2021-04-28 Nr. AB-9019-3-64-3-00453-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-263-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00453-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių lyra“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. T-19 „Dėl Šiaulių miesto bendrojo plano sudedamosios dalies transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano koregavimo (prie Lyros gatvės) patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Šiaulių lyra“ skundą.

Teismas nustatė, kad ginčijamo Sprendimo 1 punktu buvo patvirtintas Šiaulių miesto bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) sudedamosios dalies Transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano (toliau – ir Specialusis planas), patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. T-268 „Dėl Transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano patvirtinimo ir pripažinimo savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-268), koregavimas, ištaisant techninę klaidą žemės sklypų formavimo brėžinyje – pažymint valstybės išperkamosios žemės vietą, kuri atitiktų Pėsčiųjų ir dviračių takų optimizavimo schemoje numatytus sprendinius. Sprendimo 2 punktu nuspręsta įpareigoti: planavimo organizatorių per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos šį sprendimą ir juo pakoreguotą teritorijų planavimo dokumentą pateikti įregistruoti ir paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre; Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyrių šį sprendimą ir jo priedus (Transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano koregavimo ištaisant techninę klaidą brėžinį ir Techninės klaidos ištaisymo dokumento rengėjo aiškinamąjį raštą) skelbti Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainės dokumentų paieškos sistemoje. Sprendimo 3 punktu nustatyta, kad šio sprendimo 1 punktas ir juo pakoreguotas teritorijų planavimo dokumentas įsigalioja kitą dieną po jo įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Kaip matyti iš Sprendimo Nr. T-19 priedo – brėžinio, ginčijamu Sprendimu Nr. T-19 Bendrasis planas (jo dalis Specialusis planas) buvo pakeistas (papildytas) tokiu būdu, kad pakeista (papildyta) Bendrojo plano (jo dalies Specialiojo plano) dalis – valstybės išperkamosios žemės vieta – yra būtent toje vietoje, kurioje yra pareiškėjo nuomojama žemės sklypo dalis ir kurioje yra pareiškėjui privačios nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai – kiemo aikštelė bl, automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų takas b2 ir kiemo aikštelė b3.

Įvertinęs skunde nurodytus argumentus, teismas nurodė, jog pareiškėjas ginčija Bendrajame plane (jo dalyje Specialiajame plane) padarytos techninės klaidos ištaisymą, ir mano, jog Sprendimu Nr. T-19 buvo pakeista Bendrojo plano (jo dalies Specialiojo plano) dalis ir tai nelaikytina technine klaida.

Šiaulių miesto bendrojo plano sudedamosios dalies transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano koregavimo ištaisant techninę klaidą aiškinamojo rašto 3 punkte nurodyta, kad taisant Šiaulių miesto bendrojo plano sudedamosios dalies Transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano techninę klaidą, patikslinamas gatvių žemės sklypų suformavimo brėžinys M 1:8000, žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) išskiriant žemės plotą, reikalingą paimti visuomenės poreikiams, siekiant įgyvendinti Pėsčiųjų ir dviračių trasų optimizavimo schemoje M 1:20000 pažymėtą „Tolimoje perspektyvoje planuojamų pėsčiųjų ir dviračių taką“, jungiantį Lyros ir Dainų gatves.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 punktu ir 5 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas sprendė, jog Šiaulių miesto bendrojo plano sudedamosios dalies (jo dalies Specialiajame plane) numatytas transporto organizavimas yra ne vienkartinio pobūdžio, orientuotas į ateitį, numatytas taikyti daug kartų ir yra skirtas individualiais požymiais neapibūdinančių asmenų grupei. Vadinasi, šioje byloje ginčijamas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. T-19 „Dėl Šiaulių miesto bendrojo plano sudedamosios dalies transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano koregavimo (prie Lyros gatvės) patvirtinimo“ yra norminis administracinis aktas.

