1bf5a834-cd9c-43b5-8fa0-0bec752bd4da · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-5203-644/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00865-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 29 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. (A. G.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. G. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 33-39). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-05-25 iki 2018-03-06 buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK 1-jo sektoriaus bÅ«riuose Nr. 8 ir Nr. 10 netinkamomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad perpildytose gyvenamosiose patalpose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, šį plotÄ dar labiau mažino baldų užimamas plotas.

Patalpos nebuvo tinkamai vėdinamos, jose trÅ«ko oro, kaupėsi drėgmė, trÅ«ko apÅ¡vietimo ir inventoriaus. Valymo priemonės ne visada iÅ¡duodamos. Lovos senos, nepatogios, sulūžusios ir netinkamos naudojimui. Sanitarinis mazgas įrengtas netinkamai. Praustis po Å¡iltu duÅ¡u leidžiama kartÄ per savaitę po 15 min., nėra galimybės nusiprasti po sporto užsiėmimų. Nuteistiesiems trÅ«ko tualetų ir duÅ¡o kabinų. Patalpose buvo parazitų (tarakonų pelių, blakių), pareiÅ¡kėjas buvo sukandžiotas blakių.

Gyvenamojoje aplinkoje (pasivaikščiojimo kiemelių stogai, sienos, Å¡iluminės trasos) buvo asbesto, kuris kenkia sveikatai. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė pažeminimÄ , iÅ¡gyvenimus, psichologinį sukrėtimÄ , nemigÄ , sveikatos pablogėjimÄ , depresijÄ . Atsakovo atstovas, PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija, atsiliepimu (b. l. 13-18, 48-50) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu minimali gyvenamojo ploto norma PravieniÅ¡kių PN-AK 1-o sektoriaus gyvenamosiose patalpose pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta.

Atkreipė dėmesį, kad ne visos gyvenamosios vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau, be to, teisės aktai nenumato, kad baldų užimamas plotas turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamas vertinant vienam asmeniui tenkantį gyvenamosios patalpos plotÄ . PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, kurios pablogintų jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose. Patalpos, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, buvo aprÅ«pintos inventoriumi pagal Lietuvos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas normas.

PareiÅ¡kėjas nenurodo, kokiu konkrečiu inventoriumi patalpos nebuvo aprÅ«pintos ir kokie konkretÅ«s lovos trÅ«kumai kliudė naudoti lovÄ pagal paskirtį. Nuteistieji duÅ¡u gali naudotis kartÄ per savaitę grafike nustatytu laiku. Teisės aktai nenumato karÅ¡to vandens tiekimo į bÅ«rius ar kameras. Bendroje sektoriaus nuteistųjų duÅ¡inėje karÅ¡tas vanduo yra nuolat, bÅ«rio prausykloje įmontuotas karÅ¡to vandens Å¡ildytuvas. Patalpose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, įrengta mechaninė vėdinimo sistema.

Patalpos taip pat vėdinamos pro atveriamus langus. Ä®staiga užtikrina tinkamÄ apÅ¡vietimÄ . Gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Pataisos namai 2016-11-23 sudarė sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, kuri patalpose atlieka dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ ar deratizacijÄ . Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama darbų ataskaitoje. Ä®staiga užtikrina tinkamÄ graužikų ir nariuotakojų kontrolę. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose, tuo tikslu jie aprÅ«pinami valymo priemonėmis.

Gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiÅ¡kėjas, stogo dangoje yra asbestinio Å¡iferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas laužant. Ä®staigoje nevykdomi darbai, dėl kurių atsirastų asbesto dulkių. PareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, jog jis bÅ«tų kreipęsis į medikus dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo įtakoti blogos kalinimo sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalÄ , todėl jo skundas nepagrįstas.

Skundas netenkintinas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK 1-jo sektoriaus patalpose netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2016-05-25 iki 2018-03-06. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iÅ¡ joje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į Å¡ias PravieniÅ¡kių PN - AK 1-jo sektoriaus gyvenamÄ sias patalpas: nuo 2016-05-25 iki 2017-10-11- bÅ«rio Nr. 8 gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 5, kurios plotas 35,28 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,52 kv. m ploto; nuo 2017-10-11 iki 2018-03-06 - bÅ«rio Nr. 10 gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 3, kurios plotas 25,07 kv. m, joje įrengta 8 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui teko 3,13 kv. m ploto (b. l. 19, 22).

Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu bÅ«riuose buvo užtikrinta Taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad gyvenamÄ sias patalpas dar labiau mažino baldų užimamas plotas. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Taisykles skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto ir dėl to kilusių nepatogumų atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad patalpose nebuvo tinkamo vėdinimo, trÅ«ko oro, kaupėsi drėgmė.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. IÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK 2019-05-14 pažymos Nr. 77-729 matyt, kad patalpose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema.

Patalpos taip pat vėdinamos per atveriamus langus. (b. l. 22-24). Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais ar, kad bÅ«tų skundęsis pataisos namų administracijai dėl patiriamų sunkumų atveriant gyvenamosios patalpos langÄ . Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio nemalonaus kvapo ar oro trÅ«kumo patalpose. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas dėl minėtų aplinkybių bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ , taip pat nėra kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota, jog patalpų higieninė bÅ«klė neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo atmetami kaip nepagrįsti.

Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apÅ¡vietimÄ , tačiau teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė Å¡ias aplinkybes konstatuodamas, kad, jo nuomone, apÅ¡vietimas buvo netinkamas. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pataisos namai vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina tinkamÄ apÅ¡vietimÄ . Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimais apie gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad apÅ¡vietimas neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė duomenų, patvirtinančių jo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ dėl Å¡ių aplinkybių. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl apÅ¡vietimo yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 37 punktÄ , patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Atsakovo atstovas nurodo, kad remiantis PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2017-02-08 įsakymu Nr. V-56 valymo komplektus ir valymo priemones iÅ¡ sandėlio paima ir nuteistiesiems iÅ¡duoda bÅ«rių virÅ¡ininkai (b. l. 51).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad valymo priemonėmis bÅ«riai Nr. 8 ir Nr. 10 buvo nuolat aprÅ«pinami (b. l. 52-89). Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie valymo priemonių pareiÅ¡kėjui iÅ¡davimÄ , tačiau bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl valymo priemonių iÅ¡davimo, o toks praÅ¡ymas nebÅ«tų patenkintas. Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvÅ«s. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad patalpose buvo parazitų (tarakonų pelių, blakių), pareiÅ¡kėjas buvo sukandžiotas blakių. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punktÄ , laisvės atėmimo vietoje, neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nuo 2016-11-23 sudarė sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos.

Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos ar deratizacijos darbus (b. l. 22-24, 25-28). Teismo vertinimu, institucijos pateikti duomenys apie patalpose atliktus kenkėjų naikinimo darbus, tame tarpe 1 sektoriuje, paneigia pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų plitimo. Bylos duomenimis nenustatyta, kad sutartinių įsipareigojimų nebūtų laikomasi. Remiantis Pravieniškių PN-AK pateiktu medicininių dokumentų išrašu matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė dėl blakių sukandimų (b. l. 29).

Teismas taip pat pažymi, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir prieÅ¡epideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį Nr. A-1374-624/2017). PareiÅ¡kėjas skundžiasi ir tuo, kad lovos buvo netinkamos naudoti, pasenusios ir netvarkingos. Nors atsakovas nepateikia šį argumentÄ paneigiančių įrodymų, byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ ar pataisos namų administracijÄ dėl lovos remonto ar pakeitimo kita, o pataisos namų administracija bÅ«tų atsisakiusi tokį praÅ¡ymÄ tenkinti.

Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Teismo vertinimu, nesant asmens praÅ¡ymo, pareigÅ«nai negali žinoti, kad pareiÅ¡kėjui skirta lova yra nepatogi ir kad jÄ bÅ«tina pakeisti, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 1 sektoriuje trÅ«ko tualetų ir duÅ¡o kabinų.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normoje (toliau – AprÅ«pinimo norma) numatyta, kad tualete, prausykloje, be kita ko, turi bÅ«ti 1 klozetas arba pisuaras 15 nuteistųjų, 1 praustuvė – 15 nuteistųjų, duÅ¡o patalpose - duÅ¡o čiaupas (galvutė) – 1 vnt. besiprausiančiam. Bylos duomenimis nustatyta, kad 8 bÅ«rio sanitariniame mazge buvo įrengti 7 klozetai ir 7 praustuvės, 10 bÅ«rio sanitariniame mazge – 6 klozetai ir 6 praustuvės. Teismas, įvertinęs bÅ«riuose įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių ir nuteistųjų skaičių (8 bÅ«ryje – 65 nuteistieji, 10 bÅ«ryje – 57), daro iÅ¡vadÄ , kad klozetų ir praustuvių bÅ«riuose buvo įrengta pakankamai.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad buvo vedamas praustis po Å¡iltu duÅ¡u kartÄ per savaitę, be to, teisės aktai nereglamentuoja karÅ¡to vandens įrengimo kiekvieno bÅ«rio sanitariniame mazge (prausykloje), todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl minėtų aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja duÅ¡o kabinų ar sienelių įrengimo bendrabučio tipo patalpų duÅ¡inėse, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Å¡ių aplinkybių atmetami.

IÅ¡ bylos taip pat matyti, kad 8 bÅ«rio patalpose prie sporto salės papildomai yra įrengtas duÅ¡as, kur pareiÅ¡kėjas galėjo nusiprausti po sporto užsiėmimų (b. l. 48-50). PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis dėl aplinkoje esančio asbesto. Atsakovo atstovas neneigė, kad PravieniÅ¡kių PN - AK 1-jo sektoriaus pastatų stogo dangoje yra asbestinio Å¡iferio, tačiau pažymėjo, kad asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos.

Tvirtino, kad įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-28 nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktÄ , nuo 2001-01-01 Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakÅ¡tus iÅ¡ asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panaÅ¡ius dirbinius iÅ¡ asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pripažįstama, kad asbesto gaminiai pavojų sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami, nenustatoma, kad asbesto plauÅ¡eliai, kurie konstrukcijose yra tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, kenkia sveikatai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; 2017-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017).

Pareiškėjas skunde nenurodė, kad gaminiai, kuriuose buvo asbesto, būtų laužomi. Iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog asbesto gaminių buvimas gyvenamojoje aplinkoje kėlė grėsmę jo sveikatai ir gyvybei, todėl pareiškėjo argumentai dėl asbesto atmestini. Pareiškėjas skunde teigė, kad trūko inventoriaus, sanitariniai mazgai įrengti netinkamai. Tačiau, teismas pažymi, kad pareiškėjas minėto pobūdžio pažeidimus išdėstė abstrakčiai, pažeidimų nedetalizavo, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir galimai jam padarytos neturtinės žalos.

Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, neiÅ¡dėstant konkrečių pažeidimų, negali bÅ«ti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis Nr. A146-216/2013 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė pažeminimu, iÅ¡gyvenimais, psichologiniu sukrėtimu, nemiga, sveikatos pablogėjimu, depresija.

Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms.

CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. G. (A. G.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Grauželis