Legislator Case Law & Legislation
1bf4b7a3-241e-404a-a9e5-440af098fa2a AI generated

1bf4b7a3-241e-404a-a9e5-440af098fa2a · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 1bf4b7a3-241e-404a-a9e5-440af098fa2a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant prokurorei Alicijai PetkevičiÅ«tei, mažametės nukentėjusiosios D. K. atstovei  pagal įstatymÄ N. V., nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymÄ N. V. bei A. Ū. ir G. S.-Ū. atstovo advokato A. Liutvinsko

Legislator headnote

AI generated

1bf4b7a3-241e-404a-a9e5-440af098fa2a · Klaipėdos apygardos teismas: apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-17 nutarties, kuria nutraukta baudžiamoji byla Nr. 1-424-749-2010, kaltinamajam A. Ū. mirus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                    Baudžiamoji

byla Nr. 1A-159-361/2011

                                                                                     Teisminio

proceso Nr. 1-23-1-00834-2008

                                                                                     Procesinio

sprendimo kategorija: Â 2.1.3.7.

 (S)

                                                                                    Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                           2011 m. kovo 22 d.

     Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,

dalyvaujant prokurorei Alicijai PetkevičiÅ«tei, mažametės nukentėjusiosios D. K. atstovei  pagal įstatymÄ N. V.,

gynėjui advokatui Adomui Liutvinskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal

nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymÄ N. V. bei A. Ū. ir G. S.-Ū. atstovo advokato A. Liutvinsko

apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-17 nutarties, kuria nutraukta baudžiamoji byla Nr. 1-424-749-2010, kaltinamajam A. Ū. mirus.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                                                           Â

n u s t a t ė:

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-11-17 nutartimi nutraukė baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-424-749-2010, kurioje A. Ū., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 153 str., kaltinamajam mirus. Nutartyje nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 7 p., mirus asmeniui, baudžiamasis procesas jam nutraukiamas, nepriklausomai nuo proceso stadijos. Ikiteisminio tyrimo metu byla nutraukiama vadovaujantis BPK 235 str. nustatyta tvarka, o nagrinėjimo teisme metu – BPK 254 str. 4 dalyje nustatyta tvarka. Teismas

nenustatė pagrindų, kuriems esant procesas turėtų bÅ«ti tęsiamas. Å ioje byloje A. Ū. po praneÅ¡imo apie įtarimÄ tapo įtariamuoju, o

priėmus kaltinamÄ jį aktÄ â€“ kaltinamuoju, jis nėra pripažintas kaltu ir nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl nėra pagrindo bylÄ nagrinėti jį reabilituojančiais pagrindais. Nutraukiant bylÄ pagal BPK 3 str. 1 d. 7 p., asmens kaltė nenustatoma, todėl bylos nutraukimas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Konstitucijos 31 str. 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 dalyje, BPK 44 str. 6 dalyje įtvirtintai asmens nekaltumo prezumpcijai.

Nutartyje pažymėta ir tai, kad Å¡iuo atveju iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, iÅ¡kiltų galutinio teismo sprendimo rūšies problema, nes iÅ¡nagrinėjus bylÄ , turi bÅ«ti priimtas apkaltinamasis arba iÅ¡teisinamasis nuosprendis, arba byla nutraukta (BPK 303 str. 1 d.). Teismas nuosprendžiu nutraukia bylÄ , jeigu yra BK 36–40, 93 straipsniuose, 114 str. 3 dalyje, 227 str. 4 dalyje, 259 str. 3 dalyje ir 291 str. 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindai atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 303 str. 4 d.). Taigi teismas Å¡ioje byloje negalėtų nuosprendžiu užbaigti bylos nagrinėjimo, nes baudžiamojo proceso įstatymas įsakmiai nurodo, kad esant BPK 3 str. 1 d. 7 punkte numatytam pagrindui, tai yra mirus kaltinamajam, byla užbaigiama teismo nutartimi (BPK 254 str. 4 d.).

Apeliacinius skundu A. Ū. ir G. S.-Ū. atstovas advokatas A. Liutvinskas praÅ¡o nutartį panaikinti ir perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas neteisingai aiÅ¡kino taikytas baudžiamojo

proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamÄ jį procesÄ mirus kaltinamajam. BPK 3 str. 1 dalyje

aptartos baudžiamojo proceso negalimumo aplinkybės savo turiniu ir teisine reikÅ¡me nėra tapačios ar vienodai reikÅ¡mingos padarinių, kylančių nutraukus procesÄ , prasme. Nekelia abejonių proceso negalimumas nenustačius nusikalstamos veikos arba nesant nusikalstamos veikos subjekto bei suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams, taip pat nutraukus procesÄ dėl jo tęsimo tuo pačiu pagrindu arba jau nuteistam dėl tos pačios nusikalstamos veikos asmeniui. Taigi baudžiamojo proceso negalimumo pagrindai, numatyti BPK 3 str. 1 d. 1–6, 8 ir 9 punktuose, įstatymo leidėjo suformuluoti remiantis objektyviomis aplinkybėmis, kurias proceso metu privalo nustatyti baudžiamojo proceso įstatymÄ taikantys asmenys. BPK 3 str. 1 d. 7 punkte nustatyta baudžiamojo proceso negalimumo aplinkybė irgi siejama su faktu – asmens, prieÅ¡ kurį pradėtas baudžiamasis procesas, mirtimi. Mirus įtariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam, baudžiamasis procesas mirusiajam negali sukurti jokių teisinių padarinių. Procesas vykdomas tiek pažeisto vieÅ¡ojo intereso bei pažeidimo padarinių tyrimui ir vertinimui, tiek padariusiam pažeidimÄ asmeniui. Tokia baudžiamojo proceso paskirtis nurodyta ir BPK 1 straipsnyje – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, valstybės ir visuomenės interesus, greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Teisės taikymo prasme baudžiamojo proceso įstatymas neatmeta ir tokios teisinės situacijos, kada procesas vyksta ir prieÅ¡ nekaltÄ asmenį. Taigi yra pagrindo manyti, kad BPK 3 str. 1 d. 7 punkto iÅ¡lyga, kai baudžiamasis procesas, mirus asmeniui, turi (gali) bÅ«ti tęsiamas, sietina su baudžiamojo proceso paskirtimi – ginti žmogaus ir piliečio teises, taip pat ir siekiant reabilituoti nepagrįstai apkaltintÄ asmenį, kurio mirtis nepaÅ¡alina valstybės pareigos tinkamai taikyti teisę, taip pat ir baudžiamojo proceso normas.

Apeliaciniame skunde pastebėta, kad baudžiamasis procesas prieš A. Ū. buvo pradėtas vadovaujantis valstybės pareiga tirti nusikalstamas veikas. Kaltinamojo akto A. Ū. byloje surašymas ir bylos perdavimas teismui – tai valstybės pozicijos dėl A. Ū. išraiška. Taigi ne kas kitas, o valstybė, realizuodama BPK 1 str. nuostatas, apkaltino A. Ū. nusikalstamos

veikos padarymu. Tokia valstybės pozicija, net ir mirus A. Ū., nepasikeitė – prokuratūra nepareikalavo

grÄ Å¾inti bylÄ . Tačiau, kaip jau minėta, tas pats BPK 1 str. neatmeta galimybės baudžiamÄ jį procesÄ pradėti ir vykdyti ir prieÅ¡ nekaltÄ asmenį. Taigi valstybei atsiranda pareiga baudžiamojo proceso teisme metu iÅ¡taisyti jau minėtos

valstybės institucijos – prokuratÅ«ros – padarytÄ klaidÄ . Tokia klaida padaryta A. Ū. baudžiamojoje

byloje. Teismas skundžiamoje nutartyje aiÅ¡kina, kad tęsti proceso reabilituojančiais pagrindais negalima, nes A. Ū. nėra pripažintas kaltu ir nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tačiau BPK 3 str. 1 d. 7 p. iÅ¡lyga reabilitacijos nesieja su asmens nuteisimo faktu, be to, Å¡ios normos turinys nėra atskleistas. Panevėžio miesto apylinkės teismas, nutraukdamas bylÄ , negalėjo vadovautis skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais, kad Å¡ioje byloje A. Ū. po praneÅ¡imo apie įtarimÄ tapo įtariamuoju, o priėmus kaltinamÄ jį aktÄ â€“ kaltinamuoju, jis nėra pripažintas kaltu ir nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl nėra pagrindo bylÄ nagrinėti jį reabilituojančiais pagrindais, nes įsiteisėjusius nuosprendžius teisės taikymo aspektais tikrina kasacinės instancijos teismas.

Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys ir į tai, kad konstitucinė nuostata, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, yra dviprasmiška, nes apjungia savyje dvi skirtingas baudžiamojo proceso stadijas: kaltumo įrodymas įstatymo nustatyta tvarka – ikiteisminis tyrimas ir kaltinamojo akto surašymas, ir kaltumo pripažinimas nuosprendžiu – teisminis bylos nagrinėjimas bei sprendimas dėl verdikto ir jo įsiteisėjimas.

Sisteminis Å¡ių dviejų konstitucinių nuostatų aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad asmens kaltė nustatoma iki bylai patenkant į teismÄ , o teismas, vykdydamas teisingumÄ , tÄ kaltę pripažįsta arba nepripažįsta. Vadovaujantis tokia pozicija aiÅ¡kintina ir konstitucinė sÄ voka „asmuo laikomas nekaltu“ iki tam tikros baudžiamojo proceso stadijos – nuosprendžio įsiteisėjimo, nes sÄ voka „asmuo laikomas nekaltu“ nereiÅ¡kia, kad asmuo yra nekaltas. SÄ vokos „nekaltas“ ir „laikomas nekaltu“ savo turiniu nėra tapačios.

Teisės taikymo prasme, Å¡ių sÄ vokų turinys skiriasi: nekaltas – nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, laikomas nekaltu – gali bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bet teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas, dar neįsiteisėjęs. TokiÄ pozicijÄ patvirtina ir BK 97 str. 6 d. nuostata, kad kai sueina Å¡iame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas iÅ¡nyksta ir asmenys laikomi neteistais, t. y. asmens nuteisimo faktas neiÅ¡nyksta, o tik suėjus atitinkamiems terminams, teistas asmuo tiesiog laikomas neteistu.

Esant minėtoms aplinkybėms, BPK 3 str. 1 d. 7 p. iÅ¡lygos netaikymo pagrindimas įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio nebuvimu negalėtų bÅ«ti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, o toks minėtos iÅ¡lygos aiÅ¡kinimas iÅ¡kreipia pačiÄ reabilitavimo esmę, nes dabartinėje lietuvių kalboje žodis „reabilitacija“ reiÅ¡kia neteisingai apkaltinto ar nuteisto asmens gero vardo, teisių grÄ Å¾inimÄ (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 2000, p. 649). Taigi, taikant lingvistinį BPK 3 str. 1 d. 7 p. aiÅ¡kinimÄ ir remiantis bendrinės kalbos pirmumo prezumpcija, darytina iÅ¡vada, kad reabilitacija galima ir asmenį neteisingai apkaltinus.

A. Ū. viso proceso metu kaip tik ir laikėsi pozicijos, kad apkaltintas neteisingai. Teisė į reabilitacijÄ priklauso asmeniui, manančiam, jog yra neteisingai apkaltintas. Šios teisės realizavimas negali bÅ«ti ribojamas arba dirbtinai apsunkintas. PrieÅ¡ingu atveju atsirastų pagrindas manyti, jog yra nusižengiama universaliam konstituciniam teisinės valstybės principui. Baudžiamojo BPK 3 str. 1 d. 7 p. formuluotė reabilitacijos procesÄ sieja su mirusiuoju, t. y. su asmens teise į tokį procesÄ . Yra pagrindo manyti, kad asmens, manančio, kad jo teisės pažeistos, mirtis, teisės į reabilitacijÄ nepaneigia, nes minėtos normos dispozicija reabilitacijÄ sieja su mirties faktu.

Taigi manytina, kad valstybė turi pareigÄ užtikrinti mirusio asmens teisės į reabilitacijÄ realizavimÄ . Baudžiamajame procese tokia teisė į reabilitavimÄ gali bÅ«ti realizuota tik tęsiant bylos procesÄ .

BPK 254 str. 4 d. nustatyta, jog nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos Å¡io Kodekso 3 str. 1 dalies 2–9 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. Å ia norma buvo pasiremta ir skundžiamoje nutartyje, nutraukiant procesÄ . Tačiau toks teisinis reguliavimas, kada kaltinamajam bylos nagrinėjimo teisme metu mirus, jam bylos nagrinėjimas baigiamas teismo nutartimi, negali bÅ«ti pripažintas atitinkančiu konstitucinį teisingumo principÄ , nes teisingumas baudžiamajame procese gali bÅ«ti įvykdytas tik teismo nuosprendžiu. Pastebėtina ir tai, kad minėtas teisinis reguliavimas apskritai nenumato galimybės tęsti procesÄ asmeniui mirus net ir esant BPK 3 str. 1 d. 7 p. iÅ¡lygai. Taigi manytina, BPK 254 str. 4 d. nuostata paneigia 3 str. 1 d. 7 p. numatytos iÅ¡lygos realizavimo galimybę bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes nenurodyta minėta iÅ¡lyga, kuriai esant, procesas turi bÅ«ti tęsiamas. Esant minėtoms aplinkybėms, Panevėžio miesto apylinkės teismas, užbaigdamas baudžiamÄ jį procesÄ A. Ū. byloje nutartimi, ignoravo BPK 3 str. 1 d. 7 p. iÅ¡lygÄ dėl proceso tęsimo ir 1 str. nuostatas ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves. Procesas Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti tęsiamas vadovaujantis minėta iÅ¡lyga ir užbaigtas nuosprendžiu.

Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymÄ N. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-17 nutartį ir perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad nutartis priimta netinkamai aiÅ¡kinat bei taikant procesines teisės normas, dėl to negali bÅ«ti laikoma nei pagrįsta, nei teisėta ir apeliacinės instancijos teismo turi bÅ«ti panaikinta. BPK 3 str. reglamentuoja aplinkybes, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Å io straipsnio 1 d. 7 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas mirusiajam, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių. Taigi įstatymų leidėjas Å¡ioje procesinėje teisės normoje numatė iÅ¡imtį iÅ¡ imperatyvo, jog kaltinamajam mirus bylos nagrinėjimas gali bÅ«ti tęsiamas, jei kaltinamojo teisių perėmėjai ar kiti proceso dalyviai mano, kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ turėtų bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, reabilituojantis kaltinamÄ jį. Susiformavusioje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog baudžiamojo proceso nutraukimas BPK 3 str. numatytais pagrindais, iÅ¡skyrus nurodyto straipsnio 1 d. 1 p., nelaikomas baudžiamojo proceso nutraukimu reabilituojančiais pagrindais. Å ioje byloje mirusio kaltinamojo žmonai iÅ¡reiÅ¡kus pageidavimÄ tęsti nurodytos bylos nagrinėjimÄ siekiant A. Ū. reabilitavimo priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismui tapo žinomos aplinkybės, sudarančios įstatyme įtvirtintÄ iÅ¡imtį iÅ¡ imperatyvo, ji leidžia tęsti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog BPK 3 str. 1 d.

7 p. įtvirtinta mirusio kaltinamojo teisių perėmėjo (-ų) (paveldėtojų) procesinė teisė praÅ¡yti tęsti bylos nagrinėjimÄ po kaltinamojo mirties. Nei BPK

3 str., nei jokia kita procesinė teisės norma nenumato galimybės bylÄ nagrinėjančiam teismui riboti nurodytÄ mirusio kaltinamojo teisių perėmėjo (-jų) procesinę teisę ar jÄ kaip nors suvaržyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nutraukti nurodytos baudžiamosios bylos, tenkinant

prokurorės praÅ¡ymÄ , nes tęsti nurodytos bylos nagrinėjimÄ kaltinamojo A. Ū. teisių perėmėja

prašė dėl mirusiojo reabilitavimo, o tai įmanoma tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ . Panevėžio miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vienodos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2005 m. gegužės 17 d. priėmė nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198/2005, joje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog

kaltinamajam M. S. mirus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tęsdamas bylos dėl M. S. nagrinėjimÄ reabilituojančiais pagrindais, žemesniosios instancijos teismas proceso normų nepažeidė.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota. Konstitucinis Teismas 2006-11-27 nutarime pasisakydamas dėl visuomenės pasitikėjimo teismais, pabrėžė, jog vienas iš visuomenės pasitikėjimo teismais veiksnių yra racionalus teisinis baigiamųjų teismo aktų argumentavimas (motyvavimas).

Teismo posėdyje mažametės nukentėjusiosios D. K. atstovė pagal įstatymÄ N. V., gynėjas advokatas A. Liutvinskas bei prokurorė prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Gynėjo advokato A. Liutvinsko apeliacinis skundas tenkintinas, mažametės nukentėjusiosios D. K. atstovės pagal įstatymÄ N. V. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-17 nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nustato aplinkybes, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Pagal BPK 3 str. 1 d. 7 p., baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tokia BPK

3 str. 1 d. 7 punkto formuluotė leidžia teigti, jog pagal bendrÄ taisyklę baudžiamasis procesas prieÅ¡ mirusį asmenį negalimas, tačiau numatytos iÅ¡imtys, kada vis dėlto procesas net ir mirusiajam gali bÅ«ti tęsiamas, o bÅ«tent, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių.

Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. Ū. kaltintas pagal BK 153 str., nutraukė vadovaudamasis bendra BPK 3 str. 1 d. 7 punkte numatyta taisykle, jog baudžiamasis procesas negalimas prieÅ¡ mirusį asmenį, o motyvuodamas, kodėl baudžiamoji byla negali bÅ«ti tęsiama, siekiant A. Ū. reabilituoti, pažymėjo, jog A. Ū. nėra pripažintas kaltu ir nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl nėra pagrindo baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti reabilituojančiais pagrindais.

Taigi apylinkės teismas konstatavo, kad reabilituoti galima tik asmenį, kuris pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tačiau tokia iÅ¡vada, kolegijos nuomone, nepagrįsta. Visų pirma, baudžiamojo proceso įstatymas nedetalizuoja pačios „reabilitavimo“ sÄ vokos, be to, nekonkretizuoja, kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali bÅ«ti taikoma BPK 3 str. 1 d. 7 p. numatyta iÅ¡imtis. „Reabilitacijos“ sÄ vokos baudžiamajame procese turinys gali bÅ«ti atskleidžiamas pasitelkiant lingvistinį aiÅ¡kinimo bÅ«dÄ , apie kurį apeliaciniame skunde užsiminė gynėjas advokatas A.

Liutvinskas, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje minėjo ir prokurorė. Bendrinėje kalboje sÄ vokos „reabilitacija“ viena iÅ¡ reikÅ¡mių yra neteisingai apkaltinto ar nuteisto asmens gero vardo, teisių grÄ Å¾inimas, teistumo panaikinimas (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 2000, p. 649). Taigi bendrinėje kalboje suprantama, kad reabilituoti galima neteisingai apkaltintÄ ar nuteistÄ asmenį. A. Ū. nebuvo nuteistas. Jis mirė tada, kai ikiteisminis tyrimas jam buvo baigtas, o byla su kaltinamuoju aktu perduota pirmosios instancijos teismui.

Tai reiÅ¡kia, jog prokuroras, organizavęs ir vadovavęs ikiteisminiam tyrimui, pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl, surašęs kaltinamÄ jį aktÄ , bylÄ perdavė pirmosios instancijos teismui. Toks procesinis veiksmas gali bÅ«ti traktuojamas kaip asmens apkaltinimas konkrečios nusikalstamos veikos padarymu, juolab, jog neapkaltinus asmens, nebÅ«tų pradedamas ir teisminis nagrinėjimas, be to, tokia samprata neprieÅ¡tarauja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, BPK bei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai, kadangi kaltės klausimÄ iÅ¡sprendžia tik teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ .

Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, kolegija, mano, jog BPK 3 str. 1 d. 7 p. numatyta iÅ¡imtis, kai baudžiamasis procesas tęsiamas prieÅ¡ mirusį asmenį siekiant pastarÄ jį reabilituoti, gali bÅ«ti taikoma ne tik mirusiems asmenims, kurie įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais yra pripažinti kaltais, tačiau ir tuo atveju, kai byla su kaltinamuoju aktu yra perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nors kaltinamasis mirÅ¡ta nepasibaigus teisminiam nagrinėjimui. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir negausi teismų praktika, kurios vienas

iÅ¡ pavyzdžių yra mažametės nukentėjusiosios D. K. atstovės pagal įstatymÄ N. V. apeliaciniame

skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-198/2005. IÅ¡ jos matyti, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, mirus vienam iÅ¡ kaltinamųjų, procesas prieÅ¡ mirusįjį buvo tęsiamas, siekiant jį reabilituoti ir, pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, toks procesinis sprendimas nepažeidė tuo metu galiojusio 1961 m. BPK 5 str. 1 d. 8 punkto, kuriame buvo nurodyta, jog iÅ¡kelta byla mirusiajam turi bÅ«ti nutraukiama, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių (praktiÅ¡kai analogiÅ¡kas dabartinio BPK 3 str. 1 d. 7 p.). Be kita ko, reabilitavimo tikslais baudžiamasis procesas prieÅ¡ mirusį asmenį, kuris nebuvo pripažintas kaltu įsiteisėjusiu nuosprendžiu, nebÅ«tų tik specifinis Lietuvos baudžiamojo proceso ypatumas, kadangi yra žinomas ir kitose Europos SÄ jungos valstybėse (pvz., Estijos Respublikos BPK 199 str.). Â

Kaip minėta, baudžiamojo proceso įstatymas taip pat nekonkretizuoja, ir kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali bÅ«ti taikoma BPK 3 str. 1 d. 7 p. numatyta iÅ¡imtis, todėl apylinkės teismas, pripažindamas, jog reabilituoti galima tik asmenį, kuris pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, susiaurino Å¡ios teisės normos taikymo sritį. Jau pati teisės normos formuluotė, kad baudžiamasis procesas negalimas mirusiajam, iÅ¡skyrus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti, leidžia teigti, kad sprendžiant klausimÄ , ar byla gali bÅ«ti tęsiama mirusiajam, esminis kriterijus yra ne tai, ar asmeniui yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o tikslo reabilituoti egzistavimas. Tai matyti ir iÅ¡ teismų praktikos. Kasacinėje byloje Nr. 2K-P-236/2007 kasacinį skundÄ padavęs nuteistasis mirė nebaigus nagrinėti jo kasacinio skundo. Kasaciniu skundu A. K. prašė perkvalifikuoti jo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. į BK 22 str. 1 d., 23 str. 3 d., 260 str. 1 d. ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti arba taikyti BK 23 str.

4 d. nuostatas ir, vadovaujantis BK 59 str., suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. IÅ¡ Aukščiausiojo Teismo 2007-01-19 nutarties matyti, kad galimybę tęsti baudžiamÄ jį procesÄ , mirus kasatoriui A. K., skyriaus plenarinė sesija apsvarstė 2007-01-10 teismo posėdžio pradžioje ir nutarė (buvo priimta protokolinė nutartis) procesÄ tęsti BPK 3 str. 1 d. 7 punkte numatytos iÅ¡imties pagrindu (kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti), nes kasacinis skundas paduotas nuteistÄ jį A. K. reabilituojančiais pagrindais. Taigi pagrindinis sprendimo tęsti baudžiamÄ jį procesÄ argumentas yra skundo reabilituojančiais pagrindais padavimas, t. y. tam tikras asmens valios iÅ¡reiÅ¡kimas. Å iuo

konkrečiu atveju, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. Ū. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek

prasidėjus teisminiam bylos nagrinėjimui savo kaltę neigė, netrukus po jo mirties, 2010-06-16 Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas mirusiojo sutuoktinės ir jo tėvų bendras praÅ¡ymas tęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ reabilituojančiais pagrindais (b. l. 60, t. 25). Nors anksčiau minėtoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-198/2005 pažymėta, kad iÅ¡ tiesų teismas sprendimÄ tęsti bylos nagrinėjimÄ priima savarankiÅ¡kai ir tokiam sprendimui priimti mirusiojo artimųjų praÅ¡ymai tęsti procesÄ nėra bÅ«tini, bet gauti J. S. ir N. J.

S. (artimųjų) prašymai galėjo būti papildomas argumentas teismui tęsti

baudžiamÄ jį procesÄ . Panevėžio miesto apylinkės teismui, pradėjusiam nagrinėti A. Ū. baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

buvo žinoma ne tik mirusio kaltinamojo, bet ir jo artimųjų kategoriÅ¡ka pozicija tęsti bylos nagrinėjimÄ . Paduoti apeliaciniai skundai vienareikÅ¡miai patvirtina, jog kategoriÅ¡ka mirusiojo artimųjų pozicija nepakito, tęsti bylos nagrinėjimÄ praÅ¡o ir mažametės nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymÄ , be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje Klaipėdos apygardos prokurorė taip pat prašė tęsti baudžiamÄ jį procesÄ ir nagrinėti bylÄ . Esant paminėtų aplinkybių visumai, kolegija mano, jog A. Ū. baudžiamosios bylos nagrinėjimas po jo mirties gali bÅ«ti tęsiamas vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 7 p. numatyta iÅ¡imtimi.

Skundžiamoje nutartyje iÅ¡sakomos abejonės dėl to, kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, iÅ¡kiltų galutinio teismo sprendimo rūšies problema. Tačiau toks argumentas negali bÅ«ti laikomas pagrįstu. Tiesa, BPK tiksliai nereglamentuoja sprendimų priėmimo, jei byla tęsiama BPK 3 str. 1 d. 7 p. numatytos iÅ¡imties pagrindu, tačiau vien tai, jog tam tikros situacijos nereguliuoja teisės normos, negali trukdyti teismui vykdyti teisingumÄ . IÅ¡ tikrųjų pasitaiko atvejų, kai spręsdamas konkretų teisinio reguliavimo klausimÄ teismas negali pasiremti tokio pobÅ«džio atvejams sureguliuoti skirtu įstatymu, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokiais atvejais teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę: naudojant teisės analogijÄ , taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukÅ¡tesnės galios teisės aktus, pirmiausia KonstitucijÄ . Teisminis teisės spragų Å¡alinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas (kasacinės bylos Nr. 2K–P–429/2007, Nr. 2A-7-15/2009).

Å iuo konkrečiu atveju, aiÅ¡kinantis bÅ«simo sprendimo rūšį, galima pasiremti minėta LAT nutartimi byloje Nr. 2K-198/2005, kurioje pasakyta, kad tokio baudžiamojo proceso metu iÅ¡tirtus faktinius duomenis teismas gali laikyti įrodymais, atitinkančiais BPK 20 str. 1 d. nustatytus reikalavimus, ir toks procesas neprivalo bÅ«ti baigtas iÅ¡skirtinai iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu, o teismas, bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatęs, kad miręs kaltinamasis dalyvavo padarant konkrečias nusikalstamas veikas, baudžiamÄ jį procesÄ dėl jo turėjo nutraukti ne nuosprendžiu, bet nutartimi. Taigi, jeigu pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs įrodymų visumÄ , nuspręs, jog A. Ū. turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas, logiÅ¡kai iÅ¡plaukia, jog tokiu atveju turėtų bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kuriame bÅ«tų iÅ¡spręsti visi neaiÅ¡kumai ir apkaltintas asmuo reabilituotas. Tačiau, jeigu bus nuspręsta, jog

A. Ū. padarė inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , bylos užbaigimas nuosprendžiu nebÅ«tų įmanomas jau vien dėl to, kad apkaltinamajame nuosprendyje teismas kaltu pripažintam asmeniui skiria bausmę (BPK 303 str. 2 d.), įsiteisėję nuosprendžiai privalo bÅ«ti vykdomi, o Å¡iuo atveju įvykdyti bausmę A. Ū. bÅ«tų neįmanoma, todėl priimti nuosprendį, kai iÅ¡ anksto žinoma, kad jis bus neįvykdytas, negalima. PrieÅ¡ingai, jeigu bus įrodytas kaltinimo A. Ū. pagrįstumas, teismas turės priimti nutartį ir remiantis BPK 3 str. 1 d. 7 p. bylÄ nutraukti. Taigi, iÅ¡nagrinėjęs mirusio A. Ū. baudžiamÄ jÄ bylÄ , pirmosios instancijos teismas, taikydamas bei aiÅ¡kindamas teisę, turės galimybę iÅ¡spręsti bÅ«simo sprendimo rūšies problemÄ , tad nėra pagrindo atsisakyti tęsti baudžiamÄ jį procesÄ vien todėl, kad BPK tiksliai nereglamentuoja sprendimų priėmimo, kai bylÄ tęsiama vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 7 p. numatyta iÅ¡imtimi.

Mažametės nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymÄ N. V. skunde kaip argumentas, kodėl turėtų bÅ«ti panaikinta skundžiama nutartis, nurodoma, kad skundžiama nutartis iÅ¡ esmės yra nemotyvuota, o tai patvirtina nutarties neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , remiamasi Konstitucinio Teismo 2006-11-27 nutarime iÅ¡dėstytu iÅ¡aiÅ¡kinimu. Kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Panevėžio miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nurodė motyvus, kodėl nutraukia A. Ū. baudžiamÄ jÄ bylÄ , nesutikimas su Å¡iais motyvais nereiÅ¡kia, jog priimtas sprendimas nemotyvuotas. Jeigu suinteresuoti proceso dalyviai mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, jie gali pasinaudoti teise apskųsti, tai Å¡iuo atveju ir buvo padaryta, taigi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-17 nutartis neprieÅ¡tarauja 2006-11-27 Konstitucinio Teismo nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimui.

Kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 5 d. 2 p., n u t a r i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. Ū. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos

BK 153 str., iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Kolegijos pirmininkas                                                              Dalius

Jocys

Teisėjai                                                                                   Eduardas

Maškevičius

                                                                                               Linas

Pauliukėnas