1bd1ad1c-0bdd-4971-9c3e-a79e16972792 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedBaudžiamoji byla Nr. 1A-231-383/2018Teisminio proceso Nr. 01-1-05057-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Viktoro PreikÅ¡o, DanguolÄs Å iugždinytÄs ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas),sekretoriaujant Audronei StankeviÄiÅ«tei,dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei,iÅ¡teisintajam E. S., jo gynÄjai advokatei Eglei Dargvainei,nukentÄjusiajai O.
Legislator headnote
AI generated1bd1ad1c-0bdd-4971-9c3e-a79e16972792 · Kauno apygardos teismas: Nurodoma, jog E. S. kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ patvirtina ir įrodo bylos duomenys â nukentÄjusiosios O. S., liudytojos E. S. parodymai, specialisto iÅ¡vada ir ekspertÄs Z. MakÅ¡imaitÄs paaiÅ¡kinimas, daiktų apžiÅ«ros protokolai ir kita raÅ¡ytinÄ medžiaga. ProkurorÄs teigimu, Å¡iuos duomenis teismas privalÄjo vertinti kaip visumÄ , o ne besÄ lygiÅ¡kai remtis iÅ¡teisintojo bei subjektyviais jo artimųjų â motinos ir sesers parodymais nevertindamas jų parodymų prieÅ¡taravimo ne tik nukentÄjusiosios, bet ir kitiems byloje esantiems duomenims.
Full text
Baudžiamoji byla Nr. 1A-231-383/2018Teisminio proceso Nr. 01-1-05057-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Viktoro PreikÅ¡o, DanguolÄs Å iugždinytÄs ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas),sekretoriaujant Audronei StankeviÄiÅ«tei,dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei,iÅ¡teisintajam E. S., jo gynÄjai advokatei Eglei Dargvainei,nukentÄjusiajai O.
S.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkÄs prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus prokurorÄs V. Ž. ir nukentÄjusiosios O. S. apeliacinius skundus dÄl Jonavos rajono apylinkÄs teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â ir BK) 140 straipsnio 3 dalį, nepadarius nusikalstamos veikos ir iÅ¡teisintas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.
TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : E. S., teismui buvo atiduotas kaltinant jį, tuo, kad jis 2014 m. sausio mÄnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , apie 11.00 val., name, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo Å¡eimos narį â mažametį sÅ«nų G. S., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. tyÄia sudavÄ jam vienÄ smÅ«gį delnu per galvÄ pakauÅ¡io srityje, tokiu bÅ«du sukÄlÄ nukentÄjusiajam G. S. fizinį skausmÄ , tai yra pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
Be to, E. S. buvo kaltintas tuo, kad jis 2017 m. vasario 1 d. apie 16.30 val. name, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu dÄl nesutarimų su Å¡eimos nare â sutuoktine O. S., tyÄia spyrÄ vienÄ kartÄ jai į kojas ir tokiu bÅ«du padarÄ jai poodines kraujosruvas abejose blauzdose ir odos nubrozdinimÄ deÅ¡inÄje blauzdoje â tuo nežymiai sutrikdÄ nukentÄjusiajai O. S. sveikatÄ , tai yra pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Jonavos rajono apylinkÄs teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, dÄl fizinio skausmo sukÄlimo konstatavo, kad byloje neginÄytinai nÄra įrodyta aplinkybÄ, kad kaltinamasis, ranka suduodamas per sÅ«naus pakaušį, sukÄlÄ jam fizinį skausmÄ t. y. nebuvo nustatytas vienas iÅ¡ bÅ«tinų nusikaltimo sudÄties požymių â objektyvioji pusÄ, todÄl tolesnis baudžiamasis procesas negalimas.
DÄl nežymaus sveikatos sutrikdymo apylinkÄs teismas konstatavo, kad byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais neginÄytinai nepaneigtas kaltinamojo aiÅ¡kinimas, kad konstatuoti sužalojimai nukentÄjusiajai atsirado nukentÄjusiajai paÄiai spiriant E. S. ir atsitrenkiant į jo bato padÄ . Tokiu bÅ«du nesurinkus pakankamai objektyvių ir neginÄijamų įrodymų, kad E. S. tyÄia spyrÄ O. S., tuo nežymiai sužalodamas jos sveikatÄ , kaltinamasis pagal BK 140 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas. Apeliaciniame skunde nukentÄjusioji O.
S. praÅ¡o, panaikinti Jonavos rajono apylinkÄs teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendį kaip neteisÄtÄ ir nepagrįstÄ bei priimti naujÄ nuosprendį E. S. ir nuteisti jį pagal BK 140 straipsnio 3 dalį paskiriant - 30 MGL dydžio bauda, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteisti jį 9 (devynių) mÄnesių laisvÄs apribojimo bausme, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keiÄianÄioje programoje, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant per 6 (Å¡eÅ¡is) mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos, be bausmÄ vykdanÄios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, uždrausti lankytis nepilnameÄio nukentÄjusiojo G.
S. ir apeliantÄs gyvenamojoje vietoje, taip pat iÅ¡ E. S. priteisti visas O. S. patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Skunde nurodoma, jog skundžiamas Jonavos rajono apylinkÄs teismo nuosprendis yra neteisÄtas, nepagrįstas, nemotyvuotas, todÄl naikintinas. ApeliantÄs teigimu, nuosprendyje netinkamai taikytos tiek materialinÄs tiek procesinÄs teisÄs normos. Skunde teigiama, kad teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį E. S. dÄl mažameÄiui sukelto fizinio skausmo grubiai pažeidÄ baudžiamojo proceso reikalavimus dÄl įrodymų vertinimo taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 20 straipsnio reikalavimus.
Teigiama, jog teismas nuosprendyje nepasisakÄ dÄl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų â mažameÄio, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų, jų neanalizavo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas mažametis, tyrÄjos kabinete, nesant Å¡alia jam artimųjų žmonių, davÄ aiÅ¡kius ir nenuginÄytinus parodymus â po tÄvo smÅ«gio jis pajuto skausmÄ ir nei E. S., nei jo gynÄja neįrodÄ, kad sÅ«nus buvo nuteiktas prieÅ¡ tÄvÄ duoti parodymus, todÄl netikÄti G.
S. parodymais nÄra jokio pagrindo. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas įrodymus vertino neteisingai, iÅ¡kraipytai, galimai Å¡aliÅ¡kai, o teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados prieÅ¡tarauja surinktai bylos medžiagai. ApeliantÄs nuomone, teismas visiÅ¡kai nesivadovavo nukentÄjusiojo G. S. parodymais, kad bÅ«tent nuo E. S. smurto proveržio jis visiÅ¡kai nepageidauja bendrauti su tÄvu, kad jų santykiai yra konfliktiniai â ir dÄl jo atžvilgiu vartojamo smurto, ir dÄl jo motinos atžvilgiu vartojamo smurto, agresijos.Skunde pažymima, kad teismo iÅ¡vados dÄl nukentÄjusiosios atžvilgiu panaudoto smurto yra neteisÄtos ir nepagrįstos, nes teismas savo iÅ¡vadas motyvavo atsižvelgdamas į civilinius nukentÄjusiosios ir iÅ¡teisintojo santykius, santuokos nutraukimo bylos duomenimis, E. S. palankių asmenų â jo motinos ir sesers parodymais nuneigiant apeliantÄs parodymus.
Skunde taip pat keliamos abejonÄs dÄl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, kadangi teismas vadovavosi tik kaltinamajam palankių liudytojų parodymais, neteisingai vertino nukentÄjusiosios teisÄ prasidÄjus skyrybų procesui kviesti policijos pareigÅ«nus kai, apeliantÄs vertinimu, iÅ¡teisintojo E. S. elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikai tapo iÅ¡ vis neprognozuojami, be to, teismas neteisingai vertino teismo specialistÄs parodymus teisme. NukentÄjusioji nurodo, jog dÄl E. S. naudojamo smurto nuo 2014 metų, ji inicijavo skyrybų procesÄ , todÄl teismo vertinimas, jog apeliantÄ apkalba E. S., galimai buvo Å¡aliÅ¡kas.
Skunde taip pat atkreipiamas dÄmesys į 2015 m. gegužÄs 21 d. prokurorÄs nutarimÄ , kuriame iÅ¡teisintasis pripažino savo kaltÄ ir tai, jog buvo apsvaigÄs veikos padarymo metu. Taip pat atkreipiamas dÄmesys į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡teisintajam buvo skirta kardomoji priemonÄ, kuria paskirta gyventi skyrium nuo nukentÄjusiųjų, teigiama, jog bÅ«tent Å¡i kardomoji priemonÄ davÄ akivaizdžius rezultatus â E. S. nebegalÄjo prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ ir jų vaikus naudoti fizinio smurto.Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkÄs prokuratÅ«ros penktojo skyriaus prokurorÄ praÅ¡o, panaikinti Jonavos rajono apylinkÄs teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio dalį dÄl E. S. iÅ¡teisinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį: pripažinti E. S. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 9 (devynių) mÄnesių laisvÄs apribojimo bausmÄ;
įpareigoti E. S. dalyvauti smurtinį elgesį keiÄianÄiose programose, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdyti per 6 (Å¡eÅ¡is) mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos, be bausmÄ vykdanÄios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, uždrausti lankytis nukentÄjusiosios O. S. gyvenamojoje vietoje. Taip pat praÅ¡oma kardomÄ jÄ priemonÄ â įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentÄjusiosios palikti iki bausmÄs vykdymo pradžios, bausmÄ pradÄjus vykdyti, kardomosios priemonÄs nebetaikyti; likusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ , tai yra, neginÄija iÅ¡teisinimo pagal LR BK 140 str. 3 dalį.Skunde nurodoma, jog skundžiamas Jonavos rajono apylinkÄs teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis dalyje dÄl iÅ¡teisinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį â naikintinas ir Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kadangi nuosprendyje iÅ¡dÄstytos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Nurodoma, jog E. S. kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ patvirtina ir įrodo bylos duomenys â nukentÄjusiosios O. S., liudytojos E. S. parodymai, specialisto iÅ¡vada ir ekspertÄs Z. MakÅ¡imaitÄs paaiÅ¡kinimas, daiktų apžiÅ«ros protokolai ir kita raÅ¡ytinÄ medžiaga. ProkurorÄs teigimu, Å¡iuos duomenis teismas privalÄjo vertinti kaip visumÄ , o ne besÄ lygiÅ¡kai remtis iÅ¡teisintojo bei subjektyviais jo artimųjų â motinos ir sesers parodymais nevertindamas jų parodymų prieÅ¡taravimo ne tik nukentÄjusiosios, bet ir kitiems byloje esantiems duomenims.
ProkurorÄs nuomone, teismo teiginys, kad vykstantis skyrybų procesas patvirtina, nukentÄjusiosios savanaudiÅ¡kus tikslus naudojantis vykstanÄiu baudžiamuoju procesu â yra tik teismo prielaida. ProkurorÄs įsitikinimu, Å¡ioje byloje teismas vertino tik nukentÄjusiosios parodymus, visiÅ¡kai nevertindamas, kad skyrybų procesu galÄjo manipuliuoti ir kaltinamasis, siekdamas sumenkinti nukentÄjusiÄ jÄ , teigdamas, neva nukentÄjusioji jį apkalba dÄl turto. TodÄl, nors tarp nukentÄjusiosios ir iÅ¡teisintojo vyksta skyrybų procesas, atsižvelgiant į surinktų įrodymų visetÄ , Å¡i aplinkybÄ nÄra pagrindas abejoti nukentÄjusiosios parodymais ir netikÄti jų teisingumu.Skunde taip pat pažymima, jog teismas nepagrįstai vertino nukentÄjusiosios parodymus kaip mažiau patikimus nei iÅ¡teisintojo.
NukentÄjusioji apklausta teisiamajame posÄdyje 2017 m. rugsÄjo 5 d. nuosekliai paaiÅ¡kino apie E. S. smurtinius veiksmus, jos parodymai sutampa su raÅ¡ytine bylos medžiaga: specialisto iÅ¡vada Nr. G297/2017(02), 2017 m. vasario 1 d. tarnybiniu praneÅ¡imu, ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos E. S. parodymais. Taip pat nurodoma, jog abejoti įvykio tikrumu vien dÄl to, kad sužalojimas ant kairÄs blauzdos nebuvo užfiksuotas iÅ¡ karto po įvykio atvykus policijos pareigÅ«nams, nÄra pagrindo. Kraujosruvų susidarymas priklauso nuo įvairių aplinkybių ir iÅ¡ryÅ¡kÄti jos gali ne iÅ¡ karto, bet po kelių ar keliolikos valandų nuo fizinio poveikio, priklausomai nuo žmogaus organizmo savybių, todÄl logiÅ¡kas nukentÄjusiosios paaiÅ¡kinimas, kad kraujosruva kairÄje blauzdoje atsirado E. S. spiriant jai į deÅ¡inÄ blauzdÄ , jo kojai nuslydus per abi kojas.
Kad abu trauminiai poveikiai galÄjo bÅ«ti padaryti vienu spyriu, o padarytas sužalojimas daugiau bÅ«dingas spyrimui į kojÄ , o neatsitrenkus į kažkÄ , teisiamajame posÄdyje patvirtino ir teismo medicinos ekspertÄ Z. MakÅ¡imaitÄ. Atsiliepimais į nukentÄjusiosios O. S. ir prokurorÄs apeliacinius skundus iÅ¡teisintasis E. S. praÅ¡o, apeliacinius skundus atmesti ir skundžiamÄ Jonavos rajono apylinkÄs teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ .NagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posÄdyje nukentÄjusioji ir prokurorÄ pritarÄ apeliaciniuose skunduose pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams, praÅ¡Ä apeliacinius skundus tenkinti.
IÅ¡teisintasis E. S. ir jo gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinius skundus atmesti. NukentÄjusiosios O. S. ir prokurorÄs apeliaciniai skundai atmetami ApeliacinÄs instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuosprendis yra teisÄtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisÄs normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dÄl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudÄties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmÄs ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagrįstai E. S. iÅ¡ kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisino. Å iuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Pažymima, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus nÄra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priÄmÄ neteisÄtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį. Ta aplinkybÄ, kad įrodymų vertinimas neatitinka apeliantų lÅ«kesÄių, nÄra nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ patvirtinanÄios aplinkybÄs. Be to, remiantis bylos medžiaga matyti, kad Jonavos rajono apylinkÄs teismas iÅ¡teisintojo, nukentÄjusiųjų, liudytojų, ekspertÄs parodymus, specialisto iÅ¡vadÄ , byloje esanÄius dokumentus bei kitus raÅ¡ytinius įrodymus įvertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu.
Teismas motyvuotai pagrindÄ savo sprendimÄ , todÄl aukÅ¡tesnÄs instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimo fakto. Be to, kasacinÄs instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinÄms aplinkybÄms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinÄjimo priemonÄs (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).
TeisingÄ teismo baigiamojo akto priÄmimÄ lemia ne įrodinÄjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.DÄl iÅ¡teisinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalįNukentÄjusiosios O. S. apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog apylinkÄs teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, neteisingai įvertino bylos aplinkybes, padarÄ faktinių bylos aplinkybių neatitinkanÄias iÅ¡vadas ir E. S. nepagrįstai pagal BK 140 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisino. NukentÄjusiosios įsitikinimu, bylos nagrinÄjimo teisme surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad E. S., padarÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje.
TeisÄjų kolegija su Å¡iais nukentÄjusiosios apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytais argumentais nesutinka. AukÅ¡tesnysis teismas pritaria apylinkÄs teismo nuosprendyje padarytai iÅ¡vadai, jog E. S. nepadarÄ veikos, turinÄios BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.NagrinÄjamos bylos kontekste aktualu pabrÄžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, sauganÄių asmens sveikatÄ , sistemÄ neteisÄtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmÄ (BK 140 straipsnis).
Fizinio skausmo sukÄlimas artimajam giminaiÄiui ar Å¡eimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o mažameÄiam vaikui â pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Taigi fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kaip fizinis skausmas gali bÅ«ti suprastos ir kitokios nukentÄjusiajam sukeltos fizinÄs kanÄios, pvz., negalÄjimas įkvÄpti, labai aukÅ¡tos ar žemos temperatÅ«ros pojÅ«tis ir kitos panaÅ¡ios bÅ«klÄs. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyÄio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dÄl to nukentÄjÄs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kanÄias.
Nustatant Å¡iÄ aplinkybÄ atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentÄjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klÄ, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį daranÄio asmens tikslai ir kitos aplinkybÄs, rodanÄios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ . Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentÄjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016).Kaltinimas E. S. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį buvo suformuotas dÄl to, kad jis panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo Å¡eimos narį â mažametį sÅ«nų G.
S., t. y. tyÄia sudavÄ jam vienÄ smÅ«gį delnu per galvÄ pakauÅ¡io srityje ir tokiais veiksmais nukentÄjusiajam G. S. sukÄlÄ fizinį skausmÄ . TeisÄjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, sprÄsdamas E. S. iÅ¡teisinimo klausimÄ dÄl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje pagrįstai konstatavo, kad byloje nÄra nustatytas vienas iÅ¡ bÅ«tinų nusikaltimo sudÄties požymių â objektyvioji pusÄ, kad byloje neginÄytinai nÄra įrodyta aplinkybÄ, kad E. S., ranka suduodamas per sÅ«naus pakaušį, sukÄlÄ jam fizinį skausmÄ .
IÅ¡ byloje esanÄių nukentÄjusiojo G. S. parodymų duotų pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu matyti, kad nagrinÄjamo įvykio metu jį labiausiai paveikÄ jam iki tol nematytas tÄvo pyktis, kuris jį labai iÅ¡gÄ sdino. NukentÄjusysis parodÄ, kad 2014 m. sausio mÄnesį tÄtis grįžo iÅ¡ baliaus, pamiegojo, vÄliau atsikÄlÄ ir iÅ¡bÄgo į laukÄ , kur iÅ¡simaudÄs sniege, grįžo Å¡lapias namo. Jis tuo metu valgÄ. TÄtis, visas Å¡lapias, jį apkabino rankomis ir pakÄlÄ.
Tai jam labai nepatiko. Jis supykÄs nubÄgo į antrÄ aukÅ¡tÄ . Mama paklausÄ, kas ten vyksta. Jis suÅ¡uko, kad tas lopas jį pakÄlÄ visas Å¡lapias. TÄtis tai iÅ¡girdo ir paklausÄ, kas toks lopas. AtÄjo į antrÄ aukÅ¡tÄ ir trenkÄ jam delnu per pakaušį, taip vadinamÄ âžuvytÄâ. Jis iÅ¡ baimÄs skausmo nejuto. Tai buvo pirmas kartas, kai tÄtis jam trenkÄ, jis iÅ¡sigando. Ä® triukÅ¡mÄ atbÄgo mama. Jis nubÄgo į sesÄs kambarį ir iÅ¡sikvietÄ senelius.
Po įvykio jo ir tÄÄio santykiai nelabai geri. Su tÄÄiu nebendrauja. Nenori, nes yra piktas (t. 2 b. l. 160). Tai, kad sÅ«nus dÄl tÄvo sudavimo per galvÄ jautÄ daugiau emocinį dÄl iÅ¡gÄ sÄio skausmÄ , patvirtino ir teisminio nagrinÄjimo metu apklausta nukentÄjusioji O. S., kuri parodÄ, kad įvykio dienÄ ji, iÅ¡girdusi virÅ¡uje triukÅ¡mÄ , užbÄgo ir pamatÄ neblaivų E. S. ir iÅ¡sigandusį sÅ«nų, kuris jai pasakÄ, kad tÄvÄ pavadino lopu. Dar prie jos sÅ«nus atsipraÅ¡Ä kaltinamojo, bet Å¡is buvo toks piktas, kad negirdÄjo.
VÄliau sÅ«nus jai pasakÄ, kad tÄvas jam davÄ per galvÄ ranka. Skausmas buvo emocinis, daugiau buvo iÅ¡gÄ stis. SÅ«nus iÅ¡sikvietÄ senelius. Ji dÄl įvykio niekur nesikreipÄ, tikÄjosi, atsipraÅ¡ys (t. 2 b. l. 122 â 123). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. S. apie 2014 m. žiemos įvykį parodÄ, kad ji tuo metu buvo savo kambaryje virÅ¡uje, abu tÄvai buvo apaÄioje ir kažkÄ kalbÄjosi, į jų pokalbį įsikiÅ¡o brolis G. ir pavadino tÄvÄ âlopuâ. DÄl Å¡ito tÄvas labai supyko, užbÄgo į antrÄ aukÅ¡tÄ , ar jis broliui sudavÄ nežino, nes nematÄ, kadangi buvo savo kambaryje, bet tÄvas pradÄjo rÄkti ant G., kuris ÄmÄ labai verkti.
G. iÅ¡sigandÄs nubÄgo pas jÄ Ä¯ kambarį ir paskambino seneliams (t. 1, b. l. 58). Nors nukentÄjusiosios apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta dÄl ikiteisminio tyrimo metu mažameÄio G. S. duotų parodymų, jog jis po tÄvo smÅ«gio pajuto skausmÄ , taÄiau aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir rÄmÄsi teisiamojo posÄdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais, tai yra, G. S. duotais parodymais, kuriuos, kaip jau minÄta, teismo posÄdžio metu patvirtino ir pati nukentÄjusioji O.
S.. Atkreiptinas dÄmesys į tai, jog byloje esantys duomenys - 2016 m. vasario 11 d. O. S. ieÅ¡kinys E. S. dÄl santuokos nutraukimo dÄl kito sutuoktinio kaltÄs ir turto padalijimo (t. 2 b. l. 15-19), Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pateikta informacija apie tai, kad nuo 2014 m. gegužÄs 24 d. iki 2016 m. liepos 10 d. adresu (duomenys neskelbtini), buvo registruoti 9 įvairÅ«s iÅ¡kvietimai dÄl smurto artimoje aplinkoje, dÄl vagystÄs ir Å¡meižto, pradÄti ir nutraukti ikiteisminiai tyrimai (2 t., b. l. 170), byloja apie įtemptus, sudÄtingus ir konfliktiÅ¡kus O.
S. ir iÅ¡teisintojo E. S. santykius. Kaip teisingai pastebÄta skundžiamame nuosprendyje, nukentÄjusioji O. S. apie smurtÄ prieÅ¡ sÅ«nų pirmÄ kartÄ prakalbo tik 2017 m. vasario 22 d., kai jau vyko skyrybų procesas ir kiti ikiteisminiai procesai su iÅ¡teisintuoju. MinÄti nesutarimai, jų teisminiai ginÄai, paÄio sÅ«naus pyktis ir nenoras bendrauti su tÄvu, leidžia sprÄsti apie G. S. parodymų policijos tyrÄjai neobjektyvumÄ . PažymÄtina, jog sÅ«nus ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas dalyvaujant jo mamai O.
S., kurios aptartų santykių pobÅ«dis su iÅ¡teisintuoju, leidžia įžvelgti jos ir sÅ«naus suinteresuotumÄ tuo metu veikti prieÅ¡ E. S.. TodÄl vaiko apklausos metu policijoje užfiksuoti jo parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip lemiami, objektyvÅ«s, sÄ Å¾iningai duoti, ginÄo įvykio situacijos aplinkybes atspindintys teiginiai. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, vien tai, jog policijos tyrÄjai G. S. davÄ palankius kaltinimui parodymus, dar nereiÅ¡kia, jog vien tokių parodymų pakanka patraukti E. S. baudžiamojon atsakomybÄn pagal 140 straipsnio 3 dalį.TeisÄjų kolegija, įvertinusi E. S. pateiktÄ kaltinimÄ ir anksÄiau aptartus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nÄra neabejotinų ir objektyvių duomenų, pagrindžianÄių E. S. kaltÄ dÄl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.
Apie nukentÄjusiajam G. S. sukeltÄ reikÅ¡mingÄ fizinį poveikį - skausmo sukÄlimÄ , objektyvių duomenų byloje nÄra. DÄl iÅ¡teisinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalįTiek nukentÄjusiosios O. S., tiek prokurorÄs apeliaciniuose skunduose taip pat keliamas klausimas ir dÄl nepagrįsto E. S. iÅ¡teisinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Skunduose teigiama, jog E. S. kaltÄ padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ patvirtina ir įrodo bylos duomenys â nukentÄjusiosios O. S., liudytojos E. S. parodymai, specialisto iÅ¡vada ir ekspertÄs Z.
MakÅ¡imaitÄs paaiÅ¡kinimas, bei kita raÅ¡ytinÄ medžiaga ir Å¡iuos duomenis teismas privalÄjo vertinti kaip visumÄ , o ne besÄ lygiÅ¡kai remtis iÅ¡teisintojo bei subjektyviais jo artimųjų parodymais.Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukÄlÄ savo artimajam giminaiÄiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaip jau minÄta BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudÄtis â muÅ¡imo, kitokio smurto pavartojimo atvejais turi bÅ«ti sukeltas vienas iÅ¡ straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas.
Kaltinimas E. S. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo suformuotas dÄl to, kad jis 2017 m. vasario 1 d. apie 16.30 val. name, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu dÄl asmeninių nesutarimų su Å¡eimos nare â sutuoktine O. S., tyÄia spyrÄ vienÄ kartÄ jai į kojas ir tokiu bÅ«du padarÄ jai poodines kraujosruvas abejose blauzdose ir odos nubrozdinimÄ deÅ¡inÄje blauzdoje - tuo nežymiai sutrikdÄ nukentÄjusiajai O. S. sveikatÄ . Å ioje baudžiamojoje byloje iÅ¡teisintojo E. S. kaltÄ pagal BK 140 straipsnio 2 dalį prokurorÄ iÅ¡ esmÄ grindÄ nukentÄjusiosios O.
S., liudytojos E. S., parodymais, specialisto iÅ¡vada bei ekspertÄs Z. MakÅ¡imaitÄs paaiÅ¡kinimais. TaÄiau susipažinus su visais byloje esanÄiais įrodymais matyti, jog nukentÄjusiosios sužalojimo fakto tiesiogiai niekas nematÄ. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu nukentÄjusioji O. S. parodÄ, jog įvykio dienÄ kai grįžo namo, rado E. S. besirausiantį jų dokumentuose. Ji paÄmÄ iÅ¡ jo dÄÅ¾Ä ir nuÄjo į virtuvÄ. E. S. priÄjo prie jos ir deÅ¡inÄs rankos alkÅ«ne jÄ prispaudÄ ir stipriai surÄkÄ Ä¯ ausį, nuo ko ji apkurto.
Ji ÄmÄ jį stumti nuo savÄs, tada jis spyrÄ jai į deÅ¡inÄ blauzdÄ . KitÄ dienÄ mÄlynÄs buvo ant abiejų kojų (t.1 b. l. 32-33, t. 2 b. l. 4-5). Liudytoja E. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodÄ, kad kai po konflikto su mama tÄvas iÅ¡važiavo iÅ¡ namų, ji nusileido į apaÄiÄ , rado mamÄ katilinÄje, ji jai pasakÄ, kad tÄvas jai spyrÄ, parodÄ ant deÅ¡inÄs blauzdos nubrozdinimÄ su paraudimu. Taigi, Å¡ioje byloje viso baudžiamojo proceso metu iÅ¡teisintajam pareikÅ¡ti kaltinimai buvo grindžiami iÅ¡ esmÄs tik nukentÄjusiosios O.
S. parodymais ir iÅ¡ jų iÅ¡vestais kitais netiesioginiais įrodymais. Tuo tarpu iÅ¡teisintasis E. S. viso proceso metu savo kaltÄ nuosekliai neigÄ. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme E. S. teigÄ, jog įvykio dienÄ buvo nuvykÄs į namus paieÅ¡koti jam reikalingų pažymÄjimų. Buvo paÄmÄs dÄžutÄ su dokumentais, tada į kambarį įlÄkÄ O. S., atÄmÄ iÅ¡ jo dÄžÄ, sakydama, kad Äia jo nieko nÄra, ir nuÄjo į virtuvÄ.
Jis Äjo iÅ¡ paskos. Kadangi prieÅ¡ tai O. S. gal 20 kartų rusiÅ¡kai pakartojo frazÄ âkad tu padvÄstumâ, jis, stovÄdamas per pusÄ metro nuo jos, pasilenkÄ prie jos ausies ir tyliai, kad vaikai neiÅ¡girstų, pasakÄ, kad âkai padvÄsiu, iÅ¡ ten tau kasdien tuos žodžius priminsiuâ. PastebÄjÄs, kad O. S. pakÄlÄ kojÄ ir ketina jam spirti, atsitraukÄ ir gindamasis instinktyviai pakÄlÄ kojÄ . Jis avÄjo sportiniais batais. O. S. su savo blauzda pataikÄ jam į bato kraÅ¡tÄ .
Tada ji pasakÄ, kad dabar jai bus mÄlynÄ ir ji kvieÄia policijÄ (t. 2 b. l. 161-162). Esant akivaizdžiam kaltinanÄiosios ir kaltinamosios pusių pozicijų prieÅ¡taravimui esminÄ reikÅ¡mÄ Ä¯gauna byloje esanÄių objektyvių duomenų vertinimas. TaÄiau byloje esantys objektyviai užfiksuoti duomenys (pavyzdžiui, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, specialisto iÅ¡vada ir kt.) vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtino to, jog nukentÄjusiÄ jÄ O. S. jos nurodytu bÅ«du sužalojo bÅ«tent iÅ¡teisintasis E. S..
Byloje esanÄioje specialisto iÅ¡vada Nr. G297/2017(02) O. S. konstatuota poodinÄs kraujosruvos abejose blauzdose, odos nubrozdinimas deÅ¡inÄje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , galÄjo bÅ«ti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasÄkoje (t.1, b. l. 50). Teismo posÄdžio metu apklausta ekspertÄ Zofija MakÅ¡imaitÄ patvirtino specialisto iÅ¡vadÄ , kad nukentÄjusiajai sužalojimas padarytas kietu buku daiktu dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasÄkoje užduotyje nurodytu laiku ir, kad sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .
TaÄiau ekspertÄ Z. MakÅ¡imaitÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtino nei nukentÄjusiosios, nei iÅ¡teisintojo nurodytų nukentÄjusiosios O. S. patirtų sužalojimų atsiradimo galimų mechanizmų ir nurodÄ, kad nukentÄjusiajai konstatuotas sužalojimas ant deÅ¡inÄs blauzdos galÄjo gautis ir spiriant į bato padÄ , t.y. į kietÄ bukÄ daiktÄ , o sužalojimas ant kairÄs blauzdos galÄjo bÅ«ti padarytas ir ne vienu metu, o per laiko tarpÄ , tik ne anksÄiau, nei sužalojimas ant deÅ¡inÄs kojos (t. 2 b. l. 74).AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigiama tiek nukentÄjusiosios, tiek prokurorÄs apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jo byloje esantys kiti duomenys: ieÅ¡kinio dÄl santuokos nutraukimo kopija, iÅ¡ kurios nustatyta, kad O.
S. dÄl iÅ¡tuokos į teismÄ kreipÄsi 2016 m. vasario 11 d., žemÄs sklypÄ su pastatais, kur Å¡eima gyveno, praÅ¡ydama priteisti tik jos nuosavybÄn; Kauno VPK Jonavos rajono PK informacija, kad per trumpÄ laiko tarpÄ , t. y. nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki 2016 m. liepos 10 d. adresu (duomenys neskelbtini), buvo registruoti 6 iÅ¡kvietimai dÄl smurto artimoje aplinkoje, vagystÄs ir Å¡meižto, visais atvejais informacija nepasitvirtino arba atsisakyta pradÄti ikiteisminius tyrimus; bendrojo pagalbos centro įraÅ¡ai, kur O.
S. pirmiausia ieÅ¡ko įgaliotinio ir atsisako bet kokios pagalbos, o maždaug po valandos vÄl paskambinusi, jau sutinka, kad pareigÅ«nai atvyktų į vietÄ ; įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas iÅ¡ kurio matyti, jog apžiÅ«rÄjus įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), grumtynių pÄdsakų nerasta, daiktai tvarkingi, liudytojų V. J. S. ir N. R. parodymai, jog nukentÄjusioji apkalba E. S., siekdama tokiu bÅ«du skyrybų metu palikti E. S. be kartu užgyvento turto, negali patvirtinti iÅ¡teisintojo E. S. kaltÄs dÄl jam inkriminuojamo nusikaltimo, o iÅ¡ dalies patvirtina E. S. teiginį, kad nukentÄjusioji, jį kaltindama, siekia savanaudiÅ¡kų tikslų.
Byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais neginÄytinai nepaneigtas E. S. aiÅ¡kinimas, kad konstatuoti sužalojimai nukentÄjusiajai atsirado jai paÄiai spiriant jam ir atsitrenkiant į jo bato padÄ . Atkreiptinas dÄmesys į tai, jog apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas, kai juo objektyviai įrodyta asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , kaltÄ, kuri yra bendrų nusikalstamos veikos požymių visuma. Kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrÄžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ , o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltÄ baudžiamojoje teisÄje nÄra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dÄl kiekvienos nusikalstamos veikos.
Nekaltumo prezumpcija, ginama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiÅ¡kia, kad baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltÄ turi bÅ«ti įrodyta nesant jokių abejonių. AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ Â tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdanÄioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinÄti neprivalo, bet kokios abejonÄs turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. Å is principas įpareigoja, iÅ¡naudojus visas galimybes abejonÄms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybÄn asmens naudai ir draudžia, esant nepaÅ¡alintoms abejonÄms dÄl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (KasacinÄs nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-315/2012, 2K-510/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013).
Atsižvelgiant į Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrÄ E. S. tiek kaltinanÄius, tiek teisinanÄius įrodymus ir pagrįstai visas kilusias abejones vertino kaltinamojo naudai bei jį iÅ¡teisino, nustaÄius, jog E. S. nepadarÄ veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad Jonavos rajono apylinkÄs teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendis yra teisÄtas ir pagrįstas, todÄl jį naikinti prokurorÄs ir nukentÄjusiosios apeliacinių skundų argumentais pagrindo nÄra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Kauno apylinkÄs prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus prokurorÄs ir nukentÄjusiosios O. S. apeliacinius skundus atmesti.Nutartis įsiteisÄja nuo jos paskelbimo dienos. TeisÄjai                                                                  Viktoras PreikÅ¡as                                                                                                                                  DanguolÄ Å iugždinytÄ Valdas Vitunskas