1bef84c5-e2ca-4ca4-93c0-d08165dec639 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D

Pranešėja D. Šiugždinytė                                                   Baudž.

byla Nr.1A-745-238/10;

Teisėjas A. Rimkevičius                                                      Proceso

Nr. 23-1-00867-09;

      Procesinio sprendimo kategorija:    Â

 (S)

 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2010 m. gruodžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vaidai

Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam R. A., gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, teismo

posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010

m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 145 straipsnio

1 dalį, paskiriant bausmę 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto. Vadovaujantis LR BK

63 straipsnio 1, 9 dalimis, skirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-03 nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

                                                                n

u s t a t ė:

R. A. pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 11 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini)  namo kieme, žodinio konflikto metu, mojuodamas peiliu, grasino nužudyti, sakydamas, kad „paÅ¡tyrins", „ateik čia, nupjausiu galvÄ â€œ, „padegsiu" nukentėjusiajam nepilnamečiui I. K., gim. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiems G. K. ir R. K., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

          Apeliaciniame skunde nuteistasis R. A. praÅ¡o iÅ¡siaiÅ¡kinti žemesnės instancijos teismo padarytus pažeidimus. Teigia, kad yra nekaltas, bylÄ teismas iÅ¡nagrinėjo neobjektyviai. Nurodo, kad turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å¡eimÄ , motina II grupės invalidė, jis yra registruotas darbo biržoje. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad apie peilį, kurį po įvykio pateikė nukentėjusieji, jis nieko nežino. Teismas netenkino praÅ¡ymo skirti ekspertizę tikslu nustatyti ar nuteistasis turi ryšį su peiliu, tuo pažeidė jo teises. Nuteistojo manymu, buvo pažeistos jo teisės, teismui pripažinus, kad jis rašė grasinančio turinio žinutes iÅ¡ L.

P. priklausančio telefono. Nuteistojo teigimu, jo teisės taip pat buvo pažeistos netenkinus prašymo pakartotinai apklausti L. P., kuri atsisakė duoti parodymus, nes teisme verkė tuo metu buvusi 2 mėnesių jų dukrelė. Apeliantas skunde pabrėžia, kad teismas rėmėsi tik K. parodymais, kurie jį apkalbėjo, R. K. yra jo sugyventinės mamos sesuo, su kuria anksčiau pykosi.

          Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Â

          Nuteistojo

R. A. apeliacinis skundas atmestinas.

          Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. LR BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Kolegija konstatuoja, kad šiuos įstatymo reikalavimus

teismas taikė tinkamai, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį ir R. A. pripažino kaltu už nusikalstamos veikos padarymÄ Â bei skyrė

jam bausmę.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

IÅ¡ esmės nuteistasis ginčija pirmosios instancijos teismo įrodymų, kuriais pagrįsta jo kaltė, vertinimÄ . Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio

1 dalyje nustatyta, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, 3 dalyje – kad įrodymais

gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, 4 dalyje – kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis ir įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų nuostatų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Å ių reikalavimų teismas nepažeidė. Nuosprendyje teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė teismo iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės. Taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais remiantis atmetė nuteistojo nurodytus argumentus dėl jo nekaltumo. Teismas atliko įrodymų vertinimÄ tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių

protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo

taisyklių buvo laikomasi. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vertindamas įrodymus,

pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes.

Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Patikrinusi ir įvertinusi visÄ bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismo iÅ¡vada, kad R. A. padarė LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nuteistojo  kaltė grasinus nužudyti, mosuojant peiliu, sakant, kad „paÅ¡tyrins“, „ateik čia, nupjausiu galvÄ â€œ, „padegsiu“, įrodyta

byloje ištirtais įrodymais, t. y. nukentėjusiųjų R. K., G. K., I. K. parodymais, liudytojų G. E. K., Ž. S., N. L. parodymais,

daiktų pateikimo protokolu, taip pat kita bylos medžiaga. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiųjų parodymai nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, neprieÅ¡tarauja nei tarpusavyje, nei vienas kito parodymams. Nukentėjusieji nurodė iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes, kad įvykio dienÄ Ä¯ kiemÄ buvo atėjęs nuteistasis, visi nukentėjusieji, iÅ¡girdę Å¡uns lojimÄ ir nuteistojo Å¡Å«ksnius, išėjo į laukÄ , I. K. buvo priekyje, už jo ėjo tėvai G. K. ir R. K., nukentėjusieji nuteistÄ jį ramino ir gražiuoju, ir piktuoju, tarp jų kilo konfliktas. Tuomet nuteistasis iÅ¡sitraukė peilį, kurį vėliau nukentėjusieji rado prie vartelių. Nukentėjusieji patvirtino, kad R. A. peiliu pradėjo mosikuoti, grasinti susidorojimu, jie labai iÅ¡sigando, nes žinojo jo Å«mų bÅ«dÄ . Taip pat žinojo, kad jis teistas, anksčiau yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Nukentėjusieji patvirtino, kad nuteistasis puolė I. K., mosavo peiliu prieÅ¡ jį ir garsiai Å¡aukė „paÅ¡tyrinsiu“, po to puolė G.

K. ir Å¡aukė „ateik čia, nupjausiu galvÄ , padegsiu“. Nukentėjusieji nurodė, kad Å¡iuos Å¡Å«ksnius ir mosavimÄ peiliu suprato kaip grasinimÄ susidoroti, juto realiÄ grėsmę, nes matė į juos nukreiptÄ peilį, nežinojo, kÄ jis gali padaryti, iÅ¡ karto po įvykio iÅ¡kvietė policijÄ . Å iuos nukentėjusiųjų parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir jiems neprieÅ¡tarauja liudytojos Genovaitės E. K. parodymai, kuri nurodė, kad buvo atėjusi pas jÄ anÅ«kė L., vėliau dukra R. K., ir pasakojo, jog buvo atėjęs L. sugyventinis, nesutiko iÅ¡eiti iÅ¡ kiemo ir Å¡vaistėsi peiliu. Liudytojai Ž. S. ir N.

L. patvirtino, jog įvykio vakarÄ gavo praneÅ¡imÄ apie tai, kad (duomenys neskelbtini), namo Å¡eimininkams peiliu grasina R. A.. Daiktų pateikimo protokolas patvirtina aplinkybę, kad po įvykio R. K. pateikė rastÄ peilį, kuriuo nukentėjusiesiems grasino R. A..

Kolegija pažymi, kad pagrindinė sÄ lyga atsakomybei pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį kilti yra grasinimo realumas, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas. Ta aplinkybė, kad nuteistasis mosavo peiliu nedideliu atstumu nuo nukentėjusiųjų, iÅ¡sakė grasinančio pobÅ«džio žodžius, grasino susidoroti (nužudyti, papjauti), duoda pagrįstai daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusieji turėjo pagrindÄ manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti realiai. Å ios aplinkybės įrodytos ankščiau aptartais įrodymais. Teismas pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuos grasinimus dėl susiklosčiusių konkrečių aplinkybių – konfliktinė situacija, nuteistasis įpykęs, mosuoja peiliu prieÅ¡ nukentėjusiuosius nedideliu atstumu nuo jų, iÅ¡sako grasinančio pobÅ«džio

susidoroti žodžius - „paÅ¡tyrinsiu“, „nupjausiu galvÄ â€œ, „padegsiu“, nukentėjusieji

turėjo pagrindo suprasti kaip realius, keliančius grėsmę, nes nuteistasis anksčiau teistas, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir Å¡ias aplinkybes nukentėjusieji žinojo. Dėl apelianto nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji buvo iÅ¡sigandę, iÅ¡ karto iÅ¡kvietė policijÄ , nurodė priežastį, kad R. A., panaudodamas peilį, jiems grasino susidorojimu. Å ios aplinkybės taip pat patvirtina tai, kad nukentėjusieji grasinimÄ suprato kaip realų.

Nuteistojo veiksmų pobūdis, mosikavimas peiliu konflikto metu nedideliu atstumu nuo nukentėjusiųjų, grasinančių žodžių išsakymas toje pačioje situacijoje, rodo, jog nuteistasis suvokė ir žinojo, kad nukentėjusiesiems sukels baimę ir to norėjo, suprato, kad savo elgesiu kelia mirties arba sunkaus sveikatos sutrikdymo baimę ir norėjo taip elgtis, todėl  yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad  apeliantas veikė tiesiogine tyčia.

Nuteistasis neigia, jog įvykio metu jis grasino peiliu, kurį tyrimui pateikė R. K.. Tačiau kolegija pažymi, jog Å¡i aplinkybė įrodyta ne tik daiktų pateikimo protokolu, tačiau ir kitais ankščiau aptartais įrodymais. Å iÄ aplinkybę teismas grindė nukentėjusiųjų parodymais, kurie iÅ¡samÅ«s, neprieÅ¡taringi ir tarpusavyje sutampa. Savo parodymus apie tai, kad įvykio metu apeliantas turėjo peilį ir nukentėjusiesiems grasino susidorojimu, nukentėjusysis G. K., R.

K. patvirtino ir akistatos su R. A. metu. Be to, byloje nustatyta, kad peilis iÅ¡ karto buvo rastas bÅ«tent po apelianto atliktų nusikalstamų veiksmų ir įvykio vietoje. Nukentėjusieji nurodė, jog Å¡is peilis yra ne jų ir ne iÅ¡ jų namų, tai yra jiems nepriklauso. Tai duoda pagrindo tikėti nukentėjusiųjų parodymais, kad įvykio vietoje nukentėjusieji rado peilį, kurį apeliantas panaudojo darant nusikaltimÄ , o po to jį numetė nusikaltimo padarymo vietoje. Ta aplinkybė, kad nebuvo atlikta ekspertizė nustatyti, ar nuteistasis turėjo kontaktÄ su peiliu, nėra pagrindas netikėti nukentėjusiųjų parodymais apie tai, kad jis įvykio metu  apeliantas peilį turėjo ir juo grasino. Be to, iÅ¡ byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, kad teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis tokio praÅ¡ymo - atlikti ekspertizę, teismui nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad tokį praÅ¡ymÄ Â nuteistasis bÅ«tų pateikęs ir ikiteisminio tyrimo metu.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas neapklausė L. P.. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme posėdžio protokolo, liudytoja atsisakė duoti parodymus, iÅ¡aiÅ¡kinus jai BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatytÄ tokiÄ galimybę. Posėdžio protokolas patvirtina aplinkybę, kad nei nuteistasis, nei jo gynėja posėdyje nepateikė praÅ¡ymo papildomai apklausti liudytojÄ L. P.. Dėl Å¡ių aplinkybių paneigiamas  apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai netenkino Å¡io nuteistojo praÅ¡ymo, o taip pat argumentas ir dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo, nes teismo Å¡aliÅ¡kumÄ nuteistasis grindžia vien subjektyvia nuomone dėl, nuteistojo manymu, netinkamai vertintų nukentėjusiųjų parodymų ir jo parodymų ignoravimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė priežastis ir motyvus, dėl kurių nuteistojo parodymus vertina kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Å ie teismo motyvai argumentuoti ir pagrįsti, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo su jais nesutikti. Nuteistojo parodymai, kad nukentėjusieji jį apkalba iÅ¡ kerÅ¡to dėl nesutarimų su L. P. motina, nepagrįsti jokiais bylos duomenimis. Byloje tokios aplinkybės nenustatytos, ir prieÅ¡ingai, anksčiau aptartais įrodymais patvirtinama, jog konfliktas kilo tarp nukentėjusiųjų ir nuteistojo ne dėl L. P. santykių su jos giminaičiais, o dėl to, kad nuteistasis neatsižvelgė į jų praÅ¡ymÄ iÅ¡eiti, iÅ¡sitraukė peilį ir juo mosikavo, sakydamas grasinančio pobÅ«džio iÅ¡sireiÅ¡kimus. Be to, apelianto argumentas dėl giminaičių kerÅ¡to L. P., dėl nesutarimų su jos motina, nelogiÅ¡kas, nes L. P. motina

su šiais giminaičiais negyvena, ji gyvena atskirai, nukentėjusieji nepritaria L. P. gyvenimo būdui. Tačiau nėra duomenų, kad su ja

konfliktuotų, R. K. priklausančiame name gyvena L. P. močiutė, R. K. mama, kuri prižiūri

L. P. sÅ«nų, todėl Å¡ios aplinkybes neduoda pagrindo manyti, kad nukentėjusieji L. P. siektų kerÅ¡tauti. Teismui nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, nes jie nebuvo vienintelis įrodymas byloje, patvirtinantis apelianto kaltumÄ .

Nuteistasis skunde teigia, jog jis grasinančios žinutės nerašė, tačiau kolegija pažymi, jog byloje nustatyta, kad grasinančio pobÅ«džio žinutė buvo atsiųsta iÅ¡ karto po įvykio praėjus vos kelioms valandoms ir bÅ«tent iÅ¡ liudytojos L. P., su kuria gyvena apeliantas, mobilaus ryÅ¡io telefono numerio. Nukentėjusieji nurodė manÄ , jog Å¡iÄ Å¾inutę galėjo paraÅ¡yti nuteistasis iÅ¡ savo sugyventinės L. P. telefono, bÅ«tent dėl kilusio konflikto. Pažymėtina, jog teismas nenustatė ir neinkriminavo tos aplinkybės, kad nuteistasis atsiuntė grasinančiÄ Å¾inutę, Å¡iÄ aplinkybę teismas vertino įrodymų visumoje. Kadangi žinutė paraÅ¡yta po įvykio praėjus kelioms valandoms, joje minimas ir nukentėjusiosios sÅ«nus, žinutė yra bauginančio turinio, iÅ¡siųsta iÅ¡ L. P., su kuria nuteistasis gyvena, mobilaus ryÅ¡io telefono, teismas pagrįstai jÄ vertino visumoje su kitais įrodymais, nustatydamas įvykio aplinkybes. Å i aplinkybė taip pat suteikė pagrindo manyti, jog konfliktas tikrai vyko ir nuteistasis tikrai galėjo grasinti nukentėjusiesiems, ir dėl Å¡ių aplinkybių Å¡i žinutė duoda pagrindÄ tikėti nukentėjusiųjų parodymais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. P. nurodė, jog konflikto kieme nematė, nes tuo metu buvo kambaryje, todėl remtis jos parodymais nustatant įvykio aplinkybes nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus byloje įrodymus, iÅ¡samiai ir objektyviai juos įvertino, teismo iÅ¡vados pagrįstos ir motyvuotos. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija

konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, jog R. A., mojuodamas peiliu, grasino nužudyti, sakydamas, kad „paštyrins“,

„ateik čia, nupjausiu galvÄ â€œ, „padegsiu“, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Nuteistojo R. A. veika pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (grasinta nužudyti ne tik žodžiais, bet ir demonstruojant peilį), kaltės formÄ ir rūšį (tiesioginė tyčia), nuteistojo  asmenybę (teistas už tyčinius nusikaltimus, nusikalto neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui, teistas anksčiau keturis kartus, baustas administracine tvarka, nedirba, darbo biržoje neregistruotas), atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų R. A. nepadarė, o naujai daromos veikos rodo nenorÄ susitaikyti su visuomenėje priimtinomis taisyklėmis ir pagrįstai skyrė bausmę - areÅ¡tÄ . Ä®vertinus padarytos veikos pavojingumÄ , aplinkybes, kaltės formÄ , nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegijos manymu, paskirtoji bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, teisinga ir tinkama realizuoti LR BK 41 straipsnyje nurodytus bausmės tikslus.

Kadangi LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, teismas pagrįstai bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu skirtÄ bausmę ir bausmę, skirtÄ ankstesniu Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-03 nuosprendžiu (laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams nuteisus pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį), taikė bausmių apėmimo principÄ , didesne bausme apėmė Å¡velnesnę, nes veikos skiriasi pagal savo pavojingumÄ ir skyrė subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį keisti apeliacinio skundo motyvais. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

                                                               n

u t a r ė :

          Nuteistojo

R. A. apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ .

          Â

Kolegijos

pirmininkė teisėja                                                         Â

Danguolė Šiugždinytė

Teisėjai                                                           Â

                               Valdas Vitunskas

                                                                                                              Â

Gytis Večerskas