Legislator Case Law & Legislation
1bd74f83-4ea0-4c6d-aa24-cf55cbab08fe AI generated

1bd74f83-4ea0-4c6d-aa24-cf55cbab08fe · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 1bd74f83-4ea0-4c6d-aa24-cf55cbab08fe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys – Z. Å ., R. Å ., Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaras E. N.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja A. M. 2017 m. kovo 29 d. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu ir prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai A. M. jos tėvo S. Å . mirties dienÄ 2017 m. vasario 1 d. buvo reikalingas iÅ¡laikymas.

Legislator headnote

AI generated

1bd74f83-4ea0-4c6d-aa24-cf55cbab08fe · Vilniaus apygardos teismas: Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja gimė 1950-07-14, buvo sudariusi santuokÄ , jos sutuoktinis S. M. mirė 2016-11-29, pareiÅ¡kėjai buvo nustatytas 30 proc. darbingumas, Å¡iuo metu ji yra pensininkė, gauna 212,42 EUR senatvės pensijÄ ir 21 EUR naÅ¡lės pensijÄ . Nuo 2010 m. liepos 14 d. jai neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. PareiÅ¡kėjai priklauso ½ gyvenamojo namo, kurio vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra 74 200 EUR, ir ½ žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra 13 400 EUR.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1097-467/2018 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01494-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.3.; 3.3.1.18.4. (s) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos A. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos A.

M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys – Z. Å ., R. Å ., Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaras E. N.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja A. M. 2017 m. kovo 29 d. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu ir prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai A. M. jos tėvo S. Å . mirties dienÄ 2017 m. vasario 1 d. buvo reikalingas iÅ¡laikymas.

2. PareiÅ¡kėja nurodė, kad 2016 m. lapkričio 29 d. mirė jos vyras S. M.. Taigi pareiÅ¡kėjos pajamas S. Å . mirties dienÄ sudarė tik jos gaunama pensija. Kitokių pajamų pareiÅ¡kėja neturi, ji yra senatvės pensininkė. PareiÅ¡kėjai mokama 212,42 EUR senatvės pensija ir po vyro mirties paskirta 21 EUR dydžio naÅ¡lės pensija. PareiÅ¡kėja yra iÅ¡naudojusi visas jai prieinamas galimybes gauti visÄ Ä¯manomÄ valstybės paramÄ ir jos pajamos per mėnesį sudaro 233,42 EUR.

3. Be to, pareiÅ¡kėjai yra nustatytas tik 30 proc. darbingumas (netektas darbingumas – 70 proc.) dėl įvairių sveikatos sutrikimų. PareiÅ¡kėja skundžiasi bendru silpnumu, padidintu nervingumu, kojų Å¡alimu, pėdų deginančio pobÅ«džio skausmingumu. Jai nustatyta abipusė kelio sÄ nario artrozė, dėl ko reikalinga kelio sÄ narių keitimo operacija. BÅ«dama pensininkė, neįgali, netekusi 70 proc. darbingumo, pareiÅ¡kėja neturi jokių galimybių dirbti ir gauti papildomų pajamų.

4. Sulaukus pensinio amžiaus, darbingumo lygis nenustatinėjamas, o nustatomas specialiųjų poreikių lygis. Kadangi nuo 2010 metų pareiÅ¡kėja tapo pensininke, jai nuo 2010-07-14 neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Per mėnesį iÅ¡laidoms nekompensuojamiems vaistams pareiÅ¡kėja iÅ¡leidžia iki 100 EUR. Vidutinės iÅ¡laidos už komunalines paslaugas per mėnesį sudaro 34,44 EUR, už ryÅ¡io paslaugas 4,37 EUR, už elektrÄ 20 EUR. Gaunamos pajamos yra labai mažos, praktiÅ¡kai nelieka pinigų maistui, higienos prekėms, drabužiams, todėl pragyventi pareiÅ¡kėja gali tik padedama savo sÅ«naus, kuris gyvena kartu su ja jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name.

5. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su akademikais apskaičiavo minimalių poreikių krepšelį, parodantį, kiek mažiausiai reikia žmogui per mėnesį turėti pajamų, kad jis galėtų išgyventi. Nustatytas 238 EUR minimalus tokių pajamų dydis. Pareiškėjos gaunamos pajamos sudaro 233,42 EUR, kas akivaizdžiai yra mažiau už minimalių poreikių krepšelį, todėl pareiškėja yra reikalinga išlaikymo.

6. Pareiškėjai nusavybės teise priklauso 1 0,1546 ha žemės sklypo ir ½ šiame sklype esančio namo, kuriame ji gyvena nuo jo pastatymo 1988 metais. Jokio kito turto, kurį pardavusi galėtų pagerinti savo materialinę padėtį, pareiškėja neturi.

7. Suinteresuotieji asmenys Z. Å . ir R. Å . atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad S. Å . dar 1991 metais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ visÄ savo turtÄ palikti suinteresuotam asmeniui - dukteriai Z. Å ., o vėliau testamentÄ papildė, įtraukdamas Z. Å . sÅ«nus, savo anÅ«kus R. Å . ir J. Å ..

8. Pažymėjo, kad Z. Å . iki pat testatoriaus mirties nuolat kartu su juo gyveno, juo rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo, taip pat rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo ir keletÄ metų iki mirties (duomenys neskelbtini). apgyvendino kartu testatoriaus mamÄ S. Å .. Nuo 1980 m. su Z. Å . ir S. Å . nuolat gyveno ir jo sesuo A. Å ., kuri buvo I grupės invalidė, jai buvo diagnozuotas gilus protinis atsilikimas, reikalinga nuolatinė globa. Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 23 d. sprendimu A. Å . pripažinta neveiksnia, jos globėja iki jos mirties 2001 m. kovo 15 d. buvo paskirta Z. Å .. PareiÅ¡kėja nei savo tėvu S. Å ., nei kartu gyvenusiais ir priežiÅ«ros reikalavusiais giminaičiais nesirÅ«pino, nuo 2008 m. su tėvu apskritai nebendravo ir nepalaikė jokių ryÅ¡ių.

9. VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad pareiÅ¡kėja, bÅ«dama santuokoje, bendra jungtine nuosavybe su sutuoktiniu S. M. įsigijo 0,1546 ha ploto žemės sklypÄ ir 246,83 kv. m. ploto pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , esančius (duomenys neskelbtini). Vidutinė gyvenamojo namo rinkos vertė – 74 200 EUR, vidutinė žemės sklypo rinkos vertė – 13 400 EUR. Po sutuoktinio S. M. mirties pareiÅ¡kėjai 2017 m. vasario 10 iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ pastato ir ½ gyvenamojo namo. LikusiÄ Â½ pastato ir ½ žemės sklypo pagal testamentÄ 2017 m. kovo 2 d. paveldėjo pareiÅ¡kėjos sÅ«nus M. M., tačiau Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėja į privalomÄ jÄ palikimo dalį nepretendavo, kas patvirtina, kad testatoriaus S. Å . mirties ir jo palikimo atsiradimo metu iÅ¡laikymas pareiÅ¡kėjai nebuvo reikalingas.

10. PareiÅ¡kėja nuolat vykdo veiklÄ , parduodama prekes GariÅ«nų turgavietėje ir iÅ¡ Å¡ios veiklos gauna pastovias pajamas. PareiÅ¡kėjos vykdoma veikla užfiksuota 2017 m. balandžio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Papildomai pareiÅ¡kėja gauna senatvės pensijÄ ir naÅ¡lės pensijÄ , kurios sudaro 233,42 EUR per mėnesį. PareiÅ¡kėja teismui yra pateikusi tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , o pareiÅ¡kėjos turimas turtas, vykdoma veikla ir gaunamos pajamos nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjai reikalingas iÅ¡laikymas.

11. Suinteresuotas asmuo notaras E. N. bylÄ prašė nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 12. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiÅ¡kėjos A. M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmetė, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

13. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja gimė 1950-07-14, buvo sudariusi santuokÄ , jos sutuoktinis S. M. mirė 2016-11-29, pareiÅ¡kėjai buvo nustatytas 30 proc. darbingumas, Å¡iuo metu ji yra pensininkė, gauna 212,42 EUR senatvės pensijÄ ir 21 EUR naÅ¡lės pensijÄ . Nuo 2010 m. liepos 14 d. jai neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. PareiÅ¡kėjai priklauso ½ gyvenamojo namo, kurio vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra 74 200 EUR, ir ½ žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra 13 400 EUR.

Kita dalis namo ir žemės sklypo priklauso pareiÅ¡kėjos sÅ«nui M. M.. PareiÅ¡kėja po savo sutuoktinio mirties su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad sutuoktinio mirties dienÄ jai buvo reikalingas iÅ¡laikymas, į teismÄ nesikreipė, nors pareiÅ¡kėjos sutuoktinis mirė 2016 m. 11 lapkričio 29 d., o pareiÅ¡kėjos tėvas 2017 m. vasario 1 d., t. y. nurodytas mirtis iÅ¡ esmės skiria du mėnesiai.

14. IÅ¡ 2017 m. balandžio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 174/17/026 ir faktinių aplinkybių konstatavimo vaizdo įraÅ¡o teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 8 d, verslo parke „GariÅ«nai“ pareiÅ¡kėja vykdė prekybÄ paviljone. Teismo vertinimu, prekybos vykdymas suteikė galimybę pareiÅ¡kėjai gauti papildomų pajamų. Liudytojos ir pareiÅ¡kėjos teiginius, jog pareiÅ¡kėja tik padėjo vykdyti prekybÄ , atsižvelgiant į jų suinteresuotumÄ bylos baigtimi, teismas vertino kritiÅ¡kai. Teismo vertinimu, užfiksuotos faktinės aplinkybės paneigia pareiÅ¡kėjos argumentus, kad dėl savo sveikatos bÅ«klės papildomų pajamų gauti ji negali.

15. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, teismas laikė, kad palikėjo S. Å . mirties dienÄ - 2017 m. vasario 1 d. pareiÅ¡kėjai nebuvo reikalingas iÅ¡laikymas, kadangi jai nuosavybės teise priklausė turto už daugiau nei 40 000 EUR, ji turėjo galimybes gauti papildomų pajamų, vykdydama prekybinę veiklÄ verslo parke „GariÅ«nai“, taip pat turėjo galimybę kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo po sutuoktinio mirties. PareiÅ¡kėja tėvo mirties dienÄ gavo 212,42 EUR senatvės pensijÄ ir 21 EUR naÅ¡lės pensijÄ , pateikti medicininiai dokumentai, sÄ skaitos ir mokėjimai nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ gaunamų pajamų negalėtų pragyventi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 16. PareiÅ¡kėja A. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ jos pareiÅ¡kimÄ tenkinti pilnai - paveldėjimo teisės liudijimo į privalomÄ jÄ palikimo dalį gavimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai A. M. jos tėvo S. Å . mirties dienÄ 2017 m. vasario 1 d. buvo reikalingas iÅ¡laikymas.

17. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėja turėjo turto daugiau nei už 40 000 EUR, todėl jai nebuvo reikalingas iÅ¡laikymas. PrieÅ¡ingai, Å¡is turtas yra apeliantei nuostolingas, kadangi didėja jo iÅ¡laikymo kaÅ¡tai, be to, turima dalis gyvenamojo namo negeneruoja pajamų, taigi pareiÅ¡kėja, netgi turėdama turto, neturi pajamų bÅ«tiniausiems savo poreikiams tenkinti. Kita vertus, netgi pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ , pareiÅ¡kėja turėtų gautas pajamas panaudoti kito gyvenamojo bÅ«sto pirkimui, tikėtina, mokėtų didesnius komunalinius mokesčius, kadangi Å¡iuo metu dalį iÅ¡laidų dengia kartu gyvenantis jos sÅ«nus.

18. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo pareiÅ¡kėjos gaunamų pajamų testatoriaus S. Å . mirties dienÄ , o nekonkrečiai nurodė pareišėjos gaunamas pajamas iki mirties ir po mirties, teismas nepagrįstai vertino, kokias pajamas pareiÅ¡kėja gavo 2016 metais, vykdydama veiklÄ â€žGariÅ«nų“ verslo parke, tačiau jokių duomenų apie jos gaunamas pajamas iÅ¡ individualios veiklos pareiÅ¡kėjo mirties dienÄ , byloje nėra. Laiko, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas, nes, pareiÅ¡kėjai teigiant, kad nuo 2016 metų ji nebeprekiauja „GariÅ«nų“ verslo parke, bÅ«tent suinteresuotas asmuo turėjo įrodyti, kad pareiÅ¡kėja toliau gauna pajamas iÅ¡ individualios veiklos. O tokių įrodymų jis gauti negalėjo, nes neįmanoma pateikti to, ko nėra.

19. PareiÅ¡kėja yra senatvės pensininkė, taigi iÅ¡ jos negali bÅ«ti reikalaujama papildomai dirbti ir gauti pajamų, teismas visiÅ¡kai nevertino pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«klės, kad dėl įvairių sveikatos sutrikimų ji yra netekusi 70 proc. darbingumo. Dar 2016 metais pareiÅ¡kėjos pajamos buvo 483,42 EUR, taigi ji neturėjo teisinio pagrindo kreiptis dėl privalomosios palikimo dalies, mirus jos vyrui. 2016 metų rugsėjo mėnuo buvo paskutinis mėnuo, kada ji vykdė prekybÄ â€žGariÅ«nų“ verslo parke, dėl to ji prarado apie 250 EUR pajamų per mėnesį.

20. Suinteresuotų asmenų pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad pareiÅ¡kėja padeda savo marčiai R. M. pardavinėti prekes „GariÅ«nų“ verslo parke, tai yra marčios verslas. PareiÅ¡kėja tik epizodiÅ¡kai lankosi pas marčiÄ jos darbo vietoje, paaiÅ¡kina prekybos subtilybes, tačiau realaus darbo neatlieka, užmokesčio už tai negauna.

21. Suinteresuotieji asmenys Z. Å . ir R. Å . atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėja pateikė ne visus duomenis teismui, nusplėpė gaunamas pajamas iÅ¡ individualios veiklos „GariÅ«nų“ verslo parke. PareiÅ¡kėja nesikreipė dėl privalomos palikimo dalies, kai mirė pareiÅ¡kėjos sutuoktinis, nors paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimas po sutuoktinio mirties 2016-11-29 buvo iÅ¡duotas 2017-03-02, o pareiÅ¡kėjos tėvas mirė 2017-02-01.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 22. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Å i byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjos A. M. apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai iÅ¡ esmės sudaro pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir pareiÅ¡kimÄ patenkinti.

24. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiÅ«ra priimti sprendimÄ dėl palikimÄ sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Å is principas gali bÅ«ti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iÅ¡ tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius Å¡eimos narius, kuriems bÅ«tina parama, be adekvačios priežasties nuÅ¡alina nuo palikimo, valstybė turi įsikiÅ¡ti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius Å¡eimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį.

25. CK 5.20 straipsnio nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentÄ . Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimÄ . Ä®statymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomÄ jÄ palikimÄ dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas, o testatorius Å¡iems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016; 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2017; kt.).

26. Tuo atveju, jeigu kitiems įpėdiniams pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ paveldėjimo teisės liudijimai įstatymo nustatyta tvarka dar nėra iÅ¡duoti, asmuo, pretenduojantis į palikimÄ CK 5.20 straipsnio 1 dalies pagrindu, per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ trijų mėnesių terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos gali kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl turinčio juridinę reikÅ¡mę fakto, kad pareiÅ¡kėjui palikėjo mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas, nustatymo CPK dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡tojo skirsnio tvarka.

27. Kasacinio teismo praktika dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo ir iÅ¡laikymo reikalingumo pagal CK 5.20 straipsnį yra iÅ¡plėtota ir nuosekli. Pagal jÄ CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomÄ jÄ palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomÄ jÄ palikimo dalį, amžiumi, sveikatos bÅ«kle, darbingumu ar pajamomis, o su bÅ«tinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais bÅ«dais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iÅ¡ kurių visumos galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad palikėjo mirties dienÄ asmuo neturėjo pakankamai pajamų bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.).

28. Å i teisė nustatoma atsižvelgiant ir į kitas CK normas, kuriose nustatyti iÅ¡laikymo reikalingumo Å¡eimos nariams, kriterijai (CK 3.72 str. 1, 2, 5, 6 dalys, 3.192, 3.205 str.), tačiau kiekvienoje byloje teismai turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikÅ¡mę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008); atsižvelgiama ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos bÅ«klė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti paÅ¡alpÄ , pensijÄ , kitokiÄ paramÄ ; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo bÅ«klės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramÄ (pavyzdžiui, valstybės paÅ¡alpÄ ), nepriklausomai nuo to, ar tokiÄ teisę įgyvendino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; kt.).

Taigi konkrečioje byloje, sprendžiant klausimÄ , ar asmeniui reikalingas iÅ¡laikymas, turi bÅ«ti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dienÄ atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretÅ«s tokio asmens poreikiai, sudarantys bÅ«tinų gyvenimo reikmių visumÄ .

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. Å . mirė 2017-02-01. PareiÅ¡kėja A. M. yra mirusiojo S. Å . duktė, taigi turinti teisę pretenduoti į privalomÄ jÄ palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį.

30. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčijama, kad pareiškėjos pajamas sudaro 212,42 EUR senatvės pensija ir po vyro mirties paskirta 21 EUR dydžio našlės pensija, taip pat, kad pareiškėja turi nekilnojamojo turto – ½ dalį 0,1546 ha žemės sklypo ir ½ dalį minėtame sklype esančio namo, kuriame ji gyvena nuo jo įsigijimo 1988 metais. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja vaistams per mėnesį išleidžia apie 100 EUR, komunalinės paslaugos sudaro apie 34,44 EUR, ryšio paslaugos – apie 4,37 EUR, elektra – apie 20 EUR. Taigi kitoms išlaidoms – maistui, drabužiams, higienos prekėms jai lieka apie 74,61 EUR.

31. Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės kilo ginčas dėl to, kad pareiÅ¡kėja galimai vykdo individualiÄ veiklÄ ir pirmosios instancijos teismui nenurodė tikrosios savo turtinės padėties. Be to, turi nekilnojamojo turto, kas taip pat sudaro prielaidas spręsti, kad pareiÅ¡kėjai palikėjo mirties dienÄ iÅ¡laikymas reikalingas nebuvo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar pareiÅ¡kėjai palikėjo mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas, netinkamai įvertino pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«klę ir nustatė gaunamas pajamas. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad klausimas dėl iÅ¡laikymo reikalingumo gali bÅ«ti teigiamai iÅ¡spręstas tik teismui įvertinus visÄ palikimo atsiradimo dienÄ atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti bÅ«tinų savo poreikių.

32. IÅ¡ vieÅ¡ai prienamų duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 1, 2, 3 dalys), kad pareiÅ¡kėja savo tėvo palikėjo S. Å . mirties dienÄ 2017-02-01 nevykdė individualios veiklos. Paskutinė iÅ¡duota individualios veiklos pažyma galiojo iki 2015-12-31 ir pareiÅ¡kėja vėl pradėjo individualiÄ veiklÄ nuo 2017-04-06 iki 2017-07-04. Taigi iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėja veiklÄ vykdo tik epizodiÅ¡kai, o palikėjo mirties dienÄ individualios veiklos nevykė ir pajamų iÅ¡ to negavo.

Duomenų, leidžiančių teigti prieÅ¡ingai, byloje nepateikta. IÅ¡ byloje esančio 2017-04-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 174/17/026 matyti, kad 2017-04-08 9 val. verslo parke „GariÅ«nai“ buvo užfiksuota, jog A. M. vykdo individualiÄ veiklÄ . Tačiau, kaip jau buvo minėta, teisę vykdyti veiklÄ ji turėjo nuo 2017-04-06, o minėtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo, kad tokiÄ veiklÄ ji vykdė palikėjo mirties dienÄ . PrieÅ¡ingai, Å¡i aplinkybė vertintina kaip pagrindas konstatuoti, jog pareiÅ¡kėja, neturėdama galimybės pragyventi iÅ¡ gaunamų pajamų, yra priversta dirbti papildomai, nors yra pensininkė.

33. Apeliacinės instancijos teismas laiko esant reikÅ¡minga, kad pareiÅ¡kėja palikėjo mirties dienÄ neabejotinai buvo sukakusi senatvės amžių, taigi įgijo teisę į senatvės pensijÄ , kurios dydis palikėjo mirties dienÄ buvo 212,42 EUR. IÅ¡ 2017-03-28 pažymos Nr. 118 matyti, kad A. M. nuo 2010-07-04 neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, kas reiÅ¡kia, kad jai yra nustatyta vidutiniÅ¡kai ribota veikla ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime galimybės, vidutinė specialiosios pagalbos priemonių apimtis (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 16 d.

įsakymas Nr. A1-316 „Dėl Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sÄ lygų bei taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 120-4907), 12.2 punktas). IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėja daugiau kaip 16 metų serga vidutinio sunkumo 2 tipo cukriniu diabetu, jai diagnozuotos kitos ligos, pavyzdžiui, kelio sÄ nario artrozė. Taigi nepagrįsta bÅ«tų teigti, jog asmuo, sukakęs pensinį amžių, kuriam nustatyti vidutiniai specialieji poreikiai, turi galimybę iÅ¡ esmės pagerinti savo turtinę padėtį, ieÅ¡koti papildomo darbo ir/ar veiklos.

34. Tai, kad pareiÅ¡kėjai priklauso dalis nekilnojamojo turto, kuriame ji nuolat gyveno ir gyvena nuo 1988 metų, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėja valdo didelės vertės nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl jai palikėjo mirties dienÄ nebuvo reikalingas iÅ¡laikymas. Byloje nepaneigta, kad nurodytas nekilnojamasis turtas yra vienintelė pareiÅ¡kėjos gyvenamoji vieta, kurios netikslinga parduoti, kadangi gyvenamojo namo iÅ¡laikymo kaÅ¡tai (pagal pridedamus įrodymus) nėra dideli.

35. IÅ¡ esmės tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad, pavyzdžiui, pareiÅ¡kėjai palikėjo mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas, kai civilinėje byloje teismai nustatė Å¡ias aplinkybes: visos pareiÅ¡kėjos gaunamos pajamos buvo 189,90 EUR netekto darbingumo pensija, papildomų socialinių draudimo iÅ¡mokų ji negavo; pareiÅ¡kėja nuosavybės teise turėjo dviejų kambarių butÄ su rÅ«siu, taip pat turėjo 666,12 EUR vertės automobilį, 2014 m. pareiÅ¡kėja iÅ¡ individualios veiklos gavo 1 737,72 EUR pajamų, iÅ¡ kurių dar sumokėjo privalomus mokesčius, palikėjo mirties dienÄ individualios veiklos nevykdė, ir iÅ¡ jos negavo pajamų; pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidos vienam mėnesiui – 274,21 EUR; palikimo atsiradimo metu pareiÅ¡kėja buvo nedarbinga dėl ligos (jos darbingumas sudarė 20 proc.); byloje nebuvo įrodymų, kad pareiÅ¡kėja pati kokiais nors kaltais veiksmais sukÅ«rė savo sunkiÄ materialinę padėtį (piktnaudžiavo alkoholiu, tyčia susižalojo, iššvaistė turėtÄ turtÄ ar pan.).

Kasacinis teismas sprendė, kad, atsižvelgdami į Å¡ias aplinkybes, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai palikėjo mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2017).

36. Taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje ir minėtoje kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje buvo nustatytos labai panaÅ¡ios aplinkybės, kas taip pat sudaro prielaidÄ spręsti, jog pareiÅ¡kėjai A. M. jos tėvo S. Å . mirties dienÄ 2017-02-01 buvo reikalingas iÅ¡laikymas ir tai atitinka kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ .

37. Tai, kad pareiÅ¡kėja nesikreipė dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo mirus jos sutuoktiniui, iÅ¡ esmės neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant pareiÅ¡kėjos finansinę padėtį ir iÅ¡laikymo reikalingumÄ , mirus pareiÅ¡kėjos tėvui S. Å ., kadangi tai yra skirtingi gyvenimo atvejai. Be to, kreiptis dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo, mirus artimam asmeniui, yra pareiÅ¡kėjos teisė, bet ne pareiga.

38. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , todėl jis naikintinas (CPK 329 str. 1 d.). Ä®vertinus aukščiau aptartus įrodymus ir aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas, panaikinus apskųstÄ jį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ patenkinti (CPK 444-445 str.).

39. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir pareiÅ¡kimÄ tenkinus, atitinkamai suinteresuotiems asmenims jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. PareiÅ¡kėjai iÅ¡ suinteresuotų asmenų priteistinos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro 38 EUR žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundÄ (CPK 443 str. 6 d., 93 str. 1 ir 3 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkinti. Paveldėjimo teisės liudijimo į privalomÄ jÄ palikimo dalį gavimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos tėvo S. Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties dienÄ - (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas iÅ¡laikymas. Priteisti iÅ¡ suinteresuotų asmenų Z. Å . ir R.

Š. po 19 EUR (devyniolika eurų) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai A. M.. Teisėja Alma Urbanavičienė