A-525-2907-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2907/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00663-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 67; 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Labbis“, UAB „Nevda“ ir UAB „Žemaitijos auditas“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Šiaulių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas; Šiaulių RSA) su prašymu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas; VPT) 2012 m. vasario 7 d. raštą Nr. 4S-554; panaikinti VPT 2012 m. kovo 22 d. raštą Nr. 4S-1296 bei panaikinti VPT 2012 m. balandžio 18 raštą Nr. 4S-1771.

Skunde, be kita ko, paaiškino, kad Šiaulių RSA vykdo atviro konkurso „Finansų valdymo ir apskaitos sistema Šiaulių rajono savivaldybė“ (skelbtas 2011 m. liepos 20 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“, pirkimo Nr. 108424) procedūrą. Šiaulių RSA 2012 m. vasario 7 d. gavo VPT 2012 m. vasario 7 d. raštą Nr. 4S-554, kuriuo VPT pranešė, kad priimtas sprendimas stabdyti viešąjį pirkimą ir įpareigoti pareiškėją pateikti dokumentų, susijusių su pirkimu, kopijas. Šiaulių RSA 2012 m. vasario 9 d. išsiuntė raštą Nr. S-334(8.43), kuriuo informavo, kad vyksta byla teisme dėl to paties dalyko ir tuo pačiu klausimu, taip pat papildomai elektroniniu paštu 2012 m. vasario 15 d. informavo, kad Šiaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 8 d. nagrinėdamas bylą dėl pirkimo sustabdymo, priėmė nutartį dėl UAB „Labbis“ skundo atsisakyti taikyti laikinas apsaugos priemones, stabdyti pirkimo procedūrą.

Tačiau atsakovas neįgyvendino Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 23 straipsnio 4 dalyje numatytos pareigos ir tyrimo nesustabdė. Tokiu būdu buvo priimti du vienas kitam prieštaraujantys sprendimai – teismo, kuris netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, nes reikalavimas buvo nepagrįstas, ir VPT, kuri įpareigojo pareiškėją stabdyti viešąjį pirkimą ir jį nutraukti. Pažymėjo, kad VPT atsisakydama stabdyti ar panaikinti savo sprendimus nurodė, kad ji privalo veikti vadovaujantis Viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – ir VPĮ) 8(2) straipsnio 1 dalies ir to paties straipsnio 2 dalies 6 punktu bei VAĮ 19 straipsnio 1 dalimi, tačiau neatsižvelgė į keliamus reikalavimus VAĮ 8 straipsnyje ir 23 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d.

įsakymo Nr. V-117 „Dėl dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (kuriame yra aptartas ir pavyzdinių sprendimų forma ir turinio išdėstymas), bei nepateikė motyvų (2012 m. balandžio 18 d. rašte Nr. 4S-1771), kodėl jo sprendimas yra viršesnis už teismo sprendimą. Pabrėžė, jog VPT neatsižvelgė į: 1) 2012 m. vasario 8 d. Šiaulių apygardos teismo nutarimą civilinėje byloje Nr. 2-609-267/2012 netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių; 2) 2012 m. balandžio 5 d. Šiaulių apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-609-267/2012 konstatuotus faktus; 3) 2012 m. balandžio 17 d.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-891/2012 atmesti UAB „Labbis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Taip pat pažymėjo, jog priimant 2012 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 4S-1296 buvo pažeisti VAĮ 31 straipsnyje nustatyti administracinės procedūros užbaigimo terminai – išvada pateikta dvejomis dienomis vėliau (2012 m. kovo 22 d.). VPT, įgyvendindama VAĮ 23 straipsnio 4 dalį, neveikė įstatymo nustatyta tvarka, nestabdė savo veiksmų ir įpareigojo atsakovą nutraukti viešojo pirkimo procedūrą, kai tą patį klausimą nagrinėjo Šiaulių apygardos teismas ir priėmė visiškai priešingą sprendimą.

Teigia, kad VPT priimti sprendimai neatitiko VAĮ numatytų reikalavimų individualiems teisės aktams.

Atsakovas VPT su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į prašymą paaiškino, kad UAB „Labbis“ 2012 m. vasario 2 d. raštu Nr. SVP-12/010 informavo VPT, kad Šiaulių RSA vykdydama pirkimo procedūras pažeidė VPĮ numatytus įpareigojimus ir paprašė VPT sustabdyti pirkimo procedūras bei įvertinti pirkimo dokumentų bei Šiaulių RSA atliktų pirkimo procedūrų teisėtumą. UAB „Labbis“ 2012 m. vasario 6 d. pateikė ieškinį Šiaulių apygardos teismui dėl neteisėtų Šiaulių RSA veiksmų vykdant pirkimo procedūras. VPT, įvertinusi su pirkimu susijusius dokumentus, nustatė viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus ir vadovaudamasi VPĮ 8 straipsnio 2 dalies 6 punktu, įpareigojo Šiaulių RSA nutraukti pirkimo procedūras bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Šiaulių RSA 2012 m. balandžio 11 d. raštu Nr. S-836(8.49) paprašė VPT peržiūrėti sprendimą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, tačiau VPT 2012 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 4S-1771 nurodė, kad neturi pagrindo keisti 2012 m. kovo 22 d. pirkimo vertinimo išvados Nr. 4S-1296. Nurodė, kad VPT funkcijos ir veikla, įgyvendinant VPĮ 8 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytas teises, nėra laikytina administracine procedūra VAĮ 19 straipsnio 1 dalies prasme, todėl VPT sprendimui sustabdyti pirkimo procedūras (kuris savo esme yra viena iš kontrolė priemonių) negali būti taikomas VAĮ 23 straipsnio 4 dalyje numatytas reikalavimas, taip pat netaikytinas ir VAĮ 31 straipsnyje nustatytas administracinės procedūros užbaigimo terminas.

Pažymėjo, jog Viešųjų pirkimų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklių, patvirtintų VPT direktoriaus 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1S-189 16 punkte nustatyta, kad vertinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų vertinimo išvados projektui parengti reikalingų dokumentų gavimo VPT dienos. VPT su pirkimu susijusius dokumentus gavo 2012 m. vasario 23 d., todėl šių dokumentų vertinimo termino pabaiga – 2012 m. kovo 22 d. Taigi, VPT teisės aktais nustatytų terminų nepažeidė. Taip pat rėmėsi VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir viešųjų pirkimų procedūrų sustabdymas yra visiškai skirtingos poveikio priemonės, kurių paskirtis, tikslai ir teisinis reglamentavimas yra visiškai skirtingi.

Pabrėžė, jog VPT privalo nuolat kontroliuoti, kaip perkančiosios organizacijos, įskaitant ir Šiaulių RSA, vykdo VPĮ reikalavimus ir ši kontrolės funkcija privalo būti vykdoma nepaisant to, ar viešasis pirkimas yra finansuojamas Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų lėšomis, ar tik Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų lėšomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Labbis“ su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime, be kita ko, paaiškino, kad Šiaulių apygardos teismo sprendimas, priimtas 2012 m. balandžio 5 d. civilinėje byloje Nr. 2-609-267/2012 nėra įsiteisėjęs, sprendimas įstatymų nustatyta tvarka yra apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, todėl negali būti laikomas tinkamu argumentu panaikinti VPT priimtą įpareigojimą nutraukti viešojo pirkimo procedūras. Be to, Šiaulių apygardos teismas ir VPT pirkimo procedūrų teisėtumą vertino skirtingais aspektais. VPT neprivalėjo stabdyti administracinės procedūros, kadangi ginčui taikomos VPĮ normos, Šiaulių apygardos teismas ir VPT pirkimo procedūrų teisėtumą nagrinėjo skirtingais aspektais. VPT nepažeidė administracinės procedūros užbaigimo terminų – individualų administracinį aktą pateikė laiku. VPT individualų administracinį aktą pateikė laikantis VAĮ 8 straipsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų, o 2012 m. balandžio 18 d. raštas Nr. 4S-1771 „Dėl pirkimo vertinimo išvados“ savo pobūdžiu nėra laikomas individualiu administraciniu aktu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Nevda“ atsiliepimu su pareiškėjo prašymu sutiko ir prašė jį tenkinti.

II. Pareiškėjas teismui paduotu pirminiu prašymu (t. I, b. l. 1 – 3) inter alia prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 4S-554 taikymą dalyje, kuria atsakovas įpareigojo pareiškėją sustabdyti vykdomo viešojo pirkimo „Finansų valdymo ir apskaitos sistema Šiaulių rajono savivaldybėje“ sutarties sudarymo procedūras iki tarnybos vertinimo išvadų dėl perkančios organizacijos parengtų pirkimo dokumentų ir priimtų sprendimų vykdant pirkimą pateikimo.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė tuo, jog įgyvendinant atsakovo nurodymą stabdyti sutarties pasirašymo procedūras, gali būti patirta papildomų išlaidų. Pažymėjo, jog konkursas, kuris stabdomas, yra organizuojamas įgyvendinant 2010 m. kovo 26 d. projektą Nr. VP1-4.2-VRM-03-V-01-004, kuris yra finansuojamas iš Europos Sąjungos fondo lėšų. Nurodė, jog sutartyje numatytas projekto įvykdymo terminas yra 2012 m. kovo 26 d., taigi kyla grėsmė, jog lėšos gali būti nepanaudotos ir konsoliduota ataskaita nepateikta laiku bei dalį panaudotų lėšų pareiškėjas gali būti įpareigotas grąžinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 13 d. nutartimi inter alia pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

Teismas nurodė, jog skundo tenkinimo atveju atsirastų neigiamų pasekmių, tačiau tai nepasunkintų sprendimo vykdymo, o atsiradusi žala galėtų būti išieškoma įstatymo nustatyta tvarka, todėl spręstina, kad sprendimo įvykdymas byloje negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

Pareiškėjas teismui pateiktu patikslintu prašymu (t. II, b. l. 1 – 7) inter alia prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, motyvuodamas tuo, jog įgyvendinant atsakovo nurodymą stabdyti sutarties pasirašymo procedūras ir nutraukti viešąjį pirkimą bus patirti finansiniai nuostoliai, nebus įsisavintos projekto lėšos, teks grąžinti 147995,10 Lt jau panaudotų lėšų, kadangi per likusį laiką neįmanoma suorganizuoti naują viešąjį pirkimą ir įdiegti Finansų valdymo apskaitos sistemą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi inter alia pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

Teismas pažymėjo, jog patikslintame prašyme pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių, tačiau toliau sieja reikalavimo užtikrinimo priemonių būtinybę su neigiamomis finansinėmis pasekmėmis, kurias būtų galima išsiieškoti įstatymų nustatyta tvarka.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl reikalavimo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. balandžio 18 d. raštą Nr. 4S-1771 „Dėl pirkimo vertinimo išvados“ nutraukė, o kitą pareiškėjo prašymo dalį tenkino – panaikino Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 4S-554 ir 2012 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 4S-1296.

Teismas dėl VPT 2012 m. balandžio 18 d. rašto Nr. 4S-1771 „Dėl pirkimo vertinimo išvados“ nurodė, jog šis ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio, neturintis jokios įtakos pareiškėjo teisėms bei pareigoms, todėl negali būti laikomas individualiu teisės aktu, o dėl jo administracinė teisena negalėjo būti pradėta, todėl byla šioje dalyje nutraukiama. Dėl VPT 2012 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 4S-1296 teismas pažymėjo, jog VPT privalo laikytis ne tik Viešųjų pirkimų įstatymo, bet ir kitų nuostatų, įskaitant Viešojo administravimo įstatymo bendrąsias nuostatas.

Teismas apžvelgė, jog byloje nustatyta, kad atsakovui priimant skundžiamus sprendimus dėl įpareigojimo sustabdyti vykdomo pirkimo procedūrą bei įpareigojimo nutraukti pirkimo procedūras ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Labbis“ jau buvo padavęs 2012 m. vasario 6 d. ieškinį Šiaulių apygardos teismui, prašydamas panaikinti Šiaulių RSA sprendimą, kuriuo tiekėjo UAB „Labbis“ pasiūlymas buvo pripažintas neatitinkančiu konkurso sąlygų reikalavimų, įpareigoti Šiaulių RSA tęsti pirkimo procedūras nuo to momento iki buvo priimtas neteisėtas sprendimas atmesti tiekėjo UAB „Labbis“ pasiūlymą, pastarojo reikalavimo teismo posėdyje buvo atsisakyta ir prašoma įpareigoti Šiaulių RSA vykdyti VPT nurodymą – nutraukti viešojo pirkimo procedūras.

Vadinasi, jog trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Labbis“ Šiaulių apygardos teisme pareiškė iš esmės tapačius reikalavimus dėl to paties vykdyto viešojo pirkimo Nr. 108242. UAB „Labbis“ taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti Šiaulių RSA sustabdyti viešojo pirkimo Nr. 108424 procedūras ir įpareigoti Šiaulių RSA nesudaryti viešojo pirkimo sutarties. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-609-267/2012, UAB „Labbis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, o 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu UAB „Labbis“ ieškinį atmetė.

Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 17 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių paliko nepakeistą, o Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimas yra apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui ir dar neįsiteisėjęs. Teismas rėmėsi VAĮ 23 straipsnio 4 dalimi, kurioje yra nustatyta, jog paaiškėjus, kad pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui, bei pažymėjo, jog sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens skunde pateikta pozicija, jog tokiu teisiniu reguliavimu yra siekiama neleisti susidaryti situacijai, kad tarpusavyje konkuruotų teismo priimtas sprendimas ir viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas tuo pačiu klausimu, nes priešingu atveju būtų sukuriama kolizinė situacija.

Pabrėžė, jog VPT 2012 m. vasario 7 d. sprendime Nr. 4S-554, 2012 m. kovo 22 d. sprendime Nr. 4S-1296 bei Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-609-267/2012 pagal UAB „Labbis“ ieškinį iš esmės buvo nagrinėjami tie patys klausimai dėl to paties pareiškėjos vykdyto viešojo pirkimo Nr. 108242, todėl atsakovas turėjo sustabdyti administracinę procedūrą. Pridūrė, jog sprendžiant klausimą dėl administracinės procedūros sustabdymo klausimas dėl teismo sprendimo įsiteisėjimo nėra reikšmingas, nes pakanka nustatyti aplinkybę, kad skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas.

Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, jog priimant ginčijamus raštus buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei pačių sprendimų pagrįstumą. Akcentavo, jog minėtas pažeidimas laikytinas esminiu (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.), todėl ginčijami sprendimai nelaikytini pagrįstais ir teisėtais.

IV. Atsakovas VPT, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 157 – 163), kuriuo prašo šį teismo sprendimą dalyje, kurioje nuspręsta pareiškėjo prašymo dalį tenkinti – panaikinti VPT 2012 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 4S-554 ir 2012 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 4S-1296 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, o likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Labbis“, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 146 – 152), kuriuo, be kita ko, prašė šį teismo sprendimą dalyje, kurioje pareiškėjo skundas buvo iš dalies tenkintas ir panaikintas VPT 2012 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. 4S-1296 panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

V. Pareiškėjas 2012 m. liepos 20 d. pateikė prašymą, kuriuo prašo: 1) išimties tvarka imtis visų įmanomų procesinių priemonių, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinę bylą Nr. A-2907-2012 išnagrinėtų iki 2012 m. rugpjūčio 26 d.; 2) nesant galimybei bylos išnagrinėti iki 2012 m. rugpjūčio 26 d., taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti VPT sprendimo 2012 m. vasario 7 d. Nr. 4S-554 ir 2012 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 4S-1296 galiojimą toje dalyje, kuria atsakovas įpareigojo pareiškėją stabdyti viešąjį pirkimą ir jį nutraukti.

Prašyme nurodo, jog Šiaulių RSA suorganizavo viešąjį pirkimą, kurio įgyvendinimą ir finansavimą kontroliuoja Europos socialinio fondo agentūra. Pažymi, jog skirtos Europos Sąjungos lėšos pagal sutartį turi būti įsisavintos iki 2013 m. kovo 26 d. Detalizuoja, jog viešasis pirkimas vyko dėl finansų valdymo apskaitos programos pirkimo, o jai tinkamai įdiegti yra numatyta šeši mėnesiai, taip pat dar vienas mėnuo reikalingas pateikti ataskaitas kontroliuojančioms įstaigoms, todėl sutartis turėtų būti pasirašyta vėliausiai 2012 m. rugpjūčio 26 d., kad būtų spėta tinkamai įsisavinti lėšas. Akcentuoja, jog iki šio laiko lėšų neįsisavinus (arba užsitęsus įsisavinimui), panaudotas ES lėšas bus privalu grąžinti (jos nebus skirtos), dėl ko didelę žalą patirs savivaldybės biudžetas.

Taip pat atkreipia dėmesį, jog trečiasis asmuo Šiaulių RSA organizuojamą viešąjį pirkimą buvo apskundęs bendrosios kompetencijos teismams ir atsakovui (nurodo civilinę bylą Nr. 2A-1846/2012). Mano, jog ši byla, kurios trečiasis suinteresuotas asmuo laiku kasacine tvarka neapskundė, gali turėti prejudicinę reikšmę LVAT nagrinėjamoje byloje. Taip pat mano, jog nepaisant to, kad ABTĮ nereglamentuoja, per kiek laiko turi būti išnagrinėtos bylos, susijusios su viešaisiais pirkimais, Viešųjų pirkimų įstatymas ir Civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) nustato sutrumpintus terminus dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių, todėl šiuo atveju atsižvelgtina ir į CPK 423-9 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad sprendimas byloje pagal apeliacinį skundą turi būti priimtas ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme dienos. Pažymi, jog priimdamas šią CPK pataisą, įstatymų leidėjas greitą bylų išnagrinėjimą pripažino itin svarbiu, todėl teismas bylos išnagrinėjimą galėtų paspartinti. Argumentuoja, jog bylos išnagrinėjimas po 2012 m. rugpjūčio mėn. bus beprasmis, nes nebus įsisavintos ES fondų lėšos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. Prašymas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir pareiškėjas) prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės – sustabdyti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas; VPT) 2012 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 4S-554 ir 2012 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 4S-1296 (toliau – ir ginčo aktai) galiojimą toje dalyje, kuria atsakovas įpareigojo pareiškėją stabdyti viešąjį pirkimą ir jį nutraukti.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas organizuoja viešąjį pirkimą „Finansų valdymo ir apskaitos sistema Šiaulių rajono savivaldybėje“ atviro konkurso būdu, apie kurį paskelbta 2011 m. liepos 20 d. Valstybės žinių priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 57, Pirkimo numeris 108424 (toliau – ir Konkursas).

Byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėjas atmetė trečiojo suinteresuoto UAB „Labbis“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) pasiūlymą ir informavo jį, jog jo pasiūlymas tolesniuose vertinimo etapuose nedalyvaus. Trečiasis suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su jo pašalinimu iš Konkurso, pateikė pareiškėjui pretenziją, taip pat 2012 m. vasario 3 d. kreipėsi į VPT, pateikdamas motyvuotą prašymą atlikti Konkurso procedūrų teisėtumo įvertinimą. Įvertinusi kreipimąsi, VPT priėmė 2012 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 4S-554, be kita ko, įpareigoti pareiškėją sustabdyti sutarties sudarymo procedūras. Tuo pačiu, siekdamas apginti savo pažeistas teises, trečiasis suinteresuotasis asmuo su ieškiniu kreipėsi į teismą (žr. civilinę bylą Nr. 2A-1846/2012). Šis faktas, t. y. to paties klausimo nagrinėjimas teismine tvarka, kaip matyti iš bylos duomenų, iš esmės sudarė VPT sprendimų, kuriais pareiškėjas buvo įpareigotas stabdyti viešąjį pirkimą ir jį nutraukti, teisėtumą tikrinusiam Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu minėtus sprendimus panaikinti, konstatavus, jog VPT turėjo administracinę procedūrą pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį sustabdyti, kol skundą tuo pačiu klausimu išnagrinės teismas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje įvardintos galimos reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšys – uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas, ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Pastaroji savo pobūdžiu yra konservacinio pobūdžio priemonė, skirta užtikrinti, kad tuo metu, kai nagrinėjama byla, remiantis ginčijamu aktu, nebūtų priimami aktai ar atliekami veiksmai, kurie padarytų negalimu ar apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS403-70/2007).

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymas administraciniame procese yra susijęs su ABTĮ 92 straipsnyje nustatytomis akto panaikinimo teisinėmis pasekmėmis tokiu atveju, jeigu byloje būtų priimtas pareiškėjui palankus sprendimas.

ABTĮ 92 straipsnis inter alia įtvirtina, jog skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos bylą laimėjusios šalies teisės ar teisėti interesai.

Be to, būtent asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008).

Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti ginčo aktų galiojimą toje dalyje, kuria atsakovas įpareigojo jį stabdyti viešąjį pirkimą ir jį nutraukti. Savo prašymą pareiškėjas grindžia iš esmės tuo, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių nebus spėta laiku įsisavinti Europos Sąjungos lėšų, kuriomis, kaip matyti iš bylos duomenų, yra finansuojamas jo vykdomas viešasis pirkimas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu suinteresuotos šalies pateiktus duomenis, sprendžia, jog byloje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių nėra pakankamo pagrindo.

Nepaisant to, jog pareiškėjas įtikinamai pagrindė riziką nespėti įsisavinti projektui numatytų ES lėšų, kas savo ruožtu suponuoja žalą savivaldybės biudžetui ir kitus neigiamus padarinius, teisėjų kolegijos vertinimu, jis nepagrindė teismo sprendimo įvykdymo negalimumo ar esminio pasunkėjimo reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo atveju, t. y. jis neįrodė tos aplinkybės, jog šių ES lėšų praradimas (negavimas) sąlygos teismo sprendimo įvykdymo neįmanomumą. Pareiškėjas nepagrindė tos aplinkybės, jog viešojo pirkimo nebus įmanoma tęsti kitu būdu, pvz. naudojant savo lėšas ar ieškant alternatyvių finansavimo šaltinių. Kaip minėta, ginčo aktus, kuriais pareiškėjas buvo įpareigotas stabdyti viešąjį pirkimą ir jį nutraukti, byloje yra prašoma panaikinti kaip neteisėtus, todėl pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju bus grįžtama į ankstesnę (iki ginčo aktų priėmimo buvusiąją) padėtį, o būtent – minėti aktai neteks galios ir pareiškėjas galės nevaržomai tęsti viešuosius pirkimus, tokiu būdu atkuriant jo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Tuo tarpu vien faktas, jog nagrinėjamu atveju vykdomam pirkimui yra skirtos lėšos iš ES struktūrinių fondų, o dėl vykstančio bylinėjimosi egzistuoja rizika šias lėšas prarasti (jų negauti), negali būti laikoma pagrindu reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog, kaip teisingai savo prašyme akcentuoja pareiškėjas, iš viešųjų pirkimų kylančių ginčų nagrinėjimas dėl jų specifikos turi būti grindžiamas operatyvumu. Tai aiškiai matyti iš teisėkūros subjekto valios – Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio ir Civilinio proceso kodekso 423-9 straipsnio, inter alia nustatančių sutrumpintus ieškinių pateikimo ir bylų nagrinėjimo terminus. Teisėjų kolegijos nuomone, savalaikis projekto įgyvendinimas turėtų būti garantuojamas operatyviu administracinio ginčo išnagrinėjimu, o ne reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu, ko ir siekia pareiškėjas, nes tai, kaip minėta, prieštarauja šio procesinio instituto, kuris negali būti prilyginamas bylos išnagrinėjimui iš esmės, paskirčiai.

Apibendrinant pasakytina, jog taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas