2013-09-04 Nr. AB-4575-3-62-3-00764-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-802/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00764-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 67.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno rajono savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltisches Haus“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 31 d. ir 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarčių administracinėje byloje pagal pareiškėjo Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos „Už sąžiningą verslą“ skundą atsakovams Kauno rajono savivaldybei, Kauno rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Registrų centras, atstovaujamam valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant uždarajai akcinei bendrovei „Baltisches Haus“, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacija „Už sąžiningą verslą“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti 2012 m. spalio 4 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos leidimą Nr. LNS-24-121004-00700 statyti naują ypatingos kategorijos prekybos paskirties pastatą; 2) 2012 m. gegužės 27 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. TS-207 „Dėl sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, sujungimo ir padalijimo detaliųjų planų tvirtinimo“; 3) 2007 m. lapkričio 22 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-229 „Dėl svarbių infrastruktūros objektų pripažinimo“ 1.4. papunktį; 4) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti 2012 m. spalio 4 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-24-121004-00700, 2012 m. gegužės 27 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-207 „Dėl sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, sujungimo ir padalijimo detaliųjų planų tvirtinimo“ bei 2007 m. lapkričio 22 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-229 „Dėl svarbių infrastruktūros objektų pripažinimo“ dalies (1.4. papunkčio) galiojimą.

2013 m. liepos 22 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi pareiškėjo prašymas netenkintas motyvuojant, kad pareiškėjo prašymas buvo nepagrįstas rašytiniais įrodymais, kurie būtų pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

2013 m. liepos 29 d. pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl 2013 m. liepos 22 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutarties panaikinimo. Atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės bei tai pagrindžiantys įrodymai. Nurodyta, kad neteisėto Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-207 „Dėl sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, sujungimo ir padalijimo detaliųjų planų tvirtinimo“ įgyvendinimas jau prasidėjęs, nes jau yra išduotas 2012 m. spalio 4 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-24-121004-00700, kuris leidžia statyti ypatingos kategorijos, prekybos paskirties pastatą. Pareiškėjas nurodė, kad, vadovaujantis administracinių teismų praktika, vien statybą leidžiančio dokumento išdavimo faktas leidžia teismams daryti išvadą, kad detaliojo plano sprendiniai jau yra įgyvendinami, bei pridėjo statomo statinio fotonuotraukos. Be to, nurodė, jog pagrindas yra taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir dėl to, kad ginčijamų aktų pagrindu pastatytas statinys yra kelio apsaugos zonoje bei pridėjo tai patvirtinantį brėžinį su skaitmeniniu formatu. Statinys yra prie krašto kelio Nr. 141 „Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda“ (duomenys neskelbtini), 50 metrų dydžio apsaugos zonoje. Taip yra pažeidžiamas ne tik Lietuvos Respublikos kelių įstatymas, bet gali kilti realus pavojus kelių eismo saugumui, žmonių sveikatai ar gyvybėms.

Skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartimi, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 150 straipsnio 1 dalimi, Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartis panaikinta. Pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkintas ir laikinai, iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo, sustabdytas 2012 m. spalio 4 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-24-121004-00700, 2012 m. gegužės 27 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-207 „Dėl sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, sujungimo ir padalijimo detaliųjų planų tvirtinimo“ 1.13. papunkčio, kuriuo patvirtintas detalusis planas dėl uždarosios akcinės bendrovės „Baltisches Haus“ (toliau – ir UAB „Baltisches Haus“) 3547 kv. m. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5040 kv. m. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties sklypų (duomenys neskelbtini), padalijimo ir 6 punkto dalyje (kiek tai liečia 1.13 papunktyje nurodytus UAB „Baltisches Haus“ 3547 kv. m. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5040 kv. m. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties sklypus) bei 2007 m. lapkričio 22 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-229 „Dėl svarbių infrastruktūros objektų pripažinimo“ 1.4. papunkčio galiojimas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo ginčijamo atsakovo Kauno rajono savivaldybės priimtas administracinis aktas – Kauno rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 27 d. sprendimas Nr. TS-207 „Dėl sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, sujungimo ir padalijimo detaliųjų planų tvirtinimo“ jau pradėtas įgyvendinti, nes atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija yra išdavusi ginčijamą 2012 m. spalio 4 d. leidimą Nr. LNS-24-121004-00700 statyti naują ypatingos kategorijos, prekybos paskirties pastatą. Statomo statinio fotonuotraukos pagrindžia nurodytas aplinkybes. Taip pat nustatė, kad ginčijami administraciniai aktai yra pradėti įgyvendinti bei yra kilęs realus pavojus kelių eismo saugumui, žmonių sveikatai ar gyvybėms, kadangi, kaip matyti iš pridėto teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo pagrindinio brėžinio su skaitmeniniu formatu, beveik visas statinys yra statomas 50 m ilgio kelio apsaugos zonoje, kuri pavaizduota brėžinyje.

Teismas, įvertinęs prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamų aktų galimą faktinį realizavimą bei pavojų kitiems asmenims, tai, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo faktas yra pagrindas laikyti, jog sprendiniai jau yra įgyvendinami, todėl padarė išvadą, kad realus bei veiksmingas iki skundžiamų administracinių aktų priėmimo buvusios padėties atkūrimas gali tapti labai sudėtingas. Teismas vertino, kad prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nepažeis proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso, pripažino, kad prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra pagrįstas, todėl pareiškėjo prašymą tenkino.

II. 2013 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjas pateikė patikslintą skundą atsakovams Kauno rajono savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), valstybės įmonei Registrų centrui (toliau – ir VĮ Registrų centras), atstovaujamam VĮ Registrų centro Kauno filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Baltisches Haus“, kuriuo prašoma: 1) panaikinti 2012 m. spalio 4 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos leidimą Nr. LNS-24-121004-00700 statyti naują ypatingos kategorijos, prekybos paskirties pastatą; 2) panaikinti 2012 m. gegužės 27 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. TS-207 „Dėl sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, sujungimo ir padalijimo detaliųjų planų tvirtinimo“; 3) panaikinti 2007 m. lapkričio 22 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-229 „Dėl svarbių infrastruktūros objektų pripažinimo“ 1.4. papunktį; 4) panaikinti 2013 m. liepos 31 d. Inspekcijos statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-20-130731-0024; 5) panaikinti 2013 m. liepos 31 d. VĮ Registrų centro sprendimą įregistruoti 2013 m. liepos 31 d. Inspekcijos statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-20-130731-0024 ir su juo susijusius juridinius faktus; 6) įpareigoti VĮ Registrų centrą iš Nekilnojamojo turto registro bylos Nr. 44/13 8 8 7 3 7 pašalinti visus su 2013 m. liepos 31 d. Inspekcijos statybos užbaigimo akto Nr. SUA-20-130731-0024 įregistravimu susijusius duomenis.

Pareiškėjas teismo taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) sustabdyti 2013 m. liepos 31 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos užbaigimo akto Nr. SUA-20-130731-0024 galiojimą; 2) sustabdyti 2013 m. liepos 31 d. VĮ Registrų centras sprendimo įregistruoti 2013 m. liepos 31 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-20-130731-0024 ir su tuo susijusius juridinius faktus, galiojimą, apie tai pažymint viešajame Nekilnojamojo turto registre; 3) uždrausti disponuoti Pastatu – Prekybos centru, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, naudoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę.

Skundžiama 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkino ir laikinai, iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo: 1) sustabdė 2013 m. liepos 31 d. Inspekcijos statybos užbaigimo akto Nr. SUA-20-130731-0024 galiojimą; 2) sustabdė 2013 m. liepos 31 d. VĮ Registrų centras sprendimo įregistruoti 2013 m. liepos 31 d. Inspekcijos statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-20-J 30731-0024 ir su tuo susijusius juridinius faktus, galiojimą, apie tai pažymint viešajame Nekilnojamojo turto registre; 3) uždraudė disponuoti Pastatu – Prekybos centru, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, naudoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę.

Teismas iš prašymo turinio nusprendė, jog kreipdamasis į teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pareiškėjas siekia išvengti žalos padarinių, susijusių su žmonių sveikata ir gyvybe, be to, siekia užkirsti kelią neteisėtiems sprendimams įgyvendinti. Prašymas motyvuotas. Jame išdėstytos aplinkybės dėl galimų neigiamų padarinių atsiradimo nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių yra nepaneigtos kitais įrodymais. Teismas sutiko, jog esant tokiai situacijai, kai atsakovai administraciniais veiksmais, ginčijamais šioje byloje, siekia įtvirtinti ir įgyvendinti galimai neteisėtus administracinius aktus, todėl galimai priėmus palankų pareiškėjui teismo sprendimą, buvusios padėties atkūrimas taptų negalimas ir teismo sprendimo vykdymas skundų tenkinimo atveju pasunkėtų arba pasidarytų išvis negalimas.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltisches Haus“ pateikė atskirąjį skundą (b. l. 96-108), kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartį ir 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo išspręsti iš esmės, t. y. pareiškėjo prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti; tuo atveju, jeigu pirmasis prašymas nebūtų tenkinamas, prašo 2013 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti, o 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartį pakeisti, uždraudžiant Pastato savininkui UAB „Baltisches Haus“ perleisti Pastatą trečiųjų asmenų nuosavybėn iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo yra Pastato savininkas, kuriam teismo nutartimis pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės sukelia didelių nuostolių bei sukuria nepagrįstų nuosavybės teisės apribojimų. Tiek skundą teismui, tiek prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas pateikė ne tik nepagrįstai, bet ir akivaizdžiai piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas ne siekia apginti kokias nors realiai pažeistas savo teises ar interesus, o įgyvendina su pareiškėju susijusio asmens – UAB „Kilminė“, neteisėtą interesą kiek įmanoma ilgiau užvilkinti prekybos centro „IKI“ atidarymą Pastate, tokiu būdu sudarant galimybę dar kurį laiką be konkurencijos Raudondvaryje veikti vieninteliam ligšioliniam prekybos centrui „Express Market“, kurį valdo UAB „Kilminė“.

Pareiškėjo skundą tenkinantis teismo sprendimas (jei jis bus priimtas šioje byloje) nebus vykdytinas – bus konstatuojamojo pobūdžio, kadangi pareiškėjas skundu nereikalauja neteisėtų statybos padarinių šalinimo. Statybos leidimo, statybos užbaigimo akto ir kitų susijusių administracinių aktų pripažinimas neteisėtais savaime nelemia buvusios padėties atkūrimo. Jei pareiškėjas būtų reiškęs reikalavimą dėl tariamai neteisėtos statybos padarinių šalinimo, tik tuomet galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl padėties, buvusios iki teismo sprendimo, atkūrimo galimumo klausima. Tačiau pareiškėjas neprašė Pastatą nugriauti, pertvarkyti ar įteisinti, parengiant naują projektinę dokumentaciją. Nepaisant to, byloje siekiant išvengti teismo sprendimo vykdymo tariamo apsunkinimo, buvo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, o draudimas disponuoti Pastatu ir jį naudoti, buvo pritaikytas trečiajam suinteresuotam asmeniui (Pastato savininkui). Toks draudimas naudoti Pastatą tiesiogines teisines pasekmes (veiklos ribojimą) sukuria Pastato nuomininkui UAB „Palink“, kuris į bylą apskritai nėra įtrauktas. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos išimtinai tik atsakovų, tačiau ne trečiųjų asmenų ar į bylą neįtrauktų asmenų atžvilgiu.

Statybos leidimo galiojimo sustabdymu, kaip reikalavimo užtikrinimo priemone, siekiama užfiksuoti ir išlaikyti status quo (esamą padėtį) iki bus išnagrinėtas ginčas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas, Informaciniai pranešimai, 2004, Nr. 14-180, 445 p.), t. y. iš esmės siekiama užkirsti kelią tolesniam statybos darbų vykdymui. Tokių pačių tikslų siekiama ir tais atvejais, kai stabdomas teritorijų planavimo dokumento galiojimas. Nagrinėjamu atveju ginčijami administraciniai aktai nėra „pradėti įgyvendinti“. Ginčijami administraciniai aktai jau yra visa apimtimi įgyvendinti, t. y. Pastatas ginčijamo detaliojo plano ir statybos leidimo pagrindu jau yra pastatytas ir užbaigtas. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad Pastatui 2013 m. liepos 31 d. buvo išduotas Statybos užbaigimo aktas.

Statybos užbaigimo akto, registracijos galiojimo sustabdymas bei draudimas disponuoti Pastatu bei jį naudoti pritaikytas taip pat nepagrįstai. Netgi tuo atveju, jeigu pareiškėjas dar kartą patikslintų savo skundą (pateiktų reikalavimą dėl neteisėtų statybų pasekmių šalinimo, kreiptųsi į bendrosios kompetencijos teismą ir pagrįstų teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi), teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą, turėtų įpareigoti statytoją parengti naują projektinę dokumentaciją ir iš naujo gauti statybą leidžiantį dokumentą, arba įpareigoti statytoją Pastatą pertvarkyti arba nugriauti. Reikalavimo užtikinimo priemonių netaikymas, t. y. Pastato naudojimas pagal jo paskirtį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, neužkirstų kelio ir neapsunkintų teismo sprendimo įvykdymo, t. y. neužkirstų kelio nei statybinės dokumentacijos įforminimui iš naujo (jei teismas konstatuotų neteisėtą statybą ir įpareigotų šalinti jos padarinius parengiant naują projektinę dokumentaciją), nei Pastato pertvarkymui (jei būtų konstatuota, kad tik dalis projekto sprendinių yra neteisėti), nei Pastato nugriovimui (jei būtų konstatuota, kad tai vienintelis galimas teisės pažeidimo šalinimo būdas).

Pareiškėjas prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones argumentas, kad neva egzistuoja grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei, nepagrįstas. Pareiškėjas remiasi tik prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais ir jokios realios grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei net nebando įrodinėti (nes jos nėra). Pareiškėjo nuomone, statinys yra kelio apsaugos zonoje, todėl kils realus pavojus kelių eismo saugumui, žmonių sveikatai ar gyvybėms, kadangi niekas negalės garantuoti statinyje ir šalia jo būnančių žmonių saugumo avarijos atveju, jų sveikatos gadinimo dėl nuolatinio triukšmo ir kenksmingų išmetamųjų dujų poveikio. Jokių kitų argumentų, susijusių su pažeidimais, galinčiais bent jau teoriškai kelti grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai (pvz., nenurodomos jokios projekto klaidos, nukrypimai nuo projekto, grėsmę keliantys statybos defektai, saugos reikalavimų nesilaikymas ir kt.), pareiškėjas nenurodo. Statybos leidimo, statybos užbaigimo akto ir registracijos neteisėtumą pareiškėjas grindžia išimtinai detaliojo plano neteisėtumu, o detaliojo plano neteisėtumą – išimtinai neesminiais administracinių procedūrų pažeidimais, iš kurių nė vienas nesisieja su žmonių sauga.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas neproporcingai pažeidžia trečiojo suinteresuoto asmens interesus. Pastate, kurį pareiškėjo prašymu uždrausta naudoti, 2013 m. rugpjūčio 5 d. turėjo pradėti veikti prekybos centras „IKI“. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones – uždraudus Pastatą naudoti, trečiasis suinteresuotas asmuo (kuris yra Pastato savininkas) negaus nuomos pajamų, be to, nuomininkas, negalėdamas naudotis patalpomis, gali reikalauti taikyti finansines sankcijas pagal sudarytą patalpų nuomos sutartį bei reikalauti iš trečiojo suinteresuoto asmens patirtų nuostolių atlyginimo. Vien negautos pajamos iš nuomos per dieną sudaro 1 178 Lt, todėl, jei teismo nutartys nebus panaikintos skubiai vykdytina Kauno apygardos teismo nutartimi, per 4-5 mėnesių laikotarpį, nuostolių suma pasieks apie 170 000 Lt (ir tai neapima nuomininko UAB „Palink“ nuostolių dėl atšaukto atidarymo ir negalėjimo vykdyti veiklos sutartomis sąlygomis). Pareiškėjas yra jokio reikšmingo turto neturinti, vos prieš kelias savaites įsteigta asociacija. Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų paliktos galioti ir pareiškėjo skundas galiausiai būtų atmestas, trečiasis suinteresuotas asmuo neturėtų iš ko išieškoti jam nepagrįstu reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu sukeltų nuostolių atlyginimo.

Atsakovas Kauno rajono savivaldybė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 31 d. ir 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių atmesti. Atskirajame skunde nurodomi iš esmės tokie patys argumentai, kaip ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltisches Haus“ atskirajame skunde.

Atsakovas Kauno rajono savivaldybė atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltisches Haus“ atskirąjį skundą nurodo, kad su juo sutinka, mano, kad jis teisėtas ir pagrįstas, o skundžiamos Kauno apygardos administracinio teismo nutartys neteisėtos ir naikintinos. Pateikia iš esmės analogiškus argumentus kaip ir atskirajame skunde.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltisches Haus“ atskirąjį skundą teigia, kad su juo sutinka iš dalies ir prašo jį tenkinti bei panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 31 d. ir 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartis.

Nurodo, kad pareiškėjas neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kadangi yra asociacija, kuri gali ginti tiek savo, kaip juridinio asmens, teises ar įstatymų saugomus interesus, tiek savo narių teises bei interesus per jai suteikiamus įgalinimus ginti viešąjį interesą. Tačiau viešojo intereso gynimo teisė tokiai asociacijai turi būti numatyta įstatyme. Pažymi, kad pareiškėjas šiuo atveju nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra įgaliotas atlikti viešąjį administravimą, taigi turintis teisę ginti viešąjį interesą šioje byloje.

Nurodo, kad iš esmės sutinka su kitais trečiojo suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentais.

Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras, atstovaujama valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo, atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltisches Haus“ atskirąjį skundą bei atsakovo Kauno rajono savivaldybės atskiruosius skundus pažymi, jog ginčijamos Kauno apygardos administracinio teismo nutartys valstybės įmonei Registrų centras nesukelia jokių tiesioginių neigiamų pasekmių, todėl prašo atskirųjų skundų pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltisches Haus“ atsiliepime į atsakovo Kauno rajono savivaldybės atskiruosius skundus visiškai sutinka su jų argumentais ir prašo juos tenkinti.

Pareiškėjas Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacija „Už sąžiningą verslą“ atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltisches Haus“ atskirąjį skundą bei atsakovo Kauno rajono savivaldybės atskiruosius skundus nurodo, kad su jais nesutinka ir prašo juos atmesti, o skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo nutartis palikti nepakeistas.

Nurodo, kad kilęs ginčas yra susijęs ne tik su atsakovų minimais Pastatu ir žemės sklypu po juo, tačiau ir su kitais turtiniais vienetais. Sprendimo dėl pripažinimo svarbiu infrastruktūros objektu ir Sprendimo dėl detaliojo plano objektu yra ne tik žemės sklypas, ant kurio statomas Pastatas, bet ir kiti gretimai esantys žemės sklypai, t. y. žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plotas 0,0713 ha ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,5040 ha (tai inter alia patvirtina Sprendimo dėl pripažinimo svarbiu infrastruktūros objektu ir Sprendimo dėl detaliojo plano turinys bei nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai). Visi šie sklypai (sklypai, kurių pagrindu jie suformuoti) buvo nepagrįstai pripažinti svarbiais infrastruktūros objektais ir dėl to buvo sudarytos sąlygos dirbtinai nepagrįstų ir neteisėtų detaliųjų planų pagrindu pakeisti šių žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį ir pritaikyti juos komercinei veiklai pagal trečiojo suinteresuoto asmens poreikius. Taigi pateiktas skundas didžiąja dalimi grindžiamas tuo, kad nuo pat pradinio etapo visos su aktualiais žemės sklypais susijusios administracinės procedūros negali būti laikomos teisėtomis ir analogiški padariniai turi būti taikomi visų šių žemės sklypų atžvilgiu, o ne tik žemės sklypo, ant kurio statomas Pastatas, atžvilgiu. Taigi ginčo objektu yra administracinės procedūros, susijusios su trimis atskirais žemės sklypais, tačiau atskiruosiuose skunduose iš esmės pateikiama pozicija tik dėl žemės sklypo, ant kurio statomas Pastatas, tačiau, kaip jau minėta, dėl likusių dviejų žemės sklypų ir procedūrų, susijusių su šiais žemės sklypais bei atitinkamos dalies reikalavimo užtikrinimų priemonių taikymo, argumentai nėra pateikiami. Tokios aplinkybės ir tokia apeliantų pozicija leidžia padaryti išvadas, jog: (i) atskirųjų skundų argumentai nėra tinkami ir nuoseklūs, nes pateikti neatsižvelgiant į kilusio ginčo apimtį ir todėl tokių tik ginčo dalį apimančių argumentų pagrindu reikalavimo užtikrinimo priemonės viso ginčo apimtyje objektyviai negali būti naikinamos; (ii) likusioje reikalavimo užtikrinimo priemonių dalyje, t. y. dalyje dėl žemės sklypų, kuriuose nestatomas Pastatas, bet kokiu atveju nėra pagrindo naikinti šių priemonių, nes jų pagrįstumo ir teisėtumo apeliantai iš esmės net nekvestionuoja.

Atskiruosiuose skunduose naudojami argumentai didžiąja dalimi yra susiję ne su teismo nutartimis taikytomis reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, bet su bylos išsprendimu iš esmės.

Nagrinėjamu atveju ginčo ištakos yra pačiame pirminiame veiksme, t. y. Sprendimo dėl pripažinimo svarbiu infrastruktūros objektu priėmime. Visi ginčijami tolesni administraciniai aktai didžiąja dalimi yra ne kas kita, o minimo sprendimo tolesnio įgyvendinimo rezultatai. Kitaip sakant, visais lydinčiais aktais yra bandoma įtvirtinti ir įteisinti galimai neteisėtus pačius pirminius administracinius aktus. Tokia neteisėtumo grandinė, be kita ko, sąlygoja tai, kad esant pareikštam reikalavimui, susijusiam su visų grandinėje esančių administracinių aktų pripažinimu negaliojančiais, yra būtina sudaryti sąlygas realiam teismo sprendimo įgyvendinimui, t. y. užkirsti kelią jau priimtų ir ginčijamų administracinių aktų įgyvendinimui, tiek ir galimai šių ginčijamų aktų pagrindu priimtiniems naujiems administraciniams aktams.

Draudimas Pastatą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę yra tiesiogiai susijęs su kita pritaikyta esmine reikalavimo užtikrinimo priemone (Statybos užbaigimo akto galiojimo sustabdymu) ir turi būti taikomas kaip tiesiogiai susijusi ir bendrą visumą sudaranti priemonė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirieji skundai tenkintini.

Nagrinėjamu atveju ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str. 1 d.).

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Tokiu atveju teismas imasi tokių reikalavimo užtikrinimo priemonių: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 71 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012). Taip pat net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. AS6-496/2006, Nr. AS15-622/2006, Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007, Nr. AS146-674/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacija „Už sąžiningą verslą“ Kauno apygardos administraciniam teismui kartu su skundu (b. l. 2-9) ir patikslintu skundu (b. l. 62-72) pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: sustabdyti 2012 m. spalio 4 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-24-121004-00700, 2012 m. gegužės 27 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-207 „Dėl sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, sujungimo ir padalijimo detaliųjų planų tvirtinimo“ 1.13. papunkčio ir 6 punkto, bei 2007 m. lapkričio 22 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-229 „Dėl svarbių infrastruktūros objektų pripažinimo“ 1.4. papunkčio galiojimą, taip pat sustabdyti 2013 m. liepos 31 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos užbaigimo akto Nr. SUA-20-130731-0024, 2013 m. liepos 31 d. VĮ Registrų centras sprendimo įregistruoti 2013 m. liepos 31 d. Inspekcijos statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-20-J 30731-0024 ir su tuo susijusius juridinius faktus, galiojimą, uždrausti disponuoti Pastatu – Prekybos centru, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, naudoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę. Ginčijamomis Kauno apygardos administracinio teismo nutartimis pareiškėjo prašymai visiškai patenkinti ir visos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikytos.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtis yra užkirsti kelią tokioms aplinkybėms, kurioms kilus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba iš esmės pasunkėtų. Pagal savo esmę reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos tik perspektyviai, t. y. tais atvejais, kai egzistuoja grėsmė, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas retrospektyviai, t. y. tais atvejais, kai aplinkybės, kurioms pareiškėjas siekia užkirsti kelią, jau yra įvykusios, prieštarautų reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirčiai (žr., pvz., 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-381/2009).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo skundžiamų administracinių aktų pagrindu šiuo metu egzistuojanti aplinkybė yra ta, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Baltisches Haus“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas – prekybos pastatas, kurio baigtumas yra 100 proc., nuosavybės teise priklausantis trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Baltisches Haus“ (b. l. 73-76). Tai reiškia, jog visi skundžiami administraciniai aktai (visa jų grandinė) yra įgyvendinti, jais siekiamas tikslas – prekybos pastato pastatymas, jau yra pasiektas. Tokiu būdu akivaizdu, jog priėmus teismo sprendimą dėl šių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo klausimo, automatiškas buvusios padėties iki jų priėmimo atkūrimas yra neįmanomas. Tai reiškia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo sprendimas šiuo metu yra praradęs prasmę, kadangi iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo teisinė padėtis jau nebegali pasikeisti taip, kad nebūtų įmanoma jos atkurti po teismo sprendimo priėmimo.

Išsprendus esminį klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – teismo sprendimo įvykdymo galimo pasunkėjimo arba negalimumo – kiti klausimai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšies, proporcingumo, adekvatumo siekiamam tikslui, viešo intereso gynimo ir kiti, šiuo atveju nėra svarbūs, todėl teismas jų nenagrinėja ir dėl to pateiktų argumentų nevertina.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, dėl to priėmė neteisėtas ir nepagrįstas nutartis. Todėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltisches Haus“ bei atsakovo Kauno rajono savivaldybės atskirieji skundai tenkintini, o pirmosios instancijos teismo nutartys panaikinamos, pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetant.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltisches Haus“ bei atsakovo Kauno rajono savivaldybės atskiruosius skundus tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 31 d. ir 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartis panaikinti.

Pareiškėjo Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos „Už sąžiningą verslą“ prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas