2017-09-05 Nr. AB-16290-3-61-3-04808-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4372-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04808-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L.-G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L.-G. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L.-G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–2), prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. (15/5-5)31U-43-1658(00727) (toliau – ir Sprendimas).

Sprendimu Departamentas pareiškėjui panaikino 2015 m. spalio 12 d. išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2017 m. spalio 12 d. (toliau – ir Leidimas), ir nusprendė neišduoti pareiškėjui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje. Atsisakymo išduoti Leidimą teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 50 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 14 punktai.

Pareiškėjo teigimu, Sprendimas priimtas neturint teisinio pagrindo, todėl naikintinas, o jo vykdymas sustabdytinas. Pareiškėjas teigė, kad turėjo tikslą plėsti savo verslą, esantį Lietuvos Respublikoje, todėl įsigijo UAB „Evko“ ir UAB „Lagiba“ akcijas. UAB „Lagiba International“ atlikto audito metu buvo nustatyta buhalterinių pažeidimų, tačiau tai įvyko dėl buhalterės, kuri buvo atsakinga už buhalterinių dokumentų tvarkymą ir atliekamų įmokų formavimą, atliktos klaidos. Pareiškėjas pažymėjo, kad buhalterė šiuo metu yra atleista iš pareigų, o visi išaiškėję pažeidimai yra ištaisyti. Pasisakydamas dėl administracinių teisės pažeidimų, nurodė, kad dauguma atliktų pažeidimų yra eiliniai ir nepavojingi visuomenei, o tai įrodo faktas, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje anksčiau buvo išduotas be jokių apribojimų.

Atsakovas Migracijos Departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti (I t., b. l. 110–115).

Nurodė, kad pareiškėjas pateikė 2016 m. rugsėjo 23 d. prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Departamentas, siekdamas nustatyti, ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo, dėl kurio gali būti atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi, išsiuntė 2016 m. spalio 5 d. paklausimą Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei įvertinimo. 2016 m. spalio 18 d. iš Policijos departamento buvo gauta išvada Nr. 5-S-8195, kurioje nurodyta, kad patikrinus duomenis Administracinių teisės pažeidimų registre nustatyta, kad jame yra 15 pareiškėjo padarytų administracinių teisės pažeidimų, 5 iš jų yra šiurkštūs administraciniai pažeidimai. 2015 m. spalio 5 d. rašte Nr. 5-S-9565 Policijos departamentas įspėjo pareiškėją, kad sistemingas administracinių teisės pažeidimų darymas gali tapti kliūtimi ateityje jam pakeisti leidimą gyventi arba jo turimas leidimas gali būti panaikintas.

Departamentas 2015 m. spalio 12 d. raštu Nr. (15/4-8)10K-56358 pareiškėją supažindino su šiuo įspėjimu, tačiau pareiškėjas, nepaisydamas jo, padarė dar kelis administracinius teisės pažeidimus. Departamentas nurodė, kad pareiškėjas, turėdamas bendrą pareigą laikytis teisės aktų ir žinodamas teisės aktų pažeidimų pasekmes, toliau nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Departamentas teigė, kad skundžiamą sprendimą priėmė įvertinęs grėsmės viešajai tvarkai realumą ir tokios grėsmės galimybės akivaizdumą. Pažymėjo, kad administracinės nuobaudos savo tikslo – auklėti pareiškėją nepasiekė, todėl ir ateityje jis gali daryti naujus pažeidimus, o pareiškėjo elgesys kelia pavojų saugiam eismui, žmonių sveikatai, gyvybei, turtui, todėl vertintinas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Departamentas taip pat įvertino ir atsiliepime pažymėjo, kad Leidimas išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tačiau, įvertinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje (toliau – ir Sodros informacinė sistema) turimus duomenis dėl pareiškėjo turimos įmonės, nustatė, kad pareiškėjo įmonė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų. Departamentas nurodė, kad priimant Sprendimą buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, duomenys apie jo verslą, darbą, gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę ir nustatė, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjo L.-G. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą (II t., b. l. 117–121).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 12 d. turėjo Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galiojo iki 2017 m. spalio 12 d. Leidimas buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais. 2015 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas į Departamentą kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo ir pateikė dokumentus, susijusius su įmonės UAB „Lagiba International“ veikla. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir dokumentus, priėmė 2015 m. spalio 12 d. sprendimą pakeisti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi ir išdavė jam naują leidimą, galiojantį iki 2017 m. spalio 12 d.

Departamentas, tikrindamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, patikrino, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas sąlygas. Patikrinus duomenis Departamentas nustatė, kad dirba vienas Lietuvos Respublikos pilietis, du nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje užsieniečiai ir pats pareiškėjas, tačiau darbuotojų darbo užmokestis per mėnesį yra nuo 20 Eur iki 50 Eur, o tai reiškia, kad įmonėje visą darbo dieną nedirba ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Patikrinus viešus Sodros informacinės sistemos pateiktus duomenis, nustatyta, kad įmonės skola yra 2 223,94 Eur, o pareiškėjui gavus leidimą laikinai gyventi nuo 2015 m. darbuotojams, kurie buvo įdarbinti prieš pareiškėjui kreipiantis dėl leidimo pakeitimo, nebuvo mokamas darbo užmokestis, numatytas darbo sutartyse.

Teismas vadovavosi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto nuostatomis. Departamentas, gavęs užsieniečio prašymą, pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, privalo kreiptis į Policijos departamentą, siekdamas išsiaiškinti, ar pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Policijos departamentas 2015 m. spalio 5 d. raštu Nr. 5-S-9565 informavo apie pareiškėjo padarytus administracinius teisės pažeidimus ir paprašė įspėti pareiškėją, kad sistemingas administracinių teisės pažeidimų darymas gali tapti kliūtimi jam pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba jo turimas leidimas gyventi gali būti panaikintas. Pareiškėjas apie tai buvo informuotas 2015 m. spalio 12 d. Departamento raštu Nr. (15/4-8)10K-56358.

2016 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Departamentas, siekdamas išsiaiškinti, ar pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, pakartotinai kreipėsi į Policijos departamentą, kuris 2016 m. spalio 18 d. raštu Nr. 5-S-8195 informavo, kad Administracinių teisės pažeidimų registre nustatyta 15 pareiškėjo padarytų pažeidimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais ir vieną administracinės teisės pažeidimą, kuriuo kėsinamasi į viešąją tvarką, penki iš minėtų pažeidimų yra šiurkštūs administraciniai teisės pažeidimai. Policijos departamentas rašte pažymi, kad 2015 m. spalio 5 d. raštu Nr. 5-S-9565 pareiškėjas buvo įspėtas, kad sistemingas administracinių teisės pažeidimų darymas gali tapti kliūtimi jam ateityje pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir jo leidimas gali būti panaikintas, tačiau pareiškėjas po šio įspėjimo padarė dar du administracinius teisės pažeidimus, iš kurių vienas itin šiurkštus, t. y. transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam. Policijos departamentas, remdamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 „Dėl Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Duomenų tikrinimo tvarkos aprašas), 13.4 papunkčiu, pateiktoje išvadoje nurodo, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Įvertinus Sprendimą, jo priėmimo pagrindą (Policijos departamento išvada, pareiškėjo pateikti dokumentai), taip pat aplinkybes, charakterizuojančias pareiškėjo asmenį ir išdėstytų aplinkybių visumą, daryta išvada, kad Departamentas, įvertinęs padarytų administracinių pažeidimų kiekį (15 pažeidimų nuo 2008 m. iki 2016 m.), atliekamų pažeidimų sistemingumą (pvz. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 2 d., 1241 str. 4 d., 124 str. 4 d., 126 str. 1 d. ir kt.), pareiškėjo vykdomą įmonės veiklą, turėjo pagrindą pareiškėjo veiksmus įvertinti kaip keliančius grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (Duomenų tikrinimo tvarkos aprašo 13.4 papunktis) ir tuo pagrindu panaikinti išduotą Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nuo 2008 m. iki 2016 m. pažeidimus darė sistemingai, pažeidimų pobūdis pasikartojantis (kelio ženklų nepaisymas, greičio viršijimas, transporto priemonės palikimas stovėti vietoje, kurioje draudžiama sustoti ir stovėti ir kt.), tam tikrų pažeidimų pobūdis vertintas kaip pavojingas žmonių sveikatai ir gyvybei (transporto priemonės vairavimas neblaiviam, leistino greičio viršijimas, nedidelis chuliganizmas, transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti). Esminės reikšmės priimant Sprendimą taip pat turėjo pareiškėjo asmenybės įvertinimas. Iš pateiktų duomenų apie padarytus pažeidimus matyti, kad pareiškėjas buvo įspėtas, kad sistemingas administracinių teisės pažeidimų darymas gali tapti kliūtimi pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, tačiau iš Policijos departamento pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas, žinodamas teisės aktų pažeidimų pasekmes, toliau sąmoningai nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Teismas sutiko su Departamento pozicija, kad paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslo, t. y. auklėti pareiškėją, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų teisės pažeidimų – nepasiekė, todėl ir ateityje jis gali daryti naujus pažeidimus. Pareiškėjo elgesys kelia pavojų saugiam eismui, žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, todėl vertintinas kaip keliantis grėsmę.

Departamentas skundžiamame sprendime taip pat įvertino pareiškėjo vykdomą įmonės veiklą ir nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų. Pareiškėjas su skundu pateikė 2016 m. gruodžio 6 d. pasiaiškinimą, kuriame buhalterė A. M. teigia, kad dėl techninių kliūčių ir įmonių UAB „Lagiba“ ir UAB „Lagiba International“ pavadinimų panašumo padarė techninę klaidą. Nors pareiškėjas pateikė duomenis, pagrindžiančius buhalterinių klaidų ištaisymą, tačiau pažymėta, kad Departamentas skundžiamą Sprendimą priėmė vadovaudamasis tuo metu turėtais duomenimis ir susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjo pateikti duomenys dėl buhalterinės klaidos ištaisymo nepaneigia aplinkybių, kad pareiškėjas, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, sistemingai darė administracinius teisės pažeidimus, kurie kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, o tai pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktus yra pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjo argumentai, kad 15 atliktų administracinių teisės pažeidimų yra eiliniai ir nepavojingi, atmesti. Pareiškėjo atlikti pažeidimai yra sistemingi tos pačios rūšies administraciniai teisės aktų pažeidimai, o po Policijos departamento įspėjimo dėl galimų pasekmių, atlikus naujus administracinius teisės pažeidimus, pareiškėjas per metus padarė daugiau kaip du administracinius teisės pažeidimus, iš kurių vienas yra šiurkštus administracinis teisės pažeidimas (Duomenų tikrinimo tvarkos aprašo 13.4 papunktis). Tokie pažeidimai, kaip vairavimas neblaiviam, leistino greičio viršijimas, važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui, transporto priemonės vairavimas, neturint teisės vairuoti, ir kt. pažeidimai vertinti, kaip galintys sukelti didelę ir tiesioginę grėsmę eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir saugumui. Atsižvelgus į minėtus pažeidimus, matyti, kad pareiškėjas šiurkščiai sistemingai pažeidinėja nustatytą kelių eismo tvarką Lietuvos Respublikoje, o tai yra pagrindas neigiamai vertinti jo asmenybę, kuri atskleidžia pareiškėjo polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų ir ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Įvertinus pažeidimų sunkumą ir sistemingumą, daryta išvada, kad, nustatytų aplinkybių visuma patvirtina grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės akivaizdumą.

Teismas darė išvadą, kad Departamentas skundžiamą sprendimą priėmė įvertinęs padarytų pažeidimų mastą, pobūdį, pakartotinumą, pareiškėjo pateiktus duomenis Departamentui dėl vykdomos įmonės veiklos ir pagrįstai panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 50 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 14 punktus. Skundžiamas Departamento Sprendimas laikytas teisėtu bei pagrįstu ir naikinti jį remiantis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nebuvo teisinio pagrindo.

III. Pareiškėjas L.-G. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad UAB „Lagiba International“, kurios akcininkas yra pareiškėjas, atitinka visas imperatyvias Įstatymo normas. Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad nustatyti pažeidimai buvo dėl buhalterės aplaidumo, o kitas žmogus negali būti už tai baudžiamas arba kitaip suvaržytos jo teisės. Pažymi, kad per paskutinius metus pareiškėjas nepadarė nei vieno administracinio teisės pažeidimo, o už padarytus praeityje sumokėjo baudas ir išklausė privalomus kursus. Teigia, kad Leidimo atėmimas už administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos pareiškėjas jau buvo nubaustas, būtų teisės normų ir žmogaus teisių pažeidimas – niekas negali būti baudžiamas du kartus už tuos pačius pažeidimus.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo tinkamai – iš ginčijamo sprendimo matoma, kad teismas apžvelgė ir įvertino tiek pareiškėjo, tiek atsakovo pateiktus paaiškinimus ir, įvertinęs visus turimus duomenis, konstatavo, kad Departamentas tinkamai įvertino visas su pareiškėju susijusias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino pareiškėjo elgesį, jo pavojingumą visuomenei, atsižvelgė į visus duomenis.

Nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad duomenys, kad užsienietis sistemingai ir nuolat daro administracinius teisės pažeidimus, savo pasižadėjimų laikytis ir nepažeidinėti Lietuvos Respublikoje įtvirtintų įstatymų nuostatų nesilaiko, pagrindžia, kad užsienietis nelinkęs laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių – šie duomenys ne tik neigiamai apibūdina užsieniečio asmenybę, bet toks elgesys kelia pavojų saugiam eismui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai, gyvybei bei turtui (2017 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2672-756/2017).

Departamento vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčas byloje kilo dėl Departamento 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. (15/5-5)31U-43-1658(00727) „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo Gruzijos piliečiui L.-G. B.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, kuri šį prašymą su pateiktais ir surinktais dokumentais perdavė Departamentui sprendimui priimti. Departamentas, siekdamas išsiaiškinti, ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo atsisakyti išduoti tokį leidimą, kreipėsi į Policijos departamentą su prašymu dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei įvertinimo. Policijos departamentas 2016 m. spalio 18 d. raštu Nr. 5-S-8195 informavo, kad, patikrinus Administracinių teisės pažeidimų registre, nustatyta 15 pareiškėjo padarytų pažeidimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais ir vienas administracinės teisės pažeidimas, kuriuo kėsinamasi į viešąją tvarką. Penki iš minėtų pažeidimų yra šiurkštūs administraciniai teisės pažeidimai. Policijos departamentas rašte pažymėjo, kad 2015 m. spalio 5 d. rašte Nr. 5-S-9565 pareiškėjas buvo įspėtas, kad sistemingas administracinių teisės pažeidimų darymas gali tapti kliūtimi jam ateityje pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba jo turimas leidimas gali būti panaikintas, tačiau pareiškėjas, kuris 2015 m. spalio 12 d. Migracijos departamento raštu buvo supažindintas su šiuo įspėjimu, po šio įspėjimo padarė dar du administracinius teisės pažeidimus, iš kurių vienas – itin šiurkštus, t. y. transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir vadovaudamasis Duomenų tikrinimo tvarkos aprašo 13.4 papunkčiu, Policijos departamentas pateiktoje išvadoje nurodė, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Departamentas, įvertinęs Policijos departamento išvadą ir duomenų visumą, skundžiamame sprendime nurodė, pareiškėjo elgesys praeityje – pasikartojantys administraciniai teisės pažeidimai – sudaro realios bei akivaizdžios grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei tikimybę ateityje, todėl pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra pagrindas atsisakyti išduoti jam leidimą nuolat gyventi.

Ginčijamame sprendime departamentas taip pat nurodė, kad priėmus tokį sprendimą (atsisakyti išduoti leidimą nuolat gyventi dėl grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei), būtina išspręsti pareiškėjo tolimesnės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą: pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktą užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Pagal Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429, 49 punktą, sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte (kai užsienietis yra pateikęs prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje) nurodytu užsieniečio išsiuntimo pagrindu priimamas kartu su sprendimu neišduoti užsieniečiui leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, Departamento Kontrolės skyrius, patikrinęs, ar pareiškėjas atitinka leidimo laikinai gyventi, išduoto 2015 m. spalio 12 d. dviejų metų terminui, pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagrindą, nustatė, kad: UAB „LaGiBa International“, kurios akcininkas ir vadovas yra užsienietis, neatitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų dėl joje visa darbo dieną dirbančių darbuotojų, kurie po leidimo išdavimo negauna minimalaus darbo užmokesčio, skaičiaus, nevykdo steigimo dokumentuose nurodytos veiklos; pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo pajamas.

Atsižvelgdamas tai, kad nors pareiškėjo gyvenimas gresia (ir gali grėsti ateityje) viešajai tvarkai ir visuomenei, dėl ko yra pagrindas ne tik atsisakyti išduoti leidimą nuolat gyventi, bet ir panaikinti leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą, bei, vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, įvertinęs Policijos departamento išvadoje pateiktą informaciją bei nustatęs, kad užsieniečio pažeidimai yra administracinio pobūdžio, jų pavojingumo visuomenei mastas iš esmės yra mažesnis nei, pavyzdžiui, baudžiamosios teisės pažeidimų, Lietuvoje jis gyvena nuo 2008 metų, pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos šiuo metu nelaikytinas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką – pasiekti, be to, jam turėtų būti suteiktas laikas sutvarkyti UAB „LaGiBa International“, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas jis yra, valdymo reikalus, Departamentas byloje ginčijamu 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. (15/5-5)31U-43-1658(00727) nusprendė: panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; neišduoti jam Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje; perduoti Migracijos valdybai pareiškėjo bylą spręsti dėl jo teisinės padėties Įstatymo nustatyta tvarka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir sutikęs su Departamento išvadomis, 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu jį (skundą) atmetė kaip nepagrįstą. Pateiktame apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su Departamento išvadomis dėl jo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą, apeliacinio skundo ribose tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pastebi, kad ginčo, kuris kilo dėl keleto iš esmės savarankiškų savo pobūdžiu – neišduoti pareiškėjui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje ir panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei jo grąžinimo – Departamento sprendimų, atveju visgi turi būti įvertintas ir teisėtumo, vykdant tokio pobūdžio procedūras, reikalavimo paisymas: viešojo administravimo subjektų veiklai būdingas formalizmo principas, nes jų veikla turi atitikti nustatytas procedūras. Tokių procedūrų nustatymas yra susijęs ir su teisėtumo principo įgyvendinimu, nes viešojo administravimo institucijos turi veikti taip, kaip nustatyta jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1179/2012).

Pagal užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuojančio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas, leidimas nuolat gyventi nustatyta tvarka išduodamas užsieniečiui, kuris pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi (Įstatymo 53 str. 1 d. 8 p.), jeigu: užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytas sąlygas (Įstatymo 53 str. 3 d. (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2189 redakcija)), yra išlaikęs valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą (Įstatymo 53 str. 6 d. (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti išduoti tokį leidimą. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo priima Migracijos departamentas (Įstatymo 55 str. 4 d. (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija)). Tvarką, reglamentuojančią dokumentų leidimui nuolat gyventi gauti pateikimą ir leidimų nuolat gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės ar fiktyvaus įvaikinimo įvertinimą nustato vidaus reikalų ministras (Įstatymo 55 str. 5 d. (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija)). Tokia tvarka nustatyta Dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Sąjungoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (2013 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 1V-456 redakcija).

Pažymėtina, kad Įstatymo ir Aprašo nuostatos, susijusios su ilgalaikio gyventojo statusu Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams, yra suderintos su 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (toliau – ir Direktyva 2003/109/EB) nuostatomis (Įstatymo 1 str. 2 d. ir priedo 11 p. (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2189 redakcija), dėl ko, aiškinant minėtų teisės aktų nuostatų turinį, turi būti atžvelgiama į Direktyvos 2003/109/EB nuostatas.

Taip pat pažymėtina, kad nei Įstatymas, nei Aprašas nenustato, kad Departamentas, procedūros dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo eigoje tikrina, ar nėra pagrindo panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, juo labiau, kad tokia procedūra Įstatymo ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1V-367 redakcija), nustatyta tvarka gali būti vykdoma tik baigus procedūrą dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo: leidimas laikinai gyventi tampa negaliojančiu, kai užsienietis įgyja leidimą nuolat gyventi (Įstatymo 52 str. 7 p.), todėl vėlesnė procedūra dėl užsieniečio leidimo laikinai gyventi panaikinimo, kuris tampa negaliojančiu, neturėtų prasmės.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, leidimą nuolat gyventi pareiškėjui atsisakyta išduoti dėl jo realios bei akivaizdžios grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei tikimybės ateityje, t. y., kaip teigiama, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Tikrinimo tvarką, ar nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, nustato Aprašas: jeigu užsieniečio prašyme išduoti leidimą nuolat gyventi nurodyta, kad užsienietis serga liga, kuri gali grėsti gyventojų sveikatai, – patikrinama, ar ši liga yra nurodyta teisės aktuose kaip liga, kelianti grėsmę kitų žmonių sveikatai (Aprašo 30.4 p.); Migracijos departamentas per 2 darbo dienas nuo prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi gavimo Migracijos departamente dienos išsiunčia paklausimą Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui (toliau – Valstybės saugumo departamentas), ar užsieniečio (vyresnio nei 14 metų) gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Jeigu nustatoma, kad yra Aprašo 30.3.3, 30.3.4, 30.3.5 ar 30.3.6 punkte nurodytų duomenų apie užsienietį, tame tarpe – kad užsienietis yra padaręs administracinių teisės pažeidimų, tai Migracijos departamentas išsiunčia paklausimą Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai (Aprašo 33 p.); Valstybės saugumo departamentas informaciją apie tai, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, ir Policijos departamentas išvadą apie tai, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, Migracijos departamentui pateikia per 10 darbo dienų nuo paklausimo gavimo Valstybės saugumo departamente ar Policijos departamente dienos (Aprašo 34 p.).

Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, byloje pateiktų įrodymų ir šalių procesinių dokumentų, išvadą, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas – grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui – atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą nuolat gyventi, Departamentas padarė gavęs duomenis apie 15 pareiškėjo nuo 2007 m. spalio 23 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. padarytų administracinių teisės pažeidimų, taip pat Policijos departamento, kuris, įvertinęs minėtus duomenis apie 15 pareiškėjo padarytų administracinių teisės pažeidimų, pateikė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuo aspektu reikšmingą teisinį reguliavimą ir byloje pateiktų faktinių duomenų visumą, nesutinka su Departamento vertimu ir sprendimu šioje dalyje: iš 15 minėtu laikotarpiu pareiškėjo padarytų administracinių teisės pažeidimų, kurių dalis pagal savo pobūdį tikrai gali būti apibūdinti kaip šiurkštūs, tik dalis – 7 – padaryti pastarųjų 5 metų laikotarpiu; tokie administraciniai teisės pažeidimai ar jų visuma atitinkamu laikotarpiu 2010-2015 m. nebuvo įvertinti kaip pagrindas atsisakyti išduoti ir pakeisti pareiškėjui 6 leidimus laikinai gyventi dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; pagal byloje pateiktus duomenis nei viena veikų, už kurių padarymą pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn, ir šiuo metu neužtraukia baudžiamosios atsakomybės:

Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tuo tarpu, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013 m. gegužės 10 d. nutarimu pareiškėjas nubaustas už tai, kad transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Pažymėtina, nors Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriais gali būti atsisakoma išduoti ar pakeisti tiek leidimą laikinai gyventi, tiek leidimą nuolat gyventi, aiškinant šios normos taikymą leidimo nuolat gyventi išdavimo (atsisakymo išduoti) atveju, turi būti atsižvelgiama į atitinkamas Direktyvos 2003/109/EB nuostatas, susijusias su sąlygų, kuriomis valstybė narė suteikia ilgalaikio gyventojo statusą jos teritorijoje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams ir panaikina tokį statusą: valstybės narės gali atsisakyti suteikti ilgalaikio gyventojo statusą viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo sumetimais.

Priimdama atitinkamą sprendimą, valstybė narė apsvarsto suinteresuoto asmens viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo pažeidimo sunkumą ar rūšį, arba tokio asmens keliamą pavojų, taip pat deramai atsižvelgdama į jo buvimo trukmę ir ryšius su gyvenamąja šalimi (Direktyvos 2003/109/EB 6 str. 1 d.). Šios direktyvos 6–8 konstatuojamosiose dalyse, kuriose nurodomi jos dėstomosios dalies motyvai, nurodoma, kad: pagrindinis kriterijus, kad būtų suteiktas ilgalaikio gyventojo statusas turi būti gyvenimo valstybės narės teritorijoje trukmė.

Gyvenama turi būti teisėtai ir nuolat, kad būtų galima parodyti, jog žmogus įsitvirtino toje šalyje. Reikėtų numatyti prielaidas tam tikram lankstumui, kas leistų atsižvelgti į tokias aplinkybes, dėl kurių asmeniui gali tekti laikinai išvykti iš tos teritorijos; norėdami gauti ilgalaikio gyventojo statusą, trečiosios šalies piliečiai turi įrodyti, kad jie turi pakankamus išteklius ir sveikatos draudimą, kad netaptų našta valstybei narei. Valstybės narės, atlikdamos pastovių ir reguliarių išteklių įvertinimą, gali atsižvelgti į tokius faktorius, kaip įnašai į pensijų sistemą ir su mokesčiais susijusių įsipareigojimų vykdymas; be to, ilgalaikio gyventojo statusą norintys gauti ir išlaikyti trečiosios šalies piliečiai neturėtų kelti grėsmės viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui.

Viešosios tvarkos sąvoka gali apimti teistumą už rimto nusikaltimo įvykdymą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti duomenys apie pareiškėjo padarytus pažeidimus, atsižvelgiant į jų sunkumą ir rūšį, pareiškėjo gyvenimo šalies teritorijoje trukmę, nėra pakankami konstatuoti esant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą – pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai – atsisakyti jam išduoti leidimą nuolat gyventi, taip pat – kad leidimo nuolat gyventi neišdavimas yra proporcinga priemonė už padarytus pažeidimus, kurie, pažymėtina, nebuvo vertinami kaip kliūtis išduoti ir pakeisti leidimus laikinai gyventi šalyje.

Kadangi, kaip jau minėta, Departamento procedūra dėl užsieniečiui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo, o tuo pačiu – ir dėl tolimesnės jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, gali būti vykdoma tik baigus procedūrą dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo, Departamento 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. (15/5-5)31U-43-1658(00727) daliai, kuria pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi, esant naikintinai (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), naikintina ir šio sprendimo dalis dėl pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir perdavimo Migracijos valdybai pareiškėjo bylą spręsti dėl jo teisinės padėties Įstatymo nustatyta tvarka.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atsakovo sprendimas paliktas galioti, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas.

Pažymėtina, kad nors, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde nereiškia reikalavimo, susijusio su jo Departamentui teikto prašymo nagrinėjimu iš naujo, naikinamas tik ginčijamas sprendimas, pareiškėjo prašymas dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo turi būti nustatyta tvarka svarstomas iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo L.-G. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo L.-G. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. (15/5-5)31U-43-1658(00727) „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo Gruzijos piliečiui L.-G. B.“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas Dalia Višinskienė