Teismas paržymėjo, kad pareiškėjas teikti prašymą dėl Sprendimo teisėtumo gali tik tuo atveju, jeigu teisme būtų nagrinėjama individuali byla, susijusi su Sprendimo taikymu. Šiuo atveju, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė tiesioginės sąsajos tarp skundžiamo akto ir individualaus ginčo, kuriame jis pritaikytas, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas Sprendimo negali ginčyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 113 straipsnyje numatyta tvarka (kai tai susiję su individualia byla). Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas UAB „Šiaulių lyra“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad Sprendimas yra norminis administracinis aktas, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar ABTĮ 112 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kurioje nenustatyta, kad suinteresuoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, tačiau nenurodyti ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje, turi teisę kreiptis į teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai.

Pareiškėjas laiko nepagrįsta teismo išvadą, jog skundžiamas Sprendimas yra norminis administracinis aktas. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas nėra viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, kadangi nors pačiame Sprendime pareiškėjas expressis verbis (aiškiais žodžiais) ir nepaminėtas, tačiau Sprendimas ir jo priedai yra skirti konkrečiai pareiškėjui. Šią aplinkybę patvirtina viešųjų registrų duomenys, kadastro bylos, brėžiniai, planai ir schemos, sandoriai, objektyviai egzistuojantys faktai, taip pat objektyviai egzistuojantys nekilnojamieji daiktai ir kt. Ginčijamu Sprendimu Bendrasis planas (jo dalis Specialusis planas) buvo pakeistas (papildytas) tokiu būdu, kad pakeista (papildyta) Bendrojo plano (jo dalies Specialiojo plano) dalis – valstybės išperkamosios žemės vieta – yra būtent toje vietoje, kurioje yra pareiškėjo nuomojama žemės sklypo dalis ir kurioje yra jam privačios nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai.

Pareiškėjas pažymi, jog jis 1998 m. gegužės 29 d. su tuometine Šiaulių apskrities viršininko administracija (teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N29-98-0129 (toliau – ir Nuomos sutartis), pagal kurią jis iš Lietuvos Respublikos nuomojasi 1,7521 ha (17 521 kv. m) ploto valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) dalį, kurios plotas 0,8047 ha (8 047 kv. m) ir kuri Žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu S1, apibrėžta taškais A A1 1 2 21 3 4 5 M J (0,6890 ha (6 890 kv. m) ploto), o Žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu S2, apibrėžta taškais A J M G F E D B C B J (0,1157 ha (1 157 kv. m) ploto). Nuomos terminas nustatytas iki 2023 m. gegužės 29 d. Nuomos sutartis 1999 m. gegužės 29 d. registruota Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR). Nuomos sutartis yra galiojanti, t. y. ji nėra panaikinta, pakeista ar kitaip modifikuota, pareiškėjo nuomos teisės nėra apribotos, todėl jis turi teisę valdyti ir naudotis visa nuomojama Žemės sklypo dalimi. Tačiau Sprendimu dalis pareiškėjo nuomojamos Žemės sklypo dalies tapo valstybės išperkamąja žeme. Be to, pareiškėjo nuomojamoje Žemės sklypo dalyje yra jam privačios nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai bei jiems aptarnauti skirti priklausiniai.

Šiuo atveju, kaip nurodoma Sprendime, juo buvo ištaisyta techninė klaida Sprendimu Nr. T-268 patvirtintame Specialiajame plane, jo dalyje – Žemės sklypų formavimo brėžinyje – pažymint valstybės išperkamosios žemės vietą, kuri atitiktų Pėsčiųjų ir dviračių takų organizavimo schemoje numatytus sprendinius.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas pateiktu skundo siekia ginčyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. T-19 „Dėl Šiaulių miesto bendrojo plano sudedamosios dalies transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano koregavimo (prie Lyros gatvės) patvirtinimo“, kuriuo savivaldybės taryba, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 6 dalimi, 28 straipsnio 3 dalimi, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 139.3.1 papunkčiu ir 144 punktu, atsižvelgdama į uždarosios akcinės bendrovės „Geometra“ ištaisytą techninę klaidą Šiaulių miesto bendrojo plano sudedamosios dalies Transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano tekstinėje ir grafinėje dalyse, patvirtino Šiaulių miesto bendrojo plano sudedamosios dalies Transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. T-268 „Dėl Transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano patvirtinimo ir pripažinimo Savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi“, koregavimą, ištaisant techninę klaidą Žemės sklypų formavimo brėžinyje – pažymint valstybės išperkamosios žemės vietą, kuri atitiktų Pėsčiųjų ir dviračių takų optimizavimo schemoje numatytus sprendinius.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą konstatavęs, kad pareiškėjas nėra subjektas, turintis teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto ir Šiaulių miesto bendrojo plano sudedamąja dalimi esančio Transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano, t. y. norminio administracinio akto, teisėtumo ištyrimo, teisme taip pat nėra nagrinėjama individuali byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimo, susijusi su tokio akto taikymu (ABTĮ 112–113 str.).

Nagrinėjamo dalyko kontekste, visų pirma pažymėtina, kad Transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo planas yra kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas: kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, kuriais yra valstybės teritorijos bendrasis planas ir valstybės teritorijos dalių bendrieji planai, savivaldybių ar jų dalių, bendrieji planai ir detalieji planai (TPĮ 5 str. 1 d.), rengimo tvarką nustatantys Teritorijų planavimo įstatymas ir Aplinkos ministerijos patvirtintos Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės (TPĮ 24 str. 1 d.), be kita ko, numato, kad savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi (TPĮ 22 str. 2 d.). Transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo planas patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. T-268 ir pripažintas Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi.

Administracinių teismų praktikoje savivaldybės bendrasis planas yra vertinamas kaip norminis administracinis aktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525‑821/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010 m. 2014 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-778/2014, Administracinė jurisprudencija Nr. 27, 2014 m. ir kt.), o nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių aplinkybių kitaip spręsti dėl Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo plano teisinio statuso. Tai reiškia, jog pareiškėjas, kreipdamasi į administracinį teismą dėl minėto bendrojo plano, siekia inicijuoti bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo (atitikties aukštesnės galios teisės aktams) tyrimo. Be to, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo prašymas ištirti norminio administracinio akto dalies teisėtumą nebuvo pateiktas ryšium su individualia byla, jis (prašymas) laikytinas abstrakčiu Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų, reglamentuojančių prašymų ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą (norminių bylų) nagrinėjimo tvarką, taikymo prasme.

Teisė inicijuoti norminių administracinių aktų tyrimą administraciniame teisme įstatymų leidėjo yra apribota. Asmenys (subjektai), turintys teisę pateikti abstraktų prašymą ištirti savivaldybės administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto atitiktį įstatymui ir (ar) Vyriausybės nutarimui, yra įvardyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 ir 2 dalyse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS‑927-520/2016 ir vėlesnę praktiką šiuo aspektu). Pareiškėjas, kuris į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu kreipėsi kaip į siekiamu ginčyti savivaldybės bendruoju planu suplanuotą teritoriją patenkančio žemės sklypo valdytojas, nepatenka į šiose proceso įstatymo nuostatoje išvardytų asmenų ratą, todėl jo pateiktą procesinį dokumentą, įvardytą skundu, pagrįstai atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Tokio vertinimo, teisėjų kolegijos manymu, nekeičia ir aplinkybė, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. T-19 „Dėl Šiaulių miesto bendrojo plano sudedamosios dalies transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano koregavimo (prie Lyros gatvės) patvirtinimo“ priimtas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalimi, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, 139.3.1 papunkčiu ir 144 punktu, t. y. koreguoto bendrojo plano neteikiant derinti ir tikrinti, iš karto jį tvirtinant savivaldybės tarybos sprendimu.

Apibendrindama nustatytas faktinės aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė pareiškėjo skundžiamo administracinio akto pobūdį ir pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ tvarka.

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ABTĮ 112 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kurioje nenustatyta, kad suinteresuoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, tačiau nėra nurodyti ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje, turi teisę kreiptis į teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, netenkinamas: pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kodėl tokios teisės, t. y. kreiptis su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, neįtvirtinimas Administracinių bylų teisenos įstatyme savaime prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi teisę prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, jeigu tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan