2023-06-21 Nr. AB-12559-3-61-3-05376-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-350-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05376-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo ALTIMUS-TECH Sp. z o. o. Lietuvos filialo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo ALTIMUS-TECH Sp. z o. o. Lietuvos filialo skundo atsakovui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ekspertų komisijai daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. G.), dėl protokolo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas ALTIMUS-TECH Sp. z o. o. Lietuvos filialas (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti (toliau – ir Ekspertų komisija) 2023 m. vasario 10 d. posėdžio protokolo Nr. 5-IN-1 (toliau – ir Protokolas) rezoliucinės dalies 1–3 punktus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2023 m. sausio 26 d. raštu Nr. 5-G-1063 „Dėl objektų atitikties įvertinimo“ kreipėsi į Ekspertų komisiją, kuriuo buvo prašoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) 7 straipsnio 5 dalies 2 punktu, įvertinti, ar priešlėktuvinių raketų paleidimo įrenginiai 5P73, savaeigiai raketų paleidimo įrenginiai 2P25M2, veikianti mokomoji zenitinė valdoma raketa 3M9M UD ir zenitinių raketų 3M9M svoriniai-gabaritiniai maketai, padaryti perdarant mokomąsias veikiančias zenitines valdomas raketas 3M9M UD, atitinka GŠKĮ nustatytus ginklo, ginklo priedėlio, šaudmens, jų dalies sąvokų apibrėžimus, ir esant galimybei priimti sprendimą dėl jų pripažinimo ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis bei priskyrimo tam tikrai kategorijai.

Teismas taip pat nustatė, kad Ekspertų komisija Protokolu Nr. 5-IN-1 nutarė: 1. Patvirtinti, kad gaminiai 5P73, 2P25M2, 3M9M UD ir zenitinių valdomų raketų 3M9M svoriniai-gabaritiniai maketai, pagaminti perdarant veikiančias mokomąsias zenitines valdomas raketas 3M9M UD, visiškai atitinka GŠKĮ 2 straipsnio 11 dalyje nustatytą ginklo sąvoką, todėl šie gaminiai yra priskiriami ginklams; 2. Patvirtinti, kad gaminiai 5P73, 2P25M2 ir 3M9M UD yra A kategorijos ginklai; 3. Patvirtinti, kad zenitinių valdomų raketų 3M9M svoriniai-gabaritiniai maketai, pagaminti perdarant veikiančias mokomąsias zenitines valdomas raketas 3M9M UD, yra C kategorijos ginklai; 4. Įpareigoti posėdžio sekretorių V. J. parengti atsakymą Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Teismas nurodė, kad Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Šiaulių AVPK) 2023 m. kovo 3 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 40-ANR-P-1206-2023 R. G., pareiškėjo direktoriui, dėl GŠKĮ 32 straipsnio 1 dalies, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 5-V-166 patvirtinto Juridinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo reikalavimų (4 p., 5 p., 69 p.) pažeidimų.

Teismas pažymėjo, kad Ekspertų komisija atliko ekspertinį vertinimą ir išvadas išdėstė Protokole. Įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas nurodė, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Protokolas (1–3 punktai) yra tarpinis procedūrinio pobūdžio veiksmas, t. y. Ekspertų komisija pateikė išvadą administracinio nusižengimo byloje pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. sausio 26 d. raštą Nr. 5-G-1063 „Dėl objektų atitikties įvertinimo“, todėl dėl jo negali būti paduodamas skundas administracinio proceso tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad asmuo, kurio netenkina sprendimas, turi teisę šį administracinį aktą ginčyti teismine tvarka – tokią jo teisę patvirtina tiek teisės aktų normos, tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Pareiškėjas teigia, kad dėl Protokolo pareiškėjas patyrė neigiamas pasekmes, nes pareiškėjo turimos karinės technikos ir jos įrangos atžvilgiu buvo pritaikyta administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonė – poėmis. Tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pareiškėjui nekilo teisinės pasekmės, yra nepagrįsta. Dėl pritaikyto poėmio ir Protokolo pareiškėjas negali perduoti karinės technikos ir jos įrangos su agresija kovojančiai Ukrainai.

Pareiškėjo vertinimu, Protokolas gali būti administracinio ginčo dalyku, nes pareiškėjo atžvilgiu nėra tarpinio pobūdžio aktas ir jau dabar sukėlė pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes bent dviem aspektais: 1) pareiškėjo atžvilgiu pritaikyta administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonė – turimos karinės technikos ir jos įrangos poėmis; 2) pakeistas pareiškėjo turimos karinės technikos ir jos įrangos teisinis statusas.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas galėjo atsisakyti priimti skundą tik tuo atveju, jeigu Protokolas akivaizdžiai nesukelia teisinių pasekmių, tačiau yra kitaip: pareiškėjas nurodė konkrečias faktines ir teisines aplinkybes, kurios pagrindžia, jog Protokolas sukelia pareiškėjui akivaizdžias neigiamas pasekmes (visų pirma – dėl pritaikyto poėmio).

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į skundo esmę ir reikšmingas aplinkybes (jų skundžiamoje nutartyje net nepaminėjo), bet vien tik formaliai kvalifikavo Protokolą kaip tarpinio pobūdžio aktą ir vien tik šiuo pagrindu atsisakė priimti skundą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokie Ekspertų komisijos protokolai yra skundžiami, ši teisė taip pat yra numatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 5-V-276 patvirtinto „Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti sudarymo ir jos darbo reglamento“ (toliau – ir Reglamentas) 22 punkte.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Protokolas yra tarpinis dokumentas, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teisė skųsti Protokolą numatyta teisės aktuose, tai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Protokolas sukelia pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021). Dėl to skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Tačiau šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010).

Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad pagal Reglamento 22 punktą prašymai dėl Ekspertų komisijos atliekamų funkcijų pateikiami Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Subjektai, kurių netenkina Ekspertų komisijos priimti sprendimai, Ekspertų komisijos sprendimus per 30 dienų gali apskųsti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Subjektai, kurių netenkina Ekspertų komisijos priimti sprendimai, taip pat turi teisę raštu kreiptis į Komisijos pirmininką su motyvuotu prašymu keisti Ekspertų komisijos priimtus sprendimus. Ekspertų komisijos pirmininkas, įvertinęs prašyme pateiktas aplinkybes, sprendžia, ar Ekspertų komisijos priimtas sprendimas turi būti peržiūrėtas iš naujo. Ekspertų komisijos sprendimų peržiūra vyksta komisijos posėdyje bendra tvarka, nustatyta Reglamento 12–19 punktuose.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinis reguliavimas aiškiai įtvirtina asmenų teisę skųsti Ekspertų komisijos sprendimus, todėl, esant aiškiai įtvirtintai nuostatai dėl galimybės skųsti priimtą sprendimą, teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti skundą ir skundo priėmimo stadijoje spręsti dėl pareiškėjo teisių pažeidimo, t. y. dėl materialiosios teisės klausimų. Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, sprendžia tik proceso teisės klausimus, t. y. sprendžia, ar nėra įstatyme (ABTĮ 33 str. 2 d.) įtvirtintų aplinkybių, kurioms esant teismo procesas negali prasidėti. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-275-602/2017).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir atsisakė priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis panaikinama ir skundo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduodamas nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo ALTIMUS-TECH Sp. z o. o. Lietuvos filialo atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Egidijus Šileikis