1bf4b7a3-241e-404a-a9e5-440af098fa2a · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generateddalyvaujant prokurorei Alicijai PetkeviÄiÅ«tei, mažametÄs nukentÄjusiosios D. K. atstovei  pagal įstatymÄ N. V., nukentÄjusiosios atstovÄs pagal įstatymÄ N. V. bei A. Ū. ir G. S.-Ū. atstovo advokato A. Liutvinsko
Legislator headnote
AI generated1bf4b7a3-241e-404a-a9e5-440af098fa2a · KlaipÄdos apygardos teismas: apeliacinius skundus dÄl PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo 2010-11-17 nutarties, kuria nutraukta baudžiamoji byla Nr. 1-424-749-2010, kaltinamajam A. Ū. mirus.
Full text
                                                                                    Baudžiamoji
byla Nr. 1A-159-361/2011
                                                                                     Teisminio
proceso Nr. 1-23-1-00834-2008
                                                                                     Procesinio
sprendimo kategorija: Â 2.1.3.7.
 (S)
                                                                                    Â
KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
                                                           2011 m. kovo 22 d.
     KlaipÄda
KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teisÄjų Eduardo MaÅ¡keviÄiaus ir Lino PauliukÄno, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,
dalyvaujant prokurorei Alicijai PetkeviÄiÅ«tei, mažametÄs nukentÄjusiosios D. K. atstovei  pagal įstatymÄ N. V.,
gynÄjui advokatui Adomui Liutvinskui,
teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal
nukentÄjusiosios atstovÄs pagal įstatymÄ N. V. bei A. Ū. ir G. S.-Ū. atstovo advokato A. Liutvinsko
apeliacinius skundus dÄl PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo 2010-11-17 nutarties, kuria nutraukta baudžiamoji byla Nr. 1-424-749-2010, kaltinamajam A. Ū. mirus.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ ,                                                                                           Â
n u s t a t Ä:
PanevÄžio miesto apylinkÄs teismas 2010-11-17 nutartimi nutraukÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-424-749-2010, kurioje A. Ū., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 153 str., kaltinamajam mirus. Nutartyje nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 7 p., mirus asmeniui, baudžiamasis procesas jam nutraukiamas, nepriklausomai nuo proceso stadijos. Ikiteisminio tyrimo metu byla nutraukiama vadovaujantis BPK 235 str. nustatyta tvarka, o nagrinÄjimo teisme metu â BPK 254 str. 4 dalyje nustatyta tvarka. Teismas
nenustatÄ pagrindų, kuriems esant procesas turÄtų bÅ«ti tÄsiamas. Å ioje byloje A. Ū. po praneÅ¡imo apie įtarimÄ tapo įtariamuoju, o
priÄmus kaltinamÄ jį aktÄ â kaltinamuoju, jis nÄra pripažintas kaltu ir nuteistas įsiteisÄjusiu teismo nuosprendžiu, todÄl nÄra pagrindo bylÄ nagrinÄti jį reabilituojanÄiais pagrindais. Nutraukiant bylÄ pagal BPK 3 str. 1 d. 7 p., asmens kaltÄ nenustatoma, todÄl bylos nutraukimas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Konstitucijos 31 str. 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 dalyje, BPK 44 str. 6 dalyje įtvirtintai asmens nekaltumo prezumpcijai.
Nutartyje pažymÄta ir tai, kad Å¡iuo atveju iÅ¡nagrinÄjus bylÄ iÅ¡ esmÄs, iÅ¡kiltų galutinio teismo sprendimo rūšies problema, nes iÅ¡nagrinÄjus bylÄ , turi bÅ«ti priimtas apkaltinamasis arba iÅ¡teisinamasis nuosprendis, arba byla nutraukta (BPK 303 str. 1 d.). Teismas nuosprendžiu nutraukia bylÄ , jeigu yra BK 36â40, 93 straipsniuose, 114 str. 3 dalyje, 227 str. 4 dalyje, 259 str. 3 dalyje ir 291 str. 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindai atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs (BPK 303 str. 4 d.). Taigi teismas Å¡ioje byloje negalÄtų nuosprendžiu užbaigti bylos nagrinÄjimo, nes baudžiamojo proceso įstatymas įsakmiai nurodo, kad esant BPK 3 str. 1 d. 7 punkte numatytam pagrindui, tai yra mirus kaltinamajam, byla užbaigiama teismo nutartimi (BPK 254 str. 4 d.).
Apeliacinius skundu A. Ū. ir G. S.-Ū. atstovas advokatas A. Liutvinskas praÅ¡o nutartį panaikinti ir perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas neteisingai aiÅ¡kino taikytas baudžiamojo
proceso įstatymo normas, reglamentuojanÄias baudžiamÄ jį procesÄ mirus kaltinamajam. BPK 3 str. 1 dalyje
aptartos baudžiamojo proceso negalimumo aplinkybÄs savo turiniu ir teisine reikÅ¡me nÄra tapaÄios ar vienodai reikÅ¡mingos padarinių, kylanÄių nutraukus procesÄ , prasme. Nekelia abejonių proceso negalimumas nenustaÄius nusikalstamos veikos arba nesant nusikalstamos veikos subjekto bei suÄjus patraukimo baudžiamojon atsakomybÄn senaties terminams, taip pat nutraukus procesÄ dÄl jo tÄsimo tuo paÄiu pagrindu arba jau nuteistam dÄl tos paÄios nusikalstamos veikos asmeniui. Taigi baudžiamojo proceso negalimumo pagrindai, numatyti BPK 3 str. 1 d. 1â6, 8 ir 9 punktuose, įstatymo leidÄjo suformuluoti remiantis objektyviomis aplinkybÄmis, kurias proceso metu privalo nustatyti baudžiamojo proceso įstatymÄ taikantys asmenys. BPK 3 str. 1 d. 7 punkte nustatyta baudžiamojo proceso negalimumo aplinkybÄ irgi siejama su faktu â asmens, prieÅ¡ kurį pradÄtas baudžiamasis procesas, mirtimi. Mirus įtariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam, baudžiamasis procesas mirusiajam negali sukurti jokių teisinių padarinių. Procesas vykdomas tiek pažeisto vieÅ¡ojo intereso bei pažeidimo padarinių tyrimui ir vertinimui, tiek padariusiam pažeidimÄ asmeniui. Tokia baudžiamojo proceso paskirtis nurodyta ir BPK 1 straipsnyje â ginant žmogaus ir pilieÄio teises bei laisves, valstybÄs ir visuomenÄs interesus, greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. TeisÄs taikymo prasme baudžiamojo proceso įstatymas neatmeta ir tokios teisinÄs situacijos, kada procesas vyksta ir prieÅ¡ nekaltÄ asmenį. Taigi yra pagrindo manyti, kad BPK 3 str. 1 d. 7 punkto iÅ¡lyga, kai baudžiamasis procesas, mirus asmeniui, turi (gali) bÅ«ti tÄsiamas, sietina su baudžiamojo proceso paskirtimi â ginti žmogaus ir pilieÄio teises, taip pat ir siekiant reabilituoti nepagrįstai apkaltintÄ asmenį, kurio mirtis nepaÅ¡alina valstybÄs pareigos tinkamai taikyti teisÄ, taip pat ir baudžiamojo proceso normas.
Apeliaciniame skunde pastebÄta, kad baudžiamasis procesas prieÅ¡ A. Ū. buvo pradÄtas vadovaujantis valstybÄs pareiga tirti nusikalstamas veikas. Kaltinamojo akto A. Ū. byloje suraÅ¡ymas ir bylos perdavimas teismui â tai valstybÄs pozicijos dÄl A. Ū. iÅ¡raiÅ¡ka. Taigi ne kas kitas, o valstybÄ, realizuodama BPK 1 str. nuostatas, apkaltino A. Ū. nusikalstamos
veikos padarymu. Tokia valstybÄs pozicija, net ir mirus A. Ū., nepasikeitÄ â prokuratÅ«ra nepareikalavo
grÄ Å¾inti bylÄ . TaÄiau, kaip jau minÄta, tas pats BPK 1 str. neatmeta galimybÄs baudžiamÄ jį procesÄ pradÄti ir vykdyti ir prieÅ¡ nekaltÄ asmenį. Taigi valstybei atsiranda pareiga baudžiamojo proceso teisme metu iÅ¡taisyti jau minÄtos
valstybÄs institucijos â prokuratÅ«ros â padarytÄ klaidÄ . Tokia klaida padaryta A. Ū. baudžiamojoje
byloje. Teismas skundžiamoje nutartyje aiÅ¡kina, kad tÄsti proceso reabilituojanÄiais pagrindais negalima, nes A. Ū. nÄra pripažintas kaltu ir nuteistas įsiteisÄjusiu teismo nuosprendžiu. TaÄiau BPK 3 str. 1 d. 7 p. iÅ¡lyga reabilitacijos nesieja su asmens nuteisimo faktu, be to, Å¡ios normos turinys nÄra atskleistas. PanevÄžio miesto apylinkÄs teismas, nutraukdamas bylÄ , negalÄjo vadovautis skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais, kad Å¡ioje byloje A. Ū. po praneÅ¡imo apie įtarimÄ tapo įtariamuoju, o priÄmus kaltinamÄ jį aktÄ â kaltinamuoju, jis nÄra pripažintas kaltu ir nuteistas įsiteisÄjusiu teismo nuosprendžiu, todÄl nÄra pagrindo bylÄ nagrinÄti jį reabilituojanÄiais pagrindais, nes įsiteisÄjusius nuosprendžius teisÄs taikymo aspektais tikrina kasacinÄs instancijos teismas.
