1bf05eb0-10c7-40b7-8ea7-2dec5730947d · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji

byla Nr. 1A-450/2010

                               Â

                                                    Procesinio sprendimo

kategorijos:

                                                                                     Â

1.2.3.1; 1.2.3.3; 2.1.12;

 (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

                Â

    N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos

apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos

pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos),

teisėjų:

Albino Bielskio, Valdimaro Bavėjano,

sekretoriaujant

Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant

prokurorui Dariui Karčinskui,

gynėjui

advokatui Vytautui Gineikai,

nuteistajam

A. S.,

nukentėjusiosios

V. Č. atstovui advokatui Eugenijui Senovaičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo

baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. S. apeliacinį

skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo

A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo

kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 metams, bausmę paskiriant

atlikti pataisos namuose.

IÅ¡ A. S. priteista:

V. Č. 1 251,24 Lt turtinei

žalai ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; Kauno teritorinių ligonių

kasai 22 190,30 Lt už V. D. gydymÄ ; 360 Lt Kauno antrinės teisinės pagalbos advokatų kontorai už

advokato atstovavimÄ .

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ir nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ ,

n

u s t a t ė:

A. S. nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 6 d.,

apie 15 val., (duomenys

neskelbtini) automobilyje „Opel Ascona“, asmeninio

konflikto su V. D. metu tyčia sudavė jam ranka vienÄ smÅ«gį į

galvÄ , taip V. D. padarydamas poodines kraujosruvas deÅ¡inės

akies vokuose, kraujosruvÄ akių obuolio junginėje, deÅ¡inio virÅ¡utinio

žandikaulio išorės ir priekinės sienelės bei nosies kaulų lūžius, taip padarė

nukentėjusiajam sunkiÄ galvos smegenų traumÄ , pasireiÅ¡kusiÄ kraujo iÅ¡siliejimu

po kietuoju galvos smegenų dangalu ant dešiniojo smegenų pusrutulio. Išsiliejęs

kraujas suspaudė smegenis bei sukėlė jų pabrinkimÄ ir strigimÄ . Tokiais savo

veiksmais A. S. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , vėliau

nukentėjusiajam kilo abipusis plaučių uždegimas ir progresuojant uždegiminei

intoksikacijai bei pulmokardialiniam nepakankamumui V. D. 2009 m. kovo 2 d. mirė. Tokiu būdu A. S. nužudė nukentėjusįjį V. D.

Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos

teismo nuosprendį pakeisti: jo veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 129 straipsnio 1 dalies

į BK 130 straipsnį ir atitinkamai

sumažinti jam paskirtÄ bausmę.

Apeliantas, nesutikdamas su

skundžiamu nuosprendžiu, mano, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados

neatitinka byloje surinktų įrodymų, apkaltinamasis nuosprendis pargrįstas

prielaidomis ir neiÅ¡samioms ekspertų iÅ¡vadomis. Nagrinėjant bylÄ , buvo

pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nes visos abejonės buvo vertinamos

ne jo naudai.

Apelianto manymu, teismas neteisingai

taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Mano, kad jo nusikalstama veika turėtų bÅ«ti

kvalifikuota kaip nužudymas labai susijaudinus (BK 130 straipsnį).

Pirmosios instancijos teismas

atmetė jo ir jo gynėjo praÅ¡ymÄ perkvalifikuoti jo veiksmus iÅ¡ BK 129 straipsnio

l dalies į BK 130 straipsnį, motyvuodamas tuo, kad nenustatytos aplinkybės, kad

jis – apeliantas, įvykio metu buvo labai susijaudinęs, fiziologinio afekto

bÅ«senoje. Teismas, darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo metu

atlikta teismo psichologijos ekspertizės išvada, kuri, apelianto manymu, nėra

išsami ir objektyvi, ir neatsižvelgė į jo duotus paaiškinimus. Psichologijos

ekspertai pateikdami iÅ¡vadÄ nevertino jo – apelianto, buvusios bÅ«senos ir jÄ

nustatinėjo tik formaliai, neatsižvelgdami į jo paaiškinimus.

Apeliantas mano, kad nukentėjusiojo

V. D. poelgis įvykio metu atitinka BK 130

straipsnio dispozicijoje apraÅ¡ytas sÄ lygas. Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu,

tiek teisme parodė, kad jam važiuojant automobiliu su V. D., šis jį kaltino nebūtais dalykais, o apeliantui paprieštaravus, pradėjo

negražiai, nepagrįstai ir Å¡meižikiÅ¡kai kalbėti apie jo motinÄ . V. D. pasakė, kad jis permiegojo su jo motina.

Tai apeliantui buvo netikėta, o V. D. pasakymas buvo itin įžeidžiantis, paniekinantis ir pašiepiantis jam

artimÄ Å¾mogų. Tai apeliantui sukėlė didelį susijaudinimÄ , todėl jis iÅ¡ karto po

šio pasakymo V. D. sudavė smūgį ir išlipo iš automobilio. Visi

jo veiksmai buvo atlikti greitai ir spontaniškai, esant staigiam ir dideliam

susijaudinimui. Jo staigų ir didelį susijaudinimÄ sukėlė

reakcija į neteisėtÄ ir itin įžeidžiantį V. D. pasakymÄ apie jo motinÄ . Tačiau teismas Å¡ių aplinkybių pilnai neįvertino,

neatribojo nusikaltimo sudėties numatytos BK 130 straipsnyje nuo nusikaltimo

sudėties numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, todėl priėmė nepagrįstÄ ir

neteisėtÄ nuosprendį.

Teismas taip pat neįvertino

aplinkybių, kad V. D. buvo girtas, kad konfliktas tarp jų įvyko 2009-01-06,

apie 15 val., o liudytojas K. P. matė V. D. įvažiuojant į kiemÄ 2009-01-06, apie 16.30

val. Byloje nenustatyta, kur V. D. buvo ir kÄ veikė

virÅ¡ valandos laiko iki grįžtant į namus. Taip pat nėra nustatyta, kÄ V. D. veikė nuo 2009-01-06, 16.30 val. iki

2009-01-06, 18.00 val., kol liudytoja D. O. K. rado V. D.

gulinti Å¡alia savo

automobilio. Byloje nenustatyta, ar V. D. neturėjo kontaktų su kitais asmenimis, ar nebuvo nugriuvęs ir

atsitrenkęs į kietus bukus daiktus. Apelianto manymu, tik nustačius šias

svarbias aplinkybes, būtų galima objektyviai nustatyti nusikaltimo sudėties

objektyviÄ jÄ pusę.

Taip pat, apelianto teigimu,

neįrodyta, kad dešinio viršutinio žandikaulio išorės ir priekinės sienelių ir

nosies kaulai V. D. lūžo nuo jo suduoto smūgio (2009-03-02

specialisto išvada nr. M 256/09(02)). Apeliantas teigia, kad jie su V. D. buvo panašaus kūno sudėjimo, veiksmas vyko

automobilyje ir jis atlikdamas veikÄ prieÅ¡ V. D. jam nesiruošė ir nerinko realizavimo vietos. Jis ne sportininkas ir

nėra sportiško sudėjimo. Todėl, apelianto manymu, jis negalėjo suduoti V. D. tokio stiprumo smūgio, todėl negalima daryti

sÄ sajos (priežastinio ryÅ¡io) tarp jo atlikto veiksmo ir kilusių pasekmių.

Be to, apeliantas nesutinka

ir su nukentėjusiai V.

Č. priteistos neturtinės

žalos dydžiu. Mano, kad  iš jo priteistas neturtinės žalos dydis yra per

didelis.

Apeliantas nurodo, jog V. Č. teiginiai, kad ji su tėvu palaikė artimus

ryšius, juo rūpinosi ir dėl jo mirties patyrė daug išgyvenimų, prieštarauja pačios

nukentėjusiosios teisme paminėtam faktui, kad per 5 metus ji su tėvu matėsi

kokius 3 kartus. Be to, po gydymo Kauno universitetinėse klinikose V. D. buvo pervežtas į Kaišiadorių slaugos ligoninę,

o tai rodo, jog V. Č. savo tėvu nesirūpino ir jo prižiūrėjo.

Apeliantas mano, kad V.

Č. naudojais susidariusia

situacija, o teismas, priteisdamas 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukrypo

nuo susiformavusios teismų praktikos

(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2007-08-28 nutartis 2A-362/2007, 2004-02-23

nutartis Nr. 2A-70/2004).

Apeliacinės instancijos

teismo posėdyje nuteistasis apeliantas A. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiosios V. Č. atstovas ir prokuroras prašė nuteistojo

apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas. Apygardos

teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, surinktus

duomenis patikrino ir įrodymus įvertino laikydamasis BK 20 straipsnio nuostatų.

A. S. kaltė padarius jam inkriminuotÄ

nusikalstamÄ veikÄ yra įrodyta byloje surinktais įrodymais, jo veikai tinkamai taikytas

baudžiamasis įstatymas. Teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindė surinktais

įrodymais ir jos atitinka faktines bylos aplinkybes.

Apeliantas pirmos instancijos

teisme teikė praÅ¡ymÄ jo veikÄ kvalifikuoti pagal BK 130 str. kaip nužudymÄ

labai susijaudinus. Šis prašymas buvo svarstomas ir teismas nuosprendyje

iÅ¡analizavęs nustatytas įvykio aplinkybes bei surinktus įrodymus padarė iÅ¡vadÄ ,

jog A. S. toks prašymas nepagrįstas ir

netenkintinas, nes jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio

1 dalį. Apeliantas skunde pakartoja šį praÅ¡ymÄ , tačiau jokių papildomų

aplinkybių ir argumentų, kurios būtų pagrindu pakeisti ar paneigti pirmos

instancijos padarytas išvadas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo,

nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokių aplinkybių

taip pat nenustatė. Apelianto teiginys, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikta

teismo psichologijos ekspertizė nėra objektyvi ir kad jÄ atliekant nebuvo

atsižvelgta į jo parodymus apie įvykio aplinkybes, neatitinka tikrovės. Iš

kompleksinės teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės akto Nr.83TPK-200

matyti, kad atliekant Å¡iÄ ekspertizę A. S. buvo atliekamas eksperimentinis psichologinis tyrimas, jis buvo

stebimas ir išsamiai apklaustas specialistų ir jo parodymai darant išvadas buvo

vertinami. Ekspertai padarė iÅ¡vadÄ , jog A. S. įvykio metu nukentėjusiojo pasakyti žodžiai galėjo jį įžeisti,

užgauti jo orumÄ , sukelti pyktį, nukentėjusiojo elgesys galėjo sukelti baimę,

iÅ¡gÄ stį dėl galimo pavojaus jo saugumui, tačiau Å¡ios A. S. emocinės bÅ«senos esminės įtakos jo elgesiui neturėjo (netrukdė jam

teisingai suvokti aplinkÄ , savo ir nukentėjusiojo veiksmus, netrukdė valdyti

savo veiksmų) (t.1. b.l.160-161). Teismas pagrįstai rėmėsi atliktos ekspertizės

išvada ir pripažino, kad A.

S. įvykio metu nebuvo

staiga labai susijaudinęs, fiziologinio afekto būsenos.

Apeliantas skunde teigia, kad

nuo jo suduoto smūgio V.

D. nustatyti sužalojimai

negalėjo atsirasti. Toks apelianto manymas nepagrįstas, tuo tarpu teismas

išvadas dėl V. D. padarytų sužalojimų pagrindė teismo

medicinos ekspertizės išvadomis (t.1 b.l.20-25), teismo medicinos eksperto

apklausa teisiamajame posėdyje. Teismo medicinos ekspertas konstatavo, kad V. D. padarytiems sužalojimams ir traumai, kuri

sukėlė mirtį, atsirasti pakako vieno smūgio rankos plaštaka, kumščiu ar alkūne.

Taigi, teismas pagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp apelianto veiksmų –

suduoto ranka smūgio V.

D. į veidÄ , ir kilusių

pasekmių – V. D. mirties. Â

Pažymėtina, kad apeliantas

apeliaciniame skunde iškėlė abejones ar V. D. negalėjo būti sužalotas kitų asmenų, nes neva nenustatyta kur

įvykio dienÄ V. D. buvo nuo jų iÅ¡siskyrimo apie 15 val. iki

jis parvyko 16 val.30 min. į namus ir kÄ veikė iki 18 val. kol buvo rastas

gulintis kieme prie savo automobilio. Šios abejonės nepagrįstos. Byloje nėra

jokių įrodymų apie kitų asmenų V. D. atžvilgiu

vartotÄ smurtÄ . A. S. pripažįsta sėdint automobilyje ranka

smÅ«giavęs V. D. į veidÄ , o kad vieno smÅ«gio ranka pakako

atsirasti V. D. mirtį sukėlusiems sužalojimams, patvirtino

teismo medicinos ekspertas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek

apeliantas tiek, liudytojai K. P. bei D.O. K. bendravimo su nukentėjusiuoju ir jo

parvykimo į namus (kiemÄ ) bei radimÄ jo gulinčio prie automobilio laikÄ nurodo

apytikriai. Apeliantas teigia su nukentėjusiuoju V. D. bendravęs ir sudavęs jam smÅ«gį ranka apie 15 val. Liudytojas K. P. parodė, kad matė V. D. parvažiuojant į kiemÄ apie 16 val. 30 min. ir matė, jog Å¡is

sėdėdamas automobilyje svyravo, ilgokai nelipo iÅ¡ automobilio, vėliau atėjo D.O. K. ir prašė padėti pakelti ir parvesti į namÄ

prie automobilio gulintį V.

D., matė, kad pastarojo

veidas buvo sužalotas, jis pats nesikėlė ir nieko nekalbėjo. Taigi, akivaizdu

jog nustatyta, kad A.

S. sužalotas V. D. grįžo į savo namų kiemÄ ir iki jo radimo

nugriuvus prie automobilio, su niekuo nebendravo.

 Apeliantas skunde prašydamas

jo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal lengvesnį baudžiamÄ jį įstatymÄ , praÅ¡o

ir Å¡velninti paskirtÄ bausmę. Akivaizdu, kad praÅ¡ymÄ Å¡velninti bausmę

apeliantas siejo su jo veikos kvalifikavimu pagal lengvesnį baudžiamÄ jį

įstatymÄ . Kadangi teisėjų kolegija pripažino, jog pirmos instancijos teismas

tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir A. S. veikos į praÅ¡omÄ BK 130 straipsnį neperkvalifikuoja, todėl

praÅ¡ymas Å¡velninti paskirtÄ jÄ bausmę taip pat atmestinas. A. S. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį yra

paskirta tinkama bausmė. Skiriant jÄ teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų

bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė

yra artima minimaliai, numatytai baudžiamojo įstatymo sankcijoje, laisvės

atėmimo bausmei. Apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios įtakotų

paskirtos bausmės Å¡velninimÄ , teisėjų kolegija taip pat tokių aplinkybių

nenustatė.

Apeliantas nesutinka su

priteistos nukentėjusiajai V. Č. neturtinės

žalos dydžiu, mano jog 30 000 lt neturtinės žalos dydis yra aiškiai per

didelis, nes nukentėjusioji V. Č. mažai

bendravo su tėvu, juo nepakankamai rūpinosi, prašo sumažinti priteistos

neturtinės žalos dydį.

Šis prašymas atmestinas.

Nukentėjusioji V. Č. teismui paaiškino, kad su tėvu V. D. bendravo, tačiau matėsi retai, nes prieš 5

metus jis apsigyveno pas sugyventinę kaime. Ji sužinojusi apie tėvo sužalojimÄ ,

rūpinosi jo gydymu ir slauga, dėl darbo pobūdžio, užimtumo ir šeimyninių

aplinkybių negalėdama sunkaus ligonio, kuris buvo visiškoje komoje, prižiūrėti

savo namuose, paguldė tėvÄ Ä¯ slaugos ligoninę, kur taip pat lankė ir rÅ«pinosi

juo iki mirties. Pirmos instancijos teismas, konstatavęs, kad tikslių

kriterijų, kokio dydžio neturtine žala turėtų būti įvertintas tėvo praradimas,

nustatyti neįmanoma, atsižvelgė į teisingumo ir protingumo kriterijus, į nuteistojo

turtinę ir Å¡eimyninę padėtį (iÅ¡situokęs, dirbantis), jaunÄ amžių ir galimybes

atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , priteisė nukentėjusiajai dalį praÅ¡omos

sumos - 30 000 lt neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos nuomone, tokio

dydžio suma nėra aiškiai per didelė. Toks teismo sprendimas neprieštarauja

Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotai teismų praktikai sprendžiant

neturtinės žalos atlyginimo klausimus baudžiamosiose byloje dėl tyčinių

nužudymų. Teisėjų kolegija pagrindų nukentėjusiajai V. Č. priteistos sumos, neturtinei žalai atlyginti, mažinti nenustatė.

Apeliacinės instancijos

teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas gynėjas pateikė Kauno antrinės

teisinės pagalbos advokatų kontoros 2010-10-27 iÅ¡duotÄ pažymÄ

Nr.TP-7-(2.10)-1046 apie tai, kad už V. Č. antrinės teisinės pagalbos teikimÄ advokatui buvo sumokėta 243,14

lt. Ši suma išieškotina iš A. S. (BPK 106

straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1

dalies 1 punktu,

Â

n u t a r i a :

             Nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ atmesti.

             Išieškoti iš A. S. 243,14 lt (du šimtus keturiasdešimt tris

litus ir keturiolika centų) už advokato atstovavimÄ nukentėjusiajai apeliacinės

instancijos teisme, Å¡iÄ sumÄ pervedant Kauno antrinės teisinės pagalbos

advokatų kontorai.

Kolegijos

pirmininkė                                                               Elena

Vainienė

Teisėjai                                                    Â

                                Albinas Bielskis

                                                                                                Â

Valdimaras Bavėjanas