2020-02-27 Nr. CB-2223-2-68-3-14590-2018-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-926/2020 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14590-2018-9

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. vasario 24 d. gautu ieškovo K. V. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimas atmesti ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę M. A. K. savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti be bendraturčių sutikimo įrengtą sieną su durimis, esančią pastate (duomenys neskelbtini) laiptinės aikštelėje tarp antro aukšto ir pusaukščio bei laiptatakių. Kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovas kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų pakankamumą ir jų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 179-185 straipsniai). Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai preziumavo, kad atsakovė laikėsi teisės aktų reglamentuojančių naujų patalpų formavimą nuostatų ir naujai suformuota patalpa yra teisėtai įregistruota viešame registre. Be to, ieškovo nuomone, teismai, netinkamai paskirstę įrodinėjimo pareigą tarp šalių (CPK 178 straipsnis), nepagrįstai iš atsakovės nereikalavo pateikti savo atsikirtimus patvirtinančius įrodymus, jog bendrojo naudojimo patalpos (laiptinės) padalijimas ir naujos patalpos suformavimas yra teisėtas. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovė nesikreipė į kitus bendraturčius dėl sutikimo atidalyti dalį laiptinės ir suformuoti naują patalpą laiptinėje (Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 18 punktas, CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.85 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Savavališkai atidalindama dalį laiptinės be kitų bendraturčių sutikimo, atsakovė pažeidė ieškovo bei kitų bendraturčių nuosavybės teisę bei teisę bendrąjį turtą valdyti ir naudoti balsų dauguma.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti ieškovui K. V. (a. k. duomenys neskelbtini) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. vasario 21 d. AB „Swedbank“.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Gediminas Sagatys

Vincas Verseckas