1beab62b-41f4-481c-a0ad-e0c61e7d1aa1 · Å akių rajono apylinkės teismas

NUORAŠAS Civilinė byla Nr. 2-3-829/2012Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00578-2012-4            Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 75.7.; 75.8.; 116.1.; 125.1.; 125.2.(S) ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                             2012 m. gruodžio 3 d.                                                                        Šakiai              Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant ieškovei Al. V., jos atstovei advokatei Vilijai Gražulytei, atsakovui A.

V., jo atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,              vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Al. V. patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, pareikÅ¡tÄ atsakovui A. V., ir atsakovo A. V. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kovei Al. V., trečiaisiais asmenimis byloje esant UAB „Scandagra“, UAB SEB lizingas, ir n u s t a t ė:

             ieÅ¡kovė Al. V. patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo:             1. nutraukti jos ir atsakovo A. V. santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės;              2. po santuokos nutraukimo Å¡alims palikti santuokoje turėtas pavardes;              3. įsipareigojimus UAB „Scandagra“ pripažinti asmenine atsakovo A. V. skola;              4. dalijant santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir:             4.1. ieÅ¡kovei Al. V. priteisti asmeninės nuosavybės teisę į:

             - 0,4900 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) – 2 400 Lt vertės;             - 0,5300 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) – 2 200 Lt vertės;             - 4,8090 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) – 16 900 Lt vertės;             - 12,6600 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) – 40 600 Lt vertės;             - 20,0002 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) – 63 300 Lt vertės;             - 3,0400 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) – 10 100 Lt vertės;             - 0,0759 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) – 13 000 Lt vertės;             - gyvenamÄ jį namÄ , (duomenys neskelbtini) – 190 000 Lt vertės;             - Å«kinį pastatÄ , (duomenys neskelbtini) – sunaikintas;             - Å«kinį pastatÄ , (duomenys neskelbtini) – 11 000 Lt vertės;             - viralinę, (duomenys neskelbtini) – 1 900 Lt vertės;             - kitus kiemo statinius, (duomenys neskelbtini) – 100 Lt vertės;             - 4,0600 ha žemės sklypÄ su miÅ¡ku, (duomenys neskelbtini) – bendros 52 332,86 vertės;             - 0,0600 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) – 470 Lt vertės;             - 3,9900 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) – 13 900 Lt vertės;             - 9,8200 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) – 31 800 Lt vertės;             Viso turto natÅ«ra – 450 002,86 Lt.             4.2. atsakovui A.

V. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į:             - 0,700 ha žemės sklypÄ su garažu, (duomenys neskelbtini) – 223 000 Lt vertės;             - 0,900 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) – 3 300 Lt vertės;             - 12,7800 ha žemės sklypÄ su miÅ¡ku, (duomenys neskelbtini) – bendros 42 738,35 Lt vertės;             - 14,2500 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) – 45 000 Lt vertės;             - 7,1000 ha miÅ¡ko sklypÄ , (duomenys neskelbtini) – 122 739,76 Lt vertės;             - 0,5800 ha miÅ¡ko sklypÄ , (duomenys neskelbtini) – 11 050,38 Lt vertės;             - Å«kinį pastatÄ , esantį ant 2,43 ha žemės sklypo, esantį (duomenys neskelbtini) – 40 000 Lt vertės;             - 2,43 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) – 8 200 Lt vertės;             - Ūkininko Å«kį, Å«kio kodas 7455077, - 567 390,84 Lt vertės;             Viso turto natÅ«ra – 1 183 227,25 Lt              5. iÅ¡ atsakovo A.

V. ieÅ¡kovės Al. V. naudai priteisti 699 022,40 Lt piniginę kompensacijÄ už A. V. atitenkančiÄ didesnę turto vertę ir sumažintÄ dalintino turto vertę.             6. priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (V tomas, b.l. 52-56).             IeÅ¡kovė Al. V., praÅ¡ydama patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, o patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti, šį grindė tuo, kad su atsakovu A. V. santuokoje iÅ¡gyveno dvideÅ¡imt penkis su puse metų.

Santuokoje gimė du vaikai, kurie Å¡iuo metu yra pilnamečiai. Gyvenant santuokoje pasistatė namÄ ir pradėjo Å«kininkauti, t.y. sukÅ«rė Å«kį. Nuo 2007 m. jų santykiai visiÅ¡kai paÅ¡lijo, kadangi tais metais A. V. pradėjo iÅ¡važinėti į Vilnių. Sakydavo, kad važiuoja su reikalais, tačiau tie reikalai nebuvo pagrįsti. Kelionės vykdavo kelis kartus per savaitę. Taip pat atsakovas vis daugiau laiko namuose praleisdavo prie kompiuterio, todėl tai kėlė įtarimÄ . 2007 m. sausio mėnesį pasižiÅ«rėjo namuose likusį atsakovo neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį.

Kompiuteryje rado moters nuotraukas, fotografuotas sausio 9 d. Kitos nuotraukos fotografuotos jau vasario 2 d. Vasario 2 dienos nuotraukos yra erotinio pobÅ«džio. Nuotraukos buvo darytos „Karolinos“ vieÅ¡butyje. Kai klausdavo kas yra, A. V. neaiÅ¡kindavo, į kalbas nesileisdavo. Vienintelė jo pasakyta frazė, kuri įstrigo: „Razborkių nebus“. Atsakovas nuolat meluodavo sakydamas, kad važiuoja su reikalais tai į KaunÄ , tai į Marijampolę, tai į Tauragę, tačiau spidometras automobilyje, kurį pasižiÅ«rėdavo, rodydavo tuos pačius nuvažiuotus kilometrus – apie 400 km, t.y. kelionė į Vilnių ir atgal.

A. V. grįždavo labai vėlai, labai piktas, viskuo nepatenkintas. Dar labiau sustiprino jos įtarimus – atsakovo iÅ¡vykimas į Druskininkus pailsėti. Tai buvo vasario 10 d. Atsakovui minėtÄ dienÄ priskambinti nėjo, arba jis sakydavo, kad Å¡io netrukdytų, nes yra procedÅ«rose. Dabar supranta kodėl, nes atsakovas buvo Vilniuje, vieÅ¡butyje, o tai patvirtina fotoaparato kortelėje rastos kitos nuotraukos, darytos vasario 11 d. ir vieÅ¡bučio „Karolina“ kvitas su data, kurį rado atsakovo kelnėse.

Kovo mėnesio pabaigoje A. V. iÅ¡vyko į PalangÄ , nors puikiai žinojo, kad yra seniai suplanuota jos pažintinė kelionė su mokykla ir namuose paliko vienÄ nepilnametį sÅ«nų. Atsakovas dažnai nenakvodavo namuose, jis visiÅ¡kai nesirÅ«pindavo namais. Kadangi ne visas malkas laikydavo namuose, o dalis jų bÅ«davo Girėnų sandėliuose, tai kai pasibaigė malkos namuose, su sÅ«numi važiuodavo lengvuoju automobiliu į maiÅ¡us Å¡ių parsivežti. Buvo sugedusi namo durų spyna, tačiau atsakovui tai taip pat nerÅ«pėjo.

Santykiai atÅ¡alo kai atsirado kita moteris. PrieÅ¡ tai santykiai buvo gražūs, normalÅ«s. VasarÄ buvo 25 vedybų metinės. Atsakovas visÄ laikÄ negailėdavo jai gražių žodžių, girdavo, kad jam padėdavo Å«kyje. Dirbdavo mokykloje, o po pamokų kartu su vaikais važiuodavo padėti į Å«kį. Paskutinį rudenį atsakovas neturėjo darbininko, todėl atsikėlus anksti rytais važiuodavo padėti, o paskui eidavo į darbÄ . Grįžusi iÅ¡ darbo vėl važiuodavo į laukus. Kai A.

V. pateikė nuotraukas ir pasakė, kad viskÄ Å¾ino, kadangi jis tuo metu kalbėjo telefonu su savo drauge, jis davė su Å¡ia moterimi pakalbėti. Tada jai buvo pasakyta, kad turi džiaugtis, jog A. V. dar kai kada namo parvažiuoja naktimis. Kelionės ir iÅ¡vykimai tęsėsi iki pat A. V. išėjimo iÅ¡ namų – iki balandžio 17 d. PrieÅ¡ tai po truputėlį dėdamasis daiktus ir veždamasis, A. V. minėtÄ balandžio 17 dienÄ iÅ¡važiavo ir nebegrįžo. Kad atsakovas gyveno su kita moterimi, kad tai yra ta pati moteris, patvirtina prie bylos pridėta filmuota medžiaga, kuri padaryta jau po A.

V. išėjimo iÅ¡ namų. Video įraÅ¡Ä atsitiktinai 2007 m. liepos mėnesį Dainų Å¡ventės metu padarė jos giminaitė, kadangi ji dalyvauja folkloro ansamblyje. Besėdint lauko kavinėje ji pamatė ateinantį A. V., jį nufilmavo bei užkalbino. Mano, kad jų skyrybų priežastis yra atsakovo neiÅ¡tikimybė. Nuo išėjimo iÅ¡ namų A. V. Å¡eima nesirÅ«pino. Vaikui iÅ¡laikymÄ teikė iki 18 metų. Kai vaikui suėjo pilnametystė, atsakovas pasakė, kad vaikas yra pilnametis ir iÅ¡laikymas jam nepriklauso.

Tada kreipėsi į teismÄ . Iki vaikas baigė vidurinę mokyklÄ jam buvo priteistas iÅ¡laikymas. IÅ¡ A. V. Å«kio pelno jokių pinigų negavo, jis Å¡eima nesirÅ«pino. Nors atsakovas turi miÅ¡ko, malkas pirkdavo. A. V. išėjo kitur gyventi ir daugiau neatvažiavo. Patvirtina, kad sÅ«nus M. V. 2008-10-28 parėjo iÅ¡ susitikimo su tėvu ir parsinešė fotoaparatÄ su visa įranga. Džiaugėsi abu iki kol sulaukė tėčio atsiliepimo į kažkurį jos teisme pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, kuriame jis parašė, jog mano, kad per daug pinigų skiria sÅ«naus iÅ¡laikymui.

Kai tai sužinojo sūnus, jis atsisakė šios dovanos. Sūnus sakė, kad dovana jam nėra miela. Tėvas sūnui 2007 metais nupirko kompiuterį už 5 000 Lt. Tai buvo gal gegužės mėnuo, tačiau iki spalio mėnesio sūnaus išlaikymui negavo nė vieno lito, nors šis buvo nepilnametis. Kaip santuokoje įgytas turtas dalijami turėtų būti gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Šių nekilnojamųjų daiktų vertę grindžia ekspertų išvadomis.

PraÅ¡o gyvenamÄ jį namÄ , kurio vertė 215 900 Lt, priteisti jai, o Å«kinį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė kartu su žeme 223 000 Lt, bei Å«kinį pastatÄ (duomenys neskelbtini), kurio vertė 40 000 Lt priskirti A. V.. A. V. jau 5 metai negyvena name, jis išėjo savo noru, o Å«kininkauti ji nesiruoÅ¡ia. Ūkiniai pastatai reikalingi atsakovui, nes jis Å«kininkauja. Be to, ten yra visa technika, atsakovas ten toliau galėtų tęsti savo verslÄ . Ginčijama Å«kinio pastato (duomenys neskelbtini) vertė.

Mano, kad ginčo neturėtų būti, kadangi remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kuri priimta 2009-11-27, matyti, kad vien į šio pastato grindinį buvo investuoti 88 000 Lt. Šis pastatas yra prie (duomenys neskelbtini) miesto ir visada turės vertę. Prašo padalinti žemės sklypus taip, kad ateityje nebūtų problemų, t.y. skirti sklypus atskirai kaip nurodyta patikslintame ieškinyje. Prašomi priteisti sklypai yra atskirai, nesiriboja su A. V. žeme, privažiavimas yra atskiras. Mano, kad dėl žemės vertės ginčų neturėtų kilti, nes ji nustatyta pagal duomenų bazę.

Dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, mano, kad jis turi bÅ«ti dalintinas, kadangi jis buvo padovanotas Å¡eimai jos mamos. Tuo metu Å¡eima jau Å«kininkavo. Dirbama žemė priklausė jos mamai, todėl kiekvienu atveju jÄ reikėjo vežiotis įvairiems dokumentams pasiraÅ¡yti. Mama nutarė žemę padalinti savo vaikams – jos broliui ir jų Å¡eimai. Nors įvardinta, kad žemė padovanota A. V., tačiau mama žemę dovanojo Å¡eimai. Tuo metu taip buvo patogiau, nes ji pati dirbo mokykloje, o visur reikėdavo savininko parašų.

Nei ji pati, nei mama neginčijo žemės dovanojimo sutarties, kadangi Å¡eimoje gyveno be pykčių. Už technikÄ praÅ¡o priteisti kompensacijÄ kadangi A. V. dirba Å«kyje ir ji jam reikalinga. Å iuo metu yra parduotos arba perleistos technikos. Traktoriaus Valtra, kuris pirktas 2001 metais, vertė buvo 174 379 Lt. Šį traktorių A. V. 2007-08-03 pardavė savo tėvui (duomenys neskelbtini). Å is faktas įvyko tada, kai advokatė parašė paklausimÄ Ä¯ žemės Å«kio skyrių dėl atsakovo turimos žemės Å«kio technikos.

Žemės Å«kio skyrius, gavęs šį paklausimÄ , apie tai informavo A. V. ir traktorius buvo perraÅ¡ytas. Dabartinė Å¡io traktoriaus kaina yra 80 000-100 000 Lt. Remiasi Valtra firmos atstovų paaiÅ¡kinimais. Taip pat buvo parduotas automobilis Kia Sorento, kuriÄ A. V. pardavė 2008 m. Už Kia Sorento 2003 metais buvo sumokėta 81 000 Lt. Po 5 metų A. V. maÅ¡inÄ pardavė už pusę kainos. Mano, kad jis maÅ¡inÄ turėjo parduoti didesne kaina. Parduotas ir traktorius T25. Pardavimo kaina yra nereali, nes skelbimuose toks traktorius kainuoja iki 10 000 Lt.

A. V. traktorių pardavė už 2 000 Lt. Dėl nuraÅ¡ytos technikos nori pasakyti, kad gal ji ir buvo nuraÅ¡yta, tačiau ji yra naudojama ir niekur nedingo, todėl jos vertė yra. Vertinti, kad technikos vertė yra nulinė – neteisinga. Tas turtas vis tiek turi vertę. Net traktorius DT75, parduodamas į metalo lauÅ¾Ä , turi 4 000 Lt vertę. 2007 m kovo mėn. buvo iÅ¡duotas leidimas kirsti miÅ¡kÄ . Kitas leidimas buvo iÅ¡duotas 2007 m. rugpjūčio mėn. Kadangi iÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ A. V. panaudojo savo reikmėms, taip pat praÅ¡o priteisti kompensacijÄ pagal patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytÄ vertę, kadangi nei ji, nei vaikai Å¡iuo turtu nesinaudojo. 2008-05-14 A.

V. įsigijo automobilį Citroen Picasso, kurio kaina 46 089 Lt. Automobilio vertę praÅ¡o padalinti, kadangi tai yra pirkta iÅ¡ bendro Å«kio uždirbtų pinigų. Santuokoje yra įgytas miÅ¡kas, kurį taip pat praÅ¡o padalinti, nes Å¡is miÅ¡kas buvo pirktas. Jis jokiu bÅ«du nėra dovanotas. Už miÅ¡kÄ buvo mokėti pinigai. MiÅ¡kÄ dovanoję žmonės nėra jų giminės ar pažįstami. Kada buvo perkamas miÅ¡kas, tuos žmones, net ir iÅ¡ kitų rajonų surado A. V. brolis. Žemė buvo grÄ Å¾inama į tuos rajonus, buvo sudaromi sandoriai ir buvo mokami pinigai.

Tada ta žemė buvo atkuriama miÅ¡ku. Kadangi Å¡i žemė buvo pirkta, praÅ¡o pripažinti miÅ¡kÄ bendra jungtine nuosavybe. MiÅ¡kas pirktas 2001 ar 2002 metais. Ä®raÅ¡as, kad sandoris yra neatlygintinas, neteisingas. Å ių sandorių nereikėjo ginčyti, nes miÅ¡kas tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Nuslėptas pajamas, kurias A. V. nusiėmė iÅ¡ savo sÄ skaitos, praÅ¡o dalinti protingumo kriterijaus ribose, nes leisti sau gyventi iÅ¡ 275 000 Lt nepadoru. Pinigai yra eilutėje „pinigų iÅ¡simokėjimas Å«kininkui ir jo partneriams ar gyventojams“.

Tai reiÅ¡kia, kad pinigai neina atgal į Å«kį. Tai yra vienasmeniÅ¡kai iÅ¡mokėtos lėšos pačiam Å«kininkui. Pinigai, einantys į Å«kį, yra kitose eilutėse. Ūkio skolų nedalina, nes visi Å¡ie įsipareigojimai įtraukiami į balansÄ . Balanse atsispinti ir pelnas, ir skolos, ir pajamos (V tomas, b.l. 146-151).              Atsakovas A. V. patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu teismo praÅ¡o:             1. Nutraukti ieÅ¡kovės Al. V. ir jo santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini), dėl ieÅ¡kovės Al. V. kaltės;             2 Priteisti ieÅ¡kovei Al. V. natÅ«ra 356 749 Lt vertės turtÄ :             - 4,8090 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) – 16 870 Lt vertės;             - 20,0002 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) – 63 296 Lt vertės;             - 0,0600 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) – 456 Lt vertės;             - 3,9900 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) – 14 375 Lt vertės;             - 9,8200 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) – 32 248 Lt vertės;             - 3,0400 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) – 10 504 Lt vertės             - 0,0759 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) – 21 000 Lt vertės;             - gyvenamÄ jį namÄ su visais jo priklausiniais, (duomenys neskelbtini) – 197 000 Lt vertės;             - lengvÄ jį automobilį Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini) – 1 000 Lt vertės.              3.

Priteisti ieÅ¡kovei Al. V. iÅ¡ atsakovo A. V. 1 738,48 Lt piniginę kompensacijÄ ;             4. Priteisti atsakovui A. V. 412 419,99 Lt vertės turto natÅ«ra ir 40 448,03 Lt vertės finansines prievoles:               - 0,700 ha žemės sklypÄ su garažu, (duomenys neskelbtini) – 20 000 Lt vertės;               - 0,4900 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) – 4 000 Lt vertės;              - 0,5300 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) – 2 333 Lt vertės;             - 12,66 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) – 40 956 Lt vertės;             - 0,9000 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) – 3 376 Lt vertės;             - 12,7800 ha žemės sklypÄ su miÅ¡ku, (duomenys neskelbtini) – bendros 40 905 Lt vertės;             - neįregistruotÄ Å«kinį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) – 13 000 Lt vertės;             - rotacinę Å¡ienapjovę – 1 500 Lt vertės;             - grÅ«dų valomÄ jÄ Petkus Gigant – 3 200 Lt;             - Ūkininko Å«kį, Å«kio kodas 283 149,99 Lt vertės bei iÅ¡ Å«kio kylančias turtines teise bei pareigas.             6.

Palikti po santuokos nutraukimo Å¡alims santuokoje turėtas pavardes;             7. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (IV tomas b.l. 18-21).             Atsakovas A. V., praÅ¡ydamas patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, o patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti, šį grindė tuo, kad nors su Al. V. santuokoje iÅ¡gyveno beveik 26 metus, tačiau santuoka nebuvo sėkminga. Santykiai nebuvo tokie, kokius matė paÅ¡aliniai asmenys ar net vaikai.

BÅ«tent dėl jų stengėsi konfliktus slėpti. O konfliktų buvo visada. Al. V. visada buvo konfliktiÅ¡kas žmogus, stengėsi viskÄ valdyti ir nepripažino jo teisės bÅ«ti savarankiÅ¡ku, nors mano, kad Å¡eima rÅ«pinosi labai daug. 1992 metais pradėjo Å«kininkauti 16 ha žemės sklype. Po truputį Å«kis plėtėsi ir teko 8 metus dirbti du darbus – iki pietų (duomenys neskelbtini), o nuo pietų iki nakties – laukuose. Pats dirbdavo visus žemės Å«kio darbus, nes nebuvo pinigų samdyti darbininkus.

Al. V. padėdavo tik pjūties metu (tuomet kasdavo grūdus) ir linų tvarkymo darbuose. Tačiau grįžus vėlai iš darbų, o darbymečiu tai būdavo net 1-2 val. nakties, dažnai vakarienės nebūdavo padaryta, nes Al. V. miegodavo ir dėl jo nesikeldavo. Daugiau konfliktuodavo dėl vaikų auklėjimo. Ieškovė būdavo per žiauri, šaukdavo ant jų, net fiziškai smurtaudavo. Ypač ant Ž. V., kuris visada buvo jautrus ir verkdavo dėl tokio motinos elgesio. Net abi močiutės prieštaraudavo ieškovei dėl tokio žiauraus jos elgesio vaikų atžvilgiu, tačiau Al. V. savo elgesio nekeisdavo.

Mano, kad jis ir dabar bijo motinos charakterio neigiamo protrÅ«kio. Kai ieÅ¡kovė pradėdavo Å¡aukti ant vaikų, įsikiÅ¡davo, vaikus iÅ¡siųsdavo toliau, o visÄ jos pyktį perimdavo ir nugesindavo konfliktÄ . Net kai vyresnysis sÅ«nus jau mokėsi Vilniuje ir grįždavo atostogų, po kelių dienų motina imdavo auklėti sÅ«nų pagal save ir jam tekdavo jÄ tramdyti. Jaunesnįjį sÅ«nų dažnai tekdavo užstoti. Mano, kad santuokos metu buvo kaip auka. Kaltinimas neiÅ¡tikimybe yra nepagrįstas.

„Karolinos“ vieÅ¡butyje buvo vienas. Nuotraukos, kurios pateiktos byloje, ne jo darytos. Jo asmeninis kompiuteris, kuriuo naudojosi ieÅ¡kovė, jo jaunesnysis sÅ«nus, nebuvo rakinami. KaklaraiÅ¡tis, pirÅ¡tinės ir tašė, kurie matomi nuotraukose yra ne jo. Tai nėra vienetiniai daiktai, jie pirkti GariÅ«nų turguje. Nesako, kad nuotraukose ir įraÅ¡e yra ta pati moteris ar ne ta pati. Ä®raÅ¡e matyti moteris, bet Vilniuje gal vaikščiojo su Å¡imtais moterų per tÄ laikÄ . IeÅ¡kovei neliepė kalbėti su savo drauge.

Tai yra pretekstas pasidalinti jo uždirbtÄ turtÄ , nes gyvenant santuokoje dažnai buvo priekaiÅ¡taujama, kad buvo per mažai skiriama pinigų namams, drabužiams, baldams ir pan. VisÄ laikÄ buvo priekaiÅ¡tai dėl investicijų, o be investicijų nebuvo galima sukurti tokio Å«kio, koks jis yra dabar – milijoninės vertės. Mano, kad visi Å¡ie iÅ¡sigalvojimai dėl neiÅ¡tikimybės yra bÅ«tent dėl to, kad bÅ«tų galima pagaliau, kai nebereikia jo, valdyti turtÄ . Dėl nuolatinių konfliktų stengdavosi iÅ¡vykti iÅ¡ namų kuo toliau.

Tai buvo Vilnius, kadangi ten gyveno vyresnysis sÅ«nus, ten buvo baigęs studijas ir turėjo daug draugų, kursiokų. Neneigia, kad tÄ pavasarį važinėjo, kadangi konfliktai ėmė dažnėti. Kai bÅ«davo laisvo laiko nuo Å«kio, stengėsi dažniau bÅ«ti Vilniuje. Nakvodavo pas sÅ«nų, buvo keli atvejai kai nakvojo vieÅ¡butyje dėl tam tikrų sumetimų. Kvitų ir nuotraukų, kurias, mano, ieÅ¡kovė pati įkėlė į kompiuterį ir į fotoaparatÄ , pagalba stengiamasi padaryti, kad jis bÅ«tų kaltas ir, kad ieÅ¡kovė galėtų pasidalinti turtÄ .

Å ių įsivaizduojamų dalykų pateikimas kaip faktų yra bÅ«das nukreipti dėmesį nuo savo kaltės. 2007-04-17 praktiÅ¡kai nebuvo namuose. TÄ dienÄ aÅ¡ dirbo laukuose. Jam kažkas paskambino ir pasakė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡sikvietė jo gimines ir pradėjo visus auklėti, Å¡aukti. Buvo pasakyta, kad ieÅ¡kovė grasina prie vaikų, jog žudysis. Tada pagalvojo, kad jam nėra ko grįžti ir kaitinti konflikto, todėl tÄ vakarÄ liko (duomenys neskelbtini). Paskui suprato, kad beprasmiÅ¡kas gyvenimas su žmogumi, kuris nenori ieÅ¡koti taikos, nenori nekalbėti, kuris mėtosi beprasmiÅ¡kais kaltinimais neiÅ¡tikimybe ir pan. 2007 m pavasarį iÅ¡ namų išėjo todėl, kad buvo daugiau neįmanoma pakęsti psichologinio smurto prieÅ¡ jį.

Išėjęs balandžio 17 d. visÄ mėnesį gyveno Å«kiniame pastate (duomenys neskelbtini). Paskui butÄ iÅ¡sinuomojo Vilniuje, arčiau sÅ«naus ir kad bÅ«ti kuo toliau nuo konflikto židinio. IeÅ¡kovė apie jokias skyrybas su juo nekalbėjo. Po išėjimo buvo grįžęs į Å«kinį pastatÄ pasiimti kažkokių detalių. Tada ieÅ¡kovė grįžusi iÅ¡ darbo užsipuolė jį kaltinimais ir pasakė: „sužlugdys jo verslÄ ir jį patį sužlugdys. AtkerÅ¡ys už tai, kad jo neklauso ir drįsta bÅ«ti savarankiÅ¡kas“.

Buvo susitikę birželio pabaigoje. Ä® automobilį ieÅ¡kovės neįsileido vien dėl to, kad paskui bÅ«tų nėję Å¡ios iÅ¡praÅ¡yti. IeÅ¡kovė kvietė grįžti į namus, pasikalbėti, bet buvo nusiteikusi karingai. Kalbėjomės tik apie tai, kodėl ji neleidžia jam bendrauti su jaunesniuoju sÅ«numi. Tai daryti bÅ«davo priverstas slaptomis. SÅ«nus bijodavo, kad jų susitikimų niekas nepamatytų. IeÅ¡kovė apie jį rajone nuolat skleidė žeminančias jo orumÄ Å¾inias, darė didžiulį spaudimÄ jo giminėms.

Neigia, kad Å¡eimai per visÄ tÄ laikÄ nepadėjo. 2008 m. spalio 22 d. sÅ«nui nupirko fotoaparatÄ , 2007 m. vasarÄ nupirko 6 000 Lt vertės kompiuterį, kurį važiavo pirkti slapta nuo ieÅ¡kovės, kad Å¡i nesupyktų. Kiekvieno susitikimo su sÅ«numi metu duodavo grynų pinigų – po 200, 300 Lt. Nupirko sportinę aprangÄ už 500 Lt, bet sutarė, kad vaikas motinai sakys, jog jÄ nupirko vyresnysis sÅ«nus. Kiekvieno susitikimo metu sÅ«nui duodavo pinigų. Sumos buvo nuo 150 iki 300 Lt. Ūkininko Å«kyje asmeniniai ir Å«kio pinigai yra bendri.

Už tuos pinigus jis 5 metus nuomojosi butÄ Vilniuje, mokėjo nuomÄ , mokesčius, sÅ«nui iÅ¡laikymÄ . Mano, kad prie Å¡eimos iÅ¡laikymo prisidėjo, neskaitant dovanų. Taip pat daug investavo į Å«kį. Pinigai buvo mokami talkų metu už maistÄ , buvo perkamos detalės, remontuojama technika, perkamos detalės, chemikalai, kiti daiktai. Tiksliai negali pasakyti, tačiau mano, kad ¾ pinigų buvo skiriami Å«kiui. Tik maža dalis pinigų buvo skiriami jam asmeniÅ¡kai. Žmonės jam perleido teisę į nuosavybės atkÅ«rimÄ neatlygintinai ir jokių pinigų nemokėjo.

Jo su tais žmonėmis tarpusavio ryÅ¡iai neturi jokios reikÅ¡mės. Labai gerai sutarė su ieÅ¡kovės motina. Tuo metu uoÅ¡viams padėjo kaip giminaičiams. UoÅ¡viui veždavo degalus neatlygintinai, statybinių medžiagų. Jų reikėtų klausti kodėl žemę padovanojo jam. IeÅ¡kovės motinos dovanotÄ Å¾emę naudojo Å«kyje. Traktorių tėvui pardavė tokia kaina, nes toks buvo jų susitarimo reikalas (V tomas, b.l. 151-157; 184-186).             Atsakovo atstovas advokatas K.

Jonaitis, pasinaudodamas teise pasisakyti, 2012-09-07 teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nesutinka dėl eksperto įvertinto 0,7000 ha žemės sklypo ir garažo. Ekspertas turtÄ vertino kainomis, iÅ¡skaičiuotomis tik pagal pardavimų lyginamuosius sandorius, bet kadangi teisinė registracija Å¡io turto neatlikta, todėl jo parduoti negalima. PraÅ¡o remtis jų raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, kad bÅ«tent Å¡io sandėlio vertė, atlikta vertintojo pagal teismo pavedimÄ , neatitinka Turto vertinimo pagrindų įstatymo, atlikta lyginamuoju metodu, kuris prieÅ¡tarauja metodikai.

Nesupranta kodėl ieÅ¡kovės dalinami žemės sklypai vertinami rinkos kainomis, esančiomis 2012 m. gegužės mėnesį. IeÅ¡kovė pati patvirtino, kad turto balansas ir turto kainos turi bÅ«ti ieÅ¡kinio pateikimo dienai, o ne nuo tada kai Å¡alys pradėjo gyventi skyriumi ar teismo sprendimo priėmimo dienai. IeÅ¡kovė pagal savo ieÅ¡kinio reikalavimus apibrėžė ir objektÄ ir ribas. Su ekspertais ir ekspertize dalinai sutinka, kadangi svyravimai yra nuo 3 000 iki 5 000 Lt pagal tai, kas buvo Å¡alių atlikta anksčiau, dar prieÅ¡ teismo ekspertizę. 2010 m. birželį inicijuojant bylÄ yra pateiktas 2009 m.

įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, piniginių srautų ataskaita, ilgalaikis turtas. Remiantis Å¡iais duomenimis mato, kad turto vertė yra už 55 6472 Lt. IÅ¡ jų atskirai yra mokėtinos skolos ir įsipareigojimai, kurie sudaro 204 000 Lt, kurie buvo pasiskolinti tam, kad Å«kis veiktų ir kuriuos, kaip ir turtÄ , reikia padalinti. Jeigu kalba apie ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ , tai patikslino, kad iki birželio mėnesio iÅ¡ UAB „Scandagra“ dar yra pasiimta prekių už 68 000 Lt. Vadinasi Å«kio turtinė padėtis turėtų bÅ«ti mažinama tokio dydžio suma, kokia yra skola kreditoriams, t.y. 283 149 Lt.

Be ūkio įsipareigojimų dar buvo ir finansiniai įsipareigojimai SEB lizingui ir AB DnB Nord bankui pagal tris sutartis, t.y. automobilio Citroen Xsara Picasso išperkamosios nuomos sutartis, A. V. sudaryta paskolos sutartis dėl 4 000 Lt ir A. V. vardu sudaryta sutartis dėl 8 000 Lt kreditavimo. Jeigu dalinamas automobilis, tai turi būti dalinami ir finansiniai įsipareigojimai ieškinio pateikimo dienai. O tai dienai buvo dar 26 701 Lt skola. Taip pat turi būti dalinami ir tie įsipareigojimai, kuriuos paėmė A.

V. tam, kad Å«kis gyventų. AsmeniÅ¡kai paveldėtas, arba nagrinėjamu atveju dovanotas turtas, kuris buvo neatlygintinai perleistas iÅ¡ trečiųjų asmenų, arba gautas dovanojimo sutartimi iÅ¡ Č. D., turi bÅ«ti pripažintas ir yra asmenine nuosavybe. Byloje ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad Å¡ie sandoriai neatitiko sutarčių Å¡alių valios. Å is turtas santuokos nutraukimo atveju nėra dalintinas, jis pripažįstamas asmenine nuosavybe. 60 ha bendrÄ turtÄ praÅ¡o padalinti lygiomis proporcijomis pagal vertes.

Dalinant žemės sklypus prašo vadovautis principu, kad sutuoktinių užgyvento turto dalys yra lygios, kaip nurodė patikslintame priešieškinyje. Teismas neturėtų remtis liudytojų parodymais, kad ūkyje yra kito turto, kuris nėra nustatytas balanse, kurio nerado ekspertai ir kuris pagal rašytinius įrodymus yra seniausiai nurašytas ar parduotas. Negalima remtis ir tikėti niekuo neparemta ieškovės subjektyvia nuomone apie turto vertes ir laikyti, kad įsigijimo pagrindas turėtų būti sūnų parodymai.

IÅ¡ skolintų lėšų į Å«kį dedami grÅ«dai, chemikalai, daromi užpirkimai. Jeigu dalina Å«kio vertę, tai turi dalinti ir įsipareigojimus kreditoriams, iÅ¡ kurių Å«kis gyvena. Nesutinka, kad skola UAB „Scandagra“ bÅ«tų pripažinta A. V. asmenine skola. Ūkininko Å«kyje nei sÄ skaita, nei įsipareigojimai nėra atskiriami. Jeigu pagal atskirÄ buhalterinę eilutę Å«kininkas paima iÅ¡ kasos pinigus ir įsigyja naujÄ Ä¯rangÄ , agregatus, kas matyti 2009 metų ilgalaikio turto apyraÅ¡e, tai akivaizdu, kad iÅ¡ jokių kitų lėšų jis to negalėjo padaryti.

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti pusę sumos, tačiau neiÅ¡minusuoja atsakovo pragyvenimo iÅ¡laidų. Pagal Å¡iandien pateiktus dokumentus paskaičiavo, kad nuo 2007 m. iki 2011 m. ieÅ¡kovė gautas pajamas iÅ¡ darbo užmokesčio, virÅ¡ijančias 75 000 Lt, pasilieka sau. BÅ«tų protinga ir sÄ Å¾ininga nei ieÅ¡kovės gautų pajamų, nei atsakovo gautų pajamų, kurios buvo skirtos apyvartai ir pragyvenimui, nedalinti, kadangi Å«kis dalinamas visa apimtimi pagal tas vertes, kurias nustatė ekspertas ir kas yra turto balanse.

Atsakovas Å¡iuo metu teikė iÅ¡laikymÄ ne tik jaunesniajam sÅ«nui, bet ir vyresniajam buvo pervedęs piniginių lėšų. Mažajam sÅ«nui atsakovas pirko brangias dovanas, pinigų davė tiesioginių susitikimų metu. Tai, kad iÅ¡ iÅ¡kirsto asmeninio miÅ¡ko turėtų bÅ«ti gautos pajamos už 40 910 Lt nemato jokių Aplinkos ministerijos metodikos reikalavimų ar bent nuorodų į jÄ , nes jų nėra. Dėl automobilio Kia ir traktoriaus Valtra, tai jų vertė ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovės nurodyta nepagrįstai didelė.

Atstovas nesutinka su reikalavimus nukrypti nuo dalinamo turto lygių dalių principo, kadangi nėra atskiro savarankiÅ¡ko reikalavimo, kad teismas turėtų vadovautis turto balansu ir nukrypti nuo lygių dalių nuo tada, kai ginčo Å¡alys pradėjo gyventi skyriumi. Sutarė, kad turtÄ dalina ieÅ¡kinio pateikimo dienai, o ne nuo tada kada ginčo Å¡alys pradėjo gyventi skyriumi, t.y. dar 3 metai iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos. IÅ¡ patikslintame ieÅ¡kinyje esančių reikalavimų mato, kad didesnė dalis jų nepagrįsta jokiais įrodymais, o subjektyvia ieÅ¡kovės nuomone (V tomas, b.l. 180-184).             Tretieji asmenys prieÅ¡taravimų Å¡alių reiÅ¡kiamiems reikalavimams nepareikė ir į bylos nagrinėjimÄ neatvyko, nors buvo tinkamai informuoti apie posėdžių vietÄ ir laikÄ .                          Liudytoja Č.

D. 2012-10-24 teismo posėdžio metu parodė, kad yra Al. V. mama. Buvo atsiėmusi pusę savo tėvo žemės, taip pat buvo atsiėmusi žemės iš ūkio. Kadangi dukros šeima norėjo ūkininkauti šeimai dovanojo žemės sklypus. A. V. buvo šeimos galva, todėl jo vardu žemės sklypus ir užrašė. A. V. taip patarė, kad jos niekur nereikėtų vežioti, taip pat žmonos, kuri tuo metu dirbo. Suprato, kad žemę dovanoja dukters šeimai. Jos išsilavinimas yra 4 klasės, todėl nelabai suprato, kad žemę reikėjo rašyti dukters šeimai.

Ir padėdavo dukters Å¡eimai kiek pajėgė – vyras su traktoriumi važiuodavo dirbti ir ji pati padėdavo. Ūkininkavimo pradžia buvo jos dovanoti 16 ha žemės. Pakui jie patys daugiau jos nusipirko. IÅ¡eidama iÅ¡ kolÅ«kio buvo gavusi dar ir padargų, kuriuos taip pat dukters Å¡eimai dovanojo. Taip pat jai buvo duota gyvulių, grÅ«dų, kuriuos atsakovas pardavė ir sau nusipirko traktorių. Jos dukra nuolat dirbo Å«kyje, net ir po darbų mokykloje, naktimis, todėl vaikÄ ji prižiÅ«rėdavo.

Dukters Å¡eima iÅ¡iro 2007 m. ar 2008 m. Mato tik vieno atsakovo kaltę, kadangi Å¡is norėjo gyventi dvilypį gyvenimÄ . Nemano, kad dukra buvo kalta dėl santuokos iÅ¡irimo, kadangi ji dirbo, vaikus žiÅ«rėjo, juos mylėjo, auklėjo (VI tomas, b.l. 12-15).             Liudytojas Ž. V. 2012-10-24 teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2006 metų pabaigos ar 2007 metų pradžios radikaliai pasikeitė tėvo elgesys. To pasekoje apie 2-3 mėnesius Å¡eimoje buvo nesusikalbėjimas, tačiau to netraktuotų kaip tėvų charakterių nesutapimus.

Priežastys paaiÅ¡kėjo vėliau – tėvas susirado kitÄ moterį. Anksčiau bÅ«davo visokių situacijų, tačiau visÄ laik manė, kad jų Å¡eima yra ideali. Mano, kad dėl santuokos iÅ¡irimo yra kaltas tėvas. Mama gal ir per daug kartais rÅ«pinosi Å¡eima. Ji anksti keldavosi, nes bÅ«davo daug Å«kio darbų, taip pat ruoÅ¡davo pusryčius, iÅ¡ruoÅ¡davo jį su broliu į mokyklÄ . Buvo aprÅ«pinti, apipirkti. Tėvas taip pat rÅ«pinosi Å¡eima. Abu tėvai buvo reiklÅ«s ir didžiuojasi, kad juos iÅ¡auklėjo ir iÅ¡lavino tinkamai.

BÅ«davo Å¡eimoje vienas kitas nesutarimas dėl buitinių dalykų, ar važiuoti į svečius pas kažkÄ ar ne, tačiau jam bÅ«davo keista, kai po to tėtis pakankamai ilgai nekalbėdavo nei su mama, nei su jais. Mano, kad paaiÅ¡kinus kur yra problema, įtampų žmonių santykiuose bÅ«tų mažiau. Tačiau Å¡ių epizodų jis nelabai sureikÅ¡mina, kadangi tai buitiniai dalykai, kurie bÅ«na kiekvienoje Å¡eimoje. Nemano, kad tai buvo skyrybų priežastis. 25 metus buvo viskas gerai ir radikaliai per du mėnesius viskas pasikeitė.

Tėvas buvo piktas, elgėsi atÅ¡iauriai. Tai buvo nesuprantama. 2007 metų sausį tėvas vienÄ savaitę laiko gyveno pas jį Vilniuje. Naktimis jis paprastai nakvodavo jo bute, o dienomis bÅ«davo pakankamai užsiėmęs. Sakydavo, kad turi susitikimų su studijų draugais. Pats su kita moterimi tėvo nematė, tačiau foto nuotraukas matė. Jos buvo darytos vieÅ¡bučiuose. Nuotraukas matė kompiuterio monitoriuje. Kad jos yra iÅ¡ tėvo fotoaparato, suprato pagal jų formatÄ , kuri buvo toks pat kaip ir fotoaparato, pagal nuotraukos pavadinimÄ , kuris yra skaitmenizuojamas ir kiekvienas modelis veda nuotraukų skaičių.

Bandė su tėvu kalbėtis, tačiau šis pasakė, jog nesikištų, nes tai yra ne jo reikalas. Tai tos pačios nuotraukos, kurios yra byloje. Visa šeima rūpinosi ūkiu, jo plėtra. Ir pats nemažai dirbdavo, net ir studijuodamas vasaras visa praleisdavo ūkyje. Ir mama visada būdavo šalia. Ji rūpinosi maisto gaminimu, talkomis, linų kėlimu, grūdų kasimus, runkelių metimu. Visa šiuo laiku įgyta žemė – močiutės dovanota, pirkta, įsigyta neatlyginamai, buvo skirta šeimos poreikiams, ūkio plėtrai.

Net ir už tÄ neatlyginamai tėvui perleistÄ Å¾emė buvo mokami pinigai. Kai dirbdavo Å«kyje buvo ir traktorius T25, sėjamosios SP2 ir kiti daiktai, kurių likimo Å¡iuo metu nežino. Traktorių Valmet matė tėvo laukiuose praėjus gal 2 ar 2,5 metų po tėvo išėjimo iÅ¡ namų. Mama jam nedrausdavo bendrauti su tėvu, o jaunesnįjį brolį net ragindavo tai daryti. Nežino ar tėvas gyvenant atskirai mamai pervesdavo pinigų (VI tomas, b.l. 15-19).             Liudytojas M.

V. 2012-10-24 teismo posėdžio metu parodė, kad tuo laikotarpiu gyveno namuose su abiem tėvais. 2007 metų pradžioje tėvas pradėjo išvažinėti į Vilnių ar dar kažkur ir iš jo pusės dingo rūpinimasis buitimi. Atsimena, kad mamai grįžus iš darbo, o jam iš mokyklos, namai būdavo nekurti, todėl su mama važiuodavo parsivežti malkų. Tėvas vis dažiau pradėjo važinėti vienas, nors anksčiau keliaudavo visi kartu. Tėtės elgesys pasikeitė ir su juo, ir su mama.

Yra matęs video įraÅ¡Ä , foto nuotraukas. Jo mama buvo papraÅ¡iusi perkelti į kompiuterį. Nuotraukos buvo erotinio pobÅ«džio. Tai tos pačios nuotraukos, kurios yra byloje. Video įrašė tėtis yra nufilmuotas einantis Pilies gatve su kita moterimi. Jo manymu, tiek nuotraukose, tiek įraÅ¡e yra ta pati moteris. Visa jų Å¡eima dirbdavo Å«kyje. Jis per sėjÄ pavasarį net į mokyklÄ neidavo, o mama visiems pietus ruoÅ¡davo, juos atveždavo, paskui taip pat dirbdavo Å«kyje. Mama buvo ir yra labai rÅ«pestinga.

Ji niekada nesakydavo, kad su tėvu nebendrautų. Yra net vienÄ kartÄ pyragÄ iÅ¡kepusi ir pati nuvežusi pas tėvÄ . Tai buvo 2007 metų pavasaris, tačiau daugiau pakvietimų iÅ¡ tėvo negavo. Tėtis nuo išėjimo iÅ¡ namų lėšų jų Å¡eimai neskyrė. Buvo nupirkęs kompiuterį, tačiau Å¡is buvo pažadėtas dar tada, kai tėvas namuose gyveno ir kaip sÄ lyginai užsidirbtas daiktas, o fotoaparatÄ Å¡iam grÄ Å¾ino, nes buvo pasakęs, kad pinigų iÅ¡laikymui jam skiria per daug.

Nuo tada ir nutrÅ«ko jo ir tėvo bendravimas. Mama žinojo, kad važiuoja su tėvu pirkti kompiuterio. Kadangi tÄ dienÄ su mama turėjo važiuoti į laidotuves ir jis dėl to nevažiavo, tai mama supyko. Tėvas pats sakė sakyti, kad sportinę aprangÄ pirko vyresnysis sÅ«nus, tai nebuvo jo ir tėvo susitarimas. Namuose trÅ«ko net malkų. Prašė tėtės leisti jų pasiimti arba atvežti, tačiau kai leidimo negavo, mama jas pirko. Buvo Å«kyje traktoriai T25, DT75, sėjamoji, volai, purkÅ¡tukas, linų apdorojimo technika, priekabos, rotacinė Å¡ienapjovė, grÅ«dų valomoji, aukÅ¡to slėgio pjovimo aparatas, krÅ«mapjovė, ir kt., nes jie buvo Å«kyje naudojami. 2007 metais, kai buvo pas tėvÄ Å«kyje matė traktorius, priekabų, buvo Petkus Gigant, krÅ«mapjovė.

Traktorių Valmet 2010 metais matė dirbant Å«kio valdose. Visi Å«kio plėtimo metu įgyti žemės sklypai yra ne asmeniÅ¡kai atsakovo, o Å¡eimai (VI tomas, b.l. 20-23).             Liudytoja R. G. 2012-10-24 teismo posėdžio metu parodė, kad ji matė A. V. einantį su kita moterimi. Tik paskui sužinojo, kad Å¡eimoje vyksta skyrybos. Mano, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo neiÅ¡tikimybės. Ji padarė video įraÅ¡Ä . Ä® priekį A. V. ėjo susikabinęs už rankų su įraÅ¡e matoma moterimi, o grįžtant jai atrodo, kad buvo jau nesusikabinę.

Apie jokias Å¡eimoje buvusias problemas ji tuo metu dar nežinojo. Žinojo tik tai, kad A. V. yra kategoriÅ¡kas, nesugyvenamas žmogus, apie A. V. pasakė tik teigiamus žodžius (VI tomas, b.l. 24).             Liudytoja R. M. 2012-10-24 teismo posėdžio metu parodė, kad yra kaimynė ir bendraudavo su jų Å¡eima. Niekada neatrodė, kad Al. V. yra sunkaus bÅ«do, kad bÅ«tų grubi, nėra girdėjusi, jog Å¡meižtų savo vyrÄ ar kitaip negražiai apie jį kalbėtų. Ji daug Å¡eimoje ir Å«kyje dirbdavo.

Ir ji pati yra (duomenys neskelbtini) Å«kyje padėjusi, todėl tai matė. Niekada nepastebėjo, kad Å¡alys nesutartų. A. V. taip pat rÅ«pinosi Å¡eima (VI tomas, b.l. 25).             Liudytoja A. Å . 2012-10-24 teismo posėdžio metu parodė, kad yra Al. V. draugė. Pasakojo ieÅ¡kovė jai dėl ko Å¡ios Å¡eima iÅ¡iro. Tik vėliau jai parodė nuotraukas, pasakė, kad jose yra A. V. daiktai. Nėra girdėjusi, kad ieÅ¡kovė Å¡meižtų savo vyrÄ . Ji buvo rÅ«pestinga.

Kadangi dirbdavo viename darbe, tai ryte atvažiavusi jos pasiimti, užuosdavo maisto kvapÄ , nes bÅ«davo paruoÅ¡ti pietÅ«s. Pati ne kartÄ juos veždavo A. V. į laukus, nes Å¡eimoje nebuvo laisvos maÅ¡inos. Yra ir pati Å«kyje kelis kartus dirbusi. Dirbdavo visa Å¡eima. Å eimÄ pažįsta 16 metų. Å eima neatrodė bloga, konfliktiÅ¡ka, nesutarianti, kad reikėtų skirtis. Po nuotraukų radimo kurį laikÄ juodu dar kartu gyveno, tačiau ryte atvažiuodama pastebėjo, kad jau nebėra bendravimo.

A. V. net su ja nesisveikindavo. Nėra pastebėjusi, kad šeimoje kiltų konfliktų dėl vaikų auklėjimo (IV tomas, b.l. 25-26).             Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinys tenkintini iš dalies.             Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės Al. V. ir atsakovo A. V. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), santuokoje šalys susilaukė dviejų vaikų, kurie jau pilnamečiai (I tomas, b.l. 31, 32, 33, II tomas, b.l. 142).              Dės santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.

             Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. yra numatytas santuokos nutraukimo pagrindas – vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltė. Sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutraukimo konstatuojama nustačius, jog jam iÅ¡ esmės pažeidus savo kaip sutuoktinio pareigas bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, arba nustačius faktus, kurie įstatyme nurodyti kaip sutuoktinio kaltės prezumpcija – kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neiÅ¡tikimas, paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pino.

Tačiau Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį, pastangas iÅ¡saugoti tarpusavio santykius jų pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes.             Šioje byloje ieÅ¡kovė Al. V., reikÅ¡dama patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodytos normos pagrindu, praÅ¡o atsakovÄ A.

V. pripažinti pažeidus esmines sutuoktinio pareigas, tai yra, kad atsakovas buvo neiÅ¡tikimas, daugiau kaip prieÅ¡ tris metus paliko Å¡eimÄ ir visiÅ¡kai ja nesirÅ«pino. Atsakovas A. V. pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės Al. V. sunkaus bÅ«do, konfliktiÅ¡ko charakterio.              IeÅ¡kovė Al. V. atsakovo neiÅ¡tikimybės bei nesirÅ«pinimo Å¡eima faktus įrodinėja foto nuotraukomis, video įraÅ¡u, liudytojų parodymais.

IÅ¡ pateiktų foto nuotraukų, video įraÅ¡o matyti, kad jose esanti moteris yra panaÅ¡aus amžiaus, kÅ«no sudėjimo, Å¡viesios vidutinio ilgio plaukų spalvos (I tomas, b.l. 34, II tomas, b.l. 121-127) Liudytoja R. G. parodė, kad matė A. V. Vilniuje einant su kita moterimis. IÅ¡ pradžių jie buvo susikabinę rankomis, o grįžtant jau ne. Ji pati juos ir nufilmavo (IV tomas, b.l. 24). Liudytojai Ž. V. ir M. V. nurodydami jų tėvų santuokos iÅ¡irimo priežastis, teigė, jog ta priežastis yra – tėvo elgesys, kuris pasikeitė dar 2006 metų pabaigoje – 2007 metų pradžioje, kai Å¡is pradėjo vienas iÅ¡važinėti, nustojo rÅ«pintis Å¡eima, o po to, pamačius foto nuotraukas suprato, kad yra susiradęs kitÄ moterį.

IÅ¡ video įraÅ¡o ir foto nuotraukų sprendžia, kad tai ta pati moteris (IV tomas, b.l. 15-23). Liudytojos R. M., A. Å . parodė, kad Å¡eimÄ ilgai pažįsta ir nepastebėjo, kad joje bÅ«tų buvę didesnių problemų, kurios sÄ lygotų Å¡eimos iÅ¡irimÄ , kadangi ieÅ¡kovė Å¡eimoje buvo labai rÅ«pestinga, nebuvo nesugyvenamo bÅ«do (IV tomas, b.l. 25-26).              Atsakovas A. V., bandydamas įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės A. V. kaltės, nurodo jos sunkų, konfliktiÅ¡kÄ elgesį, paaiÅ¡kina kuo jis pasireiÅ¡kė – jis buvo nuolat kaltinamas, Å¡meižiamas, jam priekaiÅ¡taujama, nuteikinėjami jų vaikai prieÅ¡ atsakovÄ .

Kad po 2007-04-17, kada atsakovas išėjo iÅ¡ namų, Å¡alių santykiai tapo itin konfliktiÅ¡ki matyti iÅ¡ jų tarpusavio bendravimo bÅ«do, kompromisų neradimo, todėl galėjo bÅ«ti ir kaltinimų, priekaiÅ¡tų vienas kitam, tačiau tos aplinkybės, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų buvusi itin sunkaus, konfliktiÅ¡ko charakterio Å¡alims gyvenant santuokoje, nepatvirtino ne tik, kad byloje apklausti Å¡alių pilnamečiai sÅ«nÅ«s, tačiau ir kiti liudytojai. Nors liudytojų parodymai, kurie teismo nuomone, neabejotinai paremti subjektyviÅ¡kumo požymiu, liudijant apie aplinkybes, kurių stebėjimas ir vertinimas neabejotinai yra susijęs ir su Å¡alies, kuri tÄ asmeniÅ¡kai kvietė liudyti, aplinkybių subjektyviu vertinimu, tačiau atsakovo nurodomos aplinkybės kelia abejonių ir dėl to, kad dar 2006 m. vasarÄ Å¡alys atÅ¡ventė 25 metų (sidabrines) sutuoktuvių metines, o jau po pusės metų jo teigimu dėl ieÅ¡kovės nesugyvenamo charakterio kartu gyventi tapo įmanoma.

Tai, kad ieÅ¡kovė stengėsi viskÄ valdyti ir nepripažino atsakovo teisės bÅ«ti savarankiÅ¡ku taip pat kelia abejonių, kadangi kuo Å¡is nepripažinimas pasireiÅ¡kė atsakovas nenurodė. IeÅ¡kovės teigimu atsakovas vienas važinėdavo ilsėtis ir tai jam nebuvo draudžiama. PrieÅ¡ingai, atsakovas bandydamas paneigti pareikÅ¡tÄ neiÅ¡tikimybės kaltinimÄ teikia prieÅ¡taringus paaiÅ¡kinimus: „nesako, jog nuotraukose ir video įraÅ¡e yra ta pati moteris ar ne ta pati, kad „Karolinos“ vieÅ¡butyje buvo vienas“, tačiau į kitÄ klausimÄ jau atsako kad nedavė ieÅ¡kovei Å¡nekėti su savo drauge, lyg ir pripažindamas, jog tokia moteris buvo.

Taip pat nurodo, kad kaklaraiÅ¡tis, pirÅ¡tinės ir tašė, kurie yra pateikti nuotraukose yra ne jo, tačiau tuo pačiu teigia, kad tai nėra vienetiniai daiktai, jie pirkti GariÅ«nuose. Jei tai nebÅ«tų atsakovo daiktai, jis turbÅ«t negalėtų žinoti kur jie yra įgyti ir kodėl bÅ«tent GariÅ«nuose, jei ieÅ¡kovė gyvena Å akių mieste, o atsakovas Vilniuje. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė pati įkėlė nuotraukas į kompiuterį ir į fotoaparatÄ , kad galėtų pasidalinti turtÄ , tačiau bet kuriuo atveju santuokoje įgytas turtas priklauso abiems Å¡alims ir, kad jį pasidalinti tikrai nebÅ«tina nieko kaltinti.

Teismas pripažįsta, kad foto nuotraukose esančios moters asmenybė nėra nustatyta, tačiau byloje iÅ¡tirtų įrodymų – liudytojų parodymų, foto nuotraukų, video įraÅ¡o, atsakovo paaiÅ¡kinimų visumos pagrindu teismas daro labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ buvus atsakovo neiÅ¡tikimybės faktui, kurio atsakovas nepaneigė nei abejonių nekeliančiais paaiÅ¡kinimais, nei kitais įrodymais. Taip pat neįrodė, kad 2007-04-17 išėję iÅ¡ namų teikė materialinę paramÄ ieÅ¡kovei.

Atsakovas teismui teigė, kad vienÄ kartÄ bandė su ieÅ¡kove Å¡nekėtis per atidarÄ automobilio langÄ , kad į maÅ¡inÄ atsisėsti neprašė, nes žinojo, kad paskui jos nebÅ«tų ėję iÅ¡praÅ¡yti, tačiau tai tik patvirtina, jog atsakovas nesistengė iÅ¡saugoti, atkurti santuokinių ryÅ¡ių. Suprantama, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje situacijoje galėjo pykti dėl jaučiamos nuoskaudos, Å¡alys pradėjo nerasti bendro intereso ir susitarimo, tačiau Å¡ios aplinkybės nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti prilyginamos esminiam santuokinių pareigų pažeidimui – neiÅ¡tikimybei, dėl kurios bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, o po iÅ¡sikraustymo iÅ¡ Å¡eimos namų atsakovas dar nustojo materialiai remti ieÅ¡kovę, nors pajamos, kurias jis gavo iÅ¡ bendrai priklausančio Å«kio buvo didesnės nei ieÅ¡kovės. SÅ«nui teikto iÅ¡laikymo faktas to nepaneigia, kadangi vaikui mokamas iÅ¡laikymas, yra iÅ¡imtinai vaikui priklausantys pinigai.

IeÅ¡kovė iÅ¡laikymÄ iÅ¡ savo pusės taip pat teikė (Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 2 d.). Tokį vertinimÄ pagrindžia ir aplinkybės, kad Å¡alys iki 2006 metų vasaros kildavusius bendravimo nesklandumus bandydavo iÅ¡spręsti ir sugebėdavo iÅ¡saugoti santuokÄ , netgi atÅ¡ventė jų 25 metų vestuvių metines, todėl Å¡iuo atveju esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu kvalifikuotina atsakovo A. V. neiÅ¡tikimybė, dėl kurios bendras gyvenimas tapo negalimas, iÅ¡laikymo Å¡eimai neteikimas jam išėjus iÅ¡ namų ir santuoka tarp Å¡alių nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo, Å¡alims paliktinos santuokoje turėtos pavardės.             Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.             Remdamasis Lietuvos Respublikos CK 3.59 str., 3.62 str., 3.73 str., 3.77 str. 3 d., santuokos nutraukimo bylÄ nagrinėjantis teismas privalo iÅ¡spręsti Å¡alių turto padalijimo klausimÄ .

Lietuvos Respublikos CPK 382 str. 4 p. nurodyta, kad ieÅ¡kinyje dėl santuokos nutraukimo turi bÅ«ti pateikti duomenys apie bendrÄ sutuoktinių dalintinÄ turtÄ ir kartu turi bÅ«ti pateiktas Å¡io turto padalijimo variantas. Dalijant turtÄ , reikÅ¡mingas ne tik turto dalies nustatymas, bet ir turto padalijimo konkretaus bÅ«do parinkimas. Sutuoktinių bendras turtas dalijamas natÅ«ra, jeigu galima taip padalyti. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.127 str. 3 d. parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tokias svarbias aplinkybes kaip nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klė ar turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės, taip pat ir sutuoktinių pageidavimus.

             Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Å¡alys santuokos metu įgijo sekantį turtÄ :             - Ūkininko Å«kį, (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 35). Pagal pareikÅ¡tus reikalavimus Å¡alys šį turtÄ siÅ«lo priskirti atsakovo nuosavybei.             - 0,7000 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), registruotÄ abiejų pareiÅ¡kėjų vardais, su 882 kv.m. ploto neįregistruotu garažu, įgytÄ 2003 metais (I tomas, b.l. 37-38).

Pagal pareikÅ¡tus reikalavimus Å¡alys šį turtÄ siÅ«lo priskirti atsakovo nuosavybei.             - teisiÅ¡kai neįregistruotÄ apie 394,06 kv. m. ploto Å«kinį pastatÄ , esantį 2,43 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini).              - 0,0759 ha namų valdos žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), įgytÄ 1994 metais, registruotÄ ieÅ¡kovės Al. V. vardu (I tomas, b.l. 49-50). Pagal pareikÅ¡tus reikalavimus Å¡alys šį turtÄ siÅ«lo priskirti ieÅ¡kovės nuosavybei.             - gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, (duomenys neskelbtini), įgytÄ 1989 metais, registruotÄ ieÅ¡kovės Al. V. vardu (I tomas, b.l. 51-54).

Pagal pareikÅ¡tus reikalavimus Å¡alys šį turtÄ siÅ«lo priskirti ieÅ¡kovės nuosavybei             - 0,4900 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), žemės Å«kio naudmenų naÅ¡umo balas 60.0, esantį (duomenys neskelbtini), įgytÄ 2005 metais, registruotÄ abiejų sutuoktinių vardais (I tomas, b.l. 39-40). Pagal pareikÅ¡tus reikalavimus ieÅ¡kovė praÅ¡o šį žemės sklypÄ priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, o atsakovas – praÅ¡o priteisti jam.             - 0,5300 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), įgytÄ 2003 metais, registruotÄ abiejų pareiÅ¡kėjų vardais (I tomas, b.l. 41-42).

Pagal pareikÅ¡tus reikalavimus ieÅ¡kovė praÅ¡o šį žemės sklypÄ priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, o atsakovas – praÅ¡o priteisti jam.             - 4,8090 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), įgytÄ 2002 metais, registruotÄ abiejų sutuoktinių vardais (I tomas, b.l. 43-44). Pagal pareikÅ¡tus reikalavimus Å¡alys šį turtÄ siÅ«lo priskirti ieÅ¡kovės nuosavybei.             - 12,6600 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), įgytÄ 2002 metais, registruotÄ abiejų sutuoktinių vardu (I tomas, b.l. 45-46).

Pagal pareikÅ¡tus reikalavimus ieÅ¡kovė praÅ¡o šį žemės sklypÄ priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, o atsakovas – praÅ¡o priteisti jam.             - 20,0002 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), įgytÄ 1999 metais, registruotÄ abiejų sutuoktinių vardu (I tomas, b.l. 47-48). Pagal pareikÅ¡tus reikalavimus Å¡alys šį turtÄ siÅ«lo priskirti ieÅ¡kovės nuosavybei.             - 3,0400 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), įgytÄ 2003 metais, registruotÄ A.

V. vardu (I tomas, b.l. 56-57). Pagal pareikÅ¡tus reikalavimus Å¡alys šį turtÄ siÅ«lo priskirti ieÅ¡kovės nuosavybei.             - 9,8200 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), įgytÄ 2000 metais, registruotÄ atsakovo A. V. vardu (I tomas, b.l. 58-59). Pagal pareikÅ¡tus reikalavimus Å¡alys šį turtÄ siÅ«lo priskirti ieÅ¡kovės nuosavybei.             - 3,9900 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), įgytÄ 2001 metais, registruotÄ atsakovo A.

V. vardu (I tomas, b.l. 60-61). Pagal pareikÅ¡tus reikalavimus Å¡alys šį turtÄ siÅ«lo priskirti ieÅ¡kovės nuosavybei.             - 0,9000 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), įgytÄ 2005 metais, registruotÄ atsakovo A. V. vardu (I tomas, b.l. 62-64). Pagal pareikÅ¡tus reikalavimus Å¡alys šį turtÄ siÅ«lo priskirti atsakovo nuosavybei.             - 12,7800 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), įgytÄ 1997 metais, registruotÄ atsakovo A.

V. vardu (I tomas, b.l. 71-72). Pagal pareikÅ¡tus reikalavimus Å¡alys šį turtÄ siÅ«lo priskirti atsakovo nuosavybei.             - 0,0600 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), įgytÄ 1994 metais, registruotÄ atsakovo A. V. vardu (I tomas, b.l. 79-80). Pagal pareikÅ¡tus reikalavimus Å¡alys šį turtÄ siÅ«lo priskirti ieÅ¡kovės nuosavybei.             Taip pat Å¡alys santuokos metu įgijo dar Å¡eÅ¡is žemės Å«kio ir miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypus, tačiau ieÅ¡kovė teigia, kad tai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas ir turi bÅ«ti įtrauktas į dalijamo turto masę, o atsakovas teigia, jog Å¡is nekilnojamasis turtas, nors ir įgytas santuokos metu, yra jo asmeninė nuosavybė ir neturi bÅ«ti dalinamas.

Tai:             - 4,0600 ha miÅ¡ko sklypas, (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo A. V. vardu, įgytas perleidimo sutarties pagrindu J. R. S. neatlygintinai ir besÄ lygiÅ¡kai perleidžiant teisę į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymÄ (I tomas, b.l. 65-67, 153, 156, 157, II tomas, b.l. 175).              - 7,1000 ha miÅ¡ko sklypas, (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo A. V. vardu, įgytas perleidimo sutarties pagrindu A. A. P. neatlygintinai ir besÄ lygiÅ¡kai perleidžiant teisę į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymÄ (I tomas, b.l. 67-68, 160, 164, II tomas, b.l. 178).             - 0,5800 ha miÅ¡ko sklypas, (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo A.

V. vardu, įgytas perleidimo sutarties pagrindu A. A. P. neatlygintinai ir besÄ lygiÅ¡kai perleidžiant teisę į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymÄ (I tomas, b.l. 69-70, 164, 164, II tomas, b.l. 178).              - 12,5200 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo A. V. vardu, įgytas 1996-04-29 dovanojimo sutarties pagrindu (I tomas, b.l. 73-74).             - 2,4300 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo A.

V. vardu, įgytas 1996-02-07 dovanojimo sutarties pagrindu (I tomas, b.l. 75-76).             - 14,2500 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo A. V. vardu, įgytas 1996-02-07 dovanojimo sutarties pagrindu (I tomas, b.l. 77-78).              Teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių, taip pat jų vaikų paaiÅ¡kinimus apie Å¡io paminėto nekilnojamojo turto ieÅ¡kojimo ir įsigijimo aplinkybes, į sutarčių turinį bei sudarymo momentÄ â€“ 2001 – 2002 metais, nuosavybės teises atsakovui perleido svetimi žmonės, neatlygintinai, taip pat patys perleidę teises asmenys dar sumokėjo ir už sandorių patvirtinimÄ , į tai, kad nuosavybės teisės atsakovui atkurtos ne kaip paveldėtojui, į tai, kad atsakovas įsigydamas žemes siekė bendro Å«kio kÅ«rimo, vertina, kad nagrinėjamoje byloje pakanka duomenų pripažinti, kad labiau tikėtina, jog buvo sudaryti ne perleidimo, o pirkimo-pardavimo sandoriai, Å¡ių sutarčių sudarymo metu tarp sutuoktinių nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos valios, kad Å¡is žemės sklypas turėtų bÅ«ti asmenine atsakovo A.

V. nuosavybe, todėl pripažintina, kad turtas buvo įgytas sutuoktinių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir įtrauktinas į dalintino turto sÄ raÅ¡Ä .              Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nuostatÄ , visas turtas, įgytas po santuokos sudarymo, abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau, jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniui turtas dovanotas ar jo paveldėtas ir jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendron jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, toks turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe.

             Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad 12.5200 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 73-74), buvo dovanojamas ne atsakovui asmeniÅ¡kai, o bendron sutuoktinių nuosavybėn, todėl jis laikytinas asmenine atsakovo nuosavybe ir nedalintinas.              Santuokos metu atsakovui ieÅ¡kovės motina padovanojo 2,4300 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), 14,2500 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 75-76, 77-78).

Å iuos žemės sklypus ieÅ¡kovė taip pat praÅ¡o pripažinti jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi jie buvo dovanojami Å¡eimai, tik dovanojimo sutartys buvo suraÅ¡ytos atsakovo A. V. vardu. Å iÄ aplinkybę byloje patvirtino ir apklausti liudytojai Č. D., Å¡alių vaikai. Byloje pateiktų dovanojimų sutarčių turinyje nėra nurodyta, kad Č. D. savo turtÄ dovanoja bendrosios jungtinės sutuoktinių Al. V. ir A. V. nuosavybėn. Å iuo atveju prielaidos dėl dovanojimo sandorio pagrindu neatlygintinai perduotino turto sudarymo, taip pat bylos Å¡alių ir Č.

D. valia dėl sudarytų sandorių buvo vieninga, ginčo nekilo daugiau nei penkiolika metų. Pažymėtina tai, kad suklydimÄ galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo, todėl Å¡iuo atveju ginčo sklypų: 12,5200 ha ir 2,43 ha, esančių (duomenys neskelbtini), nėra teisinio pagrindo pripažinti priklausančius Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir juos tarp Å¡alių padalinti.              Šalių santuokoje įgytas kilnojamasis turtas;             Lengvasis automobilis Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini), registruotas A.

V. vardu (I tomas, b.l. 198). Ieškovė šį automobilį prašo palikti atsakovo nuosavybėje, o atsakovas – priteisti ieškovei.              Dėl turto vertės nustatymo.             Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (Lietuvos Respublikos CK 3.119 str.). Kadangi šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, todėl šiuo atveju atsakovas neturi reikšti prašymo taikyti santuokos nutraukimo padarinių sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio pradėjimo gyventi skyriumi dienos, ieškovė tokio prašymo teismui taip pat nereiškia, todėl santuokoje įgyto turto kiekis dalintinas ieškinio pateikimo teismui dienai – 2010-07-10, o nekilnojamojo turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

Ūkininko Å«kio vertė nustatytina ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienai pagal 2010 metų balansÄ , kadangi kiekvienais metais jo vertė kinta, Å«kio balansai yra sudaromi tik kiekvienų metų pabaigoje, todėl Å¡iuo atveju teisingiau bÅ«tų Å«kio vertę nustatinėti pagal 2010 metų, o ne 2009 metų balansÄ .              Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalinimo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai. Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentÄ tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias yra pateikusios ginčo Å¡alys.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė ir atsakovas nurodo skirtingas turto vertes. IeÅ¡kovė nurodo, kad žemės sklypus vertina pagal byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro vidutines jų vertes, o kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ remiantis ekspertizės iÅ¡vadomis. Atsakovas ginčija ekspertų nustatytÄ 0,700 ha žemės sklypo su garažu (duomenys neskelbtini), vertę, motyvuojant tuo, kad ekspertas pažeidė turto vertinimo metodikÄ ir dėl Å¡io turto įvertinimo praÅ¡o vadovautis 2011-04-11 Turto vertės nustatymo atskaita.

Dėl kito turto nustatytos vertės iš esmės neprieštarauja.              Vertinant žemės ūkio ir miško ūkio paskirties sklypus tiek ieškovės, tiek atsakovo buvo pasinaudota nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis. Nekilnojamojo turto registro įvertinimas yra oficialus turto rinkos vertės nustatymas, kuris atliekamas vadovaujantis LR Vyriausybės 2005-09-29 Nutarimo Nr. 1049 patvirtintomis turto vertinimo taisyklėmis, todėl yra tinkamas įrodymas nustatinėjant nekilnojamojo turto vertę.

Kadangi šalių pateiktos žemės ir miškų sklypų vertės skiriasi nedaug, teismas, remdamasis naujausiomis – nuo 2012-01-01 galiojančiomis vidutinėmis rinkos vertėmis nustato, kad:              - 0,4900 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vertė yra 2 400 Lt (IV tomas, b.l. 180; V tomas, b.l. 57).              - 0,5300 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vertė yra 2 200 Lt (IV tomas, b.l. 182; V tomas, b.l. 58).             - 4,8090 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vertė yra 16 900 Lt (IV tomas, b.l. 183;

V tomas, b.l. 59).             - 12,6600 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vertė yra 40 600 Lt (IV tomas, b.l. 184; V tomas, b.l. 60).             - 20,0002 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vertė yra 63 300 Lt (IV tomas, b.l. 185; V tomas, b.l. 61).             - 0,9000 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vertė yra 3 300 Lt (IV tomas, b.l. 177; V tomas, b.l. 62).             - 4,0600 ha miško sklypo, (duomenys neskelbtini), vertė yra 54 423 Lt (50 932 Lt miško ir 3 491 žemės sklypo) (I tomas, b.l. 65, IV tomas, b.l. 166, V tomas, b.l. 63).

             - 0,0600 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vertė yra 470 Lt (IV tomas, b.l. 173).             - 12,7800 ha žemės sklypo su mišku, (duomenys neskelbtini), vertė yra 27 224 Lt (8 938 Lt miško vertė ir 18 286 Lt žemės vertė) (IV tomas, b.l. 169, V tomas, b.l. 65).             - 3,9900 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vertė yra 13 900 Lt (IV tomas, b.l. 176; V tomas, b.l. 67).             - 9,8200 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vertė yra 31 800 Lt (IV tomas, b.l. 175, V tomas, b.l. 68).             - 3,0400 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vertė yra 10 100 Lt (IV tomas, b.l. 174, V tomas, b.l. 69).             - 7,100 ha miško sklypo, (duomenys neskelbtini), vertė yra 130 301 Lt (120 239 Lt miško vertė ir 10 062 Lt žemės sklypo vertė)(IV tomas, b.l. 167, V tomas, b.l. 70).             - 0,5800 ha miško sklypo, (duomenys neskelbtini), vertė yra 11 879 Lt (10 850 Lt miško vertė ir 1 029 Lt žemės vertė) (IV tomas, b.l. 168, V tomas, b.l. 71).

             Šiuo atveju, vertinat miško vertę, teismas sutinka su ieškovės išdėstytais argumentais, kad miško vertė turto balanse yra 195 681 Lt, todėl registrų išrašuose neatsispindi jos tikroji vertė (III tomas, b.l. 104). Teismas, nustatydamas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) mieste vertę, remiasi eksperto pateiktomis išvadomis. Šalys teismui nepateikė jokių pagrįstų argumentų, leidžiančių abejoti nepriklausomo eksperto atlikta išvada.

Å ioje iÅ¡davoje turtas įvertintas pagal naujausias rikos kainas. Pažymėtina ir tai, kad Turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. DG110322, užsakytoje atsakovo A. V., vertinant šį ginčo turtÄ yra nustatyta beveik tokia pati jo rinkos vertės, nors turtas buvo vertintas 2011-04-11 (218 000 Lt).              Teismas nustato, kad:             - 0,0759 ha namų valdos žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vertė yra 13 000 Lt (Turto ekspertizės aktas, b.l. 24).             - gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), vertė yra 190 000 Lt (Turto ekspertizės aktas, b.l. 24).             - Å«kinio pastato, (duomenys neskelbtini), vertė yra 11 000 Lt (Turto ekspertizės aktas, b.l. 24).             - viralinės, (duomenys neskelbtini), vertė yra 1 900 Lt (Turto ekspertizės aktas, b.l. 24).             - kitų kiemo statinių, (duomenys neskelbtini), vertė yra 100 Lt (Turto ekspertizės aktas, b.l. 24).             Didžiausias Å¡alių ginčas byloje kilo nustatant neįregistruoto Å«kinio pastato, esančio 2,43 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), bei garažo, esančio 0,700 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), vertę.

Atsakovas ginčija eksperto nustatytÄ turto vertę motyvuojant tuo, kad ekspertas, vertindama turtÄ pažeidė turto vertinimo metodikÄ : nėra aiÅ¡ku kodėl 0,700 ha žemės sklypui su garažu taikė 16 proc. nusidėvėjimo koeficientÄ , tuo tarpu matyti, kad kitiems objektams yra taikomas 40 proc. nusidėvėjimas, skaičiuodamas lyginamųjų pastatų vidutinę rinkos kainÄ , ekspertas į pastatų plotÄ Ä¯traukė ir tų pastatų žemės sklypų plotus, elektros pastočių plotus ir kt.

Teismas, susipažinęs su eksperto atliktu tyrimu nesutinka su atsakovo iÅ¡dėstytais argumentais, eksperto iÅ¡vados iÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, pažymėta, kad tiriamasis objektas – garažas yra naujos statybos, modernus, gerai įrengtas, pasižymi gera lokalizacija, kadangi yra Å¡alia pagrindinio kelio, Å¡alia Å akių miesto, yra gan didelės kvadratÅ«ros. Teismas pažymi, kad pagal eksperto pateiktÄ 9 lentelę vertinant tik tuos objektus, kurie yra panaÅ¡Å«s į ginčo turtÄ pagal jų paskirtį, plotÄ , matosi, jog ginčo turto nustatyta vertė yra panaÅ¡i į minėtų objektų kainas – pavyzdžiui, objektų, esančių Mažeikių rajone, TirkliÅ¡kių gyvenvietėje;

Å iaulių rajone, Kuršėnų gyvenvietėje; Raseinių rajone, Algimantų gyvenvietėje, Kazlų RÅ«dos savivaldybėje, Antanavos gyvenvietėje ir kt. Tokiu atveju nėra pagrįstas atsakovo atstovo argumentas, kad ekspertas nustatydamas ginčo turto vertę lyginamuoju metodu skaičiuodamas lyginamųjų pastatų vertę į jų plotÄ Ä¯traukdavo taip pat ir žemės sklypus, elektros pastočių plotus. Teismas taip pat sutinka su eksperto pateiktomis iÅ¡vadomis dėl 0,700 ha žemės sklypo vertės ir Å«kinio pastato, esančio 2,43 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), vertės ir sprendžia, kad:

             - 0,700 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vertė yra 5 000 Lt (Turto ekspertizės aktas, b.l. 24).             - teisiškai neįregistruoto garažo, esančio 0,700 ha žemės ūkio paskirties sklype (duomenys neskelbtini), vertė yra 218 000 Lt (Turto ekspertizės aktas, b.l. 24).             - teisiškai neįregistruoto apie 394,06 kv.m. ploto ūkinio pastato, esančio 2,43 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini), vertė yra 40 000 Lt ((Turto ekspertizės aktas, b.l. 24).             Kilnojamasis registruotinas šalių turtas – lengvasis automobilis Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini), šalių įvertintas panašiai, todėl teismas sprendžia, atsižvelgdamas į šalių pateiktus įrodymus dėl šios transporto priemonės vertės, jo gamybos metus, vertę esant 1 050 Lt (II tomas, b.l. 5).             Viso šalys santuokoje įgijo 888 847 Lt vertės dalintino nekilnojamojo turto.             Dėl ūkininko ūkio įvertinimo:             Kadangi šalys neginčijo eksperto ar turto vertintojo išvadose nustatyto kilnojamojo turto vertės, teismas jomis remsis.

Nors atsakovas teigia, kad dalis turto yra nuraÅ¡yta, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad jis yra priduotas į metalo lauÅ¾Ä ar kitaip sunaikintas, todėl toks turtas taip pat turi materialinę iÅ¡raikÄ ir nesant kitokių įrodymų, remiasi ieÅ¡kovės pateiktu turto vertinimu. Teismas, susipažinęs su ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje bei atsakovo patikslintame prieÅ¡ieÅ¡inyje pateiktais Å«kio vertės apskaičiavimais, taip pat 2010 metų Å«kio balansu ir ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščiu (III tomas, b.l. 104-113), ne visiÅ¡kai sutinka su Å¡alių pateiktais įvertinimais ir sprendžia, kad:

Å¡ienainio bokÅ¡to vertė yra 276 Lt, o ne 550 Lt kaip nurodo ieÅ¡kovė (2010 metų balansas, inventorizavimo apraÅ¡as); priekabos PTS-9, (duomenys neskelbtini) – 7 000 Lt (Turto vertės nustatymo ekspertizė, b.l. 23); kitas traktorių priekabas teismas vertina pagal Å¡alių pateiktų verčių vidurkius, kadangi atsakovo nurodomos vertės neatitinka inventorizavimo apraÅ¡e nurodytų Å¡ių turto verčių ir keturias likusias priekabas vertina – 8 000 Lt (kiekvienÄ po 2 000 Lt); traktoriaus (duomenys neskelbtini) vertę ieÅ¡kovė nurodo esant 39 832, tačiau teismas remiasi turto vertintojo pateikta 20 000 Lt Å¡io turto verte (vertinimo ataskaita KT 11-042); sunkvežimio Santana PS-10 vertė yra 21 100 Lt (vertinimo ataskaita KT-11-043); kadangi ieÅ¡kovė į kitÄ Å«kiui priklausantį materialųjį turtÄ neįtraukė vaizdo stebėjimo sistemos, o atsakovas pjÅ«klo, todėl Å¡ie daiktai įtrauktini, jų vertę nustatant pagal Å¡alių pateiktus paskaičiavimus; teismas nevisiÅ¡kai sutiktų su ieÅ¡kovė nurodoma kompiuterio verte, nes tai greitai vertėjanti technika, todėl mažina nurodomÄ vertę iki 500 Lt.

             IeÅ¡kovė taip pat nurodo ir į Å«kininko Å«kio balansÄ neįtrauktos technikos, kuriÄ vertina 65 647,94 Lt (II tomas, b.l. 6-14; V tomas, b.l. 41). Atsakovas teismui pateikė tik traktoriaus T25 pardavimo dokumentus, kuriuose matyti, kad Å¡is turtas buvo parduotas už 2 000 Lt. Kitų įrodymų apie turto buvimo vietÄ , jos vertę atsakovas nepateikė. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡io turto įsigijimo laikÄ , į tai, kad daugumos daiktų vertę ieÅ¡kovė nurodo jo įsigijimo kainomis, į turto nusidėvėjimÄ , sprendžia Å¡io turto vertę sumažinti iki 35 000 Lt.

             Teismas sprendžia, kad Å«kininko Å«kio ilgalaikį turtÄ sudarytų 464 182 Lt vertė: pastatai ir kiti kiemo statiniai – 276 Lt; maÅ¡inos ir įrenginiai – 433 668 Lt; transporto priemonės – 24 100 Lt; kitÄ materialųjį turtÄ â€“ 6 138 Lt; biologinį turtÄ â€“ 94 576 Lt (ginčo tarp Å¡alių nekyla); trumpalaikį turtÄ â€“ 186 701 Lt (ginčo tarp Å¡alių nekyla); mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, kuriai Å«kio vertė mažintina – 204 626 Lt (ginčo tarp Å¡alių nekyla); kita neregistruota ir į Å«kio balansÄ neįtraukta technika – 34 167 Lt (miÅ¡ko vertė apskaičiuojant Å«kio vertė neįtraukiama, nors 2010 metų balanse ir nurodoma, kadangi miÅ¡kas tarp Å¡alių yra padalintas).

             Viso ūkininko ūkio vertė yra – 575 000 Lt, o santuokoje dalintino turto vertė – 1 463 847 Lt.             Dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo.             Tiek ieškovė pateiktame patikslintame ieškinyje, tiek atsakovas patikslintame priešieškinyje pateikia nekilnojamojo turto bei ūkininko ūkio padalinimo variantus. Šalys sutinka, kad ūkininko ūkis, 0,7000 ha žemės sklypas su garažu, teisiškai neįregistruotas ūkio pastatas būtų priskirtas atsakovui A.

V., gyvenamasis namas su visais jo priklausiniais – ieÅ¡kovei Al. V.. IÅ¡ esmės ginčo tarp Å¡alių nekyla dėl kelių žemės sklypų priskyrimo vienam iÅ¡ sutuoktinių, dėl kitų žemės sklypų padalinimo Å¡alių nuomonės iÅ¡siskyrė. Teismas sutinka su Å¡alių iÅ¡dėstyta pozicija, kad nekilnojamasis turtas turėtų bÅ«ti dalinamas kaip atskiri vienetai, kadangi tarp Å¡alių yra susiklostę gana konfliktiÅ¡ki santykiai, todėl padalinus nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra, jo bendras naudojimas ir valdymas taptų sunkiai įmanomas, o ir pačios Å¡alys pageidauja taip turtÄ dalinti.

             IeÅ¡kovė teismui pateiktame atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį motyvuoja savo pateiktÄ turto padalinimo variantÄ , atsakovas Å¡iuo atveju jokių motyvų dėl savo pateikto padalinimo varianto teismui nepateikia (IV tomas, b.l. 63). Teismas, įvertinęs Å¡alių pateiktus nekilnojamojo turto – žemės Å«kio ir miÅ¡kų Å«kio paskirties sklypų padalinimo variantus sprendžia ginÄÄ esant dėl 6 sklypų: 0,4900 ha, esančio (duomenys neskelbtini); 0,5300 ha, esančio (duomenys neskelbtini); 12,66 ha, esančio (duomenys neskelbtini); 4,06 ha, esančio (duomenys neskelbtini); 7,100 ha, esančio (duomenys neskelbtini), 0,58 ha, esančio (duomenys neskelbtini).

Teismas, atsižvelgdamas į miÅ¡ko sklypų kiekį, jų plotÄ , į tai, kad Å¡ie sklypai yra skirtingose vietovėse, į tai, kad ieÅ¡kovė pageidauja tik vieno miÅ¡ko Å«kio sklypo, todėl 4,0600 ha miÅ¡ko sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priskirtinas ieÅ¡kovės nuosavybei, o du likusieji miÅ¡ko sklypai – atsakovui. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovei pagal jos pateiktÄ projektÄ atitenkančios žemės kiekį (apie 45 ha su miÅ¡ku) ir atsakovui, kaip asmeniui, kuris toliau žada vertis Å«kininko veikla (apie 22 ha su miÅ¡ku), likę ginčo sklypai priskirtini atsakovo nuosavybei, ieÅ¡kovei iÅ¡mokant kompensacijÄ už jai tenkančiÄ mažesnę turto vertę.

             Viso ieškovei Al. V. tenkančio nekilnojamo turto vertė – 406 893 Lt.             Atsakovui A. V. tenkančio nekilnojamojo turto vertė – 481 954 Lt, taip pat 575 000 Lt vertės ūkininko ūkis. Viso atsakovui A. V. atitenkančio turto vertė – 1 056 954 Lt.             Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui tenka 650 061 Lt verte didesnė turto dalis, todėl pusę šios sumos iš atsakovo priteistina ieškovei kaip kompensacija, tai yra 325 530,50 Lt.

             Dėl kompensacijos priteisimo už santuokinio turto sumažinimÄ .             IeÅ¡kovė nurodo, kad nuo 2007-04-17 atsakovas visiÅ¡kai paliko Å¡eimÄ ir visÄ Å¡eimos užgyventÄ turtÄ tvarkė vienasmeniÅ¡kai, gavo iÅ¡ jo pajamas, kurias naudojo savo poreikiam tenkinti. Nurodo, kad 2007 metais atsakovas iÅ¡ Å«kio savo reikmėms iÅ¡simokėjo 85 605 Lt, 2008 metais – 77 455 Lt, 2009 metais – 275 140 Lt. IÅ¡ viso atsakovas savo reikmėms iÅ¡simokėjo 438 200 Lt, kurių pusę priklausytų ieÅ¡kovei.

Atsakovas neigė, kad pinigus naudojo savo reikmėms, teigdamas, jog pinigai yra neatsiejami nuo Å«kio, už juos mokama talkų metu už maistÄ , perkamos detalės, chemikalai, remontuojama technika. Atsižvelgdamas į atsakovo paaiÅ¡kinimus, į tai, kad balansuose turi atsispindėti Å«kio reikmėms iÅ¡leidžiami pinigai, į tai, kad atsakovas ir 2010-2012 metais gauna pajamas iÅ¡ Å«kio, kuris priklauso abiems Å¡alims, į tai, kad nepaneigė jos minėtų pinigų neiÅ¡leido savo reikmėms – iÅ¡ pateikto sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovas Å¡ias sumas įvardina kaip iÅ¡leistas asmeniniams poreikiams (II tomas, b.l. 188-189), taip pat iÅ¡ dalies mažindamas 2007 metais savo reikmėms atsakovo iÅ¡simokėtÄ pinigų sumÄ , nes iki 2007-04-17 pripažintina, jog atsakovas gyveno kartu su ieÅ¡kove, taip pat iÅ¡simokėtÄ pinigų sumÄ mažina ieÅ¡kovės per tuos tris metus uždirbta pinigų suma, kuriÄ ieÅ¡kovė naudojo savo poreikiams tenkinti (apie 90 000 Lt), ir sprendžia, kad pusę likusios sumos atsakovas privalėtų ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti, tai yra kompensuodamas 155 000 Lt verte, kuri ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina (II tomas, b.l. 69-72, V tomas, b.l. 162-168).

             IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad atsakovas perleido lengvÄ jį automobilį Kia Sorento, v/n (duomenys neskelbtini) bei traktorių „Valtra“, todėl sumažino dalintino turto vertę ir atitinkamai pusę sumos praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo. Bylos duomenimis traktorius „Valtra“ buvo pirktas 2001 metais už 282 510 Lt (II tomas, b.l. 6). Atsakovas šį traktorių už 12 390 Lt pardavė savo tėvui (duomenys neskelbtini) 2007 m. rugpjūčio mėn. (V tomas, b.l. 74).

Teismas sutinka su ieÅ¡kovės nurodytais argumentais, kad ginčo turto vertė, už kuriÄ buvo traktorius parduotas yra per maža atsižvelgiant į tai, kad traktorius buvo tik 6 metų senumo, į tai, kad atsakovas nenuginčijo ieÅ¡kovės nurodomos traktoriaus vertės, sprendžia 2001 metų traktoriaus vertę esant 80 000 Lt, todėl pusę Å¡ios sumos, tai yra 40 000 Lt ieÅ¡kovei kompensuotina kaip sumažinto dalintino turto vertė.               Kad Å¡alys 2003 metais buvo įgiję lengvÄ jį automobilį Kia, Sorento, v/n (duomenys neskelbtini) patvirtina VÄ® „Regitra“ duomenys (I tomas, b.l. 198).

Å io turto atsakovas į dalintino turto masę neįtraukia, tačiau ir nepaneigia atsakovės nurodomos aplinkybės, kad Å¡i transporto priemonė nėra perleista. Teismas, sprendžia, kad ieÅ¡kovės nurodoma 45 000 Lt vertė yra įsigijimo kaina ir atsižvelgdamas į tai, kad Å¡is automobilis yra 2003 metų gamybos, sprendžia jos teisingÄ ir realiÄ kainÄ esant 10 000 Lt, kurios pusę, tai yra 5 000 Lt iÅ¡ atsakovo priteistina ieÅ¡kovei kaip kompensacija už sumažintÄ dalintino turto vertę.              IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodo, kad santuokoje įgytas turtas buvo sumažintas iÅ¡kirtus jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantį miÅ¡kÄ .

Jo vertę apskaičiuoja vadovaudamasis viešai prieinamomis Generalinės miškų urėdijos prie AM skelbiamomis kainomis (II tomas, b.l. 61-64; V tomas, b.l. 44-45). Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad miškas buvo iškirstas, kadangi nuo 2007 metų iki 2010 metų pabaigos esančiuose balansuose nurodoma viena ir ta pati miško vertė – 195 681 Lt (II tomas, b.l. 47-59; I tomas, b.l. 183; III tomas, b.l. 104). Jei miškas buvo iškirstas ir jo vertė buvo sumažinta, tai turėjo atsispindėti 2007 metų ar 2008 metų ūkio balanse ir atitinkamai mažėti dalintino miško vertė, tačiau ieškovė dalintino turto vertę nurodė esant 195 681 Lt.

Å ia verte miÅ¡kas tarp Å¡alių jau buvo padalintas, todėl Å¡is reikalavimas netenkintinas kaip nepagrįstas byloje esančiais įrodymais.              Viso ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 200 000 Lt kompensacija už sumažintÄ dalintino turto vertę.              Teismas sprendžia, kad lengvasis automobilis Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini), registruotas A. V. vardu, paliktinas atsakovo nuosavybėje.             Dėl prievolių kreditoriams.             IeÅ¡kovė reikalauja, kad teisės ir pareigos pagal A.

V. vardu su UAB SEB lizingas pasiraÅ¡ytÄ 2008-05-14 sutartį – 46 089,98 Lt bÅ«tų pripažinta atsakovo asmenine prievole, kadangi su kreditoriumi buvo sudaryta jau Å¡alims negyvenant santuokoje dėl lizingu įsigyto automobilio, kuriuo naudojasi atsakovas, taip pat ir prievolę UAB „Scandagra“. Atsakovas su tuo nesutinka. (II tomas, b.l. 15).              Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o teismo taikyti santuokos nutraukimo padarinių sutuoktinių turtinėms teisėms nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2010-07-10), kam iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo ir atsakovas, kreditoriui UAB „Scandagra“ skoliniai įsipareigojimai atsiradę 2011 metais, jie yra susiję su Å«kio veikla 2011 metais, todėl pripažintini atsakovo asmenine prievole.

Taip pat asmenine atsakovo prievole pripažintinas ir kreditoriui UAB SEB lizingas įsiskolinimas, kadangi atsakovas jau išėjęs iš šeimos, tai yra 2008 metais įsigijo automobilį, kuri naudojo savo reikmėms, ieškovės sutikimo šiam turtui įsigyti neturėjo. Šie skoliniais įsipareigojimai į ūkio vertę neįtrauktini ir pripažintini atsakovo asmeninėmis prievolėmis (III tomas, b.l. 125, 126).                           Dėl bylinėjimosi išlaidų.                          Ieškovė teismui pateikdama ieškinį, šio reikalavimus apmokėjo 6 167 Lt (300 Lt + 500 Lt + 5367 Lt) žyminiu mokesčiu (I tomas, b.l. 30;

II tomas, b.l. 140, 141). Likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ieÅ¡kovė teismo 2010-07-10 nutartimi buvo atleista. Taip pat ieÅ¡kovė sumokėjo 4 840 Lt už ekspertizės atlikimÄ (IV tomas, b.l. 141).                          Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinį apmokėjo 5 663 Lt (1 000 Lt + 4 663 Lt) (III tomas, b.l. 84; IV tomas, b.l. 6). Likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atsakovui teismo 2011-06-06 nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo.

                          Šiuo atveju ieÅ¡kovė byloje reiÅ¡kia kelis savarankiÅ¡kus reikalavimus, kurie turi bÅ«ti apmokėti žyminiu mokesčiu pagal bendrÄ visų reikalavimų sumÄ . Už reikalavimÄ nutraukti santuokÄ turi bÅ«ti mokamas 135 Lt dydžio žyminis mokestis, už reikalavimÄ dėl turto padalinimo priteisiant asmeninės nuosavybės teise 406 893 Lt vertės turto, turi bÅ«ti apmokėtas 8 068 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (7 000 Lt + 1 068 Lt); reikalavimas sumokėti kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ didesnę turo vertę turėtų bÅ«ti apmokėtas 7 275 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (7 000 Lt + 275 Lt); reikalavimas priteisti kompensacijÄ už sumažintÄ dalintino turto vertę turėtų bÅ«ti apmokėtas 5 000 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (3 000 Lt + 2 000 Lt).

IÅ¡ viso ieÅ¡kovės reikalavimai turi bÅ«ti apmokėti 20 478 Lt dydžio žyminiu mokesčiu.                           Atsakovas taip pat byloje reiÅ¡kia kelis reikalavimus, kurie turėtų bÅ«ti apmokami pagal bendrÄ visų reikalavimų sumÄ . Už reikalavimÄ nutraukti santuokÄ turi bÅ«ti mokamas 135 Lt dydžio žyminis mokestis, už reikalavimÄ dėl turto padalinimo priteisiant asmeninės nuosavybės teise 406 893 Lt vertės turto, turi bÅ«ti apmokėtas 11 344 Lt (7 000 Lt + 4344 Lt) (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 2, 3 ir 10 p.)                           Teismas, atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų reikalavimų pobÅ«dį, sprendžia, kad patikslintas ieÅ¡kinys patenkintas 80 proc., atitinkamai buvo tenkinta 20 proc. patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų ir bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstytinos atitinkamai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ir užskaičius Å¡alims tarpusavyje vienas kitam reikėsiančias sumokėti bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis – iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 7 673 Lt (už atsakovo pareikÅ¡tus ir 20 proc. tenkintus reikalavimus ieÅ¡kovė turėtų atsakovui sumokėti 1 132 Lt; už ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus reikalavimus, ekspertizė atsakovas turėtų sumokėti 8 805 Lt); iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės pajamas priteistina dalis žyminio mokesčio už atsakovo patenkintus reikalavimus – 1 136 Lt, o iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 4 545 Lt nesumokėto žyminio mokesčio už jo atmestus reikalavimus ir 11 449 Lt už ieÅ¡kovės patenkintus reikalavimus – iÅ¡ viso 15 995 Lt.

                           AnalogiÅ¡kai priteistinos ir teismo patirtos 128 litų dydžio iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu proceso Å¡alims – 26 Lt iÅ¡ ieÅ¡kovės, o 102 Lt iÅ¡ atsakovo (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).              Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d., 269 str., 282 str. 2 d., teismas n u s p r e n d ž i a:              patikslintÄ ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.             Nutraukti santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini), tarp ieÅ¡kovės Al. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo Å¡alims paliekant santuokoje turėtas pavardes – (duomenys neskelbtini).             Pripažinti ieÅ¡kovės Al. V. ir atsakovo A. V. bendrÄ ja jungtinės nuosavybės teise santuokoje gytÄ turtÄ : 4,0600 ha miÅ¡ko sklypÄ , (duomenys neskelbtini), registruotÄ atsakovo A. V. vardu, 54 423 Lt vertės.7,100 ha miÅ¡ko sklypÄ , (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo A. V. vardu.0,5800 ha miÅ¡ko sklypÄ , (duomenys neskelbtini), registruotÄ atsakovo A.

V. vardu.             Pripažinti ieÅ¡kovei Al. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į šį santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytÄ turtÄ :0,0759 ha namų valdos žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), registruotÄ ieÅ¡kovės Al. V. vardu, 13 000 Lt vertės;gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, (duomenys neskelbtini), registruotÄ ieÅ¡kovės Al. V. vardu, 190 000 Lt vertės.Å«kinį pastatÄ , (duomenys neskelbtini), registruotÄ Al. V. vardu, 11 000 Lt vertės.Å«kinį pastatÄ , (duomenys neskelbtini), registruotÄ Al. V. vardu, pastatas sunaikintas.viralinę, (duomenys neskelbtini), registruotÄ Al. V. vardu, 1 900 Lt vertės.kitus kiemo statinius, (duomenys neskelbtini), registruotus Al. V. vardu, 100 Lt vertės.4,8090 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), registruotÄ abiejų sutuoktinių vardais, 16 900 Lt vertės.20,0002 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), registruotÄ abiejų sutuoktinių vardu, 63 300 Lt vertės.4,0600 ha miÅ¡ko sklypÄ , (duomenys neskelbtini), registruotÄ atsakovo A.

V. vardu, 54 423 Lt vertės.0,0600 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), registruotÄ atsakovo A. V. vardu, 470 Lt vertės.3,9900 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), registruotÄ atsakovo A. V. vardu, 13 900 Lt vertės.9,8200 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), registruotÄ atsakovo A. V. vardu, 31 800 Lt vertės.3,0400 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), registruotas A. V. vardu, 10 100 Lt vertės.             Pripažinti atsakovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į šį santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytÄ turtÄ :Ūkininko Å«kį, (duomenys neskelbtini) 575 000 Lt vertės.0,700 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), 5 000 Lt vertės.teisiÅ¡kai neįregistruotÄ garaÅ¾Ä , esantį 0,700 ha žemės Å«kio paskirties sklype, (duomenys neskelbtini), 218 000 Lt vertės. teisiÅ¡kai neįregistruotÄ apie 394,06 kv. m. ploto Å«kinį pastatÄ , esančio 2,43 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini), 40 000 Lt vertės.0,4900 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), registruotÄ abiejų sutuoktinių vardais, 2 400 Lt vertės.0,5300 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), registruotÄ abiejų pareiÅ¡kėjų vardais, 2 200 Lt vertės.0,9000 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), registruotÄ atsakovo A.

V. vardu, 3 300 Lt vertės.12,6600 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), registruotÄ abiejų sutuoktinių vardu, 40 600 Lt vertės.12,7800 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), registruotÄ A. V. vardu, 27 224 Lt vertės.7,100 ha miÅ¡ko sklypÄ , (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo A. V. vardu, 130 301 Lt vertės.0,5800 ha miÅ¡ko sklypÄ , (duomenys neskelbtini), registruotÄ atsakovo A. V. vardu, 11 879 Lt vertės. lengvÄ jį automobilį Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini), 1 050 Lt vertės.Pripažinti asmenine atsakovo A.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skola Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių litų 97 ct (68 696,97 Lt) įsiskolinimÄ UAB Scandagra“, juridinio asmens kodas 300539043.Pripažinti asmenine atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skola įsiskolinimÄ UAB SEB lizingui pagal 2008-05-14 sudarytÄ sutartį Nr. 2008-050230-01.Priteisti iÅ¡ atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tris Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt litų 50 ct (325 530,50 Lt) kompensacijÄ ieÅ¡kovei Al. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už atsakovui atitenkančiÄ didesnę dalintino turto vertę.Priteisti iÅ¡ atsakovo A.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) du Å¡imtus tÅ«kstančių litų (200 000 Lt) kompensacijÄ ieÅ¡kovei Al. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už sumažintÄ dalintino turto vertę.Kitoje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) septynis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt tris litus (7 673 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei Al. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)             Priteisti iÅ¡ atsakovo A.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) penkiolika tÅ«kstančių devynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penkis litus (15 995 Lt) žyminio mokesčio į valstybės pajamas (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir iÅ¡laidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Al. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus (1 136 Lt) žyminio mokesčio į valstybės pajamas (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir iÅ¡laidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).             Priteisti atsakovo A.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienÄ Å¡imtÄ du litus (102 Lt) teismo patirtų iÅ¡laidų už procesinių dokumentų įteikimÄ Å¡alims į valstybės pajamas (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir iÅ¡laidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Al. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus (26 Lt) teismo patirtų iÅ¡laidų už procesinių dokumentų įteikimÄ Å¡alims į valstybės pajamas (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir iÅ¡laidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).                Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme.

Teisėja                  Loreta MasevičiÅ«tė                          Â