1bf9bf8a-cdea-4c14-8945-01ab06463244 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedapeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsÄjo 10 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-3383-302/2013 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dÄl žalos atlyginimo, ir n u s t a t Ä :I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas A. B. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, praÅ¡ydamas pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas ir teisÄjos Alma UrbanaviÄienÄ, Natalija Cikoto, Daiva PranytÄ-ZaleckienÄ, Vilniaus miesto pirmasis apylinkÄs teismas ir teisÄjas Valdas BugeleviÄius pažeidÄ ieÅ¡kovo konstitucines teises ir neleido bei sutrukdÄ jas realizuoti BPK nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismo civilinÄje byloje Nr. 2-1007-392/2009, priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos 1 559 269 Lt žalos už konstitucinių teisių pažeidimÄ ir trukdymÄ jas realizuoti.NurodÄ, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjÅ«Äio 5 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. 2-1007-392/2009 neteisÄtai paliko jo ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai nenagrinÄtu, o Europos Žmogaus Teisių Teismui praneÅ¡Ä, kad nebuvo paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumai.
Legislator headnote
AI generated1bf9bf8a-cdea-4c14-8945-01ab06463244 · Lietuvos apeliacinis teismas: NagrinÄjant bylÄ nebuvo iÅ¡reikalauta civilinÄ byla Nr. 2-3826-104/2010 ir nenustatyta kada ir kaip pateko atskirasis skundas į civilinÄ bylÄ Nr. 2-3826-104/2010 vietoj civilinÄs bylos Nr. 2-1007-392/2009 ir kas dÄl to kaltas, kada teisÄja N. Cikoto gavo nagrinÄti civilinÄ bylÄ Nr. 2-3826-104/2010 ir kas jÄ nagrinÄjo prieÅ¡ N. Cikoto, kada Å¡i teisÄja susipažino su bylos medžiaga ir kodÄl neperdavÄ atskirojo skundo į civilinÄ bylÄ Nr. 2-1007.392/2009. Å ios aplinkybÄs turÄjo bÅ«ti iÅ¡tirtos.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2A-804/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02759-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.5; 121.18; 121.21. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 11 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: AlÄs BukavinienÄs, DanutÄs GasiÅ«nienÄs ir NijolÄs PiÅ¡kinaitÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.
B. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsÄjo 10 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-3383-302/2013 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dÄl žalos atlyginimo, ir n u s t a t Ä :I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas A. B. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, praÅ¡ydamas pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas ir teisÄjos Alma UrbanaviÄienÄ, Natalija Cikoto, Daiva PranytÄ-ZaleckienÄ, Vilniaus miesto pirmasis apylinkÄs teismas ir teisÄjas Valdas BugeleviÄius pažeidÄ ieÅ¡kovo konstitucines teises ir neleido bei sutrukdÄ jas realizuoti BPK nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismo civilinÄje byloje Nr. 2-1007-392/2009, priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos 1 559 269 Lt žalos už konstitucinių teisių pažeidimÄ ir trukdymÄ jas realizuoti.NurodÄ, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjÅ«Äio 5 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. 2-1007-392/2009 neteisÄtai paliko jo ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai nenagrinÄtu, o Europos Žmogaus Teisių Teismui praneÅ¡Ä, kad nebuvo paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumai.
Nors 2009 m. rugpjÅ«Äio 14 ir 2009 m. gruodžio 2 d. buvo iÅ¡siuntÄs atskiruosius skundus dÄl 2009 m. rugpjÅ«Äio 5 d. nutarties panaikinimo, taÄiau Vilniaus apygardos teismas ir teisÄja A. UrbanaviÄienÄ sukÄiavo ir apgaudinÄjo, kad atskirasis skundas nebuvo gautas. Vilniaus m. apylinkÄs prokuratÅ«ra dÄl tokių veiksmų 2010 m. kovo 29 d. nutarimu atsisakÄ pradÄti ikiteisminį tyrimÄ . Vilniaus m. 1 apylinkÄs teismo teisÄjas V. BugeleviÄius 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi skundÄ dÄl atsisakymo pradÄti ikiteisminį tyrimÄ atmetÄ, o Vilniaus apygardos teismo teisÄja D.
PranytÄ-ZaleckienÄ 2010 m. liepos 7 d. nutartimi nustatÄ, kad atskirasis skundas civilinÄje byloje Nr. 2-1007-392/2009 nebuvo gautas. Tik gavÄs 2011 m. sausio 25 d. paklausimÄ Vilniaus apygardos teismas patvirtino, kad 2009 m. gruodžio 2 d. registruotu paÅ¡tu siųstas atskirasis skundas buvo gautas 2009 m. gruodžio 7 d. ir dÄl teisÄjos N. Cikoto veiksmų nebuvo priimtas ir iÅ¡nagrinÄtas CPK nustatyta tvarka ir terminais. Tokiais veiksmais Vilniaus apygardos teismas ir teisÄjos A. UrbanaviÄienÄ, N. Cikoto ir D.
PranytÄ-ZaleckienÄ bei Vilniaus m. 1 apylinkÄs teismas ir teisÄjas V. BugeleviÄius pažeidÄ ieÅ¡kovo konstitucines teises ir trukdÄ jas realizuoti BPK nustatyta tvarka. Å ie teismų ir teisÄjų veiksmai yra neteisÄti ir nusikalstami, todÄl Lietuvos Respublika, remdamasi Konstitucinio teismo 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarimu, turi sumokÄti teisingÄ atlyginimÄ . ReikalaujamÄ 1 309 269 Lt turtinÄ Å¾alÄ Ä¯rodo 2008 m. balandžio 28 d. ieÅ¡kinys civilinÄje byloje Nr. 2-1007-392/2009 ir Å¡ios civilinÄs bylos medžiaga, o patirtÄ 250 000 Lt neturtinÄ Å¾alÄ â teismo ir teisÄjų veiksmai (apgaulÄ ir sukÄiavimas), jų nebaudžiamumas, ieÅ¡kovo įžeidinÄjimas ir reputacijos bloginimas prieÅ¡ visuomenÄ.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsÄjo 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ.Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovo nurodytÄ faktinÄ aplinkybÄ, jog jam 2010 m. kovo 4 d. buvo praneÅ¡ta apie tai, kad Vilniaus apygardos teisme nÄra gautas jo 2009 m. gruodžio 2 d. atskirasis skundas, patvirtina byloje esantis Civilinių bylų skyriaus pirmininkÄs pasiraÅ¡ytas raÅ¡tas. IÅ¡ tikro ieÅ¡kovo atskirasis skundas Vilniaus apygardos teisme buvo gautas 2009 m. gruodžio 7 d., taÄiau per klaidÄ Ä¯siÅ«tas į kitÄ ieÅ¡kovo inicijuotÄ civilinÄ bylÄ Nr. 2-3826-104/2010 dÄl žalos atlyginimo.
Teismas nesutiko, kad ieÅ¡kovui teisÄjos pateikta informacija apie negautÄ atskirÄ jį skundÄ buvo melaginga, nes atsakymo metu ji (teisÄja) disponavo jos turimais duomenimis - raÅ¡te ieÅ¡kovui buvo pateikta ta informacija, kuri buvo civilinÄje byloje Nr. 2-1007-392/2009 Å¡io raÅ¡to suraÅ¡ymo dienÄ .Teismas nustatÄ, kad 2011 metų sausio mÄnesį, perdavus civilinÄ bylÄ Nr. 2-3826-104/2010 teisÄjui V. KaireviÄiui, tarp visų dokumentų buvo rastas ieÅ¡kovo atskirasis skundas, teiktas civilinÄje byloje Nr. 2-1007-392/2009.
IeÅ¡kovas buvo apie tai informuotas, o taip pat apie tai, kad terminas atskirajam skundui paduoti atnaujintas ir skundas priimtas. Atskirasis skundas tuoj pat buvo iÅ¡siųstas nagrinÄti Lietuvos apeliaciniam teismui, todÄl pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kovo teisÄs, nustatytos CPK 42 straipsnyje, buvo realizuotos.Teismas nesutiko su ieÅ¡kovu, kad Vilniaus miesto apylinkÄs teismas ir teisÄjas V. BugeleviÄius bei Vilniaus apygardos teismas ir teisÄja D. PranytÄ-ZaleckienÄ, atmetÄ skundus dÄl prokuratÅ«ros nutarimo atsisakyti pradÄti ikiteisminį tyrimÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo ir teisÄjos A.
UrbanaviÄienÄs veiksmų, padarÄ nusikalstamas veikas. Klaidingos informacijos pateikimas, nesant jokių duomenų apie tyÄia pateiktus klaidingus duomenis, negali bÅ«ti laikomas nusikalstamais veiksmais.Ä®vertinÄs faktines bylos aplinkybes, teismas priÄjo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodÄ visų bÅ«tinų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų bei to, kad pateikiant klaidingÄ informacijÄ jam buvo padaryta turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas A.
B. pateikÄ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas bylÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsÄjo 10 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinÄti kitam apygardos teismui iÅ¡ naujo. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Skundžiamu sprendimu buvo pažeistos CPK 6, 7, 21, 35, 45 straipsnių, Teismų įstatymo 34 straipsnio, Konvencijos 6 straipsnio nuostatos, nes civilinÄ bylÄ iÅ¡nagrinÄjo Å¡aliÅ¡kas ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas ir teisÄja R.
JanoviÄienÄ, nes Å¡is teismas kartu su teisÄjais A. UrbanaviÄiene, N. Cikoto, D. Pranyte-Zaleckiene buvo įtraukti į bylÄ Å¡alimis. Be to, tame paÄiame teisme dirbantys teisÄjai yra pažįstami, nuolat bendradarbiauja, todÄl sprendimo turiniui gali turÄti įtakos subjektyvios nuostatos ir kriterijai. TeisÄjai R. JanoviÄienei ir visam Vilniaus apygardos teismui buvo pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas, taÄiau Lietuvos apeliacinio teismo teisÄjas A. Driukas 2013 m. gegužÄs 6 d. nutartimi teismo tyÄia nenuÅ¡alino ir neperdavÄ civilinÄs bylos nagrinÄti kitam apygardos teismui.
TeisÄjos R. JanoviÄienÄs Å¡aliÅ¡kumÄ ir priklausomumÄ patvirtina tai, kad ji, pažeisdama CPK 45 straipsnį, paÅ¡alino iÅ¡ atsakovų ir byloje dalyvaujanÄių asmenų Vilniaus apygardos teismÄ ir teisÄjus A. UrbanaviÄienÄ, N. Cikoto, D. PranytÄ-ZaleckienÄ, Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ ir teisÄjÄ V. BugeleviÄių, nepareikalavo pateikti atsiliepimų į ieÅ¡kinį.Atsakovų kaltÄ Ä¯rodÄ pats Vilniaus apygardos teismas ir teisÄjas V. KaireviÄius 2011 m. sausio 25 d. raÅ¡tu atsakydamas į ieÅ¡kovo paklausimÄ .
Å is raÅ¡tas sprendime nevertintas. TeisÄja R. JanoviÄienÄ nepagrįstai nustatÄ, kad Vilniaus apygardos teismas ir teisÄja A. UrbanaviÄienÄ nepadarÄ nusikalstamų veikų, nes klaidingas informacijos pateikimas negali bÅ«ti laikomas nusikaltimu. TeisÄja R. JanoviÄienÄ peržengÄ CPK nustatytas ribas, vertindama Vilniaus apygardos teismo ir teisÄjų A. UrbanaviÄienÄs bei N. Cikoto veiksmų tyÄiÄ BK ir BPK pagrindu. Tokius veiksmus turÄjo vertinti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai.Buvo pažeisti CPK 185, 270, 300 straipsniai, o tai yra absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai, nes neatskleista bylos esmÄ ir pagal pateiktus įrodymus bylos iÅ¡nagrinÄti apeliacinÄs instancijos teisme nÄra galimybÄs. Nemotyvuotas ir neiÅ¡nagrinÄtas pirmas ieÅ¡kinio reikalavimas.
NagrinÄjant bylÄ nebuvo iÅ¡reikalauta civilinÄ byla Nr. 2-3826-104/2010 ir nenustatyta kada ir kaip pateko atskirasis skundas į civilinÄ bylÄ Nr. 2-3826-104/2010 vietoj civilinÄs bylos Nr. 2-1007-392/2009 ir kas dÄl to kaltas, kada teisÄja N. Cikoto gavo nagrinÄti civilinÄ bylÄ Nr. 2-3826-104/2010 ir kas jÄ nagrinÄjo prieÅ¡ N. Cikoto, kada Å¡i teisÄja susipažino su bylos medžiaga ir kodÄl neperdavÄ atskirojo skundo į civilinÄ bylÄ Nr. 2-1007.392/2009. Å ios aplinkybÄs turÄjo bÅ«ti iÅ¡tirtos.
Atsakovo â Lietuvos valstybÄs, atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡Ä Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsÄjo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Nepagrįstas apelianto skundo argumentas dÄl Å¡aliÅ¡ko ir priklausomo teismo. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužÄs 6 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. 2KT-41/2013 priÄmÄ nutartį, kurioje aiÅ¡kiai iÅ¡dÄstÄ motyvus, kodÄl Vilniaus apygardos teismas ir teisÄja R.
JanoviÄienÄ gali nagrinÄti Å¡iÄ civilinÄ bylÄ . Nutartis įsiteisÄjusi, todÄl dar kartÄ argumentuoti, kad teismas buvo neÅ¡aliÅ¡kas netikslinga.Nesutinka su apelianto argumentu, kad sprendimas yra absoliuÄiai negaliojantis, nes neiÅ¡nagrinÄtas pirmasis ieÅ¡kinio reikalavimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 11 d. nutartyje (civilinÄ byla Nr. 2-1755/2013) konstatavo, kad minÄti ieÅ¡kovo reikalavimai dÄl pripažinimo reiÅ¡kia ne kÄ kitÄ , kaip faktų, kurie reikalingi jo ginÄui sprÄsti, pripažinimÄ .
Tokio pobÅ«džio reikalavimas negali bÅ«ti nagrinÄjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas.AtsakomybÄ už žalÄ , kuriÄ padaro teismas ir teisÄjas, reglamentuoja CK 6.272 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teismo ir teisÄjo civilinÄ atsakomybÄ kyla esant visoms civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygoms. Teismo ar teisÄjo kaltÄ turi bÅ«ti konstatuota įstatymo nustatyta tvarka. Viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų tenkinti ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ dÄl teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, yra teismo veiksmų neteisÄtumo konstatavimas instancine tvarka.
Apeliantas neįrodÄ buvus teisÄjų ar teismo neteisÄtų veiksmų. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.
DÄl žodinio bylos nagrinÄjimo CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinÄjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinÄjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dÄl prisidÄjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, taÄiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nÄra privalomas. NagrinÄjamu atveju apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ tokių faktinių aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, todÄl apelianto A.
B. praÅ¡ymo nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkina. DÄl absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų Apeliantas, remdamasis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktais, teigia, kad skundžiamas sprendimas yra absoliuÄiai negaliojantis, nes neatskleista bylos esmÄ ir pagal pateiktus įrodymus bylos iÅ¡nagrinÄti apeliacinÄs instancijos teisme nÄra galimybÄs, nemotyvuotas ir neiÅ¡nagrinÄtas pirmas ieÅ¡kinio reikalavimas â pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas ir teisÄjos A. UrbanaviÄienÄ, N. Cikoto, D.
PranytÄ-ZaleckienÄ, Vilniaus miesto apylinkÄs teismas ir teisÄjas V. BugeleviÄius pažeidÄ ieÅ¡kovo konstitucines teises ir neleido bei sutrukdÄ jas realizuoti BPK nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismo civilinÄje byloje Nr. 2-1007-392/2009.TeisÄjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ net ir nepakankamas teismo sprendimo motyvavimas nÄra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Å is pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas yra visiÅ¡kai be motyvų.
Jei teismo sprendimo motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dÄl to byla galÄjo bÅ«ti iÅ¡sprÄsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius iÅ¡nagrinÄto ginÄo aspektus, tai negali bÅ«ti pagrindas vien dÄl formalių pažeidimų panaikinti iÅ¡ esmÄs teisingÄ teismo sprendimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-58/2013).
NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas neįrodÄ deliktinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, t. y. apeliantas neįrodÄ savo reikalavimų pagrįstumo, todÄl yra teisinis pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindÄ skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dÄstytais motyvais (CPK 270 str. 4 d.). Tai, kad teismo nurodyti motyvai netenkina apelianto, nÄra pagrindas pripažinti, jog yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad nebuvo iÅ¡nagrinÄtas pirmasis ieÅ¡kinio reikalavimas.
TeisÄjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas pripažinti faktines aplinkybes negali bÅ«ti laikomas savarankiÅ¡ku materialiniu reikalavimu. Toks reikalavimas yra tik viena iÅ¡ nustatinÄtinų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, kuriÄ konstatavus bei esant kitoms CK 6.246-6.249 straipsniuose numatytoms sÄ lygoms sprÄstina dÄl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas atmetÄ visus ieÅ¡kinio reikalavimus, nenustatÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, todÄl nÄra pagrindo pripažinti, kad buvo iÅ¡sprÄsta tik dalis apelianto reikalavimų (CPK 329 str. 2 d. 7 p.).NenustaÄius absoliuÄių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apskųsto sprendimo teisÄtumas ir pagrįstumas vertintinas pareikÅ¡to apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).
DÄl teismo Å¡aliÅ¡kumo Apelianto teigimu, civilinÄ bylÄ iÅ¡nagrinÄjo Å¡aliÅ¡kas ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas ir teisÄja R. JanoviÄienÄ, nes skundžiamÄ sprendimÄ priÄmÄ tas teismas, kuriam buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys. Be to, teisÄjos R. JanoviÄienÄs Å¡aliÅ¡kumÄ Ä¯rodo tai, kad ji paÅ¡alino iÅ¡ atsakovų ir byloje dalyvaujanÄių asmenų Vilniaus apygardos teismÄ ir teisÄjus A. UrbanaviÄienÄ, N. Cikoto, D. PranytÄ-ZaleckienÄ bei Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ ir teisÄjÄ V.
BugeleviÄių. Su tokiu apelianto skundo argumentu nÄra pagrindo sutikti.Lietuvos apeliacinio teismas, nagrinÄdamas apelianto pareikÅ¡tus nuÅ¡alinimus teisÄjams ir teismams kitose civilinÄse bylose (civilinÄs bylos Nr. 2KT-159/2011, Nr. 2KT-30/2012, Nr. 2KT69/2012, Nr. 2KT-77/2012, Nr. 2KT-83/2012, Nr. 2KT-88/2012, Nr. 2KT-98/2012, Nr. 2KT-100/2012, Nr. 2KT-119/2012, Nr. 2KT-41/2013; Nr. 2KT-50/2013; Nr. 2KT-51/2013; Nr. 2KT-64/2013; Nr. 2KT-70/2013; Nr. 2KT-71/2013; Nr. 2KT-72/2013; Nr. 2KT-75/2013; Nr. 2KT-77/2013; Nr. 2KT-80/2013;
Nr. 2KT-81/2013; Nr. 2KT-82/2013; Nr. 2KT-87/2013; Nr. 2KT-95/2013; Nr. 2KT-115/2013; Nr. 2KT-120/2013; Nr. 2KT-121/2013; Nr. 2KT-123/2013 ir kt.), ne kartÄ aiÅ¡kino, kad konkreÄios bylos, kurioje praÅ¡oma atlyginti žalÄ , negali nagrinÄti tas teisÄjas, kurio veiksmais galbÅ«t padarytÄ Å¾alÄ praÅ¡oma atlyginti. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi praktikos, kad ieÅ¡kinio, kuriame atsakovu ar treÄiuoju asmeniu yra nurodomas teisÄjas arba teismas, padavimas savaime negali bÅ«ti pripažintas pagrindu konstatuoti visų Å¡io teismo teisÄjų Å¡aliÅ¡kumÄ .
Pagal teisinį reguliavimÄ ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ valstybÄ, o ne teisÄjas ar teismas, turi bÅ«ti traukiama į bylÄ atsakovu pagal ieÅ¡kinį dÄl žalos, atsiradusios dÄl teisÄjo ar teismo neteisÄtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavÄs minÄtu pagrindu grindžiamÄ ieÅ¡kinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetÄ nuo civilinÄs atsakomybÄs turintys teisÄjai ar teismai, kurie Å¡iuo atveju negali bÅ«ti atsakovais ar treÄiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar treÄiųjų asmenų procesinÄs padÄties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjÅ«Äio 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2-796/2012).
PažymÄtina, kad paminÄtos aplinkybÄs buvo nurodytos ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2013 m. gegužÄs 6 d. nutartyje, sprendžiant ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo teisÄjų nuÅ¡alinimo Å¡ioje civilinÄje byloje ir jis (pareiÅ¡kimas) buvo atmestas (147-149 b. l.). Tai, kad ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teismui pateiktame ieÅ¡kinyje treÄiaisiais asmenimis buvo įvardijÄs Vilniaus apygardos teismÄ bei Å¡io teismo teisÄjus, nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiamÄ sprendimÄ priÄmÄ Å¡aliÅ¡kas teismas ir kad dÄl to buvo pažeistos apelianto A.
B. konstitucinÄs teisÄs bei CPK 6, 7, 21, 35, 45 straipsnių, Teismų įstatymo 34 straipsnio, Konvencijos 6 straipsnio nuostatos. DÄl valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs Apeliantas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo âvalstybÄs, 1 309 269 Lt turtinÄ ir 250 000 Lt neturtinÄ Å¾alÄ . ValstybÄs atsakomybÄ kildina iÅ¡ to, kad Vilniaus apygardos teismas ir teisÄjos N. Cikoto, A. UrbanaviÄienÄ, D. PranytÄ-ZaleckienÄ bei Vilniaus miesto apylinkÄs teismas ir teisÄjas V.
BugeleviÄius pažeidÄ jo konstitucines teises ir trukdÄ jas realizuoti Vilniaus apygardos teismo civilinÄje byloje Nr. 2-1007-392/2009. NurodÄ, kad Vilniaus apygardos teismui 2009 m. rugpjÅ«Äio 5 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. 2-1007-392/2009 palikus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai nenagrinÄtÄ , jis (ieÅ¡kovas) dÄl Å¡ios nutarties 2009 m. rugpjÅ«Äio 14 d. ir pakartotinai 2009 m. gruodžio 2 d. pateikÄ atskirÄ jį skundÄ , taÄiau Vilniaus apygardos teismas ir teisÄja A.
UrbanaviÄienÄ, atsakiusi, kad jo (apelianto) registruotu paÅ¡tu iÅ¡siųstas atskirasis skundas teisme nebuvo gautas, sukÄiavo ir jį (apeliantÄ ) apgavo. DÄl paminÄtų Vilniaus apygardos teismo ir teisÄjos A. UrbanaviÄienÄs veiksmų buvo kreiptasi į prokuratÅ«rÄ , kad bÅ«tų pradÄtas ikiteisminis tyrimas, taÄiau Vilniaus miesto apylinkÄs prokuroras 2010 m. kovo 29 d. nutarimu tyrimÄ pradÄti atsisakÄ, o teismai (teisÄjai V. BugeleviÄius ir D. PranytÄ-ZaleckienÄ) tokį nutarimÄ paliko nepakeistÄ .
Tik vÄliau Vilniaus apygardos teismas patvirtino, kad 2009 m. gruodžio 2 d. siųstas atskirasis skundas teisme buvo gautas ir dÄl teisÄjos N. Cikoto neteisÄtų veiksmų nebuvo priimtas ir iÅ¡nagrinÄtas CPK nustatyta tvarka. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl teisÄjo ir teismo neteisÄtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1-3 dalyse. ŽalÄ , atsiradusiÄ dÄl neteisÄtų teisÄjo ar teismo veiksmų nagrinÄjant civilinÄ bylÄ , atlygina valstybÄ visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dÄl teisÄjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltÄs. Taigi valstybÄs pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinÄs atsakomybÄs sÄ lygos â žala (CK 6.249 str.), neteisÄti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.) ir kaltÄ (CK 6.248 str.).
TeisÄjų kolegija pažymi, kad Å¡ios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybÄs institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisÄtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dÄl nurodytų subjektų neteisÄtų ir kaltų veiksmų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-207/2011). IeÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti žalÄ , neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti bÅ«tinÄ sias civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas, kurių neįrodžius žalos atlyginimas negalimas.Byloje nustatyta, kad teismo nutartis, dÄl kurios apeliantas pateikÄ ginÄo atskirÄ jį skundÄ , civilinÄje byloje Nr. 2-1007-392/2009 buvo priimta 2009 m. rugpjÅ«Äio 5 d.
Nors apeliantas teigia, kad dÄl Å¡ios nutarties pirmÄ jį atskirÄ jį skundÄ pateikÄ teismui 2009 m. rugpjÅ«Äio 14 d., taÄiau ginÄo dÄl Å¡io atskirojo skundo pateikimo teismui, jo priÄmimo (nepriÄmimo) aplinkybių apeliantas nekelia, jo nekÄlÄ ir pirmosios instancijos teisme. Problema kilo dÄl pakartotinai - 2009 m. gruodžio 2 d., paduoto atskirojo skundo ir praÅ¡ymo atnaujinti terminÄ jam paduoti. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų akivaizdu, kad paminÄtas2009 m. gruodžio 2 d. atskirasis skundas su praÅ¡ymu atnaujinti terminÄ jam paduoti, Vilniaus apygardos teisme buvo gautas 2009 m. gruodžio 7 d. kartu su procesiniais dokumentais į kitas civilines bylas, taÄiau ginÄo atskirasis skundas nebuvo užregistruotas Gautų dokumentų 1-osios instancijos civilinÄse bylose apskaitos registre (b. l. 5).
Nustatyta ir tai, kad ginÄo atskirasis skundas pateko į kitÄ civilinÄ bylÄ ir buvo likÄs be eigos iki 2011 m. sausio mÄn. 4 d., t. y. iki to momento, kol bylÄ iÅ¡ teisÄjos N. Cikoto, Å¡iai nusiÅ¡alinus, perÄmÄ teisÄjas V. KaireviÄius, atnaujinÄs terminÄ atskirajam skundui paduoti ir nedelsiant perdavÄs jį (atskirÄ jį skundÄ ) nagrinÄti Lietuvos apeliaciniam teismui, apie tai praneÅ¡Äs A. B. (6 b. l.). TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Civilinių bylų skyriaus pirmininkÄs A.
UrbonaviÄienÄs atsakymas apeliantui pagrįstas to meto oficialia civilinių bylų registro duomenų informacija, t. y., tuo, kad toks atskirasis skundas teisme nebuvo gautas, nes neužregistruotas, todÄl teigti, kad Civilinių bylų skyriaus pirmininkÄ, atsakydama į apeliantui, kaip teigia apeliantas, sukÄiavo ir jį apgavo, nÄra jokio pagrindo, nes tokie neteisÄti veiksmai neįrodyti (CPK 178 str.). TaÄiau teisÄjų kolegija neturi pagrindo visiÅ¡kai sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tokie teismo veiksmai: gauto atskirojo skundo neužregistravimas teismo civilinių bylų registre, jo neperdavimas aktualiÄ bylÄ nagrinÄjanÄiam teisÄjui, jo įsiuvimas į kitÄ civilinÄ bylÄ , taip užvilkinus sprendimo dÄl ginÄo atskirojo skundo priÄmimÄ ir jo perdavimÄ nagrinÄti apeliacinÄs instancijos teismui, buvo teisÄti.
TeisÄjų kolegija sprendžia, kad tokiais veiksmais buvo pažeistos CPK 334 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos, pagal kurias teismas privalo iÅ¡sprÄsti dÄl atskirojo skundo priÄmimo per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo.PaminÄta, kad ginÄo atskirasis skundas, nors ir užvilkinus jo priÄmimo terminÄ , buvo priimtas ir Lietuvos apeliaciniame teisme iÅ¡nagrinÄtas 2011 m. balandžio 7 d. Apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis buvo panaikinta, po ko pirmosios instancijos teismas civilinÄ bylÄ pagal A.
B. ieÅ¡kinį valstybei dÄl žalos atlyginimo iÅ¡nagrinÄjo, ieÅ¡kinį atmetÄ, o apeliacinÄs instancijos teismas paliko Å¡iÄ teismo nutartį nepakeistÄ (LITEKO duomenys). Ä®vertinus bylos aplinkybių visetÄ teisÄjų kolegija sprendžia, kad, nors pavÄluotai, taÄiau apelianto procesinÄ teisÄ apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį buvo įgyvendinta (CPK 42 str.), teisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ nebuvo pažeista. Apeliantas, reikalaudamas turtinÄs ir neturtinÄs žalos, neįrodinÄjo, kokias jam neigiamas pasekmes sukÄlÄ nepagrįstai uždelstas atskirojo skundo priÄmimas bei užtÄstas jo bei civilinÄs bylos iÅ¡ esmÄs nagrinÄjimas, dÄl kurių (pasekmių) jis įgytų reikalauti materialinio atlygio.
Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, skundžiami Vilniaus apygardos teismo ir teisÄjų veiksmai vertinami kaip nusikalstami, taÄiau Å¡iÄ faktinÄ aplinkybÄ pagrindžianÄių įrodymų nÄra (CPK 178 str.).TeisÄjų kolegija pažymi, kad nuo ginÄo atskirojo skundo gavimo teisme (2009 m. gruodžio 7 d.) iki galutinio rezultato â Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarties, priimtos iÅ¡nagrinÄjus ginÄÄ iÅ¡ esmÄs, praÄjo ilgas laikas, taÄiau apeliantas (tai pažymÄjo ir pirmosios instancijos teismas) nereikalauja žalos dÄl per ilgo civilinio proceso ir tokiu pagrindu ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kÄ.
Taip pat nÄra pagrindo sutikti su apeliantu, kad Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄjas V. BugeleviÄius ir Vilniaus apygardos teismo teisÄja D. PranytÄ-ZaleckienÄ, atmetÄ apelianto A. B. skundus dÄl nutraukto ikiteisminio tyrimo dÄl paminÄtų Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų nuskalstamų veiksmų, pasireiÅ¡kusių pateikus jam (apeliantui) apgaulingÄ informacijÄ , apgaulÄs ir sukÄiavimo veiksmais užvilkinus atskirojo skundo priÄmimo klausimÄ , veikÄ neteisÄtai.
TeisÄjų V. BugeliaviÄiaus ir D. PranytÄs-ZaleckeinÄs priimtos nutartys yra teisÄtos, galioja, įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintos. TeisÄjų nusikalstam veika neįrodyta. Apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinÄs instancijos teisme neįrodÄ, kad paminÄti teisÄjai bÅ«tų sukÄiavÄ ar tyÄia teikÄ apeliantui melagingÄ informacijÄ , tyÄia nuslÄpdami informacijÄ apie teisme gautÄ A. B. atskirÄ jį skundÄ .Ä®vertinus bylos faktinių aplinkybių visetÄ , teisÄjų kolegija prieina iÅ¡vadÄ , kad apeliantas neįrodÄ jo nurodytų teismų ir teisÄjų neteisÄtų (apelianto teigimu nusikalstamų) veiksmų ir kaltÄs bei tų veiksmų pagrindu atsiradusios žalos (turtinÄs ir neturtinÄs) bei jos dydžio, t. y. neįrodÄ bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246-6.249, 6.272 str.).Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisÄtumÄ taip pat grindžia CPK 185, 270, 300 straipsnių pažeidimu bei tuo, kad nebuvo nustatytos nagrinÄjamai bylai reikÅ¡mingos faktinÄs aplinkybÄs, nes teismas neiÅ¡reikalavo civilinÄs bylos Nr. 2-3826-104/2010.
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, vertino minÄtos civilinÄs bylos Nr. 2-3826-104/2010 medžiagÄ , todÄl nÄra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos bylai reikÅ¡mingos faktinÄs aplinkybÄs. Apelianto minimi CPK 185, 270 ir 300 straipsniai reglamentuoja įrodymų vertinimÄ , sprendimo turiniui keliamus reikalavimus bei teismo veiksmus kai paaiÅ¡kÄja nusikalstamos veikos požymiai. NagrinÄjamoje byloje apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , bÅ«tų pažeidÄs įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 185 str.).
PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, priimtas sprendimas atitinka CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o teismui nenustaÄius teismų (teisÄjų) nusikalstamos veikos požymių nebuvo pagrindo atlikti CPK 300 straipsnyje nurodytų veiksmų. Taigi nÄra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos CPK 185, 270, 300 straipsnių nuostatos.Remiantis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikÄ materialinÄs teisÄs normas, reglamentuojanÄias atsakomybÄ už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl teismo neteisÄtų veiksmų, teisingai įvertino bylos įrodymus, nepažeidÄ Ä¯rodinÄjimÄ reglamentuojanÄių procesinių teisÄs normų ir priÄmÄm iÅ¡ esmÄs teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nÄra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsÄjo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjai                                                                                                                                   AlÄ BukavinienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â DanutÄ GasiÅ«nienÄ NijolÄ PiÅ¡kinaitÄ