1bfdf5c7-717d-4e2c-a80e-40eba9d9282b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-478-180/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00333-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.19.2(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Romualdos Janovičienės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal trečiojo asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1865-273/2015 pagal ieÅ¡kovės B.

L. ieÅ¡kinį atsakovei D. Ž., dalyvaujant tretiesiems asmenims: Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarei V. M., ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė B. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti 2010 m. balandžio 26 d. sudarytÄ dovanojimo sutartį, kuria ji padovanojo atsakovei D. Ž., savo dukrai, butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), su sÄ lyga, kad ji (B.

L.) turi teisę naudotis butu iki gyvos galvos. IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovė savo vardu nuosavybės teisės neįregistravo ir iki Å¡iol butas registruotas jos (ieÅ¡kovės) vardu. Butu naudojosi, mokėjo mokesčius.Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu atsakovę D. Ž. pripažino kalta pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį ir paskyrė jai 4 344,30 Eur dydžio baudÄ . Taip pat nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 84 018,93 Eur.

Antstolė, vykdydama šį nuosprendį, areÅ¡tavo paminėtÄ butÄ . Atsiradus grėsmei, kad areÅ¡tuotas turtas (butas) gali bÅ«ti realizuotas, dovanojimo sutarties 2-o punkto sÄ lyga, suteikianti jai (ieÅ¡kovei) teisę gyventi ginčo bute iki gyvos galvos, bus pažeista dėl atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų, todėl dovanojimo sutartis, jos (ieÅ¡kovės) įsitikinimu, turi bÅ«ti panaikinta CK 6.467 straipsnio 2 dalies pagrindu. II. Pirmosios instancijos teismo spendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino.

Teismas sprendimÄ grindė CK 6.467 straipsniu, pagal kurį asmuo, dovanodamas turtÄ , gali nustatyti sÄ lygÄ , kad Å¡is turtas turi bÅ«ti naudojamas tam tikram tikslui, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sÄ lygos, tai dovanotojas teismo tvarka turi teisę reikalauti, kad sÄ lyga bÅ«tų įvykdyta arba kad bÅ«tų panaikinta sutartis ir turtas grÄ Å¾intas.IeÅ¡kovė padovanojo butÄ su sÄ lyga, kad ji (ieÅ¡kovė) iki gyvos galvos naudosis atsakovei padovanotu butu.

Ä®vertinęs aplinkybę, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu atsakovė pripažinta kalta už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymÄ , kad areÅ¡tuojamo ginčo turto atžvilgiu bus pradėtas priverstinis turto realizavimas iÅ¡ varžytinių, teismas sprendė, kad iÅ¡kilo reali grėsmė, kad dovanojimo sutartyje nurodyta sÄ lyga nebus įvykdyta. Atsakovė savo kaltais veiksmais pažeidė dovanojimo sutarties 2-ame punkte nustatytÄ sÄ lygÄ â€“ ieÅ¡kovės teisę naudotis butu iki gyvos galvos, dėl to ieÅ¡kinys patenkintas (CK 6.472 str. 2 d. ).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Apelianto įsitikinimu, teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. prokuroro ir antstolio.

Teismo nuosprendžio pateikimÄ ir jo vykdymÄ kontroliuoja prokuroras, o vykdo – antstolis, todėl, apelianto įsitikinimu, jie (prokuroras ir antstolis) turėjo bÅ«ti įtraukti į Å¡ios bylos nagrinėjimÄ . Panaikinus dovanojimo sutartį, galimybė iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertė bus apsunkinta, todėl neiÅ¡klausius paminėtų asmenų nuomonės, liko neatskleista bylos esmė. IeÅ¡kovė B. L. atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo teisingai, byloje įtraukęs visus suinteresuotus asmenis.

Apeliantė nenurodė, kokiÄ Ä¯takÄ antstolio, prokuroro teisėms turės skundžiamas sprendimas, koks jų suinteresuotumas byloje. Atsakovė D. Ž. atsiliepime taip pat praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , nes teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo teisingai, įtraukęs visus suinteresuotus asmenis. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Nei absoliučių, nei kitų procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių bÅ«tų pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , nėra. Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ginčija tuo pagrindu, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, t. y.

CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neįtraukė antstolio ir prokuroro, apeliantės įsitikinimu, sudaro absoliutų skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ . Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui, nagrinėjant bylÄ , spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ar pareigų.

Nusprendimas dėl asmenų teisių ir pareigų turėtų bÅ«ti suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai, kad teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant Å¡iuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali bÅ«ti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2012 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-312/2012 ir kt.).CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylÄ , kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises ir naudotis jomis gindamas savo pozicijÄ (CPK 42 str., 46 str. 2 d., 47 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiama ir nepasisakyta dėl apeliantės nurodomų asmenų – pareigÅ«nų, teisių ir pareigų, ir pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas paminėtiems asmenims jokių materialiųjų teisių ir pareigų nesukuria bei nedaro jokios įtakos paminėtų asmenų ir bylos Å¡alių tarpusavio santykiams.

Apeliantė, iÅ¡ esmės formaliai teigdama, kad teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, nenurodo, kokiÄ konkrečiÄ Ä¯takÄ antstolio ar prokuroro (prokuratÅ«ros) teisėms ar pareigoms daro teismo sprendimas. Tai, kad prokuroras kontroliuoja nuosprendžio vykdymÄ , o antstolis vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , – Å¡ių pareigÅ«nų tiesioginė, įstatymuose įtvirtinta funkcija, ir ginčo sprendimas jų (funkcijų) nekeičia ir jokios įtakos joms nedaro. Apeliantė neginčija teismo procesinio sprendimo iÅ¡ esmės, neteigia, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Deklaratyvus teiginys, kad Å¡ie asmenys (antstolis, prokuroras) galėtų pareikÅ¡ti savo nuomonę, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jie turi teisinį suinteresuotumÄ byloje.Teisėjų kolegija prieina prie iÅ¡vados, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas. Apeliantės nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra; ji neįrodė, kad antstolis ir prokuroras iÅ¡ tikrųjų byloje turi materialinį teisinį suinteresuotumÄ (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).Ä® apeliacinio skundo argumentus atsakyta.

Keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 ArtÅ«ras Driukas                                                                  Romualda Janovičienė                                                                  Nijolė PiÅ¡kinaitė