1bea86bf-339a-4df8-adfe-3c3356e1cdfa · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-1577-1131/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01245-2021-8 Procesinio sprendimo kategorija 19.9 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2021 m. birželio 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė, sekretoriaujant Dianai Abent, dalyvaujant PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei I. M., administracinėn atsakomybėn traukiamam S. Č., jo įgaliotai atstovei advokatei Renatai Jatužytei-Mulevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos pareigÅ«nas 2021 m. gegužės 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad S. Č. 2021 m. gegužės 3 d. 9.00 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo planinio prieÅ¡gaisrinio techninio patikrinimo metu nevykdė Vilniaus PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«no suraÅ¡yto 2018 m. balandžio 23 d.

Nr. 22-7-224 (8.34.-19) 3117 nurodymo ,,Dėl objekto prieÅ¡gaisrinės bÅ«klės pagerinimo“ reikalavimo – neatliekamas dÅ«mų Å¡alinimo kasmetinis bandymas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. Č. parodė, kad nepripažįsta padaręs pažeidimÄ . PaaiÅ¡kino, kad savo raÅ¡ytiniame pasiaiÅ¡kinime jis iÅ¡dėstė motyvus, dėl ko vienintelis punktas iÅ¡ viso nurodymo nebuvo įvykdytas. IÅ¡ keturių nurodymų administratorius įvykdė tris. Ketvirtajam nurodymui įvykdyti turėjo gauti namo gyventojų leidimÄ .

Buvo reikalinga sukurti naujÄ objektÄ â€“ dÅ«mų Å¡alinimo sistemÄ , tam reikalingas sutikimas, kad gyventojai sutiktų įsigyti ir turėti tÄ sistemÄ . Buvo surengtas balsavimas, gyventojai galėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo pritarimÄ ar nepritarimÄ , administratorius pritarimo įrengti naujÄ dÅ«mų Å¡alinimo sistemÄ negavo. Buvo reikalinga elektronika, ventiliatoriai, signalizacija, bendra sistema, kuri paÅ¡alintų dÅ«mus gaisro atveju. Patalpos nebuvo atlaisvintos nuo paÅ¡alinių daiktų, tik buvo atnaujinta vandentiekio sistema, dėl to iÅ¡ gyventojų sulaukė labai didelio pasipiktinimo.

Jie bandė gyventojams paaiÅ¡kinti, kad tai yra prieÅ¡gaisrinės inspekcijos nurodymas, žarnos ir gaisriniai čiaupai yra dėl jų pačių saugumo. Tai kainavo 8 tÅ«kst. Eurų ir dar apie 10-15 tÅ«kst. kainuotų dÅ«mų Å¡alinimo sistema, dėl to gyventojai labai pasipiktino. Buvo surengtas balsavimas dėl namo administratoriaus keitimo. Tas namas pastatytas 1970 m. gale, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jį pradėjo administruoti apie 1992 m. Dėl protokolo paaiÅ¡kino, kad jie po inspektorių apsilankymo pakvietė ekspertus, kurie suraÅ¡ytų protokolÄ , įvertinę dÅ«mų Å¡alinimo sistemas, tačiau ekspertai nurodė, jog name tokios sistemos nėra, todėl vertinti nėra ko.

Jie tiesiog negalėjo sukurti naujos bendrosios nuosavybės be gyventojų sutikimo. Gyventojai neprivalo sumokėti išlaidų, jei prieš tai nebuvo davę sutikimo darbams atlikti. Be šachtos ir techninės patalpos ten daugiau nieko nėra. Toje šachtoje turėtų būti ventiliatoriai, kurie keltų dūmus į viršų gaisro atveju. Pastate yra tik patalpa, nieko daugiau. Atlikti dūmų šalinimo įrangos tikrinimo nėra galimybės, nes tokios įrangos tiesiog nėra. Viena vertus, jis, kaip administratorius, turi rūpintis gyventojų interesais, kita vertus, turi įgyvendinti valstybinių institucijų reikalavimus.

Name prieÅ¡gaisrinė įranga turi bÅ«ti. Jei ta įranga bÅ«tų, jÄ galėtų atstatyti, o kadangi jos nėra, įrangos įrengimas turi bÅ«ti suderintas su butų savininkais. Tai yra numatyta civiliniame kodekse. Su 2018 m. nurodymu yra susipažinęs, jo nėra skundęs. Vadybininkė už pažeidimus yra sumokėjusi baudÄ . Kiek žino, vadybininkė buvo gyventojų susirinkime, jis buvo neoficialus, suÅ¡auktas namo įgaliotinio. Å ios įrangos įrengimas yra brangus ir užtrunka. Namas jau beveik perduotas kitam administratoriui.

PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovė I. M. paaiÅ¡kino, kad kadangi name buvo suprojektuota dÅ«mų Å¡alinimo sistema, neturi praktikos atlaidžiai žiÅ«rėti į tokio nurodymo nevykdymÄ . Visi aukÅ¡tuminiai pastatai turi turėti prieÅ¡gaisrines sistemas. Jie privalo reikalauti, kad bÅ«tų atstatytos tos dÅ«mų Å¡alinimo sistemos. Yra mačiusi, jog yra Å¡achtos tame name. Buvo suraÅ¡ytas protokolas ir tarnybinis praneÅ¡imas. Tai yra visų Vilniaus daugiabučių problema, dėl gyventojų saugumo turi bÅ«ti įrengiamos ar atkuriamos dÅ«mų Å¡alinimo sistemos.

Patikrinimo metu jie nebandė įrenginių, tikrino tik dokumentus. Liudytoja apklausta D. B. parodė, kad minėtame name yra tik Å¡achta, jokių įrenginių joje nėra. Ji dalyvavo 2018 m. patikrinime. Negali atsakyti, kodėl dÅ«mų Å¡alinimo įrenginių Å¡achtoje iki Å¡iol nėra, žino, kad dėl įrengimo buvo apklausti gyventojai ir jie nesutiko, dėl ko nesutiko, negali atsakyti. Liudytoja apklausta V. B. parodė, kad atliko daugiabučio namo prieÅ¡gaisrinį patikrinimÄ . Patikrinimo metu nustatė, jog nėra vykdomas nurodymas, taip pat buvo nevykdomas punktas dėl dÅ«mų Å¡alinimo sistemos kasmetinio bandymo.

Informavo S. Č., jog buvo rasta neatitikčių, jis pasakė, jog buvo įrengti gaisriniai vandens čiaupai ir nėra lėšų dÅ«mų Å¡alinimo sistemos įrengimui. D. B. informavo jį dėl patikrinimo, klausė telefonu, ar yra paÅ¡alinti trÅ«kumai, ji informavo, jog dÅ«mų Å¡alinimo sistemos neveikia. M. T. nieko dėl sistemos nesakė. Jis parodė, kad sistema yra įrengta, bet ji neveikia. Matė, kad sistema yra, matė tas ventiliavimo angas sienose, kurios, kaip paaiÅ¡kino D. B. ir M. T., yra dÅ«mų Å¡alinimas, tačiau iÅ¡bandyti negalėjo, pasak jų, sistema neveikia jau daug metų ir jeigu jÄ Ä¯jungsi, ji neiÅ¡traukinės dÅ«mų.

Priežiūros byloje yra pažymėta, jog ta sistema yra, tačiau nematė žurnalo, kuriame būtų žymimi sistemos patikrinimai. Sistemoje yra vamzdžiai, einantys per visus aukštus, stovi kažkoks agregatas, kurį įjungus turi veikti visa sistema, tačiau to agregato šachtoje nematė. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliota atstovė advokatė Renata Jatužytė-Mulevičienė teismo posėdyje nurodė, kad nėra pagrindo šioje byloje traukti S. Č. administracinėn atsakomybėn, kadangi institucijos nurodymas objektyviai negali būti įvykdomas, nes sistema neegzistuoja, todėl bausti asmenį už tai, ko jis negali padaryti, tikrai nebūtų tikslinga.

Nėra S. Č. tyčios ir kaltės, kadangi sistemos sukÅ«rimas yra namo savininkų pareiga ir namo administratorius to priversti padaryti negali. Å i sistema priklauso visiems namo gyventojams, sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės turi priimti namo gyventojai. Pagrindinis administratoriaus uždavinys yra ne tik užtikrinti bendrųjų objektų priežiÅ«rÄ , administratorius turi teisę sukurti bendro naudojimo įrangÄ tik tada, kai tam pritaria patalpų savininkai. S. Č. veiksmuose nėra požymių, dėl kurių jis galėtų bÅ«ti traukiamas atsakomybėn. Nurodymas yra suformuluotas kaip kasmetinio bandymo atlikimas, jis nebuvo suformuluotas taip, kad administratorius bÅ«tų įpareigotas sukurti tokiÄ sistemÄ .

Institucija turi formuluoti nurodymus taip, kad jie galėtų bÅ«ti realiai įvykdomi. Nesant tokios inžinerinės įrangos, tokios įrangos tikrinimas negali bÅ«ti vykdomas. Kyla klausimas ir dėl atsakomybės subjekto, administratoriaus direktorius nėra atsakomybės subjektu pagal suformuluotÄ nurodymÄ . IÅ¡ 2021 m. gegužės 13 d. raÅ¡ytinio S. Č. paaiÅ¡kinimo nustatyta, kad dėl prieÅ¡gaisrinės bÅ«klės pagerinimo ėmėsi visų bÅ«tinų veiksmų – informavo butų savininkus apie esamÄ bÅ«klę, per tÄ laikÄ Ä¯gyvendino nurodymo 2 ir 3 p., tai yra įrengė naujÄ gaisrinį vandentiekį bei atrakino evakuacinės laiptinės duris.

Å ie darbai bÅ«tų savininkams kainavo apie 23 000 Eur. Butų savininkai aktyviai prieÅ¡inosi ir nesutiko atlikti namo dÅ«mų Å¡alinimo sistemos remonto, kadangi tai jiems kainuotų apie 20 000 Eur. Namo administratorius atsižvelgė į butų savininkų prieÅ¡taravimus ir minėtų darbų nevykdė. Dėl atlikto gaisrinio vandentiekio įrengimo butų savininkai dar nesumokėjo, todėl kreipėsi dėl administratoriaus keitimo, kadangi jie reiÅ¡kė pasipiktinimÄ , jog buvo atlikti minėti darbai.

Paaiškino, kad namo administratorius neturi tiek piniginių lėšų, kad galėtų atlikti minėtus darbus be butų savininkų, todėl administratorius, neturėdamas butų savininkų pritarimo atlikti dūmų šalinimo remonto darbus, jų neatliko (b. l. 6). Iš tarnybinio pranešimo dėl objekto planinio priešgaisrinio patikrinimo nustatyta, kad 2021 m. gegužės 3 d. atliktas 12 aukštų daugiabučio gyvenamo namo bendrųjų patalpų planinis priešgaisrinis techninis patikrinimas (duomenys neskelbtini).

Patikrinimo metu dalyvavo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ namo priežiūros vadybininkė D. B. ir namo įgaliotas asmuo M. T.. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2018 m. balandžio 23 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. Č. buvo surašytas nurodymas ,,Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“. Nurodyme dalis išdėstytų neatitikčių buvo pašalinti, tačiau nevykdomas Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų, t. y. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniosios inspektorės, teisėtų nurodymų, surašytų 2018 m. balandžio 23 d. nurodyme ,,Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ reikalavimas – neatliktas dūmų šalinimo sistemos kasmetinis bandymas.

Patikrinimo metu naujų bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimų nenustatyta (b. l. 3). Iš 2018 m. balandžio 23 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nurodymo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. Č. dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo nustatyta, kad 2018 m. balandžio 19 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresnioji inspektorė I.

M. atliko daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų (duomenys neskelbtini), prieÅ¡gaisrinį techninį patikrinimÄ . Patikrinimo metu nustatyta, kad neatliekamas dÅ«mų Å¡alinimo sistemos kasmetinis bandymas. Nurodyta nustatytÄ neatitiktį paÅ¡alinti iki kito planinio patikrinimo (b. l. 4). IÅ¡ 2018 m. balandžio 23 d. Vilniaus apskrities PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos administracinio nusižengimo protokolo Nr. 00109-ANR_P-191-2018 nustatyta, kad D. B. pripažinta kalta pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį, todėl administraciniu nurodymu asmeniui siÅ«loma sumokėti 15 Eur dydžio baudÄ (b. l. 5).

Iš Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo matyti, kad balsuojant dėl (duomenys neskelbtini) namo dūmų šalinimo sistemos atnaujinimo/įrengimo balsavimas neįvyko, sprendimas nepriimtas. Pateiktas 2021 m. gegužės 7 d. pranešimas dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administratoriaus pasirinkimo, surengtas minėto namo butų savininkų balsavimas (b. l. 7). Iš daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolo Nr. A27-/21(2.1.13.-BUS) (posėdis vyko 2021 m. birželio 8 d.) nustatyta, kad nutarta namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratorių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pakeisti daugumos patalpų savininkų sprendimu.

Bendrojo naudojimo objektų administratore parinkta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka Å¡iame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, bÅ«dingi Å¡ie keturi objektyvÅ«s ir subjektyvÅ«s požymiai:

a) objektas;

b) objektyvieji požymiai;

c) subjektas;

d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).

Šioje byloje S. Č. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021 m. gegužės 3 d.09.00 val. (duomenys neskelbtini), nevykdė Vilniaus Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūno surašyto 2018 m. balandžio 23 d. Nr. 22-7-224 (8.34.-19) 3117 nurodymo ,,Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ reikalavimo ? neatliekamas dūmų šalinimo kasmetinis bandymas.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymÄ Ä¯statymų įgaliotiems pareigÅ«nams įgyvendinti jų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, Å¡ių pareigÅ«nų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigÅ«nų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ (pareigÅ«nų neįleidimÄ Ä¯ tikrinamas teritorijas, patalpas (iÅ¡skyrus žmogaus bÅ«stÄ ) ar kitus objektus, nepateikimÄ pareigÅ«nams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimÄ , atsisakymÄ paaiÅ¡kinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimÄ , vengimÄ atvykti ir duoti paaiÅ¡kinimus ir kt.), iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių – nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas atlieka bent vienÄ iÅ¡ alternatyvių veiksmų, vadinasi, pats įpareigojimų nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę. Å is administracinis nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (nerÅ«pestingai ar dėl nepagrįsto pasitikėjimo). Taigi, nurodyta teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus.

S. Č. kaltinamas pažeidęs Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d., įsakymu Nr. (PrieÅ¡gaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija) 408 punktÄ , kuriame nurodoma, kad statinio aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių bandymas turi bÅ«ti atliekamas ne rečiau kaip kartÄ per metus.

Aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninė priežiÅ«ra ir bandymai atliekami vadovaujantis gamintojo pateikta technine informacija. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo S. Č. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėties. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningÄ visumÄ .

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje kaltės nepripažino, nurodydamas, kad 2018 m. balandžio 23 d. Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos nurodymo, t. y. neatliko dÅ«mų Å¡alinimo kasmetinio bandymo, dėl objektyvių priežasčių. Byloje nustatyta, kad 2018 m. balandžio 23 d. Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos nurodymu nustatyta, kad be kitų pažeidimų neatliekamas ir dÅ«mų Å¡alinimo sistemos kasmetinis bandymas ir nurodyta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. Č. paÅ¡alinti Å¡i neatitikimÄ (b. l. 4). 2021 m. gegužės 3 d. atliktas 12 aukÅ¡tų daugiabučio gyvenamo namo bendrųjų patalpų planinis prieÅ¡gaisrinis techninis patikrinimas (duomenys neskelbtini), kurio metu nustatyta, kad dalis minėtu nurodymu neatitikčių buvo paÅ¡alinti, tačiau liko neįvykdytas reikalavimas – neatliktas dÅ«mų Å¡alinimo sistemos kasmetinis bandymas, naujų pažeidimų nenustatyta (b. l. 3).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. B. parodė, jog atliko minėto daugiabučio namo prieÅ¡gaisrinį patikrinimÄ . Patikrinimo metu nustatė, jog nėra vykdomas nurodymas dėl dÅ«mų Å¡alinimo sistemos kasmetinio bandymo. Apie tai buvo informuotas S. Č., kuris pasakė, jog nėra lėšų dÅ«mų Å¡alinimo sistemos įrengimui. Taip pat D. B. informavo, jog dÅ«mų Å¡alinimo sistemos neveikia. Taip pat M. T. parodė, kad sistema yra įrengta, bet ji neveikia. Liudytoja nurodė ir tai, kad sistemoje yra vamzdžiai, einantys per visus aukÅ¡tus, matė Å¡achtÄ , kurioje turi bÅ«ti įrengta minėta sistema, tačiau jokio agregato Å¡achtoje nematė.

Teismo posėdžio metu Å¡ias aplinkybes patvirtino ir PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovė, kuri paaiÅ¡kino, kad yra mačiusi, jog yra Å¡achtos aptariamame daugiabutyje. Patikrinimas yra atliekamas pagal dokumentus, dokumentuose buvo nurodyta, jog tokia sistema yra, todėl ir nustatė, kad minėtas nurodymas nevykdomas. Taip pat administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu S. Č. nurodė, kad dėl prieÅ¡gaisrinės bÅ«klės pagerinimo ėmėsi visų bÅ«tinų veiksmų – informavo butų savininkus apie esamÄ bÅ«klę, per tÄ laikÄ Ä¯gyvendino nurodymo 2 ir 3 p., tai yra įrengė naujÄ gaisrinį vandentiekį bei atrakino evakuacinės laiptinės duris.

Ketvirtajam nurodymui įvykdyti turėjo gauti namo gyventojų leidimÄ , nes reikalinga sukurti naujÄ objektÄ â€“ dÅ«mų Å¡alinimo sistemÄ , tam reikalingas sutikimas, kad gyventojai sutiktų įsigyti ir turėti tÄ sistemÄ . Buvo surengtas balsavimas, gyventojai galėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo pritarimÄ ar nepritarimÄ , administratorius pritarimo įrengti naujÄ dÅ«mų Å¡alinimo sistemÄ negavo. Buvo bandoma gyventojams paaiÅ¡kinti, kad tai yra prieÅ¡gaisrinės inspekcijos nurodymas, kad jie reikalauja įrengti tokias sistemas.

Namo administratorius neturi tiek piniginių lėšų, kad galėtų atlikti minėtus darbus be butų savininkų, todėl administratorius, neturėdamas butų savininkų pritarimo, atlikti dÅ«mų Å¡alinimo remonto darbų negalėjo. Po inspektorių apsilankymo pakvietė ekspertus, kurie suraÅ¡ytų protokolÄ , įvertinę dÅ«mų Å¡alinimo sistemas, tačiau ekspertai nurodė, jog name tokios sistemos nėra, todėl vertinti nėra ko. Be Å¡achtos ir techninės patalpos ten daugiau nieko nėra.

Toje Å¡achtoje turėtų bÅ«ti ventiliatoriai, kurie keltų dÅ«mus į viršų gaisro atveju. Pastate yra tik patalpa, daugiau nieko daugiau. Namas Å¡iuo metu jau beveik perduotas kitam administratoriui, nes gyventojai balsavimu pasirinko kitÄ namo administratorių. Å ias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. B., kuri parodė, kad aptariamame name yra tik Å¡achta, o jokių įrenginių joje nėra. Ji dalyvavo 2018 m. patikrinime, žino, kad dėl dÅ«mų sistemos įrengimo buvo apklausti gyventojai ir jie nesutiko.

Šias aplinkybes patvirtina 2019 m. rugsėjo 25 d. protokolas, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojai nepritarė namo dūmų sistemos atnaujinimui. Be to, iš daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolo Nr. A27-/21(2.1.13.-BUS) (posėdis vyko 2021 m. birželio 8 d.) nustatyta, kad nutarta namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pakeisti daugumos patalpų savininkų sprendimu.

Bendrojo naudojimo objektų administratore parinkta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Taigi, kaip matyti, S. Č. aptariamo nurodymo nevykdo dėl objektyvios priežasties, t. y. dėl to, kad namo gyventojai nesutinka tokiÄ sistemÄ Ä¯rengti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 str. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.85 straipsnyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vienÄ balsÄ . Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vienÄ balsÄ . Jeigu Å¡iame straipsnyje nustatyta tvarka suÅ¡aukus butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimÄ nesusirenka sprendimui priimti pakankamas butų ir kitų patalpų savininkų skaičius, pakartotiniame susirinkime, kuris Å¡aukiamas pagal tÄ pačiÄ darbotvarkę ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, sprendimai priimami susirinkime dalyvavusių balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų, iÅ¡skyrus sprendimus dėl lėšų skolinimosi, dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukÅ«rimo ir disponavimo jais klausimų bei kitus įstatymuose nustatytus sprendimus, kuriems priimti reikalinga butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrÄ ja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus Å¡iame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 831 ,,Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ 3, 6.1 punktuose nurodyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant; administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiÅ«ros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir Å¡ių paslaugų sÄ matai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimÄ Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.

Taigi, atsižvelgiant į šias nuostatas, namo administratorius neturi teisės be namo butų savininkų sutikimo sukurti naujos bendros dalinės nuosavybės, nes tokia nuosavybė gali būti sukuriama tik namo butų savininkams sutinkant. Pažymėtina ir tai, kad namo administratorius ėmėsi ir kitų aktyvių veiksmų – aiškino gyventojams, jog minėtos sistemos įrengimas yra ne namo administratoriaus sugalvotas noras, o to reikalauja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai bei įstatymų nuostatos, taip pat, kad tokios sistemos įrengimas yra dėl pačių gyventojų saugumo.

Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, jog daugiabučio gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. Č. dėl objektyvių priežasčių, nepriklausomai nuo jo valios, laiku neįvykdė Vilniaus PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«no suraÅ¡yto 2018 m. balandžio 23 d. Nr. 22-7-224 (8.34.-19) 3117 nurodymo ,,Dėl objekto prieÅ¡gaisrinės bÅ«klės pagerinimo“ reikalavimo, t. y. neatliko dÅ«mų Å¡alinimo kasmetinio bandymo, kadangi minėtÄ dÅ«mų Å¡alinimo sistema Å¡iame daugiabutyje nebuvo įrengta dėl namo gyventojų nenoro.

Nesant vieno iš būtinųjų ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį negalima. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog S. Č. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, vieno iš būtinųjų požymių – kaltės, todėl administracinio nusižengimo teisena jam nutrauktina ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Institucijos atstovė nurodė, kad iÅ¡ esmės tikrinimÄ jie atlieka pagal dokumentus, dokumentuose nurodyta, kad tokia sistema name suprojektuota buvo, todėl jie ir reikalauja, kad bÅ«tų atliktas sistemos bandymas, taip pat matė, kad name yra tik Å¡achta, tačiau jokios dÅ«mų Å¡alinimo sistemos, jokių jos įrenginių nėra. Pažymėtina, jog Institucija formaliai įvykdė savo pareigÄ ir surašė administracinio nusižengimo protokolÄ namo administratoriui direktoriui, tačiau Å¡iame kontekste pažymėtina ir tai, jog pagal Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 406 p. statinių savininkai, valdytojai ar naudotojai privalo organizuoti ir (ar) atlikti aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninę priežiÅ«rÄ ir bandymus, o jų rezultatus įforminti raÅ¡tu.

Taigi, esant tokiai situacijai, kai namo administratorius negali įgyvendinti institucijos nurodymo pasiprieÅ¡inus namo butų savininkų gyventojams, institucija turi svarstyti dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ne namo administratoriui, kuris ne dėl savo kaltės nevykdo institucijos nurodymo, bet namo butų savininkams, kadangi Å¡iuo atveju pareiga laikytis teisės aktų reikalavimų, Å¡iuo konkrečiu atveju atlikti dÅ«mų Å¡alinimo sistemos bandymus, o kad tai bÅ«tų galima padaryti – jÄ Ä¯rengti, pirmiausia tenka bÅ«tent namo butų savininkams, namo administratorius Å¡iuo atveju įgyvendina tik namo butų savininkų sprendimus.

Tai, kaip minėta, nurodyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 831 ,,Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ 3, 6.1 punktuose, taip pat Lietuvos Respublikos prieÅ¡gaisrinės saugos įstatymo 10 str. 2 d. 1, 3 punktuose, pagal kuriuos bÅ«tent Lietuvos Respublikos gyventojai privalo laikytis prieÅ¡gaisrinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir vykdyti Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nų bei gaisro gesinimo vadovo teisėtus nurodymus.

IÅ¡ byloje pateikto praÅ¡ymo bei dokumentų – PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, mokėjimo nurodymo, matyti, kad S. Č., kaip įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, patyrė 735,68 Eur advokatės pagalbai (už bylos dokumentų analizę, susitikimÄ su klientu ir situacijos aptarimÄ , pasirengimÄ atstovauti ir atstovavimÄ apylinkės teisme) apmokėti. Å ias iÅ¡laidas praÅ¡oma pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡ valstybės. PareiÅ¡kėjas pateikė atstovavimo sutartį bei minėtų iÅ¡laidų patyrimÄ pagrindžiančius dokumentus, iÅ¡ kurių matyti, kad UAB ,,Naujininkų Å«kis“ 2021 m. birželio 16 d. sumokėjo advokatų profesinei bendrijai, kurioje dirba advokatė, teikusi teisinę pagalbÄ , 735,68 Eur.

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl išlaidų advokatui atlyginimo asmeniui, nepadariusiam teisės pažeidimo“ nutarė:

1) Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7257) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos advokatui, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos bÅ«tinos ir pagristos iÅ¡laidos advokatui, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad specialioji – iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimÄ reglamentuojanti nuostata pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieÅ¡taraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo aktualiu Å¡iai bylai aspektu dar nėra nustatęs, teismas, spręsdamas Å¡ioje byloje keliamÄ klausimÄ dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme iÅ¡laidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbÄ pagal ANK 666 straipsnį, konstatuoja, kad Å¡iai situacijai spręsti turi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogijÄ BPK 105 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021).

Teismas, spręsdamas Å¡ių byloje pateiktų iÅ¡laidų dydžio proporcingumo suteiktoms paslaugoms klausimÄ , vertina tai, kad praÅ¡oma priteisti 735,68 Eur dydžio iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti suma susidarė advokatei teikiant teisinę pagalbÄ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, t. y. už bylos dokumentų analizę, susitikimÄ su klientu ir situacijos aptarimÄ , pasirengimÄ atstovauti ir atstovavimÄ apylinkės teisme žodinio teismo proceso metu, administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumÄ , protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad praÅ¡oma priteisti suma yra pagrįsta, proporcinga, todėl praÅ¡ymas tenkintinas ir iÅ¡ valstybės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistina 735,68 Eur dydžio iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, n u t a r i a : Nutraukti S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo teisenÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Priteisti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai iÅ¡ valstybės 735,68 Eur patirtų iÅ¡laidų advokatės paslaugoms apmokėti. Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Asta Benetytė