Legislator Case Law & Legislation
1bea42ae-6c33-4dae-a775-8a4fb62cab1c AI generated

1bea42ae-6c33-4dae-a775-8a4fb62cab1c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 1bea42ae-6c33-4dae-a775-8a4fb62cab1c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. I-1703-463/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04588-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), RÅ«tos Miliuvienės ir Henriko Sadausko, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

Legislator headnote

AI generated

1bea42ae-6c33-4dae-a775-8a4fb62cab1c · Vilniaus apygardos administracinis teismas: CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus VPN veiksmus (neveikimÄ ), neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp VPN neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-1703-463/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04588-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), RÅ«tos Miliuvienės ir Henriko Sadausko, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija nustatė: PareiÅ¡kėjas G. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l.  1) ir patikslintu skundu (b. l. 27) (toliau – ir skundas), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN) 3 000,00 Eur sumÄ neturtinei žalai atlyginti ir įpareigoti VPN įrengti visiÅ¡kai sandariÄ taksofono bÅ«delę.

Skunde nurodoma, kad ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėn. yra laikomas VPN. Iki skundo padavimo teismui dienos nėra užtikrinama pareiškėjo teisė palaikyti socialinius ryšius. Pareiškėjas nėra patenkintas, kad VPN buvo įrengti tik trys taksofonai, pastatyti vienas nuo kito 0,5 m atstumu. Prie taksofonų sudarydavo labai didelės eilės ir pareiškėjas ne visada turėdavo galimybę paskambinti savo artimiesiems. Jeigu pavykdavo paskambinti artimiesiems, pareiškėjas su jais negalėjo tinkamai bendrauti, nes nebuvo įrengta budelė.

Dėl Å¡ios priežasties pokalbius su artimaisiais galėjo girdėti kiti nuteistieji, o ir artimieji girdėdavo, kÄ kalbėdavo kiti nuteistieji. Nors 2017 m. buvo įrengti nauji taksofonai, tačiau vėlgi buvo palikti tik 2 taksofonai tam pačiam nuteistųjų kiekiui. Å iuo metu yra įrengiama daugiau taksofonų, tačiau jų įrengimo bÅ«das nėra tinkamas, kadangi jie nėra izoliuoti. Taksofonai dažnai genda, o dėl asmenų, kurie naudojasi jais, nuolat kyla konfliktinės situacijos, dėl ko pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumus, kitų nuteistųjų pažeminimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresijÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , fizinius skausmus.

Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjui buvo paskirtas gydymas.  Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas VPN atsiliepimu (b. l. 6–9, 36) nesutiko su pareiÅ¡kėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad ginčo laikotarpiu buvo sumontuoti standartinės techninės specifikacijos taksofonai, suteikiantys galimybę naudotis laidiniu ryÅ¡iu visoje Lietuvoje. Iki 2018 m. spalio 15 d. veikę taksofonai buvo ryÅ¡io paslaugas teikiančios įmonės nuosavybė, taksofonus įrengė ir administravo AB Telia Lietuva.

Teisės aktai nenustatė jokių papildomų reikalavimų telefonų (taksofonų) įrengimui. VPN I-ame gyvenamajame korpuse įrengti taksofonai pilnai atitiko visus reikalavimus, galimybė paskambinti nuteistiesiems buvo užtikrinama nepertraukiamai, nuteistieji naudojosi suteikta teise skambinti telefonu. Nuo 2018 m. spalio 15 d.I-ame gyvenamajame korpuse kiekviename aukÅ¡te veikia sumontuoti nauji taksofonai. Taksofonai priklauso bendrovei „CSC Telekom“, kuri vykdo visų Å¡ių prietaisų techninį palaikymÄ ir aptarnavimÄ .

Å ie įrengti taksofonai atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Galimybė nuteistiesiems pasinaudoti taksofonais užtikrinama nepertraukiamai. Teisės aktuose nenumatytas įrengiamų taksofonų skaičius. Vieno taksofono įrengimas kiekviename I-o korpuso aukÅ¡te yra visiÅ¡kai pakankamas, kiekvienas nuteistasis, turintis lėšų vardinėje skambinimo kortelėje, turi galimybę juo pasinaudoti. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl VPN taksofonų su praÅ¡ymais ar skundais nėra kreipęsis į VPN administracijÄ .

PareiÅ¡kėjas tik po kreipimosi į teismÄ pateikė identiÅ¡kÄ teismui pateiktam skundui skundÄ VPN administracijai. PareiÅ¡kėjo skundas nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado jo praÅ¡oma priteisti neturtinė žala, todėl jo skundo reikalavimas yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas. PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipiasi, siekdamas sau turtinės naudos iÅ¡ valstybės. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės padarė įtakÄ jo sveikatai.

VPN administracija jokiais savo veiksmais nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisių ir jam jokios žalos nepadarė.  Teisėjų kolegija  konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus VPN veiksmus (neveikimÄ ), neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp VPN neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos.

Tam, kad bÅ«tų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijų pareigÅ«nai / darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovės atstovui. Nagrinėjamu atveju visų pirma sprendžiamas klausimas dėl VPN veiksmų, užtikrinant pareiÅ¡kėjo teisę palaikyti socialinius ryÅ¡ius ir galimybę pasinaudoti telefonu CK 6.271 straipsnio prasme. Tik nustačius analizuojamų veiksmų neteisėtumÄ bÅ«tų sprendžiama, ar egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas įpareigoti VPN įrengti visiÅ¡kai sandariÄ taksofono bÅ«delę.

Dėl pareiÅ¡kėjo teisės palaikyti socialinius ryÅ¡ius, naudojantis telefonu, ir galimybės paskambinti telefonu užtikrinimo Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo skundo argumentas darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina dviem aspektais: pirma, pareiÅ¡kėjas laikosi pozicijos, kad VPN neužtikrina jo teisės palaikyti socialinius ryÅ¡ius, naudojantis telefonu, kadangi neįrengia visiÅ¡kai sandarių taksofono bÅ«delių; antra, pareiÅ¡kėjas nėra patenkintas tuo, kad galimybė paskambinti artimiesiems pareiÅ¡kėjui nebuvo visada garantuojama (dėl gedimų, eilių).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, skambinimo telefonu tvarkÄ nustatyto Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) XIX skyrius reglamentuoja nuteistųjų skambinimo telefonu tvarkÄ .

Taisyklių 124 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos paskambinti telefonu. Ginčo laikotarpiu galiojusios kelios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių redakcijos, kuriose nebuvo nustatyti reikalavimai telefonų įrengimui. Kaip matyti, teisės aktai nenustato pareigos pataisos įstaigai įrengti konkretų skaičių telefonų, nenumato pareigos įrengti telefonÄ atskiroje sandarioje bÅ«delėje ar kitais įrengimo bÅ«dais.

Ä®rodant, kad VPN yra sudaryta galimybė skambinti telefonu, kaip įstaigÄ Ä¯pareigoja Bausmių vykdymo kodeksas ir Taisyklės, į bylÄ pateiktos fotonuotraukos (b. l. 18, 19, 20, 21, 22, 23), iÅ¡ kurių matyti, kad VPN iki 2018 m. spalio 15 d. buvo įrengti taksofonai lauko kiemelyje, o nuo 2018 m. spalio 15 d. įrengti pataisos įstaigos viduje telefonai, aplink kuriuos įrengti plastikiniai gautai, kurie skirti triukÅ¡mo slopinimui, kaip nurodyta VPN administracijos 2019 m. sausio 30 d. raÅ¡te (b. l. 28–29).

Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Å¡ie į bylÄ pateikti įrodymai, tiek VPN atsiliepime ir paaiÅ¡kinimuose (b. l.

36) pateikti argumentai patvirtina, kad VPN yra sudaryta galimybė juose laikomiems asmenims paskambinti telefonu ir taip palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais. Tai, kad pareiškėjas nėra patenkintas telefonų įrengimu nėra pakankamas pagrindas, nustačius, kad teisės aktuose reikalavimų dėl telefonų įrengimo nėra numatyta, šiuo aspektu konstatuoti VPN neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas reikšmingų aplinkybių, kurios patvirtintų, kad jo pokalbių su artimaisiais buvo nepertraukiamai klausomasi, trukdoma kalbėtis ar varžoma tokia jo teisė, nepateikė.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas iki 2019 m. sausio 3 d. bÅ«tų kreipęsis į VPN administracijÄ dėl jo teisės palaikyti socialinius ryÅ¡ius, naudojantis telefonu, suvaržymo ar apribojimo. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje pateiktų pareiÅ¡kėjo atliktų skambučių elektroninės apskaitos sistemos iÅ¡rašų (b. l. 105–122) matyti, kad pareiÅ¡kėjas savo teise skambinti telefonu aktyviai naudojosi laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. sausio 17 d. Ä®vertinus Å¡iuos duomenis, teismui nekyla pagrįstų abejonių dėl likusio ginčo laikotarpio, kadangi, kaip nustatyta, duomenų apie tai, kad jo teisė palaikyti socialinius ryÅ¡ius buvo suvaržyta pareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė, reikÅ¡mingų aplinkybių dėl to nenurodė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai iÅ¡ esmės susiję su jo subjektyviu situacijos vertinimu, o ne realių teisių pažeidimu. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad VPN užtikrino pareiÅ¡kėjo teisę palaikyti socialinius ryÅ¡ius, naudojantis telefonu. PareiÅ¡kėjo skundo argumentai, susiję su apribota galimybe paskambinti telefonu, vertinami kritiÅ¡kai. PareiÅ¡kėjas nepateikė detalesnės informacijos, kuri atskleistų reikÅ¡mingas aplinkybes, kada ir kaip dažnai pareiÅ¡kėjas negalėdavo ar jam buvo neleidžiama pasinaudoti telefonu, kaip dažnai ir dėl kokių priežasčių telefonai gesdavo, ar dėl konkrečių gedimų pareiÅ¡kėjas kreipėsi į VPN administracijÄ , kada bÅ«davo eilės prie telefonų, ar pareiÅ¡kėjas tokioje eilėje nors kartÄ laukė, tačiau visgi negalėjo pasinaudoti teise paskambinti ir pan.

Nesant tokių ir kitų reikÅ¡mingų aplinkybių teismas negali įvertinti pareiÅ¡kėjo argumentų teisingumo. Kaip nustatyta, tai, kad pareiÅ¡kėjas aktyviai naudojosi galimybe paskambinti telefonu dalį ginčo laikotarpio patvirtina ir į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai duomenys (b. l. 105–122). Todėl aptarti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai laikytini neįrodytais, VPN neteisėtų veiksmų faktas nenustatytas. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti VPN neteisėtus veiksmus pareiÅ¡kėjo skundo argumentų pagrindu.

Nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinų valstybės vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų – VPN neteisėtų veiksmų – teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas kitų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų (žalos ir priežastinio ryÅ¡io) nustatymas. Todėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ atmestinas kaip nepagrįstas. Konstatavus, kad VPN užtikrino pareiÅ¡kėjo teisę palaikyti socialinius ryÅ¡ius, naudojantis telefonu, ir galimybę paskambinti telefonu nėra pagrindo tenkinti ir pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimÄ Ä¯pareigoti VPN administracijÄ Ä¯rengti visiÅ¡kai sandariÄ taksofono bÅ«delę.

Esant tokioms aplinkybėms pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo G. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Jolanta Malijauskienė Rūta Miliuvienė Henrikas Sadauskas