1bec2f99-964f-404c-ae13-e487392c9981 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-121-453/2019 Teisminio proceso Nr. 1-04-6-0000-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.2.14.6.2.1; 1.2.17.12.1; 1.2.28.5.1; 2.4.6.3.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko) ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei-Lisauskienei, nuteistajam Ž.

V. ir jo gynėjui Robertui Skėriui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž. V. gynėjo advokato Roberto Skėrio apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalyje ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 200 MGL (7532 Eur) bauda. Ž.

V. paskirtÄ baudÄ Ä¯pareigotas sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bankrutuojančios UAB „E.“ 9970 Eur civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Ž. V. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d., bÅ«damas UAB „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2007 m. rugpjūčio 31 d., adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir bÅ«damas materialiai atsakingas už jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį turtÄ â€“ pinigines lėšas, buvusias UAB „E.“ banko sÄ skaitoje, žinodamas, kad 2017 m. spalio 6 d.

įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „E.“, neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ :

3) draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ ...“, tyčia, turėdamas tikslÄ pasisavinti bankrutuojančios UAB „E.“ turtÄ , 2017 m. spalio 13 d. Klaipėdoje iÅ¡ bankrutuojančios UAB „E.“ atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. LV90RTMB0000645806615, esančios JSC „Rietumu Banka“, pervedė į savo sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) , esančiÄ AB „Swedbank“, 9770 Eur.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 2. Nuteistojo Ž. V. gynėjas advokatas Robertas Skėrys apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – Ž. V. iÅ¡teisinti dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje padarymo arba perkvalifikuoti Ž. V. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯ BK 294 straipsnio 1 dalį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį. 2.1.

Gynėjas teigia, kad Ž. V. nepagrįstai buvo pripažintas kaltu, padaręs BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jo veiksmuose nesant visų Å¡ios nusikalstamos veikos (turto pasisavinimo) sudėties požymių. Norint padaryti iÅ¡vadÄ apie nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ veikos pobÅ«dį, bÅ«tina kaltininko veikoje nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį, tai yra faktÄ , kad asmens poelgiui yra bÅ«dingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję ir iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. 2.2. Gynėjas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstydamas pirmosios instancijos teismo konstatuotas Ž.

V. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes teigia, kad nesutinka su baudžiamojoje byloje pateiktu veikos kvalifikavimu, nes pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. 2.3. Skunde gynėjas analizuodamas BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl BK 183 straipsnio suformuotÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-234-942/2015, Nr. 2K-154-976/2017 ir kt.) nurodo, kad ne kiekvienu atveju, kai padaryta veika formaliai atitinka turto pasisavinimo, nustatyto BK 183 straipsnyje sudėties požymius, pripažįstama nusikalstama.

Veika turi ne tik formaliai atitikti baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo sudėties požymius, bet ir bÅ«ti pavojinga. Kiekvienu atveju turi bÅ«ti įvertinama, ar veikos pavojingumas yra pakankamas veikÄ pripažinti nusikalstama, ar ji pagal savo pavojingumÄ laikytina mažiau pavojingu teisės pažeidimu (administraciniu, drausminiu nusižengimu, civiliniu deliktu). KiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). 2.4.

Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla, visų pirma suprantama kaip Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.86 – 2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas, todėl taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę už netinkamÄ bendrovės turto panaudojimÄ , svarbu įsitikinti, jog bendrovės vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas. Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ konstatavo, kad įmonės vadovo veiksmai, sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami virÅ¡ijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi bÅ«ti laikomi baudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukiančiais veiksmais.

Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali bÅ«ti konstatuojamas tik tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavaliÅ¡kai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iÅ¡ esmės trukdantį, ekonomiÅ¡kai nepagrįstÄ , nelogiÅ¡kÄ sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-518/2014 ir kt.). Tokiais atvejais bÅ«tina įsitikinti ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančiÄ informacijÄ , bet objektyvių aplinkybių visumÄ , iÅ¡ kurios galima spręsti, jog įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymo įmonės vadovui pagrįstumo klausimÄ , atsižvelgtina ir į tai, ar prieÅ¡ingas teisei elgesys esmingai apsunkino galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, Nr. 2K-297-222/2016, Nr. 2K-458-942/2016 ir kt.) ar bendrovė buvo moki, ar ji turėjo skolų, kitų įsipareigojimų, kurių bÅ«tent dėl kaltininko veiksmų nepajėgė įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2014). 2.5.

Nagrinėjamuoju atveju Ž. V. veiksmai iÅ¡ pirmo žvilgsnio atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju, įvertinus tiek UAB „E.“ finansinius pajėgumus, tiek Ž. V. nagrinėjamų veiksmų padarinius, gynėjo teigimu, negalima sutikti, kad nuteistojo veiksmai buvo pavojingi baudžiamosios atsakomybės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį prasme. 2.6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „E.“ turtÄ (įskaitant ir pinigines lėšas) Ž.

V. valdė kaip vienasmenis juridinio asmens valdymo organas – direktorius, turėdamas šį įmonės turtÄ savo žinioje ir turėdamas teisę juo disponuoti. Taip pat byloje nustatyta, kad Ž. V. bÅ«damas UAB „E.“ direktoriumi ir iki 2016 m. vieninteliu akcininku dėl sudėtingos įmonės finansinės padėties neiÅ¡simokėdavo sau atlyginimo, pats nuolat finansuodavo įmonę iÅ¡ savo asmeninių lėšų, dėl ko bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo momentu, Ž. V. buvo pirmosios eilės UAB „E.“ kreditoriumi.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi UAB „E.“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ ir paskyrus bendrovės bankroto administratoriumi J. V. , Å¡is po teismo nutarties įsiteisėjimo – 2017 m. spalio 6 d. perėmęs UAB „E.“ dokumentus ir įvertinęs bendrovės avansinę apyskaitÄ , iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ buhalterinės programos, atitinkamai nustatė, kad bendrovė tikrai yra skolinga direktoriui Ž. V. . Bankroto administratorius nustatė ir buvo Ž. V. informuotas, kad tarp bendrovės ir Ž.

V. buvo atlikti trys bendrovės skolos Ž. V. sumažinimo sandoriai: 2017 m. kovo 22 d. skolos sumažinimas 1372,17 Eur suma, 2017 m. kovo 31 d. skolos sumažinimas 850 Eur suma bei 2017 m. spalio 13 d. skolos sumažinimas 9770 Eur suma. Taigi baudžiamojoje byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2017 m. spalio 13 d. bendrovė grÄ Å¾ino pirmosios eilės kreditoriui – Ž. V. iÅ¡ viso 11992,17 Eur skolos dalį. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad iÅ¡siaiÅ¡kinęs faktines aplinkybes dėl bendrovės skolos sumažinimo ir piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo Ž.

V. , bankroto administratorius bendradarbiavo su nuteistuoju, tarp Å¡alių vyko derybos dėl piniginių lėšų įmonei grÄ Å¾inimo, tačiau Å¡alims nepavyko susitarti taikiai, nes Ž. V. negalėjo įgyvendinti administratoriaus reikalavimų grÄ Å¾inti visÄ pinigų sumÄ per administratoriaus nustatytÄ terminÄ . Po to UAB „E.“ bankroto administratorius kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus su ieÅ¡kiniu dėl skolos sumažinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Å io bankroto administratoriaus pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindu 2017 m. gruodžio 14 d. buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-1691-637/2018 bei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – Ž. V. turtui ir piniginėms lėšoms. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Ž. V. supratęs, jog jis pažeidė eiliÅ¡kumÄ dėl atsiskaitymo su kreditoriais, neginčijo skolos fakto, neteikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, nevilkino civilinės bylos ir teismo sprendimo įsiteisėjimo, be to, grÄ Å¾ino dalį jam iÅ¡mokėtos bendrovės skolos.

Tačiau UAB „E.“ bankroto administratorius, gavęs Ž. V. turto areÅ¡to aktÄ ir supratęs, kad visiÅ¡kas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas gali užtrukti ilgesnį laikÄ , nusprendė inicijuoti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Gynėjo teigimu, tokiu atveju jeigu Ž. V. bÅ«tų pasiekęs susitarimÄ su bankroto administratoriumi dėl piniginių lėšų grÄ Å¾inimo ir bÅ«tų turėjęs finansinių iÅ¡teklių grÄ Å¾inti pinigines lėšas bendrovei, kurias sau iÅ¡simokėjo kaip neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, UAB „E.“ bankroto administratorius nebÅ«tų kreipęsis su pareiÅ¡kimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir nuteistojo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas net nebÅ«tų buvęs pradėtas.

Gynėjo teigimu, tiek prieÅ¡ pradedant ikiteisminį tyrimÄ , tiek priimant skundžiamÄ nuosprendį, turėjo bÅ«ti įvertinta, kad nuteistojo veiksmuose iÅ¡simokant sau pinigines lėšas, nebuvo jokios apgaulės ar sukčiavimo požymių. Tai reiÅ¡kia, jog dėl nuteistojo padarytos veikos iÅ¡kilo civilinis ginčas, nes buvęs įmonės vadovas Ž. V. įmonės piniginių lėšų nepasisavino, o tiesiog pažeisdamas atsiskaitymo su kreditoriais mokėjimo eilės tvarkÄ , bendrovei esant nemokiai, suteikė prioritetÄ iÅ¡imtinai tik vienam pirmosios eilės kreditoriui, tai yra sau.

Å iÄ faktinę aplinkybę patvirtina ir paties Ž. V. duoti parodymai, kad po piniginių lėšų pervedimo iÅ¡ įmonės į savo asmeninę banko sÄ skaitÄ , jis vėliau po pokalbio su bankroto administratoriumi suprato, jog tokiu bÅ«du nesilaikė įstatyme nustatytos skolos grÄ Å¾inimo kreditoriams nustatytos eilės. 2.7. Gynėjo teigimu, UAB „E.“ turtines teises buvo galima apginti civilinio proceso tvarka. UAB „E.“ bankroto administratorius šį teisių gynimo bÅ«dÄ sėkmingai įgyvendino, nes 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1691-637/2018 visi tarp bendrovės ir Ž.

V. sudaryti skolos sumažinimo sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais ir pritaikius restitucijÄ iÅ¡ Ž. V. buvo priteista 11992,17 Eur žalos atlyginimo. Gynėjo teigimu, abejotina ar nagrinėjamu atveju buvo teisinis pagrindas kriminalizuoti nuteistojo veikÄ , dėl kurios apeliantas iÅ¡ anksto informavo UAB „E.“ bankroto administratorių. Juo labiau, kad ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys, esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012, Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-451/2014, Nr. 2K-518/2014 ir kt.). 2.8.

Gynėjas nurodo, kad nors Ž. V. veika formaliai ir atitiko BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju dėl pirmiau paminėtų ir aptartų aplinkybių, taip pat vadovaujantis protingumo principu, nuteistojo atlikti veiksmai negalėjo bÅ«ti pripažinti pavojinga veika, baudžiamųjų įstatymų požiÅ«riu ir užtraukti baudžiamosios atsakomybės. IeÅ¡kovui kvalifikavus teisinius santykius kaip civilinį ginÄÄ ir prisiteisus civilinėje byloje visÄ pinigų sumÄ , sprendimo vykdymo eigoje buvo nuspręsta dar kreiptis su pareiÅ¡kimu į prokuratÅ«rÄ dėl jau iÅ¡spręsto civilinio ginčo ir jį kvalifikuoti kaip nusikalstamÄ veikÄ .

Be to, iÅ¡keltoje baudžiamojoje byloje dar kartÄ buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys visai jau priteistai pinigų sumai, tai parodo bankroto administratoriaus piktnaudžiavimÄ . Tokia praktika kai sprendžiant civilinius teisinius santykius taikomos baudžiamosios teisės normos, remiantis tiek konstitucine, tiek kasacine jurisprudencija yra negalima. 2.9. Gynėjas nurodo, kad kvalifikuojant bendrovės vadovo veikÄ kaip turto pasisavinimÄ , reikia įvertinti, ar neteisėtai disponuojant bendrovės turtu ar jį paimant, bendrovei buvo padaryta turtinė žala.

Å i žala turi bÅ«ti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-P-95/2012 ir kt.). 2.10. Turto pasisavinimo esmė yra tai, kad kaltininkas veikdamas tiesiogine tyčia jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, tai yra ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalÄ turto savininkui.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina tai, kad Ž. V. buvusį jo žinioje UAB „E.“ turtÄ (pinigines lėšas) neteisėtai, pažeisdamas civilinio kodekso nuostatas, iÅ¡simokėjo sau kaip bendrovės skolÄ darbuotojui ir atskaitingam asmeniui, tai yra pervedė pinigines lėšas iÅ¡ įmonės sÄ skaitos į savo asmeninę sÄ skaitÄ , turėdamas realiai egzistuojančiÄ ir bankroto byloje patvirtintÄ finansinį reikalavimÄ Ä¯ bendrovę. Taigi bendrovė, atstovaujama Ž.

V. , pervedė į jo asmeninę sÄ skaitÄ pinigines lėšas, ne neatlygintinai, o sumažindama bendrovės skolÄ pirmosios eilės kreditoriui, todėl realiai jokia turtinė žala UAB „E.“ nebuvo padaryta. Nėra pagrindo pripažinti, kad piniginių lėšų pervedimas, kaip įmonės skolos sumažinimas atskaitingam asmeniui ir pirmosios eilės kreditoriui Ž. V. buvo atliktas neatlygintiniai. Tokio piniginių lėšų pervedimo taip pat negalima laikyti bendrovei ekonomiÅ¡kai nenaudingu sandoriu.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad UAB „E.“ dėl įmonės vadovo tyčinių veiksmų bÅ«tų patyrusi bankrotÄ . PrieÅ¡ingai, iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog bÅ«damas direktoriumi ir vieninteliu akcininku Ž. V. pats nuolat finansuodavo įmonę, skolindavo jai pinigus ir esant nuolatiniam apyvartinių lėšų trÅ«kumui, neiÅ¡simokėdavo sau priklausančio darbo užmokesčio. Gynėjo teigimu, tokie Ž. V. inkriminuoti veiksmai neatitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių.

Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Ž. V. kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos neteisėto turto pasisavinimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-575/2010, Nr. 2K-213-2012, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-7- 84/2012). 2.11. Gynėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog Ž. V. atlikti veiksmai vis dėlto galėjo bÅ«ti laikomi pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiÅ«riu ir dėl to privalėjo bÅ«ti kriminalizuoti, tokiu atveju gynėjo teigimu Ž.

V. veika galėtų būti kvalifikuota nebent pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, nes Ž. V. atliktais veiksmais buvo pažeista įstatymais nustatyta bendrovės atsiskaitymo su kreditoriais mokėjimo eilės tvarka bei finansinių prievolių vykdymo po įmonės bankroto bylos iškėlimo tvarka.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies ir nuteistajam Ž. V. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 1 dalį. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistojo Ž. V. gynėjo advokato Roberto Skėrio apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies ir BK 208 straipsnio 1 dalies taikymo 5. Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nesutinkama su Ž.

V. nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, motyvuojant tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, neįvertino to, jog klausimas dėl skolos gražinimo bankrutuojančiai UAB „E.“ jau buvo iÅ¡spręstas civilinio proceso tvarka, tai yra Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu už akių (t. 2, b.l. 111–114). Pasak apelianto, nuteistojo veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos požymių, nes buvęs įmonės vadovas Ž. V. įmonės piniginių lėšų nepasisavino, o bendrovei esant nemokiai, pažeisdamas atsiskaitymo su kreditoriais mokėjimo eilės tvarkÄ , grÄ Å¾indamas bendrovės skolÄ , suteikė prioritetÄ iÅ¡imtinai tik vienam pirmosios eilės kreditoriui.

6. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Ž. V. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis pasisavino jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ , bankrutuojančiai UAB „E.“ priklausantį turtÄ â€“ 9 770 Eur.

7. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetinimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiÅ¡kiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas. Kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal BK 183 straipsnį, turi bÅ«ti nustatyti subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai, Å¡i nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai.

Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo (pvz. paimdamas jį iÅ¡ bendrovės kasos), nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita. 7.1. Pirmosios instancijos teisme Ž. V. parodė, kad už atliktus darbus į UAB „E.“ banko sÄ skaitÄ pervedus pinigus, jis juos, kaip darbo užmokestį, persivedė į savo banko sÄ skaitÄ . Jis neturėjo tikslo pasisavinti įmonės lėšas, jis tik persivedė jam priklausantį darbo užmokestį.

Nuo bankroto administratoriaus neslėpė pinigų pervedimo fakto, apie tai bankroto administratorių informavo tuo metu, kai jam atvežė bankrutuojančios įmonės dokumentus. Ä®monės sÄ skaita, iÅ¡ kurios jis persivedė sau pinigus, nebuvo areÅ¡tuota. Vėliau jis suprato, kad persivesdamas pinigus iÅ¡ įmonės sÄ skaitos į savo sÄ skaitÄ , pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eilės tvarkÄ (t. 1, b.l. 117–119). 7.2. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi UAB „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), iÅ¡kelta bankroto byla.

Nutartis įsiteisėjo 2017 m. spalio 6 d. Å ioje nutartyje teismas konstatavo, kad pateiktais duomenimis, 2017 m. rugpjūčio 10 d. UAB „E.“ turimi įsipareigojimai, virÅ¡ijo pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad minėta įmonė yra nemoki (t. 1, b.l. 9–12). Ž. V. ir jo atstovas advokatas I. B. dalyvavo Klaipėdos apygardos teisme 2017 m. rugsėjo 18 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „E.“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo (t. 1, b.l. 185–188).

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarties nuoraÅ¡as 2017 m. rugsėjo 26 d. buvo iÅ¡siųstas tiek Ž. V. , tiek jo atstovui advokatui I. B. (t. 1, b.l. 190). Taip pat iÅ¡ baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad 2017 m. spalio 6 d. Ž. V. bankrutuojančios UAB „E.“ bankroto administratorius J. V. įteikė įsakymÄ dėl bankrutuojančios UAB „E.“ dokumentų ir turto perdavimo bankroto administratoriui. Kaip matyti minėtas dokumentas Ž. V. buvo įteiktas asmeniÅ¡kai, nes Ž.

V. apie dokumento gavimÄ patvirtino savo paraÅ¡u (t. 1, b.l. 163). Taip pat iÅ¡ baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2017 m. spalio 9 d. Ž. V. bankrutuojančios UAB „E.“ bankroto administratorius J. V. įteikė raÅ¡tÄ dėl darbo sutarties nutraukimo. Minėtame raÅ¡te Ž. V. taip pat informuojamas, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi UAB „E.“ iÅ¡kelta bankroto byla. Minėtas dokumentas Ž. V. buvo įteiktas asmeniÅ¡kai, nes jis apie dokumento gavimÄ patvirtino savo paraÅ¡u (t. 1, b.l. 162).

Pirmosios instancijos teisme J. V. parodė, kad Ž. V. 2017 m. spalio 6 d. įteikė įsakymÄ dėl bankrutuojančios UAB „E.“ dokumentų ir turto perdavimo bankroto administratoriui, kurį Ž. V. pasirašė. J. V. taip pat parodė, kad Ž. V. turėjo teismo nutartį dėl UAB „E.“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Po bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovas negali atlikti jokių veiksmų, tačiau Ž. V. 2017 m. spalio 13 d., kai įmonei jau buvo iÅ¡kelta bankroto byla, iÅ¡ UAB „E.“ banko sÄ skaitos į savo banko sÄ skaitÄ persivedė 9770 Eur.

Minėtų pinigų įmonei Ž. V. negrÄ Å¾ino. Ž. V. apie tai, kad UAB „E.“ turi banko sÄ skaitÄ Latvijos Respublikos banke ir kad iÅ¡ Å¡ios banko sÄ skaitos į savo banko sÄ skaitÄ persivedė pinigus, pasakė telefonu po to kai jam atvežė UAB „E.“ dokumentus (t. 2, b.l. 131–133). Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Ž. V. dar iki 2017 m. spalio 13 d., kai iÅ¡ bankrutuojančios UAB „E.“ atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios JSC „Rietumu Banka“, į savo sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) , esančiÄ AB „Swedbank“ pervedė 9770 Eur, žinojo apie UAB „E.“ nemokumÄ ir bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , taip pat bÅ«damas UAB „E.“ vadovas neabejotinai žinojo apie finansinius įsipareigojimus įmonės kreditoriams.

Apie tai, kad Ž. V. pervesdamas įmonės pinigus į savo banko sÄ skaitÄ , žinojo apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , paskirtÄ bankroto administratorių ir kitus įmonės kreditorius, jis patvirtino apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b.l. 19). 7.3. IÅ¡ baudžiamojoje byloje pateiktų Ž. V. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ iÅ¡raÅ¡o ir UAB „E.“ sÄ skaitos (duomenys neskelbtini), esančios JSC „Rietumu Banka“ iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2017 m. spalio 13 d. iÅ¡ UAB „E.“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios JSC „Rietumu Banka“, į Ž.

V. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) , esančiÄ AB „Swedbank“, pervesta 9770 Eur (t. 1, b. l. 92–96, 128–140). Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „E.“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, patvirtintų pirmosios eilės kreditorių sÄ raÅ¡e tai pat yra ir Ž. V. , kurio finansinis reikalavimas patvirtintas – 11 839,67 Eur (t. 1, b.l. 15–18). 7.4. Pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog Ž.

V. žinodamas apie jo vadovaujamos įmonės UAB „E.“ nemokumÄ , bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ teisme ir įmonės kreditorius, 2017 m. spalio 13 d. iÅ¡ bankrutuojančios UAB „E.“ atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios JSC „Rietumu Banka“, į savo sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) , esančiÄ AB „Swedbank“ pervedė 9770 Eur. Pinigų pervedimas iÅ¡ nemokios ir bankrutuojančios įmonės sÄ skaitos į Ž. V. banko sÄ skaitÄ buvo atliktas po bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pirmiau aptartus Ž. V. veiksmus pripažino, kad Ž. V. tyčia pasisavino jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ . 7.5. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo suformuotÄ teismų praktikÄ , sutinka su gynėjo apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog Ž. V. neatlygintinai, neturėdamas jokio teisėto pagrindo, pasisavino jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį bankrutuojančios UAB „E.“ turtÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Ž. V. pripažino kaltu padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau teisėjų kolegija įvertinusi bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad Ž. V. veika atitinka kito – BK 208 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo požymius. 7.6. Pagal BK 208 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno ar keleto iÅ¡ jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams.

Kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal Å¡io straipsnio 1 dalį kaip skolininko nesÄ Å¾iningumÄ , reikia nustatyti, kad minėti veiksmai yra padaryti, kai bendrovė ar kitas Å«kio subjektas yra atitinkamoje – sunkioje ekonominėje padėtyje ar yra nemokÅ«s ir dėl to jiems akivaizdžiai gresia bankrotas. BÅ«tinasis Å¡io nusikaltimo požymis yra turtinės žalos padarymas kreditoriams. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmus Å¡io straipsnio prasme laikyti nusikalstamais, atsižvelgtina ir į tai, ar Å¡ie veiksmai buvo piktavaliÅ¡ki ar nulemti ekonominio bÅ«tinumo, ar jie buvo atliekami sÄ moningai kenkiant kreditorių interesams ar prieÅ¡ingai – siekiant Å¡iuos interesus apsaugoti, ar tokie veiksmai buvo daromi dėl savanaudiÅ¡kų paskatų ar siekiant pozityvių tikslų, pavyzdžiui, susijusių su siekiu apsaugoti (ar nepabloginti) kreditorių ir (ar) bendrovės interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-181-895/2015). 7.7. 6.1 – 6.4 papunkčiuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Ž.

V. bÅ«damas UAB „E.“ vadovas, žinodamas apie įmonės nemokumÄ , taip pat žinodamas apie įmonei iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ bei paskirtÄ Ä¯monės bankroto administratorių, taip pat neabejotinai kaip įmonės vadovas, žinodamas apie įmonės skolÄ jam ir galimiems kitiems kreditoriams, 2017 m. spalio 13 d. iÅ¡ UAB „E.“ atsiskaitomosios sÄ skaitos persivesdamas į savo sÄ skaitÄ 9770 Eur, patenkino tik vieno kreditoriaus, tai yra savo, reikalavimus. Dėl tokių Ž. V. veiksmų buvo padaryta turtinė žala likusiems kreditoriams.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ž. V. pirmiau aptarti veiksmai, kurie atlikti po Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. priimtos nutarties UAB „E.“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ buvo atlikti sÄ moningai patenkinant tik vieno kreditoriaus, tai yra savo interesus, neabejotinai kenkiant kitų kreditorių interesams, padaryti dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, o ne nulemti ekonominio bÅ«tinumo ir siekio apsaugoti kreditorių ir bendrovės interesus, todėl Ž. V. veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 208 straipsnio 1 dalyje.

Ž. V. žinodamas apie UAB „E.“ nemokumÄ ir iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ , suprato, kad iÅ¡ įmonės sÄ skaitos į savo banko sÄ skaitÄ pervesdamas pinigus, iÅ¡skirtinai patenkina vieno kreditoriaus, tai yra savo interesus, kad likusieji kreditoriai dėl to patirs žalÄ (tenkinat vieno kreditoriaus interesus iÅ¡ įmonės turto, sumažės UAB „E.“ turto dalis į kuriÄ kitiems kreditoriams bÅ«tų galima nukreipti savo reikalavimus) ir to norėjo. 7.8. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad Ž.

V. veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 208 straipsnio 1 dalyje. 7.8.1. Jo veika pasireiškė tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d., būdamas UAB „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2007 m. rugpjūčio 31 d., adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei žinodamas, kad UAB „E.“ yra nemoki, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir įmonė neturės galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, tyčia 2017 m. spalio 13 d.

Klaipėdoje iÅ¡ bankrutuojančios UAB „E.“ atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios JSC „Rietumu Banka“, pervedė į savo sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) , esančiÄ AB „Swedbank“, 9770 Eur, tokiu bÅ«du Ž. V. neturėdamas galimybės patenkinti visų bankrutuojančios UAB „E.“ kreditorių reikalavimų, iÅ¡ dalies patenkino tik vieno, tai yra Ž. V. , reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams. 7.9. Tai, kad Ž.

V. pervedant įmonės pinigus į savo banko sÄ skaitÄ , teismo nutartimi UAB „E.“ jau buvo iÅ¡kelta bankroto byla, nėra kliÅ«timi konstatuoti, kad Ž. V. veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 208 straipsnio 1 dalyje, nes teismo nutarties priėmimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra tik pirminė bankroto proceso stadija ir tokios nutarties priėmimu bankroto procesas nėra baigiamas. Priimant teismo nutartį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra tik konstatuojama nemokios įmonės bÅ«sena.

Tokioje proceso stadijoje bÅ«tent pripažįstama, kad įmonei gresia bankrotas. Tuo tarpu tik teismui iÅ¡nagrinėjus bankroto bylÄ Ä¯monė yra pripažįstama bankrutavusia. 7.10. BK 208 straipsnio 1 dalies dispozicija, kurioje nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno ar keleto iÅ¡ jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, atitinka nagrinėjamos baudžiamosios bylos situacijÄ ir atliktus Ž.

V. veiksmus, todėl jo veika atitinka bÅ«tent Å¡ioje teisės normoje numatyto nusikaltimo subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, o ne savavaldžiavimo (BK 294 straipsnio 1 dalį), kaip buvo teigiama apeliaciniame skunde. Toks aiÅ¡kinimas atitinka ir suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-788/2018). 7.11. Baudžiamoji atsakomybė dėl skolininko nesÄ Å¾iningumo tiesiogiai nesiejama su tuo, kad atskiri sandoriai civilinio proceso tvarka pripažinti negaliojančiais.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamoje byloje susiklostę santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, nes nagrinėjamu atveju civilinės atsakomybės ribos buvo peržengtos. Ž. V. kaip įmonės direktoriaus veiksmai atitinka BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir negali būti vertinami kaip civilinis deliktas. Dėl nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės 8. Teismui pripažinus Ž. V. veikoje esant nusikalstamų veikų nustatytų BK 294 straipsnio 1 dalyje arba 208 straipsnio 1 dalyje požymių, apeliaciniame skunde taip pat prašoma atleisti Ž.

V. nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu gynėjo praÅ¡ymu ir nuteistojo Ž. V. atžvilgiu taiko BK 37 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija taikydama BK 37 straipsnio nuostatas, o ne BK 39 straipsnio nuostatas, kaip prašė gynėjas, neperžengia apeliacinio skundo ribų, nes abi Å¡ios normos reglamentuoja asmens atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės.

9. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nėra mažareikÅ¡miai. Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, jog BK 37 straipsnis negali bÅ«ti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatÄ . Veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas bei nepavojingumas yra vertinamieji požymiai. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikÅ¡miu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2007, Nr. 2K-568/2007, Nr. 2K-284-696/2017, Nr. 2K-87-696/2018).

10. Ä®vertinus Å¡io nuosprendžio 6.7 ir 6.8 papunkčiuose iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, formaliai vertinant Ž. V. padaryti veiksmai atitinka BK 208 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį. Tačiau realiai vertinant atliktus Ž. V. atliktus veiksmus, susiklosčiusiÄ situacijÄ , Å¡io nusikaltimo pavojingumas nėra toks didelis. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Ž. V. bÅ«damas įmonės vadovu, po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, iÅ¡ įmonės banko sÄ skaitos į savo banko sÄ skaitÄ persivedė, kaip jis pats teigė, neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, nors ir žinojo, kad yra ir kitų įmonės kreditorių.

Tokiais jo veiksmais buvo padaryta žala likusiems įmonės kreditoriams. Teisėjų kolegija, vertindama Ž. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsižvelgia į tai, kad į Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartimi patvirtintÄ bankrutuojančios UAB „E.“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų pirmosios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä buvo įtrauktas ir Ž. V. , kurio finansinis reikalavimas patvirtintas – 11 839,67 Eur, kai visų pirmosios eilės kreditorinių reikalavimų suma buvo patvirtinta – 48 815,85 Eur (t. 1, b.l. 15–18), tai yra Ž.

V. pirmosios eilės kreditorinis reikalavimas sudarė gana didelę dalį tarp visų likusių pirmosios eilės kreditorių. IÅ¡ nuteistojo Ž. V. parodymų taip pat matyti, kad įmonės pinigus į savo sÄ skaitÄ jis persivedė, nes įmonė buvo nesumokėjusi jam darbo užmokesčio. Ž. V. teigimu, jis tik vėliau suprato, kad tokiais savo veiksmais pažeidė pinigų iÅ¡mokėjimo eiliÅ¡kumÄ Ä¯monės kreditoriams. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje UAB „E.“ civilinis ieÅ¡kinys nepriteistas, nes klausimas dėl skolos gražinimo UAB „E.“ jau buvo iÅ¡spręstas civilinio proceso tvarka, tai yra Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu už akių (t. 2, b.l. 111–114).

Apeliacinės instancijos teisme Ž. V. nurodė, kad dalį priteistos pinigų sumos jis atlygino, o kita dalis kiekvienÄ mėnesį iÅ¡ jo yra iÅ¡ieÅ¡koma (t. 3, b.l. 19). Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra visos įstatymo reikalaujamos sÄ lygos Ž. V. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nustatytÄ BK 208 straipsnio 1 dalyje pripažinti mažareikÅ¡me. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios aplinkybės leidžia teigti, jog Ž.

V. padarytos veikos – BK 208 straipsnio 1 dalyje pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ , pavojingumo laipsnis nėra toks, jog atsižvelgus į protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, bÅ«tų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas, tai yra veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga Ž. V. už padarytÄ veikÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi nors Ž.

V. veiksmai atitinka BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad reikėtų jÄ vertinti kaip nusikaltimÄ , Ž. V. nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukiama (BPK 327 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria Ž.

V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį: Ž. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 208 straipsnio 1 dalį atleisti dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir baudžiamÄ jÄ bylÄ Å½. V. nutraukti. KitÄ Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Albinas Bielskis Aloyzas Kruopys Linas Å iukÅ¡ta