Legislator Case Law & Legislation
2018-02-22 Nr. AB-3687-3-61-3-03185-2017-0 AI generated

2018-02-22 Nr. AB-3687-3-61-3-03185-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2018-02-22 Nr. AB-3687-3-61-3-03185-2017-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2018-02-22 Nr. AB-3687-3-61-3-03185-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas, Departamentas) 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. (15/5-2) 11U-1359 (1450) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui V. S., panaikinimo“, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2018 m. balandžio 14 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-3260-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03185-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas, Departamentas) 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. (15/5-2) 11U-1359 (1450) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui V. S., panaikinimo“, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2018 m. balandžio 14 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam 2016 m. balandžio 14 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jis atitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies ir 45 straipsnio 1 dalies nuostatas. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojo iki 2018 m. balandžio 14 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „BitTrade Baltija“ (toliau – ir Bendrovė) užsiima internetine veikla, teikia IT paslaugas, kuria internetinius puslapius, reklamas ir šiai veiklai vykdyti nėra būtinas realus biuras.

Visi bendrovės darbuotojai dirba nuotoliniu būdu. Migracijos departamentas adresu: (duomenys neskelbtini), pareiškėjui nesiuntė jokios korespondencijos ir neįsitikino realiu virtualaus ofiso veikimo principu. Pareiškėjo manymu, atsakovas nepagrįstai rėmėsi trečiųjų asmenų paaiškinimais ir tokie paaiškinimai neturi jokios teisinės ir faktinės reikšmės. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo argumentu, jog Bendrovė neturi tinkamų patalpų, reikalingų Bendrovės veiklai vykdyti. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog Migracijos departamentas, siekdamas apklausti Bendrovės darbuotojus, iš anksto pastarųjų apie apklausas neįspėjo, pranešimų jų deklaruotais gyvenamaisiais adresais neišsiuntė.

Migracijos departamentas Bendrovės vadovui apie atliekamą patikrinimą taip pat nepranešė, todėl Bendrovės darbuotojai šiuo aspektu iš Bendrovės vadovo jokių nurodymų negavo. Bendrovės darbuotojas D. K. (D. K.) Migracijos departamentui nurodė, kad Bendrovėje dirba nuotoliniu būdu. Pareiškėjas skunde pripažino, kad jis deklaruotu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), negyvena. Gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), nedeklaravo ir apie pasikeitusios gyvenamosios vietos adresą Migracijos valdybos neinformavo.

Tačiau pareiškėjas teigė, kad dėl šios aplinkybės UAB „BitTrade Baltija“ negali būti vertinama kaip fiktyvi įmonė, kadangi Bendrovė veiklą vykdo tinkamai, darbuotojai Bendrovėje dirba pagal darbo sutartyse numatytas sąlygas. Bendrovė įsiskolinimų neturi. UAB „BitTrade Baltija“ tinkamai ir laiku moka mokesčius, socialinio draudimo įmokas. Bendrovė ir toliau siekia vykdyti įstatuose numatytą veiklą. Pareiškėjo teigimu, Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (tiek galiojusi redakcija, tiek šiuo metu galiojanti) nustatytas teisinis reglamentavimas yra diskriminacinio pobūdžio, pažeidžia sąžiningos konkurencijos principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, o būtent, jog jis yra Lietuvoje įregistruotos UAB „BitTrade Baltija“, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pateikimo vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, dalyvis ir akcininkas.

Migracijos departamentas, nenustatęs pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių galėtų būti atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, bei, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2016 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį dvejus metus. Migracijos valdyba 2016 m. balandžio 14 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2018 m. balandžio 14 d.

Migracijos departamentas, atlikęs patikrinimą, nustatė, jog Bendrovė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, įstatuose numatytos veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdo, nekilnojamojo turto neturi. UAB „BitTrade Baltija“ neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, Bendrovėje nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, o kitų darbuotojų įdarbinimas yra fiktyvus. Atsakovo teigimu, pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo gyvenamąją vietą, UAB „BitTrade Baltija“ veiklą, jos darbuotojus ir pagrindinį pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą.

Atsakovo manymu, užsienietis tik formaliai siekė atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas tam, kad gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir legalizuotų savo buvimą Šengeno zonoje, o ne tam, jog užsiimtų realia teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Šių aplinkybių kontekste atsakovas priėjo išvadą, kad įmonė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, yra fiktyvi. Migracijos departamentas paaiškino, kad patikrinimo metu nepavyko rasti ir apklausti pareiškėjo – Bendrovės vadovo, kitų Bendrovės darbuotojų. Patikrinimo metu nenustatyta ir Bendrovės faktinės veiklos požymių.

Bendrovė registracijos adresu veiklos nevykdo, o apklaustas buvęs Bendrovės darbuotojas nenurodė jokių konkrečių funkcijų, kurias tariamai atliko pagal sudarytą darbo sutartį, nenurodė bendrovės teikiamų paslaugų, vykdomos veiklos. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, 2015 m. gruodžio 17 d. pateikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, anketoje nurodė UAB „BitTrade Baltija“ buveinę adresu: (duomenys neskelbtini). Užsienietis teikdamas prašymą jokių aplinkybių, jog jo valdoma Bendrovė nurodytu adresu veiklos nevykdo, nenurodė.

Užsienietis nenurodė ir kitų aplinkybių, susijusių Bendrovės veiklos pobūdžiu – virtualia veikla. UAB „BitTrade Baltija“ registracijos adresą iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), pakeitė tik 2017 m. liepos 31 d. Atsakovo tvirtinimu, šiuo adresu Bendrovės buveinės taip pat nėra, o virtualus adresas nepakeičia įmonės buveinės adreso, o tėra papildoma įmonės kontaktinė informacija. Be to, UAB „BitTrade Baltija“ darbuotojų sutartyse nėra sulygta dėl darbo nuotoliniu būdu, taip pat nenurodyta ir jokia kita darbuotojų darbo vieta.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, jog Migracijos departamentas apie planuojamą patikrinimą turėjo iš anksto informuoti Bendrovės vadovą, jos darbuotojus. Atsakovas pažymėjo, kad tokiems patikrinimams administracinė procedūra, numatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, netaikoma. Tokių patikrinimų esmė ir yra netikėtumo faktorius, lemiantis objektyvius patikrinimo rezultatus. Atsakovo teigimu, pareiškėjo pateikti nepasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentai, sutartys, sudarytos su užsienio valstybių asmenimis, nepatvirtina Bendrovės veiklos realumo ir nepaneigia jos fiktyvumo.

Ta aplinkybė, kad Bendrovė neturi įsiskolinimų, nepatvirtina, jog Bendrovė realiai vykdo ūkinę-komercinę veiklą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. (15/5-2) 11U-1359 (1450) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui V. S., panaikinimo“, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotas (duomenys neskelbtini) piliečiui V. S., teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į Migracijos valdybą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjas prašyme nurodė, jog yra UAB „BitTrade Baltija“, kurios buveinė adresu: (duomenys neskelbtini), dalyvis. Pareiškėjas Migracijos valdybai pateikė ir tai patvirtinančius dokumentus. Migracijos departamento Imigracijos skyrius, nenustatęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2016 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Migracijos valdyba 2016 m. balandžio 14 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2018 m. balandžio 14 d. Migracijos departamento Kontrolės skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), 2017 m. rugsėjo 11 d. d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-2) 11U-1359 (1450) panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Atsakovas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui panaikino tuo pagrindu, jog paaiškėjo, kad UAB „BitTrade Baltija“, kurios dalyvis yra pareiškėjas, yra fiktyvi, neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, kadangi šioje Bendrovėje nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, bei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės. Tokią išvadą Migracijos departamentas padarė vadovaudamasis Migracijos valdybos atliktu UAB „BitTrade Baltija“ veiklos patikrinimu.

Patikrinimo išvadose nurodyta, kad UAB „BitTrade Baltija“ buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), veiklos nevykdo, patalpų įstatuose numatytai veiklai vykdyti neturi, o Bendrovės darbuotojų įdarbinimas yra fiktyvus. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas, jeigu jis užsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla.

Užsienietis, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje suprantamas kaip dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo (2014 m. gruodžio 9 d.

įstatymo Nr. XII-1396 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 1 d. (TAR, 2014, Nr. 2014-19923) iki 2017 m. sausio 1 d.).

8. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. S., 2015 m. gruodžio 17 d. teikdamas prašymą Migracijos valdybai pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos pagrindu, pateikė dokumentus patvirtinančius, jog jis nuo 2015 m. gruodžio 1 d. yra vienintelis UAB „BitTrade Baltija“ akcininkas ir direktorius. Bendrovės veiklos pobūdis – ūkinė komercinė veikla. Bendrovės įstatinis kapitalas 45 000 Eur. Bendrovės veiklai patvirtinti pareiškėjas kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė 2015 metų balansą, 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, Darbinę atskaitomybės lentelę, išrašus iš Didžiosios knygos, Metinę pelno mokesčio deklaraciją, sutartis, sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius. Taip pat buvo pateiktos UAB „BitTrade Baltija“ su darbuotojais sudarytos darbo sutartys, patvirtinančios, kad 2015 gruodžio 15 d. Bendrovėje buvo įdarbinti trys Lietuvos Respublikos piliečiai. Šios darbo sutartys buvo įvertintos Migracijos departamentui nagrinėjant pareiškėjo 2015 m. gruodžio 27 d. pateiktą prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat buvo įvertinti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie apdraustuosius.

9. Teismas nurodė, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra įtvirtinta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė, kurios dalyvis yra užsienietis, neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatytų reikalavimų, kad įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Fiktyvi įmonė – juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Įvertinimo, ar įmonė yra fiktyvi, tvarką, nustato Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1V-367 redakcija).

10. Teismas nustatė, kad Migracijos departamento Kontrolės skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 141 straipsniu ir siekdamas nustatyti, ar pareiškėjas atitinka leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindą, 2017 m. gegužės 29 d. pavedė Migracijos valdybai atlikti UAB „BitTrade Baltija“ veiklos patikrinimą. Migracijos valdyba 2017 m. rugpjūčio 21 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-33528 konstatavo, kad UAB „BitTrade Baltija“ deklaruotu įmonės biuro adresu: (duomenys neskelbtini), veiklos nevykdo, Bendrovės buveinės šiuo adresu nėra. Bendrovės darbuotojų O. D. (O. D.), V. S., A. G. apklausti nepavyko. Nurodyti asmenys bendrovės deklaruojamu adresu nedirba, O. D., A. G. nepavyko surasti ir jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o V. S. į Migracijos departamentą nustatytu laiku neatvyko. Be to, tarnybiniame pranešime pažymima, kad Bendrovės darbuotojas D. K. apie Bendrovės veiklą papasakoti negalėjo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „BitTrade Baltija“ buveinė nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2017 m. liepos 31 d. buvo deklaruojama adresu: (duomenys neskelbtini), o nuo 2017 m. liepos 31 d. – (duomenys neskelbtini). Migracijos valdybos 2016 m. gruodžio 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10PR2-58299 nurodyta, kad adresu: (duomenys neskelbtini), yra bendrabutinio tipo namas, o buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys užkaltos vinimis. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Bendrovės buveinės nėra ir jos nuo 2017 m. liepos 31 d. deklaruotu adresu: (duomenys neskelbtini). Byloje duomenų, patvirtinančių, kad Bendrovė turi tinkamas (pritaikytas) patalpas, kurios reikalingos pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai, nėra. Pareiškėjas pripažįsta, kad Bendrovė jokių patalpų neturi, veiklą vykdo nuotoliniu būdu. Tokia Bendrovės veikla jokiuose bendrovės dokumentuose nenumatyta (įstatuose, darbo sutartyse). Pareiškėjas nuo 2015 m. balandžio 16 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skunde pripažįsta, kad jis deklaruotu gyvenamosios vietos adresu negyvena. Apie pasikeitusį gyvenamosios vietos adresą atsakovo neinformavo. Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko. Paaiškinimų apie Bendrovę, jos veiklą neteikė.

11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas vengia atsakyti į klausimus, susijusius su Bendrove ir jos veikla, priėjo išvadą, jog pareiškėjas nežino, kokią konkrečią veiklą įmonė vykdo, kokios jo paties funkcijos Bendrovėje ir kita. Pareiškėjas, nurodytas Bendrovės vadovu, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų, kad jo atvykimo tikslas buvo ir yra darbas įmonėje. Bendrovės įstatuose nurodyta abstrakti Bendrovės veikla, o byloje esantys buhalterinės apskaitos dokumentai realios Bendrovės veiklos neįrodo. Sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai nėra pasirašyti atsakingų asmenų. Šie buhalterinės apskaitos dokumentai negali patvirtinti nei suteiktų paslaugų, nei finansinių operacijų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad patikrinimo metu nepavyko apklausti ne tik Bendrovės vadovo, bet ir Bendrovėje įdarbintų asmenų. Byloje esanti šaukimo šaknelė patvirtina, kad Bendrovės darbuotojas V. S. buvo informuotas apie jo apklausą Migracijos departamente. Tačiau į šią apklausą V. S. neatvyko. Migracijos valdybos 2017 m. rugpjūčio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad O. D. į apklausą neatvyko. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio adresu gyvenamąją vietą deklaravo O. D., savininkė nurodė, kad šiuo adresu ji leidžia užsieniečiams deklaruoti gyvenamąją vietą, tačiau užsieniečiai minėtu adresu negyvena. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), nepavyko apklausti ir UAB „BitTrade Baltija“ darbuotojos A. G. Šie tarnybinio pranešimo duomenys nepaneigti. D. K. apklausos metu nurodė, kad jis nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2017 m. liepos mėnesio buvo įdarbintas UAB „BitTrade Baltija“ rinkodaros specialistu. Tačiau detaliau papasakoti apie Bendrovės teikiamas paslaugas, jos vykdomą veiklą negalėjo, konkrečiai atliktų užduočių nenurodė. Apklausos metu D. K. teigė, kad kitų Bendrovės darbuotojų nepažįsta. Kitų įrodymų patvirtinančių, kad Bendrovėje buvo ir yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, nėra. Migracijos departamentas UAB “BitTrade Baltija“ veiklos įvertinimą atliko vadovaudamasis Aprašo nuostatomis ir Apraše nustatytų įvertinimo procedūrų nepažeidė.

12. Pareiškėjas skunde pripažįsta, kad jis deklaruotu gyvenamosios vietos adresu negyvena. Apie pasikeitusį gyvenamosios vietos adresą atsakovo neinformavo. Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko. Paaiškinimų apie Bendrovę, jos veiklą neteikė.

13. Teismas nurodė, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Vienas iš tokių pagrindų, tai duomenų, neatitinkančių tikrovės, siekiant gauti leidimą gyventi, pateikimas (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje esančių įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, kad pareiškėjas, 2015 m. gruodžio 17 d. teikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės buveinę, jos veiklą, įdarbintus asmenis, tokiu būdu nuslėpdamas tikrus atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, priėjo išvadą, kad Migracijos departamentas, remdamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamento 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimas Nr. (15/5-2) 11U-1359 (1450) yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir grąžinti klausimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje spręsti iš naujo. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui: Apeliantas papildomai nurodo:

14.1. Bendrovės darbuotojai neįspėti apie migracijos darbuotojų atvykimą neprivalėjo atidaryti durų, nes nežinojo apie galimą jų vizitą. Be to, buvo papildomai iškviestas apklausai darbuotojas D. K., kuris nurodė, kad UAB „BitTrade Baltija“ įmonėje dirba nuotoliniu būdu.

14.2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pareiškėjas ir toliau dirba UAB „BitTrade Baltija“ įmonėje, joje šiuo metu yra Įstatyme nustatytas darbuotojų skaičius. Tačiau minėta Įstatymo nuostata apsunkina realios veiklos vykdytojus, nes ne visada veiklai (verslui) vykdyti yra reikalingas tam tikras nustatytas darbuotojų skaičius.

14.3. Teismas nepagrįstai sureikšmino atsakovo teisinį statusą. Teismas netiesiogiai iškėlė Migracijos departamento interesus prieš sąžiningą teisėtos veiklos vykdytoją Lietuvoje – pareiškėją.

14.4. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl tinkamai vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje ir įstatymo atitikimus. Pareiškėjas, po UAB „BitTrade Baltija“ įsteigimo ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, iš karto ėmėsi veiksmų tinkamai veiklai vykdyti.

14.5. Teismas ne tik netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias santykius dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bet ir išsamiai neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nepagrįstai suteikė prioritetą tik atsakovo interesams, to motyvuotai nepagrįsdamas, o tiesiog konstatuodamas esminę šalių nelygybę siekiant gyventi Lietuvos Respublikoje ir siekiant teisėtai Lietuvos Respublikoje vykdyti numatytą verslą. Atmetus pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento sprendimo, būtų iš esmės pažeista užsieniečio teisinių santykių ir interesų Lietuvos Respublikoje interesų pusiausvyra.

15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsakovas nurodo, kad apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovui, vertintinas kritiškai, kadangi pareiškėjui nepalankaus sprendimo priėmimas, kai pareiškėjas neatitinka Įstatymo keliamų reikalavimų, negali būti laikomas diskriminacinių metodų taikymu. Visi patikrinimų ir apklausų metu surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas ir kitas įmonės akcininkas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje.

Įmonės registracijos adresu UAB „BitTrade Baltija“ veiklos nevykdo, įmonės faktinės veiklos požymių surasti nepavyko, įmonės dalyviai ir darbuotojai vengė dalyvauti apklausoje ir pateikti paaiškinimus dėl įmonės vykdomos veiklos, apklaustas UAB „BitTrade Baltija“ buvęs darbuotojas D. K., kuris pagal darbo funkcijas teigė dirbęs būtent su UAB „BitTrade Baltija“ teikiamų paslaugų reklama, negalėjo konkrečiai nurodyti, kokios paslaugos buvo teikiamos šioje įmonėje, be to, nurodė nepažįstantis kitų įmonės darbuotojų, išskyrus pareiškėją.

Prieš priimant ginčijamą sprendimą taip pat buvo nustatyta, kad įmonėje nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Pabrėžia, kad virtualus adresas nepakeičia įmonės fizinio adreso, o tėra papildoma įmonės kontaktinė informacija. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad jo įmonės veiklai nėra būtinas fizinis biuras, o visi darbuotojai veiklą vykdyti gali nuotoliniu būdu, nei vieno iš UAB „BitTrade Baltija“ darbuotojų darbo sutartyse nėra sulygta dėl darbo nuotoliniu būdu, taip pat nebuvo nurodyta ir jokia kita darbuotojų darbo vieta, todėl yra preziumuojama, kad jie darbo funkcijas turi vykdyti įmonės buveinės adresu.

Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės veiklos vykdymo vietą ir darbuotojų darbo sąlygas, jų darbo vietą. Siekiant nustatyti, ar Bendrovė faktiškai užsiima deklaruota veikla, ar iš tikrųjų dirba šioje įmonėje įdarbinti darbuotojai, nebuvo apsiribota tik įmonės patikrinimu registracijos adresu, tačiau taip pat buvo siekiama asmeniškai apklausti ir įmonės dalyvius bei darbuotojus. Įmonės dalyviams ir darbuotojams buvo išsiųsti kvietimai atvykti į apklausą, tačiau visi pastarieji asmenys apklausos vengė ir į ją neatvyko.

Pareiškėjo teiginys, kad įmonės darbuotojai nežinojo apie patikrinimą, galimą Migracijos valdybos pareigūnų vizitą, taip pat vertintinas kritiškai, kadangi byloje yra duomenys, jog įmonės dalyviams ir darbuotojams buvo išsiųsti kvietimai atvykti į apklausą. Aprašo 100 punktas įtvirtina veiksnius, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi. Pareiškėjo atveju nustatytas ne vienas veiksnys, dėl kurio gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi: užsieniečio, kuris yra įmonės vadovas, atvykimo tikslas nėra darbas įmonėje – pareiškėjo darbo laiką pagal darbo sutartį sudaro tik 1 val. per dieną, pareiškėjas dirba nuotoliniu būdu ir jo buvimas nėra reikalingas būtent Lietuvoje vykdant įmonės veiklą (Aprašo 100.3 p.);

UAB „BitTrade Baltija“ įregistruota Lietuvos Respublikoje adresu, kuriuo nuolat registruojamos užsieniečių įsteigtos ar įsigytos įmonės, o dokumentas, kuriame nurodytas kitas įmonės adresas, kuriuo vykdoma pateiktuose dokumentuose nurodyta įmonės veikla Lietuvos Respublikoje, nepateiktas – tiek įmonės buvęs registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), tiek esamas registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentui yra gerai žinomi kaip adresai, kuriais yra registruojamos trečiųjų šalių piliečių, siekiančių gauti leidimus laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, fiktyvios įmonės (Aprašo 100.5 p.);

UAB „BitTrade Baltija“ neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti – įmonės darbuotojams nėra įkurtos darbo vietos, nors pagal darbuotojų darbo sutartis tokios turėtų būti, kadangi nėra sulygta dėl jų darbo nuotoliniu būdu (Aprašo 100.6 p.); yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas UAB „BitTrade Baltija“ yra fiktyvus – darbuotojų nepavyko rasti, jie atvykti į apklausą vengė, apklaustas įmonės darbuotojas negalėjo konkrečiai pakomentuoti įmonės vykdomos veiklos, nors teigia dirbantis su įmonės teikiamų paslaugų reklama, nepažįsta ir nėra matęs kitų įmonės darbuotojų (Aprašo 100.9 p.); yra kitų požymių, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi (Aprašo 100.12 p.).

Nors pareiškėjas nurodo, kad UAB „BitTrade Baltija“ neturi įsiskolinimų Sodrai ar Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama kaip neginčijamai įrodanti, jog įmonė realiai vykdo ūkinę-komercinę veiklą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „BitTrade Baltija“ buvo įdarbinti tik du Lietuvos Respublikos piliečiai, t. y. A. G. ir V. S. O. D. ir pareiškėjas, nors ir yra įdarbinti, tačiau nėra laikytini nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiais užsieniečiais, kadangi jie turėjo leidimus laikinai gyventi.

Migracijos departamento vertinimu, nei užsieniečiams, nei Lietuvos Respublikos piliečiams nėra keliamas darbo vietų kiekybinis reikalavimas tam, kad būtų įsteigta įmonė. Reikalavimas dėl įsteigtų darbo vietų skaičiaus atsiranda tik tuomet, kai užsienietis įmonės valdytojas pageidauja gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ko, natūralu, nereikia Lietuvos Respublikos piliečiui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pripažįsta, kad teiginiai dėl Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų diskriminacinio pobūdžio nėra pagrįsti:

„šioje normoje nustatytos ne verslo vykdymo sąlygos, o leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo (pakeitimo) sąlygos, kurios yra vienodos visiems užsieniečiams, pretenduojantiems gauti tokius leidimus konkrečiais Įstatyme nustatytais pagrindais“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4983-624/2017). Šiuo apsektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pažymi, kad „šia Įstatymo nuostata mažinama fiktyvių įmonių steigimo rizika ir užkertamos galimybės piktnaudžiauti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sistema“ (žr. 2017 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4880-662/2017; 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4926-662/2017 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teisė būti Lietuvos Respublikoje nėra prigimtinė užsieniečio teisė (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014). Migracijos departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. (15/5-2) 11U-1359 (1450) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui V. S., panaikinimo“, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2018 m. balandžio 14 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 29 straipsnio 1 dalis numato, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, šio įstatymo 1 straipsnio 3 ir 4 dalis ir 2, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28 straipsnius, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Tačiau pagal šio straipsnio 2 dalį, užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

19. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvo išduotas, įvertinus jo pateiktus nurodytus duomenis ir dokumentus, ir nustačius, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1193 redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) reikalavimus.

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka yra išduodamas arba pakeičiamas, jeigu užsienietis atitinka sąlygas, nustatytas Įstatymo 26 straipsnyje, jo veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4530-624/2017, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

21. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

22. Įstatymo 35 straipsnio, kuriame nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, 1 dalies 2 punktas (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija), nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, o 14 punktas (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) – jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

23. Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktas nustato, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai; o 7 punktas (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) – jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

24. Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) nustatyta, kad fiktyvi įmonė – Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, (toliau – dalyvis), vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

25. Tikrinamu atveju ginčijamas Migracijos departamento sprendimas priimtas nustačius, kad pareiškėjo valdoma įmonė neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų (nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių); UAB „BitTrade Baltija“, kurios dalyvis ir vadovas yra pareiškėjas, yra fiktyvi; pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „BitTrade Baltija“ veiklą, jos darbuotojus ir pagrindinį jo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą.

26. Remiantis Sodros informacinės sistemos 2017 m. rugsėjo 8 d. duomenimis, UAB „BitTrade Baltija“ dirbo V. S., A. G., V. S. ir O. D.. Pareiškėjas V. S. ir O. D. yra užsieniečiai, kuriems buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl jie nelaikytini nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiais užsieniečiais, taigi UAB „BitTrade Baltija“ dirba tik du Lietuvos Respublikos piliečiai: A. G. ir V. S. Įvertinus šiuos duomenis, Departamentas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad UAB „BitTrade Baltija“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.

27. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas, 2015 m. gruodžio 17 d. teikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančios duomenis apie Bendrovės buveinę, jos veiklą, įdarbintus asmenis, tokiu būdu nuslėpdamas tikrus atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „BitTrade Baltija“ adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), veiklos nevykdo, darbuotojų darbo vietos nurodytais adresais nebuvo įsteigtos. Pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl Bendrovės virtualaus biuro ir darbuotojų darbo nuotoliniu būdu paneigia byloje esantys Migracijos departamento pateikti įrodymai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes reikėtų vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

29. Teisėjų kolegija, vertindama Migracijos departamento argumentus, susijusius su Bendrovės veiklos fiktyvumu, pažymi, kad Aprašo III skirsnio, nustatančio įvertinimo, ar įmonė fiktyvi, tvarką, 100 punkte numatyta, jeigu leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas užsieniečiui Įstatymo 45 straipsnyje nustatytais pagrindais, tai įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas turi įvertinti, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra šis užsienietis, yra fiktyvi. Nagrinėjamu atveju atsakovas nustatė, kad UAB „BitTrade Baltija“ neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (neįrengtos darbo vietos) (Aprašo 100.6 p.), yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas įmonėje yra fiktyvus (darbuotojų nėra darbo vietose, darbuotojų nepavyko rasti gyvenamosios vietos adresu ir apklausti, D. K. negalėjo paaiškinti apie įmonės veiklą) (Aprašo 100.9 p.), yra kitų požymių, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi (Aprašo 100.12 p.). Taigi įvertinus byloje nustatytas aplinkybes dėl Bendrovės realios veiklos, minėtus Apraše nurodytus veiksnius, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi, tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog yra pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi.

30. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo teiginį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą Migracijos departamentui, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pažymėtina, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012, 2011 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2663/2011).

31. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje surinktus duomenis bei taikydama procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso normas ir sprendime motyvuotai pagrindė padarytas išvadas. Tai, kad sprendimas nebuvo priimtas pareiškėjo naudai, nereiškia, kad teismas Migracijos departamentui suteikė prioritetą. Abstraktūs argumentai, jog pareiškėjo netenkina įrodymų vertinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymai įvertinti netinkamai, o padarytos išvados yra nepagrįstos.

32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Migracijos departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė