tiek koja, tiek ranka, kad sužalojimai akių vokų ir nosies srityje tiek vidiniai kaulų lūžiai yra labiau bÅ«dingi smÅ«gio sudavimui koncentruotam trauminiam poveikiui į atitinkamai į tÄ sritį. Kaip matyti specialisto iÅ¡vadoje nurodytų sužalojimų skaičius yra didesnis, nei nurodyta kaltinime (4 smÅ«giai į galvÄ ir 7 į kitas kÅ«no vietas).

Ekspertas paaiÅ¡kino ir Å¡iÄ aplinkybę, o bÅ«tent, kad atsitrenkimas į kietus bukus daiktus irgi laikomas trauminiu poveikiu; V. G. ausyje padaryta žaizda galėjo bÅ«ti ir nuo atsitrenkimo į kokį nors kietÄ bukÄ daiktÄ . Dar paaiÅ¡kino ekspertas, jog kitos kÅ«no vietos buvo traumuotos mažiausiai 7 poveikiais, galimai jų buvo ir daugiau. Tiesa, ne visi trauminiai poveikiai, kaip galvos sužalijimai, buvo kvalifikuojami kaip sunkÅ«s. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad kiti 7 trauminiai poveikiai į kitas kÅ«no vietas galėjo bÅ«ti padaryti tiek smÅ«gio metu, tiek netiesiogiai kontaktuojant atsitrenkiant į kietus bukus daiktus.

Visi sužalojimai be galvos sumuÅ¡imo buvo kvalifikuojami nesunkiu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ekspertas paaiÅ¡kino, kad galva, palyginus su kitomis kÅ«no vietomis, yra laibai jautrus organas, todėl jÄ traumuojant, kad ir ta pačia jėga kaip ir kitas kÅ«no vietas, buvo padaryti sunkÅ«s sužalojimai. Taigi, tokia eksperto iÅ¡vada paneigia kaltinamojo teiginius, kad keturiais smÅ«giais į galvÄ jis negalėjo taip smarkiai sužaloti V. G.. Pažymėtina, kad specialistai nukentėjusiajam V. G. nėra nustatę jokių rankų ir stuburo kaulų lūžių, apie kuriuos minėjo kaltinamasis, bei jie nėra nurodyti kaltinime.

Kaltinamasis R. M. savo versijÄ , kad V. G. pats išėjo iÅ¡ D. T. buto ir nukrito nuo laiptų, grindė tuo, kad V. G. buvo aptiktas gulintis ant laiptų aikÅ¡telės, vilkintis striukę ir avintis batus. Taip pat R. M. buvo inkriminuojama, kad jis tyčia keletÄ kartų dÅ«rė peiliu į V. G. krÅ«tinę, tačiau pataikė į striukės lipdukÄ . Tokių duomenų – kad V. G. jo sumuÅ¡imo metu vilkėjo striukę, byloje nėra. PrieÅ¡ingai nei teigia kaltinamasis ir nurodyta kaltinime, nukentėjusioji D.

T. parodė, kad iki ateinant M. į butÄ , V. G. vilkėjo žalius ar mėlynus marÅ¡kinėlius su lipduku ir džinsus, batus buvo nusiavęs, striukė buvo vonioje, ant skalbimo maÅ¡inos; kad ji neatsimena, ar kai V. G. buvo velkamas laiptais, jis buvo su batais, ji pati jam batų neapavė; jog visus V. G. virÅ¡utinius drabužius vėliau ji atidavė V. G. sÅ«nui; liudytojas M. B. parodė, kad G. laiptinėje gulėjo berods be striukės ir be batų, nes paskui atvykęs medikas ieÅ¡kojo ant jo krÅ«tinės durtinių žaizdų ir jis pamena, jog drabužiai buvo lengvi; liudytoja O.

K., į įvykio vietÄ atvykusi pareigÅ«nė, teisme paliudijo, kad laiptinėje gulintis sužalotas V. G. vilkėjo juodos spalvos marÅ¡kinėlius ir kelnes, Å¡alia buvo chalatas, o savo 2018-01-28 tarnybiniame praneÅ¡ime ji buvo nurodžiusi, kad jai atvykus į ligoninę, kur buvo atvežtas sužalotas V. G., ligoninės darbuotojos jai perdavė paketÄ , kuriame buvo V. G. drabužiai (kelnės, juodos spalvos diržas, kojinės); liudytoja J. G., įvykio vietoje suteikusi pirminę medicininę pagalbÄ V.

G., parodė, kad jai atrodo, kad jai apžiÅ«rint V. G., jis vilkėjo džinsus, nepamena, ar buvo marÅ¡kinėliai; kad jis buvo su kažkokiais virÅ¡utiniais rÅ«bais, bet tai tikrai buvo ne striukė ir ne paltas. Taigi, nei vienas iÅ¡ Å¡ių liudytojų nepatvirtino to fakto, kad V. G. laiptų aikÅ¡telėje gulėjo vilkintis striukę ir avintis batus. Be to nukentėjusioji D. T. parodė, kad jau po pirmo smÅ«gio į veidÄ , V. G. nukrito ir buvo lyg be sÄ monės, kaltinamasis be perstojo jį mušė, V.

G. nuo suduodamų smÅ«gių aktyviai nesigynė, pats nebuvo atsistojęs, juolab vaikščiojęs, prieÅ¡ingai, jis buvo muÅ¡amas gulintis jos bute, o paskui iÅ¡kart buvo iÅ¡vilktas į laiptinę. Nors teisme apklaustas ekspertas paaiÅ¡kino, kad po suduotų smÅ«gių V. G. kurį laikÄ galėjo judėti iki kol prarastų sÄ monę, tačiau nagrinėjamu atveju mažai tikėtina, kad po intensyvaus R. M. muÅ¡imo į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas kumščiais ir spardant jį, V. G. galėtų savarankiÅ¡kai atsistoti, nueiti į voniÄ , kur gulėjo jo striukė, jÄ apsivilkti, apsiauti batus ir iÅ¡eiti iÅ¡ buto.

Å i kaltinamojo versija atmetama kaip nepagrįsta, o kaltinime nurodyta aplinkybė, kad R. M. peiliu pataikė į V. G. vilkėtos striukės lipdukÄ tikslintina, nurodant, kad R. M. peiliu pataikė į V. G. vilkėtų marÅ¡kinėlių lipdukÄ . Tokiu bÅ«du teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, jog nukentėjusiajam V. G. mirtini galvos ir galvos smegenų sužalojimai buvo padaryti kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir bÅ«du, taip pat, kad jį padarė kaltinamasis R.

M. ir, jog tarp kaltinamojo R. M. padarytos veikos (mažiausiai 4 kartus suduodant kumščiu ir spardant V. G. į galvos sritį) ir padarinių (V. G. (duomenys neskelbtini) mirė dėl galvos sužalojimų visumos, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, hemoraginiu insultu vidurinėse smegenyse, smegenų koma, abipusiu pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo V. G. mirtis – yra tiesioginis kaltinamojo R.

M. veikos rezultatas. Byloje nėra objektyvių duomenų, įrodančių, kad juos galėjo padaryti kitas nenustatytas asmuo arba, kad V. G. galėjo susižaloti pats, krisdamas nuo laiptų ar kitokiu bÅ«du. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj padarytos veikos, ar praėjus kuriams laikui ir nepriklausomai nuo to, ar jis galėjo bÅ«ti netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir, kad, nesant Å¡ių aplinkybių, mirties gal bÅ«t buvo galima iÅ¡vengti.

R. M. veika teisingai kvalifikuota ikiteisminio tyrimo metu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios yra valinis elementas: jei asmuo nori pavojingų padarinių, tai jis veikia tiesiogine tyčia, jeigu jų nenori, bet sÄ moningai leidžia jiems atsirasti, veikia netiesiogine tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: veikos padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veikų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-46-895/2015, 2K-322-511/2016).

Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis R. M. padarė nužudymÄ netiesiogine tyčia – nors ir nesiekė atimti gyvybės, bet smÅ«giuodamas nukentėjusiajam į galvÄ , suprasdamas, kad ji yra gyvybiÅ¡kai svarbus žmogaus organas, net ir po to, kai po jo pirmo smÅ«gio kumščiu V. G. į galvÄ pastarasis nukrito ir visiÅ¡kai smÅ«giams nesiprieÅ¡ino bei nuo jų nesigynė, vis tiek toliau smÅ«giuodamas kumščiais ir spardydamas V. G. į galvÄ ir į kitas kÅ«no vietas, pavojingu bÅ«du peiliu durdamas į krÅ«tinę, po to iÅ¡vilkdamas jį į laiptinę ir ten palikdamas, matydamas ir žinodamas, kad nukentėjusysis gausiai kraujuoja, yra stipriai sužalotas ir be sÄ monės, suvokė savo veiksmų pavojingumÄ ir grėsmę jų kito žmogaus sveikatai ar gyvybei, numatė, kad dėl tokių veiksmų gali kilti žalingi padariniai (kad gali bÅ«ti atimta gyvybė), ir nors to nenorėjo, bet sÄ moningai leido Å¡iems padariniams kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Dėl kaltinimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte Taip pat R. M. pagal nukentėjusiojo M. G. atstovo advokato A. P. praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ buvo kaltinamas dėl V. G. nužudymo ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , t. y. tuo, kad jis V. G. nužudė itin žiauriai. Kaltinime buvo nurodytas identiÅ¡kas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas, kaip ir valstybinio kaltintojo suformuluotame kaltinime pagal BK 129 straipsnio 1 dalyje, nenurodant, kuo konkrečiai buvo pasireiÅ¡kęs R. M. įvykdytas itin žiaurus gyvybės atėmimas, tačiau nukentėjusiojo atstovas advokatas A.

P. baigiamojoje kalboje akcentavo, jog ypatingas žiaurumas pasireiÅ¡kė daugybiniais smÅ«giais ir dideliu skausmingumu. Kiekvienas nužudymas savaime vertinamas kaip nežmoniÅ¡kas ir žiaurus veiksmas, tačiau papildomai Å¡io požymio buvimas kaltininko veiksmuose gali bÅ«ti konstatuojamas atsižvelgiant į veikos padarymo bÅ«dÄ taip pat ir kitas aplinkybes, iÅ¡ kurių galima spręsti apie ypatingÄ nusikaltimo arba paties kaltininko žiaurumÄ . Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia kankinimu ar kitokiu ypatingu žiaurumu.

Tai yra du atskiri alternatyvÅ«s ir savarankiÅ¡ki vertinamieji nusikalstamos veikos bÅ«do požymiai, konkuruojantys tarpusavy kaip dalis ir visuma. Pagal teismų praktikÄ kankinimas – tai tam tikrÄ laikÄ trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kÅ«nÄ arba sudarantys sÄ lygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troÅ¡kulio, Å¡alčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjsusįjį žeminančius veiksmus ir pan. (Lietuvos Auščiausiojo teismo 2004-06-06-18 senato nutarimo 17 punktas).

Kitokio itin žiauraus bÅ«do sÄ voka - yra ne medicininė, o teisinė. Vadinasi, visais atvejais itin žiaurų nužudymÄ konstatuoja teismas, remdamasis teismo medicinos iÅ¡vadomis ir objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju R. M. buvo kaltinamas nužudžius V. G., nurodant tik vienÄ iÅ¡ minėtų alternatyvių nusikalstamos veikos požymių – kitokį ypatingÄ Å¾iaurumÄ . Å io vertinamojo požymio turinį atskleidžia tokie kriterijai, kaip panaudoto smurto pobÅ«dis, trukmė, intensyvumas, įrankiai, priemonės, padarytų sužalojimų kiekis, jų lokalizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, Nr. 2K-253/2011), tačiau teismų praktikoje, inkriminuojant šį požymį dažniausiai orientuojamasi į padarytų sužalojimų kiekį (kiekybinį aspektÄ ) ir Å¡io bÅ«do didelį skausmingumÄ (kokybinį aspektas).

Tai irgi yra vertinamieji požymiai. Dėl dauginių kÅ«no sužalojimų paprastai sprendžia teismo medicinos ekspertai, bet ir tai konstatuojanti jų iÅ¡vada imperatyviai nesaisto teismo, nes Å¡is požymis yra vienas iÅ¡ itin žiauraus bÅ«do vertinimo kriterijų. Pagal teismų praktikÄ nužudymas itin skausmingu bÅ«du gali bÅ«ti nuodijant skausmingai veikinačiais nuodais, deginant, užkasant, numetatnt iÅ¡ didelio aukščio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14/2012).

Å is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Skausmo dydis – tai medicininė kategorija, kuri vertinama vadovaujantis specialiomis medicininėmis žiniomis ir metodikomis. Svarbu yra tai, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktÄ , jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumÄ ir yra nustatoma, kad nukentėjusiajam jo gyvybės atėmimo proceso pobÅ«dis objektyviai buvo itin žiaurus, o kaltininkas to norėjo arba sÄ moningai leido tam kilti. Ä®rodinėjant kaltininko itin žiauraus bÅ«do suvokimÄ , svarbu kosntatuoti, kad jis itin žiauruas pobÅ«džio smurtÄ naudoja nukentėjsuiajam dar esant gyvam.

Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nužudytajam buvo padaryti mažiausiai 11 kÅ«no trauminių poveikių, iÅ¡ jų V. G. smegenų pakenkimui turėjo įtakos mažiausiai 4 vienodai pavojingi trauminiai poveikiai į galvos sritį, kur smegenyse yra pavojingi centrai, kurie sÄ lygojo kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju smegenų dangalu ir visus kitus sužalojimus, ir mažiausiai 7 trauminiai poveikiai į kitas kÅ«no vietas, kurie galėjo bÅ«ti padaryti tiek smÅ«gio metu, tiek netiesiogiai kontaktuojant atsitrenkiant į kietus bukus daiktus.

Visi sužalojimai be galvos sumuÅ¡imo yra kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tiek nuikentėjusioji, tiek teisme apklausti liudytojai parodė, kad V. G. buvo sumuÅ¡tas labai žiauriai: jis gausiai kraujavo, buvo stipriai sumuÅ¡ta jo galva. Ekspertas D. F. teisme paaiÅ¡kino, kad nėra galimybės iÅ¡matuoti, ar patiriant tokius sužalojimus galvos srityje, kokius patyrė V. G., yra jaučiamas skausmas. Pasak eksperto, praradęs sÄ monę žmogus nejaučia skausmo, tačiau fiziologiÅ¡kai organizmas gali reaguoti į pažeidimÄ , t.y. gali vystytis Å¡okas – tai organizmo fiziologijos reagavimas į skausmÄ , be to V.

G. nustatytas 1, 10 promilės alkoholio koncentracija kraujyje turėjo mažinti skausmo pojÅ«tį kaip anestetikas, ir tai yra pakankama koncentracija kraujyje, kad bÅ«tų sumažintas skausmo jutimas bei bÅ«nant 3 balų komos bÅ«senoje, mažai tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo jausti skausmÄ . Vertinant aplinkybę, ar V. G. buvo nužudytas itin žiauriai, teismas atsižvelgia į panaudoto smurto pobÅ«dį, o bÅ«tent į tai, kad V. G. sunkiausi sužalojimai buvo padaryti smÅ«giuojant kumščiais ir spardant kojomis, tačiau, nors V.

G. į galvos sritį buvo suduodas ne vienas smÅ«gis, teismas suduotų smÅ«gių kiekį (mažiausiai 4 smÅ«giai į galvos sritį) nepripažįsta dauginiu kÅ«no sužalojimu kaip vieno iÅ¡ kitokio itin žiauraus bÅ«do kriterijų. IÅ¡ nukentėjusiosios D. T. ir kaltinamojo parodymų matyti, kad R. M. sudavus vienÄ kartÄ kumščiu V. G. į veidÄ , Å¡is iÅ¡kart nukrito, po ko R. M. jam sudavė kumščiu į galvÄ dar tris smÅ«gius, iÅ¡vilko į koridorių ir ten jį mušė kumščiais ir spardė kojomis į įvairias kÅ«no vietas, galimai pataikydamas ir į galvÄ .

D. T. teigimu, jau po pirmo smÅ«gio į galvÄ V. G. nukrito ir buvo kaip be sÄ monės: nesipreiÅ¡ino R. M., nesigynė nuo jo suduodamų smÅ«gių, nepasikėlė ir beveik nejudėjo. Teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas neatmetė galimybės, kad V. G. jau po pirmo smÅ«gio ar keletos pirmų smÅ«gių galėjo prarasti sÄ monę, o praradus sÄ monę – pasak eksperto, žmogus nejaučia skausmo. Å ita aplinkybė nėra paneigta ir ji aiÅ¡kintina kaltinamojo naudai. Be to skausmo pojÅ«tį kaip anestetikas galėjo slopinti ir V.

G. įvykio metu iÅ¡gertas alkoholis (nustatyta 1,10 promilių lakoholio koncentracija kraujyje). Dar, į įvykio vietÄ atvykę medikai V. G. nustatė 3 balų komÄ . Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog V. G. be R. M. suoduotų smÅ«gių galėjo bÅ«ti sužalotas tempiamas laiptais (nes ekspertas teisme patvirtino, kad jokių dinaminių, tempimo laiptais ar kritimo ant laiptų sužalojimų ant V. G. kÅ«no nenustatyta), neatmetama galimybė, kad V. G. jau komos bÅ«senoje galėjo bÅ«ti dar prieÅ¡ jį iÅ¡velkant į laiptinę.

Svarbu pažymėti, kad V. G. sveikata buvo sutrikdyta nenaudojant specialiai kÅ«nÄ Å¾alojančių įrankių ir priemonių (byloje nustatyta, kad smÅ«gis peiliu V. G. į krÅ«tinę nebuvo priežastiniame ryÅ¡yje su V. G. mirtimi, dėl to jis nebuvo sunkiai sužalotas, o tik nežymiai), kad smurtaujama V. G. atžvilgiu buvo trumpÄ laikÄ , be pertraukų bei, kad be galvos (kuri yra labai jautri kÅ«no dalis, kuriai sunkiai sužaloti net nereikalingas stiprus trauminis poveikis) sumuÅ¡imų smÅ«giai į kitas kÅ«no vietas buvo ne tokie intensyvÅ«s, kad bÅ«tų sunkiai sutrikdyta sveikata (specialistai nustatė nežymius sveikatos sutrikdymus).

Nukentėjusiųjų atstovas, praÅ¡ydamas teismo kvalifikuoti R. M. veikÄ kaip nužudymÄ kitokiu itin žiauriu bÅ«du remdamasis į įvykio vietÄ atvykusio felčerės J. G. parodymais, kad ji suteikė pirmÄ jÄ medicininę pagalbÄ V. G., kurio galva buvo žiauriai sumuÅ¡ta, visa kruvina, nesimatė nei akių, nei nosies, jis galėjo bÅ«ti spardomas arba jam galėjo bÅ«ti suduota lazda, ji dar nebuvo mačiusi taip žiauriai sumuÅ¡to žmogaus, jam buvo nustatyta 3 balų koma. Baudžiamajame įrodinėjimo procese specialiÄ sias žinias gali taikyti du subjektai – BPK keliamus reikalavimus atitinkantys ekspertas ir specialsitas (BPK 84, 85, 89 straipsniai).

Teismas atkreipia dėmesį, kad liudytoja J. G., nors ir yra medicinos felčerė, tačiau nėra įtraukta į ekspertų sÄ raÅ¡Ä ir nėra tas asmuo, turintis reikiamų specialių žinių ir įgÅ«džių medicinos srityje, atliekantis žmogaus kÅ«no ar lavono tyrimÄ bei pateikęs į bylÄ iÅ¡vadÄ arba paaiÅ¡kinimus jo kompetencijos ribose, todėl jos parodymai vertintini kaip liudytojo – asmens, žinančio tam tikras aplinkybes apie įvykį, o ne kaip eksperto ar specialisto, kuriais remiantis teismas gali spręsti tam tikrus klausimus, konkrečiu atveju susijusius su vertinamaisiais kitokio itin žiauraus nužudymo bÅ«do medicininiais kriterijais.

Tokios aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės neleidžia teismui padaryti neginčijamos ir abejonių nekeliančios iÅ¡vados, jog V. G. buvo nužudytas itin žiauriai ir, kad R. M. turėjo tyčiÄ atimti nukentėjusiajam gyvybę itin žiauriu bÅ«du, todėl jo veika nekvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ . Dėl D. T. nežymaus sveikatos sutrikdymo Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai iÅ¡tirtus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog R. M. pareikÅ¡tas kaltinimas nežymiai sutrikdžius nukentėjusiajai D.

T. sveikatÄ pasitvirtino pilna apimtimi. Dėl D. T. sužalojimų kaltinamasis R. M. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir nurodė, kad sudavė jai į klubus lazda, tačiau neigė sudavęs smÅ«gį taburete D. T. į galvÄ . Nepaisant to, jog kaltinamasis proceso metu kaltę dėl Å¡io jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino iÅ¡ dalies, jo duoti parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kaip gynybinė pozicija, nukreipta sumenkinti padaryto nusikaltimo pavojingumÄ bei siekiant suÅ¡velninti baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Grįsdamas R. M. kaltę, teismas visų pirma neabejotinai remiasi nukentėjusiosios D. T. parodymais. Dėl savo sužalojimų nukentėjusioji D. T. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad tuo metu kai R. M. paliko sumuÅ¡tÄ V. G. laiptinėje ir grįžo į jos butÄ , jis griebė taburetę ir taburete sudavė į galvÄ praskeldamas jai pakaušį, taip pat jis mušė jÄ kumščiais į pilvÄ ir į kaklÄ ; kad ji buvo pagriebusi lazdÄ apsiginti, bet R. M. pagriebė iÅ¡ jos lazdÄ ir sudavė keletÄ smÅ«gių su lazda į kelias kÅ«no vietas.

Jis bandė jÄ iÅ¡mesti per balkonÄ , tačiau ji iÅ¡ to balkono pabėgo, užrakino M. balkone, o jis iššoko iÅ¡ antro aukÅ¡to balkono ir pabėgo. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad po R. M. suduotų smÅ«gių jai buvo praskeltas pakauÅ¡is, patvirtina ant pastarosios įvykio metu objektyviai matomas sužalojimas. SužalojimÄ matė tiek iÅ¡kviesta policijos pareigÅ«nė O. K., tiek ir liudytojai M. B. ir J. G., kurių parodymus teismas vertina kaip neÅ¡aliÅ¡kus ir objektyvius, duotus nesuinteresuotų bylos baigtimi asmenų.

Liudytoja O. K. patvirtino, kad įvykio vietoje matė D. T. galvoje prakirstÄ ir smarkiai kraujuojančiÄ Å¾aizdÄ , liudytojas M. B. paliudijo, kad laiptinėje matė sumuÅ¡tÄ D. T., ant kurios galvos pastebėjo kraujÄ , sužalojimų nebuvo pastebėjęs, o liudytoja J. G. parodė, jog Å¡alia apžiÅ«rimo sumuÅ¡to laiptinėje gulinčio vyriÅ¡kio buvusi moteriÅ¡kė buvo Å¡oko bÅ«senoje, sakė, kad jai irgi skauda galvÄ , dėl ko ji pasiÅ«lė iÅ¡kviesti kitÄ greitÄ jÄ pagalbÄ , nes ji neturėjo galimybių pagalbÄ suteikti iÅ¡kart dviems asmenims, nes reikėjo rÅ«pintis sunkesniu ligoniu.

Nukentėjusiosios parodymus dėl jai padarytų sužalojimų taip pat patvirtina ir specialisto iÅ¡vada, konstatavusi kraujosruvas D. T. juosmens srityje, kojoje, žaizdÄ pakauÅ¡io srityje, padarytus . Nustatyta, jog Å¡ie sužalojimai sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Anksčiau iÅ¡dėstytos aplinkybės rodo, kad nukentėjusioji nuosekliais parodymais patvirtino patyrusi iÅ¡ kaltinamojo fizinį smurtÄ . Apie savo sužalojimÄ D. T. nedelsiant pranešė į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, ji nedvejodama nurodė, kad jÄ sumušė ne kas kitas, o bÅ«tent kaltinamasis.

Teismas neturi pagrindo nesivadovauti tokiais nukentėjusiosios parodymais, laikyti juos iÅ¡galvotais ir pan. Be to jos parodymus patvirtina ir duomenis, nurodyti įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, o bÅ«tent, kad įvykio metu apžiÅ«rėjus D. T. butÄ , miegamajame buvo rasta taburetė, gulinti ant lovos, su kraujo dėmėmis, ir vėlesnės apžiÅ«ros balkone, ant palangės rasta medinė lazda, su dėmėmis, panaÅ¡iomis į kraujÄ , kuriasiÅ¡tyrus kartu su kaltinamojo R. M. striuke, paimta 2019-01-28 iÅ¡ kaltinamojo jo sulaikymo metu, paaiÅ¡kėjo, kad ant taburetės ir striukės rastas žmogaus kraujas yra D.

T.. Taip pat ant medinės lazdos buvo rastas ir R. M. DNR pėdsakai. Å ie daktai pripažintini nusikaltimo padarymo įrankiais. Byloje nėra nė vieno objektyvaus duomens, kad nukentėjusioji sužalojimÄ galėjo patirti kitomis, nei jos nurodytomis aplinkybėmis. Tokiu bÅ«du teismas, atsižvelgdamas į surinktų, anksčiau iÅ¡dėstytų, iÅ¡tirtų bei įvertintų duomenų, pripažintinų įrodymais, visumÄ , konstatuoja, jog R. M. neteisėtais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais vieno smÅ«gio taburete D.

T. į pakaušį ir nenustatytu skaičiumi smÅ«gių sudavimo lazda D. T. į įvairias kÅ«no vietas, nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai D. T. sveikatÄ . Kaltinamojo nusikalstami veiksmai baigti, teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. III. SKIRTINA BAUMĖ, KARDOMOJI PRIEMONĖ, CIVILINIAI IEÅ KINIAI IR KITI KLAUSIMAI Dėl bausmės Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamasis padarė baigtÄ labai sunkų tyčinį nusikaltimÄ (V. G. nužudymas), už kurį BK numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų (vidurkis 11 metų) ir vienÄ baigtÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ (D.

T. nežymus sveikatos sutrikdymas). Labai sunkiu nusikaltimu sukelti neatkuriami padariniai – atimta žmogaus gyvybė. Byloje nustatyta, kad visos Å¡ios veikos padarytos netrukus viena po kitos ir esant bendrai vieningai neapibrėžtai tyčiai. Teismas pažymi, kad R. M. prieÅ¡ Å¡iuos jam inkriminuojamus nusikaltimus buvo teistas 8 kartus, iÅ¡ jų keturis kartus už nusikaltimus nuosavybei, iÅ¡ kurių vienas nusikaltimas buvo padarytas panaudojant fizinį smurtÄ (2009-12-23 nuosprendis), kiti jo padaryti 4 nusikaltimai buvo smurtiniai, tame tarpe ir už smurto panaudojimÄ D.

T. atžvilgiu (2018-04-16 nuosprendis). IÅ¡ jo atžvilgiu priimtų nuosprendžių matyti, kad iÅ¡ pradžių buvo skiriamos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, paskui skiriamos bausmės griežtiejo – buvo skirtas laisvės atėmimas, bet atidedant bausmės vykdymÄ (2008-05-14 nuosprendis). Galiausiai jis buvo nuteistas ir realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, po jų atlikimo kurį laikÄ nenusikalto, tačiau vėl smurtavo artimoje aplinkoje. Dėl Å¡ių kaltinamojo praeityje padarytų nusikalstamų veikų teistumai nėra iÅ¡nykę.

Taigi akivaizdu, kad anksčiau paskirtos jam bausmės, net ir susijusios su laisvės atėmimu, neatgrasė jo nuo naujų smurtinių veiksmų, kas rodo jo pavojingÄ polinkį smurtauti. Be to R. M. prieÅ¡ jį suimant buvo baustas ir administracine tvarka. PrieÅ¡ jo suėmimÄ Å¡ioje byloje jis turėjo pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirbo, Å¡eimos nebuvo sukÅ«ręs. Bylos duomenimis Lietuvoje jo vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamo turto nėra. Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis visas veikas padarė bÅ«damas neblaivus ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes jo neblaivumas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, įvertinęs R. M. asmenybę, nustatytÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, bei tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, konstatuoja, jog pastarajam skirtina bausmė už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, kuri yra didesnė nei BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o bausmė už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, - lygi Å¡iame straipsnyje numatytam vidurkiui, bus teisinga ir pakankama užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį.

Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto tvarka, esant šių nusikalstamų veikų skirtingumui. Į bausmę įskaitytinas visas kaltinamojo R. M. sulaikymo ir suėmimo iki nuosprendžio paskelbimo laikas – nuo 2018-05-28 iki 2019-10-17 bei atliktos bausmės - 60 parų arešto, paskirtos pagal ansktesnį nuosprendį laikas (BK 63 straipsnio 9 dalis, 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis). Dėl kardomosios priemonės Šioje byloje kaltinamajam R. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Teismo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl siekiant užtikrinti devintÄ kartÄ teisiamam R. M. nuosprendžio vykdymÄ ir užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), paskirta kardomoji priemonė iki įsiteisės nuosprendis nekeistina. Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinio ieÅ¡kinio Vadovaujantis BPK 109 straipsnio 1 dalimi, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Byloje yra pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai: – Vilniaus teritorinės ligonių kasos - dėl 7 213,15 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 124 – 128); – M. G. ir A. G. – U. atstovo advokato A. P. dėl 11 710,99 eurų turtinės žalos ir 30 000 eurų neturtinės atlyginimo M. G. ir dėl 30 000 eurų turtinės žalos atlyginimo A. G. – U. bei 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo nuo teismo nutarties dienos perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajam posėdžiui iki priteisto žalos atlyginimo visiÅ¡ko atlyginimo (t. 1, b.l. 142 – 166);

– D. T. – dėl 648 eurų turtinės žalos ir 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b.l. 14). Dėl Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinio Valstybinės ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieÅ¡kinys 7 213,15 eurų sumai už nukentėjusiojo V. G. gydymÄ tenkintinas pilnai, nes kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimÄ ir atsiradusi žala yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kaltinamojo veika. Kaltinamasis R. M. Å¡io ieÅ¡kino neginčijo, sutiko atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad už V. G. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėta 7 213,15 eurų, Å¡ias iÅ¡laidas apmokėjo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. CK 6.283 str. l d. nuostatomis numatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo.

Nustatyta, kad kaltinamojo R. M. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 7 213,15 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, todėl iÅ¡ kaltinamojo Valstybinės ligonių kasos naudai priteistinos V. G. gydymo iÅ¡laidos. Dėl M. G. ir A. G. – U. atstovo advokato A. P. ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo M. G. ir A. G. – U. atstovo advokato A. P. ieÅ¡kinyje nurodoma bei teisme nukentėjusieji parodė, kad turtinę žalÄ sudaro: 192,62 eurų kelionės iÅ¡laidų, važinėjant asmeniniu transportu slaygyti tėvÄ Ä¯ gydymo įstaigas; 612,73 eurų už medikamentus ir slaugos priežiÅ«ros priemones; 9 399,29 eurų nuostuolių dėl tėvo laidojimo iÅ¡laidų (640 eurų – už gėles ir vainikus, 32.29 eurų – už fotografo paslaugas, 3 277 eurų už tėvo laidojimo paslaugas, 1 050 eurų – už gedulingus pietus, 400 eurų – už religines paslaugas, 4000 eurų – už kapavietės sutvarkymÄ ), 1 406,35 eurai V.

G. negautų pajamų dėl R. M. nusikalstamų veiksmų, Nukentėjusysis M. G. teisme paaiškino, kad iš prašomos priteisti turtinės žalos sumos yra išskaičiuota gauta savivaldybės išmoka laidojimo išlaidoms padengti ir, kad kaltinamasis nėra atlyginęs nė dalies jiems padarytos žalos. Pats kaltinamasis R. M. neginčijo civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. G. ir pilnai sutiko su prašoma atlyginti visa turtinės žalos suma. Nukentėjusiųjų atstovo advokato A.

P. civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. G. tenkintinas visiÅ¡kai. PraÅ¡oma priteisti suma yra reali, pagrįsta raÅ¡ytiniais įrodymais (t. 1 ,b.l. 147 – 166), nukentėjusiųjų M. G. ir A. G. – U., teisme apklaustų liudytojų parodymais, Teismas pripažįsta Å¡ias iÅ¡laidas ir negautas pajamas kaip turtinę žalÄ , todėl ji yra priteistina iÅ¡ kaltinamojo M. G.. Dėl M. G. ir A. G. – U. atstovo advokato A. P. ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo Ikiteisminio tyrimo metu M.

G. ir A. G. – U. atstovas advokatas A. P. praÅ¡o teismoi priteisti iÅ¡ R. M. po 30 000 eurų neturtinei žalai atlyginti M. G. ir A. G. – U., ieÅ¡kinyje nurodant, kad neturtinę žalÄ sudaro nukentėjusiųjų M. G. ir A. G. – U. tėvo netektis. Kaltinamasis R. M. pripažįsta, kad jo veiksmais nukentėjusiesiems buvo padaryta neturtinė žala, tačiau ginčija jos dydį, praÅ¡o priteisti kiekvienam nukentėjusiajam mažesnę žalÄ . Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumÄ , tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikÅ¡mę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl nužudymo labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Nukentėjusiųjų M. G. ir A. G. – U. atstovo pateiktas ieškinys dalyje dėl 30 000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam nukentėjusiajam dydžio patenka į teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos ribas tokio pobūdžio bylose. Teismo vertinimu, R. M. kaltė dėl nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos taip pat yra įrodyta.

Nukentėjusieji M. G. ir A. G. – U. yra nužudytojo vaikai. Teisme apklausti liudytojai G. G. (nužudytojo brolis), A. G. (nužudytojo brolio žmona), O. P. (nužudytojo sesuo), V. P. (nužudytojo sesers vytras) patvirtino buvus glaudžius, tvirtus ir pastovius santykius tarp nužudytojo ir jo vaikų bei anūkų, kad V. G. vaikai dėl įvykio, kurio metu buvo sunkiai sužalotas jų tėvas, labai pergyveno, slaugė jį, rūpinosi ir jo laiduotuvėmis. Šiuo atveju tyčiniais R. M. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – dėl tokių nusikalstamų jo veiksmų nukentėjusieji neteko artimo žmogaus.

Tokia smurtinė mirtis neabejotinai sukėlė skaudžius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ nukentėjusiesiems ir jų artimiesiems, neigiamai paveikė jų gyvenimÄ . Atsižvelgiant į teisiamajame posėdyje nustatytas aplinkybes, teismo įsitikinimu, teisinga, protinga ir proporcinga civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo R. M. po 30 000 eurų dydžio sumÄ nukentėjusiųjų M. G. ir A. G. – U. naudai. Toks priteistinos sumos dydis atitinka ir teismų praktikÄ kitose bylose, kai neturtinę žalÄ dėl asmens mirties patiria panašų giminystės ryšį turintys asmenys tokio pobÅ«džio bylose (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-318/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr., 2K-513-697/2015, 2K-44-648/2016, 2K-9-697/2017).

Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo iÅ¡nagrinėjus civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje M. G. ir A. G. – U. atstovas advokatas A. P. praÅ¡o teismo taip pat priteisti iÅ¡ kaltinamojo nuo nukentėjusiesiems visos priteistos sumos 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų, jas skaičiuojant nuo teismo nutarties dienos perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajam posėdžiui iki priteisto žalos atlyginimo visiÅ¡ko atlyginimo. Å is praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palÅ«kanų dydžiai civilinėse bylose taikomi ir procesinėms palÅ«kanoms. Nagrinėdami civilinius ieÅ¡kinius baudžiamosiose bylose, teismai procesinių palÅ«kanų priteisimo klausimÄ sprendė nevienodai, tačiau Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo funkcijÄ formuoti vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ , esant atitinkamam civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palÅ«kanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali bÅ«ti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019).

Todėl iÅ¡ kaltinamojo R. M. priteistinos M. G. ir A. G. – U. penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo jiems priteistų visų sumų, jas skaičiuojant ne nuo teismo nutarties dienos perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajam posėdžiui, bet nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki žalos visiÅ¡ko atlyginimo. Dėl D. T. ieÅ¡kinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Dėl turtinės žalos Nukentėjusioji D. T. savo ieÅ¡kinyje nedetalizavo, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė jai padaryta 648 eurų turtinė žala, bet ji teisiamajame posėdyje nurodė, kad turtinę žalÄ sudaro: 100 eurų už apgadintas spintos dureles, 10 eurų – už sulaužytÄ kėdę, 100 eurų už sulaužytÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ bei 200 eurų suma už vaistus, kuriuos turėjo vartoti pablogėjus sveikatai dėl įvykio, patyrus didelį stresÄ .

Ji teismui nenurodė, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė jai likusi turtinė žala (318 eurų), tačiau ikiteisminio tyrimo metu 2018-11-15 apklausos metu buvo nurodžiusi, kad turtinę žalÄ sudaro: 30 eurų už dvi sulaužytas kėdes, 200 eurų už sudaužytÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Nokia, 120 eurų – už sudaužytÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Samsung, 50 eurų – už sugadintÄ kiliminį takÄ , nes buvo permirkęs krauju ir jį teko iÅ¡mesti, 20 eurų – už sugadintÄ chalatÄ , kuriuo ji buvo apklojusi sužalotÄ V.

G. ir jis buvo iÅ¡teptas krauju, 15 eurų - už kitÄ chalatÄ , kurį ji vilkėjo įvykio mertu, kurį suplėšė R. M., 13 eurų – už sugadintus du rankÅ¡luosčius. D. T. nurodytų mobilaus ryÅ¡io telefonų, kėdžių, spintos durelių sugadinimo, apart pačios nukentėjusiosios, nepatvirtina nei vienas iÅ¡ įvykio vietoje buvusių asmenų bei nei vienas iÅ¡ byloje surinktų įrodymų. ApžiÅ«rai minėti D. T. teigimu sugadinti daiktai, minėtų vaistų pirkimo kvitai pateikti nebuvo.

Tiesa, 2018-01-28 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole yra užfiksuota tik tabutretė, gulinti miegamajame, ant lovos, bet iÅ¡ nuotraukos matyti, kad Å¡is daiktas nėra sulaužytas ar kaip nors sugadintas. Apie spintos durelių sugadinimÄ nukentėjusioji pirmÄ kartÄ nurodė tik teisiamajame posėdyje, savo žodžių nepagrįsdama jokiais kitais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad minėtų daiktų sugadinimo faktinės aplinkybės nėra įrodytos, todėl D.

T. ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas. Tačiau teisme apklausti liudytojai O. K., J. G. ir M. B. paliudijo, kad įvykio vietoje matė Å¡alia V. G. padėtus sukruvintus rankÅ¡luosčius, chalatÄ , kad įvykio metu D. T. vilkėjo ChalatÄ , kuris buvo sukruvintas. Be to įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad D. taparauskienės buto koridoriuje buvo rasta daug kraujo dėmių, taip pat teismo nustatyta, kad V. G. buvo muÅ¡amas buto koridoriuje, tenai gausiai kraujavo, todėl jis galėjo iÅ¡kruvinti tenai buvusi patiestÄ kiliminį takÄ .

Teismo manymu, Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys yra įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas. IÅ¡ kaltinamojo priteistina nukentėjusiajai priteistina 98 eurų turtinė žalÄ . Dėl neturtinės žalos Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovės D. T. praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ kaltinamojo 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo bei jo pobÅ«džio, kitų aplinkybių, apibÅ«dinančių žalos ypatumus.

Be to, nustatant žalos dydį vadovaujamasi ir kitais kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tokie kriterijai, be žalos dydžio ir jos pasekmių, yra - žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti siekiama nepažeisti ne tik nukentėjusiųjų teisių į adekvatų, proporcingÄ atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimÄ , bet ir protingos abiejų Å¡alių skirtingų interesų pusiausvyros.

Taigi, nustatant neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į veikos padarinius (tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio sveikatos sutrikdymÄ , sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobÅ«džio)), tačiau ir į Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę (ar nusikaltimas padarytas dėl tyčios ar dėl neatsargumo, įvykio aplinkybes ir pan.), padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusių asmenų skaičių bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatant neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti siekiama nepažeisti ne tik nukentėjusiųjų teisių į adekvatų, proporcingÄ atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimÄ , bet ir protingos abiejų Å¡alių skirtingų interesų pusiausvyros. Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio pažeidimus (fizinį skausmÄ , nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kt.), nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.

Å ie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismas konstatuoja, kad D. T. buvo padaryta neturtinė žala. Å iÄ teismas iÅ¡vadÄ daro, atsižvelgdamas į nukentėjusios patirtÄ sužalojimÄ (nežymų sveikatos sutrikdymÄ ) bei fizinį skausmÄ , kad ji buvo muÅ¡ama kėde ir lazda į įvairias kÅ«no vietas, tame tarpe ir į galvÄ , taip pat į tai, kad jos gydymas truko neilgai (įvykio dienÄ jai buvo susiųta žaizda, toliau gydėsi ambulatoriÅ¡kai), į jos patirtÄ iÅ¡gÄ stį bei stresÄ veikos padarymo metu ne tik dėl pačios sumuÅ¡imo, bet ir dėl to, kad jos akivaizdoje pavojingu gyvybei bÅ«du buvo muÅ¡amas jos svečias, kurį ji gynė ir, kuris po kurio laiko mirė, bei kaltininko tyčiÄ .

Teismas, nustatydamas neturtinės žalols dydį privalo atsižvelgti į teismų praktikÄ dėl neturinės žalos priteisimo panaÅ¡aus pobudžio bylose. Teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Nukentėjusioji civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad jai padarytÄ neturtinę žalÄ ji vertina 10 000 eurų. Å i suma ženkliai virÅ¡ija teismų praktikoje susiformavusias maksimalias priteisiamas sumas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, todėl nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti, ar žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas iÅ¡ tiesų pagrindžia gan ženklų nukrypimÄ nuo neturtinės žalos dydžių, kasacinėje praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

Nors D. T. buvo nežymiai sutrikdyta svekata, tačiau byloje nėra duomenų apie dėl jos patirto sužalojimo likusias ilgalaikes neigiamas pasekmes. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu teigė, kad po įvykio ji lankėsi ir iki Å¡iol lankosi pas psichiatrus, tačiau byloje yra duomenų, kad ji ir prieÅ¡ įvykį turėjo psichikos sveikatos problemų, dėl to vartojo tam tikrus vaistus. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir nuektėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau pačios veikos pavojingumas ir likusios pasekmės dėl jos nesudaro pagrindo nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos ir nukentėjusiajai priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimÄ , nei paprastai priteisiama bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Teisėjų kolegijos nuomone, teisingumo ir protingumo kriterijus šiuo atveju atitiks 2000 eurų neturtinės žalos dydis, todėl nukentėjusiosios skundas šioje dalyje tenkinamas iš dalies, jai iš kaltininko priteisiama 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Dėl daiktinių įrodymų likimo Byloje saugomi daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: – taburetė, peilio geležtė, lazda, paimtas 2018-01-28 ir 2018-01-30 įvykio vietos apžiūros metu - kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskuotinos ir kaip menkavertės naikintinos (BPK 94 straipsnio 1, 4 punktai);

– sportinės kelnės, žieminė striukė, sportiniai batai, kojinės, paimtos R. M. asmens kratos metu, – grÄ Å¾intinos R. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); – V. G. kelnė, diržas, kojinėss, virÅ¡utinio žandikaulio protezas - esant teisėto jo savininko praÅ¡ymui, iÅ¡reikÅ¡tam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grÄ Å¾intini teisėtam jo savininkui, o tokio praÅ¡ymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai naikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl proceso iÅ¡laidų Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktÄ , be proceso iÅ¡laidų, numatytų Å¡io straipsnio 1-5 punktuose, proceso iÅ¡laidas sudaro ir kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismas pripažįsta, kad 2 420 eurų suma, kuriÄ nukentėjsusysis ir civilinis ieÅ¡kovas M.

G. sumokėjo savo atstovui advokatui A. P., yra laikytina proceso iÅ¡laidomis (BPK 103 straipsnio 6 dalis), tačiau teismo vertinimu, nurodyta bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra proporcinga vykusiam pirmos instancijos baudžiamajam procesui, o bÅ«tent: kaltinamasis buvo nuteistas dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, dėl kurio įvykdymo savo kaltę buvo pripažinęs iÅ¡ dalies, buvo pareikÅ¡tas ir pilnai tenkintas atstovo ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo abiems nukentėjusiesiems, baudžiamosios bylos medžiagÄ sudaro 4 tomai, byla buvo nagrinėjama teisme gana ilgÄ laikÄ - nuo 2018-12-05, atstovas aktyviai dalyvavo penkiuose teismo posėdžiuose, Ä®vertinus reikalaujamų iÅ¡laidų priteisimui aktualius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad praÅ¡oma priteisti suma laikytina proporcinga ir pagrįsta vykusiam pirmos instancijos teismo procesui, todėl priteistina iÅ¡ kaltinamojo R.

M.. Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 304 – 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje bei nuteisti jį: pagal BK 129 staripsnio 1 dalį 11 (vienuolikos) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimu; pagal BK 140 staripsnio 1 dalį – 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Å¡ias bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir paskirti subendrintÄ bausmę – 11 (vienuolikos) metų 6 (Å¡eÅ¡iÅ«) mėnesių laisvės atėmimÄ , bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 staripsnio 9 dalimi, į Å¡iÄ bausmę įskaityti visiÅ¡kai atliktÄ bausmę - 60 parų areÅ¡tÄ , paskirtÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2018-04-16 nuosprendžiu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti R. M. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo jo sulaikymo iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018-01-28 iki 2019-10-17. Bausmės atlikimo pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos - 2019-10-17. R.

M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus byloje saugomus daiktus: – taburetę, peilio geležtę, lazdÄ - kaip nusikalstamos veikos priemones konfiskuoti ir kaip menkavertes sunaikinti; – R. M. sportines kelnes, žieminę striukę, sportinius batus, kojines – grÄ Å¾inti R. M.; – V. G. kelnes, dirÅ¾Ä , kojines, virÅ¡utinio žandikaulio protezÄ esant teisėto jo savininko praÅ¡ymui, iÅ¡reikÅ¡tam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grÄ Å¾inti teisėtam jo savininkui, o tokio praÅ¡ymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius – sunaikinti.

Civilinės ieÅ¡kovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ R. M. 7 213,15 eurų už V. G. gydymÄ . M. G. ir A. G. – U. atstovo advokato A. P. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ R. M. M. G. 11 710, 99 Eur turtinei žalai atlyginti, 30 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo visos priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos žalos atlyginimo visiÅ¡ko atlyginimo; taip pat priteisti iÅ¡ R.

M. A. G. - U. 30 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo visos priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos žalos atlyginimo visiÅ¡ko atlyginimo. Civilinės ieÅ¡kovės D. T. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ R. M. D. T. naudai 98 eurų turtinei žalai atlyginti ir 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos – atmesti. Pripažinti 2 420 eurų proceso iÅ¡laidomis už atstovo dalyvavimÄ procese ir jas priteisti iÅ¡ R.

M. M. G.. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o kaltinamasis nuo jo galvimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėjai Audrius Cininas Vitalija NorkÅ«naitė Virginija Pakalnytė – TamoÅ¡iÅ«naitė NuoraÅ¡as tikras Teisėja Vitalija NorkÅ«naitė