Apeliaciniame skunde atkreiptas dÄmesys ir į tai, kad konstitucinÄ nuostata, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisÄjusiu teismo nuosprendžiu, yra dviprasmiÅ¡ka, nes apjungia savyje dvi skirtingas baudžiamojo proceso stadijas: kaltumo įrodymas įstatymo nustatyta tvarka â ikiteisminis tyrimas ir kaltinamojo akto suraÅ¡ymas, ir kaltumo pripažinimas nuosprendžiu â teisminis bylos nagrinÄjimas bei sprendimas dÄl verdikto ir jo įsiteisÄjimas.
Sisteminis Å¡ių dviejų konstitucinių nuostatų aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad asmens kaltÄ nustatoma iki bylai patenkant į teismÄ , o teismas, vykdydamas teisingumÄ , tÄ kaltÄ pripažįsta arba nepripažįsta. Vadovaujantis tokia pozicija aiÅ¡kintina ir konstitucinÄ sÄ voka âasmuo laikomas nekaltuâ iki tam tikros baudžiamojo proceso stadijos â nuosprendžio įsiteisÄjimo, nes sÄ voka âasmuo laikomas nekaltuâ nereiÅ¡kia, kad asmuo yra nekaltas. SÄ vokos ânekaltasâ ir âlaikomas nekaltuâ savo turiniu nÄra tapaÄios.
TeisÄs taikymo prasme, Å¡ių sÄ vokų turinys skiriasi: nekaltas â nepadarÄs veikos, turinÄios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, laikomas nekaltu â gali bÅ«ti padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , bet teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas, dar neįsiteisÄjÄs. TokiÄ pozicijÄ patvirtina ir BK 97 str. 6 d. nuostata, kad kai sueina Å¡iame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas iÅ¡nyksta ir asmenys laikomi neteistais, t. y. asmens nuteisimo faktas neiÅ¡nyksta, o tik suÄjus atitinkamiems terminams, teistas asmuo tiesiog laikomas neteistu.
Esant minÄtoms aplinkybÄms, BPK 3 str. 1 d. 7 p. iÅ¡lygos netaikymo pagrindimas įsiteisÄjusio apkaltinamojo nuosprendžio nebuvimu negalÄtų bÅ«ti pripažintas pagrįstu ir teisÄtu, o toks minÄtos iÅ¡lygos aiÅ¡kinimas iÅ¡kreipia paÄiÄ reabilitavimo esmÄ, nes dabartinÄje lietuvių kalboje žodis âreabilitacijaâ reiÅ¡kia neteisingai apkaltinto ar nuteisto asmens gero vardo, teisių grÄ Å¾inimÄ (DabartinÄs lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 2000, p. 649). Taigi, taikant lingvistinį BPK 3 str. 1 d. 7 p. aiÅ¡kinimÄ ir remiantis bendrinÄs kalbos pirmumo prezumpcija, darytina iÅ¡vada, kad reabilitacija galima ir asmenį neteisingai apkaltinus.
A. Ū. viso proceso metu kaip tik ir laikÄsi pozicijos, kad apkaltintas neteisingai. TeisÄ Ä¯ reabilitacijÄ priklauso asmeniui, mananÄiam, jog yra neteisingai apkaltintas. Šios teisÄs realizavimas negali bÅ«ti ribojamas arba dirbtinai apsunkintas. PrieÅ¡ingu atveju atsirastų pagrindas manyti, jog yra nusižengiama universaliam konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui. Baudžiamojo BPK 3 str. 1 d. 7 p. formuluotÄ reabilitacijos procesÄ sieja su mirusiuoju, t. y. su asmens teise į tokį procesÄ . Yra pagrindo manyti, kad asmens, mananÄio, kad jo teisÄs pažeistos, mirtis, teisÄs į reabilitacijÄ nepaneigia, nes minÄtos normos dispozicija reabilitacijÄ sieja su mirties faktu.
Taigi manytina, kad valstybÄ turi pareigÄ užtikrinti mirusio asmens teisÄs į reabilitacijÄ realizavimÄ . Baudžiamajame procese tokia teisÄ Ä¯ reabilitavimÄ gali bÅ«ti realizuota tik tÄsiant bylos procesÄ .
BPK 254 str. 4 d. nustatyta, jog nagrinÄjimo teisme metu, kai nustatomos Å¡io Kodekso 3 str. 1 dalies 2â9 punktuose numatytos aplinkybÄs, byla nutraukiama teismo nutartimi. Å ia norma buvo pasiremta ir skundžiamoje nutartyje, nutraukiant procesÄ . TaÄiau toks teisinis reguliavimas, kada kaltinamajam bylos nagrinÄjimo teisme metu mirus, jam bylos nagrinÄjimas baigiamas teismo nutartimi, negali bÅ«ti pripažintas atitinkanÄiu konstitucinį teisingumo principÄ , nes teisingumas baudžiamajame procese gali bÅ«ti įvykdytas tik teismo nuosprendžiu. PastebÄtina ir tai, kad minÄtas teisinis reguliavimas apskritai nenumato galimybÄs tÄsti procesÄ asmeniui mirus net ir esant BPK 3 str. 1 d. 7 p. iÅ¡lygai. Taigi manytina, BPK 254 str. 4 d. nuostata paneigia 3 str. 1 d. 7 p. numatytos iÅ¡lygos realizavimo galimybÄ bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme, nes nenurodyta minÄta iÅ¡lyga, kuriai esant, procesas turi bÅ«ti tÄsiamas. Esant minÄtoms aplinkybÄms, PanevÄžio miesto apylinkÄs teismas, užbaigdamas baudžiamÄ jį procesÄ A. Ū. byloje nutartimi, ignoravo BPK 3 str. 1 d. 7 p. iÅ¡lygÄ dÄl proceso tÄsimo ir 1 str. nuostatas ginti žmogaus ir pilieÄio teises bei laisves. Procesas Å¡ioje byloje turÄjo bÅ«ti tÄsiamas vadovaujantis minÄta iÅ¡lyga ir užbaigtas nuosprendžiu.
NukentÄjusiosios atstovÄ pagal įstatymÄ N. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo 2010-11-17 nutartį ir perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinÄti PanevÄžio miesto apylinkÄs teismui. Nurodo, kad nutartis priimta netinkamai aiÅ¡kinat bei taikant procesines teisÄs normas, dÄl to negali bÅ«ti laikoma nei pagrįsta, nei teisÄta ir apeliacinÄs instancijos teismo turi bÅ«ti panaikinta. BPK 3 str. reglamentuoja aplinkybes, dÄl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Å io straipsnio 1 d. 7 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradÄtas turi bÅ«ti nutrauktas mirusiajam, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dÄl naujai paaiÅ¡kÄjusių aplinkybių. Taigi įstatymų leidÄjas Å¡ioje procesinÄje teisÄs normoje numatÄ iÅ¡imtį iÅ¡ imperatyvo, jog kaltinamajam mirus bylos nagrinÄjimas gali bÅ«ti tÄsiamas, jei kaltinamojo teisių perÄmÄjai ar kiti proceso dalyviai mano, kad iÅ¡nagrinÄjus bylÄ turÄtų bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, reabilituojantis kaltinamÄ jį. Susiformavusioje teismų praktikoje laikomasi nuomonÄs, jog baudžiamojo proceso nutraukimas BPK 3 str. numatytais pagrindais, iÅ¡skyrus nurodyto straipsnio 1 d. 1 p., nelaikomas baudžiamojo proceso nutraukimu reabilituojanÄiais pagrindais. Å ioje byloje mirusio kaltinamojo žmonai iÅ¡reiÅ¡kus pageidavimÄ tÄsti nurodytos bylos nagrinÄjimÄ siekiant A. Ū. reabilitavimo priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismui tapo žinomos aplinkybÄs, sudaranÄios įstatyme įtvirtintÄ iÅ¡imtį iÅ¡ imperatyvo, ji leidžia tÄsti Å¡ios bylos nagrinÄjimÄ BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Atkreiptinas dÄmesys į tai, jog BPK 3 str. 1 d.
7 p. įtvirtinta mirusio kaltinamojo teisių perÄmÄjo (-ų) (paveldÄtojų) procesinÄ teisÄ praÅ¡yti tÄsti bylos nagrinÄjimÄ po kaltinamojo mirties. Nei BPK
3 str., nei jokia kita procesinÄ teisÄs norma nenumato galimybÄs bylÄ nagrinÄjanÄiam teismui riboti nurodytÄ mirusio kaltinamojo teisių perÄmÄjo (-jų) procesinÄ teisÄ ar jÄ kaip nors suvaržyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neturÄjo teisÄs nutraukti nurodytos baudžiamosios bylos, tenkinant
prokurorÄs praÅ¡ymÄ , nes tÄsti nurodytos bylos nagrinÄjimÄ kaltinamojo A. Ū. teisių perÄmÄja
praÅ¡Ä dÄl mirusiojo reabilitavimo, o tai įmanoma tik iÅ¡nagrinÄjus bylÄ . PanevÄžio miesto apylinkÄs teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nukrypo nuo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamos vienodos teisÄs taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas dar 2005 m. gegužÄs 17 d. priÄmÄ nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198/2005, joje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodÄ, jog
kaltinamajam M. S. mirus bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu, tÄsdamas bylos dÄl M. S. nagrinÄjimÄ reabilituojanÄiais pagrindais, žemesniosios instancijos teismas proceso normų nepažeidÄ.
Apeliaciniame skunde pažymima, jog skundžiama PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo nutartis yra nemotyvuota. Konstitucinis Teismas 2006-11-27 nutarime pasisakydamas dÄl visuomenÄs pasitikÄjimo teismais, pabrÄžÄ, jog vienas iÅ¡ visuomenÄs pasitikÄjimo teismais veiksnių yra racionalus teisinis baigiamųjų teismo aktų argumentavimas (motyvavimas).
Teismo posÄdyje mažametÄs nukentÄjusiosios D. K. atstovÄ pagal įstatymÄ N. V., gynÄjas advokatas A. Liutvinskas bei prokurorÄ praÅ¡Ä apeliacinius skundus tenkinti.
GynÄjo advokato A. Liutvinsko apeliacinis skundas tenkintinas, mažametÄs nukentÄjusiosios D. K. atstovÄs pagal įstatymÄ N. V. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.
PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo 2010-11-17 nutartis naikintina ir byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nustato aplinkybes, dÄl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Pagal BPK 3 str. 1 d. 7 p., baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradÄtas turi bÅ«ti nutrauktas mirusiajam, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dÄl naujai paaiÅ¡kÄjusių aplinkybių. Tokia BPK
3 str. 1 d. 7 punkto formuluotÄ leidžia teigti, jog pagal bendrÄ taisyklÄ baudžiamasis procesas prieÅ¡ mirusį asmenį negalimas, taÄiau numatytos iÅ¡imtys, kada vis dÄlto procesas net ir mirusiajam gali bÅ«ti tÄsiamas, o bÅ«tent, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dÄl naujai paaiÅ¡kÄjusių aplinkybių.
PanevÄžio miesto apylinkÄs teismas skundžiama nutartimi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. Ū. kaltintas pagal BK 153 str., nutraukÄ vadovaudamasis bendra BPK 3 str. 1 d. 7 punkte numatyta taisykle, jog baudžiamasis procesas negalimas prieÅ¡ mirusį asmenį, o motyvuodamas, kodÄl baudžiamoji byla negali bÅ«ti tÄsiama, siekiant A. Ū. reabilituoti, pažymÄjo, jog A. Ū. nÄra pripažintas kaltu ir nuteistas įsiteisÄjusiu teismo nuosprendžiu, todÄl nÄra pagrindo baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinÄti reabilituojanÄiais pagrindais.
Taigi apylinkÄs teismas konstatavo, kad reabilituoti galima tik asmenį, kuris pripažintas kaltu įsiteisÄjusiu teismo nuosprendžiu, taÄiau tokia iÅ¡vada, kolegijos nuomone, nepagrįsta. Visų pirma, baudžiamojo proceso įstatymas nedetalizuoja paÄios âreabilitavimoâ sÄ vokos, be to, nekonkretizuoja, kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali bÅ«ti taikoma BPK 3 str. 1 d. 7 p. numatyta iÅ¡imtis. âReabilitacijosâ sÄ vokos baudžiamajame procese turinys gali bÅ«ti atskleidžiamas pasitelkiant lingvistinį aiÅ¡kinimo bÅ«dÄ , apie kurį apeliaciniame skunde užsiminÄ gynÄjas advokatas A.
Liutvinskas, o apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje minÄjo ir prokurorÄ. BendrinÄje kalboje sÄ vokos âreabilitacijaâ viena iÅ¡ reikÅ¡mių yra neteisingai apkaltinto ar nuteisto asmens gero vardo, teisių grÄ Å¾inimas, teistumo panaikinimas (DabartinÄs lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 2000, p. 649). Taigi bendrinÄje kalboje suprantama, kad reabilituoti galima neteisingai apkaltintÄ ar nuteistÄ asmenį. A. Ū. nebuvo nuteistas. Jis mirÄ tada, kai ikiteisminis tyrimas jam buvo baigtas, o byla su kaltinamuoju aktu perduota pirmosios instancijos teismui.
Tai reiÅ¡kia, jog prokuroras, organizavÄs ir vadovavÄs ikiteisminiam tyrimui, pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžianÄių manyti, jog įtariamasis galÄjo padaryti inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , todÄl, suraÅ¡Äs kaltinamÄ jį aktÄ , bylÄ perdavÄ pirmosios instancijos teismui. Toks procesinis veiksmas gali bÅ«ti traktuojamas kaip asmens apkaltinimas konkreÄios nusikalstamos veikos padarymu, juolab, jog neapkaltinus asmens, nebÅ«tų pradedamas ir teisminis nagrinÄjimas, be to, tokia samprata neprieÅ¡tarauja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, BPK bei tarptautiniuose teisÄs aktuose įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai, kadangi kaltÄs klausimÄ iÅ¡sprendžia tik teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs baudžiamÄ jÄ bylÄ .
Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dÄstyta, kolegija, mano, jog BPK 3 str. 1 d. 7 p. numatyta iÅ¡imtis, kai baudžiamasis procesas tÄsiamas prieÅ¡ mirusį asmenį siekiant pastarÄ jį reabilituoti, gali bÅ«ti taikoma ne tik mirusiems asmenims, kurie įsiteisÄjusiais teismo nuosprendžiais yra pripažinti kaltais, taÄiau ir tuo atveju, kai byla su kaltinamuoju aktu yra perduota nagrinÄti pirmosios instancijos teismui, nors kaltinamasis mirÅ¡ta nepasibaigus teisminiam nagrinÄjimui. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir negausi teismų praktika, kurios vienas
iÅ¡ pavyzdžių yra mažametÄs nukentÄjusiosios D. K. atstovÄs pagal įstatymÄ N. V. apeliaciniame
skunde nurodyta Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-198/2005. IÅ¡ jos matyti, jog bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu, mirus vienam iÅ¡ kaltinamųjų, procesas prieÅ¡ mirusįjį buvo tÄsiamas, siekiant jį reabilituoti ir, pasak Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo, toks procesinis sprendimas nepažeidÄ tuo metu galiojusio 1961 m. BPK 5 str. 1 d. 8 punkto, kuriame buvo nurodyta, jog iÅ¡kelta byla mirusiajam turi bÅ«ti nutraukiama, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dÄl naujai paaiÅ¡kÄjusių aplinkybių (praktiÅ¡kai analogiÅ¡kas dabartinio BPK 3 str. 1 d. 7 p.). Be kita ko, reabilitavimo tikslais baudžiamasis procesas prieÅ¡ mirusį asmenį, kuris nebuvo pripažintas kaltu įsiteisÄjusiu nuosprendžiu, nebÅ«tų tik specifinis Lietuvos baudžiamojo proceso ypatumas, kadangi yra žinomas ir kitose Europos SÄ jungos valstybÄse (pvz., Estijos Respublikos BPK 199 str.). Â
Kaip minÄta, baudžiamojo proceso įstatymas taip pat nekonkretizuoja, ir kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali bÅ«ti taikoma BPK 3 str. 1 d. 7 p. numatyta iÅ¡imtis, todÄl apylinkÄs teismas, pripažindamas, jog reabilituoti galima tik asmenį, kuris pripažintas kaltu įsiteisÄjusiu teismo nuosprendžiu, susiaurino Å¡ios teisÄs normos taikymo sritį. Jau pati teisÄs normos formuluotÄ, kad baudžiamasis procesas negalimas mirusiajam, iÅ¡skyrus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti, leidžia teigti, kad sprendžiant klausimÄ , ar byla gali bÅ«ti tÄsiama mirusiajam, esminis kriterijus yra ne tai, ar asmeniui yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o tikslo reabilituoti egzistavimas. Tai matyti ir iÅ¡ teismų praktikos. KasacinÄje byloje Nr. 2K-P-236/2007 kasacinį skundÄ padavÄs nuteistasis mirÄ nebaigus nagrinÄti jo kasacinio skundo. Kasaciniu skundu A. K. praÅ¡Ä perkvalifikuoti jo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. į BK 22 str. 1 d., 23 str. 3 d., 260 str. 1 d. ir jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs atleisti arba taikyti BK 23 str.
4 d. nuostatas ir, vadovaujantis BK 59 str., suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmÄ. IÅ¡ AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007-01-19 nutarties matyti, kad galimybÄ tÄsti baudžiamÄ jį procesÄ , mirus kasatoriui A. K., skyriaus plenarinÄ sesija apsvarstÄ 2007-01-10 teismo posÄdžio pradžioje ir nutarÄ (buvo priimta protokolinÄ nutartis) procesÄ tÄsti BPK 3 str. 1 d. 7 punkte numatytos iÅ¡imties pagrindu (kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti), nes kasacinis skundas paduotas nuteistÄ jį A. K. reabilituojanÄiais pagrindais. Taigi pagrindinis sprendimo tÄsti baudžiamÄ jį procesÄ argumentas yra skundo reabilituojanÄiais pagrindais padavimas, t. y. tam tikras asmens valios iÅ¡reiÅ¡kimas. Å iuo
konkreÄiu atveju, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, A. Ū. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek
prasidÄjus teisminiam bylos nagrinÄjimui savo kaltÄ neigÄ, netrukus po jo mirties, 2010-06-16 PanevÄžio miesto apylinkÄs teisme buvo gautas mirusiojo sutuoktinÄs ir jo tÄvų bendras praÅ¡ymas tÄsti baudžiamosios bylos nagrinÄjimÄ reabilituojanÄiais pagrindais (b. l. 60, t. 25). Nors anksÄiau minÄtoje kasacinÄje nutartyje Nr. 2K-198/2005 pažymÄta, kad iÅ¡ tiesų teismas sprendimÄ tÄsti bylos nagrinÄjimÄ priima savarankiÅ¡kai ir tokiam sprendimui priimti mirusiojo artimųjų praÅ¡ymai tÄsti procesÄ nÄra bÅ«tini, bet gauti J. S. ir N. J.
S. (artimųjų) praÅ¡ymai galÄjo bÅ«ti papildomas argumentas teismui tÄsti
baudžiamÄ jį procesÄ . PanevÄžio miesto apylinkÄs teismui, pradÄjusiam nagrinÄti A. Ū. baudžiamÄ jÄ bylÄ ,
buvo žinoma ne tik mirusio kaltinamojo, bet ir jo artimųjų kategoriÅ¡ka pozicija tÄsti bylos nagrinÄjimÄ . Paduoti apeliaciniai skundai vienareikÅ¡miai patvirtina, jog kategoriÅ¡ka mirusiojo artimųjų pozicija nepakito, tÄsti bylos nagrinÄjimÄ praÅ¡o ir mažametÄs nukentÄjusiosios atstovÄ pagal įstatymÄ , be to, apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje KlaipÄdos apygardos prokurorÄ taip pat praÅ¡Ä tÄsti baudžiamÄ jį procesÄ ir nagrinÄti bylÄ . Esant paminÄtų aplinkybių visumai, kolegija mano, jog A. Ū. baudžiamosios bylos nagrinÄjimas po jo mirties gali bÅ«ti tÄsiamas vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 7 p. numatyta iÅ¡imtimi.
Skundžiamoje nutartyje iÅ¡sakomos abejonÄs dÄl to, kad iÅ¡nagrinÄjus bylÄ iÅ¡ esmÄs, iÅ¡kiltų galutinio teismo sprendimo rūšies problema. TaÄiau toks argumentas negali bÅ«ti laikomas pagrįstu. Tiesa, BPK tiksliai nereglamentuoja sprendimų priÄmimo, jei byla tÄsiama BPK 3 str. 1 d. 7 p. numatytos iÅ¡imties pagrindu, taÄiau vien tai, jog tam tikros situacijos nereguliuoja teisÄs normos, negali trukdyti teismui vykdyti teisingumÄ . IÅ¡ tikrųjų pasitaiko atvejų, kai sprÄsdamas konkretų teisinio reguliavimo klausimÄ teismas negali pasiremti tokio pobÅ«džio atvejams sureguliuoti skirtu įstatymu, taÄiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokiais atvejais teisÄs aktuose esanÄias teisÄs spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisÄ: naudojant teisÄs analogijÄ , taikant bendruosius teisÄs principus, taip pat aukÅ¡tesnÄs galios teisÄs aktus, pirmiausia KonstitucijÄ . Teisminis teisÄs spragų Å¡alinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas (kasacinÄs bylos Nr. 2KâPâ429/2007, Nr. 2A-7-15/2009).
Å iuo konkreÄiu atveju, aiÅ¡kinantis bÅ«simo sprendimo rūšį, galima pasiremti minÄta LAT nutartimi byloje Nr. 2K-198/2005, kurioje pasakyta, kad tokio baudžiamojo proceso metu iÅ¡tirtus faktinius duomenis teismas gali laikyti įrodymais, atitinkanÄiais BPK 20 str. 1 d. nustatytus reikalavimus, ir toks procesas neprivalo bÅ«ti baigtas iÅ¡skirtinai iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu, o teismas, bylos teisminio nagrinÄjimo metu nustatÄs, kad mirÄs kaltinamasis dalyvavo padarant konkreÄias nusikalstamas veikas, baudžiamÄ jį procesÄ dÄl jo turÄjo nutraukti ne nuosprendžiu, bet nutartimi. Taigi, jeigu pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyrÄs ir įvertinÄs įrodymų visumÄ , nusprÄs, jog A. Ū. turÄtų bÅ«ti iÅ¡teisintas, logiÅ¡kai iÅ¡plaukia, jog tokiu atveju turÄtų bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kuriame bÅ«tų iÅ¡sprÄsti visi neaiÅ¡kumai ir apkaltintas asmuo reabilituotas. TaÄiau, jeigu bus nusprÄsta, jog
A. Ū. padarÄ inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , bylos užbaigimas nuosprendžiu nebÅ«tų įmanomas jau vien dÄl to, kad apkaltinamajame nuosprendyje teismas kaltu pripažintam asmeniui skiria bausmÄ (BPK 303 str. 2 d.), įsiteisÄjÄ nuosprendžiai privalo bÅ«ti vykdomi, o Å¡iuo atveju įvykdyti bausmÄ A. Ū. bÅ«tų neįmanoma, todÄl priimti nuosprendį, kai iÅ¡ anksto žinoma, kad jis bus neįvykdytas, negalima. PrieÅ¡ingai, jeigu bus įrodytas kaltinimo A. Ū. pagrįstumas, teismas turÄs priimti nutartį ir remiantis BPK 3 str. 1 d. 7 p. bylÄ nutraukti. Taigi, iÅ¡nagrinÄjÄs mirusio A. Ū. baudžiamÄ jÄ bylÄ , pirmosios instancijos teismas, taikydamas bei aiÅ¡kindamas teisÄ, turÄs galimybÄ iÅ¡sprÄsti bÅ«simo sprendimo rūšies problemÄ , tad nÄra pagrindo atsisakyti tÄsti baudžiamÄ jį procesÄ vien todÄl, kad BPK tiksliai nereglamentuoja sprendimų priÄmimo, kai bylÄ tÄsiama vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 7 p. numatyta iÅ¡imtimi.
MažametÄs nukentÄjusiosios atstovÄs pagal įstatymÄ N. V. skunde kaip argumentas, kodÄl turÄtų bÅ«ti panaikinta skundžiama nutartis, nurodoma, kad skundžiama nutartis iÅ¡ esmÄs yra nemotyvuota, o tai patvirtina nutarties neteisÄtumÄ ir nepagrįstumÄ , remiamasi Konstitucinio Teismo 2006-11-27 nutarime iÅ¡dÄstytu iÅ¡aiÅ¡kinimu. Kolegija su tokiais apeliantÄs argumentais nesutinka. PanevÄžio miesto apylinkÄs teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nurodÄ motyvus, kodÄl nutraukia A. Ū. baudžiamÄ jÄ bylÄ , nesutikimas su Å¡iais motyvais nereiÅ¡kia, jog priimtas sprendimas nemotyvuotas. Jeigu suinteresuoti proceso dalyviai mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, jie gali pasinaudoti teise apskųsti, tai Å¡iuo atveju ir buvo padaryta, taigi PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo 2010-11-17 nutartis neprieÅ¡tarauja 2006-11-27 Konstitucinio Teismo nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimui.
Kolegija, atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dÄstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 5 d. 2 p., n u t a r i a:
PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo 2010 m. lapkriÄio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. Ū. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos
BK 153 str., iÅ¡ naujo nagrinÄti PanevÄžio miesto apylinkÄs teismui.
Kolegijos pirmininkas                                                              Dalius
Jocys
TeisÄjai                                                                                   Eduardas
MaÅ¡keviÄius
                                                                                               Linas
PauliukÄnas