1bc97c08-da4a-4f6e-a124-9ce58e883c0e · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1495-912/2018 Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00966-2017-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.9 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Z. L. apeliacinį skundÄ dėl Å venčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Z. L. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“ dėl įpareigojimo tęsti darbuotojui padarytos žalos atlyginimÄ . Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė prašė teismo:

1) įpareigoti atsakovę tęsti ieÅ¡kovei periodinę netekto nedarbingumo kompensacijÄ ;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės nuo 2017 m. vasario 13 d. delspinigius už periodinės netekto darbingumo kompensacijos nemokėjimÄ Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka ir dydžiais.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 1994 m. lapkričio 15 d., vykdydama savo darbines pareigas, patyrė smegenų sutrenkimÄ , dėl kurio neteko 40 proc. profesinio darbingumo. Netektas darbingumas nustatytas neterminuotai. Darbdavys perkėlė jÄ Ä¯ kitas – valytojo – pareigas, kurias ėjo iki pensijos (2007 m.). Ä®vykio metu nenustatyta, kad ieÅ¡kovė buvo neblaivi, kitų aplinkybių, kurios bÅ«tų sÄ lygoję tyčinį kritimÄ . Atsakovė, iki 2017 vasario 13 d. mokėdama ieÅ¡kovei kas mėnesį iÅ¡mokas (apie 72 Eur), pripažino savo kaltę. Be to, darbdaviui galioja kaltumo prezumpcija.

3. Atsakovė prašė atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovė 200 m. kovo 7 d. kreipėsi į darbdavį, praÅ¡ydama jai mokėti žalos atlyginimÄ nuo 1998 m. rugsėjo 8 d. Darbdavys įsakymu nusprendė mokėti ieÅ¡kovei žalos atlyginimÄ . 2016 m. pasikeitus vadovybei ir atlikus vidaus auditÄ , nustatyta, kad nėra pagrindo mokėti ieÅ¡kovei žalos atlyginimÄ , todėl generalinio direktoriaus 2017 m. vasario 13 d. įsakymu žalos mokėjimas ieÅ¡kovei nutrauktas. Atsakovė nurodo, kad ginčui taikytinas Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas (toliau – ŽANADSPLLÄ®), įsigaliojęs 1997 m. rugsėjo 1 d. atsakovės civilinė atsakomybė nėra objektyvi (be kaltės).

Sprendžiant žalos, padarytos darbuotojo sveikatai, atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti nustatytos keturios civilinės atsakomybės sÄ lygos: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir kaltė. Atsakovės civilinė atsakomybė nėra objektyvi (be kaltės), todėl ji turi teisę ginčyti savo kaltę ir įrodinėti, kad jos kaltės nėra. Atsakovės kaltės nebuvimÄ patvirtina 1994 m. gruodžio 6 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kurio 12.2 punkte nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis – „asmens neatsargumas" bei ieÅ¡kovės nurodytos faktinės aplinkybės –pati paslydo ir pargriuvo.

Atsakovės civilinę atsakomybę šalina ne tik tai, jog dėl žalos padarymo nėra darbdavio kaltės, bet ir aplinkybės, kad nėra atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio. Nors ieškovė, nesivadovauja teisės aktų sisteminio aiškinimo principu: ŽANADSPLLĮ 13 straipsnio norma gali būti taikoma tik tada, kada taikoma ir ŽANADSPLLĮ 4 straipsnis. Atsakovės mokėtas žalos atlyginimas buvo geranoriška valios išraiška, neįtvirtinanti pareigos jį toliau mokėti.

Atsakovė neturėjo įstatyminės pareigos mokėti žalos atlyginimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Å venčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu netenkino ieÅ¡kinio.

5. Teismas nurodė, kad, pagal ŽANADSPLLÄ® 4 straipsnį, darbdavys privalo atlyginti darbuotojui žalÄ tik tada, kai dėl darbdavio kaltės buvo sužalota nukentėjusiojo sveikata arba dėl to jis mirė, susirgo profesine liga. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 2 ,,Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenų sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę” ( nutarimo 2, 3 punktai).

6. Teismas nustatė, kad atsakovė nuo netekto nedarbingumo nustatymo dienos mokėjo ieÅ¡kovei kas mėnesį po 72 Eur (iki euro įvedimo atitinkamÄ sumÄ litais) žalos atlyginimÄ geranoriÅ¡kai. IeÅ¡kovė nesikreipė nei į darbdavį, nei į kitas institucijas dėl atlyginamos žalos dydžio nustatymo, jo padidinimo ar pakeitimo. Tik atsakovei 2017 m. vasario 13 d. nutraukus žalos atlyginimo mokėjimÄ ieÅ¡kovei ji kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių, kuris 2017 m. liepos 27 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovei paaiÅ¡kino, kad žalÄ atlyginti ieÅ¡kovei privalo darbdavys, nes asmens neatsargumas, dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe negali bÅ«ti prilyginamas ŽANADSPLLÄ® 10 straipsnio 2 dalyje nurodytiems atvejams, kurių metu žala neatlyginama.

7. Teismas vertino, kad darbdavys neturi pareigos atlyginti žalÄ , jeigu įrodo, kad darbuotojas buvo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalotas dėl jo paties ar kitų asmenų kaltės/neatsargumo. IÅ¡ 1994 m. gruodžio 6 dienos Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr.2 12, 12.1. punktų matyti, kad ieÅ¡kovė, eidama į objektÄ suraÅ¡yti skaitiklių parodymus paslydo ir pargriuvo, dėl ko patyrė galvos traumÄ , o 12.2. punkte nurodyta, jog tai įvyko dėl ieÅ¡kovės neatsargumo. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės kaltės dėl ieÅ¡kovės sveikatos sužalojimo nėra. Priežastinio ryÅ¡io nebuvimas atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalÄ .

8. Teismas konstatavo, kad pagal atlyginti žalÄ turi tas asmuo, kuris turi tokiÄ pareigÄ pagal galiojančius įstatymus. Darbdavio geranoriÅ¡kas mokėjimas darbuotojo patirtÄ Å¾alÄ nesuponuoja atsakovui pareigos tÄ mokėjimÄ tęsti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Atsakovė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å venčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai: įpareigoti atsakovę tęsti periodinės netekto darbingumo kompensacijos ieÅ¡kovei mokėjimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės nuo 2017 m. vasario 13 d. delspinigius už periodinės netekto darbingumo kompensacijos nemokėjimÄ Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka ir dydžiais arba Å venčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 9.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius dėl žalos atlyginimo ir klaidingai aiÅ¡kino teismų praktikÄ . 9.2. Teismas neatsižvelgė į Å¡ios rÅ«Å¡ies atsakomybės specifikÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997 m. sausio 16 d. nutarime Nr. 2 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenų sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę” (toliau – Nutarimas) 2 punkte nurodoma, kad nagrinėdami civilines bylas dėl žalos atlyginimo, sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, teismai privalo iÅ¡aiÅ¡kinti ne tik bendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas, bet ir papildomas sÄ lygas, kurios yra bÅ«tinos atsakomybei už žalÄ atsirasti (pvz., bÅ«tina nustatyti, kad žalos padarymo metu tarp ginčo Å¡alių buvo darbo teisiniai santykiai ir, kad žala nukentėjusiajam atsirado, ryÅ¡ium su jo darbinių (tarnybinių) pareigų ėjimu). 9.3.

Nutarimo 3 punkte nurodoma, kad suluoÅ¡intas ar kitaip sužalotas darbe darbuotojas privalo įrodyti, kad žala jo sveikatai buvo padaryta, ryÅ¡ium su jo darbinių pareigų vykdymu, taip pat padarytos sveikatai žalos dydį. Ä®rodžius Å¡ias aplinkybes, darbdavio kaltė, tai yra, kad jis nesudarė saugių darbo sÄ lygų, yra preziumuojama. 9.4. Pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino ieÅ¡kovės darbinių santykių ypatumų. Ä® bylÄ nepateikta darbo sutartis, kurioje aiÅ¡kiai nurodomos ieÅ¡kovės darbo funkcijos, saugos darbe instrukcijos, nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos.

Atsakovė neįrodė, jog yra nekalta dėl ieÅ¡kovės suluoÅ¡inimo darbo metu ir ėmėsi visų bÅ«tinų priemonių saugos reikalavimams užtikrinti darbo metu, t. y. sudarė saugias darbo sÄ lygas. 9.5. Teismas neatsižvelgė į Nutarimo 20 punktÄ , kuriame aiÅ¡kiai nurodoma, kad tik didelis nukentėjusiojo neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, yra pagrindas teismui, priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio (o esant žalÄ padariusiojo asmens kaltei – ir priklausomai nuo jo kaltės laipsnio), atlygintinos žalos dydį sumažinti arba atmesti reikalavimÄ atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Nukentėjusiojo dideliu neatsargumu laikytinas toks nukentėjusiojo neatsargumas, kai asmuo numatė arba galėjo numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, bet lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti (pvz., asmens girtumas, apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių medžiagų, neturėjimas teisės dirbti su atitinkamais mechanizmais, kitos teismo pripažintos aplinkybės, patvirtinančios asmens dideli neatsargumÄ ). 9.6. Griuvimas, esant slidžiai dangai, negali bÅ«ti vertinamas kaip didelis IeÅ¡kovės neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti. 9.7.

IeÅ¡kovė teisme apklausos metu aiÅ¡kiai paliudijo, jog prašė dėl slidžios kelio dangos gatvėse atidėti tos dienos skaitiklių patikrinimus, tačiau jos virÅ¡ininkas liepė vykti į tikrinimus. 9.8. Teismas pripažindamas, jog ieÅ¡kovė kalta dėl nelaimingo įvykio netinkamai taikė ŽANADSPLLÄ® nuostatas. 9.9. Teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo prezumpcijas. Atsakovė turėjo įrodyti, jog yra nekalta dėl įvykio, tačiau ji nesiėmė jokių veiksmų, kad įrodytų savo nekaltumÄ .

Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovei buvo sudarytos saugios darbo sÄ lygos: t. y. jį tinkamai apmokyta darbui pavojingomis ir neįprastomis sÄ lygomis – esant Å¡alčiui ir slidžiai gatvės dangai; jog ieÅ¡kovė buvo aprÅ«pinta specialiomis priemonėmis. 9.10. Atsakovė neprieÅ¡taravo ir nepateikė duomenų paneigiančių ieÅ¡kovės teiginius, kad pastaroji prašė atsakingo asmens atidėti tos dienos patikrinimus dėl prastų oro sÄ lygų, tačiau atsakovė tai padaryti atsisakė.

Atsakovės nurodymas ieÅ¡kovei vykti j objektÄ , esant apledėjusiam keliui padidino nelaimingo atsitikimo darbe rizikÄ . 9.11. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra neiÅ¡samus, todėl vien tik jo nepakanka grįsti ieÅ¡kovės kaltę ir atsakovės nekaltumÄ . IÅ¡ turinio neaiÅ¡ku, kuo pasižymėjo ieÅ¡kovės neatsargumas ir kokių priemonių ėmėsi atsakovė, kad užkirstų keliÄ nelaimingam atsitikimui užkirsti. 9.12. Teismas nepareikalavo nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagos, pagal kuriÄ , suraÅ¡ytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas.

Å i medžiaga turėjo bÅ«ti pateikta, nes ginčas kilo dėl nelaimingo atsitikimo priežasčių nustatymo teisingumo. 9.13. Atsakovė nepranešė darbo inspekcijai apie nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, bandė nuslėpti įvykį. Atsakovė faktiÅ¡kai pati tyrė ir sprendė dėl Å¡io nelaimingo atsitikimo darbe. Dėl to atsakovės teiginiai dėl ieÅ¡kovės neatsargumo turėtų bÅ«ti vertinami ypač kritiÅ¡kai. 9.14. Byloje nėra įrodymų apie ieÅ¡kovės darbų saugos instruktavimo darbo vietoje registracijos žurnalÄ , apie tai, kad ieÅ¡kovė pasiraÅ¡ytinai supažindinta ir žinojo saugos darbe norminių aktų reikalavimus.

Nėra duomenų, jog IeÅ¡kovė jų nesilaikė. 9.15. Atsakovė patenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl žalos atlyginimo. IeÅ¡kovė gaudama žalos atlyginimo iÅ¡mokas, neturėjo pagrindo dėl to kreiptis į teismÄ ar darbdavį. IeÅ¡kovė neskundė Nelaimingo atsitikimo darbe akto, nes jos reikalavimai dėl žalos mokėjimo buvo visiÅ¡kai patenkinti. 9.16. Akivaizdu, jog, esant raÅ¡ytiniam ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, atsakovė pripažino prievolę dėl žalos atlyginimo buvimÄ ir vykdė mokėjimus remdamasis ŽANADSPLLÄ® 13 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne iÅ¡ tariamo geranoriÅ¡kumo. 9.17.

Atsakovė vėluoja mokėti žalos atlyginimÄ , todėl privalo mokėti 0,2 proc. delspinigius.

10. Atsiliepime atsakovė praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir palikti nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 10.1. Byloje visos reikiamos civilinės atsakomybės sÄ lygos nenustatytos (jos net nebuvo įrodinėjamos), todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . 10.2. ŽANADSPLLÄ® 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltės laipsnį, žalos atlyginimas turi bÅ«ti sumažinamas arba reikalavimas atlyginti žalÄ turi bÅ«ti atmetamas, jei Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato kitaip. 10.3.

IeÅ¡kovė neįrodinėjo savo deklaratyvių teiginių, kad atsakovė nesudarė ieÅ¡kovei saugių darbo sÄ lygų, buvo susipažinusi su darbo saugos reikalavimais. IeÅ¡kovė neatleista nuo Å¡ių aplinkybių įrodinėjimo (CPK 12, 178 straipsniai). 10.4. IÅ¡ nelaimingo atsitikimo akto matyti, kad atsakovė įvykdė darbdavės pareigas visas, susijusias su instruktavimu saugos darbe klausimais. Akto 10.1 punkte nurodyta „Instruktavimas darbų, kuriuos vykdant įvyko nelaimingas atsitikimas (instrukcijos pav., data) Abonentinio skyriaus darb.

Nr. 7 30705 1993.07.05“. IeÅ¡kovė buvo instruktuota saugos darbe klausimais 1993 m. liepos 5 d., t. y. vos daugiau nei prieÅ¡ metus iki nelaimingo atsitikimo (1994 m. lapkričio 15 d.). 10.5. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad jos veiksmuose nebuvo neatsargumo. IeÅ¡kovės elgesys, einant slidžia kelio danga marÅ¡rutu su nuolydžiais, negali bÅ«ti laikomas atsargiu. 10.6. IeÅ¡kovė deklaratyviai nurodo, kad jai buvo duotas nurodymas vykdyti darbines funkcijas esant tariamai pavojingoms oro sÄ lygoms. 10.7.

Nelaimingo atsitikimo darbe aktas galiojantis, nenuginčytas, iÅ¡samus, jame yra nurodytos visos įvykiui reikÅ¡mingos aplinkybės. IeÅ¡kovė nepasinaudojo teise nuginčyti aktÄ . 10.8. Ä® bylÄ pateikti oficialÅ«s dokumentai (pavyzdžiui, profesinio darbingumo netekimo pažymėjimas) patvirtina, kad kompetentingoms valstybės institucijoms apie įvykį buvo žinoma. 10.9. Dėl nelaimingo atsitikimo galėtų bÅ«ti atsakingas kelio, kuriame ieÅ¡kovė paslydo ir patyrė traumÄ , savininkas ir valdytojas.

Atsakovė ne tik neturėjo pareigos, bet ir objektyviai negalėjo užtikrinti tinkamos Å venčionių miesto gatvių ir kelių bÅ«klės. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Teisėjų kolegija nenustatė bÅ«tinumo Å¡ioje byloje apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

13. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė 1994 m. lapkričio 15 d., apie 11.00 val., eidama į objektÄ atlikti savo pareigas, (rinkti vandens skaitiklių parodymus) Vilniaus gatvėje, Å venčionyse, paslydo ir pargriuvo, dėl to patyrė galvos traumÄ , gulėjo ligoninėje. Atsakovė 1994 m. gruodžio 6 d., t.y. praėjus trims savaitėms po nelaimingo atsitikimo, surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktÄ Nr. 2, kurio 12 punkte nurodyta, kad ieÅ¡kovė, eidama į objektÄ rinkti skaitiklių parodymus, Vilniaus g. paslydo ir pargriuvo, dėl to patyrė galvos traumÄ â€“ smegenų sutrenkimÄ (13 punktas).

Akte nurodyta nelaimingo atsitikimo rÅ«Å¡is –žmogaus kritimas (12.1 punktas), o jo priežastis – asmens neatsargumas (12.2 punktas). IÅ¡ iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininės socialinės ekspertizės akto apie nedarbingumo netekimÄ procentais Nr. 002100, profesinio darbingumo netekimo pažymėjimų Nr.012382 ir Nr.011441 matyti, kad ieÅ¡kovei nustatytas invalidumas: nuo 1998 m. rugsėjo 8 d. iki 1999 m. spalio 1 d. – 60 proc., iki 2000 m. sausio 1 d., o vėliau neterminuotai – 40 proc. netekto darbingumo.

IeÅ¡kovė 2000 m. kovo 7 d. kreipėsi į atsakovę dėl žalos mokėjimo nuo 1998 m. rugsėjo 8 d. Atsakovė generalinio direktoriaus 2017 m. vasario 13 įsakymu Nr. PK-53 nutraukė žalos atlyginimo mokėjimÄ , nesant duomenų apie tai, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe bÅ«tų nustatyta darbdavio kaltė.

14. ŽANADSPLLÄ® 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad įmonės, įstaigos, organizacijos, Å«kinės bendrijos, žemės Å«kio bendrovės, kooperatinės organizacijos, Å«kininkai, dėl kurių kaltės buvo sužalota nukentėjusiojo sveikata arba dėl to jis mirė, susirgo profesine liga, privalo atlyginti Å¡iame įstatyme nustatytÄ Å¾alÄ , jeigu tai įvyksta nukentėjusiojo darbo vietoje, įmonės patalpose, įmonės teritorijoje arba už jos ribų, kai jis dirba darbo sutartyje sulygtÄ darbÄ arba veikia darbdavio pavedimu ar jo interesais.

15. Dėl žalos atlyginimo nukentėjusieji kreipiasi į įmonę, įstaigÄ , organizacijÄ ar Å«kininkÄ su pareiÅ¡kimu pridėdami turimus dokumentus, bÅ«tinus žalos atlyginimui apskaičiuoti. Jeigu nukentėjusysis visų reikiamų dokumentų neturi, juos iÅ¡reikalauja įmonė, įstaiga, organizacija ar Å«kininkas. PareiÅ¡kimas dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo jo iÅ¡nagrinėjimo apie rezultatus turi bÅ«ti praneÅ¡ta nukentėjusiajam (ŽANADSPLLÄ® 21 straipsnio 1 dalis).

16. Nėra Å¡alių ginčo, kad ieÅ¡kovei padaryta žala sveikatai tiesiogiai susijusi su jo darbinių pareigų atlikimu. Nustačius Å¡iÄ aplinkybę, preziumuojama darbdavės (atsakovės) kaltė, kad ji nesudarė saugių darbo sÄ lygų.

17. Iš nelaimingo atsitikimo darbe akto matyti, kad nelaimingo atsitikimo metu ieškovė buvo blaivi, nebuvo asmenų, pažeidusių darbų saugos normatyvinius aktus (12.5, 14 punktai). Byloje nėra duomenų, kad žala apeliantės sveikatai padaryta esant ŽANADSPLLĮ 10 straipsnio 2 dalyje nustatytoms aplinkybėms ir dėl to negali būti atlyginama.

18. Atsakovė įrodinėjo, kad apeliantės elgesys laikytinas neatsargiu, nes Å¡i ėjo slidžia kelio danga su nuolydžiais. Be to, atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovė instruktuota saugos darbe klausimas 1993 m. liepos 5 d., t. y. kiek daugiau negu prieÅ¡ vienerius metus iki nelaimingo atsitikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės neeliminuoja darbdavės atsakomybės, nes atsakovė privalėjo užtikrinti saugiÄ darbo aplinkÄ . Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovė deklaratyviai teigia, kad darbdavė jai liepė eiti tikrinti skaitiklių, nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė kokiu nors bÅ«du ribojo ieÅ¡kovės darbÄ slidžiu metu, suteikė transporto priemonę, užtikrino kitÄ saugų nuvykimo iki tikrinamo objekto bÅ«dÄ , ar kad bÅ«tų ribojamas eismas gatve, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas. Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl ieÅ¡kovės didelio neatsargumo. Pats faktas, kad ieÅ¡kovė paslydo, parkrito ir patyrė galvos traumÄ , savaime nelaikytinas dideliu neatsargumu, padėjusiu žalai atsirasti arba padidėti (ŽANADSPLLÄ® 10 straipsnio 1 dalis).

19. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė nuo 1998 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 m. vasario 13 d. mokėjo ieÅ¡kovei žalos atlyginimÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę 2000 m. kovo 7 d. raÅ¡tu dėl žalos atlyginimo. Atsakovė tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ . Ta aplinkybė, kad atsakovė daugiau negu 20 metų mokėjo ieÅ¡kovei ŽANADSPLLÄ® 13 straipsnyje nustatytÄ netekto darbingumo kompensacijÄ , patvirtina tai, jog atsakovė pripažino savo kaltę ir geranoriÅ¡kai vykdė pareigÄ , atsiradusiÄ pagal turtinę deliktinės civilinės atsakomybės prievolę.

20. Atsakovė nepagrįstai remiasi kasacinio teismo sprendimais, nes skiriasi kasacinio teismo nagrinėtų ir šios bylos aplinkybės. Atsakovės nurodytose bylose dėl atsiradusios žalos kaltas darbuotojas ir trečiasis asmuo, nenustatyta darbdavio kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2001, 1999 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/1999).

21. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovė nustojo vykdyti mokėjimus nuo 2017 m. vasario 13 d., todėl privalo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius pagal Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymÄ . Nurodytas įstatymas galiojo iki 2017 m. liepos 1 d. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieÅ¡kinį 2017 m. liepos 3 d. Taigi ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu neturėjo teisės į 0,2 proc. delspinigius pagal Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymÄ . Dėl to Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

22. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, neturi įtakos galutiniam bylos rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.

23. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys patenkinamas.

24. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

25. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinus, spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas. IeÅ¡kovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. birželio 14 d. sprendimu, 2018 m. sausio 2 d. sprendimu 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio. Už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ ieÅ¡kovei pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 459,70 Eur iÅ¡laidų. Tenkinus ieÅ¡kinį, nurodytos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 325, straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija nutaria: Panaikinti Å venčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Patenkinti ieÅ¡kovės Z. L. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“ įpareigojimo tęsti darbuotojui padarytos žalos atlyginimÄ . Ä®pareigoti atsakovę UAB „Vilniaus vandenys“ (juridinio asmens kodas 120545849) tęsti nuo 2017 m. vasario 13 d. mokėti ieÅ¡kovei Z.

L. (a. k. (duomenys neskelbtini) periodinę netekto darbingumo kompensacijÄ . Atmesti ieÅ¡kovės Z. L. praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ delspinigius. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ (juridinio asmens kodas 120545849) 459,70 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt devynis eurus 70 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidų. Nurodytos iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke AB „Swedbank“;

LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke, LT 74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Å iaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske Bank A/S, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Teisėjai Rita Kisielienė Liuda Uckienė Tomas Venckus Kopija tikra teisėjas Tomas Venckus 2018 m. gruodžio 11 d.