1bf79912-4e02-4ce0-aeee-17a67ebbbbc3 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-759-440/2017Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02317-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.4.4; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.3.1.1.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2. (S)                                                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 28 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.

Å . apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-63-766/2017 pagal ieÅ¡kovo A. Č. ieÅ¡kinį atsakovui A. Å . dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : Ginčo esmė Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl asmens garbės ir orumo gynimo, įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, atsipraÅ¡yti ir neturtinės žalos atlyginimo.IeÅ¡kovas A.

Č. kreipėsi į RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovÄ A. Å . žodžiu arba vieÅ¡ai (duomenys neskelbtini) miestelio bendruomenės tarybos susirinkime paneigti apie ieÅ¡kovÄ paskleistus tikrovės neatitinkančius, jo garbę ir orumÄ Å¾eminančius duomenis ir vieÅ¡ai jo atsipraÅ¡yti, priteisti iÅ¡ atsakovo 500 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 46 Eur žyminio mokesčio, 500 Eur iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas, 19,72 Eur kelionės iÅ¡laidų.Nurodė, kad 2016 m. spalio 9 d. ieÅ¡kovas kaip rinkimų komisijos narys dalyvavo (duomenys neskelbtini) miestelio rinkimų apylinkėje, turėjo iÅ¡duoti balsavimo biuletenius.

Balsuoti atėjusį atsakovÄ A. Å . su žmona pasitiko D. G. ir liepė atsakovui nueiti prie ieÅ¡kovo, kuris jam paduos balsavimo biuletenį. A. Å . pasisuko link ieÅ¡kovo ir garsiai pasakė: „KÄ , prie to teÅ¡lagalvio?“. IeÅ¡kovas suprato, kad Å¡ie žodžiai skirti jam, nes atsakovas pyksta ant jo dėl nenukultų miežių. Atsakovas iÅ¡tarė Å¡iuos žodžius taip garsiai, kad girdėjo visi rinkimų komisijos nariai bei balsuoti atėję žmonės. Dėl tokio atsakovo elgesio labai susijaudino, pasijuto pažemintas ir įžeistas, pakilo kraujospÅ«dis, virpėjo Å¡irdis, todėl prašė žmonos atneÅ¡ti raminančių vaistų, kad galėtų toliau atlikti rinkimų komisijos nario pareigas.

IÅ¡gėręs vaistų toliau dirbo, namo grįžo apie 5 val., nes tik tuomet baigė skaičiuoti balsus, kadangi vis dar jautėsi prastai, todėl žmona davė raminamųjų vaistų. Po įvykio buvo nuvykęs pas atsakovÄ , tikėjosi, kad Å¡is atsipraÅ¡ys, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo. Nors sveikata atsistatė ir Å¡iuo metu jaučiasi gerai, bet liko nuoskauda. IeÅ¡kovas yra žinomas žmogus miestelyje, (duomenys neskelbtini) miestelio sporto metodininkas, politinės partijos narys, todėl negali leisti, kad jį taip įžeidinėtų.

Atsakovas A. Å . prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pripažino, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo anksčiau yra buvę konfliktų, pavyzdžiui, atsakovas itin supyko ant ieÅ¡kovo po to, kai sužinojo, kad ieÅ¡kovas atsakovo seseriai yra pasakęs, kad atsakovas yra pats blogiausias žmogus pasaulyje. Rinkimų dienÄ atsakovas kartu su žmona atėjo balsuoti, D. G. nukreipė jį pas ieÅ¡kovÄ A. Č.. Atsakovas pasisuko Å¡onu ir pasakė kažkÄ apie „teÅ¡lagalvį“. Pripažino, kad Å¡ie žodžiai buvo skirti ieÅ¡kovui A.

Č.. Tuo metu rinkimų apylinkėje buvo apie 10 žmonių, jie galėjo girdėti atsakovo žodžius, nes atsakovas juos iÅ¡tarė garsiai. PaaiÅ¡kino, kad atsakovas visada Å¡neka garsiai, nes turi profesinę ligÄ , bet to, yra labai nervingas turi daug sveikatos nusiskundimų. Nemano, kad ieÅ¡kovas dėl pasakytų žodžių bÅ«tų susinervinęs, patyrė kokius nors ilgalaikius nepatogumus. Nors po įvykio ieÅ¡kovas buvo atvykęs pas ieÅ¡kovÄ , tačiau atsakovas atsisakė atsipraÅ¡yti, nes nesijautė įžeidęs ieÅ¡kovÄ .

Supykęs ieÅ¡kovas pagrasino, kad jis už viskÄ dar sumokės, tačiau atsakovas yra garbaus amžiaus pensininkas, mėnesines pajamas sudaro tik pensija, todėl neturi iÅ¡ ko atlyginti neturtinės žalos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Ä®pareigojo atsakovÄ A. Å . vieÅ¡ai žodžiu arba raÅ¡tu (duomenys neskelbtini) miestelio bendruomenės tarybos susirinkime paneigti apie ieÅ¡kovÄ A.

Č. 2016 m. spalio 9 d. paskleistus tikrovės neatitinkančius, ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminančius duomenis ir vieÅ¡ai jo atsipraÅ¡yti. Priteisė iÅ¡ atsakovo A. Å . ieÅ¡kovui A. Č. 100 Eur neturtės žalos atlyginimo ir 339,43 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad 2016 metų spalio 9 d. apie 13 val. RadviliÅ¡kio r., (duomenys neskelbtini) mstl., Dotnuvos g. 1, 23-ioje (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkėje atsakovas A. Å ., priėjęs prie rinkimų komisijos narės D.

G. ir girdint kitiems rinkimų komisijos nariams, garsiai pasakė: „KÄ , prie to teÅ¡lagalvio“. Teismas pripažino, kad duomenys buvo paskleisti, nes atsakovas A. Å . rinkimų apylinkėje girdint rinkimų komisijos nariams D. G., S. B. (žodžiu) paskleidė informacijÄ apie ieÅ¡kovÄ A. Č.. Teismas nurodė, kad atsakovas A. Å . Å¡iuos žodžius pasakė galvÄ pasukęs į ieÅ¡kovÄ , todėl Å¡ie žodžiai buvo skirti bÅ«tent ieÅ¡kovui. Ä®vertinęs ne tik žodį „teÅ¡lagalvis“, bet ir visÄ tekstÄ („KÄ , prie to teÅ¡lagalvio?“), teismas konstatavo, jog atsakovas netinkama forma iÅ¡reiÅ¡kė itin negatyviÄ nuomonę apie ieÅ¡kovÄ .

Teismas pabrėžė, kad nuomonė turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, pagarbiai ir neužgauliai, tačiau Å¡ių reikalavimų atsakovas, vieÅ¡ai reikÅ¡damas savo nuomonę, nepaisė. Teismo vertinimu, žodžių junginys „KÄ , prie to teÅ¡lagalvio?“, pavartotas siekiant iÅ¡reikÅ¡ti atsakovo nepasitenkinimÄ ieÅ¡kovu kaip asmeniu dėl ankstesnių tarpusavio nesutarimų. PlačiÄ ja prasme žodis „teÅ¡lagalvis“ lietuvių kalbos žodyne reiÅ¡kia kvailokÄ , menko proto, nesipraususį, apspurusį žmogų.

Atsakovas paskleidė nuomonę (ne žinias), kuriai netaikytinas atitikimo tikrovei kriterijus. Teismas konstatavo, kad atsakovas iÅ¡reiÅ¡kė subjektyviÄ nuomonę, kuri pažemino ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , todėl ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, kad atsakovas vieÅ¡ai atsipraÅ¡ytų paneigdamas paskleistus duomenis.Teismas pažymėjo, kad žinios nagrinėjamoje byloje buvo skelbtos nepatikrinus jų tikrumo, ginčo teiginių paskleidimo mastas nebuvo itin didelis, iÅ¡sakytÄ frazę girdėjo ir teisme patvirtino liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) rinkimų komisijos pirmininkas S. B., todėl, teismo vertinimu, ieÅ¡kovo moralinei nuoskaudai atlyginti teisingas ir pakankamas neturtinės žalos atlyginimas yra 100 Eur.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas sumokėjo 46 Eur žyminio mokesčio, 500 Eur už advokato pagalbÄ suraÅ¡ant ieÅ¡kinį ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme, 19,72 Eur kelionės iÅ¡laidos vykstant pas advokatÄ konsultacijai, iÅ¡ viso 565,72 Eur.

Tenkinus 60 procentų ieÅ¡kinio reikalavimų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 339,43 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundÄ teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas A. Å . praÅ¡o panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nenustatė, kad minėti žodžiai buvo pasakyti apie ieÅ¡kovÄ , kad tai pažemino ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ .

Žinių paskleidimo faktÄ ieÅ¡kovas siekė įrodinėti liudytojų parodymais, tačiau teismo posėdyje buvo apklaustas tik vienas liudytojas. Atsakovas pasakė ne teiginį, o klausimÄ , todėl negalima pagrįstai teigti, kad atsakovas tyčia siekė įžeisti ieÅ¡kovÄ , paskleisti jo garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ .Teismas nepagrįstai taikė civilinę atsakomybę atsakovui. Nenustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kuriais buvo pažeminta ieÅ¡kovo garbė ir orumas, negalimas žalos atlyginimas kaip civilinės atsakomybės forma.

Ieškovas rašytiniais įrodymais neįrodė, kad dėl atsakovo ištartų žodžių pasijuto blogai, pakilo kraujospūdis, pasimetė ir išraudo. Nenustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, t. y. sutrikusios ieškovo sveikatos. Ieškovas neįrodė, kad padidėjusį kraujospūdį, širdies virpulius lėmė atsakovo veiksmai, o ne lėtinės ligos, pavyzdžiui diabetas.Teismas neturėjo priteisti neturtinės žalos atlyginimo, nes skriauda pasireiškia nežymiais, trumpalaikiais, vienkartiniais nemalonumais, kurie nepaliko fizinių ir emocinių padarinių.

Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ? EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad vien pažeidimo konstatavimas yra pakankama satisfakcija nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo.Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovÄ vieÅ¡ai atsipraÅ¡yti ieÅ¡kovo, nes įstatyme nėra numatyta tokia civilinės atsakomybės forma.Ä®pareigojimas žodžiu arba raÅ¡tu (duomenys neskelbtini) miestelio bendruomenės tarybos susirinkime paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis neatitiktų pažeidimo masto, nes ginčo metu be Å¡alių, Å¡iuos žodžius girdėjo dar keli asmenys, o ne visi bendruomenės nariai.

Teismas nenurodė termino, per kurį Å¡is įpareigojimas turi bÅ«ti atliktas, todėl buvo pažeista Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 271 straipsnio nuostatos įpareigojančios teismÄ nurodyti sprendimo vykdymo tvarkÄ ir terminus. Nepagrįstai teismas į bylinėjimosi iÅ¡laidas įtraukė ir iÅ¡laidas kelionei pas advokatÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas A. Č. praÅ¡o RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: Skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes apeliacinį skundÄ pasirašė tik atsakovo advokatas, o atsakovas jo nepasirašė.Atsakovas pavadino ieÅ¡kovÄ â€žteÅ¡lagalviu“. Å iuos žodžius iÅ¡tarė garsiai, todėl juos girdėjo ne tik rinkimų komisijos nariai, bet ir kiti tuo metu patalpoje buvę asmenys. Nors atsakovas nesutinka, kad jo iÅ¡tarti žodžiai įžeidė ieÅ¡kovÄ , tačiau teismas pagrįstai konstatavo, kad jis kaltas, nes įžeidė ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ .Nesutiko su skundo argumentais, kad atsakovo pasakyti žodžiai lėmė tik trumpalaikius nemalonumus, nes ieÅ¡kovas buvo pažemintas rinkėjų ir rinkimų komisijos akivaizdoje, sutriko sveikata.

Nuvykęs pas atsakovÄ tikėjosi, kad Å¡is atsipraÅ¡ys, bet jam to nepadarius, „ilgai pergyveno“.Teismas sumažino neturtinės žalos dydį nuo 500 Eur iki 100 Eur. Å i suma sudaro vos ketvirtadalį atsakovo mėnesinių pajamų, todėl nėra pernelyg didelė naÅ¡ta atsakovui.Teismas pagrįstai įpareigojo atsakovÄ atsipraÅ¡yti. Civilinėje teisėje, prieÅ¡ingai nei baudžiamojoje ar administracinėje teisėje nėra numatytos griežtos bausmės už neteisėtus veiksmus, todėl bylÄ nagrinėjantis teismas privalo imtis priemonių Å¡alims sutaikyti.

Ä®pareigojimas atsipraÅ¡yti neprieÅ¡tarauja civilinio proceso principams, nes atsakovui atsipraÅ¡ius po įžeidimo, ieÅ¡kovas nebÅ«tų kreipęsis į teismÄ .Teismas neprivalėjo nustatyti termino, per kurį atsakovas turi įvykdyti teismo sprendimÄ , jei nemanė, kad tai bÅ«tina. Nagrinėjamu atveju sprendimo vykdymo tvarka yra aiÅ¡ki.Teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tenkinus 60 procentų ieÅ¡kinio reikalavimų, priteisė 60 procentų ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2017 m. liepos 1 d.

įsigaliojo CPK 306 straipsnio 3 dalies pakeitimai, pagal kuriuos apeliacinį skundÄ turi pasiraÅ¡yti tiek skundÄ paduodantis proceso dalyvis, tiek ir jo atstovas ? advokatas. Tokiu bÅ«du įstatymų leidėjas įtvirtino privalomÄ advokato dalyvavimÄ apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad minėtas reikalavimas yra taikomas tik apeliaciniams skundams, paduotiems po 2017 m. liepos 1 d. Tuo tarpu pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusį teisinį reguliavimÄ , CPK nebuvo reikalavimo, kad apeliacinį skundÄ pasiraÅ¡ytų proceso dalyvis kartu su advokatu, pakakdavo, kad jį pasiraÅ¡ytų Å¡alis (ar kitas proceso dalyvis) arba jos atstovas.

Nors nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas teisme gautas ir užregistruotas 2017 m. liepos 3 d. (pirmadienį), tačiau iÅ¡ skundo suraÅ¡ymo datos matyti, kad skundas buvo parengtas ir iÅ¡siųstas iki 2017 m. liepos 1 d., todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad apeliacinis skundas atitinka įstatyme numatytus turinio ir formos reikalavimus, nors skundÄ pasirašė tik apelianto advokatas V. S..Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Dėl asmens garbės ir orumo pažeidimoApeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 2.24 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai pripažino jį pažeidusiu ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ .Teismų praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį gali bÅ«ti ginami nustačius Å¡ių faktų visumÄ :

1) duomenų paskleidimo faktÄ ;

2) faktÄ , kad duomenys yra apie ieÅ¡kovÄ ;

3) faktÄ , kad duomenys žemina asmens garbę ir orumÄ ;

4) faktÄ , kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007). Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016), todėl kitas CK 2.24 straipsnio taikymo sÄ lygas privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 12, 178 straipsniai).Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad 2016 m. spalio 9 d. apie 13 val.

į RadviliÅ¡kio r., (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkę atvyko atsakovas A. Å . su žmona. Rinkimų komisijos narei D. G. pasakius, kad balsavimo biuletenį paduos kitas rinkimų komisijos narys, t. y. ieÅ¡kovas A. Č., atsakovas A. Å . pasuko galvÄ link ieÅ¡kovo A. Č. ir garsiai paklausė „KÄ , prie to teÅ¡lagalvio?“. Visų pirma, bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo bÅ«tina nustatyti žinių paskleidimo faktÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad žinių paskelbimu laikytinas konkrečių faktų ar duomenų perdavimas, praneÅ¡imas tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio mėn. 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1160/2003).

Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu patalpoje buvo ir kiti asmenys, ne tik ieÅ¡kovas ir atsakovas, t. y. kiti rinkimų komisijos nariai, atsakovo sutuoktinė B. Å . bei balsuoti atėję asmenys, todėl daroma iÅ¡vada, kad informacija buvo paskleista, kadangi atsakovo žodžius girdėjo tretieji asmenys. Liudytojas S. B. ir B. Å . teismo posėdyje patvirtino, kad girdėjo atsakovÄ sakant minėtus žodžius.Ä®vertinusi aplinkybės, kurioms esant atsakovas iÅ¡tarė Å¡iuos žodžius („KÄ , prie to teÅ¡lagalvio?“), t. y. sužinojęs, kad toliau jam reikės prieiti prie ieÅ¡kovo A.

Č., bei pasukęs galvÄ link ieÅ¡kovo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad žodis „teÅ¡lagalvis“ buvo pasakytas apie ieÅ¡kovÄ . Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nenustatė, kad duomenys paskleisti apie ieÅ¡kovÄ , nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tokiu bÅ«du atsakovas iÅ¡reiÅ¡kė neigiamÄ nuomonę apie ieÅ¡kovÄ . Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar iÅ¡sakyta nuomonė, turi bÅ«ti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis.

Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiÅ¡kinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

EŽTT praktikoje taip pat aiÅ¡kiai atskiriamai fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali bÅ«ti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobÅ«džio, jų reiÅ¡kimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobÅ«džio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (EŽTT 2017 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Kwiecien prie LenkijÄ , Nr. 51744/99).

Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas. Vien tai, kad ginčijamas teiginys gali bÅ«ti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Siekiant tinkamai atskirti žiniÄ nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobÅ«džio informacijos, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad atsakovas pateikė žiniÄ , o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimÄ .

Darant iÅ¡vadÄ dėl paskleistos informacijos pobÅ«džio bÅ«tina atsižvelgti į visÄ kontekstÄ , kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukcijÄ , pagal kuriÄ spręstina, ar autorius teikia informacijÄ apie su asmeniu susijusį faktÄ kÄ nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimÄ , kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiÅ«lymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma.

Be to, siekiant atskirti žiniÄ nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytojÄ , klausytojÄ ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali bÅ«ti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Taip pat vertintinas ir ieÅ¡kovo elgesys bei tai, kaip jis vertina pateiktÄ informacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuomonė turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji iÅ¡reiÅ¡kiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslÄ â€“ iÅ¡ryÅ¡kinti asmens ar jo veiklos trÅ«kumus ir siekiant juos paÅ¡alinti.

SubjektyvÅ«s samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumÄ (įžeidžiančiais), kai jie nesÄ Å¾iningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiÅ¡kiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014). NeetiÅ¡ka, nesÄ Å¾ininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiÅ¡kiama nuomonė gali bÅ«ti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015), ypač tais atvejais, kai pasisakymas tėra iÅ¡reikÅ¡tas pyktis, nepasitenkinimas, nenurodant susierzinimo priežasties.

Pavyzdžiui, EŽTT laikė įžeidžiamais teisėjui adresuotame laiÅ¡ke nurodytus teiginius ,,kažkoks kvailys“, „ribota asmenybė“, ,,akivaizdus kretinas“, nes jais iÅ¡reikÅ¡tas pareiÅ¡kėjo pyktis, frustracija, tačiau suprantamai nepaaiÅ¡kintos to priežastys (EŽTT 2003 m. gegužės 27 d. sprendimas byloje Skalka prieÅ¡ LenkijÄ , Nr. 43425/98). Jei reiÅ¡kiant asmeninę nuomonę siekiama nepagrįstai pulti kitÄ asmenį, turint tikslÄ jį įžeisti, tai nesuderinama su konvencine teise į saviraiÅ¡kos laisvę (EŽTT 2009 m. liepos 16 d. sprendimas byloje Wojtas-Kaleta prieÅ¡ LenkijÄ , Nr. 20436/02).

Taigi demokratinėje visuomenėje teisės laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus įgyvendinimo ribos įgyvendinimo ribos priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputacijÄ ir teises, vengiant įžeidžiamo pobÅ«džio formuluočių (EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Constantinescu prieÅ¡ RumunijÄ , Nr. 28871/95).Ä®vertinęs įvykio aplinkybes bei kontekstÄ , kuriame atsakovas pasakė: „KÄ , prie to teÅ¡lagalvio?“, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas šį klausimÄ uždavė siekdamas pasitikslinti, kur toliau jam eiti, tuo pačiu parodydamas neigiamÄ , nepagarbų požiÅ«rį į ieÅ¡kovÄ .

Å iame sakinyje jis pavartojo žodį „teÅ¡lagalvis“, kuriuo apibÅ«dino ieÅ¡kovÄ . „TeÅ¡lagalvis“ lietuvių kalbos žodyne apibrėžiamas kaip menkinantis žodis, reiÅ¡kiantis kvailokÄ , menko proto žmogų (http://www.lkz.lt). Taigi ieÅ¡kovo pavartotas žodis turi neigiamÄ reikÅ¡mę. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jokių argumentų, kodėl pavadino ieÅ¡kovÄ â€žteÅ¡lagalviu“, t. y. kvailoku žmogumi. Ä®vertinus procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus apie ieÅ¡kovo ir atsakovo tarpusavio santykius, neatmetama, kad tokiu bÅ«du atsakovas iÅ¡reiÅ¡kė pyktį, neigiamÄ nuomonę apie ieÅ¡kovÄ dėl ankstesnių tarpusavio nesutarimų (prieÅ¡ kelerius metus ieÅ¡kovas atsisakė padėti ieÅ¡kovui nukulti grÅ«dus, todėl atsakovas nustojo sveikintis su ieÅ¡kovu, be to, atsakovas labai supyko ant ieÅ¡kovo dėl to, kad pastarasis atsakovo seseriai pasakė, kad atsakovas yra pats blogiausiais žmogus pasaulyje).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokiu elgesiu, t. y. pavadindamas ieÅ¡kovÄ â€žteÅ¡lagalviu“, atsakovas pažeidė visuomenėje nusistovėjusias bendro gyvenimo taisykles, etikos ar moralės normos, nes atsakovo pasirinktas bendravimo bÅ«das, kai kitas asmuo pavadinamas kvailu, menko proto, nėra priimtinas. Kaip minėta 18 punkte, ieÅ¡kovas privalo įrodyti faktÄ , kad dėl atsakovo pasakytų žodžių buvo pažeista ieÅ¡kovo garbė ir orumas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nurodė, kad iÅ¡girdęs atsakovo žodžius pasimetė, visi žmonės sužiuro į ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ , todėl jautėsi nejaukiai ir nuraudo, patyrė didelį Å¡okÄ , stresÄ , nes nesijautė vertas tokių atsakovo žodžių, „buvo sugadinta rinkimų diena“, taip pat dėl sutrikusios sveikos, t. y. pakilusio kraujospÅ«džio, „širdies virpėjimo“, negalėjo toliau dirbti, atlikti jam pavestų rinkimų komisijos nario funkcijų, todėl prašė žmonos atneÅ¡ti vaistų, iÅ¡gėrė kelias „Valerijono“ tabletes, grįžęs namo ir vėl gėrė raminamuosius vaistus, nes vis dar jautėsi blogai.

IeÅ¡kovas patvirtino, kad Å¡iuo metu neturi nusiskundimų sveikata, bet vis dar jaučia nuoskaudÄ , nes atsakovas neatsiprašė, todėl dvasiniai iÅ¡gyvenimai nebuvo trumpalaikiai.Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nuosekliai iÅ¡plėtojęs įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principais, kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ Å¡aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir Å¡alies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas teigė, kad dėl atsakovo paskleistos neigiamos nuomonės apie jį, ieÅ¡kovui sutriko sveikata (t. y. pakilo kraujospÅ«dis, „virpėjo Å¡irdis“), buvo priverstas vartoti medikamentus tam, kad nusiramintų, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių Å¡iÄ aplinkybę pagrindžiančių raÅ¡ytinių įrodymų. Siekiant įrodyti Å¡iÄ aplinkybę, ieÅ¡kovas taip pat neprašė teismo posėdyje apklausti liudytojų, kurie galėtų patvirtinti Å¡iuos ieÅ¡kovo teiginius.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ieÅ¡kovas neįrodė sveikatos sutrikimo fakto.Be to, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai prieÅ¡taringi. Pats ieÅ¡kovas pripažino, kad iÅ¡girdęs atsakovo žodžius, nepasimetė ir ragindamas atsakovÄ prieiti pasakė: „Prieikite, aÅ¡ jÅ«sų teÅ¡lagalviu nevadinsiu“. Liudytojo S. B. nuomone, ieÅ¡kovas Å¡ioje situacijoje pasielgė labai ramiai ir taktiÅ¡kai (2017 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 38 min. 53 sek ? 38 min. 55 sek).

Nors ieškovas tvirtino, kad dėl incidento su atsakovu jautėsi įžeistas ir pažemintas, dėl kitų žmonių žvilgsnių jautėsi nejaukiai, tačiau liudytojas S. B. teismo posėdyje patvirtino, kad niekas nesureikšmino atsakovo žodžių, nes visi žinojo, kad atsakovas garsiai kalba, todėl išgirdę žodį „tešlagalvis“ pakėlė akis ir po to vėl visi rinkimų komisijos nariai susikaupę dirbo (2017 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio garso įrašo 39 min. 5 sek ? 40 min. 30 sek).

Ä®vertinus visumÄ aplinkybių kelia abejonių ieÅ¡kovo teiginiai, kad jis dėl didelio susijaudinimo ir (ar) sveikatos sutrikimų negalėjo tinkamai atlikti savo funkcijų, jis tokius teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ä®vertinus liudytojo S. B. ir B. Å . paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje spręstina, kad po incidento atsakovas toliau dirbo, t. y. iÅ¡davė balsavimo biuletenius tiek atsakovui su žmona, tiek ir kitiems rinkėjams, o pasibaigus balsavimui, iki 5 val. ryto skaičiavo balsus kartu su kitais rinkimų komisijos nariais.

Vertinant saviraiÅ¡kos laisvės ribojimo ir asmens garbės ir orumo gynimo proporcingumÄ , svarbus ir asmens, apie kurį vieÅ¡inama informacija, pakantumo kritikai laipsnis, t. y. turi bÅ«ti vertinamas asmens vaidmuo visuomenėje (veiklos pobÅ«dis ir pan.). Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumÄ 7 punkte įtvirtinta, kad vieÅ¡ieji asmenys ar visuomenės veikėjai yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys vieÅ¡uosius iÅ¡teklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka svarbų vaidmenį visuomeniniame gyvenime, ar tai bÅ«tų politikos, ekonomikos, meno, socialinė ar bet kuri kita sritis.

EŽTT dėl asmens žinomumo visuomenėje pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo visuomenėje atliekamas vaidmuo ar funkcijos yra svarbus kriterijus, nustatant teisingÄ susikirtusių teisinių gėrių pusiausvyrÄ . Å iuo atžvilgiu turi bÅ«ti daromas skirtumas tarp privačių asmenų ir asmenų, veikiančių vieÅ¡ajame kontekste, tokių kaip politikos figÅ«ros ar visuomenės veikėjai (angl. political figures or public figures). Skiriasi tik Å¡ių viešų asmenų pakantumo kritikai laipsnis, pavyzdžiui, politikai turi bÅ«ti tolerantiÅ¡kesni kritikai (EŽTT 2012 m. vasario 7 d. sprendimas byloje Axel Springer AG prieÅ¡ VokietijÄ , Nr. 39954/08;

Von Hannover prieÅ¡ VokietijÄ , Nr. 40660/08 ir 60641/08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, gyvenantis mažame miestelyje (www.wikipedia.org nurodoma, kad pagal 2011 m. gyventojų suraÅ¡ymo duomenis PociÅ«nėliuose gyveno 475 žmonės), yra žinomas žmogus (duomenys neskelbtini) miestelyje, gerbiamas bendruomenės ir politinės partijos narys, (duomenys neskelbtini) miestelio sporto metodininkas (Å¡iais aplinkybės nurodė pats ieÅ¡kovas).

IÅ¡ vieÅ¡ai RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos puslapyje skelbiamų duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas yra aktyvus visuomenės veikėjas, kuris organizuoja ne tik rajoninės reikÅ¡mės sporto renginius, bet ir respublikinius turnyrus, pavyzdžiui, tradicinis respublikinis Å¡aÅ¡kių turnyras PociÅ«nėliuose, Å¡ventinės sporto varžybos PociÅ«nėliuose, Å¡ventė „Sportas – sveikata“ PociÅ«nėliuose, seniÅ«nijų žaidynės, PociÅ«nėliuose – krepÅ¡inio turnyras, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant ieÅ¡kovo garbės ir orumo gynimo klausimÄ atsižvelgtina į tai, kad ieÅ¡kovas apibÅ«dindamas save teigia, kad yra aktyvus (duomenys neskelbtini) miestelio veikėjas, todėl turėtų bÅ«ti pakantesnis įvairiai, galimai ir neigiamai aplinkinių nuomonei.

Be to, liudytojas S. B. teismo posėdyje patvirtino, kad rinkimų dienÄ kalbėjosi su ieÅ¡kovu apie tai, kaip jis jaučiasi dėl atsakovo netinkamo elgesio. IeÅ¡kovas jam atsakė, kad tokio elgesio nedovanos, aktyviai ieÅ¡kojo įvykio liudytojų, kurie matė įvykį (2017 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 43 min. 30 sek ? 43 min. 37 sek). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieÅ¡kovo elgesys labiau patvirtina ne ieÅ¡kovo įsižeidimÄ o jo pyktį atsakovo atžvilgiu.

Pažymėtina, kad po incidento ieÅ¡kovas nuvyko pas atsakovÄ norėdamas, kad Å¡is jo atsipraÅ¡ytų, tačiau atsakovas atsisakė atsipraÅ¡yti. Vien aplinkybė, kad atsakovas atsisakė atsipraÅ¡yti ieÅ¡kovo, ir dėl to ieÅ¡kovas jaučia nuoskaudÄ , tai savaime nereiÅ¡kia, neįrodo, kad ieÅ¡kovas patyrė ilgalaikių nepatogumų. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. spalio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2000 iÅ¡aiÅ¡kino, kad teisės norma, ginanti asmens teisę į orumÄ , gali orientuotis tik į normaliai jautraus asmens orumo gynimÄ .

Hiperjautraus asmens orumo gynimas faktiÅ¡kai reikÅ¡tų privačios cenzÅ«ros įvedimÄ , nes leistų taikyti civilinę atsakomybę ir kitus civilinių teisių gynimo bÅ«dus esant menkiausiam informacijos netikslumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-979/2003). Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad dėl atsakovo paskleistos nuomonės ieÅ¡kovas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, nes atsakovas vieÅ¡oje vietoje girdint tretiesiems asmenims pavartojo žodį, kuriuo ieÅ¡kovas apibudinamas kaip „teÅ¡lagalvis“, ieÅ¡kovas iÅ¡raudo, pasijuto nejaukiai, tačiau iÅ¡ dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad tai trumpalaikiai nepatogumai, ty., kad ieÅ¡kovas nepatyrė tokių pasekmių, kaip kad nurodo.

Todėl teiginiai, kad ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju patyrė didelį Å¡okÄ , stresÄ laikytini iÅ¡ dalies ir neadekvačia ieÅ¡kovo reakcija. Pažymėtina, kad nėra pagrindo manyti, kad atsakovo iÅ¡tarti žodžiai privertė kitus bendruomenės narius pakeisti nuomonę apie ieÅ¡kovÄ , kad tai turėjo įtakos ieÅ¡kovo profesinei, darbinei ar visuomeninei veiklai, kad atsakovui kilo kitos neigiamos pasekmės (ne vien incidentÄ mačiusių žmonių žvilgsniai, trumpalaikis susijaudinimas, iÅ¡raudimas).

IeÅ¡kovas nepateikė savo argumentus patvirtinančių įrodymų ( CPK 178 straipsnis). Taigi ieÅ¡kovas neįrodė vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų, kad paskleisti duomenys, pasakyti žodžiai, kreipinys, žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ . Tik asmeninis spėjimas ar subjektyvus suvokimas apie informacijos paskleidimo difamacinį (t. y. asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančios, tikrovės neatitinkanti informacijos skleidimas) pobÅ«dį nėra pakankamas pagrindas nustatyti, ar asmuo buvo paveiktas raÅ¡inio ar kitos Å¡alies žodžių (EŽTT 2007 m. liepos 12 d. sprendimas byloje A/S Diena, OzolinÅ¡ prieÅ¡ LatvijÄ , Nr. 16657/03).

Nors atsakovo elgesys nesuderinamas su visuomenėje nusistovėjusiomis bendro gyvenimo taisyklėmis, etikos ar moralės normomis, tačiau ieÅ¡kovas neįrodė garbės ir orumo pažeidimo fakto, todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nustatyti visi bÅ«tini kriterijai sprendžiant dėl garbės ir orumo įžeidimo gynimo.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta pripažintina, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmens garbė ir orumo gynimÄ .

Nenustačius vienos iÅ¡ CK 2.24 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygų – fakto, kad buvo pažeminta ieÅ¡kovo garbė ir orumas – nėra pagrindo taikyti ir Å¡iame straipsnyje numatytos teisinės atsakomybės, kadangi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, atlyginti duomenų paskleidimu padarytÄ turtinę bei neturtinę žalÄ gali tik asmuo, kurio garbė ir orumas buvo pažeminti. IeÅ¡kovo praÅ¡ymo įpareigoti atsakovÄ A. Å . žodžiu arba vieÅ¡ai (duomenys neskelbtini) miestelio bendruomenės tarybos susirinkime paneigti apie ieÅ¡kovÄ paskleistus tikrovės neatitinkančius, jo garbę ir orumÄ Å¾eminančius duomenis ir vieÅ¡ai jo atsipraÅ¡yti, priteisti iÅ¡ atsakovo 500 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, nėra teisinio pagrindo tenkinti.

Dėl kitų skundo argumentųApeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo pavadinimas „teÅ¡lagalviu“ nepažeidė ieÅ¡kovo garbės ir orumo, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo taikyta teisine atsakomybe, t. y. įpareigojimo atsipraÅ¡yti bei paneigti ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminančius duomenis, Å¡io įpareigojimo vykdymo tvarkos, taikytos civilinės atsakomybės ir priteistos neturtinės žalos pagrįstumo (12.2? 2.5 punktai).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti skundo argumentai, nagrinėjamos bylos kontekste, kai netenkinamas pagrindinis reikalavimas ? pripažinti, kad atsakovo žodžiai įžeidė ieÅ¡kovo garbę ir orumo ? neturi teisinės reikÅ¡mės, įtakos sprendimo teisėtumui. Dėl bylos procesinės baigties.Ä®vertinęs aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl garbės ir orumo gynimo, netinkamai aiÅ¡kino materialinės teisės normas, nepagrįstai pripažino, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos CK 2.24 straipsnio taikymo sÄ lygos ir taikė teisinę atsakomybę atsakovui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kovo A.

Č. ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymoCPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal šio straipsnio nuostatas sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias reglamentuoja CPK 79 ir kiti straipsniai. Pagal CPK 79 straipsnį jas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, pakeitus teismo sprendimÄ arba priėmus naujÄ sprendimÄ , perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro: 46 Eur žyminio mokesčio, kurį sumokėjo ieÅ¡kovas kreipdamasis į teismÄ , 500 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai sumokėjo ieÅ¡kovas, ieÅ¡kovas taip pat patyrė 19,72 Eur kelionės iÅ¡laidų vykstant pas advokatę, kurios darbo vieta yra kitame mieste nei gyvena ieÅ¡kovas.

Atsakovas iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad sumokėjo 300 Eur jo interesus byloje atstovavusiam advokatui.Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ iÅ¡sprendė klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ , todėl nagrinėjamu atveju atlygintinos tik atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtos pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, t. y. į Rekomendacijų 7 punktÄ , pagal kurį priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių, kuris bylos nagrinėjimo metu buvo 822,80 Eur), taip pat į Rekomendacijų 8.2 punktÄ , kuris numato, jog už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 koeficiento, į Rekomendacijų 8.19 punktÄ , pagal kurį už atstovavimo teisme kiekvienÄ valandÄ â€“ 0,1 koeficiento.

Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo sumokėta pinigų suma 300 Eur nėra nepagrįsta ir per didelė. Atsižvelgęs į Rekomendacijose numatytÄ advokato darbo užmokestį, į nagrinėjamo klausimo sudėtingumÄ , procesinių dokumentų kiekį bei jų apimtį, galimas advokato darbo laiko sÄ naudas rengiant procesinius dokumentus, rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos ir teisėtos, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio atsakovui priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo 300 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ .Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymoPažymėtina, kad RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas iki galutinio sprendimo priėmimo, todėl tenkinus apeliacinio skundo reikalavimus, ieÅ¡kovas kaip ginÄÄ pralaimėjusi Å¡alis įpareigotinas sumokėti 46 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .Apeliacinį skundÄ tenkinus visiÅ¡kai ir pripažinus, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmens garbė ir orumo gynimÄ , apeliantas (atsakovas) turi teisę reikalauti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė apeliacinės instancijos teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos neatlygintinos.Tenkinus skundÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymas atlyginti 200 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ netenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Å iaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ :Atmesti ieÅ¡kovo A. Č. ieÅ¡kinį atsakovui A. Å . dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.Priteisti atsakovui A. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris Å¡imtÄ eurų) iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ pirmosios instancijos teisme.Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 46 Eur (keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .

Žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims. Teisėjai             Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė