2020-05-20 Nr. AB-10285-3-62-3-01274-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-948-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01274-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. (R. T.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. T. (R. T.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2015 m. birželio 17 d. iki 2018 m. birželio 18 d., buvo laikomas Alytaus PN 1-ojo, 2-ojo ir 7-ojo lokalinių sektorių gyvenamosiose patalpose nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis, kuriose nebuvo užtikrinta teisės aktų nustatyta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma, be to gyvenamosios patalpos buvo užstatytos baldais, todėl judėti buvo itin sudėtinga. Taip pat sienų, lubų, grindų būklė buvo avarinės būklės, o patalpų langai supuvę. Alytaus PN 7-ojo lokalinio sektoriaus pirmame aukšte buvo gamybinės patalpos, o antrame gyveno nuteistieji, todėl nebuvo užtikrintas jų saugumas.

3. Pareiškėjas teigė, kad 2017 m. kovo mėnesį gamybinėse patalpose buvo kilęs gaisras, dėl kurio jis vos neužduso, kadangi visi dūmai kilo į viršų. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus neturėjo galimybės pabūti vienas, pailsėti, kadangi vieni žiūrėjo televizorių, kiti klausėsi muzikos ir t.t., taip pat neturėjo galimybės bet kada naudotis sporto aikštynu. Nurodė, jog nuo 2016 m. kovo 28 d. bausmę atliko kamerų tipo patalpose, kur turėjo galimybę tik vieną valandą pasivaikščioti lauke, todėl buvo pažeidžiamas teisinis reglamentavimas. Dėl Alytaus PN neteisėtų veiksmų (veikimo ar neveikimo), pareiškėjo laikymo pataisos namuose teisės aktų normas neatitinkančiomis sąlygomis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, pažeminimą, stresą, sveikatos sutrikimus.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui Alytaus PN gyvenamosiose patalpose buvo užtikrinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Bendrabučio tipo patalpose nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti pataisos namų teritorijoje.

6. Atsakovas pabrėžė, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigoje skaičiavimo su baldais ar be jų. Jei pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtame būryje, jis galėjo kreiptis į įstaigos administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar jo perkėlimo į kitą būrį, tačiau šia teise nepasinaudojo. Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartą tikrino pataisos namus dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui R. T. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 111.1. punktu, taip pat atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

8.1. Kartu su pareiškėju nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2016 m. vasario 24 d. Alytaus PN 1 lokalinio sektoriaus 5 būrio 4 miegamajame bausmę atliko 11-13 asmenų, plotas šios patalpos yra 44,98 kv. m, todėl vienam nuteistajam teko 3,46 kv. m – 4,08 kv. m ploto norma buvo užtikrinta.

8.2. Nors bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas minėtoje patalpoje bausmę atliko ir 2016 m. kovo 9 d., nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2016 m. kovo 20 d., nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2016 m. kovo 28 d., tačiau atsakovo atstovas duomenų, kiek asmenų kartu su pareiškėju gyveno įvardintais laikotarpiais nepateikė, todėl teismas vertina pareiškėjo naudai ir konstatuoja, kad pareiškėjui ploto norma 2016 m. kovo 9 d., nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2016 m. kovo 20 d., nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2016 m. kovo 28 d. nebuvo užtikrinta.

8.3. Pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. vasario 21 d. gyveno Alytaus PN 7 lokalinio sektoriaus 8 būrio 2 miegamajame, kurio plotas buvo 62,12 kv. m ir jame vertinamu laikotarpiu gyveno 19 nuteistųjų (tai patvirtina pateiktas į bylą patalpoje gyvenusių nuteistųjų sąrašas), todėl vienam asmeniui teko 3,26 kv. m gyvenamojo ploto ir ploto norma tenkanti vienam asmeniui pažeista nebuvo.

8.4. Pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. gyveno Alytaus PN 7 lokalinio sektoriaus 8 būrio 3 miegamajame, kurio plotas buvo 52,79 kv. m ir jame šiuo laikotarpiu gyveno 15 ir 17 nuteistųjų (tai matyti iš pateiktų į bylą patalpoje gyvenusių nuteistųjų sąrašų), todėl ploto norma tenkanti vienam asmeniui pažeista nebuvo, kadangi vienam asmeniui teko 3,1 kv. m ir 3,51 kv. m gyvenamojo ploto.

8.5. Nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. sausio 4 d. pareiškėjas gyveno 2 lokalinio sektoriaus 19 būrio 4 miegamajame, kurio plotas buvo 45,51 kv. m ir jame šiuo laikotarpiu gyveno 10 ir 12 nuteistųjų (tai patvirtina pateikti į bylą patalpoje gyvenusių nuteistųjų sąrašai), todėl ploto norma tenkanti vienam asmeniui pažeista nebuvo, kadangi vienam asmeniui teko 4,55 kv. m ir 3,79 kv. m gyvenamojo ploto.

8.6. Nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas 2 lokalinio sektoriaus 16 būrio 2 miegamajame, kurio plotas buvo 45,15 kv. m ir jame šiuo laikotarpiu gyveno 10 ir 11 nuteistųjų (tai patvirtina pateikti į bylą patalpoje gyvenusių nuteistųjų sąrašai), todėl ploto norma tenkanti vienam asmeniui pažeista nebuvo, kadangi vienam asmeniui teko 4,52 kv. m ir 4,1 kv. m gyvenamojo ploto.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Alytaus PN ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose 8 paras buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų nustatytas kalinimo sąlygas, kai vienam asmeniui tenkantis kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl teismas konstatavo, kad Alytaus PN administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam gyvenamojoje patalpoje, kurioje jam privalėjo būti užtikrinta ne mažiau nei 3,1 kv. m gyvenamosios patalpos ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, taip pat dalį ploto užėmė baldai ir kiti įrenginiai.

10. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir aktualų teisinį reguliavimą, kitų pareiškėjo teisių pažeidimų nenustatė.

11. Teismas, išanalizavęs reikšmingus kriterijus dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, pareiškėjo nurodomus neigiamus padarinius, byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę (nenustatyta, kad dėl laikymo Alytaus PN sąlygų ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo sveikatai būtų atsiradusi kokia nors žala), atsižvelgęs į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (8 paros), į pažeidimo intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią teismas įvertino 50 Eur suma.

III. 12. Atsakovas Alytaus PN pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteista 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

13. Alytaus PN akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė iniciatyvos išreikalauti papildomų duomenų iš Alytaus PN apie pareiškėjo bausmės atlikimą ir konstatavo, kad 2016 m. kovo 9 d., nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2016 m. kovo 20 d., nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2016 m. kovo 28 d. Alytaus PN paaiškina, kad nurodytomis dienomis pareiškėjas Alytaus PN buvo laikomas Alytaus PN uždarosios zonos kamerų tipo patalpose, kur buvo laikinai izoliuotas arba atlikinėjo nuobaudą.

14. Atsakovas nurodo, kad 2016 m. kovo 9 d., 2016 m. kovo 20 d., 2016 m. kovo 27 d., 2016 m. kovo 28 d. pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 144 straipsnį ir laikomas uždarosios zonos kameroje Nr. 28, o 2016 m. kovo 18 d., 2016 m. kovo 19 d., 2016 m. kovo 25 d., 2016 m. kovo 26 d. atlikinėjo direktoriaus nutarimais paskirtas nuobaudas – uždarymas į baudos izoliatorių 11 parų ir 7 parom bei buvo laikomas uždarosios zonos kameroje Nr. 11. Ginčo laikotarpiu kamera Nr. 28 buvo 26,83 kv. m, joje buvo įrengtos 7 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms plotas, tekęs vienam asmeniui, buvo 3,83 kv. m. Ginčo laikotarpiu kamera Nr. 11 buvo 12,14 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms plotas, tekęs vienam asmeniui, buvo 4,04 kv. m.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 17 d. iki 2018 m. birželio 18 d., buvo laikomas Alytaus PN pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad 2016 m. kovo 9 d., nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2016 m. kovo 20 d., nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2016 m. kovo 28 d. (8 paras), pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, neišsireikalavo iš Alytaus PN duomenų apie pareiškėjo laikymo sąlygas 2016 m. kovo 9 d., nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2016 m. kovo 20 d., nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2016 m. kovo 28 d. Atsakovas pateikė įrodymus, kurie, atsakovo vertinimu, patvirtina, jog pareiškėjo teisės minėtomis dienomis nebuvo pažeistos.

18. Teisėjų kolegija visu pirma pažymi, kad jei atsakovo atstovo duomenys apie tai, kiek asmenų nurodytu laikotarpiu kalėjo kiekvienoje kameroje yra netikslūs ir nepakankami, skaičiuojant plotą, tekusį asmeniui kameroje, atsižvelgtina į miegamųjų vietų skaičių gyvenamojoje patalpoje ir bendrą plotą. Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016). Tačiau teisėjų kolegija taip pat pažymi tai, jog Alytaus PN kartu su atsiliepimu į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui pateikė perkėlimų sąrašą (b. l. 21–22), iš kurių matyti, kokiose kamerose kalėjo pareiškėjas.

Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pastebėti, kad iš išsamesnių tokio pobūdžio duomenų būtų galima nustatyti, kiek asmenų kalėjo kartu su pareiškėju ir kokie tai asmenys, t. y. galima nustatyti tikslų kamerose kalėjusių asmenų skaičių ir taip apskaičiuoti, kiek realiai ploto teko pareiškėjui. Kartu su atsakovo apeliaciniu skundu pateikti išsamūs duomenys apie pareiškėjui paskirtas nuobaudas ir jų atlikimo tvarką, t. y. pateikti duomenys apie pareiškėjo laikymo sąlygas laikotarpiu, už kurį pareiškėjui pirmosios instancijos teismas priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog pirmosios instancijos teismui jau buvo pateikta dalis šių duomenų (buvo nurodyta, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu bausmė atlikinėjo uždarosios zonos kamerų tipo patalpose), taip pat į tai, jog pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.), įvertinusi pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų nevienareikšmiškumą ir tai, jog jie nebuvo pakankami teisingam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui, vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, priima ir vertina, jog atsakovo atstovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus duomenis yra būtina tirti, dėl to jie priimtini.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų (b. l. 165–181) matyti, kad 2016 m. kovo 9 d., 2016 m. kovo 20 d., 2016 m. kovo 27 d., 2016 m. kovo 28 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 28 (plotas –26,83 kv. m, miegamųjų vietų skaičius –7). Pagal Taisyklių 111.2 papunktį pareiškėjui turėjo tekti ne mažiau, kaip 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjui 2016 m. kovo 9 d., 2016 m. kovo 20 d., 2016 m. kovo 27 d., 2016 m. kovo 28 d. teko mažiausiai 3,83 kv. m. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2016 m. kovo 9 d., 2016 m. kovo 20 d., 2016 m. kovo 27 d., 2016 m. kovo 28 d. pareiškėjo teisė į minimalųjį gyvenamąjį plotą nebuvo pažeista.

20. Vertindama pareiškėjo kalinimo sąlygas, kiek tai susiję su minimalaus gyvenamojo ploto užtikrinimu, 2016 m. kovo 18 d., 2016 m. kovo 19 d., 2016 m. kovo 25 d., 2016 m. kovo 26 d., teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų (b. l. 165–181), matyti, kad minėtų laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 11 (plotas – 12,14 kv. m, miegamųjų vietų skaičius –3). Kaip minėta, pagal Taisyklių 111.2 papunktį pareiškėjui turėjo tekti ne mažiau, kaip 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjui 2016 m. kovo 18 d., 2016 m. kovo 19 d., 2016 m. kovo 25 d., 2016 m. kovo 26 d., teko mažiausiai 4,04 kv. m. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2016 m. kovo 18 d., 2016 m. kovo 19 d., 2016 m. kovo 25 d., 2016 m. kovo 26 d., pareiškėjo teisė į minimalųjį gyvenamąjį plotą nebuvo pažeista.

21. Taigi, įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog visą pareiškėjo ginčo laikotarpį, nurodytą anksčiau, pareiškėjui buvo užtikrinta teisė į Taisyklių 111.2 punkte nustatytą minimalų pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantį ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotą. Tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo išvadas, jog kalint Alytaus PN iš viso 8 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus 3,6 kv. m vienam asmeniui turintis tekti kameros plotas, pripažinti nepagrįstomis.

22. Teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 str.), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., 2018 m. sausio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2556-602/2017).

24. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti Alytaus PN neteisėtų veiksmų. Nenustačius Alytaus PN neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš CK 6.271 straipsnyje numatytų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, tenkino iš dalies.

25. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Alytaus PN apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius