2017-07-05 Nr. AB-13439-3-61-3-01716-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-583-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01716-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. gegužės 22 d. buvo gautas pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje (toliau – ir pareiškėjas) prašymas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus 2017 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. A15-983/17(2.1.4-KS) (toliau – ir Įsakymas) panaikinimo.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki kol įsiteisės teismo priimtas sprendimas, sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus 2017 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. A15-983/17(2.1.4-KS) galiojimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą priėmė ir nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki kol įsiteisės teismo priimtas sprendimas, sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus 2017 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. A15-983/17(2.1.4-KS) galiojimą. Nurodė, kad nutartis dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra skubaus vykdymo.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo motyvuojamas tuo, kad nesustabdžius Įsakymo vykdymo, o teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, buvusios padėties atkūrimas būtų sunkiai įmanomas ar net neaktualus, o tuo pačiu būtų padaryta sunkiai atitaisoma žala, nes jau būtų įvykdytas vaikų priėmimas į perpildytas, Higienos normos reikalavimų neatitinkančias ikimokyklinio ugdymo mokyklų grupes, pažeistos vaikų teisės būti ugdomiems sveikoje bei saugioje aplinkoje, o vėlesnis bandymas perkomplektuoti jau sukomplektuotas grupes, jas skaidant ar mažinant vaikų skaičių jose, neišvengiamai pažeistų vaikų ir tėvų interesus.

Teismas nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso. Todėl, kaip ir šiuo atveju, be kitų kriterijų, vertinta ir atsakovo veiklos (Įsakymo priėmimas) keliama grėsmė viešajam interesui. Analizuojant skundžiamo Įsakymo poveikį pažymėta, jog tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atsakovas Įsakymu įpareigodamas 2017–2018 mokslo metams sukomplektuoti atitinkamo vaikų skaičiaus grupes, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d.

įsakymu Nr. V-313 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 5 punkto nuostatas, o Įsakymo vykdymo nesustabdžius ikimokyklinės ir priešmokyklinės vaikų ugdymo grupės būtų sukomplektuotos pagal Įsakyme nurodytą vaikų skaičių, tokiu atveju būtų pažeisti ne tik Higienos normoje nustatyti higienos reikalavimai, tačiau ir tėvų teisėti lūkesčiai dėl saugios vaikų aplinkos. Daryta išvada, kad atsakovo priimtas Įsakymas turi tiesioginės įtakos viešajam interesui, todėl, esamoje situacijoje, būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais ir taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki kol įsiteisės teismo priimtas sprendimas, sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus 2017 m. balandžio 19 d.

įsakymo Nr. A15-983/17(2.1.4-KS) galiojimą.

Pareiškėjo prašymas iš esmės atitiko ABTĮ 24, 25 straipsnių reikalavimus, todėl priimtas.

III. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Teigia, kad pareiškėjas remiasi hipotetinėmis galimybėmis ir spėjimais bei nenurodo jokių realių faktinių aplinkybių, kad artimoje ateityje tikrai bus priimami vaikai ir ikimokyklinio ugdymo grupės bus perpildytos.

Mano, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones būtų žymiai labiau pažeidžiamas viešasis interesas negu jų nepritaikius, t. y. lyginant tėvų / globėjų ir vaikų patiriamą žalą, kai apskritai vaikas neturi galimybės patekti ir lankyti darželio, su žala, atsirandančia, kai vaikas lanko darželį, net ir grupėje esant didesniam vaikų skaičiui.

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi vadovautis tomis aplinkybėmis, kurios jau yra įvykusios, žinomos. Tačiau pareiškėjas nepateikia jokių realių duomenų apie planuojamus priimti vaikus.

Atsakovas abejoja, ar šiuo atveju apskritai gali kilti kokia nors žala, ir jeigu ji galėtų kilti, pareiškėjas jokių įrodymų, galinčių patvirtinti realią grėsmę, kad nesiėmus prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali kilti reali didelė neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, nepateikė, taip pat nepagrindė, jog būtina kaip nors sureguliuoti padėtį.

Atsakovo manymu, priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, buvusi padėtis iš esmės galėtų būti atkurta performuojant grupes.

Atkreipia dėmesį, kad 2017/2018 metų priėmimas (skirstymas į grupes) prasidėjo 2017 m. gegužės 18 d., t. y. Vyriausybės atstovas į teismą kreipėsi jau prasidėjus priėmimui, o teismui, priėmus 2017 m. gegužės 26 d. nutartį, priėmimas iš esmės jau buvo įvykęs, todėl taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nebėra tikslinga.

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartį.

Atkreipia dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui pakanka pagrįstos tikimybės ir galimybės žalai atsirasti, o jos tikslas būtent ir yra užkirsti kelią galimai žalai atsirasti, o ne imtis priemonių, kada žala jau atsiradusi.

Pažymi, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento pateiktais duomenimis, vaikų grupės pastaraisiais metais buvo perpildytos daugumoje Vilniaus miesto savivaldybės darželių. Nurodo, jog yra svarbu, kad bent tie vaikai, kurie bus priimti, būtų ugdomi saugiomis, sveikomis, higienos normas atitinkančiomis sąlygomis.

Teigia, jog duomenimis apie tai, koks yra pateiktų prašymų skaičius, pasirašytų ar planuojamų pasirašyti sutarčių skaičius, disponuoja pats atsakovas, todėl teigdamas, kad vaikų skaičius grupėse 2017 – 2018 m. nepažeis Higienos normos reikalavimų ir nebus viršijamas, pats ir turėtų pateikti teismui tą pagrindžiančius įrodymus.

