1bf8f7a1-5a66-4fc0-9d85-1bb497febf1e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                              Administracinė byla Nr. I-1091-561/2018      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04073-2017-7                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 13.9.; 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Tomo Blinstrubio, ArÅ«no Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Vainienės,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

O. D. skundÄ atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, bankrutavusi akcinė bendrovė „Ūkio bankas“, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R. O. D. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. 3R-416(2.13-1) „Dėl R.

O. D. 2017 m. rugpjūčio 28 d. skundo“ 2 ir 3.1 punktus (toliau – ir Sprendimas);

2) Å¡ioje dalyje įpareigoti InspekcijÄ atlikti pakartotinį tyrimÄ dėl pareiÅ¡kėjo skundo.Skunde nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ (toliau – ir UAB „Gelvora“) kartu su bankrutavusia akcine bendrove „Ūkio bankas“ (toliau – ir BAB „Ūkio bankas“) informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog BAB „Ūkio bankas“ perleido UAB „Gelvora“ pareiÅ¡kėjo įsipareigojimus, kylančius iÅ¡ sutarties Nr. KR03-054/07V. Pažymėjo, kad įsipareigojimus, kylančius iÅ¡ Å¡ios sutarties, nieko nežinojo, todėl kreipėsi tiek į UAB „Gelvora“, tiek į BAB „Ūkio bankas“.

SusiraÅ¡inėjimo su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis metu UAB „Gelvora“ iÅ¡ pradžių ragino vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį Nr. KR03-054/07V, o vėliau informavo, kad apie tokiÄ sutartį nieko nežino, o reikalauja prievolių įvykdymo pagal sutartį Nr. 07/03-054, o BAB „Ūkio bankas“ savo ruožtu pranešė, kad reikalavimo teisės, kylančios iÅ¡ sutarties Nr. KR03-054/07V, yra perleistos UAB „Gelvora“.PareiÅ¡kėjas skunde teismui paaiÅ¡kino, kad apie reikalavimo teisių perdavimÄ , kylančio iÅ¡ sutarties Nr. KR03-054/07V, jis buvo informuotas, tačiau apie reikalavimo teisių perdavimÄ pagal sutartį Nr. 07/03-054 jokios informacijos nėra gavęs, todėl sprendė, kad UAB „Gelvora“ negali tvarkyti jo asmens duomenų, susijusių su sutarties Nr. 07/03-054 vykdymu.

Nesutiko su Inspekcijos argumentu, kad 2016 m. rugpjūčio 26 d. Teisių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 16-50-09 (toliau – ir Teisių pirkimo-pardavimo sutartis, Reikalavimo perleidimo sutartis) pateikimas bÅ«tų laikomas tinkamu informavimu apie reikalavimo teisės, kylančios iÅ¡ sutarties Nr. 07/03-054, perleidimÄ , nes, pareiÅ¡kėjo įsitikinimu, minėtoje sutartyje yra nuoroda į sutartį Nr. KR03-054/07V, bet ne į sutartį Nr. 07/03-054. Dėl Inspekcijos argumento, jog ji neturi įgaliojimų priimti sprendimo dėl pareiÅ¡kėjo skolos buvimo/nebuvimo ar dėl perleidimo fakto teisėtumo, tačiau Sprendime sprendžia, jog Teisių pirkimo-pardavimo sutarties pateikimas bÅ«tų tinkamas informavimas apie skolos Nr. 07/03-054 perleidimÄ , nepaisant to, kad Teisių pirkimo-pardavimo sutartyje yra pateikta nuoroda į sutartį Nr. KR03-054/07V.

Tokios savo išvados Inspekcija nepagrindžia ir nemotyvuoja. Viena vertus, Inspekcija vertina Teisių pirkimo-pardavimo sutartį ir konstatuoja, kad jos pateikimas laikomas tinkamu informavimu, kita vertus, remiasi nuostatais, pažymėdama, kad nuostatai neleidžia jai priimti sprendimo dėl pareiškėjo duomenų sunaikinimo.Pažymėjo, kad nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių UAB „Gelvora“ teiginius apie BAB „Ūkio bankas“ vidinę duomenų bazę (neaišku, kodėl aiškina UAB „Gelvora“, o ne BAB „Ūkio bankas“; iš kur pas UAB „Gelvora“ tokia informacija; kodėl jos nepateikė BAB „Ūkio bankas“; kodėl kredito sutarčių rekvizitai skiriasi nuo duomenų bazėje esančių).

Taip pat neaiÅ¡ku, kodėl UAB „Gelvora“ ir BAB „Ūkio bankas“ Teisių pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė rekvizitus, esančius duomenų bazėje, o ne kredito sutartyje. Atkreipė dėmesį, kad nėra aiÅ¡ku, kodėl BAB „Ūkio bankas“ kartu su UAB „Gelvora“ nepateikė pareiÅ¡kėjui naujo, „pataisyto“ praneÅ¡imo apie reikalavimų perdavimÄ , kuriame bÅ«tų nurodyti sutarties Nr. 07/03-054 rekvizitai.Sprendė, jog Inspekcija netyrė ir visapusiÅ¡kai nevertino visų aplinkybių, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl SprendimÄ laikė neatitinkančiu VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų ir prašė jį panaikinti bei įpareigoti atsakovę priimti naujÄ sprendimÄ .Nurodė, kad duomenų tvarkymo teisėtumo kriterijų sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai.

Pareiškėjas nėra davęs sutikimo UAB „Gelvora“ tvarkyti savo asmens duomenis, UAB „Gelvora“ nesiekia apsaugoti duomenų subjekto interesus. UAB „Gelvora“ teisinis interesas tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis, susijusius su sutarties Nr. 07/03-054 vykdymu, nėra svarbesnis nei duomenų subjekto interesas. UAB „Gelvora“ nei pagal įstatymus ar oficialius įgaliojimus nėra įpareigota ar įgaliota tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis, nes tokios jos pareigos nenumato joks įstatymas.

Vienintelis pagrindas, remiantis kuriuo UAB „Gelvora“ galėtų tvarkyti pareiÅ¡kėjo asmens duomenis, jei pareiÅ¡kėjas bÅ«tų viena iÅ¡ sutarties Å¡alių. Nagrinėjamu atveju aktuali ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAÄ®) 21 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri nustato, kad duomenų valdytojas turi teisę tvarkyti laiku ir tinkamai finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų jam neįvykdžiusių duomenų subjektų duomenis, taip pat ir asmens kodus, kad bÅ«tų galima įvertinti asmens mokumÄ ir valdyti įsiskolinimÄ , jeigu tinkamai įgyvendinami Å¡iame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti duomenų apsaugos reikalavimai.

Atsižvelgiant į tai, svarbu nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas gali bÅ«ti laikomas sutarties su UAB „Gelvora“ Å¡alimi, kaip to reikalauja teisės aktai.Pažymėjo, kad ginčo dėl to, ar pareiÅ¡kėjas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimų, kylančių iÅ¡ sutarties Nr. 07/03-054 perleidimÄ , nėra, nes Inspekcija Sprendimu konstatavo, kad nei UAB „Gelvora“, nei BAB „Ūkio bankas“ pareiÅ¡kėjo apie reikalavimų, kylančių iÅ¡ sutarties Nr. 07/03-054 perleidimÄ , tinkamai neinformavo.

Atitinkamai, vadovaujantis teismų praktika ir ADTAÄ® 5 straipsnio 1 dalimi, 21 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad UAB „Gelvora“ neturi pagrindo tvarkyti pareiÅ¡kėjo asmens duomenų reikalavimo teisių ir įsiskolinimo valdymo tikslu, kiek tai susiję su sutartimi Nr. 07/03-054.Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjo skunde Inspekcijai apraÅ¡yta situacija susidarė todėl, kad 2016 m. rugpjūčio 26 d.

Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 16-50-09 pareiÅ¡kėjo, veikusio kaip UAB „Kolesta“ direktorius, pasiraÅ¡yta Kredito sutartis Nr. 07/03-054 buvo įvardinta kaip sutartis Nr. KR03-054/07V. Atkreipė dėmesį, jog pagal pareiÅ¡kėjo Inspekcijai pateikto skundo nagrinėjimo metu surinktÄ informacijÄ matyti, jog jokios kitos sutarties, kaip tik Kredito sutartį Nr. 07/03-054, pareiÅ¡kėjas su AB Ūkio banku pasirašęs nebuvo.Nurodė, kad Sprendime yra iÅ¡dėstytos visos su aukščiau nurodytu faktu susijusios ir jį pagrindžiančios aplinkybės, t. y. nurodyta, kad UAB „Gelvora“, 2017 m. kovo 28 d. raÅ¡tu atsakydama į pareiÅ¡kėjo 2017 m. kovo 21 d. iÅ¡siųstÄ raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ , kuriame pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nėra sudaręs sutarties Nr. KR03-054/07V, bei paprašė pateikti Å¡ios sutarties ir 2016 m. rugpjūčio 26 d. sudarytos Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 16-50-09 kopijas, informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad pareiÅ¡kėjo skola atsirado iÅ¡ pridedamų prie Å¡io raÅ¡to dokumentų (kredito sutarties Nr. KR03-054/07, kuriÄ sudarė UAB „Kolesta“ ir AB Ūkio bankas, Å¡ios sutarties pagrindu pasiraÅ¡yto paprastojo vekselio, kurį laidavo pareiÅ¡kėjas bei Panevėžio 5-ojo notarų biuro 2010 m. sausio 8 d. vykdomojo įraÅ¡o Nr. 151 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, kuris buvo iÅ¡duotas neįvykdžius prievolių pagal kredito sutartį Nr. KR03-054/07).

PareiÅ¡kėjui kartu su 2017 m. kovo 28 d, raÅ¡tu buvo pateikta kredito sutarties Nr. 07/03-054, kuriÄ sudarė UAB „Kolesta“ ir AB Ūkio bankas, paprastojo vekselio, kurį laidavo pareiÅ¡kėjas bei Panevėžio 5-ojo notarų biuro 2010 m. sausio 8 d. vykdomojo įraÅ¡o Nr. 151 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo kopijos. Sprendime taip pat nurodyta, jog UAB „Gelvora“, 2017 m. birželio 19 d. raÅ¡tu atsakydama į pareiÅ¡kėjo atstovo D. K. 2017 m. birželio 13 d. raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ , kuriame pareiÅ¡kėjo atstovas pakartotinai paprašė pateikti kredito sutarties Nr. KR03-054/07V bei 2016 m. rugpjūčio 26 d. sudarytos Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties kopijas bei sunaikinti tvarkomus pareiÅ¡kėjo asmens duomenis, kadangi pareiÅ¡kėjas niekada nebuvo sudaręs kredito sutarties Nr. KR03-054/07V, į kuriÄ reikalavimas buvo perleistas, informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad sutartis Nr. 07/03-054 buvo pateikta pareiÅ¡kėjui.

UAB „Gelvora“ 2017 m. birželio 19 d. raÅ¡te taip pat pažymėjo, kad apie jokios kitos sutarties tarp BAB „Ūkio banko“ ir pareiÅ¡kėjo egzistavimÄ UAB „Gelvora“ nėra žinoma. Tai, kad 2016 m. lapkričio 25 d. pareiÅ¡kėjui adresuotame praneÅ¡ime Å¡i sutartis buvo įvardinta kaip sutartis Nr. KR03-054/07V yra techninė klaida. 2016 m. rugpjūčio 26 d. Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleistas reikalavimas, atsiradęs pagal sutartį Nr. 07/03-054.Pažymėjo, kad Inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau – ir Nuostatai), 1 punkte nustatyta, kad Inspekcija yra Vyriausybės įstaiga, atliekanti ADTAÄ®, Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimÄ baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryÅ¡ių įstatymo 12 straipsnio 5 dalies, kitų įstatymų ir teisės aktų jai pavestas duomenų apsaugos priežiÅ«ros funkcijas.

Vadovaujantis Å¡ia nuostata, Inspekcija skundžiamame sprendime konstatavo, kad ji neturi įgaliojimų priimti sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjo skolos buvimo ar nebuvimo BAB „Ūkio bankui“ ir/arba UAB „Gelvora“ bei dėl paties reikalavimo perleidimo fakto teisėtumo. Inspekcija neturi įgaliojimų priimti sprendimÄ ir dėl to, ar 2016 m. rugpjūčio 26 d. Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis buvo įforminta tinkamai ir ar ji sukelia pareiÅ¡kėjui teisines pasekmes, jei jos Priede Nr. 1B nurodyta, jog reikalavimas perleidžiamas į įsiskolinimÄ , susidariusį pagal sutartį KR03-054/07V, o ne pagal sutartį Nr. 07/03-054, kaip Å¡is numeris nurodytas 2007 m. kovo 20 d. taip AB Ūkio banko ir pareiÅ¡kėjo sudarytoje Kredito sutartyje.

Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, Inspekcija neturėjo pagrindo priimti sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjo asmens duomenų, UAB „Gelvora“ gautų pagal 2016 m. rugpjūčio 26 d. Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, sunaikinimo, įpareigojant UAB „Gelvora“ sunaikinti pareiÅ¡kėjo asmens duomenis.Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gegužės 11 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A444-2161/2011, pateiktais aiÅ¡kinimais, pabrėždama, kad Inspekcija gali spręsti klausimÄ tik dėl to, ar pareiÅ¡kėjas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimÄ .

Inspekcija paaiÅ¡kino, kad konstatavo ADTAÄ® 24 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimus, ko pasėkoje skundžiamo sprendimo 3.1. punktu nusprendė UAB „Gelvora“ pateikti nurodymÄ .D. S. apskundimo tvarkos nurodė, kad rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2016 m. birželio 21 d. nutartimi bei įvertinus, kad pareiÅ¡kėjas prašė pradėti administracinio nusižengimo tyrimÄ , Sprendime nurodė, kad jis skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nustatyta tvarka.

Kadangi reikalavimo teisės perleidimÄ (įskaitant dokumentų, patvirtinančių reikalavimo teisę bei papildomas teises, įskaitant ir teisę į palÅ«kanas, perdavimÄ naujajam kreditoriui) bei atsižvelgiant į tai, kad Å¡iais dokumentais yra perduodami ir asmens duomenys, nes tai yra tokių dokumentų dalis, reglamentuoja Civilio kodekso (toliau – ir CK) 6.104 straipsnio 1 dalis, į tai, kad reikalavimas buvo perleistas vadovaujantis CK 6.101–6.110 straipsnių, reglamentuojančių reikalavimo perleidimÄ , nuostatomis, Inspekcija konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo asmens duomenys UAB „Gelvora“ buvo perduoti vadovaujantis ADTAÄ® 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijumi – pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis.PareiÅ¡kėjo nurodyta ADTAÄ® 21 straipsnio nuostata Å¡iuo atveju nėra taikoma, kadangi joje kalbama apie skolininkų asmens duomenų tvarkymÄ mokumo vertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslais, pvz., kai asmens duomenis kreditorius perduoda skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonėms skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo tikslais, bet kreditorius nepasikeičia, kai įvairias paslaugas teikiantys verslo subjektai keičiasi informacija apie skolininkus ir pan.Nesutiko su pareiÅ¡kėjo argumentu, jog Inspekcijai konstatavus, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo tinkamai informuotas apie reikalavimų, kylančių iÅ¡ sutarties Nr. 07/03-054 perleidimÄ , UAB „Gelvora “ neturi pagrindo tvarkyti pareiÅ¡kėjo asmens duomenų reikalavimo teisių ir įsiskolinimo valdymo tikslu.

Atsižvelgiant į tai, atsakovė turėjo įpareigoti UAB „Gelvora“ pareiÅ¡kėjo asmens duomenis sunaikinti. PaaiÅ¡kino, kad skundo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad UAB „Gelvora“ pareiÅ¡kėjo asmens duomenis bÅ«tų perdavusi tretiesiems asmenims mokumo vertinimo ir įsiskolinimo tikslais, kas, pagal LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , bÅ«tų buvę neteisėta, jei asmuo prieÅ¡ tai nebuvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimÄ . Atsakovės teigimu, tarp pareiÅ¡kėjo ir UAB „Gelvora“ iÅ¡ esmės yra kilęs civilinio pobÅ«džio ginčas dėl reikalavimo perleidimo, kurio iÅ¡spręsti Inspekcija nėra įgaliota.

Inspekcija laikosi pozicijos, kad neiÅ¡sprendus tokio ginčo civiline tvarka, nėra pagrindo UAB „Gelvora“ įpareigoti sunaikinti pareiÅ¡kėjo asmens duomenis, gautus pagal 2016 m. rugpjūčio 26 d. sudarytÄ Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 16-50-09.Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti.Atsiliepime nurodė, kad ADTAÄ® 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmens duomenys gali bÅ«ti tvarkomi, jeigu pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis.

Pažymėjo, jog UAB „Gelvora“ pareiÅ¡kėjo asmens duomenis iÅ¡ BAB „Ūkio bankas“ gavo teisėtai ir juos tvarkė laikydamasi teisės aktų reikalavimų.PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į UAB „Gelvora“ dėl jo asmens duomenų tvarkymo ir jam buvo suteikta informacija, pateikti jo įsiskolinimÄ pagrindžiantys įrodymai, aiÅ¡kiai nurodant, jog pareiÅ¡kėjo skola grindžiama 2007 m. kovo 20 d. Kredito sutartimi Nr. 07/03-054, 2007 m. kovo 20 d. vekseliu ir 2010 m. sausio 8 d. vykdomuoju įraÅ¡u.

Dėl Kredito sutarties numerio pažymėjo, jog Nr. KR03-054/07V yra vidinėje BAB „Ūkio bankas“ duomenų bazėje naudojamas Å¡ios sutarties numeris, kuris buvo perkeltas į Reikalavimo perleidimo sutarties priedÄ bei į 2016 m. lapkričio 25 d. praneÅ¡imÄ apie reikalavimo perleidimÄ . Atkreipė dėmesį, kad tiek 2016 m. lapkričio 25 d. praneÅ¡ime apie reikalavimo perleidimÄ , tiek Reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 1B iÅ¡raÅ¡e yra teikiama nuoroda bÅ«tent į 2007 m. kovo 20 d. Kredito sutartį Nr. 07/03-054.

 Trečiasis suinteresuotas asmuo BAB „Ūkio bankas“, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė. Teismas konstatuoja: RaÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. rugpjūčio 28 d. su skundu kreipėsi į InspekcijÄ , praÅ¡ydamas pripažinti, kad UAB „Gelvora“ nepagrįstai tvarko pareiÅ¡kėjo asmens duomenis sutarties Nr. 07/03-054 vykdymo, įsiskolinimų valdymo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo tikslais;

įpareigoti UAB „Gelvora“ iÅ¡trinti pareiÅ¡kėjo asmens duomenis, tvarkomus sutarties Nr. 07/03-054 vykdymo, įsiskolinimų valdymo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo tikslais; pripažinus, kad skundas pagrįstas, pradėti administracinio nusižengimo teisenÄ dėl UAB „Gelvora“ padarytos ANK 82 straipsnyje numatytos veikos (1 t., b. l. 10–15).Inspekcija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo 2017 m. rugpjūčio 28 d. skundÄ , 2017 m. lapkričio 2 d. priėmė sprendimÄ Nr. 3R-416(2.13-1.) „Dėl R.

O. D. 2017 m. rugpjūčio 28 d. skundo“, kuriuo nusprendė pareiÅ¡kėjo 2017 m. rugpjūčio 28 d. skundÄ pripažinti pagrįstu dalyje dėl pareiÅ¡kėjo, kaip duomenų subjekto, teisių pažeidimo, tinkamai neinformuojant jo apie reikalavimo perleidimÄ bei nepateikiant jokio atsakymo į pareiÅ¡kėjo atstovo D. K. 2017 m. liepos 12 d. raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ (1 punktas); kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo 2017 m. rugpjūčio 28 d. skundÄ atmetė (2 punktas); pateikė UAB „Gelvora“ nurodymÄ (3 punktas) – užtikrinti, kad: pareiÅ¡kėjas bÅ«tų tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimÄ , pateikiant jam atitinkamus įrodymus (2016 m. rugpjūčio 26 d.

Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį) (3.1 punktas); nedelsiant raÅ¡tu suteikti pareiÅ¡kėjui informacijÄ apie jo asmens duomenų, tvarkomų kitais tikslais, nei tiesioginei rinkodarai vykdyti, tvarkymo veiksmų nutraukimÄ ar atsisakymÄ nutraukti duomenų tvarkymo veiksmus pagal pareiÅ¡kėjo atstovo D. K. 2017 m. liepos 12 d. raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ , pateiktÄ UAB „Gelvora“ (3.2 punktas) (1 t., b. l. 17–22).PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Sprendimo 2 punktu bei su 3.1 punktu, su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti minėtus Sprendimo punktus ir Å¡iose dalyse įpareigoti atsakovę atlikti pakartotinį tyrimÄ dėl jo skundo (1 t., b. l. 1–6).

Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Sprendimo dalies teisėtumo, pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti pakartotinį tyrimÄ . Siekiant užtikrinti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumÄ nacionalinėje teisėje, asmens duomenų tvarkymo santykiai reguliuojami ADTAÄ® nuostatomis. ADTAÄ® tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis, jis reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu bÅ«du, taip pat neautomatiniu bÅ«du tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sÄ raÅ¡us, kartotekas, bylas, sÄ vadus ir kita.

ADTAÄ® nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, Å¡ių teisių apsaugos tvarkÄ , juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis (1 straipsnio 1, 2 dalys). Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens duomenys gali bÅ«ti tvarkomi, jeigu:1) duomenų subjektas duoda sutikimÄ ;

2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas;

3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis;

4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus;

5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys;

6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.Taigi, Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kai asmens duomenys gali bÅ«ti tvarkomi.PareiÅ¡kėjo teigimu, Inspekcijai konstatavus, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimÄ , atitinkamai UAB „Gelvora“ neturi pagrindo tvarkyti pareiÅ¡kėjo asmens duomenų reikalavimo teisių ir įsiskolinimo valdymo tikslu, kiek tai susiję su sutartimi Nr. 07/03-054.

Atsakovė teigė, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės skunde Inspekcijai kėlė klausimÄ dėl Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties tinkamo įforminimo ir ar ji sukelia pareiÅ¡kėjui teisines pasekmes, nes joje nurodyta, jog reikalavimas perleidžiamas į įsiskolinimÄ , susidariusį pagal sutartį KR03-054/07V, o ne pagal sutartį Nr. 07/03-054. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog UAB „Gelvora“ ir BAB „Ūkio bankas“ 2016 m. rugpjūčio 26 d. sudarė Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 16-50-09, pagal kuriÄ BAB „Ūkio bankas“ Å¡ioje sutartyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis perleido pirkėjui UAB „Gelvora“ visas teises, reikalavimus, nuosavybės teisę ir gaunamÄ naudÄ pagal paskolų sutartis (įskaitant teisę į skolininkui UAB „Kolesta“ pagal sutartį Nr. KR03-054/07V suteiktos paskolos pagrindinę skolos sumÄ , palÅ«kanas ir delspinigius, baudas, administravimo ir kitus mokėtinus mokesčius (1 t., b. l. 131–141).

Kartu su minėta sutartimi buvo perduoti ir visi dokumentai.Reikalavimo teisės perleidimÄ reglamentuoja CK, pagal kurio 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo argumentų bei pateiktų paaiÅ¡kinimų matyti, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės kelia ginÄÄ , susijusį su Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties turiniu bei perleidimo faktu, kas, teismo vertinimu, Å¡ioje administracinėje byloje negali bÅ«ti vertinama, nes tai yra civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

PareiÅ¡kėjas ir atsakovė remiasi LVAT 2011 m. gegužės 11 d. nutartyje pateiktais aiÅ¡kinimais administracinėje byloje Nr. A-444-2161/2011. Minėtoje nutartyje LVAT konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nevertinamos aplinkybės dėl paties reikalavimo teisės perleidimo fakto, nes tai yra civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau, turėtų bÅ«ti vertintina aplinkybė, ar apie reikalavimo perleidimÄ pareiÅ¡kėjas buvo tinkamai informuotas ir ar tokiu bÅ«du gauti jo asmens duomenys teisėtai buvo perleisti tretiesiems asmenims.

Tiek CK nuostatos, tiek teismų praktika patvirtina, kad tam, jog reikalavimo perleidimas sukeltų teisines pasekmes skolininkui (bÅ«tų panaudotas prieÅ¡ skolininkÄ ), skolininkas turi bÅ«ti tinkamai, įstatymo nustatytu bÅ«du, informuotas apie cesijos sutarties sudarymo faktÄ . Tam, kad galėtų inter alia naudotis ADTAÄ® nuostatomis dėl asmens duomenų tvarkymo asmens mokumui įvertinti ir įsiskolinimui valdyti, pareiÅ¡kėjas turėjo bÅ«ti informuotas apie reikalavimo perleidimÄ , pateikiant atitinkamus įrodymus.Taigi, iÅ¡ esmės Inspekcija turėjo įvertinti, ar pareiÅ¡kėjas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio, Inspekcija konstatavo ADTAÄ® 24 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimus bei Sprendimo 3.1 punktu nusprendė UAB „Gelvora“ pateikti nurodymÄ , t. y. Inspekcija priėjo iÅ¡vados, jog pareiÅ¡kėjas nebuvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimÄ ir dėl to ginčo byloje nėra. Tačiau, pareiÅ¡kėjo teigimu, Sprendimo 3.1. punktas turi bÅ«ti panaikintas, nes Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties pateikimas negali bÅ«ti laikomas tinkamu informavimo bÅ«du, nes Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartyje pateikta nuoroda į sutartį Nr. KR03-054/07V.

Administracinėje byloje surinkta faktinių duomenų visuma ir pateikti Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad jokios kitos sutarties, kaip tik Kredito sutartis Nr. 07/03-054, tarp AB „Ūkio bankas“ ir UAB „Kolesta“ buvo pasiraÅ¡yta. Dar daugiau, į bylÄ pateikti UAB „Gelvora“ paaiÅ¡kinimai (2 t., b. l. 16–19) ir duomenų bazės iÅ¡raÅ¡as (1 t., b. l. 130) patvirtina, kad BAB „Ūkio bankas“ tokį Kredito sutarties Nr. 07/03-054 žymėjimÄ naudojo vidinėje duomenų bazėje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, pareiÅ¡kėjas 2016 m. lapkričio 25 d. praneÅ¡imu buvo informuotas, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. pareiÅ¡kėjo įsipareigojimai BAB „Ūkio bankas“, kylantys iÅ¡ tarp pareiÅ¡kėjo ir AB „Ūkio bankas“ sudarytos sutarties, buvo perleisti UAB „Gelvora“ (1 t., b. l. 88, 89). PareiÅ¡kėjas, gavęs minėtÄ praneÅ¡imÄ , kreipėsi į UAB „Gelvora“ su paklausimu „Dėl praneÅ¡ime pateiktos informacijos“, kuriame nurodė, jog su AB „Ūkio bankas“ nėra sudaręs sutarties Nr. KR03-054/07V, todėl paprašė pateikti Å¡ios sutarties patvirtintÄ kopijÄ bei Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties patvirtintÄ kopijÄ (1 t., b. l. 90).

UAB „Gelvora“, atsakydama į pareiÅ¡kėjo paklausimÄ , 2017 m. kovo 28 d. raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad pareiÅ¡kėjo skola atsirado iÅ¡ pridedamų prie Å¡io raÅ¡to dokumentų – Kredito sutarties Nr. KR03-054/07, kuriÄ sudarė UAB „Kolesta“ ir AB „Ūkio bankas“, Å¡ios sutarties pagrindu pasiraÅ¡yto paprastojo vekselio, kurį laidavo pareiÅ¡kėjas bei Panevėžio 5-ojo notarų biuro 2010 m. sausio 8 d. vykdomojo įraÅ¡o Nr. 151 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, kuris buvo iÅ¡duotas neįvykdžius prievolių pagal kredito sutartį Nr. KR03-054/07.

Kartu su minėtu raÅ¡tu pareiÅ¡kėjui buvo pateikti visi Å¡iame raÅ¡te paminėti dokumentai, kartu ir Kredito sutartis Nr. 07/03-054 (1 t., b. l. 92–106). Pažymėtina ir tai, kad UAB „Gelvora“ pateikė pareiÅ¡kėjui paaiÅ¡kinimÄ , kad Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas BAB „Ūkio bankas“ vidinės duomenų bazės Kredito sutarties numeris ir netgi nurodė, kad tai laikytina technine klaida. Taigi, visos Å¡ios aplinkybės teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas Kredito sutarties Nr. KR03-054/07V žymi tÄ pačiÄ 2007 m. kovo 20 d.

Kredito sutartį Nr. 07/03-054. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nei Inspekcijai, nei teismui nepateikė įrodymų ar paaiÅ¡kinimų, jog patį reikalavimo perleidimo teisėtumÄ pagal Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį ginčijo civiline tvarka, kas taip pat leidžia spręsti, jog Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleistas reikalavimas pagal Kredito sutartį Nr. 07/03-054. Taigi, Inspekcija pagrįstai sprendė, kad neturi pagrindo priimti sprendimo dėl pareiÅ¡kėjo asmens duomenų, UAB „Gelvora“ gautų pagal Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, sunaikinimo.

Pagal ADTAÄ® 3 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , asmens duomenys gali bÅ«ti tvarkomi, jeigu pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis.PareiÅ¡kėjo teigimu, nagrinėjamu atveju yra aktuali ADTAÄ® 21 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad duomenų valdytojas turi teisę tvarkyti laiku ir tinkamai finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų jam neįvykdžiusių duomenų subjektų duomenis, taip pat ir asmens kodus, kad bÅ«tų galima įvertinti asmens mokumÄ ir valdyti įsiskolinimÄ , jeigu tinkamai įgyvendinami Å¡iame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti duomenų apsaugos reikalavimai.Teismas su Å¡iais pareiÅ¡kėjo argumentais sutikti negali.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjo asmens duomenis buvo perduoti ne asmens duomenų tvarkymÄ asmens mokumui įvertinti ir įsiskolinimui valdyti, o CK 6.101–6.110 straipsniais, reglamentuojančiais reikalavimo perleidimÄ . Inspekcija nenustatė, o ir pats pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė įrodymų, jog UAB „Gelvora“ pareiÅ¡kėjo asmens duomenis bÅ«tų perdavusi tretiesiems asmenims mokumo vertinimo ir įsiskolinimo tikslais, kas pagal LVAT aiÅ¡kinimus, bÅ«tų buvę neteisėta, jei prieÅ¡ tai asmuo nebuvo tinkamai informuotas.

Kaip teisingai Inspekcija nurodė, ADTAÄ® 21 straipsnio nuostatos taikomos skolininkų asmens duomenų tvarkymo mokumo vertinimui ir įsiskolinimo valdymo tikslais, kuomet asmens duomenis kreditorius perduoda skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonėms skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo tikslais, bet kreditorius nepasikeičia.PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė, kad priimtas Sprendimas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų ir akcentavo, kad Inspekcija neteisingai nurodė Sprendimo apskundimo tvarka.Pasisakant dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjo argumentų pažymėtina, kad pagal ADTAÄ® 51 straipsnio 1 dalį Inspekcija, atlikusi tyrimÄ , priima motyvuotÄ sprendimÄ :

1) pripažinti skundÄ pagrįstu;

2) atmesti skundÄ ;

3) nutraukti skundo tyrimÄ . Å io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Inspekcijos sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali bÅ«ti skundžiami teismui. Pažymėtina, kad iÅ¡ Å¡io teisinio reglamentavimo nėra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kurių įstatymų nustatyta tvarka ir kuriam teismui gali bÅ«ti skundžiami Inspekcijos sprendimai. Nagrinėjamu atveju Inspekcija nurodė, kad jos sprendimas skundžiamas ANK nustatyta tvarka Vilniaus miesto apylinkės teismui, t. y. bendrosios kompetencijos teismui. Vadovaujantis ANK 589 straipsnio 29 punktu, Inspekcija turi teisę suraÅ¡yti administracinių nusižengimų protokolus dėl Å¡io kodekso 82, 83 straipsniuose, 224 straipsnio 1 dalyje, 479 straipsnio 2, 5 dalyse, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, spręsdama rÅ«Å¡inio teismingumo, susijusio su Inspekcijos sprendimų apskundimo tvarka, klausimÄ , yra ne kartÄ pažymėjusi, kad Inspekcija, atitinkamu sprendimu atsisakydama pradėti administracinio teisės pažeidimo teisenÄ , veikia kaip institucija, įgaliota suraÅ¡yti administracinių teisės pažeidimų protokolus (nuo 2017 m. sausio 1 d. – administracinių nusižengimų protokolus), o tokio pobÅ«džio sprendimai skundžiami bendrosios kompetencijos teismui (specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis Nr. T-81/2016, 2016 m. birželio 21 d. nutartis Nr. T-30/2016, 2015 m. sausio 23 d. nutartis Nr. T-10/2015).Atsakovė atsiliepime į skundÄ nurodė, jog tokiÄ Sprendimo apskundimo tvarkÄ nurodė, nes pareiÅ¡kėjas, be kita ko, prašė, pripažinus, kad skundas yra pagrįstas, pradėti administracinio nusižengimo teisenÄ dėl UAB „Gelvora“ veiklos, numatytos ANK 82 straipsnyje.Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju Inspekcijos Sprendimu nebuvo sprendžiamas administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo/nepradėjimo klausimas, o Institucija veikė kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kurio sprendimai skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniams teismams, kurie sprendžia bylas dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Tai reiÅ¡kia, kad Inspekcija neteisingai nurodė Sprendimo apskundimo tvarkÄ .

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .LVAT jurisprudencijoje yra pripažįstama, jog ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata reiÅ¡kia, kad ne kiekvienas formalios procedÅ«ros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktÄ neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedÅ«ros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi bÅ«ti vertinama procedÅ«ros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl Å¡io pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (LVAT administracinė byla Nr. A14-416/2005).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nurodyta netiksli Sprendimo apskundimo tvarka neturi įtakos priimto Sprendimo teisėtumui, kaip ir neturi įtakos pareiÅ¡kėjo teisėms – pareiÅ¡kėjas, gindamas savo teises, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ ir teismas pareiÅ¡kėjo skundÄ priėmė nagrinėti. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis); individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas jį priėmusio pareigÅ«no ar valstybės tarnautojo arba vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (3 dalis).

Aptartos įstatymo nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad vieÅ¡ojo administravimo subjekto individualaus administracinio sprendimo, priimamo iÅ¡nagrinėjus asmens praÅ¡ymÄ (skundÄ ) turinys, jei atitinkami specialieji teisės aktai nenustato iÅ¡imčių, turi atitikti VAÄ® 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus.LVAT 2011 m. birželio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011 yra pažymėjęs, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010).Ä®vertinus skundžiamÄ SprendimÄ , matyti, jog atsakovė iÅ¡samiai, remdamasi teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis kilusį ginÄÄ , priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ SprendimÄ .

Teismas konstatuoja, kad priimtas Sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, yra pakankamai motyvuotas, todėl teisėtas ir pagrįstas, o pareiÅ¡kėjo skundas panaikinti Sprendimo 2 ir 3.1 punktus yra nepagrįstas ir atmestinas.PareiÅ¡kėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę InspekcijÄ atlikti pakartotinį tyrimÄ dėl pareiÅ¡kėjo skundo laikytinas iÅ¡vestiniu iÅ¡ reikalavimo panaikinti Sprendimo 2 ir 3.1 punktus. Teismui konstatavus, kad ginčijama Sprendimo dalis yra teisėta, yra atmestinas ir iÅ¡vestinis pareiÅ¡kėjo reikalavimas.PareiÅ¡kėjas prašė teismo priteisti patirtas procesines iÅ¡laidas – 30 Eur.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iÅ¡ kitos Å¡alies gauti savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas.

PareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas atmestinas, todėl praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo R. O. D. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                                                                                     Tomas Blinstrubis                                                                                                                                   ArÅ«nas Kaminskas                                                                                                                                   Milda Vainienė