Legislator Case Law & Legislation
1bf13c24-2c7d-4592-bbff-36fa54a518aa AI generated

1bf13c24-2c7d-4592-bbff-36fa54a518aa · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 1bf13c24-2c7d-4592-bbff-36fa54a518aa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

įpareigoti atsakovÄ per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,0196 ha žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinant pastatÄ - dujų reguliavimo punktÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei iÅ¡registruoti juos iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro;

Legislator headnote

AI generated

1bf13c24-2c7d-4592-bbff-36fa54a518aa · Å iaulių apygardos teismas: Nuomos sutarties 4 punkte nurodyta, kad iÅ¡nuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das - inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijos, o pobÅ«dis - susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos. Vertindamas atsakovo veiksmus, sudarant nuomos sutartį, teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog atsakovas nusipirko pastatÄ â€“ dujų reguliavimo punktÄ , kuris dėl jame buvusių įrenginių iÅ¡montavimo neturėjo aiÅ¡kios apibrėžtos funkcijos, nereiÅ¡kia, kad atsakovas ketino vykdyti veiklÄ , susijusiÄ su susiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                 Civilinė byla Nr. 2A-200-357/2018                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24756-2016-3                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 6.6.16.8.; 3.2.3.8.; 3.3.1.18.2.; 3.3.1.20. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 26 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės ir Egidijaus Mockevičiaus,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D.

R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui D. R. dėl žemės sklypo atlaisvinimo. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė:

1) įpareigoti atsakovÄ per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,0196 ha žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinant pastatÄ - dujų reguliavimo punktÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei iÅ¡registruoti juos iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro;

2) tuo atveju, jei atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ neatlaisvins 0,0196 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), leisti Nacionalinei žemės tarnybai paÅ¡alinti pastatÄ - dujų reguliavimo punktÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pateikti praÅ¡ymÄ VÄ® Registrų centro Kauno filialui dėl pastato - dujų reguliavimo punkto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) daiktinių teisių ir juridinių faktų, susijusių su statiniais, iÅ¡registravimo iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, visas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovo;

3) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad žemės sklypas negalėjo būti išnuomotas atsakovui, kadangi jame nėra jokio pastato, kuriam eksploatuoti šis sklypas būtų reikalingas, žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2012 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)sudarymo metu galėjo būti naudojamas tik susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektams. Dujų reguliavimo punktas priskirtinas inžineriniams tinklams.

Atsakovas patvirtino, kad visa inžinerinė įranga iÅ¡ pastato – dujų reguliavimo punkto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡montuota. Atsakovas ilgÄ laikÄ , tai yra 4 metus neeksploatavęs žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esančio pastato - dujų reguliavimo punkto. Statinių savininkui dėl jo kaltės praradus teisę nuomotis žemės sklypÄ , atsakovas neturi teisės kitu teisėtu bÅ«du naudotis Å¡iuo valstybinės žemės sklypu, todėl jis privalo nusikelti (nugriauti) žemės sklype esančius ir jam nuosavybės teise priklausančius statinius.Atsakovas D.

R. su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovės argumentais, kad dėl jo paties kaltės jis prarado teisę nuomotis žemės sklypÄ , todėl, jo vertinimu, nėra teisinio pagrindo reikalauti įpareigoti atsakovÄ atlaisvinti žemės sklypÄ . IÅ¡ VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis pastatas - dujų reguliavimo punktas visada buvo įraÅ¡ytas kaip pastatas, Å¡is nekilnojamojo turto objektas negali bÅ«ti laikomas inžineriniu statiniu, kadangi jis įregistruotas kaip pastatas, todėl jam eksploatuoti turi bÅ«ti skirtas žemės sklypas. 2014 m. gruodžio 19 d.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“ Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtintas 196 kv. m. žemės sklypo planas (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos (detaliajam plane naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos).

Taigi jau dveji metai, kai atsakovui priklausančio pastato paskirtis pakeista į gamybos ir pramonės, todėl jame galima vystyti bet kokiÄ gamybos ir pramonės veiklÄ . Nėra pagrindo reikalauti pastatÄ eksploatuoti siejant jį su dujų eksploatavimo tikslais.Atsakovas, vadovaudamasis paruoÅ¡tu detaliuoju planu, 2016 metais paruošė komercinės paskirties pastato naujos statybos projektÄ .        II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai.

Ä®pareigojo atsakovÄ D. R. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,0196 ha žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinant pastatÄ - dujų reguliavimo punktÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei iÅ¡registruoti juos iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro. Nurodė, tuo atveju, jei atsakovas D.

R. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlaisvins 0,0196 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), leisti Nacionalinei žemės tarnybai paÅ¡alinti pastatÄ - dujų reguliavimo punktÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pateikti praÅ¡ymÄ VÄ® Registrų centro Kauno filialui dėl pastato - dujų reguliavimo punkto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) daiktinių teisių ir juridinių faktų susijusių su statiniais, iÅ¡registravimo iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, visas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovo.Priteisė iÅ¡ atsakovo D.

R. valstybei 13,60 Eur (trylika eurų 60 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) žyminį mokestį. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones paliko galioti iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad ieÅ¡kovės veiksmų, sudarant nuomos sutartį, vertinimas bÅ«tų reikÅ¡mingas sprendžiant dėl statinių savininko teisių į nuostolių atlyginimÄ . Kadangi atsakovas byloje prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl nuostolių atlyginimo nepareiÅ¡kė, dėl to atsakovo argumentai Å¡iuo klausimu nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas ir jie nėra vertinami.

Nuomos sutarties 4 punkte nurodyta, kad iÅ¡nuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das - inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijos, o pobÅ«dis - susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos. Vertindamas atsakovo veiksmus, sudarant nuomos sutartį, teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog atsakovas nusipirko pastatÄ â€“ dujų reguliavimo punktÄ , kuris dėl jame buvusių įrenginių iÅ¡montavimo neturėjo aiÅ¡kios apibrėžtos funkcijos, nereiÅ¡kia, kad atsakovas ketino vykdyti veiklÄ , susijusiÄ su susiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimu.

Atsakovas žinojo, kad perka nefunkcionuojantį statinį ir juo nesinaudos (2017 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 34 sek. – 11 min. 42 sek.). Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendime konstatuota, jog sudarant valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis ketinimo naudoti jos pagal paskirtį nebuvo, valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)sudarymas panaikintas, pripažinta niekine ir negaliojančia valstybinės žemės nuomos sutartis. Byloje nėra duomenų, jog 2012 m. lapkričio 6 d.

įsakymo priėmimo ir nuomos sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė žinojo, jog atsakovas po 2012 m. lapkričio 6 d. įsakymo priėmimo ir nuomos sutarties sudarymo iÅ¡nuomotÄ Å¾emės sklypÄ naudos ne susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektams statyti, nes statybos buvo leidžiamos ir pagal nuomos sutarties 5.1 papunktį. Teismas pažymėjo, kad netgi ir pakeitus žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ , naudojimo pobÅ«dį, pastatas - dujų reguliavimo punktas bei jo priklausiniai kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai neįgijo aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo.

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartyje nurodyta, kad ieÅ¡kovo lÅ«kestis, jog įsigijus nefunkcionuojantį dujų reguliavimo punktÄ ir neketinant jo taip eksploatuoti, suformavus tariamam jo eksploatavimui reikalingÄ valstybinės žemės sklypÄ , po to pakeitus inžinierinėms komunikacijoms naudoti skirto žemės sklypo bÅ«dÄ Ä¯ kitÄ , jam jis bus nuomojamas ir toliau lengvatine (ne aukciono) tvarka, nėra teisėtas, prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui, valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl teisės negali bÅ«ti saugomas ir ginamas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepareiÅ¡kė reikalavimo dėl servituto nustatymo ar kitokio įstatymu nustatyto bÅ«do naudotis jam nepriklausančia žeme, praradus teisę naudotis žemės sklypu nesikreipė į ieÅ¡kovę su praÅ¡ymu suteikti jam teisę kitu teisėtu bÅ«du naudotis žemės sklypu. Be to, nagrinėjimu atveju nėra pagrindo pripažinti atsakovo teisę į servituto nustatymÄ , nėra bÅ«tinybės riboti savininko teises servitutu, nes atsakovas neįrodė, jog jam priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais galima naudotis pagal jų paskirtį (CK 4.111 straipsnio 1 dalis).

Akivaizdu, kad žemės sklypas jame stovintiems neaiÅ¡kios paskirties statiniams eksploatuoti nereikalingas.Atsakovas įpareigotinas savo lėšomis atlaisvinti ginčo žemės sklypÄ , paÅ¡alinant pastatÄ - dujų reguliavimo punktÄ ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, ir pateikiant duomenis VÄ® Registrų centras Kauno filialui, kad pastatas - dujų reguliavimo punktas ir kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su Å¡iais statiniais, bÅ«tų iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Tuo atveju, jei atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ neatlaisvins minėto žemės sklypo, pavestina ieÅ¡kovei paÅ¡alinti pastatÄ - dujų reguliavimo punktÄ ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, esančius Å¡iame žemės sklype, pateikti praÅ¡ymÄ VÄ® Registrų centras Kauno filialui dėl pastato - dujų reguliavimo punkto ir kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių daiktinių teisių ir juridinių faktų, susijusių su Å¡iais statiniais, iÅ¡registravimo iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, visas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovo.

                      III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas D. R. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais:Nagrinėjamuoju atveju Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimu, kuris buvo paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi, panaikintas administracinis aktas - 2012 m. lapkričio 6 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus įsakymas Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-811, o 2012 m. lapkričio 6 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-217, sudaryta tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus, ir D. R., pripažinta niekine ir negaliojančia (CK 1.80 straipsnis). Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties 55 punkto, kad pastatas - dujų reguliavimo punktas neturi aiškios funkcinės priklausomybės, o sudarant valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ketinimo naudoti jo pagal paskirtį nebuvo, yra konstatuotos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir apeliantas jų neginčija.

Tačiau Å¡ios aplinkybės niekaip nepatvirtina kad sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl apelianto kaltės. Teismai vertino lÅ«kesčius ir galimybę lengvatine tvarka naudotis žemės sklypu, bet niekaip nekonstatavo kaltės dėl niekinio sandorio sudarymo.Vien tai, kad žemės sklypas pastato eksploatavimui nėra reikalingas, savaime nepreziumuoja kaltės praradus teisę į žemės sklypÄ , nes žemės sklypas pastato eksploatavimui tokiu atveju nebuvo reikalingas ir iki valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo.

Tai, kad kreipėsi su praÅ¡ymu dėl valstybinės žemės nuomos (ir Å¡is praÅ¡ymas kompetentingos institucijos buvo patenkintas, dėl ko buvo pasiraÅ¡yta ieÅ¡kovės paruoÅ¡ta valstybinės žemės nuomos sutartis), negali pabloginti padėties lyginant su ta, kuri buvo iki tokio praÅ¡ymo pateikimo. Teismas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas neįrodė turintis teisę kitu teisėtu bÅ«du naudotis žemės sklypu. Tačiau, kaip ir iki iÅ¡sinuomojant žemės sklypÄ prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), taip ir pripažinus valstybinės žemės nuomos sutartį niekine dėl jos neatitikimo įstatymo reikalavimams, kaltės dėl žemės sklypo praradimo nėra, kadangi pirmuoju atveju sklypas prie pastato, kurį įsigijo, apskritai nebuvo iÅ¡nuomotas, o įstatymai tokio pastato (nors ir neturinčio aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės, tačiau įregistruoto kaip nekilnojamojo turto) įsigyti nedraudė.

Nustačius, kad valstybinės žemės sklypas prie tokio pastato negali bÅ«ti suformuotas ir iÅ¡nuomotas, turėtų bÅ«ti atlyginama ant Å¡io žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė.PastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijo teisėtai, nepažeisdamas jokių teisės aktų reikalavimų, ieÅ¡kovė laisva valia valstybinės žemės nuomos sutartį parengė ir sudarė, tačiau bando kaltę dėl sutarties sudarymo perkelti atsakovui.

Lieka neaiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovės nuomone atsakovui turėjo bÅ«ti žinoma, kad žemės sklypas, kuriame yra tik nefunkcionuojantis neturintis konkrečios funkcijos (paskirties) dujų reguliavimo punktas, negalėjo bÅ«ti iÅ¡nuomotas, o ieÅ¡kovei, kuri, yra už valstybinės žemės nuomÄ atsakinga valstybinė institucija, parengusi ginčijamos valstybinės žemės nuomos sutarties projektÄ ir Å¡iÄ sutartį sudariusi, tai buvo nežinoma.             Pripažinus žemės nuomos sutartį negaliojančia (niekine) darytina iÅ¡vada, kad Å¡i sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyviÄ sias įstatymo nuostatas, t .y., ieÅ¡kovei pažeidus vieÅ¡osios teisės principÄ tvarkant valstybės turtÄ ir peržengus įstatymo nustatytas kompetencijos ribas, t. y., veikiant uit r a viręs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009).Teismas nepagrįstai sprendime pažymėjo, kad pačios ieÅ¡kovės veiksmų, sudarant nuomos sutartį, vertinimas bÅ«tų reikÅ¡mingas sprendžiant dėl statinių savininko teisių į nuostolių atlyginimÄ .

Kadangi atsakovas byloje prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl nuostolių atlyginimo nepareiÅ¡kė, dėl to atsakovo argumentai Å¡iuo klausimu nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas ir jie nėra vertinami.          Teismas sprendime nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog 2012 m. lapkričio 6 d. įsakymo priėmimo ir nuomos sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė žinojo, jog atsakovas po 2012 m. lapkričio 6 d. įsakymo priėmimo ir nuomos sutarties sudarymo iÅ¡nuomotÄ Å¾emės sklypÄ naudos ne susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektams statyti.

Nagrinėjamuoju atveju nėra jokios prasmės analizuoti, ar naudojo žemės sklypÄ pagal paskirtį ar ne, kadangi tokia sutartis apskritai negalėjo bÅ«ti sudaryta, o tai savaime reiÅ¡kia, kad kaltė praradus teisę į žemės sklypÄ , kaip pažeidusios sutartį Å¡alies, taip pat negali bÅ«ti konstatuojama.Teismas nepagrįstai nurodo, kad sprendime nurodytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, taip pat teismų formuojama praktika tokio pobÅ«džio bylose yra pagrindu konstatuoti, kad atsakovas turi atlaisvinti valstybei priklausantį žemės sklypÄ nuo neaiÅ¡kios funkcinės paskirties pastatų, nes jis dėl savo kaltės prarado teisę naudotis žemės sklypu, ant kurio yra jam nuosavybės teise priklausantys statiniai, ir neįrodė turintis teisę kitu teisėtu bÅ«du naudotis žemės sklypu.

Teismo nurodomose bylose faktinė situacija yra visiÅ¡kai kitokia ir tokia praktika remtis nebuvo pagrindo.Pripažinus sutartį niekine, buvo sugrįžta į pradinę padėtį, t. y. tokiÄ padėtį, kurioje buvo tik įsigijus pastatÄ - dujų reguliavimo punktÄ . Ä®statymai nedraudė tokio pastato įsigyti, Å¡is nekilnojamasis daiktas yra civilinėje apyvartoje neuždraustas objektas, o vien tai, kad įsigijimo momentu neturėjo valstybinės žemės sklypo nuomos, nedaro pirkimo-pardavimo sandorio neteisėtu.

Jokių neteisėtų veiksmų, kurie leistų konstatuoti kaltę dėl teisės į žemės sklypÄ praradimo, neatliko. Visi veiksmai, kurie galėtų bÅ«ti vertinami Å¡iame kontekste, yra teisėtas pastato įsigijimas pirkimo-pardavimo sandoriu ir valstybinės žemės nuomos sutarties, kuri buvo parengta kompetentingos institucijos, pasiraÅ¡ymas. Pirmosios instancijos teismas teigdamas, kad apeliantas neketina žemės sklypo naudoti pagal paskirtį, bando pasakyti neva Å¡is sandoris buvo tariamas (CK 1.86 straipsnis), tačiau įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimu jis buvo pripažintas niekinis kitu pagrindu - kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis).

Teismo sprendimas neatitinka Konstitucinio Teismo formuojamos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų (47 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305- 916/2017). Mano, kad pripažinus valstybinės žemės nuomos sutartį niekine, turėtų bÅ«ti taikomos ne CK 4.105 straipsnio 3 dalies, o CK 4.105 straipsnio 1 dalies nuostatos ir turėtų bÅ«ti atlyginama ant žemės sklypo esančių ir nuosavybės teise priklausančių statinių vertė ieÅ¡kovės lėšomis, kadangi apeliantas nelaikytinas praradusiu teisę į žemės sklypÄ dėl savo kaltės, o tik pripažintas praradusiu teisę į žemės sklypÄ .

Å io reikalavimo byloje nereiÅ¡kė, kadangi tokį sprendimÄ teismas galėtų priimti tik konstatavęs, jog atsakovui negalėtų bÅ«ti suteikiama teisė kitu teisėtu bÅ«du (nustatant žemės servitutÄ ar pan.) naudotis žemės sklypu.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:11.1. Pagal CK 4.105 straipsnio 3 dalies nuostatas teisės į žemės sklypÄ paradinio pasekmės priklauso nuo to, kad sandoris, kuriuo pagrindu buvo naudojamasi žemes sklypu, teismo tvarka, pripažintas negaliojančiu dėl statinio savininko kaltes. Lietuvos Aukščiausiasis teismas pasisakydamas dėl įpareigojimo atlaisvinti žemes sklypÄ , praradus teise juo naudotis, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad stalinių savininkui dėl jo kaltės praradus teisę nuomotis žemes sklypÄ negali bÅ«ti suteikta teisė kitu teisėtu bÅ«du naudotis Å¡iuo sklypu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/20I3).11.2.

CK 4.105 su 4 d. numatyta, kad CK 4.105 str. 3 d. numatytu atveju statiniai nukeliami arba nugriaunami jų savininko lėšomis, statybinės medžiagos, likusios tuos statinius nugriovus, yra statinių savininko nuosavybė, o statinių savininkas privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto žemės sklypo valdymo ir naudojimo. Pažymėjo, kad teismo posėdyje atsakovo atstovas pripažino, jog atsakovas žinojo perkantis nefunkcionuojantį statinį neketindamas jo naudoti (2017 m spalio 16 d. teismo posėdžio gaiso įrašas: 11 min. 34 sek. 11 min 42 sek.).11.3.

Vertinant atsakovo teisės į žemės sklypÄ praradimo teisines pasekmes, buvo atsižvelgiama į tai, jog neteisėto sandorio sudarymÄ lėmė atsakovo neteisėti veiksmai. Todėl atsakovas prisiėmė ir galimus Nekilnojamųjų objektų nugriovimo padarinius savo lėšomis. Atsakovas neįrodinėjo savo pastangų pastatÄ - dujų reguliavimo punktÄ ir jo priklausinius restauruoti, nurodė, kad jie nenaudojami, todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagristai konstatavo, kad nėra nei faktinių nei teisinių argumentų konstatuoti, kad atsakovui turi bÅ«ti garantuota teise naudotis žemes sklypu kitu teisėtu bÅ«du.

Atkreipė domesį, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos tokio pobÅ«džio bylose, todėl mano, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Kauno apylinkes teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o ja :            IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados       Apeliacinis skundas tenkinamas.      Dėl bylos nagrinėjimo ribų             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nagrinėja apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui.

     Dėl faktinių aplinkybiųByloje nustatyta, kad 0,0196 ha dydžio žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas ieškovės. 2012 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.) 811 pagrindu, žemės sklypas 50 metų buvo išnuomotas atsakovui.

Minėtu adresu esančiame žemės sklype yra pastatas – dujų reguliavimo punktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniai kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui pagal 2012 m. liepos 24 d. pirkimo - pardavimo sutartį. 2014 metais ieÅ¡kovas inicijavo žemės sklypo naudojimo bÅ«do iÅ¡ inžinierinės infrastruktÅ«ros teritorijos pakeitimÄ Ä¯ komercinės paskirties objektų teritorijÄ , pastato naudojimo paskirtis įregistruota - gamybos, pramonės.Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12-918/2017, Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 6 d.

įsakymas Nr. 8VÄ®-(14.8.2.)-811 panaikintas ir pripažinta 2012 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)niekine ir negaliojančia. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-334-755/2017 Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimas paliktas nepakeistu.Ginčas byloje kilo dėl ieÅ¡kovės reikalavimo atsakovui atlaisvinti valstybei priklausantį žemės sklypÄ , t.y. ieÅ¡kovė praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ nusikelti (nugriauti) žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančius ir jam nuosavybės teise priklausančius statinius.

Atsakovas nesutinka, kad dėl jo kaltės jis prarado teisę nuomotis žemės sklypÄ , todėl, jo vertinimu, nėra teisinio pagrindo reikalauti įpareigoti atsakovÄ atlaisvinti žemės sklypÄ .      Dėl prejudicijos taikymo ir įrodymų vertinimoÄ®rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiÅ¡kinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; kt.).Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 9d. nutartyje (Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų civilinė byla Nr. e2-12-918/2017) konstatuota, jog dujų reguliavimo punktas vertintinas kaip neturintis konkrečios funkcijos (paskirties) pastatas.

IeÅ¡kovui buvo suprantama, jog pastato paskirties įraÅ¡as „kita“ neleis Å¡iame pastate vykdyti gamybos, pramonės veiklÄ ir gali trukdyti siekti žemės sklypo tokiai veiklai vykdyti naudojimo (įgijimo). Kadangi įraÅ¡as pakeistas tik teisminio proceso eigoje, tiek nuomos sutarties sudarymo, tiek atsakovo atsisakymo pakeisti žemės nuomos sutartį, tiek civilinės bylos inicijavimo teisme metu jie buvo kitokie. Esant panaÅ¡ioms faktinėms aplinkybėms, kasacinis teismas yra pastebėjęs, jog lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011).

Pats pastato įvardijimas-dujų reguliavimo punktas rodo, jog jis atliko konkrečiÄ funkcijÄ - kol funkcionavo dujų tiekimo sistema jis buvo naudojamas (reikalingas) užtikrinant Å¡ia sistema tiekiamo dujų srauto reguliavimÄ . Reguliavimo funkcijÄ atliko ne pats pastatas, o jame sumontuota atitinkama įranga. Pastatas buvo reikalingas tam, kad užtikrinti saugų Å¡ios įrangos funkcionavimÄ . Ä®rangÄ iÅ¡montavus, dujų reguliavimas Å¡iame pastate ir aikÅ¡telėje prie jo nebebuvo ir nėra vykdomas, nėra duomenų, jog jame bÅ«tų buvusi vykdyta ir kokia kita veikla.

IÅ¡ Nekilnojamo turto registro duomenų nustatyta, jog pastatas priklausė AB „Lietuvos dujos“ (firmai „Kauno dujos“) ir kaip toks 2009-01-20 pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas sporto klubui „Setas“. Pastarasis 2012-07-24 pirkimo –pardavimo sutartimi turtÄ , kaip dujų reguliavimo punktÄ pardavė ieÅ¡kovui. Nei pastatÄ parduodant klubui “Setas“, nei perkant jį ieÅ¡kovui, atskiras žemės sklypas nebuvo suformuotas. Teismas nurodė, jog faktinė padėtis, įraÅ¡ai vieÅ¡ame registre – dujų reguliavimo punktas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis- Kita, ieÅ¡kovui akivaizdžiai rodė, jog jis įsigyja statinį, kuris buvo dujų tiekimo sistemos aptarnavimo dalimi, o pačiÄ sistemÄ iÅ¡montavus jo paskirtis yra nekonkreti, neapibrėžta.

Kaip apdairus asmuo pirkėjas turėjo vertinti ar realu tikėtis, jog prie tokio pastato galima teisėtai pasiekti valstybės žemės nuomos lengvatine tvarka sutarties sudarymo. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus vieÅ¡osios teisės principÄ â€“ kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintÄ tvarkÄ ir Å¡io reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai.       Dėl apeliacinio skundo argumentųValstybinės žemės sklypai ne aukciono tvarka iÅ¡nuomojami ant Å¡ių sklypų esančių pastatų savininkams, kad esantys pastatai galėtų bÅ«ti naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį.

Panevėžio apygardos teismo buvo įvertinta, kad ieÅ¡kovo lÅ«kestis, jog įsigijus nefunkcionuojantį dujų reguliavimo punktÄ ir neketinant jo taip eksploatuoti, suformavus tariamam jo eksploatavimui reikalingÄ valstybinės žemės sklypÄ , po to pakeitus inžinierinėms komunikacijoms naudoti skirto žemės sklypo bÅ«dÄ Ä¯ kitÄ , jam jis bus nuomojamas ir toliau lengvatine (ne aukciono) tvarka, nėra teisėtas (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Apelianto argumentas dėl jo pažeistų lÅ«kesčių nevertintinas iÅ¡ naujo dėl aplinkybių, kurios nustatytos minėtoje civilinėje byloje.Apeliantas Å¡ioje byloje nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, taip pat teismų formuojama praktika tokio pobÅ«džio bylose yra pagrindu konstatuoti, kad atsakovas turi atlaisvinti valstybei priklausantį žemės sklypÄ nuo neaiÅ¡kios funkcinės paskirties pastatų, nes jis dėl savo kaltės prarado teisę naudotis žemės sklypu, ant kurio yra jam nuosavybės teise priklausantys statiniai, ir neįrodė turintis teisę kitu teisėtu bÅ«du naudotis žemės sklypu.

Sutiktina su skundo argumentu, kad teismo taikyta kasacinio teismo praktika aktuali Å¡ioje byloje tik teisės taikymo prasme, ne teisinėmis pasekmėmis, nes bylų faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi. Cituojamose bylose žemės nuomos sutartys arba buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauktos dėl pastatų savininko kaltės, arba pastatų savininkas buvo įpareigotas nugriauti statinius, kurie atsirado po valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju, valstybinės žemės nuomos sutartis pripažinta niekine nuo sprendimo įsiteisėjimo, buvo sugrįžta į pradinę padėtį, t. y. tokiÄ padėtį, kuri buvo tik įsigijus pastatÄ - dujų reguliavimo punktÄ .

Ä®statymai nedraudė tokio pastato įsigyti, Å¡is nekilnojamasis daiktas yra civilinėje apyvartoje neuždraustas objektas, tai, kad įsigijimo momentu neturėjo valstybinės žemės sklypo nuomos, nedaro pirkimo-pardavimo sandorio negaliojančiu jo nenuginčijus. Byloje nepaneigta, kad atsakovas pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijo teisėtai, pažymint, kad negaliojančiÄ Å¾emės nuomos sutartį buvo pasiraÅ¡iusios abi Å¡alys.CK 4.104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartį, kuria asmeniui buvo suteiktas neterminuotai naudotis arba iÅ¡nuomotas žemės sklypas, teismine tvarka pripažinus negaliojančia dėl naudotojo ar nuomininko tyčios ar nutraukus dėl tyčinių esminių žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimų, statomus ar jau pastatytus ir nuosavybės teise priklausančius statinius asmuo gali nusikelti.

Jeigu visų arba kai kurių statinių (jų dalių) nukelti neįmanoma, neperkelti objektai nugriaunami arba žemės sklypo savininko ir statinių savininko susitarimu perleidžiami žemės sklypo savininko nuosavybėn, arba žemės sklypo savininko sutikimu perleidžiami trečiajam asmeniui. CK 4.105 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kai sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl statinių savininko kaltės ir jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu bÅ«du (nustatant žemės servitutÄ ar pan.) naudotis žemės sklypu, tai statinius jų savininkas gali nusikelti.

Kai nukelti visų arba kai kurių statinių (jų dalių) neįmanoma, žemės sklypo savininko sutikimu neperkelti objektai gali bÅ«ti perleidžiami trečiajam asmeniui arba žemės sklypo savininko ir statinių savininko susitarimu gali bÅ«ti perleidžiami žemės sklypo savininkui, arba nugriaunami. Taigi Å¡iose normose įtvirtintos alternatyvos, t. y. nenugriaunant statinio perleisti jį kitiems asmenims arba jį nugriauti, tačiau tai siejama su žemės sklypo savininko valia. CK 4.105 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, tiek nukeliant statinį, tiek jį nugriaunant, darbai vykdomi statinio savininko lėšomis, o statinio konstrukcijos ir statybinės medžiagos yra statinio savininko nuosavybė.Sutarties nuginčijimas dėl nuomininko kaltės yra hipotetinė aplinkybė, kuriÄ patvirtinti galėtų nustatyta akivaizdi nuomininko kaltė – dokumentų suklastojimas ar panaÅ¡ios aplinkybės. Civiliniame kodekse pateiktas įstatyminis kaltės nustatymo principas, kaltė apibrėžiama pasakant, kada asmuo yra kaltas, jeigu asmuo nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis, buvo bÅ«tina, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, tai jis laikomas kaltu (6.248 str. 3 d.).

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje bei 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta generalinio delikto taisyklė, pagal Å¡iÄ taisyklę pareigos elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai, kad kitam asmeniui nebÅ«tų padaryta žalos, pažeidimas reiÅ¡kia neteisėtus veiksmus, kurie yra kaltės elementas. Galiojant bet kurio asmens sÄ Å¾iningumo, nekaltumo prezumpcijai, asmens veiksmai yra laikomi teisėtais, kol neįrodyta kitaip (CK 6.248 str. 1 d.). Tai lemia, jog skolininkas (atsakovas), įrodinėdamas, kad jis buvo tiek atidus ir rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina, kartu įrodinėja nepažeidęs jam tenkančios pareigos laikytis tokio atidaus ir rÅ«pestingo elgesio taisyklių, kad nebÅ«tų kitam asmeniui padaryta žalos (CK 6.263 str. 1 d., 6.246 str. 1 d.).

Neteisėtus veiksmus turi įrodyti kreditorius, veiksmų teisėtumas ar neteisėtumas yra nustatomas analizuojant jų santykį ne su pasekmėmis, o teisės požiÅ«riu. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ voka, suprantama kaip subjektyvusis (faktinis) nesÄ Å¾iningumas – asmens nesugebėjimas konkrečioje situacijoje bÅ«ti reikiamai rÅ«pestingam, apdairiam ir atidžiam. Todėl iÅ¡kovė turi įrodyti atsakovo veiksmus kaltės aspektu. Å iame ginče ieÅ¡kovė neįrodinėjo neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl ieÅ¡kovei galioja dvi alternatyvos - suteikti galimybę kitu pagrindu naudotis žeme po pastatais arba atlyginti statinių vertę pinigais.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo praktikoje pripažįstama, kad privatus asmuo neturi bÅ«ti laikomas kaltu dėl neteisėtų valstybės institucijų aktų priėmimo, nebent konkrečiu atveju bÅ«tų nustatyta, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog valstybės institucija ar pareigÅ«nas veikia neteisėtai, tokiu atveju privataus asmens kaltės įrodymais galėtų bÅ«ti, pvz., aiÅ¡kus teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas, kuris asmeniui buvo (turėjo bÅ«ti) žinomas, privataus asmens veiksmai ginčijamo valdžios institucijų akto priėmimo metu, neteisėti susitarimai su valdžios atstovais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-469/2015).

CK 4.105 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypÄ , atlyginama ant Å¡io žemės sklypo esančių ir jam iki Å¡iol nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu bÅ«du naudotis žemės sklypu. Atlyginimo principo taikymas, kada nėra nustatyta, jog teisės subjekto kalti veiksmai bÅ«tų lėmę žemės nuomos sandorio pripažinimÄ negaliojančiu dera ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo plėtojamu gero valdymo principu, pagal kurį neturėtų bÅ«ti užkertamos galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerÅ«pestingumo, tačiau valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų bÅ«ti taisomos asmenų sÄ skaita (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Tumeliai prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 25545/14, par. 77) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 9 d. nutartis, civilinėje byloje Nr.e3K-3-76-684/2018).Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apelianto ketinimai dėl pastato eksploatavimo ateityje, nesuponuoja kaltės prarandant bet kokiÄ teisę į žemės sklypÄ .

CK įtvirtinta savininko nuosavybės teisių teisinė apsauga, pasireiÅ¡kianti tuo, kad nuosavybė iÅ¡ savininko prieÅ¡ jo valiÄ neatlygintinai gali bÅ«ti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu (CK 4.93 straipsnio 3 dalis). Savininko nuosavybės teisių apsaugos užtikrinimas reiÅ¡kia tai, kad priimantis sprendimÄ dėl savininko teisių teismas yra saistomas ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijos dėl nuosavybės teisių apsaugos ir jų ribojimo. Byloje nepaneigtas apelianto argumentas, kad tenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯pareigoti pastato savininkÄ savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypÄ , bÅ«tų paneigiama nuosavybės teisės esmė - teisėtai suformuotas ir įregistruotas nuosavybės teisės objektas nustotų egzistavęs, tai neatitiktų nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), taip pat ir Konstitucinio Teismo formuojamos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų (47 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305- 916/2017).Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010 formuoja praktikÄ , kad naudoti reiÅ¡kia eksploatuoti, vartoti ar kitaip gauti naudÄ iÅ¡ daikto naudingųjų savybių.

Nenaudojimas - tai jokio ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties pažeidimas yra ne tik nevykdymas, bet ir netinkamas vykdymas. Netinkamas naudojimas pagal savo teisinius padarinius gali bÅ«ti prilygintas visiÅ¡kam nenaudojimui tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį. Sprendžiant dėl naudojimo laipsnio, pažymėtina, kad tai vertinamoji kategorija, apie kuriÄ turi bÅ«ti sprendžiama iÅ¡ tokių kriterijų, kaip naudojamo daikto pobÅ«dis (žemė, pastatai, įrengimai ar kt.), žemės naudojimo paskirtis, naudojimo specializacija (vertimasis tam tikros rūšies veikla), objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai), naudojamo objekto dydis, jo naudojamos dalies santykis su nenaudojama dalimi.Byloje nustatyta, kad atsakovas nenaudoja Žemės sklypo dalies reikmėms, susijusioms su dujų reguliavimo punkto paskirtimi.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės išnuomojimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu: ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

Žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomÄ reglamentuoja Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, parduodami aukcione Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nustatyta tvarka.

Šio nutarimo 2.1.1 papunktyje nustatyta, kad laikomi pagal detaliuosius planus ar žemės valdos projektus kitai paskirčiai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kuriuose nėra Lietuvos ar užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių. Žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie skirti pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, priskiriami naujiems žemės sklypams.

Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 162 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo“, reglamentuotos Nuomos taisyklės. Taigi, byloje nepaneigta atsakovo tolesnė teisė į atitinkamo ploto žemės sklypÄ , kuris yra bÅ«tinas esamo pakeistos paskirties pastato eksploatacijai. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio dalykas nesusijęs su naujos žemės nuomos sutarties sudarymu, tačiau pripažintina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2017 m. sausio 3 d. sprendimui įsiteisėjus ir pasibaigus Å¡alių sudarytai valstybinei žemės nuomos sutarčiai, tarp Å¡alių vis dėl to iÅ¡lieka teisiniai santykiai, kadangi ieÅ¡kovas Å¡iame žemės sklype nuosavybės teise valdo pastatÄ (CK 6.557 str. 1 d.).  Teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė bÅ«tų naudojama pagal nustatytÄ tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudÄ â€“ 2008-02-05 LAT nutartis c. b.

Nr. 3K-3-54/2008, 2008-12-23 LAT nutartis c. b. 3K-3-570/2008. Žemės sklypo naudojimas pagal paskirtį yra esminė sutarties sÄ lyga, susijusi su sutarties sudarymo tikslu – vieÅ¡uoju interesu tinkamai disponuoti valstybės turtu. Visuma įrodymų nepaneigia atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių, jog atsakovui gali bÅ«ti suteiktas nuomai žemės sklypas kitomis sÄ lygomis, taigi, atsakovui visada iÅ¡lieka teisė kreiptis į ieÅ¡kovÄ dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo atsižvelgiant į jo panaudojamo paskirtį.

Ginčo valstybinės žemės nuomos sutarties pasibaigimas, neužkerta kelio atsakovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, kreiptis dėl kito naujai formuojamo sklypo statiniui eksploatuoti žemės nuomos sutarties sudarymo.Å ioje byloje ieÅ¡kovė neįrodinėjo CK 4.105 straipsnio 3 dalies taikymo sÄ lygų, nenustatyta atsakovo kaltė dėl pripažintų negaliojančiomis nuomos sutarčių ydingumo. Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi pripažinta 2012 m. lapkričio 6 d.

Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, tačiau nebuvo konstatuota apelianto kaltė pažeidus valstybinės žemės nuomos sutarties sÄ lygas. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apelianto argumentu, kad vien tai, jog atsakovas kreipėsi su praÅ¡ymu dėl valstybinės žemės nuomos (ir Å¡is praÅ¡ymas kompetentingos institucijos buvo patenkintas, dėl ko buvo pasiraÅ¡yta ieÅ¡kovės paruoÅ¡ta valstybinės žemės nuomos sutartis), negali pabloginti padėties lyginant su ta, kuri buvo iki tokio praÅ¡ymo pateikimo.

Apelianto kaltė dėl žemės sklypo praradimo Å¡ioje byloje nenustatyta, kadangi sklypas prie pastato, kurį įsigijo, apskritai nebuvo iÅ¡nuomotas pastato įsigijimo metu, o įstatymai tokio pastato (nors ir neturinčio aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės, tačiau įregistruoto kaip nekilnojamojo turto) įsigyti nedraudė. Tai, kad atsakovas nesikreipė į ieÅ¡kovę dėl galimybės kitu bÅ«du naudotis žemės sklypu, savaime nesuponuoja atsakovo kaltės praradus teisę į žemės sklypo nuomÄ .Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nesuteikė teisės atsakovui nuomoti žemės sklypo lengvatinėmis sÄ lygomis nei pastato įgijimo metu, nei Å¡iuo metu, nes pastatas nebeatlieka ir neturi aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo.

Disponavimas valstybine žeme galimas tik griežtai laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sÄ lygų (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9, 10 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad bet kuriuo atveju atsakovui, kaip nekilnojamojo daikto savininkui, iÅ¡lieka teisė reikalauti suteikti galimybę naudotis valstybinės žemės sklypu, pažymėtina, kad ieÅ¡kovė ir neiÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kios pozicijos dėl draudimo įteisinti atsakovo žemės naudojimo teisinius santykius kitais bÅ«dais.

Teisėjų kolegijos pažymi, kad apeliantas iki Å¡iol teisėtai žemės sklypu nedisponuoja, tačiau apeliantui ginčo žemės sklype nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas, todėl toks ieÅ¡kinio reikalavimo faktinis bei teisinis pagrindas, koks pareikÅ¡tas Å¡ioje byloje, neatitinka adekvatumo, proporcingumo principų. Neįrodinėjant ir nenustačius CK 4.105 straipsnio 3 dalies taikymo sÄ lygų, ieÅ¡kinio patenkinimas negalimas.      Dėl bylos procesinės baigtiesIÅ¡dėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčijamas pastato – dujų reguliavimo punkto statybos galimas neteisėtumas, nenustatyta pastato savininko kaltė dėl nuomos sutarties sudarymo aplinkybių, taigi, nėra teisinio pagrindo taikyti CK 4.104, 4.105 straipsniuose nurodytas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės reikalavimai dėl atsakovo D. R. įpareigojimo atlaisvinti žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini)bei reikalavimas atsakovui to nepadarius – leidimo ieÅ¡kovei paÅ¡alinti pastatÄ â€“ dujų reguliavimo punktÄ , atmestini kaip neįrodyti (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).Teisėjų kolegija panaikina Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ ir priima naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui D.

R. dėl žemės sklypo atlaisvinimo atmeta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, taip pat panaikintinos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.      Bylinėjimosi išlaidosAtsakovas prašė priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tačiau nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje yra atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo, todėl iÅ¡laidos, susijusios su žyminiu mokesčiu ir procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteistinos. (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui D.

R. dėl žemės sklypo atlaisvinimo atmesti.Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. TeisėjaiRasa BartaÅ¡ienė Egidijus Mockevičius Irena StasiÅ«nienė