1bc5b4c7-02c8-48dc-a930-03e2fd70d2c4 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-267-279/2017 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00007-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.1.; 55.1.3 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 14 d. Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aistei Kuliavcevaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. V. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apygardos teismo, Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas E. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. l. 2-4) kreipėsi į administracinį teismÄ , prašė iÅ¡ Panevėžio apygardos teismo (toliau – ir atsakovas) priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Panevėžio apygardos teismo laikinojo sulaikymo patalpose (toliau – ir patalpos), atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad Panevėžio apygardos teismo laikino sulaikymo patalpose įrengtas sanitarinis mazgas (toliau – ir tualetas) neatitinka teisės aktų reikalavimų, tualeto duryse įrengtas aplinkos stebėjimo langelis, dėl to nuo 2013 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. spalio 29 d., kai buvo konvojuojamas į Panevėžio apygardos teismo patalpas, pareiÅ¡kėjas naudodamasis tualetu patyrė žeminimÄ , buvo pažeistas jo orumas ir privatumas. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jautėsi kankinamas, patyrė emocinį bei psichologinį spaudimÄ , nes pro tualeto langelį bÅ«davo stebimas konvojavimÄ vykdančių pareigÅ«nų ar teismo darbuotojų.

Skunde nurodoma, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje. (Administracinė byla Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje įtvirtinta, kad privatumo naudojantis sanitariniais mazgais neužtikrinimas yra viena iÅ¡ aplinkybių nustatant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimÄ . (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d.

Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Panevėžio apygardos teismo atstovas į bylos nagrinėjimÄ neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimu (b. l. 9.) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog patalpose įrengtos kameros ir tualetas atitinka teisės aktų reikalavimus, o konvojavimo pareigÅ«nai, kurie gal bÅ«t stebėjo pareiÅ¡kėjÄ nėra pavaldÅ«s atsakovui. Langelis patalpų tualete įrengtas siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29d. patvirtintų konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) Nr. 1R-240/1V-246 įgyvendinimÄ .

Atsakovas pabrėžia, kad tualetas konvojuojamiems yra įrengtas laikinojo sulaikymo patalpoje atskirai nuo kamerų konvojuotiesiems (b.1. 12.). Šis tualetas durimis ribojasi tik su laikinojo sulaikymo patalpų koridoriumi, todėl nei Panevėžio apygardos teismo darbuotojai, nei kiti sulaikytieji neturi galimybės stebėti sanitarinio mazgo. Be to, pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, susijusių su laikinojo sulaikymo patalpų įrengimu. Skundas atmetamas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant asmeniui tinkamų laikinojo sulaikymo sÄ lygų Panevėžio apygardos teisme, atlyginimo. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, nustačius visumÄ sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ . (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1500/2013).

Neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu, todėl nagrinėjamoje byloje aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam. (EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , praÅ¡ymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du. (EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , praÅ¡ymo Nr. 28524/95).

Teismas nurodo, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, todėl siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.(LVAT 2011 m. birželio13 d. nutartis byloje Nr. A-662-2305-11).

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. spalio 29 d. kuomet jis buvo konvojuojamas į Panevėžio apygardos teismÄ , turėjo naudotis sanitariniu mazgu, kuris neatitinka teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra duomenų kiek kartų pareiÅ¡kėjas lankėsi patalpų tualete, bet remiantis pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad jis tualete buvo keletÄ kartų. Laikinojo sulaikymo patalpa ir jai nustatytas teisinis reglamentavimas negali bÅ«ti tapatinamas su kalinimo vietoms ar areÅ¡tinėms taikomu reglamentavimu, nes pagal Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir higienos norma) 11.2 punktÄ laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietÄ , policijos įstaigÄ ar teismÄ pristatytiems asmenims laikinai ( ne ilgiau kaip 5 val. ) laikyti. Minėtos normos 2 punktas nurodo, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpos (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros).Todėl vertinant atsakovo patalpų neatitikimÄ teisės aktų reikalavimams vadovaujamasi Teisėjų tarybos 2015 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 13P-16-(7.1.2) „Dėl Pavyzdinio pagrindinių teismų pastatų ir patalpų projektavimo ir įrengimo reikalavimų apraÅ¡o patvirtinimo“, kurio 131 punkte nurodyta, kad laikymo sulaikymo patalpoms taikomas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. rugsėjo 1d.

įsakymas Nr. 1R-216. (toliau – ir įsakymas). Ä®sakymo 12 punkte įtvirtinta, kad sanitarinės patalpos durys montuojamos atsidarančios į iÅ¡orę, be galimybės užsirakinti iÅ¡ vidaus. Sanitarinės patalpos durys turi turėti uždaromÄ langelį, kad esant bÅ«tinybei bÅ«tų galima stebėti sulaikytojo veiksmus. Langelis turi bÅ«ti atsparus smÅ«giams, iÅ¡kreipiantis vaizdÄ . Ä®sakyme įtvirtintas reglamentavimas suteikia teisę atsakovui tualete įrengti langelį bÅ«tent sulaikytojų stebėjimui.

Be to, pagal laikinojo sulaikymo patalpų planÄ (b.1.12) tualetas (1) įrengtas atskirai nuo patalpų konvojuotojams (2) ir kamerų sulaikytiesiems (3), durys ribojasi tik su koridoriaus patalpa (4), todėl nei sulaikytieji, nei teismo darbuotojai neturi galimybės stebėti sanitarinį mazgÄ . Remiantis patalpoms nustatytu teisiniu reglamentavimu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Panevėžio apygardos teismo laikinojo sulaikymo patalpose esantis sanitarinis mazgas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Teismas pabrėžia, kad vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 50.6 ir 52.5 punktais konvojaus pareigÅ«nams draudžiama palikti konvojuojamuosius be konvojaus apsaugos, jie nuolat bei atidžiai privalo stebėti konvojuojamuosius.

Be to, 134 punkte įtvirtinta, kad konvojuojamieji į tualetÄ vedami tiktai pačių praÅ¡ymu ir tiktai po vienÄ . Lydimo į tualetÄ konvojuojamojo prieÅ¡akyje saugiu atstumu nuo jo eina konvojuotojas, o konvojuojamajam iÅ¡ paskos – konvojaus virÅ¡ininkas arba jo padėjėjas, todėl konvojuotojo bÅ«vimas Å¡alia tualeto yra privalomas pagal Konvojavimo taisykles. Svarbu tai, kad 135 punkte nustatyta, jog teismo ir specialiojo vagono tualetams taikoma tapati patalpos apžiÅ«ros procedÅ«ra, todėl tualetų stebėjimui laikinojo sulaikymo patalpose taikomas 179.4 punktas, kuriuo remiantis konvojuotojas privalo nuolat stebėti konvojuojamÄ jį buvimo tualete metu.

Ä®vertinęs Konvojavimo taisyklių normas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tarnybos konvojaus pareigÅ«nai, konvojuodami pareiÅ¡kėjÄ , elgėsi pagal Konvojavimo taisyklių reikalavimus. Vertindamas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl pažeistų teisių teismas pažymi, jog nuteistas asmuo privalo susitaikyti su jo teisių ribojimais bei įvairiais nepatogumais. Pagrindu teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmoniÅ¡ku ar žeminančiu bÅ«du arba jis bÅ«tų kankinamas, nustatymas pagal Konvencijos 3 straipsnį.

Vadinasi, suimtasis turėtų patirti ypatingÄ , visuomenei nepriimtinÄ pareigÅ«nų elgesį. PareiÅ¡kėjas jausdamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos, esant galimybėms, savo interesus turi ginti pats. Skundžiamu 3 metų 5 mėnesių 24 dienų laikotarpiu pareiÅ¡kėjas keletÄ kartų naudojosi patalpų tualetu, bet byloje nėra nustatyta, kad jis bÅ«tų pasinaudojęs savo teisių gynybos bÅ«du įtvirtintu Konvojavimo taisyklių 137 punkte, kuriame įtvirtinta, kad konvojaus virÅ¡ininkas ar pareigÅ«nai, gavę iÅ¡ konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raÅ¡tu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų praÅ¡ymams patenkinti.

Jeigu konvojaus virÅ¡ininkas vietoje negali patenkinti praÅ¡ymo ir iÅ¡nagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu praneÅ¡imu turi perduoti įstaigos, į kuriÄ konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Ä®raÅ¡us apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus virÅ¡ininkas daro konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigÅ«nÄ . PareiÅ¡kėjas iÅ¡kart po pažeidimo galėjo kreiptis su skundu, nurodydamas konkrečius galimus pažeidimus, apibrėždamas juos laike ir erdvėje, tuo atveju kreipimasis bÅ«tų sudaręs galimybes objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti nusiskundimus, pareiÅ¡kėjas laiku nesiėmė tinkamų ir pakankamų veiksmų savo interesams užtikrinti, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nesijautė kankinamas ar žeminamas.

PareiÅ¡kėjo nurodytais motyvais tenkinti jo praÅ¡ymo priteisti neturtinę žalÄ nėra pagrindo, kadangi reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (LVAT 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ neteisėtų veiksmų, bÅ«tina apibrėžti konkrečias ar galimas pasekmes pareiÅ¡kėjui. Byloje nenustatyta, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus ar veikė neteisėtai CK 6.271 straipsnio prasme. Apibendrinęs byloje nustatytus duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundo teiginiai, jog laikinojo sulaikymo patalpų sanitarinis mazgas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir taip pažeidžia pareiÅ¡kėjo teises, nėra teisiÅ¡kai pagrįsti.

Todėl byloje nesant kitų įrodymų dėl netinkamų atsakovo veiksmų, konstatuoti neteisėtus veiksmus nėra pagrindo, Panevėžio apygardos teismui civilinė atsakomybė nekyla. Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo E. V. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Nijolė Čekanauskienė