1bf03f4e-e54d-46ac-a0f3-7f25c457bcb0 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-9991-394/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02364-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; (S) 55.1.1. REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 19 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja JarÅ«nė Sedalienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas M. J. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (1 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Å iaulių TI), 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Å iaulių TI nuo 2019-01-01 iki 2019-04-01 kamerose Nr. 57, 58 ir 59, kuriose buvo laikoma nuo 3 iki 5 asmenų. Nors vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, Å¡iose kamerose įvertinus sanitarinio mazgo ir baldų užimamÄ plotÄ pažeidimai buvo akivaizdÅ«s. Å iaulių TI administracija, norėdama pasiteisinti, naudoja teiginius, kad dienos metu kaliniai iÅ¡vedami pasivaikščioti, medicininę dalį, sporto salę, duÅ¡Ä ir pan., tačiau pasivaikščioti iÅ¡vedama tik 1 val. per parÄ , medicininę dalį – tik iÅ¡kilus sveikatos problemoms, į sporto salę – vienÄ kartÄ per mėnesį.

Be kamerų perpildymo buvo visa eilė pažeidimų, sukeliančių fizinius nepatogumus: nepakankamas natūralus apšvietimas, neįrengta kamerų ventiliacija, didelė santykinė oro drėgmė, pelėsis, grybelis, nuo lubų byra tinkas. Sanitarinis mazgas nėra visiškai izoliuotas nuo bendro kameros ploto, kamerose pastoviai tvyro fekalijų ir šlapimo smarvė. Kalinimo metu buvo etapuojamas į areštinę ir iš areštinės, grįžęs buvo laikomas trumpalaikio laikymo kamerose bei paskirstymo kamerose, į šias kameras talpinama po 8-10 asmenų, neįrengta ventiliacija, kameros rūsyje, didelė oro drėgmė, žema oro temperatūra, sienos padengtos nelygiu aštriabriauniu tinku, lengva susižaloti, sanitarinis mazgas neatskirtas nuo bendro kameros ploto, patalpose laikosi nemalonus kvapas.

Krata atliekama Å¡altoje, purvinoje patalpoje, esant žemai oro temperatÅ«rai ir skersvėjui, asmenys verčiami nusirengti ir rÅ«bus dėti į neÅ¡varias dėžes. Taigi buvo kalinamas netinkamomis, žeminančiomis sÄ lygomis, sukeliant fizinius nepatogumus bei dvasinius iÅ¡gyvenimus, kurių intensyvumas gerokai virÅ¡ijo kalinimui bÅ«dingas dvasines ir fizines kančias. PareiÅ¡kėjui apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (57, 60 b. l.), prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (1 b. l.).

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (57 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (14-22 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas skundžiamu laikotarpiu įstaigoje buvo laikomas nuo 2019-03-04 iki 2019-03-08 kameroje Nr. 59 su dar 1-4 asmenimis ir jam teko nuo 3,95 iki 9,89 kv. m. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma 3,6 kv. m atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ .

Atsakovė nurodo, kad visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele arba OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra iÅ¡ storos polietileno plėvelės. Sanitarinis mazgas atitvertas iÅ¡ visų keturių pusių, akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerÄ užėję pareigÅ«nai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamÄ asmenų privatumÄ .

Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Atsakovė nurodė, kad Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡is reikalavimas Å iaulių tardymo izoliatoriui nėra taikomas. Kamera Nr. 59 pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI laikotarpiu nebuvo tikrinta, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų, susijusių su apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nei į Å iaulių TI administracijÄ , nei į Visuomenės sveikatos centrÄ nei pareiÅ¡kėjas, nei kiti kameroje kalinami asmenys nesikreipė.

Pastaraisiais metais remontas kameroje Nr. 59 nedarytas, tačiau iš nuotraukų matyti, kad kamera tvarkinga. Atsakovė nurodė, kad į Šiaulių TI atvykę nuteistieji ir suimtieji, kol įforminami dokumentai bei atliekama krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK, esančias administraciniame pastate. Įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus daiktus, naujai atvykę asmenys laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras.

Priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiÅ«ra ir sanitarinis Å¡varinimas. Asmenys iki medicininės apžiÅ«ros ir sanitarinio Å¡varinimo atlikimo, bet ne daugiau kaip dviem valandoms gali bÅ«ti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Ä® dviejų valandų laiko tarpÄ neturi bÅ«ti įskaitomas laikas, skirtas pačiai medicininei apžiÅ«rai bei sanitariniam Å¡varinimui, tačiau siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskyrimo į kameras, minėtų asmenų naudai medicininė apžiÅ«ra ir sanitarinis Å¡varinimas atliekami tų dviejų valandų laikotarpiu.

Rėžiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1-9 asmenys laikomi ne ilgiau kaip dvi valandas, po to paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras. Å iose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, jie iÅ¡ trijų pusių atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, tačiau asmenys pagal jų žodinį praÅ¡ymÄ nuvedami į atskirÄ tualeto patalpÄ , o tai visiÅ¡kai užtikrina asmenų privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais. Å iose patalpose pagal poreikį kasdien vykdomas valymas ir dezinfekcija.

Kadangi skundų dėl TLK-4 patalpų nebuvo gauta, jos tikrintos nebuvo, iÅ¡ patikrinimo aktų Nr. PA.6-378 ir PA-378 matyti, kad tikrinant kitas LSP patalpas pažeidimų nenustatyta. PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjos patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas M. J. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-04-01 Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta pakankama gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų už laikotarpį nuo 2019-01-17 iki 2019-04-01, o skundo dalį už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-01-16 atsisakė priimti, esant įsiteisėjusiam 2019-05-17 teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, galiojusio iki 2019 m. kovo 5 d., 1.3.1. punktÄ , vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negalėjo bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-109 įsakymÄ Nr. V-124 panaikino ir tuo pačiu įtvirtino nuostatÄ (1.3. punktas), pagal kuriÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos LR Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. suaugusiam asmeniui (1.3.1. p.) ir 4,1 kv. m. nepilnamečiui asmeniui (1.3.2. p.).

IÅ¡ byloje esančios 2019-10-15 pažymos Nr. 60/09-36334 (24 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas M. J. Å iaulių tardymo izoliatoriuje nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2019-03-04 iki 2019-03-08, viso 5 dienas, kameroje Nr. 59 su dar 1-4 asmenimis ir jam teko nuo 3,95 iki 9,89 kv. m, taigi visas dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausiai iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas, iÅ¡analizavęs duomenis apie kameros Nr. 59 dydį (19,78 kv. m; 24 b. l.), sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (1,365 kv. m; 25-26 b. l.) ir kameroje buvusių asmenų skaičių (2-5), nustatė, kad net tuo atveju, kai kameroje buvo laikomi 5 asmenys, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (19,78 – 1,365 ? 18,41 kv.

m) pareiÅ¡kėjui teko 3,68 kv. m, t. y. daugiau kaip 3,6 kv. Ä®vertinus pažymos apie baldų užimamÄ plotÄ duomenis (5,36 kv. m; 27-30 b. l.) bei apžiÅ«rėjus į bylÄ pateiktas fotonuotraukas (36 b. l.), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiÅ¡kėjo galimybė judėti tarp baldų buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose nepakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, neįrengta ventiliacija, didelė santykinė oro drėgmė, pelėsis, grybelis, nuo lubų byra tinkas.

Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Å ios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktÄ , gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«rÄ , kuri turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi bÅ«ti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, jos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 39 punktÄ ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovas į bylÄ pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento patikrinimo aktus (32-35 b. l.), iÅ¡ kurių matosi, kad pareiÅ¡kėjo laikymo kamera Nr. 59 buvo patikrinta 2017 m. gruodžio 14 d. periodinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu, higienos normos pažeidimų nebuvo nustatyta, pažymėta, kad galimybė iÅ¡vėdinti tikrintas kameras per langus sudaryta, pelėsio kameroje Nr. 59 nebuvo. Atsakovė nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjo laikymo kamera Nr. 59 nebuvo tikrinta, nes nebuvo gauta jokių skundų dėl Å¡ios kameros neatitikimo higienos normos reikalavimams.

Ä® bylÄ pateikta ir kameros Nr. 59 fotonuotrauka, daryta 2019 m. vasario mėn., iÅ¡ kurios matosi, kad kamera tvarkinga (36 b. l.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje esant nevienareikÅ¡miÅ¡kiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas nebuvo laikomas, t. y., kad jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiÅ¡kėjo laikymo kameros neatitiko higienos normos reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-348-552/2018 ir kt.).

Å iais atvejais turi bÅ«ti vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sÄ lygų bÅ«tų skundęsis laisvės atėmimo vietos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrÄ , kitÄ valstybės institucijÄ ar visuomeninę organizacijÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).

Atsakovė į bylÄ pateikė 2019 m. spalio 11 d. Å iaulių TI resocializacijos skyriaus pažymÄ Nr. 61/04-2548 (31 b. l.), kurioje nurodyta, kad M. J. į Å iaulių TI direktorių su skundais ir praÅ¡ymais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 natÅ«ralaus patalpų apÅ¡vietimo nereglamentuoja, higienos normos 15 punktas numato tik tai, kad natÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val., todėl konstatuoti higienos normos pažeidimo dėl galimai netinkamos natÅ«ralios gyvenamųjų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, apÅ¡vietos teismas neturi pagrindo.

Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas laiko, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 59, neatitinkančioje higienos normos reikalavimų. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad sanitarinis mazgas kameroje nėra visiÅ¡kai izoliuotas nuo bendro kameros ploto, pastoviai tvyro fekalijų ir Å¡lapimo smarvė. Sanitarinių mazgų įrengimÄ gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi bÅ«ti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovė nurodo, kad visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele arba OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. IÅ¡ sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (25-26 b. l.) matosi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcija pareiÅ¡kėjo laikymo kameroje Nr. 59 mÅ«rinė, sienelių aukÅ¡tis 2,20 m, tačiau lentelėje nenurodyta, kokiu bÅ«du įėjimas į sanitarinio mazgo zonÄ Å¡ioje kameroje atskirtas nuo likusios kameros erdvės. Ä® bylÄ pateiktos ir kameros Nr. 59 fotonuotraukos (36 b. l.), iÅ¡ kurių matosi, kad įėjimas į sanitarinio mazgo zonÄ atitvertas durimis.

Naujausioje Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad tais atvejais, kai sanitarinio mazgo zona nuo likusios kameros dalies atskirta pertvara ir varstomomis durimis arba užuolaida, paprastai pripažįstama, kad pareiÅ¡kėjo privatumas nebuvo pažeistas (LVAT 2018 m. kovo 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018). PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kad naudojantis sanitariniu mazgu kameroje bÅ«tų buvęs pažeistas jo privatumas, tik skundžiasi kameroje buvusiu nemaloniu kvapu. Nagrinėjamu atveju kameroje Nr. 59 buvo laikomi ir 5 asmenys, o sanitariniam mazgui esant įrengtam pačioje gyvenamojoje kameroje ir nesant atskiros oro Å¡alinimo sistemos, galėjo laikytis nemalonus kvapas, taigi pareiÅ¡kėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kalinimo metu buvo etapuojamas į areÅ¡tinę ir iÅ¡ areÅ¡tinės, grįžęs buvo laikomas trumpalaikio laikymo kamerose bei paskirstymo kamerose, į Å¡ias kameras talpinama po 8-10 asmenų, neįrengta ventiliacija, kameros rÅ«syje, didelė oro drėgmė, žema oro temperatÅ«ra, sienos padengtos nelygiu aÅ¡triabriauniu tinku, lengva susižaloti, sanitarinis mazgas neatskirtas nuo bendro kameros ploto, patalpose laikosi nemalonus kvapas. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 11 punktas numato, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, pagal 19 punktÄ , asmenys iki medicininės apžiÅ«ros ir sanitarinio Å¡varinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali bÅ«ti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, 20 punktas numato, kad po sanitarinio Å¡varinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų.

Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietÄ , policijos įstaigÄ ar teismÄ pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog Å¡i higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma. Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad į Å iaulių TI atvykę nuteistieji ir suimtieji, kol įforminami dokumentai bei atliekama krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, esančias administraciniame pastate, o įforminus dokumentus ir atlikus kratas, naujai atvykę asmenys laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras, siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskyrimo į kameras, medicininė apžiÅ«ra ir sanitarinis Å¡varinimas atliekami dviejų valandų laikotarpiu.

Pažymoje apie pareiÅ¡kėjo laikymÄ Å iaulių TI kamerose (24 b. l.) nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas, atvykęs į Å iaulių TI 2019 m. kovo 4 d. buvo patalpintas į trumpalaikio laikymo kamerÄ Nr. TLK-4. Atsakovė nurodo, kad sanitariniai mazgai trumpalaikio laikymo patalpose atitverti iÅ¡ trijų pusių ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, be to, asmenys pagal jų žodinį praÅ¡ymÄ nuvedami į atskirÄ tualeto patalpÄ . IÅ¡ byloje esančios kameros Nr. LSP-4 fotonuotraukos matosi, kad sanitarinis mazgas nuo likusios kameros erdvės atitvertas plokÅ¡te, o įėjimas – užuolaida (37 b. l.).

Duomenų, kad kameroje Nr. TLK-4 buvo per žema oro temperatÅ«ra ir per didelė drėgmė byloje nėra, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas 2017 m. gruodžio 14 d. atlikęs Å iaulių TI laikino sulaikymo patalpų Nr. LSP-1 ir LSP-2 patikrinimÄ , pažeidimų nenustatė. Sanitariniam mazgui esant įrengtam toje pačioje patalpoje ir nesant atskiros oro Å¡alinimo sistemos trumpalaikio laikymo kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, tačiau pareiÅ¡kėjas į Å¡iÄ patalpÄ buvo patalpintas tik vienÄ kartÄ , atsakovė nurodė, kad tiek dokumentų įforminimas, tiek medicininė apžiÅ«ra ir sanitarinis Å¡varinimas atliekami dviejų valandų laikotarpiu, todėl toks trumpalaikis poveikis negali bÅ«ti traktuojamas kaip neturtinė žala.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad krata atliekama Å¡altoje, purvinoje patalpoje, esant žemai oro temperatÅ«rai ir skersvėjui, asmenys verčiami nusirengti ir rÅ«bus dėti į neÅ¡varias dėžes. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiÅ«ros (tame tarpe ir atliekamų kratų) vykdymo tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija“ (toliau – Instrukcija).

Instrukcijos 151-157 punktuose nurodyta, kad suimtojo arba nuteistojo krata - tai jo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kÅ«no apieÅ¡kojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų. Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant), suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos. IÅ¡ byloje esančio 2018 m. vasario 20 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-378 matosi, kad buvo tikrinamos kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, higienos normos pažeidimų patikrinimo metu nebuvo nustatyta, pažymėta, jog kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) Å¡varus (34-35 b. l.).

Taigi pareiÅ¡kėjui atvykus į Å iaulių TI jo krata liepiant iÅ¡sirengti buvo atliekama vykdant teisės aktų reikalavimus, pareiÅ¡kėjo teiginys dėl neÅ¡varių vonelių paneigtas patikrinimo akto duomenimis, be to, pareiÅ¡kėjas į Å iaulių TI nagrinėjamu laikotarpiu atvyko ir kratų patalpose galėjo bÅ«ti tik vienÄ kartÄ , todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui Å iaulių TI jo krata buvo atliekama pažeidžiant aukščiau nurodytÄ tvarkÄ ar higienos normos reikalavimus, ir dėl to pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neturtinę žalÄ .

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).

Nors Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTÄ® 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., LVAT 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2087-602/2018).

Atsižvelgdamas į Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis buvo pažeista, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo trumpalaikis, pareiÅ¡kėjas nagrinėjamu laikotarpiu Å iaulių TI kameroje Nr. 59, kurioje iÅ¡ sanitarinių įrenginių nuolat sklido nemalonus kvapas, buvo laikomas tik 5 dienas, kalinimo laikotarpiu nei Å iaulių TI administracijai, nei kitoms kompetentingoms institucijoms dėl laikymo sÄ lygų nesiskundė (31 b. l.), jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtÄ neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent tokia suma.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi teismas, atsižvelgdamas į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ (pvz., LVAT 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2087-602/2018, LVAT 2019-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1008-261/2019 ir kt.), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , laiko, kad Å¡ioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d., teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo M. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo M. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimÄ priėmusio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė