1bed4b6f-8254-4bfa-973d-22ba82a8e080 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I1-1270-541/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03733-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. (V.) G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡oma priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (buvęs LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 6 180 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. sausio 29 (b. l. 1–21). Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas buvo suimtas ir LukiÅ¡kių TI-K kalintas ankÅ¡tomis sÄ lygomis, kadangi kamerose buvo kalinama po du asmenis.

Kamerose buvo tik dvi kėdės, lovos ir kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė, kurie užėmė didžiÄ jÄ dalį kameros ploto. Nurodytos sÄ lygos trukdė ramiai pailsėti, iÅ¡simiegoti. PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas sveikas žmogus, buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, nes beveik nebuvo laisvos vietos judėti. Kameroje Nr. 145 gultas buvo įrengtas taip, kad pareiÅ¡kėjas jame sėdėdavo susirietęs. Tarp gulto ir stalo nebuvo minimalaus atstumo. Dėl ploto stokos pareiÅ¡kėjas teigia patyręs 1 920 Eur neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad privatumas naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas. Sanitarinis mazgas nebuvo pilnai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, dėl ko pastoviai iÅ¡ tualeto sklido blogas kvapas, nuo kurio pareiÅ¡kėjÄ dažnai pykindavo, dėl blogo kvapo buvo neįmanoma valgyti. Sanitariniame mazge nebuvo atskiros oro Å¡alinimo sistemos, tad dėl nemalonių kvapų kitų kalinių atžvilgiu tekdavo patirti stresÄ . Sanitariniame mazge nebuvo reikmenų spintelės. Dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo pareiÅ¡kėjas patyrė orumo pažeminimÄ , gilius psichologinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , jautė diskomfortÄ .

PareiÅ¡kėjas pažeminimÄ taip pat jautė, kai jam naudojantis tualetu kameros duris atidarydavo pareigÅ«nė. Dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu pareiÅ¡kėjas teigia patyręs 1 200 Eur neturtinę žalÄ . PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K kaliniams kamerose nebuvo užtikrinta galimybė tinkamai pasinaudoti signalizacijos mygtuku iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ . KiekvienÄ kartÄ po skambučio įjungimo teko ilgai laukti, dažniausiai pareigÅ«nas neprieidavo arba prieidavo po 1, 2 ar 3 valandų.

VisÄ tÄ laikÄ signalizacijos mygtukas labai erzinančiai cypdavo. Dažnai bÅ«davo, kad signalizacijos mygtukas iÅ¡vis neveikia, todėl tekdavo daužyti duris. Po iÅ¡simaudymo duÅ¡e irgi tekdavo daužyti į duris ir laukti iki 15 minučių. Dėl nurodytų priežasčių kalinių saugumas pavojaus (grėsmės sveikatai, smurto) atveju nebÅ«davo užtikrinamas. Be to, buvo atvejų, kai pareigÅ«nai dėl beldimo į kameros duris tyčiojosi. Dėl netinkamo signalizacijos mygtuko veikimo pareiÅ¡kėjas teigia patyręs 640 Eur neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, nors vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore praktika, pareiÅ¡kėjo teigimu, prieÅ¡tarauja CPT iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke. Be to, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normų reikalavimų, kadangi juose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, dėl ko kiemeliuose nuolat buvo Å¡iukÅ¡lių, sienos nuo pelėsio ir grybelio pažaliavusios.

Kiemeliai nebuvo periodiÅ¡kai valomi, žiemos metu buvo sniegas arba ledas, nebuvo pabarstyta smėliu, dėl ko buvo slidu. Taip pat sienose ir kanalizacijoje buvo asbesto, kuris kėlė rimtÄ pavojų pareiÅ¡kėjo sveikatai, jÄ Å¾alojo. Dėl per trumpos pasivaikščiojimo trukmės ir pasivaikščiojimų kiemelių bÅ«klės pareiÅ¡kėjas teigia patyręs 640 Eur neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad kamerose nebuvo ventiliacijos, kameros vėdinamos tik pro langus, kamerose trÅ«ko Å¡viežio oro, oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų, puvo čiužiniai, veisėsi parazitai.

Å viežio oro srautÄ ribojo ant langų uždėtos grotos. Dėl kamerose buvusios drėgmės rÅ«dijo metalinės lovos. LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas tinkamas apÅ¡vietimas. NatÅ«rali Å¡viesa į patalpÄ labai silpnai patenka ir jų visai neapÅ¡viečia. Lango apÅ¡vietimas nepakankamas, kadangi, kaip minėtÄ , jį uždengė grotos. Kamerose buvo įrengto elektrinio apÅ¡vietimo (lempų) skleidžiama Å¡viesa buvo stipri, nuo jos skaudėjo akis ir galvÄ . Dėl netinkamo kamerų vėdinimo ir apÅ¡vietimo pareiÅ¡kėjas teigia patyręs 640 Eur neturtinę žalÄ .

Pasak pareiÅ¡kėjo, LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrinama pakankama temperatÅ«ra, žiemÄ nebuvo tinkamai Å¡ildoma, radiatorius buvo vos Å¡iltas, temperatÅ«ra buvo nuo 10 iki 14 laipsnių Celsijaus. Pataisos įstaigos administracija užsikloti duodavo plonus vasarinius užklotus. Nors kameros buvo po remonto, tačiau sienos ir lubos pasidengusios pelėsiais, grybeliu dažai nuo sienų buvo atsilupę. Dėl Å¡ių sÄ lygų pareiÅ¡kėjui nuolat pasireikÅ¡davo galvos ir gerklės skausmas. Dėl Å¡ių sÄ lygų pareiÅ¡kėjas teigia patyręs 500 Eur neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjo teigimu, maistas nebuvo kaloringas ir skanus. Dienos maisto vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, nors pareiÅ¡kėjo Å«gis – 186 cm, svoris – 80 kg, pareiÅ¡kėjas kasdien sportavo. Dienos maisto norma buvo deficitinė, pareiÅ¡kėjui trÅ«ko apie 798 kcal. Maistas bÅ«davo paduodamas pro duris į kamerÄ , nebuvo sveriamas, todėl dažnai neatitiko nustatyto kiekio. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis nuo 2000 m. serga (duomenys neskelbtini), todėl jam turėjo bÅ«ti paskirtas dietinis maitinimas.

Nors pareiÅ¡kėjas kreipėsi į vyr. gydytojÄ , tačiau dietinio maitinimo negavo. Kadangi pareiÅ¡kėjas daug ko negalėjo valgyti, pastoviai likdavo alkanas. Be to, maistas, kol jį iÅ¡dalindavo visoms kameroms, atÅ¡aldavo, o sÄ lygų eiti į valgyklÄ nebuvo. Ne kartÄ maistas buvo dalinamas be higieninių pirÅ¡tinių, semiant kompotÄ bÅ«davo panardinami pirÅ¡tai. Dėl netinkamo maitinimo pareiÅ¡kėjas teigia patyręs 640 Eur neturtinę žalÄ . Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 44–52).

PaaiÅ¡kina, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio priežiÅ«ros posto. PareigÅ«nas, vadovaudamasis teisės aktais, nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Teisės aktuose nėra numatyta, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Pataisos įstaigos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji privalo administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkyti kameras, kuriose gyvena: valyti kamerų sienų, grindų, langų, durų (iš kameros pusės), sanitarinių įrenginių paviršius drėgnuoju būdu bei dezinfekuoti sanitarinius įrenginius.

Ä® visas gyvenamÄ sias kameras (iÅ¡skyrus Nr. 104-125 kurias tvarko nuteistieji, LukiÅ¡kių TI-K atliekantys Å«kio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) yra iÅ¡duotos Å¡varios ir tvarkingos valymo priemonės: Å¡epetys grindims, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, Å¡luostė. Per mėnesį iÅ¡duodama 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir 100 g kalcinuotos sodos sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimui. Ä® kameras taip pat iÅ¡duodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius pavirÅ¡ius.

Atsakovės atstovas pažymi, kad į LukiÅ¡kių TI-K gyvenamÄ sias kameras indų plovimo, kameros valymo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonės iÅ¡duodamos du kartus per mėnesį, t. y. mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje. Tačiau gavus suimtųjų ir nuteistųjų praÅ¡ymus, kad gyvenamosiose kamerose trÅ«ksta indų plovimo, kameros valymo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonių, trÅ«kstamos priemonės nedelsiant atneÅ¡amos. PaaiÅ¡kina, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.

Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Pažymi, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx. Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema, visose kameros yra centrinio šildomo įranga.

Å ildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatÅ«ra. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K buvo atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Kamerose esantys langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. Kamerose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Dėl signalizacijos mygtukų atsakovės atstovas paaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡kviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ . Tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai gadina Å¡iÄ signalizacijÄ . Dėl pasivaikščiojimų atsakovės atstovas pažymėjo, kad atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumÄ , suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas.

Pasivaikščiojimas gryname ore, yra nuteistųjų teisė bet ne pareiga. Remiantis Higienos normos HN 76:2010 18.4 punktu, laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka - laistomi. Dėl maitinimo atsakovės atstovas nurodo, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis teisės aktais. Valgiaraščius parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.

Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. IÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. PagamintÄ maistÄ tikrina LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo bÅ«du. Patikrinimo rezultatai įraÅ¡omi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalÄ . Be Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo iÅ¡duoti maistÄ yra draudžiama.

Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. Maistas yra gaminamas griežtai laikantis valgiaraÅ¡tyje nustatytų patiekalų receptÅ«ros ir patiekalų technologinių apraÅ¡ymų. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tÅ«ris atitinka reikalingÄ svorį. Visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos. Atsakingi LukiÅ¡kių TI-K asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę. Pagamintas maistas yra iÅ¡duodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų.

Maistas, skirtas dalinimui, yra laikomas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Termosai, kuriose yra laikomas paruoštas maistas, yra atidaromi tik tada, kai yra dalinamas maistas nuteistiesiems ir suimtiesiems, todėl maistas visada yra paduodamas šiltas. Maisto dalintojams (nuteistiesiems, paliktiems Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus) išduodamos baltos kepurės ir striukės, ir tai griežtai kontroliuojama. Visų maisto dalintojų sveikatos būklė yra patikrinta. Visi maisto dalintojai yra sveiki, privalo pastoviai rūpintis asmens higiena, rankos turi būti visada švarios, išplautos.

Dėl neturtinės žalos atsakovės atstovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituoja tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, kurios dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusiÄ neturtinÄ Å¾alÄ , tačiau nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

Be to, vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo. Pasak pareiÅ¡kėjo, žala kilo dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Vilniaus PN (buvę LukiÅ¡kių TI-K) laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. sausio 29 d. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).

Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad  Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina pirmiausiai iÅ¡ to, kad jis buvo laikytas neužtikrinant teisės aktuose numatyto minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui.

EŽTT praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m. daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ , ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m. daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trÅ«kumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija.

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ . Savo ruožtu vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymėtina, kad Å¡is įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ pateikė duomenis apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, Å¡ių kamerų plotÄ ir kartu su pareiÅ¡kėju kalintų asmenų skaičių (b. l. 44–52). IÅ¡ Å¡ių atsakovės atstovo pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. rugsėjo 26 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI - K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 124, kurios plotas – 7,31 m2 ir joje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. rugsėjo 27 d. pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 194, kurios plotas – 7,94 m2, kurioje buvo kalinami du asmenys; nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. spalio 26 d. kameroje Nr. 194 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. spalio 27 d. kameroje Nr. 194 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2018 m. spalio 28 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d. kameroje Nr. 194 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. lapkričio 6 d. pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 131, kurios plotas – 7,94 m2, kurioje buvo kalinami du asmenys; nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. kameroje Nr. 131 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. lapkričio 15 d. kameroje Nr. 131 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d. kameroje Nr. 131 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. lapkričio 23 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 155, kurios plotas – 7,94 m2, kurioje buvo kalinami du asmenys; nuo 2018 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. kameroje Nr. 155 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. gruodžio 13 d. kameroje Nr. 155 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. sausio 6 d. kameroje Nr. 155 buvo kalinami du asmenys; 2019 m. sausio 7 d. kameroje Nr. 155 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 21 d. kameroje Nr. 155 buvo kalinami du asmenys; 2019 m. sausio 22 d. pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 144, kurios plotas – 7,94 m2 ir kurioje buvo kalinami du asmenys; 2019 m. sausio 23 d. pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 272, kurios plotas – 7,75 m2, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 2019 m. sausio 24 d. kameroje Nr. 272 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 2019 m. sausio 25 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 322, kurios plotas – 7,77 m2 buvo kalinami du asmenys; nuo 2019 m. sausio 26 d. iki 2019 m. sausio 27 d. kameroje Nr. 322 buvo kalinami du asmenys ;2019 m. sausio 28 d. kameroje Nr. 322 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 2019 m. sausio 29 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pagal nacionalinės teisės reikalavimus bÅ«tų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas bÅ«tų mažesnis nei 3,6 m2. PareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pagal Konvencijos reikalavimus bÅ«tų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas bÅ«tų mažesnis nei 3 m2, neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto, t. y. 0,56 m2.

IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K kamerose atitiko nacionalinės teisės ir Konvencijos reikalavimus. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina ir iÅ¡ to, kad LukiÅ¡kių TI-K sanitariniai mazgai nebuvo atitverti nuo likusio kameros ploto, dėl ko buvo pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis tualetu tiek pareigÅ«nų, tarp kurių buvo ir moterų, tiek kartu kameroje buvusio asmens atžvilgiu.

Sanitariniame mazge nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, dėl ko teko kęsti nemalonius kvapus. Sanitariniame mazge nebuvo spintelės reikmenims. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys.

Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Šių taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ . Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (2009 m. kovo 12 d. sprendimas byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Atsakovės atstovas nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, sanitarinių mazgų patalpos nebuvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Šiuo atveju atsakovės atstovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu buvo užtikrinta, nepaisant to fakto, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko formalius teisės aktų reikalavimus.

Vadovaudamasis minėta teismų praktika, įvertinęs bylos medžiagÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju sanitarinio mazgo atitvėrimas iÅ¡ dalies neužtikrino pareiÅ¡kėjo teisės į minimalų privatumÄ naudojantis tualetu ir pažeidė jo orumÄ . Vilniaus PN nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginių, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiÅ¡kai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ neužtikrinimas tiek kameroje kartų buvusio asmens, tiek pareigÅ«nų atžvilgiu blogino jo kalinimo sÄ lygas visÄ ginčo laikotarpį, t. y. 126 dienas.

Antra vertus, pažymėtina, kad, kaip byloje nustatyta, dalį laiko pareiškėjas kamerose praleido vienas, todėl šiomis dienomis jo teisių pažeidimas nebuvo toks intensyvus. Dėl skunde nurodomų kitų pažeidimų, susijusių su atskiros oro šalinimo sistemos sanitarinio mazgo patalpoje įrengimo, pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime pažymėjo, jog kameros vėdinamos per langus natūraliu būdu, langai vėdinimui yra pritaikyti. Teismas šiais atsakovės atstovo argumentais pagrindo abejoti neturi, be to, šių aplinkybių neneigia ir pareiškėjas, todėl šie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose neveikė ventiliacija, dėl ko kamerose buvo drėgna, kamerose netinkamai įrengtas dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas, Å¡viesa buvo labai stipri, nuo jos skaudėjo akis ir galvÄ . NatÅ«rali Å¡viesa labai silpnai pateko į kameras ir jų neapÅ¡vietė, nes langÄ dengė grotos. ŽiemÄ neužtikrinamas tinkamas Å¡ilumos kiekis, temperatÅ«ra žiemos laikotarpiu svyravo nuo 10 iki 14 laipsnių Celsijaus. Dėl Å¡ių sÄ lygų pareiÅ¡kėjui nuolat pasireikÅ¡davo galvos ir gerklės skausmas.

Taisyklių 14.1 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ , lango angoje įstatomos metalinės grotos ir lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. PareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimÄ atitinka nurodytų teisės aktų reikalavimus, todėl Å¡iuo aspektu Vilniaus PN neteisėti veiksmai nenustatyti. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areÅ¡tinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015). HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taisyklių 14.10 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti natūralus arba mechaninis vėdinimas. HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Kaip minėta aukščiau, Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad kamerose esantys langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos per langus natūraliu būdu. Atsakovės atstovas taip- pat nurodė, kad oro temperatūra ir apšvietimas kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema, šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.

Atsakovės atstovo teigimu, asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Teismas pažymi, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyrius pagal pateiktus suimtųjų ir nuteistųjų skundus periodiÅ¡kai atlieka operatyviÄ valstybinės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu yra patikrinama, ar kameros atitinka higienos normas, Vilniaus PN operatyviai Å¡alina nustatytus higienos normų trÅ«kumus (b. l. 56–75), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Vilniaus PN Å¡iuo aspektu neužtikrinimo pareiÅ¡kėjo kaip nuteistojo teisių į tinkamas kalinimo sÄ lygas.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Taigi, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjui ar kitiems asmenims ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl laikymo sÄ lygų Vilniaus PN kamerose atsakovės atstovas ir negali pateikti duomenų, paneigiančių visas pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes.

Be to, Vilniaus PN nežinodami apie pareiÅ¡kėjo patiriamus nepatogumus, negalėjo jų ir paÅ¡alinti. PareiÅ¡kėjas skundo teiginių apie galvos ir gerklės skausmÄ niekuo nepagrindžia. Byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas dėl galvos ar gerklės skausmo bÅ«tų kreipęsis į gydytojus, nėra. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K nėra užtikrinamas maisto kiekis ir kokybė, maistas buvo neskanus ir patiekiamas netinkamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, ir kiek įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, - pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai.

Taip pat jie turi teisę nustatyta tvarka įsigyti maisto produktų iÅ¡ vietinės parduotuvės. Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintose Fiziologinės mitybos normose asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parÄ sudaro 2 298 kcal. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus. Skunde pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kokie galimai netinkami maisto produktai jam buvo pateikiami ir kokių maisto produktų jam trÅ«ko. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų dėl netinkamos maisto kokybės ir/ar kiekio kreipęsis su skundais ar praÅ¡ymais į Vilniaus PN administracijÄ . O subjektyvus maisto skonio suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad jam nuo 2000 m. yra nustatytas (duomenys neskelbtini) ir kad jam pasikreipus į gydytojÄ dėl specialaus maitinimo dėl nurodyto susirgimo skyrimo, toks maitinimas pareiÅ¡kėjui paskirtas nebuvo. PareiÅ¡kėjas Å¡ių savo teiginių jokiais įrodymais nepagrindžia. Å ių pareiÅ¡kėjo teiginių taip pat nepagrindžia ir byloje esantys medicininiai dokumentai (b. l. 31–39). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji LukiÅ¡kių TI-K maitinami vadovaujantis teisės aktais, valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

IÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. PagamintÄ maistÄ tikrina LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo bÅ«du. Patikrinimo rezultatai įraÅ¡omi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalÄ . Be Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo iÅ¡duoti maistÄ yra draudžiama.

Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. Maistas yra gaminamas griežtai laikantis valgiaraÅ¡tyje nustatytų patiekalų receptÅ«ros ir patiekalų technologinių apraÅ¡ymų. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tÅ«ris atitinka reikalingÄ svorį. Visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos. Atsakingi LukiÅ¡kių TI-K asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę. Pagamintas maistas yra iÅ¡duodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų.

Maistas, skirtas dalinimui, yra laikomas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Termosai, kuriose yra laikomas paruoštas maistas, yra atidaromi tik tada, kai yra dalinamas maistas nuteistiesiems ir suimtiesiems, todėl maistas visada yra paduodamas šiltas. Maisto dalintojams (nuteistiesiems, paliktiems Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus) išduodamos baltos kepurės ir striukės, ir tai griežtai kontroliuojama. Visų maisto dalintojų sveikatos būklė yra patikrinta. Teismas šiais atsakovės atstovo pateiktais paaiškinimais neturi pagrindo abejoti.

Be to, teismas pažymi, kad BVK 92 straipsnis reglamentuoja, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų. Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as yra patvirtintas Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (Vidaus tvarkos taisyklių 18 priedas). PareiÅ¡kėjas neginčija, kad galėjo leidžiamų maisto produktų įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje, todėl, pagal bylos duomenis, teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad Vilniaus PN bÅ«tų pažeidę galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius nuteistųjų aprÅ«pinimÄ maistu ir organizuojant jų maitinimÄ . Todėl pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybės dėl maisto kiekio, kokybės, jo temperatÅ«ros, nehigieniÅ¡ko patiekimo nelaikytinos pagrindu atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kaliniams kamerose nebuvo užtikrinta galimybė tinkamai pasinaudoti signalizacijos mygtuku iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ . Taisyklių 14.4 punkte numatyta, kad kamerose turi bÅ«ti įrengtas aliarminis iÅ¡kvietimas. Atsakovės atstovas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡kviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ , tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai gadina Å¡iÄ signalizacijÄ .

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo Vilniaus PN metu vertė pasinaudoti pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtuku, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas dėl to bÅ«tų kreipęsis į Vilniaus PN administracijÄ . O pareiÅ¡kėjo teiginiai apie besityčiojančius pareigÅ«nus yra abstraktÅ«s ir nepagrįsti įrodymais (pvz., neaiÅ¡ku, kokie pareigÅ«nai (vardai, pavardės) ir kada iÅ¡ jo tyčiojosi). Juolab, kad atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pataisos įstaigos pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d.

įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nusiskundimai Å¡iuo aspektu yra abstraktÅ«s, nepagrįsti jokiais juos patvirtinančiais įrodymais, todėl teismas Å¡iuos pareiÅ¡kėjo nusiskundimus atmeta kaip nepagrįstus. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ to, jog į pasivaikščiojimo kiemelį buvo iÅ¡vedamas tik vienai valandai.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. PareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti argumentai patvirtina, kad teisė kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore jam buvo užtikrinta. Be to, teismas nurodo, kad Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) savo Antrosios bendrosios ataskaitos 47 punkte nurodė manantis, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (žr.

IÅ¡traukÄ iÅ¡ Antrosios bendrosios ataskaitos, paskelbta 1992 m. Pataisos įstaigos (CPT/Inf (92)3-part2). ). Taigi, minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke. Be to, LVAT praktikoje nurodoma, kad tiek Europos kalėjimų taisyklės, tiek Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pozicija yra valstybėms narėms skirtos rekomendacijos dėl minimalių standartų, taikytinų laisvės atėmimo vietose. Valstybės raginamos remtis jais taikydamos savo įstatymus ir strategijas bei užtikrinti plačiÄ jų sklaidÄ teisminėms institucijoms, įkalinimo įstaigų darbuotojams bei asmenims, kuriems atimta laisvė (žr., pvz., dėl Europos kalėjimų taisyklių EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimo byloje Tomas Varnas prieÅ¡ LietuvÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 42615/06), 73 p.). Taigi, Å¡ie dokumentai iÅ¡ esmės yra rekomendacinio pobÅ«džio, nėra teisiÅ¡kai privalomi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-651-261/2017, 2017 m. vasario 21 d. administracinėje byloje Nr. A-552-261/2017 ir kitos). Todėl nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad pareiÅ¡kėjas turėjo teisę kasdien pasivaikščioti 8 val. gryname ore. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo teisė į pasivaikščiojimÄ buvo užtikrinta tinkamai.

Pareiškėjo teigimu, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normų reikalavimų, nebuvo šiukšlių kibirėlių, dėl ko juose būdavo šiukšlių, pasnigus ar esant ledui nebuvo barstomas smėlis. Taisyklių 21 punkte nustatyta, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės režiminėje teritorijoje įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis suimtiesiems lydėti.

Taisyklių 22 punkte nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių.

Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi bÅ«ti įrengta atmosferos kritulių vandens Å¡alinimo sistema. Atitinkamai, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktÄ , pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, suimtieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas tik pateikė savo teiginius apie pasivaikščiojimo kiemelių neatitikimÄ higienos normų reikalavimams, netinkamÄ jų įrengimÄ , juose buvusias Å¡iukÅ¡les ir kt., tačiau visiÅ¡kai nepagrindžia ir nedetalizuoja Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė. PareiÅ¡kėjas nenurodė kokios pasekmės jam kilo dėl to, kad nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių.

Pareiškėjas neteikė skundų Vilniaus PN administracijai dėl netinkamo pasivaikščiojimų kiemelių įrengimo ar netinkamos jų būklės, o skunde nenurodo konkrečių kiemelių numerių ir datų, kada jie nebuvo išvalyti ir juose buvo prišiukšlinta, arba, kai jie nebuvo barstomi smėliu. Kartu pastebėtina, kad teisės aktai nenumato šiukšlių dėžių įrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose, todėl pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemelių netinkamo įrengimo ir neatitikimo higienos normų reikalavimams atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad sienose ir kanalizacijoje buvo asbestas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 3.1. punktÄ , nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio Å¡iferio lakÅ¡tus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), nuo 2002 m. sausio 1 d. naudoti asbestcemenčio Å¡iferio lakÅ¡tai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. Pažymėtina, kad asbestÄ uždrausta naudoti naujai statomuose objektuose, tuo tarpu seniau pastatytuose objektuose panaudotas asbestas savaime nesuponuoja Vilniaus PN neteisėtų veiksmų.  PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad dėl asbesto keliamos žalos jis bÅ«tų kreipęsis į Vilniaus PN administracijÄ ar kitas institucijas, kurios bÅ«tų vertinusios asbesto keliamÄ pavojų pareiÅ¡kėjo sveikatai.

Byloje nėra objektyvių duomenų ir pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių argumentų dėl asbesto poveikio pareiÅ¡kėjo sveikatai, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas dėl to, jog visÄ ginčo laikotarpį jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, patyrė nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Ä®vertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, tai yra, pažeidimo trukmę, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į naujausiÄ LVAT praktikÄ (žr. pvz.: 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1831-525/2019, 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4143-629/2019, 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje A-2299-525/2019, 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2261-502/2019, 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2233-442/2019, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-68-438/2020), teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui priteistina 200 Eur suma dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais mazgais yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl praÅ¡oma 1 200 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. (V.) G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti pareiÅ¡kėjui V. (V.) G. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 200 Eur (du Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Jolanta Vėgelienė