N-575-771-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-771/2012 Teisminio proceso Nr. 4-53-3-01180-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 50.15.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. P. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarimo K. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. P. už tai, kad jis 2010 m. spalio 24 d., apie 00.25 val., Vilkaviškio policijos komisariate, esančiame Vytauto g. 6, Vilkaviškyje, pareigūnams L. S. ir M. Č. vykdant tarnybines pareigas, dirbant Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų dalyje, pareikalavus K. P. eiti į laikino sulaikymo kamerą, nes jis akivaizdžiai buvo neblaivus, K. P. aktyviais veiksmais pasipriešino pareigūnams, bandydamas ištrūkti, spardėsi, muistėsi, necenzūriniai žodžiais vadino policijos pareigūnus, t. y. nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų. Šiais savo veiksmais asmuo padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje.

II. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarimu K. P. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė jam 350 Lt dydžio baudą.

Teismas konstatavo, jog K. P. kaltė įrodyta byloje apklaustų liudytojų L. S., M. Č., S. S. parodymais, taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 56P-975917-11, policijos pareigūnų L. S. ir M. Č. tarnybiniais pranešimais, pažeidėjo paaiškinimu, alkotesterio kvitu, pažeidėjo fotonuotrauka, pažyma apie asmens duomenis, pažyma apie asmens baustumą, policijos įskaitos pažyma, įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro pažyma, SODROS pažyma, pažeidėjo asmens tapatybės kortelės kopija, specialisto išvados kopija, M. Č. paaiškinimu, L. S. paaiškinimu, patrulio V. S. tarnybiniu pranešimu, patrulės E. P. tarnybiniu pranešimu bei kitais duomenimis, patvirtinančiais pažeidimo faktą bei apibūdinančiais pažeidėją. Teismas akcentavo, jog pažeidėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas nuobaudą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (mokosi, administracine tvarka prieš įvykį buvo baustas), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl skyrė nuobaudą, artimesnę sankcijoje numatytam minimumui, t. y. 350 Lt dydžio baudą. Teismo nuomone, tokios administracinės nuobaudos paskyrimas atitinka administracinės nuobaudos tikslus (ATPK 20 str.).

III. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. P. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patalpos yra filmuojamos, tačiau nebuvo išreikalauta ir tirta video kamerų fiksuota filmuota medžiaga, ar garsiniai įrašai (tokiems esant). Be to, nebuvo išsiaiškinta ar buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio Operatyvaus valdymo poskyrio vyr. postinio L. S. elgesio ir nebuvo pareikalauta tokio tarnybinio patikrinimo medžiaga (tokiai medžiagai esant).

2. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje apklausti liudytojai L. S. ir M. Č. bei ikiteisminio tyrimo byloje 56-2-00002-11 apklausti L. S. ir M. Č. skirtingai aiškino įvykio aplinkybes. Teismas nepareikalavo duomenų iš ikiteisminio tyrimo bylos ir nevertino jų ryšio šioje byloje surinktais įrodymais.

3. Apelianto teigimu, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą taip pat nebuvo apklausti visi galimi liudininkai, o būtent asmuo kuris kartu su juo buvo sulaikymo kameroje (vyriškis, kuriam buvo apie 60 metų). Anot apelianto, kadangi visi sulaikyti asmenys registruojami, šio asmens duomenys policijai taip pat turėjo būti žinomi ir jis turėjo būti apklaustas apie visas jam žinomas aplinkybes, kadangi tuo metu taip pat buvo sulaikytas ir laikomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate.

4. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog ATPK 260 straipsnis numato, kad administracinio teisės pažeidimo protokole be kitų duomenų privalo būti nurodyti ir liudytojų duomenys, tačiau apie tai, kad yra tokie liudytojai kaip M. R. ir S. S. administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyta. Todėl minėtų liudytojų parodymai teismo turėjo būti įvertinti kritiškai, kadangi apie jų egzistavimą iki jų apklausos teisme jokių duomenų nebuvo ir jie, kaip L. S. ir M. Č. kolegos (pareigūnai), buvo paprašyti duoti parodymus siekiant reikiamo rezultato, t. y. būtent apeliantą apkaltinti pasipriešinimu policijos pareigūnams ir taip padėti L. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl neteisėtų veiksmų ir apelianto sveikatos sutrikdymo.

5. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neišsiaiškino, kodėl 2010 m. spalio 24 d. data yra rašyti du skirtingi L. S. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta skirtinga informacija, nors jų registracijos numeris yra vienas ir tas pats, t. y. 583583.

6. Nelogiškas ir nepagrįstas policijos pareigūnų aiškinimas kad apeliantas priešinosi ir nepakluso jų nurodymams, taip pat kad buvo net keletą kartų įspėtas apie tai kad jo atžvilgiu bus panaudotos specialiosios priemonės (koviniai veiksmai, antrankiai ir dujos). Apelianto teigimu, tai kad jis nesipriešino ir neketino priešintis patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis leidosi būti patikrinamas alkotesteriu, o jeigu būtų buvęs priešiškai nusiteikęs ir būtų taip priešinęsis, kad būtų reikėję naudoti kovinius veiksmus, antrankius ir dujas, akivaizdu, kad būtų neleidęs tikrintis ir alkotesteriu, tiesiog būtų atsisakęs. Anot apelianto, būtent ši aplinkybė, - tai kad jis pats sutiko pasitikrinti alkotesteriu ir tą padarė (pasitikrino) – parodo, kad jokio priešiškumo iš apelianto pusės nebuvo ir kad jis priešiškai nebuvo nusiteikęs.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodoma, jog nebuvo išreikalauta ir tirta Vilkaviškio rajono policijos komisariato patalpas filmuojančių video kamerų fiksuota filmuota medžiaga ir garsiniai įrašai, tačiau, kaip apeliaciniame skunde nurodo Institucija, įrodymai renkami dar iki administracinio teisės pažeidimo surašymo ir, Institucijos teigimu, esant tokiems įrašams, jie prie administracinės medžiagos būtų prijungti iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Be to, kaip nurodo Institucija, administracinio teisės pažeidimo byla Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimu buvo grąžinta į Vilkaviškio rajono policijos komisariatą papildyti, todėl apelianto motyvai, jog pirmosios instancijos teismas nerinko įrodymų ar jų neįvertino, neturi jokio pagrindo.

2. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, jog apeliaciniame skunde K. P. išdėsto abejones dėl dar dviejų įvykį mačiusių pareigūnų, motyvuodamas tuo, jog jei policijos komisariate būtų buvę daugiau policijos pareigūnų ir K. P. būtų pasipriešinęs pareigūnui L. S., šie būtų jam padėję sulaikyti K. P. ir L. S. būtų nereikėję naudoti specialiųjų priemonių. Tačiau, Institucijos nuomone, tokie argumentai nėra logiški ir paaiškinami, nes ne visi policijos komisariate esant pareigūnai turi imtis priemonių sulaikant teisės pažeidėją, o pareigūnas L. S. įvertinęs visas aplinkybes, prie K. P. priėjo vienas, nenumatydamas tolimesnių įvykių sekos ir negalvodamas apie K. P. pasipriešinimą, bei, susiklosčius tokiai situacijai, ėmėsi visų leistinų priemonių teisės pažeidėjui sulaikyti.

3. Kaip pabrėžiama Institucijos atsiliepime, tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyti kiti įvykį matę liudytojai, nereiškia, jog liudytojų apskritai nebuvo, kadangi liudytojai buvo nustatyti bei apklausti iki surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jų duomenys buvo surinkti bei žinomi administracinėje medžiagoje. Institucijos nuomone, apeliaciniame skunde K. P. nurodomi motyvai, kad po poilsio pareigūnui M. Č. paklausus ar buvo ramu, pareigūnas L. S. apie kokius nors konfliktus nieko neminėjo, o tai įrodo, jog konflikto tarp pareigūno L. S. ir K. P. nebuvo, yra nepagrįsti. Institucijos vertinimu, tai, kad pareigūnas L. S. pareigūnui M. Č., sugrįžusiam po poilsio, nepapasakojo apie buvusį konfliktą, neneigia paties konflikto buvimo fakto, kadangi pareigūnui L. S. konfliktas su K. P. galimai nepasirodė išskirtinis, nes tokio pobūdžio konfliktai kartojasi dažnai ir tai nėra sureikšminama. Institucijos vertinimu, kiti apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai neturi jokio teisinio pagrindo, o dėstomi ir išgalvojami galimai siekiant vilkinti administracinę bylą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

K. P. skirta nuobauda už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 187 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog „policijos <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 300 iki 500 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų“.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl K. P. kaltės padarius inkriminuotą pažeidimą, pagrįstos ir teisėtos. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje objektyviai įvertino visus bylos duomenis, apklausė liudytojus ir padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, jog jis pareigūnams nesipriešino, jų nekeikė ir kad pareigūnai nepagrįstai, be jokio pagrindo jį sulaikė, yra paneigta visuma nuoseklių byloje esančių įrodymų. Pažymėtina, kad pagrindo abejoti tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 3 - 4), paaiškinimais (b. l. 89 – 90) bei jų parodymais (b. l. 38 – 42; 42 – 46; 57 – 58; 59 - 60) nėra. Šių, liudytojais apklaustų pareigūnų, parodymai yra nuoseklūs, logiški, iš esmės atitinka vieni kitus bei jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Iš pareigūnų parodymų matyti, jog 2010 m. spalio 24 d. apie 00.20 val. į policijos komisariatą atėjo du jaunuoliai, A. M. ir K. P., kurie policijos pareigūnų klausė ar yra sulaikyti jų draugai bei prašė juos paleisti. Paprašius palikti policijos komisariato patalpas, jaunuoliai, tame tarpe ir K. P. iš komisariato neišėjo, pradėjo elgtis agresyviai, keiktis ir įžeidinėti policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais; paprašius eiti kartu į policijos komisariato patalpas K. P. tai daryti atsisakė, bei pasipriešino jį sulaikantiems policijos pareigūnams. Patalpintas į laikino sulaikymo kamerą K. P. toliau keikėsi bei įžeidinėjo policijos pareigūnus. Taigi darytina išvada, kad policijos pareigūnų reikalavimai nutraukti neteisėtus veiksmus – pasipriešinimą pareigūnams bei jų įžeidinėjimą – buvo teisėti, todėl jų nevykdęs, apeliantas padarė ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, jog teisme apklausti policijos pareigūnai L. S., M. Č., S. S. ir M. R. galėtų būti šališki ir asmeniškai suinteresuoti duoti netikslius parodymus apelianto atžvilgiu. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, esminių prieštaravimų tarp pareigūnų duotų parodymų nenustatė. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog pareigūnai M. R. ir S. S. iš esmės negalėjo būti pripažinti liudytojais, nes apie jų egzistavimą nėra jokių duomenų administracinio teisės pažeidimo protokole, tačiau bylos teisminio nagrinėjimo metu (b. l. 36 – 46) buvo nustatyta, jog nagrinėjamo įvykio metu minėti pareigūnai buvo policijos komisariato patalpose (dėl to ginčo byloje iš esmės nėra), todėl jie teisėtai ir pagrįstai apklausti kaip liudytojai, t. y. asmenys kuriems gali būti žinomos aplinkybės turinčios ryšį su byla. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo A. M. parodymais, kadangi jis yra apelianto draugas ir yra suinteresuotas šiam padėti, be to, jo parodymai prieštarauja byloje surinktų objektyvių įrodymų visumai. Kita vertus, nors apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neapklausė visų galimų liudytojų, t. y. asmens, kuris kartu su apeliantu buvo laikomas sulaikymo kameroje, tačiau tokie apelianto teiginiai akivaizdžiai prieštarauja bylos medžiagai, kuri patvirtina, jog byloje kaip liudytojas buvo apklaustas V. S., patalpintas į laikino sulaikymo kamerą, kurioje buvo K. P. (b. l. 54). Atkreiptinas dėmesys, jog V. S., duodamas parodymus, apibūdino tik policijos pareigūnų veiksmus laikino sulaikymo kameroje, tačiau nepateikė jokių duomenų apie K. P. elgesį policijos komisariate iki jo uždarymo į laikino sulaikymo kamerą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde pažymima ir tai, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neišsiaiškino, kodėl 2010 m. spalio 24 d. data yra rašyti du skirtingi pareigūno L. S. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta skirtinga informacija, nors jų registracijos numeris yra vienas ir tas pats, t. y. 58358. Teisėjų kolegija, įvertinusi L. S. 2010 m. spalio 24 d. tarnybinio pranešimo, kurio registracijos Nr. 583583, ir kuriuo siūloma pradėti K. P. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 187 straipsnį (b. l. 3), bei 2010 m. spalio 24 d. tarnybinio pranešimo, kurio registracijos Nr. 583583, ir kuriuo siūloma pradėti K. P. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 178 straipsnį (b. l. 122), turinį, konstatuoja, jog šiuose pranešimuose nurodytos aplinkybės iš esmės yra identiškos – abiejuose tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, jog K. P. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų, trukdė pareigūnams dirbti tiesioginį darbą, keldami triukšmą tarnybinėse patalpose. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, esminių prieštaravimų tarp šių byloje esančių rašytinių įrodymų nėra.

Kita vertus, nors apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai patys viršijo savo tarnybinius įgaliojimus, prieš jį vartojo smurtą (sumušė), tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kompetentingų teisėsaugos institucijų sprendimais būtų konstatuotas tokių veiksmų atlikimo faktas ir kartu šie veiksmai būtų pripažinti neteisėtais, pažeidžiančiais apelianto teises ar laisves. Be to, akcentuotina ir tai, jog policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimas ir tarnybinės ir (ar) kitos teisinės atsakomybės formos taikymas pareigūnams nėra šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas bei nešalina apelianto atsakomybės už jo paties objektyviai padarytas neteisėtas veikas (policijos pareigūnų įžeidinėjimą ir jų teisėtų reikalavimų nevykdymą).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. P. apeliacinį skundą atmesti, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas