1bcfb91d-65f7-4d7c-b300-e643ebdc8f35 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-48-654/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40196-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.3; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Jūratei Urbaitienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Jancevičiui, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam R.

K. ir jo atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3-ojo skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus apeliacinį skundÄ dėl 2018 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. K., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir byla nutraukta.

R. K. pagal laidavimÄ perduotas laiduotojai J. K., nustatant dviejų metų laidavimo terminÄ . Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiÄ ja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams ir deÅ¡imčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. K. paskirta kardomoji priemonė dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas VĮ „Regitra“. R. K. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į transporto priemonę (automobilį) „Škoda Octavia Combi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas, o automobilis gražintinas R.

K.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. R. K. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d., apie 20.05 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 7, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „Škoda Octavia Combi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,73 promilės etilo alkoholio).

Å iais veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ra (toliau – apeliantas) praÅ¡o 2018 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi iÅ¡ atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. konfiskuoti automobilį „Škoda Octavia Combi“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ minėtÄ automobilį palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo dienos. 2.1. Skunde nurodė, kad apylinkės teismo iÅ¡vados dėl automobilio konfiskavimo netaikymo yra nepagrįstos ir neteisingos. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikti motyvai nelemia iÅ¡vados, kad atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, turto konfiskavimo neproporcingumas yra toks aiÅ¡kus ir neginčytinas, kad dėl jo negalėtų kilti abejonių, o automobilio konfiskavimas objektyviai apribotų asmenį labiau nei to reikia auklėjamiesiems ir prevenciniams tikslams pasiekti. 2.2.

Sprendimas netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės yra motyvuojamas R. K. charakterizuojančiais duomenimis, t. y. kad jis anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka 5 metų laikotarpyje baustas už neÅ¡iurkÅ¡tų KET pažeidimÄ , nuobauda nebegaliojanti, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl savo poelgio bei kitais duomenimis, rodančiais jo teigiamÄ vertinimÄ visuomenėje. Å ios aplinkybės buvo pagrindas atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau jos savaime, nesant jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti automobilio konfiskavimÄ akivaizdžiai neproporcinga ir neteisinga, negali lemti sprendimo netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų.

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėjÄ , jog svarbu padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudinga, taip pat iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos turtÄ , kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Atleidus R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t, y. jam nebuvo paskirta bausmė ir jis neturi teistumo. 2.3. Teismas nevertino, kad automobilis „Škoda Octavia Combi“ buvo naudojamas R.

K., kuris nusikaltimÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia. R. K. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,73 promilės etilo alkoholio), taigi, alkoholio koncentracija kraujyje daugiau nei 4 kartus virÅ¡ijo leistinÄ normÄ . R. K. savo veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui, nes sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino du automobilius bei iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino.

Å ioje byloje iÅ¡nagrinėta nusikalstama veika iÅ¡ esmės niekuo nesiskiria nuo kitų tokio pobÅ«džio nusikalstamų veikų. Padarytas teisės pažeidimo pobÅ«dis ir mastas, lyginant su kitais tokios pat rÅ«Å¡ies nusikaltimais, taip pat kaltininko asmenybė, nėra iÅ¡skirtiniai ir nerodo, kad pritaikius turto konfiskavimÄ toks sprendimas bÅ«tų neteisingas ir neproporcingas. 2.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pritaręs žemesnės instancijos teismų praktikai, kai atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo asmeniui kartu su kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis skiriamas ir turto (transporto priemonės) arba jo vertės konfiskavimas.

R. K. charakterizuojančios savybės, taip pat jo amžius, finansinė padėtis, teigiamas socialinis įvertinimas ar aktyvi visuomeninė veikla negali bÅ«ti aplinkybės, leidžiančios palengvinti jo teisinę padėtį. Byloje nėra jokių svarbių aplinkybių, rodančių Å¡ios poveikio priemonės pritaikymo akivaizdų neproporcingumÄ . R. K. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas neprieÅ¡tarauja tikslams ir principams, siekiant užtikrinti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijÄ . 2.5.

Skunde apeliantas nurodė, kad siekiant interesų pusiausvyros teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 10 MGL (500 eurų) įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nėra pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasant asmenis nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdyje nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas R. K. ir jo atstovas advokatas V. Sviderskis prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir automobilio konfiskavimo netaikyti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ProkuratÅ«ros skundas tenkinamas.

5. Prokuratūros apeliacinis skundas tenkinamas, 2018 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl automobilio nekonfiskavimo keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

6. Å ioje baudžiamojoje byloje yra keliamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo klausimas asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Pirmosios instancijos teismas esantį teisinį reguliavimÄ ir faktines aplinkybes aiÅ¡kino kaip leidžiančius Å¡ioje situacijoje nekonfiskuoti asmeniui priklausančios transporto priemonės.

7. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

8. Pirmosios instancijos teismas teisingai pasisakė, kad esantis teisinis reguliavimas leidžia nekonfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonės atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje yra pasisakyta dėl asmens nuteisimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinių pagrindų ir tvarkos skirtumų, ir pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka vienÄ iÅ¡ teismų praktikoje esančių reguliavimo iÅ¡aiÅ¡kinimų. Pirmosios instancijos teismo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra tose bylose, kuriose asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir konfiskavimas nebuvo taikomas.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vilniaus apygardos teismo, kuris yra apeliacinės instancijos teismas apskųstiems Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiams, praktikoje yra nutarčių, kuriose pritariama sprendimams, kai atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės transporto priemonė ar jos vertė yra konfiskuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-218-648/2018, 2K-193-719/2018, 2K-114-1073/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-462-851/2018, 1A-306-891/2018).

Esant įvairiai teismų praktikai svarbiausi yra sprendimo motyvai, ar pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikti sprendimo motyvai šiuo atveju rodo, kad turto konfiskavimas gali būti netaikomas.

9. Paprastai atvejais, kuomet sprendžiama, ar konfiskuoti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens transporto priemonę, svarstoma, ar atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir asmenį charakterizuojančius duomenis transporto priemonės konfiskavimas yra proporcinga priemonė padarytam teisės pažeidimui.

10. Baudžiamosiose bylose proporcingumo principas iÅ¡ esmės yra aiÅ¡kinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iÅ¡ Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

11. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų motyvai leidžia spręsti, kad teismas turi turėti galimybę neskirti bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Konstitucinio teismo 2008 m. sausio 21 nutarime pabrėžta, kad tas neproporcingumas (neadekvatumas) turi bÅ«ti toks aiÅ¡kus ir neginčytinas, kad jeigu yra vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais, dėl jo negalėtų kilti abejonių.

12. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018). Ä®statymų leidėjas, gindamas Å¡ias vertybes, nustatė baudžiamÄ jÄ atsakomybę už kelių transporto priemonės vairavimÄ arba praktinio vairavimo mokymÄ , apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio ir atsižvelgdamas į veikos pavojingumÄ nustatė baudos arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

Taigi įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vairavimÄ arba praktinio vairavimo mokymÄ , apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, siekė didinti eismo saugumÄ , užkirsti keliÄ neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.

13. Turto konfiskavimas yra grindžiamas ir atėmimu galimybės asmeniui panaudoti transporto priemonę kitų tokios pat rÅ«Å¡ies nusikaltimų padarymui, turto konfiskavimas atima iÅ¡ asmens tokiÄ galimybę. PrieÅ¡ingu atveju (automobilio nekonfiskavus) susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ , turimÄ turtÄ â€“ automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbÄ baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sÄ lygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu bÅ«du neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobÅ«džio.

14. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl iki Å¡io nusikaltimo padarymo buvusiÄ teigiamÄ atleisto nuo atsakomybės asmens charakteristika, tačiau vien teigiama charakteristika nėra pagrindas netaikyti transporto priemonės konfiskavimo.

15. R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas padaręs Å¡iurkÅ¡tų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ â€“ jis vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, o tai neabejotinai kelia itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Dėl girtumo sumažėjo jo dėmesys ir reakcija, taip jis vairuodamas automobilį kėlė pavojų kitiems gyventojams bei sau. Apylinkės teismas nepagrįstai sumenkino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , nes R.

K. padaryta nusikalstama veika buvo pavojingesnė nei įprasta tokiais atvejais. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos pavojingumÄ teisėjų kolegija įvertino santykyje su panaÅ¡iomis bylomis. Teismų praktikoje gausu atvejų, kai asmenys, vairavę transporto priemones neblaivÅ«s, nesukelia jokios žalos, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , bet jų atžvilgiu vis tiek yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-302-1073/2018, 2K-271-628/2018 ir kt.).

Å iuo atveju R. K. vairavo automobilį neblaivus 20 val. vakaro gyvenamųjų namų kieme, vairuojamu automobiliu atsitrenkė į kitÄ transporto priemonę (BMW), tačiau įvykio vietoje nepasiliko, į jį visai nekreipė dėmesio ir toliau vairavo. Nuvažiavęs į kitÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje pervažiavo saugumo salelę ir priekiu atsitrenkė į kitÄ automobilį, bet tai vėl nesustabdė jo nuo tolimesnio vairavimo, jis įvykio vietoje nepasiliko ir iÅ¡ jos pasiÅ¡alino, nes skubėjo nuvykti į kitÄ parduotuvę.

Jis nuvyko į parduotuvę „Lidl“, kurioje nieko neįsigijęs grįžo į automobilį bei grįžo į gyvenamųjų namų kiemÄ . Å ios aplinkybės rodo, kad nusikalstamos veikos pavojingumas buvo didesnis už tipinius Å¡ios rÅ«Å¡ies nusikaltimų padarymo atvejus ir tik atsitiktinumo dėka buvo iÅ¡vengta didesnės žalos ar žmonių sužalojimo. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Z. paaiÅ¡kino, kad sustojus prie namų ir R. K. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio jis nesuprato, kÄ jis padarė.

Tai reiškia, kad vairuodamas jis visiškai nekontroliavo situacijos ir tai rodo, kad jo vairavimas buvo labai pavojingas, grėsmė aplinkiniams buvo labai didelė.

16. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl R. K. prisipažinimo, kurios irgi buvo pagrindas netaikyti automobilio konfiskavimo. Apklaustas pirmosios instancijos teisme R. K. parodė, kad atvažiavo kolega, kartu išgėrė, jam gerti negalima, nes jis serga cukralige. Jis galvojo nuvažiuoti į parduotuvę, į vaistinę nusipirkti insulino, tikrai ne alkoholio. Tokios R. K. nurodytos aplinkybės neatitinka kitų įrodymų. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis nesakė, kad važiavo insulino.

Tokie teisme jo duoti parodymai yra akivaizdžiai melagingi, nes nei parduotuvėje „Norfa“, nei „Lidl“, į kurias jis važiavo, insulino neparduoda, tačiau parduoda alkoholį. Aplinkui yra nemažai vaistinių, tačiau į jas R. K. nevažiavo. Šioje situacijoje labai tikėtina liudytojo R. Z. versija, kad R. K. važiavo nusipirkti alkoholio, tačiau nei vienoje parduotuvėje nenusipirko, nes jau buvo po 20 val. ir alkoholio jam nepardavė, todėl jis grįžo namo. Apylinkės teismas šių aplinkybių neįvertino ir tiesiog patikėjo teisme pateikta kaltinamojo versija.

17. Jau ilgÄ laikÄ valstybė skiria didelį dėmesį girtų vairuotojų visuomenei keliamiems pavojams vieÅ¡inti, vykdo politikÄ Å¡viesti vairuotojus, kad jie nevairuotų apsvaigę, tačiau R. K. į tai neatkreipė jokio dėmesio ir nesilaikė elementarių savo ir visuomenės narių saugumo taisyklių. Å ioje byloje padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dis ir mastas, lyginant jį su kitais tokios pat rÅ«Å¡ies nusikaltimais, taip pat jo asmenybė, nėra iÅ¡skirtiniai, kad pritaikyti turto konfiskavimÄ bÅ«tų neteisinga ar neproporcinga, nėra jokių itin svarbių aplinkybių, rodančių Å¡ios priemonės pritaikymo akivaizdų neproporcingumÄ .

18. Pirmosios instancijos teismas paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones: atėmimÄ teisės vairuoti transporto priemonę 1 metams 10 mėnesių ir 10 MGL dydžio (500 eurų) įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuri sudaro beveik trečdalį automobilio, kurį neblaivus vairavo R. K. vertės (1603 eurų). Motyvuodamas įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ paskyrimÄ apylinkės teismas nurodė, kad siekia interesų pusiausvyros. Toks motyvas nėra aiÅ¡kus, stokoja aiÅ¡kesnio „interesų pusiausvyros“ pagrindimo.

19. IÅ¡ to, kad motyvai dėl turto nekonfiskavimo ir įmokos paskyrimo yra vienoje pastraipoje, apylinkės teismas nusprendė turto nekonfiskuoti, tačiau paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę, kuriÄ Ä¯vykdęs R. K. neteks dalies savo turto, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad interesų pusiausvyra reiÅ¡kia visuomenės interesÄ , kad R. K. patirtų nuostolius ir R. K. interesÄ iÅ¡laikyti turtÄ savo žinioje. Toks interesų derinimas nėra teisingas ir teisėtas. Tiek atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas turi savo tikslus ir pasekmes.

Taikant jas reikia laikytis įstatyme nustatytų jų tikslų ir sÄ lygų. Teismo vykdoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyta funkcija – teisingumo vykdymas, neleidžia teismui netaikyti teisės pažeidimÄ padariusiam asmeniui vienos pasekmės, tačiau vietoje jos pritaikyti kitÄ , padaryti savotiÅ¡kÄ vienos pasekmės pakeitimÄ kita. Teismas turi taikyti įstatymÄ , skirti bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones teisingai. Å iuo atveju, jeigu kolegijos iÅ¡vada dėl interesų pusiausvyros teisinga, teismas, atsižvelgęs į turtinę padėtį, į tai, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės yra pensininkas, tai jam bus didelis finansinis nuostolis, netaikė turto konfiskavimo, tačiau paskyrė trečdalį konfiskuotino turto vertės įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų asmenų fondÄ ir nemanė, kad tai asmeniui bus didelis finansinis nuostolis.

Tokie motyvai yra prieštaringi.

20. Kolegijai nusprendus konfiskuoti R. K. transporto priemonę, derinant interesus paskirta įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ naikintina. Vadovaujantis tuo kas iÅ¡dėstyta ir remiantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija n u s p r e n d ž i a: Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ tenkinti. Pakeisti 2018 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R.

K. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į transporto priemonę (automobilį) „Škoda Octavia Combi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintas, o automobilis gražintinas R. K.. Vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuoti R. K. priklausantį automobilį „Škoda Octavia Combi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu R.

K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 eurų) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija: Virginija Liudvinavičienė Vitalija NorkÅ«naitė Alenas Piesliakas