2013-11-25 Nr. ATPB-267-4-45-3-00917-2013-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-112/2013

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00917-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Ingai Grišutinienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. N.,

pareiškėjo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

vertėjui Akaki Mamniashvili,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Ivanovskai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo A. N. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimo A. N. administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 2013 m. spalio 4 d. Švenčionių rajono apylinkės teisme buvo gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau – Užsieniečių registracijos centras) teikimas (b. l. 1-3), kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalimi, remiantis tuo, kad ankstesniu teismo sprendimu nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai nėra išnykę, buvo prašoma pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio A.

N. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2014 m. sausio 16 d. Teikime Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką pateko 2013 m. liepos 10 d. neteisėtai perėjęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, už ką buvo nubaustas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog 2013 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini) ambasada Lietuvos Respublikoje patvirtino pareiškėjo asmens tapatybę bei pilietybę. Būdamas sulaikytas, užsienietis pateikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašymą, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) nusprendė nagrinėti iš esmės ir suteikti pareiškėjui laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Užsienietį išleidus iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, jis buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre, tačiau, po kurio laiko, iš jo pasišalino ir buvo sulaikytas, kai bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigė, jog yra akivaizdu, kad pareiškėjo tikslas yra patekti į kitas Europos Sąjungos šalis, nes nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo pateikto prieglobsčio prašymo, jis neteisėtai bandė išvykti į Lenkijos Respubliką, taip tyčia, piktybiškai pažeisdamas Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 2 punkto, 135 straipsnio, taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 1V-340 patvirtinto Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų tvarkos aprašo III skyriaus 18.4 punkto bei Užsieniečių registracijos centro vado 2009 m. sausio 19 d. įsakymu patvirtintų Laikinai Užsieniečių registracijos centre apgyvendintų užsieniečių tvarkos taisyklių V skyriaus 8 punkto nuostatas. Pabrėžė, jog užsienietis piktybiškai naudojasi Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktomis teisėmis, prieglobsčio prašymas jam tėra būdas nevaržomai keliauti į kitas Europos Sąjungos šalis, o toks pareiškėjo elgesys įrodo, kad jis negerbia Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos įstatymų bei piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra.

Nurodė, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir faktines bylos aplinkybes matyti, jog užsienietis trukdo Migracijos departamentui priimti sprendimą dėl jo teisinio statuso ir gali pasislėpti, todėl akivaizdu, jog egzistuoja didelė tikimybė, kad netaikant sulaikymo, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, užsienietis vėl išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip dar kartą pažeisdamas Lietuvos ir kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 15 d. sprendimu (b. l. 18-19), Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino ir, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, pratęsė pareiškėjo sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2014 m. sausio 16 d. (trijų mėnesių laikotarpiui). Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai perėjęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, dėl ko jam buvo iškelta baudžiamoji byla. Taip pat, kad išleidus užsienietį iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir apgyvendinus jį Užsieniečių registracijos centre, po kurio laiko šis buvo sulaikytas, kai bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos bei kad Švenčionių rajono apylinkės teismas, 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimu, Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies pagrindu, sulaikė pareiškėją Užsieniečių registracijos centre iki 2013 m. spalio 16 d., nes nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo neteisėtai bandė išvykti iš Lietuvos (t. y. dėl egzistuojančios didelės tikimybės, jog nebūdamas sulaikytas, jis pasinaudos laisvo judėjimo Šengeno erdvėje galimybe ir neteisėtai išvyks į kitas Europos Sąjungos šalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad užsienietis trukdo priimti sprendimą dėl prieglobsčio jam suteikimo ar nesuteikimo, todėl siekiant užkirsti kelią savavališkam jo išvykimui iš Lietuvos Respublikos bei piktnaudžiavimui prieglobsčio sistemomis, jo sulaikymas turi būti pratęstas.

Apeliaciniu skundu (b. l. 25-28) pareiškėjas prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Užsieniečių registracijos centro teikimo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjo sulaikymas Kalvarijos užkardos veikimo teritorijoje, kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, savaime neįrodo, jog užsienietis bandė neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nes jis ten važiavęs susitikti su žieminius rūbus iš Lenkijos vežančiu draugu. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas neturėjo pagrindo išvykti iš Lietuvos Respublikos, nes Migracijos departamentas nėra priėmęs neigiamo sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo.

Nurodo, kad nors ir turėjo pranešti Užsieniečių registracijos centro administracijai apie savo ketinimus, nes tokiu poelgiu pažeidė šios įstaigos vidaus tvarką, tačiau sulaikymas šiuo atveju būtų neproporcinga ir per griežta priemonė. Remiasi Migracijos departamento 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės, suteikti jam laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje bei išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą, Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi ir 2013 m. birželio 26 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES (toliau – Direktyva 2013/33/ES) 8 straipsnio d punktu ir atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentui priėmus sprendimą nagrinėti jo prieglobsčio prašymą iš esmės, o ne pripažinus jį akivaizdžiai nepagrįstu, šiuo metu pirmiausiai yra sprendžiamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimas ir tik priėmus sprendimą atsisakyti suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje bus sprendžiamas jo išsiuntimo iš šalies klausimas, todėl daro išvadą, kad jis negali būti sulaikytas remiantis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi.

Remdamasis Direktyvos 2013/33/ES 8 straipsnio 2 dalimi, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo individualių aplinkybių, t. y. kad Migracijos departamentas nėra priėmęs neigiamo sprendimo pareiškėjo atžvilgiu, kad pareiškėjas visą laiką iki pasišalinimo iš Užsieniečių registracijos centro bendradarbiavo su Migracijos departamentu, geranoriškai teikė informaciją ir paaiškinimus dėl savo prieglobsčio prašymo. Vadovaudamasis 2013 m. gegužės 30 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) sprendimu byloje Nr. C-534/11 Mehmet Arslan prieš Policie ČR, teigia, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik tuomet, kai jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas, t. y. dėl teisinių arba viešosios tvarkos pagrindų arba jei su prieglobsčiu susijusiomis teisės nuostatomis pasinaudojama siekiant išvengti 2008 m. gruodžio 16 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB „Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse“ (toliau – Direktyva 2008/115/EB) taikymo ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo manyti, jog pareiškėjas laisvu savo judėjimu gali dar kartą pažeisti viešąją tvarką ar keltų grėsmę visuomenės saugumui bei pažymi, jog nėra pagrindo teigti, kad prieglobsčio užsienietis paprašė siekdamas išvengti išsiuntimo į kilmės valstybę, nes prieglobsčio prašymą Migracijos departamentui jis pateikė dar iki jo sulaikymo klausimo teisminio nagrinėjimo ir tuo metu jau turėjo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą.

Pažymi, kad Migracijos departamentas iki šiol nėra priėmęs sprendimo išsiųsti užsienietį į kilmės šalį, todėl mano, kad jo sulaikymas Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatytu užsieniečio sulaikymo pagrindu yra nepagrįsta, neproporcinga ir per griežta priemonė, siekiant priimti galutinį sprendimą dėl jo prieglobsčio prašymo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą, Užsieniečių registracijos centras prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimą. Be teikime nurodytų argumentų, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą Užsieniečių registracijos centras nurodo, kad nesutinka su užsieniečio teiginiu, jog teismas neteisingai įvertino jo veiksmus bei konstatavo mėginimą neteisėtai išvykti iš Lietuvos, nes užsieniečiai vyko pasislėpę automobilio, išvykstančio iš Lietuvos Respublikos teritorijos, krovinių skyriuje, ši kelionė buvo iš anksto suplanuota, apie ją Lietuvos Respublikos pareigūnai turėjo žvalgybinės informacijos.

Pabrėžia, kad bylos aplinkybės rodo, jog užsienietis trukdo priimti sprendimą dėl jo teisinio statuso ir gali pasislėpti, egzistuoja didelė tikimybė, kad nebūdamas sulaikytas, jis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip dar kartą pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Atkreipia dėmesį, jog vykdamas į Lenkijos Respubliką užsienietis tyčia, piktybiškai nepaisė Migracijos departamento įpareigojimo, jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu, gyventi Užsieniečių registracijos centre, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų.

Remiasi Įstatymo 113 straipsnio, Direktyvos 2013/33/ES 8 straipsnio 1 punkto nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad pareiškėjas sulaikytas ne dėl buvimo prieglobsčio prašytoju, o dėl to, kad jis gali trukdyti sprendimo priėmimui, nes neteisėtai vyko iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis. Nesutinka, jog užsienietis bendradarbiavo su Migracijos departamentu, nes savo neteisėtais veiksmais jis bandė sutrukdyti priimti sprendimą dėl prieglobsčio jam suteikimo ar nesuteikimo, grubiai pažeidė įstatymus.

Pažymėjo, jog neteisėtai į Lietuvos Respubliką atvykęs užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė tik po to, kai prasidėjo jo tapatybės bei pilietybės nustatymo procedūra ir jo kilmės šalies ambasada patvirtino jo tapatybę, t. y. būdamas suimtas, supratęs, kad gali būti išsiųstas atgal į kilmės šalį ir siekdamas išvengti išsiuntimo. Teigia, jog šios aplinkybės rodo, kad užsienietis piktybiškai naudojasi prieglobsčio procedūra, prieglobsčio prašymas jam – priemonė tam, kad įgijus prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, nebūtų varžoma jo judėjimo laisvė.

Pažymi, jog pagal Direktyvos 2013/33/ES 8 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo 113 straipsnyje numatyti užsieniečių sulaikymo pagrindai gali būti taikomi nepriklausomai nuo to, ar užsienietis yra padavęs prieglobsčio prašymą, taip pat, esant reikalingoms prielaidoms, bet kurioje prašymo nagrinėjimo procedūros stadijoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio suteikimo jiems klausimus Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas šiuo metu yra prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašytojas, kurio sulaikymas Užsieniečių registracijos centre skundžiamu Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatytu užsieniečio sulaikymo pagrindu, pratęstas iki 2014 m. sausio 16 d. (trims mėnesiams). Šioje byloje svarbu išsiaiškinti ar pareiškėjo sulaikymas Užsieniečių registracijos centre pratęstas pagrįstai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 2013 m. gegužės 30 d. sprendime byloje Nr. C-534/11 Mehmet Arslan prieš Policie ČR Europos Sąjungos Teisingumo Teismas padarė išvadą, jog Direktyva 2003/9/EB ir Direktyva 2005/85/EB nedraudžiama, kad trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis Direktyvos 2008/115/EB 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo.

Įvertinusi faktines bylos aplinkybes – tai, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1, 2, 4-7), prieglobsčio prašymą užsienietis pateikė ne iškart atvykęs į Lietuvos Respubliką, o tik po kurio laiko, būdamas suimtas, įtariant jį dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo, po to, kai kompetentingos Lietuvos Respublikos institucijos iš pareiškėjo kilmės šalies ambasados gavo jo tapatybės patvirtinimą (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 3, 4-7, 10), nepaisant prieglobsčio prašytojo pareigų, pareiškėjas pažeidė Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarką – 2013 m. rugsėjo 13 d. jis buvo rastas iš Lietuvos Respublikos išvykstančio, iš Lietuvos Respublikos į Vokietiją per Lenkijos Respubliką turėjusio vykti, automobilio krovinių skyriuje, dėl ko buvo sulaikytas (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 14, 15, 16, 17), teisėjų kolegija daro išvadą, jog užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, pateikdamas prieglobsčio prašymą jis siekia sutrukdyti priimti ir įvykdyti sprendimą grąžinti jį į kilmės šalį.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju tam, kad pareiškėjas dar kartą nemėgintų pasinaudoti laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, bandydamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, egzistuoja objektyvi būtinybė taikyti jam judėjimo laisvės ribojimą. Pažymėtina, jog tikimybė, kad pareiškėjas slėpsis vengdamas išsiuntimo nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į jo elgesį ir kitas minėtas faktines aplinkybes, yra akivaizdi, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo sulaikymas Užsieniečių registracijos centre, Švenčionių rajono apylinkės teismo nurodytas pagrindais, yra pagrįstas.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimas priimtas 2013 m. spalio 15 d., t. y. dar neįsigaliojus 2013 m. spalio 10 d. Įstatymo pakeitimams, todėl, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo pakeitimai pareiškėjo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje iš esmės nekeičia, šie pakeitimai nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Švenčionių rajono apylinkės teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir teisingai aiškino bei taikė Įstatymo nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys