2024-07-10 Nr. AB-10665-4-45-3-00227-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2089-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00227-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

sekretoriaujant G. A.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. T. ir jo atstovei advokatei A. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui M. K.,

vertėjai O. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono teismo Švenčionių rūmų 2024 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui M. T. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. T. (toliau – ir Užsienietis) paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminą iki 2024 m. rugsėjo 26 d., bet ne ilgiau, nei išnyks Užsieniečio kaip prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

2. Centras grindė teikimą šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. (Duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 25 d., neteisėtai kirtęs valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), perplaukęs (duomenys neskelbtini) upę, pateko ir buvo sulaikytas Užsienietis.

2.2. Užsienietis 2024 m. kovo 26 d. paprašė suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Siekiant išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus ir atsižvelgus į tai, kad Šengeno informacinėje sistemoje įvesti dviejų valstybių – (duomenys neskelbtini) institucijų perspėjimai, Užsienietis buvo sulaikytas 48 valandoms, o 2024 m. kovo 27 d. perduotas VSAT Centrui. Nustatyta, kad Užsienietis yra įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą ir jam yra draudžiama atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi, be to, VSAT informacinėje sistemoje, yra duomenų apie Užsieniečio daugkartinius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sienos kirtimus.

2.3. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą Nr. 24S87535, kuriuo nusprendė nagrinėti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės.

2.4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 28 d. sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. birželio 26 d., bet ne ilgiau, nei išnyks Užsieniečio kaip prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

2.5. Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau Migracijos departamentas nėra priėmęs galutinio sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje. Tol, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad prieglobsčio prašymo motyvai yra galutinai išaiškinti.

3. Užsienietis teismo posėdyje nurodė, kad jis norėtų laisvai judėti. Užsieniečio atstovė prašė taikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pažymėjo, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas ir prašymo suteikti prieglobstį motyvų aiškinimasis negali būti Užsieniečio faktinio sulaikymo pagrindu.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. birželio 26 d. sprendimu patenkino Centro teikimą, t. y. pratęsė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 28 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui M. T. paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminą iki 2024 m. rugsėjo 26 d., bet ne ilgiau, nei išnyks Užsieniečio kaip prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

5. Teismas nustatė, kad Užsienietis 2024 m. kovo 25 d. neteisėtai atvyko į (duomenys neskelbtini) ir paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 28 d. sprendimu, nustačius Užsieniečio sulaikymo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir esant to paties straipsnio 5 dalies 8 punkte nurodytoms aplinkybėms, paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

6. Teismas nurodė, jog nuo paminėto teismo sprendimo priėmimo Užsieniečio teisinė padėtis ir aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl Užsieniečio sulaikymo pagrindų ir paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, nepasikeitė. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, nes Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės ir sprendimas nėra priimtas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Šengeno informacinėje sistemoje (duomenys neskelbtini) paskelbusi draudimą atvykti Užsieniečiui į Šengeno erdvę ir apsigyventi joje, o (duomenys neskelbtini) paskelbusi Užsieniečio paiešką, sprendė, kad Užsienietis, siekdamas išvengti galimo grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės šalį, gali bandyti išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti.

7. Teismas pažymėjo, jog Užsieniečio tapatybė nustatyta, byloje nėra duomenų, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui, ar, kad nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis, tačiau paskelbus draudimą Užsieniečiui atvykti į Šengeno erdvę ir siekiant įgyvendinti siekiamus tikslus, būtina kontroliuoti Užsieniečio judėjimo laisvę.

8. Teismas vertino, jog Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra proporcinga priemonė, kadangi yra didelė tikimybė, kad, suteikus Užsieniečiui nekontroliuojamą judėjimo laisvę, jis gali neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, sutrukdydamas priimti sprendimą dėl jo prieglobsčio prašymo. Teismas sprendė, kad esant nurodytoms aplinkybėms, Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminas turi būti pratęstas trims mėnesiams, t. y. iki 2024 m. rugsėjo 26 d.

III. 9. Užsienietis M. T. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. birželio 26 d. sprendimą ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Užsienietis, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, paaiškina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių – ir jos apribojimas yra galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų; tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

11. Užsienietis pažymi, kad jam yra pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jis apgyvendintas sulaikytų asmenų bendrabutyje, kuris yra apsuptas tvora, saugomas pareigūnų. Užsieniečiui nėra suteikta teisė iš bendrabučio išeiti į bendrą Centro teritoriją.

12. Užsienietis nurodo, kad jis yra prieglobsčio prašytojas, klausimas dėl jo tapatybės nustatymo nagrinėjamu atveju nekeliamas. Sprendime nenustatyta, jog Užsienietis šiuo metu nebendradarbiauja su kompetentingomis valstybės institucijomis, nėra duomenų, patvirtinančių, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Įstatyme nustatyti tikslai gali būti pasiekti ir taikant mažiau Užsieniečio judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

13. Užsieniečio teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl teismo sprendimas turėtų būti pakeistas, Užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

14. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti Užsieniečio apeliacinio skundo ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. birželio 26 d. sprendimą.

15. Centras nurodo, kad Užsieniečio veiksmai, kai jis į (duomenys neskelbtini) atvyko neteisėtai ir toliau neteisėtai siekė judėti Europos Sąjungos teritorijoje iki kol buvo sulaikytas VSAT pareigūnų, nelaikytini bendradarbiavimu su kompetentingomis valdžios institucijomis, kadangi Užsienietis tyčia ir sąmoningai nesiekė kreiptis į valstybės institucijas dėl teisinės padėties nustatymo.

16. Centro nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, taip pat, kad Užsienietis yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, reguliuojančius migracijos procedūras, todėl yra tikslinga apriboti jo judėjimo laisvę. Be to, Užsieniečio prašymas suteikti jam prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, o tinkamam jo išnagrinėjimui (prašymo motyvams išaiškinti) būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvoje.

17. Centro vertinimu, Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra pagrįsta ir proporcinga, siekiant užtikrinti tinkamą balansą tarp Užsieniečio judėjimo laisvės ir Šengeno erdvės integralumo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 18. Apeliacijos dalykas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. birželio 26 d. sprendimo, kuriuo teismas patenkino Centro teikimą ir pratęsė Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, taikymo terminą iki 2024 m. rugsėjo 26 d., bet ne ilgiau, nei išnyks Užsieniečio kaip prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, pagrįstumas ir teisėtumas.

19. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. birželio 26 d. sprendimą ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių, ir jos apribojimas yra galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016, 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1935-552/2024).

21. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

22. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

23. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022, 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).

24. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.). Įstatymo 14019 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 14019 straipsnio 21 dalyje nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju yra pagrindas apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, kadangi egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas sulaikyti prieglobsčio prašytoją, taip pat aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti. Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad: i) Užsienietis į (duomenys neskelbtini) atvyko neteisėtai, neturėdamas teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų; ii) Užsienietis prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikė po jo sulaikymo; iii) Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje dar nėra išnagrinėtas, prieglobsčio motyvai nenustatyti; iv) Šengeno informacinėje sistemoje paskelbti du perspėjimai dėl Užsieniečio (perspėjimą dėl draudimo Užsieniečiui atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje paskelbusi (duomenys neskelbtini), o perspėjimą dėl Užsieniečio paieškos – (duomenys neskelbtini)). Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog yra didelė tikimybė, kad netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, siekdamas išvengti grąžinimo arba išsiuntimo į kilmės šalį, gali bandyti išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai.

27. Nagrinėjamoje byloje Užsieniečio asmens byloje esančius ir šioje nutartyje aptartus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija vertina kaip patvirtinančias pirmosios instancijos teismo išvadas dėl Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ir termino pratęsimo teisėtumo, pagrįstumo ir proporcingumo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkrečios judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės taikymo Užsieniečiui pratęsimo klausimą, padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė, taikant judėjimo laisvės apribojimus, yra objektyviai reikalinga ir proporcinga, o, taikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai, kadangi Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, neapribojus jo laisvės judėti, Užsienietis gali išvykti iš (duomenys neskelbtini). Nei apeliaciniame skunde, nei teismo posėdyje nebuvo įtikinamai įrodyta, kad Užsieniečio individualius poreikius ir jo situaciją geriau atlieptų kitokia priemonė, nei pirmosios instancijos teismo pratęstoji.

28. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(Duomenys neskelbtini) piliečio M. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Egidijus Šileikis