1bd8752f-9a31-48b8-90a2-91ef11ee3acb · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja A Baudžiamoji byla Nr. 1A-392-898/2018 (S)Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60512-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.4.6.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Ernesto RimÅ¡elio,sekretoriaujant Aistei Žukauskaitei, Simonai PerÅ¡inai,dalyvaujant prokurorei JÅ«ratei Karčinskienei,nuteistajam S. R., jo gynėjui advokatui Jonui Leikauskui,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 20 (dvideÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme.

Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, keičiant Å¡iÄ bausmę į 90 (devyniasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to ir S. R. skirta subendrinta 90 (devyniasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmė. Ä® bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. (dvi paros) bei laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas, įskaitytas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendį.

S. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per aÅ¡tuonis mėnesius nuo areÅ¡to bausmės atlikimo dienos. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėS. R. nuteistas už tai, kad 2017 m. lapkričio 19 d. apie 22.44 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (iÅ¡kvepiamame ore rasta 2,24 promilės alkoholio) asmeninio konflikto metu savo Å¡eimos narei - kartu su juo gyvenusiai ir bendrai Å«kį tvarkiusiai L.

S. tyčia kumščiais sudavė nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į galvos sritį, tokiu bÅ«du L. S. sukeldamas fizinį skausmÄ . S. R. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymaiApeliaciniame skunde S. R. pažymi, kad buvo pažeista jo teisė į gynybÄ , nurodė, jog jis rašė skundÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkui, norėjo pakeisti teisėjÄ ir advokatÄ , tačiau skundas atmestas žodžiu, ne raÅ¡tiÅ¡kai; bylÄ nagrinėjęs teisėjas net nežino jo iÅ¡silavinimo, nes paraÅ¡yta, kad jo iÅ¡silavinimas vidurinis.

Tyčia kumščiais nukentėjusiajai į galvÄ jis nesudavė, policininkų parodymai yra melagingi, nes jie nori S. R. pakenkti. Policininkas A. G. parodė pas S. R. važiuojantis jau deÅ¡imt metų, jis bute sugadino turtÄ , dėl to kreiptasi į policijos komisariatÄ . Policininkas N. R. taip pat melavo, kaip policijos atstovai gali nagrinėti sumuÅ¡imus, kurių nebuvo. Nukentėjusioji L. S. tik norėjo S. R. atkerÅ¡yti, nes jis grįžo iÅ¡ draugo iÅ¡gėręs, ji melavo apie tai, kad buvo muÅ¡ama, jokių smurto požymių ant veido, galvos nebuvo.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, prokurorė prašė skundÄ atmesti. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vadosSkundas atmetamas. Skundžiamu nuosprendžiu S. R. nuteistas už tai, kad nukentėjusiajai L. S. sukėlė fizinį skausmÄ â€“ sudavė nenustatytÄ kiekį smÅ«gių jai į galvos sritį. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, S. R. neigia kaltę dėl padaryto nusikaltimo, teigia, kad pareigÅ«nai ir pati nukentėjusioji jį apkalba.

Nagrinėjamu atveju konfliktas įvyko tarp sugyventinių – nuteistojo S. R. ir nukentėjusiosios L. S., jie buvo vieninteliai konflikto dalyviai, kiti asmenys konflikto nematė. Nors nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo parodymų dėl įvykio nedavė (25 b. l.), aplinkybę, jog prieÅ¡ jÄ buvo vartotas smurtas, ji nurodė skambindama bendrajam pagalbos centrui iÅ¡ karto po įvykio (43 b. l.). Tai, kad S. R. sudavė jai kelis smÅ«gius į pakaušį, nukentėjusioji taip pat patvirtino apklausiama pirmosios instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teisme buvo peržiÅ«rėtas policijos pareigÅ«nų darytas vaizdo įraÅ¡as, kuriame nukentėjusioji iÅ¡ karto po įvykio teigia, kad prieÅ¡ jÄ buvo vartojamas smurtas (121, 122, 134 b. l.). Kaip matyti, nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai teigė, jog prieÅ¡ jÄ S. R. naudojo smurtÄ . Apeliacinio skundo teiginys, neva nukentėjusioji melavo, kadangi norėjo atkerÅ¡yti už tai, kad S. R. grįžo iÅ¡ draugo iÅ¡gėręs, yra nepagrįstas, teisėjų kolegijos vertinimu taip nuteistasis tiesiog siekia iÅ¡vengti atsakomybės. Pirmieji asmenys, atvykę į įvykio vietÄ po konflikto, buvo policijos pareigÅ«nai A.

G. ir N. R.. Tiek apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme Å¡ie pareigÅ«nai patvirtino, jog jiems atvykus į įvykio vietÄ nukentėjusioji nurodė, kad S. R. trenkė jai kelis kartus į galvÄ . Patys pareigÅ«nai konflikto nematė ir tiesiog nurodė aplinkybes, kurias jiems po įvykio aiÅ¡kino nukentėjusioji. Tai, kad nukentėjusioji teigė, jog prieÅ¡ jÄ buvo vartotas smurtas, matyti ir jau minėtame vaizdo įraÅ¡e, taigi pagrindo teigti, neva pareigÅ«nai apkalba S. R., Å¡iuo atveju nėra.

Be to, aplinkybė, jog į nuteistojo ir nukentėjusiosios gyvenamÄ jÄ vietÄ dažnai kviečiami policijos pareigÅ«nai, nesudaro pagrindo teigti, jog pareigÅ«nai dėl to apkalba S. R..  Dėl skundo teiginių, jog pirmosios instancijos teisme buvo pažeista S. R. teisė į gynybÄ , teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytų bÅ«tino gynėjo dalyvavimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 straipsnyje. Pirmosios instancijos teisme S. R. buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jo procesinės teisės, taip pat ir teisė turėti gynėjÄ , nors S. R. posėdžio metu nurodė samdysiantis advokatÄ , jis taip pat sutiko duoti parodymus (105, 106 b. l.), vėlesniuose posėdžiuose dalyvavo be advokato.

Esant tokiai situacijai, kuomet bÅ«tino gynėjo dalyvavimo pagrindų nenustatyta, bei iÅ¡aiÅ¡kinus ir suteikus galimybę susirasti S. R. tinkamÄ gynėjÄ jis Å¡ia teise nepasinaudojo, darytina iÅ¡vada, jog jo teisės į gynybÄ pažeistos nebuvo ir Å¡is jo skundo argumentas taip pat yra nepagrįstas. Galiausiai skunde S. R. pabrėžia, jog bylÄ nagrinėjęs teisėjas nežino jo iÅ¡silavinimo. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, įžanginėje dalyje yra nurodytas S. R. iÅ¡silavinimas – vidurinis.

Net jei nuteistojo iÅ¡silavinimas nuosprendyje nurodytas netiksliai (skunde taip ir nenurodoma, koks vis dėlto yra S. R. iÅ¡silavinimas), Å¡i aplinkybė teisėjų kolegijos vertinimu neturi reikÅ¡mės jo veiksmų kvalifikavimui ar bausmės individualizavimui bei niekaip nekeičia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ir nuosprendžio esmės. Taigi, toks netikslumas gali bÅ«ti iÅ¡taisytas vykdant teismo nuosprendį BPK 361 straipsnio 2 dalies tvarka, t. y. nuteistajam kreipiantis į pirmosios instancijos teismÄ ir tiksliai nurodant savo biografinius duomenis dėl kurių yra padaryta klaida.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo S. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                                                   Jurgita Kolyčienė                                                                                                                  Alenas Piesliakas                                                                                                                                Ernestas RimÅ¡elis