2022-05-18 Nr. AB-12845-3-61-3-00680-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2481-781/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00680-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. H. A. A., H. B. S. S., H. M. H. A. ir Z. M. H. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. H. A. A., H. B. S. S., H. M. H. A. ir Z. M. H. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai M. H. A. A., H. B. S. S., H. M. H. A. ir Z. M. H. A. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 21M34469 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjai nurodė, kad jie negali pasilikti ir (ar) sugrįžti į savo kilmės šalį ((duomenys neskelbtini)), nes jie persekiojami asmenų, grasinančių juos nužudyti. Savo kilmės šalyje pareiškėjai patyrė religinio pobūdžio persekiojimą.

3. Pareiškėjų teigimu, atsakovas netinkamai ištyrė ir įvertino situaciją, susidariusią kilmės šalyje, taip pat neištyrė (duomenys neskelbtini) veikiančių vyriausybės represinių organizacijų prievartos problematikos. Dėl to nebuvo tinkamai įvertinta kilmės valstybės informacija, susijusi su bendra teisės taikymo ir pareiškėjų individualios persekiojimo rizikos tikimybe.

4. Departamento vykdyto tyrimo metu pareiškėjai buvo nurodę faktinių duomenų visumą, kuri pagrindė prielaidą, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

5. Pareiškėjai nesutiko su ginčijamo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta juos išsiųsti į kilmės valstybę, nesudarius galimybės patiems savanoriškai išvykti.

6. Vien pareiškėjų prieglobsčio prašymo atmetimas negali sąlygoti maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino taikymo.

7. Atsakovas su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą.

8. Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nesuteikė pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Atsakovas pažymėjo, kad įžvelgiama grėsmė prieglobsčio prašytojams iš esmės siejama su bendra situacija jų gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis.

9. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjai nenurodė kitų jiems tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės atsakovo buvo vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodyti veiksmai. Todėl Departamentas pripažino, kad pareiškėjai neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

10. Departamento nuomone, pareiškėjų įžvelgiama grėsmė („(duomenys neskelbtini)“ (toliau – (duomenys neskelbtini)) organizacija gali nužudyti jų šeimą) yra tik hipotetinio pobūdžio, ir grindžiama išimtinai spėlionėmis. Vertindamas riziką prieglobsčio prašytojams bei prieglobsčio poreikį, Departamentas pažymėjo, kad nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad prieglobsčio prašytojų įvardinta grėsmė gali būti siejama su jų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Departamento teigimu, pareiškėjų kilmės valstybės informacija taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad jiems yra kilęs tarptautinės apsaugos suteikimo poreikis, o įrodymų, kurie paneigtų šias išvadas, pareiškėjai skunde nepateikė.

11. Nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Prieglobsčio prašytojai teigė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Departamentas, vadovaudamasis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EPPB) duomenimis, pripažino, kad (duomenys neskelbtini) gubernijoje smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, jog nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Todėl pareiškėjai neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

12. Atsakovo teigimu, nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjams M. H. A. A. ir H. B. S. S. maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjai atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyti pareigūnų. Aplinkybių visuma leidžia pareiškėjų veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti M. H. A. A., H. B. S. S. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo M. H. A. A., H. B. S. S. atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”; kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjai buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, kaip nelegaliai kirtę Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėjai pateikė prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Apklausoje, vykusioje 2021 m. spalio 18 d., pareiškėjas M. H. A. A. (toliau – pareiškėjas) nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2021 m. liepos 19 d. su žmona ir dviem vaikais, nes (duomenys neskelbtini) jis lankydavo demonstracijas ir protestus, dėl to sulaukė grasinimų (paskutinį kartą 2020 m. spalio mėn.) iš teroristinės organizacijos (duomenys neskelbtini). Asmuo ieško saugumo ir ramybės Lietuvoje, nes jei grįš į (duomenys neskelbtini), bus nužudytas su visa šeima. Jo brolis buvo nužudytas 2020 m. lapkričio 2 d., tačiau tai įvyko per klaidą, nes norėjo nužudyti jį. Pareiškėjas paaiškino, kad jis gimė (duomenys neskelbtini) mieste, yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), dėl tautybės grėsmės neturėjo, yra (duomenys neskelbtini). Asmuo turi keturis brolius (iš kurių vienas žuvęs protestuose) ir vieną seserį, tėvai gyvi, jie liko (duomenys neskelbtini). Asmuo atvyko iš (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) rajonas), gimtoje šalyje gyveno su tėvais, broliais ir sese, kartu gyveno ir žmona. Asmuo yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą (mechaniko, inžinieriaus), taiso automobilius. Pareiškėjas vedęs (nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d.), turi du vaikus, sūnui aštuoneri metai, dukrai – penkeri. Politiniame gyvenime nedalyvavo, partijai nepriklauso. Pareiškėjas teigė, kad 2020 m. spalio 20 d. sulaukė paskutinio grasinimo, tai buvo laiškas iš (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojas nurodė, kad persekiojamas nebuvo.

15. Teismas apskųstame sprendime nurodė, kad apklausoje, vykusioje 2021 m. spalio 18 d. pareiškėja H.B. S. S. (toliau – pareiškėja) paaiškino, jog iš (duomenys neskelbtini) išvyko su vyru ir dviem vaikais dėl grėsmės iš (duomenys neskelbtini), kurie grasino jos vyrui. Ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), gimė (duomenys neskelbtini) (paso neturi, jo originalas liko Baltarusijoje, telefone turi kopijas). Politinei partijai nepriklauso ir politinėje veikloje nedalyvavo. Dėl išpažįstamos religijos grėsmės nepatyrė. Nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. yra ištekėjusi, šiuo metu turi du vaikus. (duomenys neskelbtini) gyveno su savo šeima (vyru ir vaikais), paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) rajonas. 2021 m. gegužės mėn. atvažiavo pas dėdę ir gyveno iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini). Iki to laiko gyveno(duomenys neskelbtini), pas savo tėvus. Gimtojoje šalyje, (duomenys neskelbtini) mieste, nuo 2019 m. pabaigos iki 2020 m. sausio–vasario mėn. dirbo pagal profesiją (slaugytoja, odontologo padėjėja). Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jaučia teroristų (duomenys neskelbtini) grėsmę. Jeigu grįžtų į kilmės šalį, jos vyras būtų nužudytas. Pareiškėjos vyras 2020 m. spalio 20 d. gavo grasinantį laišką (telefone turi išsaugotą kopiją, laiško originalas liko (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 2 d. savo namuose buvo nužudytas vyro brolis. Kada vyras paskutinį kartą dalyvavo protestuose neprisimena, nurodė, kad tai galėjo būti 2019 metais.

16. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Konvencijos, Įstatymo, Direktyvos 2008/115/EB, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ nuostatomis.

17. Teismo vertinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjų situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai išanalizuoti ir įvertinti visi pareiškėjų nurodyti argumentai. Kaip nustatyta bylos medžiagoje, Departamentas, priimdamas sprendimą, įvertino pareiškėjų paaiškinimų esminius argumentus bei pagrįstai nusprendė, kad jų nurodyti argumentai, kuriais pareiškėjai grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikytini kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Kadangi tyrimo metu nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės šalyje pareiškėjai būtų asmeniškai susidūrę su (duomenys neskelbtini) karine grupuote, pareiškėjų pasakojimai negali būti laikytini tikrovę atitinkančiais, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad prieglobsčio prašytojų baimė grįžti į kilmės šalį nėra visiškai pagrįsta – pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra laikoma įvykdyta, tad šiuo pagrindu pareiškėjams pabėgėlio statusas negali būti suteikiamas.

18. Teismo manymu, atsakovas teisus, teigdamas, kad pareiškėjų netikslus bei abstraktus pasakojimas, kuriuo grindžiama persekiojimo tikimybė, iš esmės neįrodo individualaus persekiojimo galimybės. Departamentas tyrimo metu rėmėsi bendra informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini). Tačiau bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjų pateikti paaiškinimai apklausos metu, tiek teismui pateiktame skunde bei teismo posėdžio metu išsakyti papildomi argumentai, taip pat Departamento surinkta informacija apie pareiškėjų kilmės valstybę neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiojimo, nei persekiojimo tikėtinų motyvų ir tikslų nužudyti, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės, pripažino, kad pareiškėjai nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį ir kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų, todėl jiems pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

20. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai prieglobsčio prašytojas neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų, turi būti įvertinama papildomos apsaugos suteikimo galimybė. Rašytinė bylos medžiaga ir nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti, kad yra realiai egzistuojančių priežasčių, jog pareiškėjų grįžimo atveju jie bus kankinami, su jais bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas ar jie bus tokiu būdu baudžiami ar bus pažeistos jų žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Teismo manymu, pareiškėjai nepagrindė savo deklaruojamos baimės patirti individualaus pobūdžio persekiojimą, todėl nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jiems gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Vadinasi, prieglobsčio prašytojams pagrįstai nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, kadangi jie neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai pėsčiomis kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, Lietuvos Respublikoje buvo tik jų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu, neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir (arba) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, nenustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, prieglobsčio pareiškėjai pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas pritarė Departamento išvadai esant tikimybei, kad pareiškėjai slėpsis, vengdami grąžinimo, todėl atsakovas pagrįstai, nesuteikdamas laikotarpio savanoriškai išvykti, nusprendė išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos.

22. Analizuodamas draudimo atvykti į Lietuvą termino pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nesutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjų M. H. A. A. ir H. B. S. S. atžvilgiu taikytas maksimalus penkerių metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jų padarytam pažeidimui. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad šie pareiškėjai praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekę nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padarę kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad šie pareiškėjai būtų išsiunčiami jau ne pirmą kartą, jie keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios darytų įtaką maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Pareiškėjų pateikti prašymai suteikti prieglobstį išnagrinėti iš esmės skubos tvarka bei pareiškėjai Lietuvos Respublikos sieną kirto neturėdami asmens tapatybės patvirtinančių dokumentų taip galimai siekdami apsunkinti jų tapatybės nustatymą ir grąžinimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjams M. H. A. A. ir H. B. S. S. atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjams M. H. A. A. ir H. B. S. S. uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

23. Teismas taip pat nustatė pagrindą pakeisti sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams M. H. A. A. ir H. B. S. S. atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos nurodytą draudimą mažinant iki dvejų metų.

24. Teismas atmetė kitą pareiškėjų skundo dalį, kadangi, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nenustatė pagrindų panaikinti Migracijos departamento Sprendimą. Teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 25. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti, panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

26. Skundo nagrinėjimo metu pareiškėjai M. H. A. A. ir H. B. S. S. nebuvo tiesiogiai išklausyti, taigi buvo pažeistas vienas esminių žmogaus teisių principas – žmogaus teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

27. Pareiškėjai apeliaciniame skunde kartoja prieglobsčio prašymo motyvus, remiasi Įstatymo 86 straipsnio 1–2 dalimis, 87 straipsnio 1–2 dalimis.

28. Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, kad jiems negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjai negali pasilikti kilmės šalyje, nes juos persekioja karinės grupuotės dėl pareiškėjo dalyvavimo protestuose, todėl kyla grėsmė jo ir jo šeimos saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą.

29. Pareiškėjų teigimu, kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) didžiulę įtaką turi radikalios dažniausiai (duomenys neskelbtini) remiamos (duomenys neskelbtini) karinės grupuotės ir organizacijos, kurių veikla yra nukreipta į demonstrantų prieš (duomenys neskelbtini) valdžią ir asmenų, bent kiek susijusių su vakarų kultūra ir vertybėmis, persekiojimą. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2003 m. įkūrė (duomenys neskelbtini), kuri laikoma viena pavojingiausių karinių grupuočių (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2014 m. įkūrė ir kitą ginkluotą grupuotę (duomenys neskelbtini), kuri buvo išformuota ir prijungta prie (duomenys neskelbtini) karinių dalinių. Tas pats (duomenys neskelbtini) 2020 m. įkūrė grupuotę (duomenys neskelbtini), kuriai nurodė malšinti demonstracijas ir protestus. Protestus taip pat jėga malšino (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos ir kitos pajėgos, tokios kaip (duomenys neskelbtini) remiamos milicijos ir (duomenys neskelbtini) daliniai, naudoję perteklinę jėgą. (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjui dėl jo dalyvavimo demonstracijose kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios pareiškėjas gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą.

30. Anot pareiškėjų, atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjams kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.

31. Pareiškėjų šeima priskirtina padidintos rizikos grupei pagal tris kriterijus. Pareiškėjas kaip protestuotojas ir opozicijos aktyvistas, pareiškėja - kaip moteris, bei nepilnamečiai vaikai, todėl jiems suteiktina papildoma apsauga.

32. Migracijos Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

33. Atsakovas neatliko informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Tai sąlygojo nepagrįsto sprendimo priėmimą.

34. Atsakovo sprendimas išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos ir taikyti draudimą atvykti neproporcingai riboja pareiškėjo ir jo šeimos galimybę gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

35. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašo jį atmesti.

36. Atsakovo atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjų pateiktos informacijos visuma nepagrindžia išvados, jog tarp tariamai gresiančio persekiojimo ir Konvencijos saugomų asmens individualių savybių gali būti priežastinis ryšys ar bent jau koreliacija, o tai savaime sąlygoja atsisakymą suteikti pabėgėlio statusą. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjams suteikimo poreikį. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlių statusas Lietuvos Respublikoje.

37. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjams tikimybės. Nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Vertinant pareiškėjų individualias savybes ir tai, kad remiantis EPPB 2021 m. gairėmis, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, pripažintina, kad prieglobsčio prašytojai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

38. Tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

39. Tyrimo metu nenustatyta, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų apsaugoti pareiškėjo ir jo šeimos nuo tariamo persekiojimo ar nuo iš kitų visuomenės narių kylančios diskriminacijos bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (pareiškėjų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad dalyvavo demonstracijose ir protestuose, tačiau nuotraukų, vaizdo medžiagos ar kitų įrodymų nepateikė, taip pat nenurodė kokiame mieste vyko demonstracijos, kuriose jis dalyvavo, kokiu laiku, koks buvo jo vaidmuo.

40. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš EPPB tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas. Taigi, EPPB 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek Migracijos departamentas, tiek teismas. Dar daugiau, Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi ne tik EPPB, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjų individualios situacijos kontekste. Naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei skundžiamame sprendime, išvadas, pareiškėjai skunde nepateikė, o vien deklaratyvūs skundo teiginiai, kad sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis tariamai neaktualia informacija, laikytini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

41. Pareiškėjams M. H. A. A. ir H. B. S. S. draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

42. Nors pareiškėjai iš savo kilmės valstybės išvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo Baltarusijoje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjų veiksmai neapibūdina jų elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jie būtų siekę kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmę.

43. Reziumuodamas išdėstytą, atsakovas paminėjo, kad Migracijos departamentas, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjams turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jų išklausymas teisme.

45. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.

46. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žodinis procesas reikalingas siekiant pareiškėjams užtikrinti teisę būti tiesiogiai išklausytiems. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad tokia teisė pareiškėjams buvo užtikrinta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu duoti paaiškinimus dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta ir raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Vien tik pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jie pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjų prašymas netenkinamas.

V. 47. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti pareiškėjams prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

48. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjų prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti jiems pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėjus M. H. A. A. ir H. B. S. S. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau parinko nepagrįstus laikotarpius uždrausti šiems pareiškėjams atvykti ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki dvejų metų, o likusią pareiškėjų skundo dalį atmetė.

49. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas ir teismas nepagrįstai pripažino, jog jiems negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjų teigimu, jų šeima priskirtina prie socialiai pažeidžiamų asmenų, todėl atsakovas turėjo suteikti pareiškėjams prieglobstį.

50. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

51. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

52. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis).

53. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

54. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

55. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

56. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

57. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

58. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

59. Minėta, kad pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį grindė baime būti persekiojamiems ir diskriminuojamiems kilmės valstybėje dėl pareiškėjo dalyvavimo protestuose prieš šalies valdžią.

60. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)). Remiantis EPPB ataskaita, saviraiškos, susirinkimų ir taikių protestų laisvė įtvirtinta (duomenys neskelbtini). Per pastaruosius kelerius metus (duomenys neskelbtini) reguliariai vyko įvairaus masto politiniai protestai. 2019 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) prasidėjo masinis protestų judėjimas. Vykstant protestams, keitėsi keliami reikalavimai – žmonės reikalavo sisteminių pokyčių, tokių kaip vyriausybės atsistatydinimas ir nauji rinkimai, taip pat konstituciniai pakeitimai. Be to, žmonės dalyvavo demonstracijose, išreikšdami pasipiktinimą dėl smurtinio atsako, kuriuo buvo sutikti pirmieji protestai. Protestus jėga malšino (duomenys neskelbtini) saugumo ir kitos pajėgos, tokios kaip (duomenys neskelbtini) daliniai, naudoję perteklinę jėgą. Protestuose dalyvavę žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės, kritikuojantys (duomenys neskelbtini) priklausančias institucijas ar pajėgas, taip pat žurnalistai patyrė grasinamus, gąsdinamus, jie buvo grobiami, suimami, su jais buvo netinkamai elgiamasi, buvo ir nužudymų. (duomenys neskelbtini) daliniai yra atsakingi už tikslinį žmonių persekiojimą. Už pagrobimus pirmiausia atsakingi milicijos būriai. Rasta mažai informacijos apie veiksmus, kurių buvo imtasi prieš kitas ginkluotąsias pajėgas, dalyvavusias smurtaujant prieš protestuotojus. Vyriausybė pradėjo mokėti kompensacijas sužeistiesiems ir žuvusiųjų šeimoms. Vadovaudamasis turimais duomenimis, Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad nepaisant (duomenys neskelbtini) egzistuojančio beatodairiško smurto, jo lygis nėra aukštas ir nesiekia to lygio, kai „vien buvimo“ šioje teritorijoje pakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, vadovaujantis EPPB turima informacija, (duomenys neskelbtini) yra vienas iš trijų miestų (kiti yra (duomenys neskelbtini)), kuriame valstybė gali apsaugoti civilį nuo persekiojimo.

61. Tyrimo metu nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjams ir jo šeimai gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjas apklausos metu jam ir jo šeimai kylančią grėsmę grindė dalyvavimu demonstracijose, tačiau jo pasakojimas yra abstraktus, nedetalus ir nenuoseklus. Pareiškėjas nebuvo nurodęs, kad jis būtų aktyvus protestų organizatorius, agituotų žmones eiti į demonstracijas, platintų su protestais susijusią informaciją ir pan. Taip pat nebuvo įvardinti galimi pareiškėjo persekiotojai. Pareiškėjas nenurodė, kokiame mieste vyko demonstracijos, kuriuose jis dalyvavo, kokiu laiku. Kalbėdamas apie grasinimus, pareiškėjas teigė, kad 2020 m. spalio 20 d. sulaukė paskutinio grasinimo, kai jam buvo atsiųstas laiškas su tekstu nesilankyti demonstracijose, tačiau tuo pačiu asmeniškai jokių grasinimų susilaukęs nebuvo. Pareiškėja, apklausiama apie vyro dalyvavimą protestuose, taip pat negalėjo nurodyti demonstracijų datos, vietos. Dar daugiau, jos, kaip ir pareiškėjo pasakojimas apie grasinimus ir gautą laišką buvo bendro pobūdžio, netikslinant detalių.

62. Taigi, tyrimo, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjai patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju.

63. Įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėjai grėsmę sieja su bendra situacija jų gyvenamojoje vietovėje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

64. Pareiškėjai prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija apie pareiškėjų asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, spręstina, kad EPPB ataskaitos rengimo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmenų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl pareiškėjai taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

65. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5, 99.1, 99.1.1–99.1.10 punktai).

66. Atsakydama į pareiškėjų apeliacinio skundo teiginius, kad Migracijos departamentas nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o surinkti duomenys buvo pasenę, neaktualūs, teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ir tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021). Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Migracijos departamentas rinko informaciją pagal pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį motyvus ir apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjams būtinybės. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodo, kokia konkrečiai naujausia ir tiksliausia kilmės valstybės informacija paneigia bendrą saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) ir jų gyvenamojoje vietoje. Teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo spręsti, jog Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes. Byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis.

67. Pareiškėjai, kritikuodami atsakovo, pirmosios instancijos teismo priimtus sprendimus, apeliuoja į ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo statuso atskyrimą. Jų manymu, atsakovas, neištyręs pareiškėjo kilmės valstybės ekonominės padėties, netinkamai taikė 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso 62-63 punktuose nustatytas vertinimo gaires. Už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Kai ekonominės priemonės sunaikina tam tikros gyventojų dalies ekonominį egzistavimą (pvz., prekybos teisių atėmimas arba diskriminacinis ar per didelis tam tikros etninės ar religinės grupės apmokestinimas), aukos, atsižvelgdamos į aplinkybes, gali tapti pabėgėliais išvykdamos iš šalies. Atsakovas neanalizavo ekonominio migranto bei pabėgėlio takoskyros, kas sąlygojo netinkamą prieglobsčio prašymo motyvų vertinimą.

68. Teisėjų kolegijos manymu, šis pareiškėjo argumentas neįrodo atsakovo, pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų neteisėtumo bei nepagrįstumo. Pareiškėjai nenurodė, kad jie realiai buvo patyrę spaudimą, grasinimus kilmės valstybėje, jie taip pat neįrodinėjo tam tikrų ekonominių sankcijų jų atžvilgiu taikymo, kas galėtų suponuoti išvadą apie pareiškėjų diskriminaciją, jų patiriamą nesaugumo jausmą. Nenustačius šių aplinkybių ir prielaidų pareiškėjus vertinti kaip pabėgėlius, t. y. esant išvadai, kad jie neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, suponuojančių pareiškėjų galimybę pasilikti Lietuvos Respublikoje, pareiškėjų nurodytų aplinkybių apie kilmės šalies ekonominę padėtį tyrimas nepagrįs jų, kaip pabėgėlių, statuso.

69. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

70. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjų paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

71. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų M. H. A. A., H. B. S. S., H. M. H. A. ir Z. M. H. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Arūnas Sutkevičius

Jūratė Varanauskaitė