Legislator Case Law & Legislation
1c019fd7-b4c8-4a7d-bc41-5b390dbe8f13 AI generated

1c019fd7-b4c8-4a7d-bc41-5b390dbe8f13 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 1c019fd7-b4c8-4a7d-bc41-5b390dbe8f13
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-451-982/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00101-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.4; 2.7.4.5; 2.14.3. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2016 m. kovo 4 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei ir L. J., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka bausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir n u s t a t ė : 2015 m. gruodžio 16 d., 16.30 val., Kaune, V.

Legislator headnote

AI generated

1c019fd7-b4c8-4a7d-bc41-5b390dbe8f13 · Kauno apylinkės teismas: Kadangi automobilis pravažiavo pro pat jÄ , ji užsirašė valstybinius numerius. Jai kilo įtarimas, kodėl automobilis nuvažiavo, todėl nuėjo prie stovėjusios transporto priemonės, norėdama jį apžiÅ«rėti ir palikti raÅ¡telį su užraÅ¡ytais valstybiniais numeriais jos savininkui. Matė akivaizdžius transporto priemonės apgadinimus. Jai priėjus prie automobilio, iÅ¡ karto atėjo jo vairuotoja su vaiku ir Å¡i jai papasakojusi, kas kÄ tik įvyko. Vertinant liudytojų J. Å ., I.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-451-982/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00101-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.4; 2.7.4.5; 2.14.3. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2016 m. kovo 4 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei ir L. J., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka bausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir n u s t a t ė : 2015 m. gruodžio 16 d., 16.30 val., Kaune, V.

Putvinskio g. 14, A. K. vairavo automobilį Mercedes-Benz V220 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti atbuline eiga, buvo neatidi ir atsitrenkė į kitÄ stovintį automobilį bei jį apgadino. Po susidÅ«rimo sustojo, iÅ¡lipusi apžiÅ«rėjo automobilius, nepraneÅ¡usi policijai ar nukentėjusiam asmeniui iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo. Å iais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 222 punktų reikalavimus.Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A.

K. nurodė, kad jei ir apgadino stovėjusiÄ transporto priemonę, tačiau to nepastebėjo ir nuvažiavo nesuprasdama, kad įvyko eismo įvykis. Nurodė, kad tÄ dienÄ lijo, jau buvo prietema. Važiuojant atbuline eiga, suveikė parkavimo sistema, signalizuodama, kad automobilis priartėjo prie kažkokio objekto, todėl iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio pažiÅ«rėti, ar jos automobiliui nepadaryta kokia nors žala. Jokių apgadinimų nematė, taip pat nepastebėjo, kad bÅ«tų įvažiavusi į kitÄ automobilį, nors buvo labai mažas atstumas tarp jų.

Tuo tarpu pastebėjo, kad stovėjusio automobilio bamperis apgadintas, tačiau jokių stiklų nematė, juo labiau, kad automobilis nebuvo naujas. Su policijos pareigÅ«nais tikrino bei nustatė, kad parkavimo sistema suveikia iki artimiausio objekto likus 30 cm. Teigė, kad iÅ¡girdusi suveikiant parkavimo sistemos signalÄ , iÅ¡lipo įsitikinti ar nekliudė kokio medžio ar dar ko nors. Taip pat pripažino, kad ilgai automobilio netyrinėjo, nes ji buvo užtvėrusi keliÄ , o kitiems automobiliams laukiant kada Å¡ie galės pravažiuoti, skubėjo atlaisvinti jiems keliÄ , neneigdama, kad buvo susijaudinusi, nes manė, jog galėjo kažkÄ kliudyti.

Liudytojas E. I. parodė, kad surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ atsižvelgdamas į bylos medžiagÄ . Jo manymu, vairuotoja suprato, kad sukėlė eismo įvykį, ir tokiÄ iÅ¡vadÄ jis padarė remdamasis tuo, kad vairuotoja iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo jo apžiÅ«rėti. Ä®prastai vairuotojai to nedaro pavažiavę atbuline eiga, o važiuoja toliau. Taip pat kontakto garsÄ girdėjo liudytoja, kuri matė kaip į automobilį buvo atsitrenkta, tuo tarpu vairuotoja tvirtino nemačiusi ir negirdėjusi.

Taip pat prie automobilio gulėjo nukritęs žibinto stiklas. Nurodė, kad ne kartÄ yra tyręs eismo įvykius, kai vieno automobilio apgadinimai yra minimalÅ«s, o kito – pakankamai dideli. Å iuo atveju apžiÅ«rėjęs A. K. automobilį MERCEDES BENZ ant galinio bamperio nustatė kontakto žymę ir padarė iÅ¡vadÄ , kad įspaudus stovėjusio automobilio priekinį bamperį, įskilo ir iÅ¡krito priekinio žibinto stiklas. Liudytoja J. Å . parodė, kad pastatė automobilį Putvinskio g. apie 16 val.

Automobilis buvo tvarkingas be jokių akivaizdžių defektų ar įbrėžimų, nors tarpas tarp bamperio ir kitų detalių galėjo bÅ«ti kiek didesnis. Grįžusi po pusvalandžio pastebėjo ant žemės gulintį jos automobilio žibinto stiklÄ , taip pat pamatė apgadintÄ bamperį. Tuo metu priėjusi moteris jai pasakė, kad į jos automobilį atsitrenkė kita transporto priemonė, kurios vairuotoja buvo iÅ¡lipusi iÅ¡ jos, tačiau po to iÅ¡ karto nuvažiavo. Patvirtino, kad draudimo bendrovė padarytÄ Å¾alÄ atlygino ir jokių pretenzijų ji neturi.

Liudytoja I. G. parodė, kad eismo įvykio dienÄ apie 16.30 val. stovėjo Putvinskio g. ir laukė atvažiuojančio vyro. ŽiÅ«rėjo link Putvinskio g., nes iÅ¡ ten turėjo jis privažiuoti. Tuo metu jau buvo prieblanda. Belaukdama matė, kaip už maždaug 20-30 metrų atbuline eiga tieia trajektorija važiavęs automobilis atsitrenkė į stovėjusiÄ kitÄ transporto priemonę, nes pasigirdo trenksmas. Pamatė, kaip iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo moteris su aukÅ¡takulniais, nuėjo iki automobilio galo, paskui grįžo, įsėdo į automobilį ir nuvažiavo.

Kadangi automobilis pravažiavo pro pat jÄ , ji užsirašė valstybinius numerius. Jai kilo įtarimas, kodėl automobilis nuvažiavo, todėl nuėjo prie stovėjusios transporto priemonės, norėdama jį apžiÅ«rėti ir palikti raÅ¡telį su užraÅ¡ytais valstybiniais numeriais jos savininkui. Matė akivaizdžius transporto priemonės apgadinimus. Jai priėjus prie automobilio, iÅ¡ karto atėjo jo vairuotoja su vaiku ir Å¡i jai papasakojusi, kas kÄ tik įvyko. Vertinant liudytojų J. Å ., I.

G. ir policijos pareigÅ«no bei iÅ¡ dalies A. K. parodymus, taip pat kitus byloje esančius duomenis, t.y. eismo įvykio vietos schemÄ (b. l. 3), policijos pareigÅ«no tarnybinį praneÅ¡imÄ (b. l. 5), nuotraukas (b. l. 16, 17, CD b. l. 18), liudytojos nubraižytÄ Ä¯vykio vietos schemÄ (b. l. 22, 53), transporto priemonių techninės apžiÅ«ros aktus (b. l. 23, 24), teismui nekyla jokių abejonių, kad A. K., važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į stovinčiÄ transporto priemonę ir jÄ apgadino, tokiu bÅ«du, ji pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 101 p. reikalavimus, padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d.

ATPK 130 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 222 punktas reikalauja, kad tuo atveju, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kaltė dėl Å¡io administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik tiesiogine tyčia – sÄ moningu veikimu. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos pasiÅ¡alino neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 28 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.4-06-3-04958-2013-5).

Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos motyvai, veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Kaip matyti, A. K. teigė, jog nepajuto kontakto, nemanė, kad apgadino kitÄ transporto priemonę, todėl ir iÅ¡važiavo iÅ¡ eismo įvykio vietos. Tačiau teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, daro prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , t.y., kad A. K. suprato atsitrenkusi į kitÄ transporto priemonę ir jÄ apgadinusi, tačiau ignoruodama pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie jį praneÅ¡ti nukentėjusiajam ar policijai, iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro atsižvelgdamas, visų pirma, į pačios A. K. paaiÅ¡kinimus, kurie iÅ¡ dalies yra prieÅ¡taringi. Nors ji atkakliai tvirtino nejutusi kontakto, tačiau jos elgesys patvirtina prieÅ¡ingai. Byloje nustatyta, kad po kontakto A. K. buvo iÅ¡lipusi iÅ¡ savo automobilio ir nuėjo link automobilio galo jo apžiÅ«rėti, kas patvirtina, kad ji suprato, jog įvyko kontaktas. Nors ji teigė, kad iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo suveikus garsiniam parkavimo sistemos signalui, tačiau jos nurodytos priežastys rodo, kad ji siekė įsitikinti ar nėra padaryti kokie nors apgadinimai.

Ji pati patvirtino, kad automobilio nepertraukiamas garsinis signalas pradeda skambėti iki artimiausio objekto likus 30 cm, t.y. pakankamam atstumui, todėl akivaizdu, kad vien dėl paties signalo ji nebÅ«tų iÅ¡lipusi apžiÅ«rinėti automobilio, nes tikėtina, kad ji ne kartÄ yra buvusi situacijoje, kurioje garsinis signalas jÄ Ä¯spėdavęs apie Å¡alia esančius objektus. Ji neneigė, kad buvo susijaudinusi, kas rodo, ir kÄ ji pati patvirtino, kad tai buvo neįprasta situacija. Be to ji nurodė maniusi, kad galėjo kliudyti medį, nors toks paaiÅ¡kinimas kelia pagrįstų abejonių jau vien todėl, kad ji judėjo nuo vieno kelio kraÅ¡to link kito manevruodama kelyje ir iki Å¡aligatvio dar buvo pakankamai didelis atstumas, todėl tokios kliÅ«ties kaip medis net negalėjo bÅ«ti.

Taip pat ji nurodė, kad iÅ¡lipo ir apžiÅ«rėjo tik savo automobilį, norėdama įsitikinti, kad jis nėra apgadintas, o tai savo ruožtu taip pat patvirtina, kad ji suprato įvykus kontaktÄ ir iÅ¡lipo turėdama tikslÄ nustatyti apgadinimų mÄ stÄ ir pobÅ«dį, o ne tik įsitikinti, koks atstumas iki kitos transporto priemonės. Pažymėtina ir tai, kad stovėjusios transporto priemonės apgadinimai buvo akivaizdÅ«s, t.y. ne tik nukritęs žibinto stiklas, ko A. K. teigė nepastebėjusi, tačiau įskeltas ir pakritęs žemyn priekinis bamperis, kuris atkreipė jos dėmesį.

Taigi, ji neturėjo akivaizdaus ir pagrįsto pagrindo manyti, kad neapgadino kitos transporto priemonės, nors ant jos automobilio bamperio akivaizdžių kontakto žymių nebuvo. Galiausiai paminėtina ir tai, kad kontakto garsÄ girdėjo už 20-30 metrų nuo eismo įvykio vietos buvusi liudytoja I. G., todėl darytina iÅ¡vada, kad kontakto garsÄ turėjo girdėti ir A. K.. Tokiu bÅ«du, teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog ji suprato kliudžiusi stovėjusiÄ transporto priemonę, suvokė, kad jÄ apgadino bei savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir praneÅ¡ti apie jį nukentėjusiajam ar policijai, tačiau to nepadarė ir iÅ¡ jos nuvažiavo, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 p. reikalavimus ir padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 301 straipsnis gali bÅ«ti taikomas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytÄ pažeidimÄ apibÅ«dinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas Å¡iam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant, visumÄ .A.

K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per vienerius metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Skirdamas nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad A. K. padarė Å¡iurkÅ¡tų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , t.y. vairavo transporto priemonę, nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, važiuodama atbuline eiga kliudė kitÄ stovėjusį automobilį, taip pat pažeisdama Kelių eismo taisyklėse nustatytÄ tvarkÄ , iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino.

Kita vertus, transporto priemonių apgadinimai itin nedideli, nukentėjusiajai žala atlyginta ir ji pretenzijų nereiÅ¡kianti. Praeityje A. K. bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau per paskutiniuosius 10 metų, ji vos 2 kartus pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o tie pažeidimai savo pobÅ«džiu nebuvo Å¡iurkÅ¡tÅ«s, paskirtas baudas yra sumokėjusi, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jos padarytas pažeidimas yra daugiau atsitiktinis. Be to, kaip pakartotinai padarytÄ tos pačios rūšies pažeidimÄ , o tuo pačiu ir jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe galima pripažinti tik dėl to, kad dėl paskutinio pažeidimo, kuris buvo padarytas dar 2014 m. spalio 15 d., 50 Lt bauda buvo paskirta 2014 m gruodžio 30 d. nutarimu, kuriÄ ji sumokėjo 2014 m. gruodžio 31 d.   Taigi, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas mano, kad net ir minimali ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė nuobauda bÅ«tų neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga.

Teismo įsitikinimu, paskyrus mažesnę baudÄ be specialios teisės atėmimo nuobaudos, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai Å¡iam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iÅ¡ padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 301 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., teismas n u t a r ė :

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:- už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., - 28 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) baudÄ ;- už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., - 700 Eur (septynių Å¡imtų eurų) baudÄ be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 700 Eur (septynių Å¡imtų eurų) baudÄ be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                           Darius Urbonas Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti:

ROIK 15054019821.Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, asmens raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu organas (pareigÅ«nas), priimdamas nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per Å¡io kodekso 313 straipsnyje nustatytÄ terminÄ , nutarimas skirti baudÄ vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).Â