1bf13c24-2c7d-4592-bbff-36fa54a518aa · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedįpareigoti atsakovÄ per 3 (tris) mÄnesius nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos savo lÄÅ¡omis atlaisvinti 0,0196 ha žemÄs sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinant pastatÄ - dujų reguliavimo punktÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei iÅ¡registruoti juos iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro;
Legislator headnote
AI generated1bf13c24-2c7d-4592-bbff-36fa54a518aa · Å iaulių apygardos teismas: Nuomos sutarties 4 punkte nurodyta, kad iÅ¡nuomojamo žemÄs sklypo pagrindinÄ naudojimo paskirtis â kita, naudojimo bÅ«das - inžinerinÄs infrastruktÅ«ros teritorijos, o pobÅ«dis - susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos. Vertindamas atsakovo veiksmus, sudarant nuomos sutartį, teismas pažymÄjo, kad ta aplinkybÄ, jog atsakovas nusipirko pastatÄ â dujų reguliavimo punktÄ , kuris dÄl jame buvusių įrenginių iÅ¡montavimo neturÄjo aiÅ¡kios apibrÄžtos funkcijos, nereiÅ¡kia, kad atsakovas ketino vykdyti veiklÄ , susijusiÄ su susiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimu.
Full text
                                                                                 CivilinÄ byla Nr. 2A-200-357/2018                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24756-2016-3                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 6.6.16.8.; 3.2.3.8.; 3.3.1.18.2.; 3.3.1.20. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 26 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Rasos BartaÅ¡ienÄs (pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Irenos StasiÅ«nienÄs ir Egidijaus MockeviÄiaus,teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovo D.
R. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų 2017 m. lapkriÄio 6 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui D. R. dÄl žemÄs sklypo atlaisvinimo. ApeliacinÄs instancijos teismas n u s t a t Ä:I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ NacionalinÄs žemÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä:
1) įpareigoti atsakovÄ per 3 (tris) mÄnesius nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos savo lÄÅ¡omis atlaisvinti 0,0196 ha žemÄs sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinant pastatÄ - dujų reguliavimo punktÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei iÅ¡registruoti juos iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro;
2) tuo atveju, jei atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ neatlaisvins 0,0196 ha žemÄs sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini), leisti Nacionalinei žemÄs tarnybai paÅ¡alinti pastatÄ - dujų reguliavimo punktÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pateikti praÅ¡ymÄ VÄ® Registrų centro Kauno filialui dÄl pastato - dujų reguliavimo punkto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) daiktinių teisių ir juridinių faktų, susijusių su statiniais, iÅ¡registravimo iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, visas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovo;
3) priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.NurodÄ, kad žemÄs sklypas negalÄjo bÅ«ti iÅ¡nuomotas atsakovui, kadangi jame nÄra jokio pastato, kuriam eksploatuoti Å¡is sklypas bÅ«tų reikalingas, žemÄs sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2012 m. lapkriÄio 6 d. valstybinÄs žemÄs sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)sudarymo metu galÄjo bÅ«ti naudojamas tik susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektams. Dujų reguliavimo punktas priskirtinas inžineriniams tinklams.
Atsakovas patvirtino, kad visa inžinerinÄ Ä¯ranga iÅ¡ pastato â dujų reguliavimo punkto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡montuota. Atsakovas ilgÄ laikÄ , tai yra 4 metus neeksploatavÄs žemÄs sklype, (duomenys neskelbtini), esanÄio pastato - dujų reguliavimo punkto. Statinių savininkui dÄl jo kaltÄs praradus teisÄ nuomotis žemÄs sklypÄ , atsakovas neturi teisÄs kitu teisÄtu bÅ«du naudotis Å¡iuo valstybinÄs žemÄs sklypu, todÄl jis privalo nusikelti (nugriauti) žemÄs sklype esanÄius ir jam nuosavybÄs teise priklausanÄius statinius.Atsakovas D.
R. su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡Ä jį atmesti bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad nesutinka su ieÅ¡kovÄs argumentais, kad dÄl jo paties kaltÄs jis prarado teisÄ nuomotis žemÄs sklypÄ , todÄl, jo vertinimu, nÄra teisinio pagrindo reikalauti įpareigoti atsakovÄ atlaisvinti žemÄs sklypÄ . IÅ¡ VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovui nuosavybÄs teise priklausantis pastatas - dujų reguliavimo punktas visada buvo įraÅ¡ytas kaip pastatas, Å¡is nekilnojamojo turto objektas negali bÅ«ti laikomas inžineriniu statiniu, kadangi jis įregistruotas kaip pastatas, todÄl jam eksploatuoti turi bÅ«ti skirtas žemÄs sklypas. 2014 m. gruodžio 19 d.
Kauno miesto savivaldybÄs administracijos direktoriaus įsakymu âDÄl žemÄs sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo planoâ Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtintas 196 kv. m. žemÄs sklypo planas (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad žemÄs sklypo pagrindinÄ naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemÄ, naudojimo bÅ«das - komercinÄs paskirties objektų teritorijos (detaliajam plane naudojimo bÅ«das - komercinÄs paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobÅ«dis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos).
Taigi jau dveji metai, kai atsakovui priklausanÄio pastato paskirtis pakeista į gamybos ir pramonÄs, todÄl jame galima vystyti bet kokiÄ gamybos ir pramonÄs veiklÄ . NÄra pagrindo reikalauti pastatÄ eksploatuoti siejant jį su dujų eksploatavimo tikslais.Atsakovas, vadovaudamasis paruoÅ¡tu detaliuoju planu, 2016 metais paruoÅ¡Ä komercinÄs paskirties pastato naujos statybos projektÄ .        II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mai 2017 m. lapkriÄio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai.
Ä®pareigojo atsakovÄ D. R. per 3 (tris) mÄnesius nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos savo lÄÅ¡omis atlaisvinti 0,0196 ha žemÄs sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinant pastatÄ - dujų reguliavimo punktÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei iÅ¡registruoti juos iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro. NurodÄ, tuo atveju, jei atsakovas D.
R. per 3 (tris) mÄnesius nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos neatlaisvins 0,0196 ha žemÄs sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini), leisti Nacionalinei žemÄs tarnybai paÅ¡alinti pastatÄ - dujų reguliavimo punktÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pateikti praÅ¡ymÄ VÄ® Registrų centro Kauno filialui dÄl pastato - dujų reguliavimo punkto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) daiktinių teisių ir juridinių faktų susijusių su statiniais, iÅ¡registravimo iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, visas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovo.PriteisÄ iÅ¡ atsakovo D.
R. valstybei 13,60 Eur (trylika eurų 60 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) žyminį mokestį. Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones paliko galioti iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. NurodÄ, kad ieÅ¡kovÄs veiksmų, sudarant nuomos sutartį, vertinimas bÅ«tų reikÅ¡mingas sprendžiant dÄl statinių savininko teisių į nuostolių atlyginimÄ . Kadangi atsakovas byloje prieÅ¡ieÅ¡kinio dÄl nuostolių atlyginimo nepareiÅ¡kÄ, dÄl to atsakovo argumentai Å¡iuo klausimu nÄra Å¡ios bylos nagrinÄjimo dalykas ir jie nÄra vertinami.
Nuomos sutarties 4 punkte nurodyta, kad iÅ¡nuomojamo žemÄs sklypo pagrindinÄ naudojimo paskirtis â kita, naudojimo bÅ«das - inžinerinÄs infrastruktÅ«ros teritorijos, o pobÅ«dis - susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos. Vertindamas atsakovo veiksmus, sudarant nuomos sutartį, teismas pažymÄjo, kad ta aplinkybÄ, jog atsakovas nusipirko pastatÄ â dujų reguliavimo punktÄ , kuris dÄl jame buvusių įrenginių iÅ¡montavimo neturÄjo aiÅ¡kios apibrÄžtos funkcijos, nereiÅ¡kia, kad atsakovas ketino vykdyti veiklÄ , susijusiÄ su susiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimu.
Atsakovas žinojo, kad perka nefunkcionuojantį statinį ir juo nesinaudos (2017 m. spalio 16 d. teismo posÄdžio garso įraÅ¡as: 11 min. 34 sek. â 11 min. 42 sek.). Kauno apylinkÄs teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendime konstatuota, jog sudarant valstybinÄs žemÄs sklypų nuomos sutartis ketinimo naudoti jos pagal paskirtį nebuvo, valstybinÄs žemÄs nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)sudarymas panaikintas, pripažinta niekine ir negaliojanÄia valstybinÄs žemÄs nuomos sutartis. Byloje nÄra duomenų, jog 2012 m. lapkriÄio 6 d.
įsakymo priÄmimo ir nuomos sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovÄ Å¾inojo, jog atsakovas po 2012 m. lapkriÄio 6 d. įsakymo priÄmimo ir nuomos sutarties sudarymo iÅ¡nuomotÄ Å¾emÄs sklypÄ naudos ne susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektams statyti, nes statybos buvo leidžiamos ir pagal nuomos sutarties 5.1 papunktį. Teismas pažymÄjo, kad netgi ir pakeitus žemÄs sklypo pagrindinÄ naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ , naudojimo pobÅ«dį, pastatas - dujų reguliavimo punktas bei jo priklausiniai kiti inžineriniai statiniai â kiemo statiniai neįgijo aiÅ¡kios funkcinÄs priklausomybÄs ar apibrÄžto naudojimo.
PanevÄžio apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartyje nurodyta, kad ieÅ¡kovo lÅ«kestis, jog įsigijus nefunkcionuojantį dujų reguliavimo punktÄ ir neketinant jo taip eksploatuoti, suformavus tariamam jo eksploatavimui reikalingÄ valstybinÄs žemÄs sklypÄ , po to pakeitus inžinierinÄms komunikacijoms naudoti skirto žemÄs sklypo bÅ«dÄ Ä¯ kitÄ , jam jis bus nuomojamas ir toliau lengvatine (ne aukciono) tvarka, nÄra teisÄtas, prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui, valstybinÄs žemÄs nuomos socialinei paskirÄiai, todÄl teisÄs negali bÅ«ti saugomas ir ginamas.
Teismas atkreipÄ dÄmesį, kad atsakovas nepareiÅ¡kÄ reikalavimo dÄl servituto nustatymo ar kitokio įstatymu nustatyto bÅ«do naudotis jam nepriklausanÄia žeme, praradus teisÄ naudotis žemÄs sklypu nesikreipÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄ su praÅ¡ymu suteikti jam teisÄ kitu teisÄtu bÅ«du naudotis žemÄs sklypu. Be to, nagrinÄjimu atveju nÄra pagrindo pripažinti atsakovo teisÄ Ä¯ servituto nustatymÄ , nÄra bÅ«tinybÄs riboti savininko teises servitutu, nes atsakovas neįrodÄ, jog jam priklausanÄiais nekilnojamaisiais daiktais galima naudotis pagal jų paskirtį (CK 4.111 straipsnio 1 dalis).
Akivaizdu, kad žemÄs sklypas jame stovintiems neaiÅ¡kios paskirties statiniams eksploatuoti nereikalingas.Atsakovas įpareigotinas savo lÄÅ¡omis atlaisvinti ginÄo žemÄs sklypÄ , paÅ¡alinant pastatÄ - dujų reguliavimo punktÄ ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, ir pateikiant duomenis VÄ® Registrų centras Kauno filialui, kad pastatas - dujų reguliavimo punktas ir kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, daiktinÄs teisÄs ir visi juridiniai faktai, susijÄ su Å¡iais statiniais, bÅ«tų iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro per 3 (tris) mÄnesius nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos.
Tuo atveju, jei atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ neatlaisvins minÄto žemÄs sklypo, pavestina ieÅ¡kovei paÅ¡alinti pastatÄ - dujų reguliavimo punktÄ ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, esanÄius Å¡iame žemÄs sklype, pateikti praÅ¡ymÄ VÄ® Registrų centras Kauno filialui dÄl pastato - dujų reguliavimo punkto ir kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių daiktinių teisių ir juridinių faktų, susijusių su Å¡iais statiniais, iÅ¡registravimo iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, visas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovo.
                      III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas D. R. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2017 m. lapkriÄio 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs visas bylinÄjimosi iÅ¡laidas pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismuose. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais:NagrinÄjamuoju atveju Kauno apylinkÄs teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimu, kuris buvo paliktas galioti PanevÄžio apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi, panaikintas administracinis aktas - 2012 m. lapkriÄio 6 d.
NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus įsakymas Nr. 8VÄ®-(14.8.2.)-811, o 2012 m. lapkriÄio 6 d. ValstybinÄs žemÄs nuomos sutartis Nr. 8SŽN-217, sudaryta tarp Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus, ir D. R., pripažinta niekine ir negaliojanÄia (CK 1.80 straipsnis). PanevÄžio apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties 55 punkto, kad pastatas - dujų reguliavimo punktas neturi aiÅ¡kios funkcinÄs priklausomybÄs, o sudarant valstybinÄs žemÄs sklypo nuomos sutartį ketinimo naudoti jo pagal paskirtį nebuvo, yra konstatuotos įsiteisÄjusiu teismo sprendimu ir apeliantas jų neginÄija.
TaÄiau Å¡ios aplinkybÄs niekaip nepatvirtina kad sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemÄs sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojanÄiu dÄl apelianto kaltÄs. Teismai vertino lÅ«kesÄius ir galimybÄ lengvatine tvarka naudotis žemÄs sklypu, bet niekaip nekonstatavo kaltÄs dÄl niekinio sandorio sudarymo.Vien tai, kad žemÄs sklypas pastato eksploatavimui nÄra reikalingas, savaime nepreziumuoja kaltÄs praradus teisÄ Ä¯ žemÄs sklypÄ , nes žemÄs sklypas pastato eksploatavimui tokiu atveju nebuvo reikalingas ir iki valstybinÄs žemÄs nuomos sutarties sudarymo.
Tai, kad kreipÄsi su praÅ¡ymu dÄl valstybinÄs žemÄs nuomos (ir Å¡is praÅ¡ymas kompetentingos institucijos buvo patenkintas, dÄl ko buvo pasiraÅ¡yta ieÅ¡kovÄs paruoÅ¡ta valstybinÄs žemÄs nuomos sutartis), negali pabloginti padÄties lyginant su ta, kuri buvo iki tokio praÅ¡ymo pateikimo. Teismas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas neįrodÄ turintis teisÄ kitu teisÄtu bÅ«du naudotis žemÄs sklypu. TaÄiau, kaip ir iki iÅ¡sinuomojant žemÄs sklypÄ prie pastato, esanÄio (duomenys neskelbtini), taip ir pripažinus valstybinÄs žemÄs nuomos sutartį niekine dÄl jos neatitikimo įstatymo reikalavimams, kaltÄs dÄl žemÄs sklypo praradimo nÄra, kadangi pirmuoju atveju sklypas prie pastato, kurį įsigijo, apskritai nebuvo iÅ¡nuomotas, o įstatymai tokio pastato (nors ir neturinÄio aiÅ¡kios funkcinÄs priklausomybÄs, taÄiau įregistruoto kaip nekilnojamojo turto) įsigyti nedraudÄ.
NustaÄius, kad valstybinÄs žemÄs sklypas prie tokio pastato negali bÅ«ti suformuotas ir iÅ¡nuomotas, turÄtų bÅ«ti atlyginama ant Å¡io žemÄs sklypo esanÄių ir jam nuosavybÄs teise priklausanÄių statinių vertÄ.PastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijo teisÄtai, nepažeisdamas jokių teisÄs aktų reikalavimų, ieÅ¡kovÄ laisva valia valstybinÄs žemÄs nuomos sutartį parengÄ ir sudarÄ, taÄiau bando kaltÄ dÄl sutarties sudarymo perkelti atsakovui.
Lieka neaiÅ¡ku, kodÄl ieÅ¡kovÄs nuomone atsakovui turÄjo bÅ«ti žinoma, kad žemÄs sklypas, kuriame yra tik nefunkcionuojantis neturintis konkreÄios funkcijos (paskirties) dujų reguliavimo punktas, negalÄjo bÅ«ti iÅ¡nuomotas, o ieÅ¡kovei, kuri, yra už valstybinÄs žemÄs nuomÄ atsakinga valstybinÄ institucija, parengusi ginÄijamos valstybinÄs žemÄs nuomos sutarties projektÄ ir Å¡iÄ sutartį sudariusi, tai buvo nežinoma.             Pripažinus žemÄs nuomos sutartį negaliojanÄia (niekine) darytina iÅ¡vada, kad Å¡i sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyviÄ sias įstatymo nuostatas, t .y., ieÅ¡kovei pažeidus vieÅ¡osios teisÄs principÄ tvarkant valstybÄs turtÄ ir peržengus įstatymo nustatytas kompetencijos ribas, t. y., veikiant uit r a virÄs (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. lapkriÄio 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-532/2009).Teismas nepagrįstai sprendime pažymÄjo, kad paÄios ieÅ¡kovÄs veiksmų, sudarant nuomos sutartį, vertinimas bÅ«tų reikÅ¡mingas sprendžiant dÄl statinių savininko teisių į nuostolių atlyginimÄ .
Kadangi atsakovas byloje prieÅ¡ieÅ¡kinio dÄl nuostolių atlyginimo nepareiÅ¡kÄ, dÄl to atsakovo argumentai Å¡iuo klausimu nÄra Å¡ios bylos nagrinÄjimo dalykas ir jie nÄra vertinami.          Teismas sprendime nurodo, kad byloje nÄra duomenų, jog 2012 m. lapkriÄio 6 d. įsakymo priÄmimo ir nuomos sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovÄ Å¾inojo, jog atsakovas po 2012 m. lapkriÄio 6 d. įsakymo priÄmimo ir nuomos sutarties sudarymo iÅ¡nuomotÄ Å¾emÄs sklypÄ naudos ne susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektams statyti.
NagrinÄjamuoju atveju nÄra jokios prasmÄs analizuoti, ar naudojo žemÄs sklypÄ pagal paskirtį ar ne, kadangi tokia sutartis apskritai negalÄjo bÅ«ti sudaryta, o tai savaime reiÅ¡kia, kad kaltÄ praradus teisÄ Ä¯ žemÄs sklypÄ , kaip pažeidusios sutartį Å¡alies, taip pat negali bÅ«ti konstatuojama.Teismas nepagrįstai nurodo, kad sprendime nurodytos faktinÄs aplinkybÄs ir teisiniai argumentai, taip pat teismų formuojama praktika tokio pobÅ«džio bylose yra pagrindu konstatuoti, kad atsakovas turi atlaisvinti valstybei priklausantį žemÄs sklypÄ nuo neaiÅ¡kios funkcinÄs paskirties pastatų, nes jis dÄl savo kaltÄs prarado teisÄ naudotis žemÄs sklypu, ant kurio yra jam nuosavybÄs teise priklausantys statiniai, ir neįrodÄ turintis teisÄ kitu teisÄtu bÅ«du naudotis žemÄs sklypu.
Teismo nurodomose bylose faktinÄ situacija yra visiÅ¡kai kitokia ir tokia praktika remtis nebuvo pagrindo.Pripažinus sutartį niekine, buvo sugrįžta į pradinÄ padÄtį, t. y. tokiÄ padÄtį, kurioje buvo tik įsigijus pastatÄ - dujų reguliavimo punktÄ . Ä®statymai nedraudÄ tokio pastato įsigyti, Å¡is nekilnojamasis daiktas yra civilinÄje apyvartoje neuždraustas objektas, o vien tai, kad įsigijimo momentu neturÄjo valstybinÄs žemÄs sklypo nuomos, nedaro pirkimo-pardavimo sandorio neteisÄtu.
Jokių neteisÄtų veiksmų, kurie leistų konstatuoti kaltÄ dÄl teisÄs į žemÄs sklypÄ praradimo, neatliko. Visi veiksmai, kurie galÄtų bÅ«ti vertinami Å¡iame kontekste, yra teisÄtas pastato įsigijimas pirkimo-pardavimo sandoriu ir valstybinÄs žemÄs nuomos sutarties, kuri buvo parengta kompetentingos institucijos, pasiraÅ¡ymas. Pirmosios instancijos teismas teigdamas, kad apeliantas neketina žemÄs sklypo naudoti pagal paskirtį, bando pasakyti neva Å¡is sandoris buvo tariamas (CK 1.86 straipsnis), taÄiau įsiteisÄjusiu Kauno apylinkÄs teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimu jis buvo pripažintas niekinis kitu pagrindu - kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis).
Teismo sprendimas neatitinka Konstitucinio Teismo formuojamos oficialiosios konstitucinÄs doktrinos nuostatų (47 punktas) (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-305- 916/2017). Mano, kad pripažinus valstybinÄs žemÄs nuomos sutartį niekine, turÄtų bÅ«ti taikomos ne CK 4.105 straipsnio 3 dalies, o CK 4.105 straipsnio 1 dalies nuostatos ir turÄtų bÅ«ti atlyginama ant žemÄs sklypo esanÄių ir nuosavybÄs teise priklausanÄių statinių vertÄ ieÅ¡kovÄs lÄÅ¡omis, kadangi apeliantas nelaikytinas praradusiu teisÄ Ä¯ žemÄs sklypÄ dÄl savo kaltÄs, o tik pripažintas praradusiu teisÄ Ä¯ žemÄs sklypÄ .
Å io reikalavimo byloje nereiÅ¡kÄ, kadangi tokį sprendimÄ teismas galÄtų priimti tik konstatavÄs, jog atsakovui negalÄtų bÅ«ti suteikiama teisÄ kitu teisÄtu bÅ«du (nustatant žemÄs servitutÄ ar pan.) naudotis žemÄs sklypu.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovÄ NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos praÅ¡o palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ 2017 m. lapkriÄio 6 d. sprendimÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:11.1. Pagal CK 4.105 straipsnio 3 dalies nuostatas teisÄs į žemÄs sklypÄ paradinio pasekmÄs priklauso nuo to, kad sandoris, kuriuo pagrindu buvo naudojamasi žemes sklypu, teismo tvarka, pripažintas negaliojanÄiu dÄl statinio savininko kaltes. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis teismas pasisakydamas dÄl įpareigojimo atlaisvinti žemes sklypÄ , praradus teise juo naudotis, yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad stalinių savininkui dÄl jo kaltÄs praradus teisÄ nuomotis žemes sklypÄ negali bÅ«ti suteikta teisÄ kitu teisÄtu bÅ«du naudotis Å¡iuo sklypu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-370/20I3).11.2.
CK 4.105 su 4 d. numatyta, kad CK 4.105 str. 3 d. numatytu atveju statiniai nukeliami arba nugriaunami jų savininko lÄÅ¡omis, statybinÄs medžiagos, likusios tuos statinius nugriovus, yra statinių savininko nuosavybÄ, o statinių savininkas privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dÄl neteisÄto žemÄs sklypo valdymo ir naudojimo. PažymÄjo, kad teismo posÄdyje atsakovo atstovas pripažino, jog atsakovas žinojo perkantis nefunkcionuojantį statinį neketindamas jo naudoti (2017 m spalio 16 d. teismo posÄdžio gaiso įraÅ¡as: 11 min. 34 sek. 11 min 42 sek.).11.3.
Vertinant atsakovo teisÄs į žemÄs sklypÄ praradimo teisines pasekmes, buvo atsižvelgiama į tai, jog neteisÄto sandorio sudarymÄ lÄmÄ atsakovo neteisÄti veiksmai. TodÄl atsakovas prisiÄmÄ ir galimus Nekilnojamųjų objektų nugriovimo padarinius savo lÄÅ¡omis. Atsakovas neįrodinÄjo savo pastangų pastatÄ - dujų reguliavimo punktÄ ir jo priklausinius restauruoti, nurodÄ, kad jie nenaudojami, todÄl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagristai konstatavo, kad nÄra nei faktinių nei teisinių argumentų konstatuoti, kad atsakovui turi bÅ«ti garantuota teise naudotis žemes sklypu kitu teisÄtu bÅ«du.
AtkreipÄ domesį, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginÄijamÄ sprendimÄ , nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos tokio pobÅ«džio bylose, todÄl mano, kad nÄra teisinio pagrindo panaikinti Kauno apylinkes teismo 2017 m. lapkriÄio 6 d. sprendimÄ . ApeliacinÄs instancijos teismas k o n s t a t u o ja :            IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados       Apeliacinis skundas tenkinamas.      DÄl bylos nagrinÄjimo ribų             Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). TeisÄjų kolegija nagrinÄja apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priÄmimui.
     DÄl faktinių aplinkybiųByloje nustatyta, kad 0,0196 ha dydžio žemÄs sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybÄs teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikÄjimo teise valdomas ieÅ¡kovÄs. 2012 m. lapkriÄio 6 d. valstybinÄs žemÄs nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedÄjo 2012 m. lapkriÄio 6 d. įsakymo Nr. 8VÄ®-(14.8.2.) 811 pagrindu, žemÄs sklypas 50 metų buvo iÅ¡nuomotas atsakovui.
MinÄtu adresu esanÄiame žemÄs sklype yra pastatas â dujų reguliavimo punktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniai kiti inžineriniai statiniai â kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui pagal 2012 m. liepos 24 d. pirkimo - pardavimo sutartį. 2014 metais ieÅ¡kovas inicijavo žemÄs sklypo naudojimo bÅ«do iÅ¡ inžinierinÄs infrastruktÅ«ros teritorijos pakeitimÄ Ä¯ komercinÄs paskirties objektų teritorijÄ , pastato naudojimo paskirtis įregistruota - gamybos, pramonÄs.Kauno apylinkÄs teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. e2-12-918/2017, Kauno miesto skyriaus vedÄjo 2012 m. lapkriÄio 6 d.
įsakymas Nr. 8VÄ®-(14.8.2.)-811 panaikintas ir pripažinta 2012 m. lapkriÄio 6 d. valstybinÄs žemÄs nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)niekine ir negaliojanÄia. PanevÄžio apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. e2A-334-755/2017 Kauno apylinkÄs teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimas paliktas nepakeistu.GinÄas byloje kilo dÄl ieÅ¡kovÄs reikalavimo atsakovui atlaisvinti valstybei priklausantį žemÄs sklypÄ , t.y. ieÅ¡kovÄ praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ nusikelti (nugriauti) žemÄs sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esanÄius ir jam nuosavybÄs teise priklausanÄius statinius.
Atsakovas nesutinka, kad dÄl jo kaltÄs jis prarado teisÄ nuomotis žemÄs sklypÄ , todÄl, jo vertinimu, nÄra teisinio pagrindo reikalauti įpareigoti atsakovÄ atlaisvinti žemÄs sklypÄ .      DÄl prejudicijos taikymo ir įrodymų vertinimoÄ®rodinÄjimo ir įrodymų vertinimo taisyklÄs, aiÅ¡kinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinÄje praktikoje yra suformuluotos â teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dÄl konkreÄios faktinÄs aplinkybÄs egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu.
Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinÄjimo dalyku konkreÄioje byloje esanÄių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. gegužÄs 19 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ nereikia įrodinÄti aplinkybių, nustatytų įsiteisÄjusiu teismo sprendimu kitoje civilinÄje ar administracinÄje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
Kasacinis teismas, pasisakydamas dÄl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformulavÄs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisÄjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybÄs; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybÄs turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnÄje civilinÄje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinÄjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinÄjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-37/2008; kt.).PanevÄžio apygardos teismo 2017 m. birželio 9d. nutartyje (Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų civilinÄ byla Nr. e2-12-918/2017) konstatuota, jog dujų reguliavimo punktas vertintinas kaip neturintis konkreÄios funkcijos (paskirties) pastatas.
IeÅ¡kovui buvo suprantama, jog pastato paskirties įraÅ¡as âkitaâ neleis Å¡iame pastate vykdyti gamybos, pramonÄs veiklÄ ir gali trukdyti siekti žemÄs sklypo tokiai veiklai vykdyti naudojimo (įgijimo). Kadangi įraÅ¡as pakeistas tik teisminio proceso eigoje, tiek nuomos sutarties sudarymo, tiek atsakovo atsisakymo pakeisti žemÄs nuomos sutartį, tiek civilinÄs bylos inicijavimo teisme metu jie buvo kitokie. Esant panaÅ¡ioms faktinÄms aplinkybÄms, kasacinis teismas yra pastebÄjÄs, jog lemiamÄ reikÅ¡mÄ turi ne sklype esanÄių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinÄs situacijos vertinimas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužÄs 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-237/2011).
Pats pastato įvardijimas-dujų reguliavimo punktas rodo, jog jis atliko konkreÄiÄ funkcijÄ - kol funkcionavo dujų tiekimo sistema jis buvo naudojamas (reikalingas) užtikrinant Å¡ia sistema tiekiamo dujų srauto reguliavimÄ . Reguliavimo funkcijÄ atliko ne pats pastatas, o jame sumontuota atitinkama įranga. Pastatas buvo reikalingas tam, kad užtikrinti saugų Å¡ios įrangos funkcionavimÄ . Ä®rangÄ iÅ¡montavus, dujų reguliavimas Å¡iame pastate ir aikÅ¡telÄje prie jo nebebuvo ir nÄra vykdomas, nÄra duomenų, jog jame bÅ«tų buvusi vykdyta ir kokia kita veikla.
IÅ¡ Nekilnojamo turto registro duomenų nustatyta, jog pastatas priklausÄ AB âLietuvos dujosâ (firmai âKauno dujosâ) ir kaip toks 2009-01-20 pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas sporto klubui âSetasâ. Pastarasis 2012-07-24 pirkimo âpardavimo sutartimi turtÄ , kaip dujų reguliavimo punktÄ pardavÄ ieÅ¡kovui. Nei pastatÄ parduodant klubui âSetasâ, nei perkant jį ieÅ¡kovui, atskiras žemÄs sklypas nebuvo suformuotas. Teismas nurodÄ, jog faktinÄ padÄtis, įraÅ¡ai vieÅ¡ame registre â dujų reguliavimo punktas, kurio pagrindinÄ naudojimo paskirtis- Kita, ieÅ¡kovui akivaizdžiai rodÄ, jog jis įsigyja statinį, kuris buvo dujų tiekimo sistemos aptarnavimo dalimi, o paÄiÄ sistemÄ iÅ¡montavus jo paskirtis yra nekonkreti, neapibrÄžta.
Kaip apdairus asmuo pirkÄjas turÄjo vertinti ar realu tikÄtis, jog prie tokio pastato galima teisÄtai pasiekti valstybÄs žemÄs nuomos lengvatine tvarka sutarties sudarymo. ValstybÄs (savivaldybių) žemÄs perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus vieÅ¡osios teisÄs principÄ â kai valstybÄs (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintÄ tvarkÄ ir Å¡io reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai.       DÄl apeliacinio skundo argumentųValstybinÄs žemÄs sklypai ne aukciono tvarka iÅ¡nuomojami ant Å¡ių sklypų esanÄių pastatų savininkams, kad esantys pastatai galÄtų bÅ«ti naudojami pagal jų tiesioginÄ paskirtį.
PanevÄžio apygardos teismo buvo įvertinta, kad ieÅ¡kovo lÅ«kestis, jog įsigijus nefunkcionuojantį dujų reguliavimo punktÄ ir neketinant jo taip eksploatuoti, suformavus tariamam jo eksploatavimui reikalingÄ valstybinÄs žemÄs sklypÄ , po to pakeitus inžinierinÄms komunikacijoms naudoti skirto žemÄs sklypo bÅ«dÄ Ä¯ kitÄ , jam jis bus nuomojamas ir toliau lengvatine (ne aukciono) tvarka, nÄra teisÄtas (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Apelianto argumentas dÄl jo pažeistų lÅ«kesÄių nevertintinas iÅ¡ naujo dÄl aplinkybių, kurios nustatytos minÄtoje civilinÄje byloje.Apeliantas Å¡ioje byloje nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendÄ, jog faktinÄs aplinkybÄs ir teisiniai argumentai, taip pat teismų formuojama praktika tokio pobÅ«džio bylose yra pagrindu konstatuoti, kad atsakovas turi atlaisvinti valstybei priklausantį žemÄs sklypÄ nuo neaiÅ¡kios funkcinÄs paskirties pastatų, nes jis dÄl savo kaltÄs prarado teisÄ naudotis žemÄs sklypu, ant kurio yra jam nuosavybÄs teise priklausantys statiniai, ir neįrodÄ turintis teisÄ kitu teisÄtu bÅ«du naudotis žemÄs sklypu.
Sutiktina su skundo argumentu, kad teismo taikyta kasacinio teismo praktika aktuali Å¡ioje byloje tik teisÄs taikymo prasme, ne teisinÄmis pasekmÄmis, nes bylų faktinÄs aplinkybÄs iÅ¡ esmÄs skiriasi. Cituojamose bylose žemÄs nuomos sutartys arba buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauktos dÄl pastatų savininko kaltÄs, arba pastatų savininkas buvo įpareigotas nugriauti statinius, kurie atsirado po valstybinÄs žemÄs nuomos sutarties sudarymo. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju, valstybinÄs žemÄs nuomos sutartis pripažinta niekine nuo sprendimo įsiteisÄjimo, buvo sugrįžta į pradinÄ padÄtį, t. y. tokiÄ padÄtį, kuri buvo tik įsigijus pastatÄ - dujų reguliavimo punktÄ .
Ä®statymai nedraudÄ tokio pastato įsigyti, Å¡is nekilnojamasis daiktas yra civilinÄje apyvartoje neuždraustas objektas, tai, kad įsigijimo momentu neturÄjo valstybinÄs žemÄs sklypo nuomos, nedaro pirkimo-pardavimo sandorio negaliojanÄiu jo nenuginÄijus. Byloje nepaneigta, kad atsakovas pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijo teisÄtai, pažymint, kad negaliojanÄiÄ Å¾emÄs nuomos sutartį buvo pasiraÅ¡iusios abi Å¡alys.CK 4.104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartį, kuria asmeniui buvo suteiktas neterminuotai naudotis arba iÅ¡nuomotas žemÄs sklypas, teismine tvarka pripažinus negaliojanÄia dÄl naudotojo ar nuomininko tyÄios ar nutraukus dÄl tyÄinių esminių žemÄs sklypo naudojimo tvarkos pažeidimų, statomus ar jau pastatytus ir nuosavybÄs teise priklausanÄius statinius asmuo gali nusikelti.
Jeigu visų arba kai kurių statinių (jų dalių) nukelti neįmanoma, neperkelti objektai nugriaunami arba žemÄs sklypo savininko ir statinių savininko susitarimu perleidžiami žemÄs sklypo savininko nuosavybÄn, arba žemÄs sklypo savininko sutikimu perleidžiami treÄiajam asmeniui. CK 4.105 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kai sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemÄs sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojanÄiu dÄl statinių savininko kaltÄs ir jam nesuteikiama teisÄ kitu teisÄtu bÅ«du (nustatant žemÄs servitutÄ ar pan.) naudotis žemÄs sklypu, tai statinius jų savininkas gali nusikelti.
Kai nukelti visų arba kai kurių statinių (jų dalių) neįmanoma, žemÄs sklypo savininko sutikimu neperkelti objektai gali bÅ«ti perleidžiami treÄiajam asmeniui arba žemÄs sklypo savininko ir statinių savininko susitarimu gali bÅ«ti perleidžiami žemÄs sklypo savininkui, arba nugriaunami. Taigi Å¡iose normose įtvirtintos alternatyvos, t. y. nenugriaunant statinio perleisti jį kitiems asmenims arba jį nugriauti, taÄiau tai siejama su žemÄs sklypo savininko valia. CK 4.105 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, tiek nukeliant statinį, tiek jį nugriaunant, darbai vykdomi statinio savininko lÄÅ¡omis, o statinio konstrukcijos ir statybinÄs medžiagos yra statinio savininko nuosavybÄ.Sutarties nuginÄijimas dÄl nuomininko kaltÄs yra hipotetinÄ aplinkybÄ, kuriÄ patvirtinti galÄtų nustatyta akivaizdi nuomininko kaltÄ â dokumentų suklastojimas ar panaÅ¡ios aplinkybÄs. Civiliniame kodekse pateiktas įstatyminis kaltÄs nustatymo principas, kaltÄ apibrÄžiama pasakant, kada asmuo yra kaltas, jeigu asmuo nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis, buvo bÅ«tina, atsižvelgiant į prievolÄs esmÄ ir kitas aplinkybes, tai jis laikomas kaltu (6.248 str. 3 d.).
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje bei 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta generalinio delikto taisyklÄ, pagal Å¡iÄ taisyklÄ pareigos elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai, kad kitam asmeniui nebÅ«tų padaryta žalos, pažeidimas reiÅ¡kia neteisÄtus veiksmus, kurie yra kaltÄs elementas. Galiojant bet kurio asmens sÄ Å¾iningumo, nekaltumo prezumpcijai, asmens veiksmai yra laikomi teisÄtais, kol neįrodyta kitaip (CK 6.248 str. 1 d.). Tai lemia, jog skolininkas (atsakovas), įrodinÄdamas, kad jis buvo tiek atidus ir rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina, kartu įrodinÄja nepažeidÄs jam tenkanÄios pareigos laikytis tokio atidaus ir rÅ«pestingo elgesio taisyklių, kad nebÅ«tų kitam asmeniui padaryta žalos (CK 6.263 str. 1 d., 6.246 str. 1 d.).
NeteisÄtus veiksmus turi įrodyti kreditorius, veiksmų teisÄtumas ar neteisÄtumas yra nustatomas analizuojant jų santykį ne su pasekmÄmis, o teisÄs požiÅ«riu. KaltÄ, kaip civilinÄs atsakomybÄs sÄ voka, suprantama kaip subjektyvusis (faktinis) nesÄ Å¾iningumas â asmens nesugebÄjimas konkreÄioje situacijoje bÅ«ti reikiamai rÅ«pestingam, apdairiam ir atidžiam. TodÄl iÅ¡kovÄ turi įrodyti atsakovo veiksmus kaltÄs aspektu. Å iame ginÄe ieÅ¡kovÄ neįrodinÄjo neteisÄtų atsakovo veiksmų, todÄl ieÅ¡kovei galioja dvi alternatyvos - suteikti galimybÄ kitu pagrindu naudotis žeme po pastatais arba atlyginti statinių vertÄ pinigais.Kasacinis teismas yra pažymÄjÄs, jog teismo praktikoje pripažįstama, kad privatus asmuo neturi bÅ«ti laikomas kaltu dÄl neteisÄtų valstybÄs institucijų aktų priÄmimo, nebent konkreÄiu atveju bÅ«tų nustatyta, kad jis žinojo arba turÄjo žinoti, jog valstybÄs institucija ar pareigÅ«nas veikia neteisÄtai, tokiu atveju privataus asmens kaltÄs įrodymais galÄtų bÅ«ti, pvz., aiÅ¡kus teisÄs aktuose įtvirtintas reguliavimas, kuris asmeniui buvo (turÄjo bÅ«ti) žinomas, privataus asmens veiksmai ginÄijamo valdžios institucijų akto priÄmimo metu, neteisÄti susitarimai su valdžios atstovais ir pan. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-101-469/2015).
CK 4.105 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisÄ Ä¯ žemÄs sklypÄ , atlyginama ant Å¡io žemÄs sklypo esanÄių ir jam iki Å¡iol nuosavybÄs teise priklausanÄių statinių vertÄ, jeigu jam nesuteikiama teisÄ kitu teisÄtu bÅ«du naudotis žemÄs sklypu. Atlyginimo principo taikymas, kada nÄra nustatyta, jog teisÄs subjekto kalti veiksmai bÅ«tų lÄmÄ Å¾emÄs nuomos sandorio pripažinimÄ negaliojanÄiu dera ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo plÄtojamu gero valdymo principu, pagal kurį neturÄtų bÅ«ti užkertamos galimybÄs valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dÄl jų paÄių nerÅ«pestingumo, taÄiau valstybÄs padarytų klaidų rizika turi tekti paÄiai valstybei ir klaidos neturÄtų bÅ«ti taisomos asmenų sÄ skaita (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Tumeliai prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 25545/14, par. 77) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2018 m. kovo 9 d. nutartis, civilinÄje byloje Nr.e3K-3-76-684/2018).TeisÄjų kolegija pripažįsta, kad apelianto ketinimai dÄl pastato eksploatavimo ateityje, nesuponuoja kaltÄs prarandant bet kokiÄ teisÄ Ä¯ žemÄs sklypÄ .
CK įtvirtinta savininko nuosavybÄs teisių teisinÄ apsauga, pasireiÅ¡kianti tuo, kad nuosavybÄ iÅ¡ savininko prieÅ¡ jo valiÄ neatlygintinai gali bÅ«ti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu (CK 4.93 straipsnio 3 dalis). Savininko nuosavybÄs teisių apsaugos užtikrinimas reiÅ¡kia tai, kad priimantis sprendimÄ dÄl savininko teisių teismas yra saistomas ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijos dÄl nuosavybÄs teisių apsaugos ir jų ribojimo. Byloje nepaneigtas apelianto argumentas, kad tenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯pareigoti pastato savininkÄ savo lÄÅ¡omis atlaisvinti žemÄs sklypÄ , bÅ«tų paneigiama nuosavybÄs teisÄs esmÄ - teisÄtai suformuotas ir įregistruotas nuosavybÄs teisÄs objektas nustotų egzistavÄs, tai neatitiktų nuosavybÄs nelieÄiamumo, proporcingumo ir teisÄtų lÅ«kesÄių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), taip pat ir Konstitucinio Teismo formuojamos oficialiosios konstitucinÄs doktrinos nuostatų (47 punktas) (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-305- 916/2017).Lietuvos AukÅ¡Äiausias Teismas civilinÄje byloje Nr. 3K-3-473/2010 formuoja praktikÄ , kad naudoti reiÅ¡kia eksploatuoti, vartoti ar kitaip gauti naudÄ iÅ¡ daikto naudingųjų savybių.
Nenaudojimas - tai jokio ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybÄs nÄra eksploatuojamos. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties pažeidimas yra ne tik nevykdymas, bet ir netinkamas vykdymas. Netinkamas naudojimas pagal savo teisinius padarinius gali bÅ«ti prilygintas visiÅ¡kam nenaudojimui tada, kai žemÄs naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį. Sprendžiant dÄl naudojimo laipsnio, pažymÄtina, kad tai vertinamoji kategorija, apie kuriÄ turi bÅ«ti sprendžiama iÅ¡ tokių kriterijų, kaip naudojamo daikto pobÅ«dis (žemÄ, pastatai, įrengimai ar kt.), žemÄs naudojimo paskirtis, naudojimo specializacija (vertimasis tam tikros rūšies veikla), objekto naudojimo galimybÄs ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai), naudojamo objekto dydis, jo naudojamos dalies santykis su nenaudojama dalimi.Byloje nustatyta, kad atsakovas nenaudoja ŽemÄs sklypo dalies reikmÄms, susijusioms su dujų reguliavimo punkto paskirtimi.
Lietuvos Respublikos žemÄs įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybinÄs žemÄs iÅ¡nuomojimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato VyriausybÄ. ŽemÄs įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinÄ Å¾emÄ iÅ¡nuomojama be aukciono, jeigu: ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybÄs teise priklausanÄiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (iÅ¡skyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinÄius aiÅ¡kios funkcinÄs priklausomybÄs ar apibrÄžto naudojimo arba Å«kinÄs veiklos pobÅ«džio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).
ŽemÄs sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemÄs valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginÄ paskirtį. Kitos paskirties valstybinÄs žemÄs sklypų nuomÄ reglamentuoja Naudojamų kitos paskirties valstybinÄs žemÄs sklypų pardavimo ir nuomos taisyklÄs, patvirtintos Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 âDÄl naudojamų kitos paskirties valstybinÄs žemÄs sklypų pardavimo ir nuomosâ. ŽemÄs sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiÅ¡kios funkcinÄs priklausomybÄs ar apibrÄžto naudojimo arba Å«kinÄs veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, parduodami aukcione Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 âDÄl naujų kitos paskirties valstybinÄs žemÄs sklypų pardavimo ir nuomosâ nustatyta tvarka.
Å io nutarimo 2.1.1 papunktyje nustatyta, kad laikomi pagal detaliuosius planus ar žemÄs valdos projektus kitai paskirÄiai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinÄs žemÄs sklypai, kuriuose nÄra Lietuvos ar užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms nuosavybÄs teise priklausanÄių statinių ar įrenginių. ŽemÄs sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiÅ¡kios funkcinÄs priklausomybÄs ar apibrÄžto naudojimo arba Å«kinÄs veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie skirti pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, priskiriami naujiems žemÄs sklypams.
Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 162 âDÄl Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 âDÄl naudojamų kitos paskirties valstybinÄs žemÄs sklypų pardavimo ir nuomosâ pakeitimoâ, reglamentuotos Nuomos taisyklÄs. Taigi, byloje nepaneigta atsakovo tolesnÄ teisÄ Ä¯ atitinkamo ploto žemÄs sklypÄ , kuris yra bÅ«tinas esamo pakeistos paskirties pastato eksploatacijai. PažymÄtina, kad ieÅ¡kinio dalykas nesusijÄs su naujos žemÄs nuomos sutarties sudarymu, taÄiau pripažintina, kad Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų 2017 m. sausio 3 d. sprendimui įsiteisÄjus ir pasibaigus Å¡alių sudarytai valstybinei žemÄs nuomos sutarÄiai, tarp Å¡alių vis dÄl to iÅ¡lieka teisiniai santykiai, kadangi ieÅ¡kovas Å¡iame žemÄs sklype nuosavybÄs teise valdo pastatÄ (CK 6.557 str. 1 d.).  Teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybinÄs žemÄs sklypo socialinÄ paskirtis yra ta, kad žemÄ bÅ«tų naudojama pagal nustatytÄ tikslinÄ jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninÄ naudÄ â 2008-02-05 LAT nutartis c. b.
Nr. 3K-3-54/2008, 2008-12-23 LAT nutartis c. b. 3K-3-570/2008. ŽemÄs sklypo naudojimas pagal paskirtį yra esminÄ sutarties sÄ lyga, susijusi su sutarties sudarymo tikslu â vieÅ¡uoju interesu tinkamai disponuoti valstybÄs turtu. Visuma įrodymų nepaneigia atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių, jog atsakovui gali bÅ«ti suteiktas nuomai žemÄs sklypas kitomis sÄ lygomis, taigi, atsakovui visada iÅ¡lieka teisÄ kreiptis į ieÅ¡kovÄ dÄl žemÄs sklypo nuomos sutarties sudarymo atsižvelgiant į jo panaudojamo paskirtį.
GinÄo valstybinÄs žemÄs nuomos sutarties pasibaigimas, neužkerta kelio atsakovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, kreiptis dÄl kito naujai formuojamo sklypo statiniui eksploatuoti žemÄs nuomos sutarties sudarymo.Å ioje byloje ieÅ¡kovÄ neįrodinÄjo CK 4.105 straipsnio 3 dalies taikymo sÄ lygų, nenustatyta atsakovo kaltÄ dÄl pripažintų negaliojanÄiomis nuomos sutarÄių ydingumo. Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad PanevÄžio apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi pripažinta 2012 m. lapkriÄio 6 d.
ValstybinÄs žemÄs nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)niekine ir negaliojanÄia nuo jos sudarymo momento, taÄiau nebuvo konstatuota apelianto kaltÄ pažeidus valstybinÄs žemÄs nuomos sutarties sÄ lygas. TeisÄjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apelianto argumentu, kad vien tai, jog atsakovas kreipÄsi su praÅ¡ymu dÄl valstybinÄs žemÄs nuomos (ir Å¡is praÅ¡ymas kompetentingos institucijos buvo patenkintas, dÄl ko buvo pasiraÅ¡yta ieÅ¡kovÄs paruoÅ¡ta valstybinÄs žemÄs nuomos sutartis), negali pabloginti padÄties lyginant su ta, kuri buvo iki tokio praÅ¡ymo pateikimo.
Apelianto kaltÄ dÄl žemÄs sklypo praradimo Å¡ioje byloje nenustatyta, kadangi sklypas prie pastato, kurį įsigijo, apskritai nebuvo iÅ¡nuomotas pastato įsigijimo metu, o įstatymai tokio pastato (nors ir neturinÄio aiÅ¡kios funkcinÄs priklausomybÄs, taÄiau įregistruoto kaip nekilnojamojo turto) įsigyti nedraudÄ. Tai, kad atsakovas nesikreipÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄ dÄl galimybÄs kitu bÅ«du naudotis žemÄs sklypu, savaime nesuponuoja atsakovo kaltÄs praradus teisÄ Ä¯ žemÄs sklypo nuomÄ .TeisÄjų kolegija pažymi, kad įstatymas nesuteikÄ teisÄs atsakovui nuomoti žemÄs sklypo lengvatinÄmis sÄ lygomis nei pastato įgijimo metu, nei Å¡iuo metu, nes pastatas nebeatlieka ir neturi aiÅ¡kios funkcinÄs priklausomybÄs ar apibrÄžto naudojimo.
Disponavimas valstybine žeme galimas tik griežtai laikantis teisÄs aktuose nustatytos tvarkos ir sÄ lygų (Lietuvos Respublikos valstybÄs ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9, 10 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad bet kuriuo atveju atsakovui, kaip nekilnojamojo daikto savininkui, iÅ¡lieka teisÄ reikalauti suteikti galimybÄ naudotis valstybinÄs žemÄs sklypu, pažymÄtina, kad ieÅ¡kovÄ ir neiÅ¡reiÅ¡kÄ aiÅ¡kios pozicijos dÄl draudimo įteisinti atsakovo žemÄs naudojimo teisinius santykius kitais bÅ«dais.
TeisÄjų kolegijos pažymi, kad apeliantas iki Å¡iol teisÄtai žemÄs sklypu nedisponuoja, taÄiau apeliantui ginÄo žemÄs sklype nuosavybÄs teise priklauso nekilnojamasis daiktas, todÄl toks ieÅ¡kinio reikalavimo faktinis bei teisinis pagrindas, koks pareikÅ¡tas Å¡ioje byloje, neatitinka adekvatumo, proporcingumo principų. NeįrodinÄjant ir nenustaÄius CK 4.105 straipsnio 3 dalies taikymo sÄ lygų, ieÅ¡kinio patenkinimas negalimas.      DÄl bylos procesinÄs baigtiesIÅ¡dÄstytos aplinkybÄs teisÄjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikÄ ir aiÅ¡kino kilusiam ginÄui aktualias materialiosios teisÄs ir procesinÄs teisÄs normas.
TeisÄjų kolegija pažymi, kad byloje nÄra ginÄijamas pastato â dujų reguliavimo punkto statybos galimas neteisÄtumas, nenustatyta pastato savininko kaltÄ dÄl nuomos sutarties sudarymo aplinkybių, taigi, nÄra teisinio pagrindo taikyti CK 4.104, 4.105 straipsniuose nurodytas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovÄs reikalavimai dÄl atsakovo D. R. įpareigojimo atlaisvinti žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini)bei reikalavimas atsakovui to nepadarius â leidimo ieÅ¡kovei paÅ¡alinti pastatÄ â dujų reguliavimo punktÄ , atmestini kaip neįrodyti (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).TeisÄjų kolegija panaikina Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų 2017 m. lapkriÄio 6 d. sprendimÄ ir priima naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovÄs NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui D.
R. dÄl žemÄs sklypo atlaisvinimo atmeta. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys atmestas, taip pat panaikintinos Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonÄs.      BylinÄjimosi iÅ¡laidosAtsakovas praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs visas bylinÄjimosi iÅ¡laidas pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismuose, taÄiau nepateikÄ Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžianÄių įrodymų, todÄl Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos.
IeÅ¡kovÄ Å¡ioje byloje yra atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo, todÄl iÅ¡laidos, susijusios su žyminiu mokesÄiu ir procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ ieÅ¡kovÄs nepriteistinos. (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų 2017 m. lapkriÄio 6 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kovÄs NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui D.
R. dÄl žemÄs sklypo atlaisvinimo atmesti.Panaikinti Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. TeisÄjaiRasa BartaÅ¡ienÄ Egidijus MockeviÄius Irena StasiÅ«nienÄ