Mano, kad teismas, tenkindamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, elgėsi logiškai, pagrįstai bei adekvačiai, atsižvelgdamas į jau susiformavusią teismų praktiką bei teismo sprendimo realaus įgyvendinimo, faktinės padėties atkūrimo problematiką tokio pobūdžio ankstesnėse bylose.

Nurodo, kad tėvai (globėjai) apie skirtas vietas įstaigose buvo informuojami jau pasibaigus atsakovo nurodytam skirstymui, t. y. nuo birželio mėnesio pražios. Birželio 2 d. Vyriausybės atstovo tarnyba sulaukė įstaigų vadovų skundų dėl to, kad jau po pirmosios instancijos teismo nutarties įsigaliojimo į sąrašus informacinėje sistemoje buvo „paskubomis sumesti“ pertekliniai vaikai, viršijant Higienos norma leistiną maksimalų vaikų skaičių grupėse (vidutiniškai 3 vaikais). Savivaldybės darbuotojai piktybiškai nepateikia vaikų sąrašų pagal prioritetus, nurodydami priimti visus sistemoje priskirtus vaikus.

Pareiškėjas vadovaujasi ABTĮ 70 straipsnio 7 punkto nuostata. Pasitvirtinus faktui, kad teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nebuvo įvykdyta, t. y. atsakovas po teismo nutarties priėmimo nesiėmė priemonių savo paties sukeltiems padariniams likviduoti ir toliau įgyvendino Įsakymą, pareiškėjo manymu, būtų tikslinga svarstyti atitinkamos baudos skyrimo atsakovui už nutarties nevykdymą klausimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nustatęs, kad administracinėje byloje nėra nurodytas atsakovas (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamentas, kuris yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, negali būti atsakovu byloje), 2017 m. birželio 28 d. nutartimi nustatė terminą iki 2017 m. liepos 4 d. 15 val. pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius yra įgaliotas vesti bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vardu.

Nustatytu terminu Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties dalies taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pasirašytą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės.

Kadangi, kaip jau minėta 2017 m. birželio 28 d. nutartyje, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, galėjo nurodyti, kas šios bylos procese yra atsakovas, tačiau priėmė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus, kuris pagal į bylą pateiktus įrodymus nėra įgaliotas ją (bylą) vesti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vardu, atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 137 straipsniu, 138 straipsnio 2 dalimi, 151 straipsniu, priima šalinant trūkumus atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktą atskirąjį skundą.

Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirojo skundo argumentacija, susijusi su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, yra identiška nurodytai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus atskirajame skunde, kuris buvo išsiųstas pareiškėjui, šis skundas (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) kitai šaliai, kuri jau yra pateikusi atsiliepimą dėl jame nurodytų argumentų, nėra siunčiamas.

Nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties dalies, kuria teismas taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki kol įsiteisės teismo priimtas sprendimas, sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus 2017 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. A15-983/17(2.1.4-KS) galiojimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (lot. – iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Įsakymą, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius įpareigojo 2017–2018 mokslo metų švietimo įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, vadovus komplektuojant grupes, priimti į 1,5–3 metų amžiaus vaikų grupes ne mažiau kaip 18 vaikų ir į 3–4, 4–5, 5–6, 6–7 ir tokio amžiaus mišrias grupes – ne mažiau kaip 23 vaikus. Grįsdamas savo reikalavimą pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 5 punktas nustato, jog grupių sąrašai turi būti sudaromi neviršijant šioje higienos normoje pagal amžiaus grupes nurodyto vaikų skaičiaus: nuo 2 iki 3 metų – ne daugiau kaip 15 vaikų (5. 3. p); nuo 3 metų iki pradinio ugdymo pradžios – ne daugiau kaip 20 vaikų (5.4. p.).

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Įsakymo galiojimą grindė teigdamas, kad nesustabdžius Įsakymo vykdymo, o teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, buvusios padėties atkūrimas būtų sunkiai įmanomas, ar net neaktualus, o tuo pačiu būtų padaryta sunkiai atitaisoma žala, nes jau būtų įvykdytas vaikų priėmimas į perpildytas, Higienos normos reikalavimų neatitinkančias ikimokyklinio ugdymo mokyklų grupes.

Atsižvelgiant į tai, kad Įsakymu nustatytas minimalus vaikų skaičius, kurį švietimo įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, vadovai yra įpareigoti priimti į 2017–2018 mokslo metams komplektuojamas grupes, darytina išvada, kad nesustabdžius šio Įsakymo vykdymo, atsiras pareiškėjo nurodytos pasekmės: iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo ikimokyklinės ir priešmokyklinės vaikų ugdymo grupės jau būtų sukomplektuotos pagal Įsakyme nurodytą vaikų skaičių, kuris, pareiškėjo teigimu, viršija higienos norma nustatytą vaikų skaičių, dėl ko atsirastų padaryta sunkiai atitaisoma žala.

Atsakovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių atskirojo skundo teiginį, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu 2017/2018 metų vaikų priėmimas (skirstymas į grupes) iš esmės jau buvo įvykęs. Šiuo aspektu pažymėtina, kad jeigu 2017/2018 metų vaikų priėmimas (skirstymas į grupes) buvo baigtas iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties priėmimo, pačiam atsakovui nebūtų tikslo skųsti nutartį, kuria sustabdytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus 2017 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. A15-983/17(2.1.4-KS), kuris atsakovo teigimu jau yra įvykdytas, galiojimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė yra ir tikslinga, ir proporcinga.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs laikinosios apsaugos priemonės taikymui reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai taikęs proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Priimti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą.

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė