2017-01-18 Nr. AB-1444-3-61-3-04922-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-717-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04922-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos 19.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. (S. N.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. N. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame prašė panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. VILKS-3969, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Centrinis registratorius, Komisija) 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. csprl-183, įpareigojant VĮ Registrų centro Vilniaus filialą pakeisti nekilnojamojo daikto: žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kadastro duomenis ir patikslinti pareiškėjo nuosavybės teises, įregistruojant nekilnojamąjį daiktą – sodo pastatą 1S1/1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį tuo pačiu adresu.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Žemės sklypą įsigijo 1996 m. rugpjūčio 28 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi. Sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūno 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. A15-495(l.2-SEN-9) žemės sklypui suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini). Tai užfiksuota Nekilnojamojo turto registre. Sklypo adresas priskiriamas prie nekilnojamojo turto kadastro duomenų. Pareiškėjas nei sklypo ploto, nei jo konfigūracijos jokiais sandoriais nekeitė, jame tik buvo pastatytas sodo pastatas, kurio statyba užbaigta 2011 m. lapkričio 3 d. Minėtas pastatas neįregistruotas dėl to, kad neatlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Teigė, kad Žemės sklypo planas buvo parengtas teisingai. Pabrėžė, kad ne nuo pareiškėjo valios susiklostė situacija, jog Žemės sklypas atsidūrė dviejų administracinių vienetų teritorijose ir jų riba kerta jam priklausantį sklypą. Atsakovo įvardyti netikslumai buvo padaryti nustatant Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono administracines ribas, todėl šių administracinių vienetų savivaldybės ir turi išspręsti ribų tikslinimo klausimą. Matininkas, sudaręs planą, tokių netikslumų ištaisyti negali. Pasak pareiškėjo, atsakovas, remdamasis pareiškėjo prašymu, privalo pakeisti nekilnojamojo turto kadastro duomenis ir informuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT prie ŽŪM, Tarnyba) teritorinį skyrių apie kliūtis, paaiškėjusias tikrinant kadastro duomenis ir trukdančias sklypą pažymėti kadastro žemėlapyje tam, kad jos būtų pašalintos teisės aktų nustatyta tvarka keičiant administracinių vienetų ribas.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus filialą įregistruoti jo nuosavybės teisę į Žemės sklype esantį sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pareiškėjui nesilaikius privalomos įstatymų nustatytos ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir negalimumo šia tvarka pasinaudoti.

Atsiliepime nurodė, kad pakeistų Žemės sklypo ribų negalima pažymėti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 5 punkte ir 17 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių buvimo pareiškėjas sutinka, tačiau nurodo, kad iniciatyvos tinkamai nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribas turi imtis Vilniaus miesto savivaldybė, nes matininkas tokių netikslumų ištaisyti negali. Pareiškėjas nepagrįstai atsakingu už atsisakymą pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre laiko atsakovą. Atsakovas teigė, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą laikėsi visų teisės aktų nustatytų reikalavimų ir jokių pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teisės aktai nesuteikia teisės inicijuoti Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių administracinių ribų tikslinimą, taip pat pažymėti Žemės sklypo ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje tuo atveju, kai jos kerta administracinę ribą, todėl nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad Vilniaus filialas privalėjo šį pareiškėjo prašymą tenkinti ir apie tai informuoti Tarnybos teritorinį skyrių. Atsakovas veikė kaip viešojo administravimo subjektas pagal jam suteiktą kompetenciją, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Pažymėjo, kad pareiškėjas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. VILRS-2089 atsisakyti įregistruoti sodo pastatą ir pareiškėjo nuosavybės teisę į jį, išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka neskundė, todėl bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Vilniaus filialą įregistruoti jo nuosavybės teisę į Žemės sklype esantį sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nutrauktina pareiškėjui nesilaikius privalomos įstatymų nustatytos ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir negalimumo šia tvarka pasinaudoti, nes yra praėjęs Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatytas 1 mėnesio skundo padavimo terminas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasis ginčijamame sprendime nurodytais argumentais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo S. N. reikalavimą įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą įregistruoti jo nuosavybės teisę į žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantį sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydamas pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre. Prie prašymo pateikė 2015 m. birželio 22 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 49SK-1354-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo Nr.155 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

Registrų centro Vilniaus filialas 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. VILKS-3969, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 14 straipsnio 5 punktu, atsisakė pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, nes pažymint 0,1207 ha ploto Žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje pagal plane pateiktas riboženklių posūkio taškų koordinačių reikšmes, nustatė, kad sklypo ribos kerta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribą. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, 2015 m. rugpjūčio 21 d. pateikė skundą VĮ Registrų centrui. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 ir 32 straipsniais, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. csprl-183 paliko galioti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. VILKS-3969. Sprendime konstatavo, kad Vilniaus filialas laikėsi teisės aktų reikalavimų ir nustatęs, kad sklypo ribos kerta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribą, priėmė pagrįstą sprendimą atsisakyti pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis.

Teismas pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad kadastro tvarkytojas turi teisę atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kai šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 3 punktą, Kadastro tvarkytojas, įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar žemės sklypo ribos nekerta administracinių vienetų, kadastro vietovių ir blokų ribų dėl priežasčių, nesusijusių su nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiui naudojamos kartografinės medžiagos tikslumu ar administracinių vienetų, kadastro vietovių ir blokų ribų.

Įvertinęs minėtas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas, teismas sprendė, kad Kadastro tvarkytojas prieš pažymėdamas kadastro duomenis žemėlapyje, turi patikrinti, ar žemės sklypo ribos nekerta administracinių vienetų. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai) 100 punkte nustatyta, kad į kadastrą draudžiama įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, prieš tai nepatikrinus, ar šio daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje. Pagal Nuostatų 109 punktą, nekilnojamojo daikto ribas kadastro žemėlapyje pažymi kadastro tvarkytojo darbuotojai valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, naudodami geografinių informacinių sistemų (GIS) programines priemones, naujausią kartografinę medžiagą ir Lietuvos Respublikos georeferencinių duomenų pagrindą. Nuostatų 114 punkte nustatyta, kad prieš pažymėdamas kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas, kadastro tvarkytojas patikrina, ar nėra trukdančių pažymėti nekilnojamojo daikto ribas aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje.

Teismas konstatavo, kad Nuostatai atsakovą įpareigoja patikrinti, ar daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje. Atsakovas būtent prašymo pateikimo metu turi vertinti prašymo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju atsakovas nustatė, kad apie 21 m sklypo ribos kerta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribą, o likusi sklypo dalis yra Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjas iš esmės neneigė faktinės aplinkybės, kad Žemės sklypo ribos kerta Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją. Šiuo atveju atsakovas, nustatęs tokią aplinkybę, turėjo pagrindą atsisakyti pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Atsakovas prašomus atlikti teisinės registracijos veiksmus privalo atlikti remdamasis kartu su prašymu pateiktais dokumentais, pagrindžiančiais prašymo turinį. VĮ Registrų centras atsakovo sprendimą pripažino teisėtu. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ginčijami sprendimai turėtų būti naikintini. Atsakovui teisės aktuose nenustatyta pareiga tikslinti žemės sklypo plano netikslumus. Šiuo atveju atsakovas nepažeidė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo.

Teismas pažymėjo, kad Nuostatai ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės), reglamentuoja žemės sklypų kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atlieka juridiniai asmenys, turintys šiam darbui licencijas. Pagal Taisyklių 10 punktą, kadastrinių matavimų pagrindas yra nekilnojamojo turto savininko ar naudotojo, bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų (toliau – ir užsakovai) ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens (toliau – ir vykdytojas) susitarimas, jei kitaip nenumatyta įstatymais ar kitais teisės aktais. Taisyklių 11 punkte įtvirtinta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

Teismas, įvertinęs Nuostatus ir Taisykles sprendė, kad nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atlieka juridiniai asmenys, turintys šiam darbui licencijas, tačiau VĮ Registrų centrui nei Nuostatuose, nei Taisyklėse tokia kompetencija nesuteikta. Teismas pažymėjo, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015 m. birželio 8 d. išvadoje, išnagrinėjęs prašymą dėl Žemės sklypo ribų, matininkui J. M. paaiškino, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, matininkas žemės sklypo ribas privalo atstatyti, vadovaudamasis teritorijų planavimo dokumento sprendiniais (AB „Agregatas“ generaliniu planu), bei nurodė administracinių ribų tikslinimo tvarką. Be to, ir Registrų centras 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendime, remdamasis minėta išvada, nurodė, kad ši išvada yra skirta matininkui J. M., kuris atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus. Teismo vertinimu, pareiškėjui yra išaiškinta, kokia tvarka jis turi atlikti sklypo kadastrinius matavimus, todėl jis šiuo atveju turi teisę Nuostatuose ir Taisyklėse nustatyta tvarka kreiptis į kompetentingą subjektą tinkamai procedūrai įgyvendinti. Pareiškėjo teiginiai dėl suformuoto Žemės sklypo, suteikto adreso, negali paneigti kadastro tvarkytojo nustatytų aplinkybių, egzistavusių pareiškėjo prašymo pateikimo momentu bei negali paneigti kadastro tvarkytojo pareigos tikrinti duomenis ir, nustačius neatitiktį, jų neregistruoti. Kadangi Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teisės aktai nenustato pareigos inicijuoti Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių administracinių ribų tikslinimo, taip pat ir pareigos pažymėti Žemės sklypo ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, jei jos kerta administracinę ribą, tai pareiškėjo teiginius, kad atsakovas privalėjo pareiškėjo prašymą tenkinti ir apie tai informuoti Tarnybos teritorinį skyrių, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Pareiškėjas nenurodė, kokiu teisės aktu vadovaudamasis atsakovas turėjo atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus.

Teismas pažymėjo, jog VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendime Nr. VILKS-3969 nurodyta, kad remiantis Nuostatų 125 punktu, netikslumus turi ištaisyti žemės sklypo planą parengęs juridinis asmuo. Remiantis minėtu punktu, sprendime išaiškinta, kad kadastro tvarkytojas, kai negali žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje per 5 darbo dienas nuo žemės sklypo plano pateikimo parengia išvadą, nurodydamas tikrinto sklypo plano netikslumus, ir pateikia žemėtvarkos skyriui, nagrinėjamu atveju – NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriui, pastarasis per 20 darbo dienų nuo išvados gavimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Atsakovas 2015 m. rugpjūčio 31 d. raštu NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriui pranešė apie priimtą sprendimą pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis. Teismas konstatavo, kad atsakovas atliko Nuostatų 125 punkte nustatytus veiksmus. Todėl ne atsakovas, o NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius turi priimti sprendimą dėl būtinumo tikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Minėta, kad netikslumus turi ištaisyti žemės sklypo planą parengęs juridinis asmuo. Atsakovui šiuo atveju tokia pareiga nekyla.

Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas pagal jam suteiktą kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir priėmė teisingą sprendimą. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ginčijami sprendimai turi būti panaikinti. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamus Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. VILKS-3969 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. csprl-183, negali būti tenkinamas pareiškėjo išvestinis reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą pakeisti nekilnojamojo daikto – Žemės sklypo – kadastro duomenis.

Teismas byloje nustatė, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. VILRS-2089, atsižvelgus į tai, kad nepatikslinti Žemės sklypo kadastro duomenys, netenkintinas pareiškėjo prašymas įregistruoti sodo pastatą bei nuosavybės teises į šį nekilnojamojo turto objektą Nekilnojamojo turto registre. Minėtas sprendimas Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka turėjo būti skundžiamas Centriniam registratoriui ir tik vėliau teismui. Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimo privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka neskundė. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Akivaizdu, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą skundui paduoti dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. VILRS-2089 panaikinimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nebegali pasinaudoti privaloma įstatyme nustatyta ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 8 punktu, teismas bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą įregistruoti jo nuosavybės teisę į Žemės sklype esantį sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė.

III. Pareiškėjas S. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad kreipdamasis į teismą dėl ginčijamų sprendimų paaiškino, jog nuo sklypo įsigijimo momento (1996 m. rugpjūčio 28 d.) jis pats nei sklypo ploto, nei jo konfigūracijos jokiais sandoriais nekeitė. Pažymi, kad žemė įsigyta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. šio sandorio kontrahentu (pardavėju) plačiąja prasme buvo valstybė. Iš pirkimo-pardavimo sutarties akivaizdu, kad pardavėjas neinformavo pirkėjo apie tai, jog sklypą kerta dviejų administracinių vienetų (Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono) riba ir šis klausimas iškilo tik 2015 m., kuomet pareiškėjo užsakymu nustatyta tvarka buvo atlikti tikslieji sklypo matavimai, kurių pagrindu surinktus žemės sklypo kadastro duomenis 2015 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 49SK-1354-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo Nr. 155(kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtino NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjas. Per tą laiką (nuo sklypo įsigijimo momento) sklype įvyko vienintelė permaina – pastatytas sodo pastatas (unikalus Nr. 4400-1531-2086), kurio statyba užbaigta 2011 m. lapkričio 3 d. Tačiau šis pastatas neįregistruotas dėl to, kad esą neatlikti žemės sklypo, kuriame randasi pastatas, kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Pažymi, kad tokie matavimai atlikti, tačiau pakeitimus, kurie iš esmės susiję tik su sodo pastato statybos pabaigimu ir pareiškėjui priklausančios nuosavybės tikslinimu, tiek Vilniaus filialas, tiek Centrinis registratorius nepagrįstai atsisakė registruoti. Tokia situacija, kai pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį sklypą kerta dviejų administracinių vienetų riba, susiklostė be pareiškėjo valios.

Pažymi, kad kadastro tvarkytojas pareiškėjo prašymą pakeisti žemės sklypo kadastrinius duomenis išsprendė formaliai, kadangi nustatęs, kad žemės sklypo ribos kerta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribą, pagal Nekilnojamojo kadastro turto nuostatų 125 punktą, informavo pareiškėją apie atsisakymą tenkinti jo prašymą, apie nustatytus netikslumus ir apie tai, kad netikslumus turi ištaisyti žemės sklypą parengęs juridinis asmuo, nors, pareiškėjo įsitikinimu, kadastro tvarkytojui buvo ir yra aišku, kad šioje situacijoje sklypą parengęs juridinis asmuo plano netikslumų ištaisyti negali.

Akcentuoja, kad pareiškėjui jo padėtyje yra svarbu ne tai, kokiam administraciniam vienetui bus priskirtas visas jam priklausantis sklypas, jam svarbu, kad jis galėtų juo disponuoti be dirbtinai sudarytų kliūčių, o tokiomis kliūtimis yra nepagrįstas atsisakymas pakeisti sklypo kadastro duomenis, t. y. įregistruoti tiksliuosius žemės sklypo kadastrinius matavimus ir sodo pastatą sklype.

Pabrėžia, kad skunde pareiškėjas pateikė konkretų ginčijamo klausimo teisinį ir praktinį sprendimo variantą, kuris atitiktų teisingumo ir protingumo principams ir leistų išvengti kieno nors interesų pažeidimo, t. y., remdamasis teismo sprendimu, VĮ Registrų centras privalo pareiškėjo prašymo pagrindu pakeisti nekilnojamojo turto kadastro duomenis ir informuoti NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyrių apie kliūtis, paaiškėjusias tikrinant kadastro duomenis ir trukdančias sklypą pažymėti kadastro žemėlapyje tam, kad jos būtų pašalintos teisės aktų nustatyta tvarka keičiant administracinių vienetų ribas. Apie tai turėtų būti padarytos atitinkamos žymos nekilnojamojo daikto kadastro byloje.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad ginčo atveju nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) tvarkytojas nėra viešojo administravimo subjektas, atsakingas už Lietuvos Respublikos teritorinių vienetų administracinių ribų nustatymą, keitimą ar šių veiksmų atlikimo inicijavimą, taip pat nėra atlikęs jokių veiksmų ar priėmęs sprendimų, turėjusių įtakos Žemės sklypo suformavimui Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių administracinių vienetų teritorijų ribose, todėl nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti šį viešojo administravimo subjektą atlikti imperatyviosioms jo veiklą reglamentuojančioms teisės normoms prieštaraujančius veiksmus – pažymėti Žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje, kai jos kerta administracinių vienetų ribas, vien dėl to, kad šiuo metu pareiškėjas negali disponuoti šiuo Žemės sklypu ir jame pastatytais statiniais. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 10 straipsnis nustato, kad gyvenamųjų teritorijų ribas nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į savivaldybės tarybos siūlymą, pateiktą įvertinus vietos gyventojų nuomonę. Iš galiojančio teisinio reglamentavimo matyti, kad pareiškėjas dėl gyvenamosios teritorijos ribų keitimo visų pirma turi kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę, kurios teritorijoje yra įregistruotas Žemės sklypas ir kuriai teisės aktai suteikia teisę inicijuoti gyvenamosios teritorijos ribų pakeitimą, o ne reikalauti teismo ginti jo teises, pažeidžiant kitų teisės aktų reikalavimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo pridėtoje NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. birželio 8 d. išvadoje taip pat yra nurodyta, kad administracinės ribos tikslinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 651 patvirtintomis Gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklėmis, pareiškėjas siekia ginti savo teises ne teisės aktų nustatytu, o jo pageidaujamu būdu, todėl toks reikalavimas negali būti laikomas teisėtu, pagrįstu ir tenkintinu.

Atsakovas pažymi, kad teismas skundžiamu sprendimu bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją įregistruoti Žemės sklype esantį sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisę į jį, nutraukė nesilaikius teisės aktų nustatytos išankstinės tokio skundo nagrinėjimo tvarkos. Pareiškėjas jokių savo motyvų ir argumentų dėl šios teismo sprendimo dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo apeliaciniame skunde nenurodo, todėl nesant jokių pareiškėjo motyvų ir argumentų dėl šio skundžiamo sprendimo dalies nepagrįstumo ir neteisėtumo, skundžiamas sprendimas turi būti paliktas nepakeistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. VILKS-3969 bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. csprl-183, kuriais atsisakyta pakeisti pareiškėjo Žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre ir patikslinti pareiškėjo nuosavybės teises, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. VILKS-3969, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. csprl-183, įpareigojant VĮ Registrų centro Vilniaus filialą pakeisti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir patikslinti pareiškėjo nuosavybės teises, įregistruojant nekilnojamąjį daiktą – sodo pastatą 1S1/1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį tuo pačiu adresu. Pareiškėjas skunde teigė, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė Nekilnojamojo turto registre pakeisti žemės sklypo duomenis, įregistruoti sodo pastatą bei nuosavybės teises į jį, kadangi pareiškėjas, įsigijęs Žemės sklypą, nei jo ploto, nei konfigūracijos nekeitė, o tai, kad Žemės sklypas yra dviejų administracinių vienetų teritorijose ir jų riba kerta jam priklausantį sklypą, pareiškėjo kaltės nėra. Atsakovas nepagrįstai skundžiamuose sprendimuose nurodė, kad Žemės sklypo plano rengėjas privalo ištaisyti atsakovo nurodytus netikslumus, kadangi jie buvo padaryti nustatant Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono administracines ribas, todėl šių administracinių vienetų savivaldybės ir turi spręsti teritorijos ribų tikslinimo klausimą. VĮ Registrų centras privalo pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis ir informuoti NŽT prie ŽŪM apie kliūtis, trukdančias sklypą pažymėti kadastro žemėlapyje.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, vadovaudamasis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, konstatavo, kad atsakovas pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, kadangi nustatęs, jog pareiškėjo Žemės sklypo riba kerta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribą, o likusi dalis yra Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, turėjo pagrindą atsisakyti pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Atsakovui teisės aktai nenustato pareigos tikslinti Žemės sklypo plano netikslumus, todėl atsisakydamas atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, atsakovas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nepažeidė. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, administracinės bylos dalį įpareigoti atsakovą įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), esantį sodo pastatą, nutraukė.

Pareiškėjas, apeliacinį skundą iš esmės grįsdamas skunde pirmosios instancijos teismui pateiktais argumentais, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus pareiškėjo skundo argumentus, atspindinčius skundo esmę bei leidžiančius daryti priešingas išvadas nei padarė teismas. VĮ Registrų centras nei Centrinis registratorius nenurodė, kada ir kokiu teisiniu pagrindu, dėl kieno klaidos buvo nustatyta tokia administracinių vienetų riba, kuri kerta pareiškėjo Žemės sklypą. Šiuo atveju Žemės sklypo plano rengėjas atsakovo nurodytų trūkumų ištaisyti negali, tokia situacija susidarė ne dėl pareiškėjo kaltės, todėl klausimą turi spręsti valstybės institucijos. Atsakovas privalo pareiškėjo prašymo pagrindu pakeisti nekilnojamojo turto kadastro duomenis ir informuoti NŽT prie ŽŪM apie kliūtis, trukdančias pažymėti sklypą kadastro žemėlapyje.

Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei ginčo santykių kvalifikavimu ir nepaneigdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, atsako į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.

Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta bylos medžiaga bei pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, skundžiamu sprendimu atsisakydamas pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis pagal pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 21 d. prašymą, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, taip pat Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nuostatomis, be kita ko, patikrino ar Žemės sklypo ribos nekerta administracinių vienetų, ar nėra aplinkybių, trukdžių pažymėti nekilnojamojo daikto ribas kadastro žemėlapyje, ir, šiuo atveju, nustatęs, kad Žemės sklypo ribos kerta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribą, pagrįstai atsisakė pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Atsakovas skundžiamame sprendime pagrįstai, remdamasis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, nurodė, kad netikslumus turi ištaisyti žemės sklypo planą parengęs juridinis asmuo. Taip pat sprendime nurodyta, kad kadastro tvarkytojas tais atvejais, kai negali žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje, per 5 darbo dienas nuo žemės sklypo plano pateikimo parengia išvadą, nurodydamas tikrinto sklypo plano netikslumus, ir pateikia žemėtvarkos skyriui, nagrinėjamu atveju – NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriui, o šis per 20 darbo dienų nuo išvados gavimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Sprendime taip pat nurodė, kad per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo informuos Vilniaus miesto skyrių apie priimtą sprendimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas tinkamai atliko Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose jam pagal kompetenciją priskirtus veiksmus. Pareiškėjo tiek skunde, tiek ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas privalo pareiškėjo prašymo pagrindu pakeisti nekilnojamojo turto kadastro duomenis ir informuoti NŽT prie ŽŪM apie kliūtis, trukdančias pažymėti sklypą kadastro žemėlapyje, nepagrįsti, kadangi teisės aktai tokios pareigos VĮ Registrų centro Vilniaus filialui nenustato. Atsakovas, kaip nustatyta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 125 punkte, 2015 m. rugpjūčio 31 d. raštu informavo NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrių apie priimtą sprendimą atsisakyti pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre. Kaip pagrįstai skundžiamuose sprendimuose nurodė pirmosios instancijos teismas bei Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, administracinės ribos tikslinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu bei Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklėmis, atsakovui teisės aktai nenustato pareigos ir nesuteikia teisės nustačius, šiuo atveju, matininko parengto Žemės sklypo plano netikslumus, inicijuoti jų tikslinimą arba tenkinti pareiškėjo prašymą nepaisant to, kad Žemės sklypo ribos kerta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribą, ir informuoti NŽT prie ŽŪM apie priežastis, kurios trukdo pažymėti sklypą kadastro žemėlapyje.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių argumentų dėl sprendimo dalies, kurioje administracinės bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją įregistruoti Žemės sklype esantį sodo pastatą ir nuosavybės teisę į jį, nutraukta nesilaikius teisės aktų nustatytos išankstinės skundo nagrinėjimo tvarkos, nenurodė, todėl dėl šios sprendimo dalies apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. N. (S. N.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė