1bfacd4c-d4ce-488e-809e-8dd48f35ae79 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                           Civilinė byla Nr. 2A-954-569/2015                               Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03213-2014-2Procesinio sprendimo kategorija:3.3.1.18; 3.3.1.21; (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 5 d.Å iauliai              Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičius, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės,          teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

K. apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-06-12 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-102-715/2015 pagal ieÅ¡kovo D. K. ieÅ¡kinį bei patikslintus ieÅ¡kinius atsakovui UAB „Transportera“ dėl nuÅ¡alinimo nuo (duomenys neskelbtini) pareigų pripažinimo neteisėtu, pravaikÅ¡tų pripažinimo neteisėtomis, atleidimo iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį, neiÅ¡mokėto atlyginimo, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos bei atlyginimo už nepanaudotas atostogas priteisimo.Kolegija nagrinėdama civilinę bylÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas D.

K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, vėliau juos tikslino, praÅ¡ydamas: pripažinti jo nuÅ¡alinimÄ nuo UAB „Transportera“ (duomenys neskelbtini) pareigų neteisėtu; sprendimus bei kitus dokumentus, kuriais ieÅ¡kovui skirtos pravaikÅ¡tos nuo 2014-08-25 iki 2014-08-29 ir nuo 2014-11-03 iki 2014-11-20, pripažinti negaliojančiais ir priteisti darbo sutartyje nurodytÄ atlyginimÄ už Å¡iuos laikotarpius; pripažinti už 2014 m. rugpjūčio mėnesio apskaičiuotÄ darbo užmokestį neteisingu ir įpareigoti užmokestį perskaičiuoti bei pateikti VSDFV teisingus duomenis, pripažinti, jog dėl susiklosčiusios situacijos ieÅ¡kovas nebegali dirbti UAB „Transportera“ (duomenys neskelbtini) ir atleisti jį iÅ¡ darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį arba pagal teismo sprendimÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ teisingai perskaičiuotÄ atlyginimÄ nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat atlyginimÄ už nepanaudotas atostogas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ , nurodytÄ DK 140 straipsnyje 3 punkte; teismo sprendimÄ vykdyti skubiai dėl darbo užmokesčio priteisimo ir dėl darbo sutarties nutraukimo; atnaujinti DK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ terminÄ , kreiptis į teismÄ dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo pripažinimo neteisėtu.

Nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 19 d. apie 16 val. ieÅ¡kovas, kaip UAB „Transportera“ (duomenys neskelbtini), atsisakė pasiraÅ¡yti ES paramos projekto iÅ¡laidų patvirtinimo dokumentus. IeÅ¡kovui atsisakius tai daryti, akcininkas S. R. dviprasmiÅ¡kai pasakė, kad tolimesnis darbas bendrovėje ieÅ¡kovui nebeįmanomas. IeÅ¡kovui, 2014 m. rugpjūčio 20 d. slaugant sergančiÄ dukrÄ , apie tai praneÅ¡us atsakovo akcininkui, S. R. per kompiuterinę programÄ â€žSkype“ pareikalavo, jog ieÅ¡kovas tuoj pat sugrÄ Å¾intų visas darbo priemones.

TÄ pačiÄ dienÄ buvo atjungtas ieÅ¡kovo darbo elektroninis paÅ¡tas, prieiga prie įmonės serverio, o įmonės darbuotojams, tai yra ieÅ¡kovo pavaldiniams, per kompiuterinę programÄ â€žSkype“ S. R. nurodė su ieÅ¡kovu nebebendrauti ir jis įmonėje nebedirba. (duomenys neskelbtini) K. V. uždraudė ieÅ¡kovui teikti bet kokiÄ finansinę informacijÄ apie įmonės veiklÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovo, kaip įmonės (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai buvo atimti jo, kaip (duomenys neskelbtini), įgaliojimai kontroliuoti įmonės ir įmonės darbuotojų veiklÄ .

IeÅ¡kovas teigia, jog jis nėra atleistas iÅ¡ darbo, tačiau realiai ir neteisėtai jis yra nuÅ¡alintas nuo darbo.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovui, kaip atsakovo (duomenys neskelbtini) , yra žinoma apie įmonės dalyvavimÄ ES paramos projektuose, jis atsakovo vardu yra pasirašęs reikiamas sutartis, todėl ieÅ¡kovo atsisakymas pasiraÅ¡yti tarpinius Å¡ių projektų dokumentus yra nesuvokiamas ir nesuprantamas. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas niekada nebuvo ir nėra nuÅ¡alintas nuo darbo.

IeÅ¡kovas iki Å¡iol yra atsakovo (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis su ieÅ¡kovu nėra nutraukta, todėl jis turi vykdyti Å¡ia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. PravaikÅ¡tos ieÅ¡kovui buvo įforminamos, nes jis neatvyko į darbÄ , nepateikė atsakovui paaiÅ¡kinimų ir įrodymų dėl nebuvimo darbe. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė Mažeikių rajono apylinkės teismas ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo D. K. atsakovui UAB „Transportera“ 1449,22 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo D.

K. į valstybės biudžetÄ 11,99 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas 2014-10-08 pateikdamas ieÅ¡kinį dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo, praleido vieno mėnesio terminÄ , tačiau, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovas pirma kreipėsi į Valstybinę darbo inspekcijÄ , kur jam buvo paaiÅ¡kinta, jog reikia kreiptis į teismÄ , ir todėl buvo pavėluotai pateiktas ieÅ¡kinys, teismas atnaujino ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismas vertino, kad byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, įrodančio faktÄ , kad ieÅ¡kovui nuvykus į darbo vietÄ nebuvo suteiktos darbo priemonės ir ieÅ¡kovas negalėjo atlikti darbo sutartyje numatytų funkcijų ir pareigų.

Nustatė, kad akcininkas raÅ¡tu nėra iÅ¡reiÅ¡kęs valios atÅ¡aukti vadovÄ , sustabdyti jo įgaliojimus, nuÅ¡alinti nuo darbo. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas įsipareigojimo ne vėliau kaip pirmÄ jÄ nebuvimo darbe dienÄ pateikti darbdaviui informacijÄ apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ , neatvykimo priežastis ir numatomÄ nebuvimo darbe trukmę bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus nevykdė, atsakovui nepateikė dokumentų, įrodančių priežastis dėl jo nebuvimo darbe, todėl vertino, kad atsakovas teisėtai žymėjo pravaikÅ¡tas.

Pažymėjo, kad kiti ieÅ¡kinio reikalavimai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ pirmųjų dviejų, pavyzdžiui, ieÅ¡kovÄ atleisti pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, priteisti DK 140 straipsnio 3 punkte nurodytÄ kompensacijÄ , ir pan., todėl jie netenkinti, nes jie taikomi, kai nėra darbuotojo kaltės ir jiems taikoma iÅ¡ankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmėApeliaciniu skundu ieÅ¡kovas D. K. praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-06-12 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti; iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteisti atstovavimo teisme iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais:Teismas netinkamai ir nevisapusiÅ¡kai įvertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalies nuostatas, ginčo kontekste netinkamai aiÅ¡kino ir taikė DK 123 straipsnį. Teismas nepakankamai motyvavo sprendimÄ .Teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal DK 123 straipsnio 2 dalį nuÅ¡alinimas turi bÅ«ti įforminamas raÅ¡ytiniu nurodymu.

Apelianto nuomone, minėtas straipsnis reglamentuoja nuÅ¡alinimÄ nuo darbo pagal pareigÅ«nų ar organų reikalavimÄ , kuris turi bÅ«ti raÅ¡ytinis. Å i dalis nėra taikoma nuÅ¡alinimui darbdavio iniciatyva, nes tokiam nuÅ¡alinimui taikoma DK 123 straipsnio 1 dalis, o nei Å¡ioje straipsnio dalyje, nei kitame straipsnyje nėra įtvirtinta, kad nuÅ¡alinimÄ darbdavys visais atvejais privalo įforminti sprendimu ar įsakymu. Teismas tik formaliai cituoja Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, reglamentuojančias dalyvio ir bendrovės vadovo teises ir pareigas, atsakomybę, tačiau visiÅ¡kai nevertino susiklosčiusios faktinės situacijos.

Teismas nevertino svarbios aplinkybės, kad liudytoja A. S. patvirtino, jog S. R. nurodė iÅ¡mesti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ „Skype“ pokalbių grupės. Liudytojai byloje patvirtino, kad akcininkas buvo nurodęs, kad ieÅ¡kovas įmonėje nebedirba, kad darbuotojai jam nebegali teikti informacijos ir pan. Teismas nepagrįstai atmetė Valstybinės darbo inspekcijos sprendimÄ , kaip neturintį prejudicinės galios, ir iÅ¡ viso Å¡io sprendimo bei jame konstatuotų aplinkybių nevertino. Apelianto nuomone, tai yra esminis įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimas, esminis CPK 197 straipsnio 2 dalies pažeidimas, turėjęs įtakos neteisingoms iÅ¡vadoms.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas nuo 2014-08-25 savo darbo vietoje nebuvo pasirodęs, savo darbo funkcijų nevykdė; ieÅ¡kovas įsipareigojimo – ne vėliau kaip pirmÄ jÄ nebuvimo darbe dienÄ pateikti darbdaviui informacijÄ apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ , neatvykimo priežastis ir numatomÄ nebuvimo darbe trukmę bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus, nevykdė, atsakovui nepateikė dokumentų, įrodančių priežastis dėl jo nebuvimo darbe, todėl atsakovas teisėtai žymėjo pravaikÅ¡tas.

Pažymi, kad ieÅ¡kovas byloje įrodinėjo, jog negali vykdyti darbo funkcijų dėl atsakovo ir trečiojo asmens kaltės, t. y. dėl vienintelio akcininko ir įmonės savininko kaltės, tyčia tam sudaromų kliūčių. Teismas, vertindamas pravaikÅ¡tų teisėtumÄ , privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad pravaikÅ¡tos ieÅ¡kovui buvo įformintos be reikalavimo pasiaiÅ¡kinti, be ieÅ¡kovo informavimo, privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovas ieÅ¡kovui pravaikÅ¡tas žymėjo, net ir jam dalyvaujant teismo posėdyje, Å¡ios bylos nagrinėjime.

Teismas visiÅ¡kai nevertino „skype“ pokalbių įrašų, kurie patvirtina ieÅ¡kovo teiginius apie tai, kad jam akcininkas S. R. nurodė nesirodyti darbe, kad nurodė grÄ Å¾inti visas darbo priemones. Teismas savo sprendime cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , bylose, kurių nagrinėjimo dalykai iÅ¡ esmės skiriasi nuo Å¡ios bylos. Atsakovas UAB „Transportera“ ir trečiasis asmuo S. R. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo D. K. apeliacinį skundÄ atmesti, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas atsakovo ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas ir trečiasis asmuo nurodo, kad ieÅ¡kovas neatsižvelgia į bylos esmę – ar ieÅ¡kovas buvo nuÅ¡alintas nuo darbo, kada konkrečiai buvo nuÅ¡alintas ir kuriam laikui.

Visi kiti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai yra iÅ¡vestiniai ir priklauso nuo minėtų klausimų iÅ¡sprendimo. Byloje nekilo ginčo, kad įstatyme numatytų pagrindų nuÅ¡alinimui nebuvo. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad jam ir po kreipimosi į darbo inspekcijÄ dėl jo neaiÅ¡kaus statuso bei po trečiojo asmens 2014-10-06 raÅ¡to, kad jis nėra nuÅ¡alintas, buvo sudarytos kokios nors kliÅ«tys dirbti. Atsakovo ir trečiojo asmens nuomone, iÅ¡ ieÅ¡kovo veiksmų matyti, kad jis pats nebuvo suinteresuotas grįžti į darbÄ , nuo pat pradžios siekė bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo palankesnėmis sÄ lygomis.

Atsakovo ir trečiojo asmens nuomone, tai, kad teismas Darbo inspekcijos sprendimu nesirėmė kaip vieninteliu įrodymu, nereiÅ¡kia, kad jis buvo neįvertintas. Pats pravaikÅ¡tų fiksavimo faktas tik patvirtina, o ne paneigia aplinkybę, kad ieÅ¡kovas nebuvo ir nėra nuÅ¡alintas nuo darbo. Apelianto teiginys, kad pravaikÅ¡tos jam buvo skiriamos jo neinformavus, nesuteikiant galimybės pasiaiÅ¡kinti, yra melagingas, tÄ patvirtina – raÅ¡ytiniai įrodymai: S. R. reikalavimai ieÅ¡kovui pasiaiÅ¡kinti dėl neatvykimo į darbÄ .

Nurodo, kad ieÅ¡kovas buvo paÅ¡alintas tik iÅ¡ vienos „Skype“ pokalbių grupės, nors jų buvo daugiau. Nurodo, kad Å¡is paÅ¡alinimas iÅ¡ grupės „Remontai“ neturėjo jokios įtakos nei paties apelianto, nei kitų toje grupėje buvusių darbuotojų darbui. Atsakovo ir trečiojo asmens nuomone, ieÅ¡kovas nuo pat konflikto dienos (2014-08-19) neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti įvertinti kaip siekis ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, todėl pagrindo atnaujinti senaties terminÄ nebuvo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis). Dėl ieÅ¡kinio senaties termino Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas praleido įstatymo numatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, mano, kad svarbių priežasčių atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ nėra.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , tinkamai taikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas.

Teismas atsižvelgė į tai, kad dėl savo teisių gynimo visų pirma kreipėsi į Valstybinę darbo inspekcijÄ , o inspekcijai nurodžius, kad tokių ginčų nenagrinėja - padavė ieÅ¡kinį į teismÄ . IeÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas gali bÅ«ti pagrindas atsisakyti taikyti teisminę pažeistos asmens teisės gynybÄ ar jÄ taikyti proporcingai, o ne maksimaliai ir visapusiÅ¡kai. Å iuo atveju ieÅ¡kovas terminÄ kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu praleido nežymiai, savo teisies gynė kreipdamasis į valstybinę institucijÄ .

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino ieÅ¡kovui ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo. Dėl ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimo nuo darbo Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas, ar ieÅ¡kovas buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų ir ar nuÅ¡alinimas buvo neteisėtas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas 2013m. liepos 1d. yra sudaręs darbo sutartį su atsakovu UAB ,,Transportera‘‘, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas priimtas pas atsakovÄ (duomenys neskelbtini) pareigoms (I t. b.l. 7).

Ieškovas nurodo, kad nuo 2014m. rugpjūčio 20d. jis buvo nušalintas nuo darbo atsakovo įmonėje, nes atsakovo įmonės vienintelio akcininko S. R. nurodymu iš jo buvo paimtos darbo priemonės - mobilus telefonas, kompiuteris, automobilis, kabineto raktai, jis buvo pašalintas iš vienos „Skype“ pokalbių grupės. Tiek atsakovo atstovas, tiek trečiasis asmuo - vienintelis įmonės akcininkas S. R. (I t. b.l.

83) nurodė, kad atsakovas nebuvo nuÅ¡alintas nuo darbo, kadangi jis neatvyksta į darbÄ , jam yra žymimos pravaikÅ¡tos.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas nuÅ¡alintas nuo darbo nebuvo. Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys turi teisę nuÅ¡alinti darbuotojÄ nuo darbo, jei jis pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, kitais atvejais nuÅ¡alinti darbuotojÄ nuo darbo (pareigų) darbdavys gali tik įstatymų nustatytais pagrindais.

Å io straipsnio 2 dalis reglamentuoja atvejus, kai darbdavys nuÅ¡alina darbuotojÄ nuo darbo pagal pareigÅ«nų arba organų, kuriems įstatymas suteikia nuÅ¡alinimo teisę, raÅ¡ytinį reikalavimÄ . Straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nuÅ¡alinimo terminui pasibaigus, darbuotojas grÄ Å¾inamas į ankstesnį darbÄ , jei dėl nuÅ¡alinimo neatsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį. Apeliantas pagrįstai nurodė, kad DK 123 straipsnio 2 dalis reglamentuoja nuÅ¡alinimÄ nuo darbo pagal pareigÅ«nų ar organų reikalavimÄ , kuris turi bÅ«ti raÅ¡ytinis, Å¡i dalis nėra taikoma nuÅ¡alinimui darbdavio iniciatyva, nes tokiam nuÅ¡alinimui taikoma DK 123 straipsnio 1 dalis.

Tačiau paminėti apelianto argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nors nušalinimo faktas gali būti įrodinėjamas visomis įrodinėjimo priemonės, pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas buvo nušalintas nuo darbo. Priešingai, iš byloje esančių atsakovo reikalavimų ieškovui pasiaiškinti dėl pravaikštų matyti (I t. b.l. 108-110), kad ieškovas nėra nušalintas nuo darbo ar atleistas.

AnalogiÅ¡kas aplinkybes atsakovas bei trečiasis asmuo nurodė ir bylos nagrinėjimo metu. IeÅ¡kovas savo pozicijÄ dėl jo nuÅ¡alinimo nuo darbo sieja su aplinkybe, jog atsakovo įmonės akcininkas S. R. nurodė jam grÄ Å¾inti darbo priemones bei kabineto raktus. Ä®vertinus nagrinėjant bylÄ duotus paaiÅ¡kinimus, matyti, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas pripažįsta, jog tarp jų buvo kilęs konfliktas, susijęs su darbo funkcijų vykdymu. IeÅ¡kovas nurodė, kad po konflikto jis siekė nutraukti darbo sutartį su atsakovo įmone pagal DK 125 straipsnį.

Kad ieÅ¡kovas siekė nutraukti darbo santykius, patvirtina ir jo raÅ¡ytas praÅ¡ymas atsakovui nutraukti darbo sutartį DK 127str. 2d. pagrindu ( I t. b.l. 107) ). IeÅ¡kovas teigia, kad nusprendė nutraukti darbo sutartį tada, kai atsakovas 2014m. rugpjūčio 20d. pareikalavo grÄ Å¾inti darbo priemones ir buvo paÅ¡alintas iÅ¡ „Skype“ pokalbių grupės. Tačiau trečiasis asmuo nurodė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo 2014m. rugpjūčio 14d., tokiam ieÅ¡kovo sprendimui jis neprieÅ¡taravo, pasakė, kad paraÅ¡ytų praÅ¡ymÄ .

Trečiojo asmens S. R. paaiÅ¡kinimus patvirtina liudytojų K. V. ir A. S. parodymai. Liudytoja K. V. bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad jai pateikus praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovas, vizuodamas jos pareiÅ¡kimÄ , minėjo, kad buvo kilęs konfliktas tarp jo ir įmonės akcininko S. R., todėl įmonėje jis nebedirbs. Apklausta liudytoja A. S. nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo susikvietęs darbuotojus ir visus informavo, kad įmonėje nebedirbs. Å ios aplinkybės rodo, kad ieÅ¡kovas buvo iÅ¡reiÅ¡kęs savo apsisprendimÄ nutraukti su atsakovu darbo sutartį.

Nors atsakovas ir trečiasis asmuo tvirtina, kad nereikalavo, jog ieÅ¡kovas grÄ Å¾intų darbo priemones, iÅ¡skyrus automobilį, kuris buvo reikalingas naudotis kitam darbuotojui, tačiau, ieÅ¡kovui nusprendus nutraukti darbo sutartį, atsakovas turėjo teisę pareikalauti grÄ Å¾inti darbo priemones, uždrausti įmonės darbuotojams teikti informacijÄ ieÅ¡kovui apie įmonės veiklÄ . Liudytoja A. S. teigia, kad trečiojo asmens nurodymas paÅ¡alinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ „Skype“ pokalbių grupės jai atrodė natÅ«ralus, nes ieÅ¡kovas buvo informavęs darbuotojus, kad iÅ¡eis iÅ¡ darbo.

Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo S. R. nurodė, kad praÅ¡ymo dėl atleidimo iÅ¡ darbo iÅ¡ ieÅ¡kovo nesulaukė, jis neigia gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo elektroniniu paÅ¡tu praÅ¡ymÄ atleisti pagal DK 125 straipsnį, kitų įrodymų, kurie patvirtintų Å¡iÄ ieÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, nėra. Pažymėtina, kad elektroninio susiraÅ¡inėjimo tekstas, pateiktas teismui, dar neįrodo, kad tokį tekstÄ ieÅ¡kovas iÅ¡siuntė, o trečiasis asmuo jį gavo. Trečiasis asmuo taip pat neigia, kad ir kiti ieÅ¡kovo pateikti į bylÄ jam siųsti elektroniniai laiÅ¡kai jį pasiekė.

IeÅ¡kovo pateikto susiraÅ¡inėjimo su trečiuoju asmeniu elektroniniu paÅ¡tu tekstas nėra vientisas, ieÅ¡kovas nepateikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad toks susiraÅ¡inėjimas su trečiuoju asmeniu vyko. Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nustatinėjant bylos faktines aplinkybes, nėra pagrindo vadovautis ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais – susiraÅ¡inėjimu su trečiuoju asmeniu elektroniniu paÅ¡tu. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė Valstybinės darbo inspekcijos sprendimÄ , kaip neturintį prejudicinės galios, ir iÅ¡ viso Å¡io sprendimo bei jame konstatuotų aplinkybių nevertino.

Apelianto nuomone, tai yra esminis įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimas, esminis CPK 197 straipsnio 2 dalies pažeidimas, turėjęs įtakos neteisingoms išvadoms. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 182 straipsnio 2 punkte yra aiškiai reglamentuota, kad prejudiciniais faktais gali būti laikomi tik įsiteisėję teismo sprendimai tam tikrose bylose, prie jų nėra priskirtini valstybės institucijų sprendimai. Apklausta teismo posėdyje liudytoja V. I. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad inspekcijai nesuteikta teisė konstatuoti, ar darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo, ginčus dėl nušalinimo nuo darbo sprendžia teismas.

Liudytoja V. I. taip pat patvirtino, kad iÅ¡vadas ieÅ¡kovui pateikė įvertinusi tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus ir pateiktus dokumentus. Vadovaujantis CPK 197straipsnio 2 dalimi, Valstybinės darbo inspekcijos sprendimas laikytinas oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu, kuris turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Tačiau gavęs tokį įrodymÄ teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar dokumentÄ iÅ¡davusi institucija ar pareigÅ«nas, iÅ¡duodantis dokumentus, veikė pagal savo kompetencijÄ ir ar dokumentas atitinka formos reikalavimus.

PrieÅ¡ingu atveju dokumentas negali bÅ«ti laikomas oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu. Kadangi ginčai dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo nepriskirtini Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai, pateikto byloje sprendimo negalima laikyti oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu ir jis turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.Ä®vertinus įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui ir įmonės akcininkui sukonfliktavus, ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo ketino nutraukti darbo sutartį, tačiau, ieÅ¡kovui nepateikus praÅ¡ymo dėl jo atsistatydinimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pareigų, darbo sutartis liko nenutraukta.

Å iÄ aplinkybę patvirtina įmonės akcininko S. R. ir ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai. S. R. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nesulaukęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo, siÅ«lė jam grįžti į darbÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad norėjo nutraukti darbo sutartį, tačiau siekė, kad ji bÅ«tų nutraukta kitais pagrindais (DK 125str., 127str. 2d.), o ne jo paties praÅ¡ymu. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas nėra įpareigotas nutraukti darbo sutartį ieÅ¡kovo siÅ«lomais pagrindais, Valstybinė darbo inspekcija, iÅ¡tyrusi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , jam taip pat buvo iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad, nesant abiejų Å¡alių sutikimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 125 straipsnį, ieÅ¡kovas lieka dirbti ankstesnėmis darbo sÄ lygomis (I t. b.l. 24).

Darbo sutarčiai likus galioti, ieÅ¡kovui neatvykus į darbÄ , atsakovas pagrįstai žymėjo ieÅ¡kovui pravaikÅ¡tas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas bendrovės vadovÄ iÅ¡rinkusio organo teisė jį atÅ¡aukti yra absoliutaus pobÅ«džio, tai yra bendrovės vadovas gali bÅ«ti atÅ¡aukiamas bet kada, nepriklausomai nuo jo kaltės ar kitų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Å iuo atveju ieÅ¡kovui nevykstant į darbÄ , vieninetelis įmonės akcininkas nepasinaudojo Å¡ia įstatymo suteikta teise, iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimų bylos nagrinėjimo metu matyti, kad jis siÅ«lė ieÅ¡kovui grįžti į darbÄ .

Todėl ieÅ¡kovo argumentai, jog jis buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų atsakovo įmonėje, yra nepagrįsti. BylÄ paskyrus nagrinėti apeliacine tvarka, ieÅ¡kovas informavo apeliacinės instancijos teismÄ , kad darbo sutartis po teismo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme tarp jo ir atsakovo buvo nutraukta, tačiau Å¡i aplinkybė nekeičia nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos iÅ¡vadų dėl Å¡io ginčo esmės.  Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas ieÅ¡kovui žymėjo pravaikÅ¡tas, nepareikalavęs jo pasiaiÅ¡kinimo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybės, jog atsakovas pravaikÅ¡tas ieÅ¡kovui žymėjo savaime, be pagrindo, nevertinant neatvykimo į darbÄ priežasčių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie apeliacinio skundo argumentai neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad į darbÄ , kai jam buvo pažymėtos pravaikÅ¡tos, neatvyko dėl kokių nors kitų priežasčių. IeÅ¡kovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė vienintelę priežastį, dėl kurios nevyko į darbÄ â€“ ieÅ¡kovas laikė, kad yra nuÅ¡alintas nuo darbo. IeÅ¡kovui drausminės nuobaudos už padarytas pravaikÅ¡tas iki priimant teismo sprendimÄ pirmosios instancijos teisme skirtos nebuvo.

IÅ¡nagrinėjus bylÄ ir nustačius, kad ieÅ¡kovas nuo darbo nuÅ¡alintas nebuvo, ieÅ¡kovui nepateikus įrodymų apie kitas svarbias priežastis, dėl kurių jis nevyko į darbÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, ieÅ¡kovui neatvykus į darbÄ , pagrįstai žymėjo pravaikÅ¡tas. Kieno nurodymu pravaikÅ¡tos buvo skiriamos, kaip darbdavys nustatinėjo, ar ieÅ¡kovas buvo darbe, ar ne, Å¡ios aplinkybės teisinės reikÅ¡mės sprendžiant šį ginÄÄ neturi.

Be to, ieÅ¡kovui, kaip įmonės vadovui, turėjo bÅ«ti žinoma įmonėje egzistavusi tvarka ir atvejai, kuriems esant žymimos pravaikÅ¡tos, kaip ir darbo sutartyje 10.5 punkte numatyta jo pareiga informuoti apie neatvykimo į darbÄ priežastis, kurios jis nevykdė.  Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas. Pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktika dėl bÅ«tinumo motyvuoti teismo procesinį sprendimÄ yra aiÅ¡ki ir suformuota. Joje nurodyta, kad motyvuojamosios teismo sprendimo dalies paskirtis – pagrįsti teismo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje.

CPK 270 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniui lemia, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi bÅ«ti nurodomos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, teisės normos bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi. Europos Žmogaus Teisių Teismas, akcentuodamas sprendimo motyvavimo svarbÄ , yra nurodęs, kad sprendimo motyvavimas bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr.

Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014m. spalio 29d. nutartis Nr. 3K-3-464/2014). Pirmosios instancijos teismas pagrindė, kodėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas – konstatavo, kad ieÅ¡kovas nebuvo nuÅ¡alintas nuo darbo, pasisakė dėl kitų ieÅ¡kovo reikalavimų, kurie yra iÅ¡vestiniai.

Todėl daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka imperatyvius įstatymo reikalavimus sprendimo turiniui, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos procesinių sprendimų motyvavimo taisyklės. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundÄ buvo pareiÅ¡kę praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau jokių įrodymų apie jų dydį teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo svarstyti praÅ¡ymo dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apelianto apeliacinio skundo motyvais keisti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinis skundas dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a : Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisėjaiVytautas Kursevičius Lina Muchtarovienė Birutė Simonaitienė