1bfb43d6-c075-4aa0-b8bf-9ec47b3c8445 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-408-659/2019 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01454-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1.; 21.10.4 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2019 m. lapkričio 28 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. T., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R.

T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-08-30 nutarimo pakeitimo. Teismas n u s t a t ė : R. T. 2019-08-30 Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11029-2019 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį - 800 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių. 2019-09-13 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose gautas R.

T. skundas, kuriuo praÅ¡oma Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2019-08-30 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11029-2019 paskirtÄ nuobaudÄ pakeisti, t.y. neskirti specialiosios teisės atėmimo arba sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminÄ . Skundas grindžiamas tuo, kad vairuotojo pažymėjimas jam labai svarbus, nes tiesiogiai susijęs su pagrindiniu pajamų Å¡altiniu. Dirba nuomojamose patalpose už Vilniaus miesto ribų, pagal verslo lidijimÄ , užsiima automobilių remontu.

Nurodo, kad priimtus automobilius remontui reikia pristatyti į įvairias automobilių remonto dirbtuves, esančias skirtingose Vilniaus miesto ir rajono ribose. Praradus teisę vairuoti, netektų pagrindinio pajamų Å¡altinio ir galimybės iÅ¡laikyti sunkiai, reta kraujo liga sergančiÄ motinÄ , kuriÄ taip pat tenka vežti ir į gydymo įstaigas. Jo vairavimo stažas 29 m, per šį laikotarpį nėra turėjęs jokio pobÅ«džio nuobaudų. Dėl padaryto nusižengimo nuoÅ¡irdžiai gailisi, paskirtÄ baudÄ sumokėjo.

Prie skundo prideda nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Institucija atsiliepime nurodė, kad su R. T. skundo reikalavimais nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas padarė grubų teisės pažeidimÄ , tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Be to, žinojo, kad už veikÄ , kuriÄ jis padarė yra taikomas specialiosios teisės atėmimas, todėl turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes, tačiau jų nepaisė, o tai, kad neneigia nusižengimo, gailisi, sumojėjo nutarimu paskirtÄ baudÄ , turi ilgametį vairavimo staÅ¾Ä , kad teisė vairuoti transporto priemones rekalinga susisiekimui darbo funkcijoms vykdyti, rÅ«pinimuisi artimaisiais, nesudaro pagrindo keisti nutarimÄ ir neskirti administracinio poveikio priemonės ar trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminÄ .

PraÅ¡o palikti Institucijos priimtÄ nutarimÄ nepakeistÄ . Teismo posėdžio metu R. T. skundÄ palaikė ir parodė, kad buvo sulaikytas, važiavo ir pats nesitikėjo, kad galėtų bÅ«ti neblaivus. PrieÅ¡ tai dienÄ vartojo alkoholį, bet buvo praėję 12 val., su draugais iÅ¡simaudė jÅ«roje, visiÅ¡kai nejautė, kad galėtų bÅ«ti neblaivus, ir tada nusprendė važiuoti namo. Jis net negali paaiÅ¡kinti, kaip taip įvyko, kad įpÅ«tė, bet po to jis nuvyko į ligoninę, kur jam buvo nustatytas 0,21 prom. neblaivumas.

Ä® gydymo įstaigÄ nuvyko po 1,5 h, bet taip atsitiko todėl, kad jis ne vietinis, važiavo į narkologijos klinikÄ priduoti kraujÄ , ten nedirbo, tada nuvažiavo į Respublikinę ligoninę, kur pasakė, kad neatlieka tokių tyrimų ir nukreipė važiuoti į Universitetinę ligoninę,ten irgi ne iÅ¡kart surado į kuriÄ ligoninę reikia eiti, todėl tas laikas toks ir susidarė. Administracinio nusižengimo protokolÄ surašė iÅ¡ karto. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimÄ Ä¯statymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) jÄ paskyrė institucija (pareigÅ«nas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Administracine tvarka asmuo gali bÅ«ti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivÅ«s (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Taigi, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties bÅ«tinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal Å¡iÄ normÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus (jam turi bÅ«ti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014).

Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ANK 422 straipsnio 2 dalis inter alia numato, kad motociklų vairuotojams yra draudžiamas bet koks promilių kiekis. Tiek iÅ¡ skundo turinio, tiek iÅ¡ paties pareiÅ¡kėjo teisme duotų paaiÅ¡kinimų matyti, kad R. T. neneigia padaręs administracinį nusižengimÄ , tačiau nesutinka su paskirta nuobauda – specialiosios teisės atėmimu. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 2019-08-18 11.57 val. policijos pareigÅ«nų alkotesteriu nustatytas R. T. 0,49 + 0,02 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 15,16), iÅ¡ 2019-08-18 medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 179 matyti, kad 13.40 val.

R. T. nustatytas 0,21 promilių, o 13.55 val. – 0,19 promilių girtumas (b. l. 13-14). Byloje esančioje specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 5947/2019(01) matyti, kad 2019-08-18 13.43 val. paimtame R. T. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0.21 prom. etilo alkoholio. Pirmiausia, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2006-05-12 LR Vyriausybės nutarimÄ Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatytmo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019-04-01) 29 punktÄ , asmuo nesutinkantis su tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros, atliktos policijos, rezultatais, ne vėliau kaip per valandÄ po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiÅ«ra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ydamas atlikti medicininę apžiÅ«rÄ jo lėšomis.

Å iame teisės akte nenumatyta iÅ¡imčių, kad dėl tam tikrų aplinkybių asmuo galėtų į medicinos įstaigÄ atvykti ir vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad R. T. į gydymo įstaigÄ atvyko praėjus nuo neblaivumo nustatytmo 1 val. 46 min, konstatuotina, kad jis pažeidė minėtÄ LR Vyriausybės nutarimo nuostatÄ , ir todėl jo iniciatyva atliktas neblaivumo nustatymas medicinos įstaigoje nevertintinas. Å iame kontekste pažymėtina tai, kad Letuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistÄ patikrinimo procedÅ«rÄ , paprastai geriausiai atspindi asmens bÅ«senÄ vairavimo metu, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ Â tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiÅ«ros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikÅ¡mingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieÅ¡ tam tikrÄ laiko tarpÄ , taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie, kaip minėta, taip pat turi bÅ«ti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). 2019-10-29 ekspertizės akte Nr. EG 2082/2017 (03) nurodyta, kad 2019-08-18 11.57 val.

R. T. kraujyje galėjo bÅ«ti nuo 0,39‰ iki 0,65‰ (b. l. 38-39). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų alkotesterio užfiksuotų rodmenų teisingumÄ (alkotetserio patikros sertifikatas galioja iki 2019-12-18 (b. l. 19)), taip pat, kad ekspertizės akte pateikta iÅ¡vada dėl etilo alkoholio kiekio kraujyje, neprieÅ¡tarauja alkotesterio rezultatams, bei kad patikrinimas bÅ«tų buvęs atliktas pažeidiant teisės aktų reikalavimus, darytina neabejotina iÅ¡vada, kad patikrinimo metu, pareiÅ¡kėjas transporto priemonę vairavo neblaivus.

Tokia jo veika kvalifikuota pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, tinkamai. Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , teismas sprendžia, kad iÅ¡skirtinių aplinkybių Å¡ioje byloje nenustatyta. Ä® tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, buvo atsižvelgta administracinės nuobaudos skyrimo procese, nes institucija R. T. paskyrė Å¡velniausiÄ nuobaudÄ . Atkreiptinas dėmesys, ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas vairavo moticiklÄ KAWASAKI Z 650, o pagal ANK 422 straipsnio 2 dalį, Å¡ios transporto priemonės rÅ«Å¡ies vairuotojai privalo moticiklÄ vairuoti visiÅ¡kai blaivÅ«s, nes atsakomybė pagal Å¡io straipsnio dalį kyla, kai neblaivumas yra nustatomas virÅ¡ 0 prom. iki 0,4 prom.

PareiÅ¡kėjui, įvertinus paklaidÄ , nustatytas 0,47 prom. girtumas, kuris virÅ¡ija ANK 422 straipsnio 2 dalyje numatytÄ maksimaliÄ girtumo ribÄ , t.y. 0,4 prom., todėl teismas Å¡iuo atveju negali daryti iÅ¡vados, kad R. T. tik nežymiai virÅ¡ijo leistinÄ ribÄ . ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, o vien tas faktas, kad R. T. sėdo už vairo bÅ«damas neblaivus, neįsitikinęs savo bÅ«sena, įrodo tai, jog administracinį nusižengimÄ jis padarė tyčia.

Pastarojo argumentai, jog prieÅ¡ vairuodamas jis manė, kad vairuoti gali, nes jautėsi gerai, parodo tai, kad R. T. nevertina savo veiksmų kaip ypatingai pavojingų, keliančių grėsmę ne tik jam, bet ir kitų asmenų saugumui. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodyta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui, rÅ«pintis artimaisiais, teismų praktikoje nelaikytina iÅ¡imtine, sudarančia pagrindÄ taikyti Å¡velnesnes nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad aplinkybės, susijusios su teisės vairuoti transporto priemonės reikalingumu susisiekimu, rÅ«pinantis Å¡eimos nariais, savaime nepripažįstamos ypatingomis, turinčiomis lemti iÅ¡skirtinai Å¡velnios nuobaudos taikymÄ . Aplinkybės, susijusios su darbine veikla, mamos sveikata, pareiÅ¡kėjui buvo žinomos ir prieÅ¡ darant nusižengimÄ , tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl KET pažeidimo.

Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra bÅ«tina dėl darbo pobÅ«džio, turi bÅ«ti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti Å¡ios specialiosios teisės netekimÄ . Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.

Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu bÅ«du, įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes prieÅ¡ingu atveju ji bÅ«tų beprasmiÅ¡ka.

Teismas sutinka, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės, R. T. negalės tinkamai vykdyti darbinių funkcijų, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones dėl tinkamų darbo funkcijų įgyvendinimo yra bÅ«tina, kaip protingas ir atsakingas asmuo, pats turi bÅ«ti suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie nulemtų Å¡ios specialiosios teisės netekimÄ . Ta aplinkybė, jog transporto priemonę R. T. vairavo neblaivus parodo, kad Å¡ia teise jis naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatÅ«s padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai bÅ«tina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad R. T. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumÄ , jo asmenybę bei jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-08-30 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas galioti. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, n u t a r i a : palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-08-30 nutarimÄ Â administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11029-2019 nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R.

T. skundo netenkinti. Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Violeta BalčiÅ«nienė