Legislator Case Law & Legislation
1bfbfe7f-7009-42b8-8cb5-c86c2bce8d31 AI generated

1bfbfe7f-7009-42b8-8cb5-c86c2bce8d31 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 1bfbfe7f-7009-42b8-8cb5-c86c2bce8d31
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ieškinys yra visiškai nepagrįstas. Ginčo turtas laikytinas nedaliuoju daiktu, todėl reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į jo dalį negali būti tenkinamas. Be to, ieškovas nenurodė, kaip turtas turėtų būti naudojamas, todėl net tenkinus ieškinį, būtų neaiški naudojimosi juo tvarka.

Legislator headnote

AI generated

1bfbfe7f-7009-42b8-8cb5-c86c2bce8d31 · Lietuvos apeliacinis teismas: Ginčo turtas laikytinas nedaliuoju daiktu, todėl reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į jo dalį negali bÅ«ti tenkinamas. Be to, ieÅ¡kovas nenurodė, kaip turtas turėtų bÅ«ti naudojamas, todėl net tenkinus ieÅ¡kinį, bÅ«tų neaiÅ¡ki naudojimosi juo tvarka.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „KAVASKA“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl lizingo sutarties sÄ lygos pripažinimo negaliojančia ir nuosavybės teisės pripažinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pagrindinis ginčas tarp Å¡alių kilo dėl lizingo sutarties sÄ lygos pripažinimo negaliojančia ir nuosavybės teisės į dalį lizinguoto turto pripažinimo. IeÅ¡kovas LUAB „KAVASKA“ nurodė, kad atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ nupirko iÅ¡ jo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ sandėlius, o vėliau juos lizingavo ieÅ¡kovui, tai yra Å¡alys sudarė grįžtamojo lizingo sutartį. Prasidėjus ekonominei krizei, ieÅ¡kovas pradėjo vėluoti mokėti lizingo įmokas, dėl ko atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė lizingo sutartį ir atsiėmė turtÄ . IeÅ¡kovo nuomone, aptariamos lizingo sutarties sÄ lyga, kad sutarties nutraukimo atveju nėra grÄ Å¾inamos turto iÅ¡pirkimo įmokos, yra neteisėta, todėl turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia. Tai padarius, ieÅ¡kovui proporcingai jo sumokėtų lizingo įmokų dydžiui turėtų bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė į 61/100 dalį lizinguotų sandėlių. IeÅ¡kovas taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui disponuoti ginčo turtu. Savo praÅ¡ymÄ argumentavo tuo, kad atsakovas ketina turtÄ perleisti tretiesiems asmenimis, kÄ padarius sprendimo įvykdymas dėl įstatyme įtvirtintos sÄ Å¾iningų įgijėjų apsaugos taptų neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, nepranešęs atsakovui, ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkino ir uždraudė atsakovui parduoti, dovanoti, mainyti, įkeisti ar kitaip disponuoti ginčo turtu. Teismas nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina atsakovo ketinimÄ perleisti turtÄ tretiesiems asmenims, o kad tam bÅ«tų užkirstas kelias, reikalinga taikyti praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, nesprendžia ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo, nes tai daroma tik priimant sprendimÄ . Teismas taip pat nurodė nepranešęs atsakovui apie praÅ¡ymo nagrinėjimÄ , nes egzistavo grėsmė, kad tai bÅ«tų sutrukdę laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai

Apeliantas UAB „Swedbank lizingas“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, o praÅ¡ymo netenkinus – įpareigoti ieÅ¡kovÄ Ä¯mokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 20 000 Lt galimų apelianto nuostolių atlyginimui užtikrinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Ieškinys yra visiškai nepagrįstas. Ginčo turtas laikytinas nedaliuoju daiktu, todėl reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į jo dalį negali būti tenkinamas. Be to, ieškovas nenurodė, kaip turtas turėtų būti naudojamas, todėl net tenkinus ieškinį, būtų neaiški naudojimosi juo tvarka.

2. Teismas pažeidė teisingumo, proporcingumo ir ekonomiÅ¡kumo principus. Pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones buvo apribotos apelianto teisės pelningai panaudoti ginčo turtÄ ir tokiu bÅ«du sumažinti dėl lizingo sutarties nutraukimo patirtus nuostolius. Be to, nors ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti nuosavybės teisę tik į dalį turto, teismas nepagrįstai uždraudė disponuoti visu turtu. Teismas atsižvelgė tik į ieÅ¡kovo interesus. Å iuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių tikslas galėjo bÅ«ti pasiektas ir taikant mažiau apelianto teises pažeidžiančias laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas pažeidė ekonomiÅ¡kumo principÄ , nes įpareigojo turtÄ perduoti jį gadinančiam asmeniui.

4. Teismas nepagrįstai nepranešė apie ieÅ¡kovo praÅ¡ymo nagrinėjimÄ . Teismas nenurodė nei vieno argumento, galinčio patvirtinti įtarimÄ , kad apeliantas galėtų trukdyti bylos nagrinėjimui ar piktnaudžiauti teisėmis. Jei bÅ«tų praneÅ¡ta apie praÅ¡ymÄ , apeliantas bÅ«tų galėjęs pateikti visus Å¡iame skunde iÅ¡dėstytus argumentus. Kadangi buvo pažeista nutarties priėmimo procedÅ«ra, ji turėtų bÅ«ti panaikinta.

5. Teismas privalėjo įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti galimų apelianto nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ . Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantas negali sumažinti savo nuostolių, taip pat pelningai naudoti turtÄ . Pajamų negavimas laikytinas apelianto nuostoliais. Be to, apeliantas turi prižiÅ«rėti ginčo turtÄ , mokėti su juo susijusius mokesčius. Kadangi galutinis ginčo iÅ¡sprendimas užtruks ne mažiau nei dvejus metus, apelianto nuostoliai dėl turto nuvertėjimo, iÅ¡laidų turto iÅ¡saugojimui, mokesčių ir negautų pajamų bus ne mažesni kaip 20 000 Lt.

6. IeÅ¡kovas, pateikdamas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, piktnaudžiavo savo teise, todėl teismas turėjo atsisakyti jÄ ginti.

 IeÅ¡kovas LUAB „KAVASKA“ praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepime pateikiami tokie argumentai:

1. Apelianto reikalavimas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo negali bÅ«ti jo atskirojo skundo dalykas, nes tokio klausimo pirmosios instancijos teismas nesprendė. Su Å¡iuo praÅ¡ymu apeliantas turėtų kreiptis į bylÄ nagrinėjantį teismÄ .

2. Apelianto argumentai dėl ginčo turto nedalumo nesusiję su jo skundo reikalavimais. Ieškovas prašo ne atidalyti nuosavybės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o tapti turto bendrasavininkiu.

3. Teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis yra tinkama. Tenkinus ieÅ¡kinį, Å¡alys taptų turto bendrasavininkiais. Kadangi susitarimo tarp Å¡alių dėl ginčo turto naudojimosi tvarkos nėra, kyla reali grėsmė, kad atsakovas trečiajam asmeniui perleis vertingesnę turto dalį, kas pažeistų ieÅ¡kovo interesus ir apsunkintų bÅ«simo teismo sprendimo įgyvendinimÄ .

4. Teismas apribojo tik disponavimo teisę, todėl apeliantas gali mažinti savo nuostolius turtÄ naudodamas ir valdydamas. Kita vertus, apelianto nuostolių faktas kol kas apskritai nėra įrodytas. BÅ«tent teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, užkirto keliÄ nuostoliams atsirasti, nes apeliantas ketino turtÄ parduoti pusvelčiui.

5. Apelianto teiginys dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis yra nepagrįstas. Ieškovo teisės yra grubiai pažeistos ir jis turi visas teisines prielaidas kreiptis teisminės gynybos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje nebuvo bÅ«tinumo imtis ieÅ¡kovo praÅ¡omo draudimo apeliantui disponuoti ginčo turtu.

Apeliantas neslepia, kad turtÄ , į kurio dalį ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti nuosavybės teisę, ketina perleisti. Akivaizdu, kad turto perleidimo atveju galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas bÅ«tų apsunkintas arba apskritai taptų neįmanomas. Taigi, vertinant tik Å¡ias aplinkybes, pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iÅ¡ tiesų egzistuoja (CPK 144 str. 1 d.). Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, toks vertinimas yra pavirÅ¡utiniÅ¡kumas, nes neatspindi Å¡io ginčo specifikos.

Visų pirma būtina pažymėti, kad ieškovas yra bankrutavusi įmonė. Todėl visiškai suprantama, kad ieškovas, net tenkinus ieškinį, jam priteistu nekilnojamuoju turtu nei pagal tiesioginę paskirtį, nei kitokiu būdu iš esmės nesinaudos. Be to, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad nurodytas turtas ieškovo veikloje būtų naudojamas ir šiuo metu. Akivaizdu, kad priteistas turtas bus perleistas, o už jį gautos lėšos bus naudojamos atsiskaitymams su įmonės kreditoriais. Teisėjų kolegijos manymu, šios aplinkybės leidžia teigti, kad, vertinant

ieÅ¡kovo interesÄ plačiÄ ja prasme – siekį gauti lėšų už įgysimÄ turtÄ ir iÅ¡ jų

atsiskaityti su kreditoriais, ginčo turto perleidimas jo nepaneigs, nes ieÅ¡kovas savo teises tokiu atveju galės apginti ir kitais bÅ«dais, pavyzdžiui, reikalauti apelianto atlyginti tretiesiems asmenims perleisto turto vertę.Pažymėtina, ad byloje nėra jokių duomenų, kad nurodytų ieÅ¡kovo piniginių reikalavimų tenkinimÄ galėtų apsunkinti apelianto turtinė padėtis ar kitos reikÅ¡mingos aplinkybės.

Antra, draudimas disponuoti ginčo turtu neabejotinai varžo apelianto teises, nes pastarasis, kaip lizingo veikla užsiimanti įmonė, iÅ¡ esmės nėra suinteresuotas valdyti ir naudoti šį turtÄ pagal tiesioginę paskirtį. Pagrindinis jo tikslas – perleisti turtÄ ar vėl jį lizinguoti, taip kompensuojant praradimus dėl anksčiau laiko su ieÅ¡kovu pasibaigusios lizingo sutarties ir gaunant pelnÄ . Pažymėtina, kad ginčo, jog lizingo sutartis pagrįstai nutraukta dėl ieÅ¡kovo kaltės, Å¡ioje byloje nėra.

Trečia, paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas grindžiamos dviem prielaidomis: pirma, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys bus patenkintas, ir, antra, egzistuoja grėsmė, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas apsunkins teismo sprendimo įvykdymÄ arba padarys jį neįmanomu. Taigi, kaip taisyklė, atsakovui taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, jo teisės varžomos nežinant, ar jis iÅ¡ tiesų pažeidė ieÅ¡kovo teises. Todėl, sprendžiant dėl bÅ«tinumo imtis priemonių, labai svarbu vadovautis Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo ir ekonomiÅ¡kumo principais. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus pirmosios instancijos teismas atmetė, Å¡is sprendimas apskųstas apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, egzistuojanti ieÅ¡kovo galimybė savo tikruosius interesus įgyvendinti pasinaudojant ir kitais teisiniais gynybos bÅ«dais ir apeliantui laikinosiomis apsaugos priemonėmis sukeliami nepatogumai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones. Å ios priemonės naikintinos, o ieÅ¡kovo praÅ¡ymas jas taikyti atmestinas. Priėmus tokį sprendimÄ , teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, nes jie nebėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK

337 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti, o ieÅ¡kovo LUAB „KAVASKA“ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemonės atmesti.

Nutartį siųsti šalims ir Turto arešto aktų registrui.

Teisėjai

Algirdas Gailiūnas

Audronė Jarackaitė

Vigintas Višinskis