2021-12-22 Nr. AB-27791-3-61-3-02803-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2806-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02803-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. S.-L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. S.-L. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja T. S.-L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2020 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. BR6-3790880 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2020 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 21R-566 (AG-440/06-2020) (toliau – ir 2020 m. liepos 17 d. sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Nesutinka su NMA Sprendimu ir LAGK 2020 m. liepos 17 d. sprendimu (toliau abu kartu – ir Sprendimai). LAGK tik atkartojo NMA atsiliepime nurodytas aplinkybes, tačiau nepateikė jų teisinio vertinimo, nenurodė priežasčių, dėl kurių pareiškėjos pateikti argumentai atmestini, neatskleidė ginčo esmės, neišdėstė jokių motyvų. 2020 m. liepos 17 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu, teisingu ir pagrįstu.

2.2. NMA 2019 m. liepos 24 d.–2019 m. lapkričio 14 d. atliko patikrą vietoje, apie kurią pareiškėja nebuvo informuota. NMA darbuotojai, atlikę duomenų patikrinimą vietoje, kontrolinio žemės sklypo (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1 (toliau – ir ginčo laukas, deklaruotas laukas) vertino ir matavimus atliko ne pagal 2019 m. gegužės 31 d. NMA pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2019 m. paraiška) nurodytus duomenis, bet pagal pačių tikrintojų savavališkai nutartą vertinti kitą ganyklų arba pievų, daugiamečių žolių (toliau – ir GPŽ) pasėlį. Buvo vertinama ir matavimai bei skaičiavimai atliekami ne dėl šaltalankių uogynų (toliau – ir ŠAU), o dėl GPŽ. Tikrinimą atlikę NMA darbuotojai nevertino ginčo lauko pagal 2019 m. paraiškos duomenis, nenustatė, kiek ŠAU iš lauke pasodintų yra nudžiūvę, koks yra augalų tankis hektare, ar jis yra pakankamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Parama ekologiniam ūkininkavimui“ (toliau – ir EKO priemonė) ir atitinka tankio reikalavimus, ar neatitinka ir kokia apimtimi (jei neatitinka). Vietoje tokio vertinimo, ginčo laukas buvo matuojamas ir vertinamas kaip daugiametės žolės (GPŽ) nušienautas ir nenušienautas plotai. NMA darbuotojams, kurie atliko vertinimą, nusprendus vertinti 2019 m. paraiškoje deklaruotą lauką kaip GPŽ, buvo nepagrįstai nustatytas neteisingo deklaravimo faktas ir pagal atskiras priemones sumažintos išmokos, pritaikytos paprastos ir ilgalaikės sankcijos.

2.3. 2019 m. paraiškos duomenų patikrinimą atlikę NMA darbuotojai realiai neatliko KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 sodinukų tankio matavimų, neskaičiavo sodinukų vienetų hektare, apsiribojo abstrakčiais apibendrinimais, neva, uogynai sunykę, rasta pavienių nudžiūvusių augalų, kurie sudaro apibendrintai mažiau kaip 50 proc. visų augalų. Iš prie Patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitos Nr. 19-1012157992-D4-1 (toliau – ir Ataskaita) pridėtų nuotraukų neįmanoma nustatyti nei sodinukų būklės, nei kiekio, nei kitų su šaltalankių sodinukais susijusių aplinkybių, nes atliktų foto fiksacijų tikslas buvo konstatuoti nušienautos bei nenušienautos daugiametės žolės plotus, o ne įvertinti paraiškoje deklaruotų ŠAU tankį, kiekį hektare.

2.4. Kadangi NMA, vertindama ginčo lauką, apsiribojo bendriniais, subjektyviais, apytiksliais vertinimais, neatliekant jokių konkrečių skaičiavimų, pateiktos Ataskaitos duomenys negali būti pakankamu pagrindu spręsti, kad pareiškėjos deklaracijoje nurodyti duomenys yra netikslūs ir neteisingi. Net pateikus visus įrodymus, kad dar 2019 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje sertifikuojančios įstaigos atliktų skaičiavimų būdu nustatytas augalų ŠAU tankis ginčo plote atitiko teisės aktų reikalavimus, NMA nusprendė, kad toks vertinimas netikslus. Tačiau NMA pateikti ŠAU tankio skaičiavimo negali. Neaišku, dėl kokių priežasčių LAGK, nagrinėdama pareiškėjos skundą, jos pateiktų duomenų nevertino, priimdama 2020 m. liepos 17 d. sprendimą į juos neatsižvelgė ir dėl jų nepasisakė.

2.5. Atsakovas be pagrindo nevertino kartu su 2020 m. kovo 18 d. skundu pateiktų viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ 2019 m. rugpjūčio 1 d. ar 2020 m. rugpjūčio 2 d. atlikto patikrinimo duomenų, dėl ko padarė nepagrįstas bei neteisingas išvadas dėl KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruotų ŠAU pasėlių ir visiškai nepagrįstai minėtame lauke vertino bei matavo ne ŠAU, o GPŽ. Atsakovas aplinkybes vertino aplaidžiai, atmestinai ir paviršutiniškai, tai patvirtina NMA pozicija, kad atliekant tikrinimą vietoje NMA tikrintoja 2019 metų lapkričio mėnesį nerado 2019 metų balandžio mėnesį atlikto sodinukų atsodinimo ginčo lauke žymių. VšĮ „Ekoagros“ protokole ir pareiškėjos dokumentuose buvo nurodyta, kad atsodinimas buvo vykdomas ne 2019 metų lapkričio mėnesį, o 2019 metų balandžio mėnesį, todėl patikrinimo metu tikrintoja ir negalėjo rasti ką tik naujai atsodintų sodinukų.

2.6. NMA neatliko jokio augalų tankio vertinimo, nepadarė skaičiavimų, o tiesiog išmatavo ir įvertino ginčo lauko nušienautos ir nenušienautos žolės plotą (nors paraiškoje buvo deklaruojama ne GPŽ, o ŠAU), todėl manytina, kad tokie skaičiavimai yra betiksliai ir nesusiję su 2019 m. paraiškos duomenų vertinimu, todėl neturi ir negali būti taikomi baudžiant pareiškėją dėl pažeidimo, kuris nustatytas nepagrįstai.

2.7. Šaltalankių uogynai, kaip augalų rūšis, yra itin jautrūs gamtos sąlygoms, taip pat skirtinguose pareiškėjos deklaruotuose laukuose, šaltalankių sodinukai sodinti visiškai skirtingais laikotarpiais. Galėjo būti pastebėti neprigiję ar nudžiūvę pavieniai uogakrūmiai, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos spręsti dėl netinkamo deklaravimo fakto neatitinkant augalų tankiui. Pastaraisiais metais gamtos sąlygos buvo itin nepalankios visiems ūkininkams. Viename lauke ir kitame lauke auginami sodinukai skiriasi todėl, kad jie yra visiškai skirtingo sodinimo laiko, atstumas tarp laukų yra apie 100 kilometrų, jie auga skirtingo derlingumo žemėse. NMA darbuotojai nevertino uogakrūmių metinės vegetacijos, neatliko periodinės ŠAU vegetacijos stebėsenos, nevertino oro sąlygų konkrečiam laukui įtakos ir fakto, todėl padarė paviršutiniškas, netikslias ir nepagrįstas išvadas, kurios negali būti laikomos pakankamomis konstatuojant pažeidimus (neteisingo deklaravimo faktą) bei pritaikant ne tik sankcijas, tačiau papildomai dar ir didžiules ilgalaikes sankcijas. VšĮ „Ekoagros“ 2020 m. rugpjūčio 2 d. atliko ginčo lauko ŠAU augalų ekspertinę patikrą, išsamius tankio skaičiavimus ir pažeidimų ar tankio trūkumų nenustatė.

2.8. NMA nepagrįstai sumažino išmokas ir neteisėtai pritaikė sankcijas. 2019 m. paraiškoje buvo deklaruota 4,20 ha duodantys derlių šaltalankių uogynai bei 4,82 ha neduodantys derliaus šaltalankių uogynai. NMA, skaičiuodama taikytinas sankcijas, visiškai nepagrįstai ir neteisingai traktavo, kad yra neteisingai deklaruota daugiau kaip 50 proc. pagal EKO priemonę, todėl be įprastos sankcijos, pagal reglamentų nuostatas buvo paskaičiuotos ir pritaikytos didžiulės ilgalaikės sankcijos. Atitinkamai, dėl neteisingai atliktų skaičiavimų, be pagrindo nebuvo paskaičiuota išmoka už derantį ŠAU lauką pagal EKO priemonę dėl 4,20 ha. Taip pat neteisingai ir nepagrįstai pritaikytos ir paskaičiuotos sankcijos ir dėl susietosios paramos ir dėl EKO priemonės, dėl ko Sprendimai naikintini.

2.9. NMA pažeidė administravimo, nepiktnaudžiavimo valdžia, atsakingo valdymo, teisėtumo, objektyvumo, skaidrumo ir kitus principus. NMA po pareiškėjos skundo bei papildomų dokumentų pateikimo į juos neatsižvelgė, preziumuodama, kad atsakovo atliktas vertinimas yra teisėtas, pagrįstas ir pakankamas. Buvo ignoruojami ne tik pareiškėjos pateikti dokumentai, tačiau ir VšĮ „Ekoagros“ 2020 m. rugpjūčio 1 d. ir 2 d. atlikto patikrinimo rezultatai, kuriais yra akivaizdžiai paneigiami NMA Ataskaitoje pateikti ir Sprendimuose nurodyti argumentai dėl ŠAU sodinukų tankio reikalavimų atitikimo, atsodinimo. Tiek NMA, tiek LAGK įrodymai buvo įvertinti visiškai formaliai, paviršutiniškai, dėl to Sprendimais pareiškėjos skundai nepagrįstai ir neteisėtai atmesti. Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, keliamų individualiam teisės aktui.

3. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti LAGK 2020 m. liepos 17 d. sprendimą. NMA atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, jog KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1 buvo vertinamas ne pagal faktą, taip pat nesutiktina, jog NMA Sprendimas priimtas vadovaujantis neteisingais, netiksliais, paviršutiniškais ir nepagrįstais duomenimis.

3.2. Patikros metu tikrintoja, vadovaudamasi kartu su pareiškėjos 2019 m. paraiška pateiktame žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižytų deklaruotų laukų duomenis, vizualiai apžiūrėjo ginčo lauką, vertindama sodinukus, ir nustatė, kad ginčo lauke, kuriame patikros vietoje metu nustatytas pažeidimas, visame plote šaltalankių sodinukai sudaro mažiau nei 50 proc., todėl teisėtai ir pagrįstai šio lauko pasėlio kodą iš ŠAU pakeitė į GPŽ. Tikrintoja patikrą vietoje atliko itin atidžiai bei kruopščiai, nes ėjo tarpueiliais ir ieškojo šaltalankių krūmelių bei matavo nenušienautą plotą. Įvertinus faktą, kad šaltalankių laukas buvo deklaruojamas jau penktus metus iš eilės, logiška, jog lauke turėjo vyrauti dideli šaltalankių krūmai, o ne visas laukas susmaigstytas kuoliukais. Tikrintojai patikras atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi VAĮ įtvirtintais principais. NMA tikrintojai neturi jokio pagrindo fiksuoti tikrovės neatitinkančius faktus.

3.3. Prie VšĮ „Ekoagros“ protokolo nėra pridėtų tikrinimo metu padarytų šaltalankių nuotraukų. NMA patikros metu buvo nustatyta, kad šaltalankiai išnykę. Minėto lauko faktinė būklė buvo užfiksuota nuotraukose, kuriose nurodyta jų darymo data ir kryptis, o pažeidimo fiksavimo koordinatės atitinka pareiškėjos žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižyto lauko duomenis. VšĮ „Ekoagros“ patikrinimus atlieka pagal visai kitą metodiką (nevertina deklaruotų šaltalankių buvimo fakto visame lauke). Remiantis VšĮ „Ekoagros“ užfiksuotais duomenimis, matyti, kad augalų tankumo skaičiavimas yra atliktas pagal jų vidines procedūras ir nėra visiškai objektyvus ir tikslus. NMA tikrintojas šiuo atveju neskaičiavo augalų tankio, nes teisės aktai dėl paramos administravimo to nereglamentuoja, tačiau įvertino deklaruoto lauko būklę iš visų kraštinių ir užfiksavo, jog šaltalankiai išnykę didžiojoje lauko dalyje (todėl pagrįstai traktuotina, kad visas laukas neatitinka tinkamumo kriterijų bei iš patikros vietoje nuotraukų aiškiai matosi, kad net nelabai galima išmatuoti plotų, kurie atitiktų reikalavimus, nes šaltalankių beveik nėra).

3.4. Už patikros vietoje atlikimą yra atsakinga NMA ir tai yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl patikros metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčytini ar paneigti, yra pagrindas sprendimams priimti. Patikros Ataskaita nėra panaikinta, galiojanti, o prie patikros pridėtos lauko nuotraukos patvirtina, kad deklaruotuose laukuose neauga pareiškėjos 2019 m. paraiškoje nurodyti šaltalankių sodinukai. Pareiškėja į bylą nepateikė duomenų, kad NMA patikra atlikta netinkamai. Esant minėtoms aplinkybėms, nėra pagrindo nesutikti su NMA Sprendime nurodytais motyvais dėl netinkamo šaltalankių sodinukų deklaravimo pagal patikros Ataskaitoje pateiktus duomenis.

3.5. Patikros metu buvo nustatyta, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 4,82 ha ŠAU plotas, rastas pasėlis – GPŽ. Vadovaujantis patikros rezultatais, 2019 m. paraiškoje buvo nustatytas neteisingai deklaruotas 4,82 ha plotas susietajai paramai už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirajame grunte paramai gauti. Apie paramos priemonėms 2019 m. paraiškoje taikomas neteisingo deklaravimo sankcijas pareiškėja buvo informuota. Didžioji dalis sodinukų buvo pasodinti 2015 metų lapkričio mėnesį, tačiau krūmai savo išvaizda neatrodė kaip KŽS. ŠAU krūmeliai nesudarė daugiau kaip 50 proc. visų lauke augančių krūmelių, todėl pasėlio kodas buvo pakeistas iš ŠAU į GPŽ. Toliau laukas buvo vertinamas ir matuojamas kaip GPŽ.

3.6. Patikra, kurios metu nustatytas pažeidimas, buvo atlikta tinkamai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nes patikros vietoje matavimų duomenys yra tikslūs, deklaruotų laukų vieta nustatyta tinkamai ir patikra vietoje atlikta vadovaujantis kartu su 2019 m. paraiška pateiktais elektroniniu būdu įbraižytų deklaruojamų laukų duomenimis.

3.7. Nustačius neteisingą plotų deklaravimą paramai pagal EKO priemonę gauti pateiktose paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškose, taikomos sankcijos. 2019 m. paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama parama pagal EKO priemonę buvo 8,92 ha, o nustatytas faktinis plotas yra 4,20 ha, todėl parama pagal EKO priemonę nemokama ir taikoma ilgalaikė sankcija – išmokų mažinimas už pažeidimo plotą (4,72 ha).

3.8. NMA neignoravo pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, vertino pateiktus dokumentus, tačiau jie nepaneigė patikros metu nustatytų aplinkybių, todėl pareiškėjos skundas buvo atmestas. Nesutiktina, jog NMA veiksmai nedera su gero viešojo administravimo principu, nes pažeista teisė būti išklausytam prieš priimant administracinės procedūros sprendimą. NMA nepažeidė jokių viešojo administravimo principų, o NMA Sprendimas ir jame pateikiamos situacijos analizė yra išsami, motyvuota ir detali, todėl Sprendimo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjos T. S.-L. skundą atmetė.

5. Teismas, pažymėjęs, kad pareiškėja nesutinka su NMA Sprendimo dalimi dėl pažeidimo ir sankcijų, vertinant KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 duomenis, nurodė, kad teismas vertins, ar NMA pagrįstai nustatė pažeidimą, kiek tai susiję su KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotais ir faktiškai patikros metu nustatytais duomenimis, ar pagrįstai pritaikytos sankcijos pareiškėjai.

6. Teismas nustatė šiais bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

6.1. Pareiškėja 2019 m. gegužės 31 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2019 m. lapkričio 19 d. buvo informuota, kad NMA nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. vykdė pareiškėjos 2019 m. paraiškos duomenų patikrą ir nustatė 2019 m. paraiškoje deklaruotų duomenų neatitikimą.

6.2. NMA 2020 m. kovo 10 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nustatė:

1) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruoti 4,82 ha šaltalankių uogynai, buvo rastas pasėlis GPŽ, tačiau šio lauko 0,67 ha ploto dalis buvo nenušienauta, todėl konstatuota, kad buvo nesilaikoma Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (2019 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-226 redakcija) (toliau – ir TI taisyklės) 6.2 punkte numatyto reikalavimo nušienauti pievas bent 1 kartą per metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 dienos. Kadangi 0,67 ha žolės plotas visame 4,82 ha lauke nebuvo nušienautas, NMA laikė, kad 0,67 ha yra neteisingai deklaruotas plotas pagrindinei tiesioginei išmokai, išmokai už pirmuosius hektarus, žalinimo išmokai gauti;

2) kadangi KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 4,82 ha ŠAU, buvo rastas GPŽ, o GPŽ yra pasėlis, kuris nepatenka į tinkamų pasėlių susietajai paramai už vaisius ir uogas gauti grupes (TI taisyklių 47 p.), todėl NMA laikė, kad plotas yra neteisingai deklaruotas susietajai paramai gauti;

3) kadangi KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 4,82 ha ŠAU, buvo rastas GPŽ, todėl pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 (2019 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 3D-187 redakcija) (toliau – ir MPŪV taisyklės) 3.2.8.3 punkto 3 pastraipą, nustatytas neteisingo deklaravimo atvejis (rastas kitas pasėlis, darantis įtaką paramos mokėjimo sąlygoms) ir taikoma sankcija;

4) kadangi KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 4,82 ha ŠAU, buvo rastas GPŽ, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 (2019 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 3D-345 redakcija) (toliau – ir EKO taisyklės) 3.4 punktu, laikoma, kad buvo neteisingai deklaruotas 4,72 ha pagal EKO priemonę;

5) aptariamas reikalavimo nesilaikymas dėl įsėlio pagal kitas kultūras (ne šaltalankius), už kurį pagal EKO priemonę mokama 59 Eur/ha paramos išmoka.

6.3. Pareiškėja 2020 m. kovo 18 d. pateikė NMA skundą, prašydama atstatyti 2019 m. pasėlių deklaracijos lauko Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 4,82 ha, duomenis į pasėlio kodą ŠAU (šaltalankiai) ir perskaičiuoti išmokas bei panaikinti pritaikytas sankcijas. Skunde NMA pareiškėja nurodė pridedanti lauko nuotraukas, VšĮ „Ekoagros“ protokolą ir 2019 m. pasėlių deklaraciją, tačiau minėtų priedų nepridėjo. NMA 2020 m. kovo 31 d. pareiškėjai išsiuntė raštą Nr. BR6-1937 „Dėl atsakymo į skundą“, kuriame nurodė, kad NMA negauti skunde NMA nurodyti priedai ir pareiškėjos paprašyta kuo skubiau juos pateikti, kad būtų galima išsamiai išnagrinėti pareiškėjos nurodytus argumentus ir pateikti atsakymą į skundą. Pareiškėja 2020 m. balandžio 3 d. pakartotinai pateikė skundą NMA, kartu pridėdama minėtus priedus. NMA 2020 m. balandžio 27 d. išsiuntė pareiškėjai raštą Nr. BR6-2346 „Dėl atsakymo į skundą“ (toliau – ir Raštas), kuriame nurodė, jog negali atsižvelgti į skundą, nes NMA patikrą atliko tinkamai, todėl 2019 m. paraiška įvertinta pagal patikros rezultatus pagrįstai.

6.4. Pareiškėja, nesutikdama su NMA Sprendimu, kreipėsi į LAGK, prašydama panaikinti NMA Sprendimo ir Rašto dalis, kuriose nustatytas netinkamo deklaravimo atvejis KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1. LAGK išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir 2020 m. liepos 17 d. sprendimu jį atmetė. Nesutikdama su LAGK 2020 m. liepos 17 d. sprendimu, pareiškėja pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

7. Teismas aptarė TI taisyklių 73, 75.1–75.2 punktus ir pažymėjo, kad pareiškėja apie patikros vietoje nustatytus neatitikimus informuota NMA 2019 m. lapkričio 19 d. raštu, prie kurio pridėta Ataskaita. Pareiškėja taip pat papildomai informuota SMS žinute, informacija apie paraiškos klaidas paskelbta https://portal.nma.lt (toliau – ir portalas). Teismas nurodė, kad teisės aktai nenumato NMA pareigos informuoti apie planuojamą patikrą vietoje ar nuotolinę patikrą, nes pagal TI taisyklių 29 punktą, pareiškėjas privalo užtikrinti deklaruotų pasėlių faktinį buvimą deklaruotose žemės sklypuose iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. Teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėja tinkamai informuota po atlikto jos deklaruoto sklypo patikrinimo ir nėra pagrindo teigti, kad patikrinimo procedūra organizuota pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

8. Teismas aptarė TI taisyklių 112 punktą, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2011 m. birželio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A62-2775/2011) ir nurodė, kad pareiškėja patikros rezultatų, patikros atlikimo procedūros neginčijo TI taisyklių nustatyta tvarka, todėl NMA Sprendimą pagrįstai grindė patikros vietoje Ataskaitoje užfiksuotais duomenimis.

9. Teismas nurodė, kad NMA Sprendimu nustatytas neteisingai deklaruotas 4,82 ha plotas susietajai paramai už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirajame grunte gauti, paramai pagal priemonę gauti ir paramai pagal EKO priemonę (uogynai ir sodai) gauti, šioms paramos priemonėms paraiškoje buvo pritaikytos neteisingo deklaravimo sankcijos. Aptaręs TI taisyklių 4.13.2, 6.5, 12, 47 punktus, EKO taisyklių 2 priedo V ir VI dalis, V priedo 13 eilutę, MPŪV taisyklių 3.2.8 punktą, teismas nustatė, kad pareiškėja 2019 m. paraiškoje KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaravo pasėlį ŠAU (šaltalankių uogynai), tačiau patikros vietoje metu nustatyta, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 4,82 ha ŠAU (šaltalankių uogynai) plotas, rastas pasėlis – GPŽ (ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) iki 5 metų), ir šio lauko 0,67 ha ploto dalis yra nenušienauta. Teismas priėjo prie išvados, jog vietoje faktiškai nustatytų pievų, pareiškėja neteisingai deklaravo 2019 m. paraiškoje kitas naudmenas – šaltalankius, nors realiai tokių augalų pareiškėjos deklaruotame sklype patikros metu nenustatyta (nustatytas kiekis itin mažas, neviršijantis 50 proc.viso lauko ploto).

10. Teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų paneigti NMA patikrinimo vietoje nustatyti 2019 m. paraiškoje deklaruoto KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 duomenys. Teismas vertino byloje pateiktas NMA nuotraukas ir nustatė, kad pareiškėjos deklaruotame lauke nėra šaltalankių, jie yra išnykę arba negyvybingi; plote, kuriame pareiškėja deklaravo šaltalankių sodinukus, auga žolės, vietomis matosi sutvirtinti įstatyti pagaliukai. Teismas pažymėjo, kad fotonuotraukose fiksuota jų darymo data ir kryptis, pažeidimo fiksavimo koordinatės atitinka tikrinto pareiškėjos KŽS duomenis. Nors pareiškėja teigė, kad 2019 metų balandžio mėnesį šaltalankių sodinukai lauke atsodinti, dėl to tikrinimo metu 2019 metų lapkričio mėnesį jų galėjo nesimatyti, teismas vertino, jog patikros metu užfiksuotos aplinkybės tokius pareiškėjos teiginius paneigė – patikros metu NMA darbuotojas nenustatė ne tik didelių šaltalankių krūmų, tačiau nenustatyta ir jokių naujų sodinukų sodinimo žymių. Teismas nenustatė pagrindo abejoti NMA darbuotojų patikrinimo metu užfiksuotais duomenimis, pažymėjo, jog patikros vietoje Ataskaitos duomenys yra nenuginčyti, galiojantys, patikra atlikta vykdant NMA suteiktas funkcijas.

11. Teismas, įvertinęs NMA patikros metu nustatytus duomenis, nurodė, kad pareiškėjos deklaruoti augalai kodu ŠAU (šaltalankiai) užėmė mažiau nei 50 proc. lauko ploto, todėl atsižvelgęs į TI taisyklių 12 punktą, priėjo prie išvados, jog NMA turėjo teisę bei pareigą laikyti, kad šis plotas faktiškai nėra užsodintas deklaruotais sodiniais kodu ŠAU (šaltalankiai), o KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 plotas faktiškai yra ganykla arba pieva, deklaruotina kodu GPŽ. Teismas sprendė, kad NMA atliktas KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 pasėlio kodo pakeitimas iš ŠAU į GPŽ buvo atliktas ne savavališkai, kaip teigė pareiškėja, tačiau vadovaujantis ginčo santykiui taikytinomis teisės aktų nuostatomis.

12. Teismas vertino, jog pareiškėja nepaneigė NMA patikrinimo Ataskaitoje nustatytų aplinkybių, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 šaltalankių sodinkai užėmė mažiau nei 50 proc. lauko ploto. Teismas, įvertinęs NMA ir LAGK Sprendimų pagrįstumą, nenustatė pagrindo išimtinai remtis VšĮ „Ekoagros“ užfiksuotais duomenimis. Aptaręs MPŪV taisyklių 48 punktą, nurodęs, jog NMA sprendimą dėl sankcijų taikymo priima patikros metu nustatytų rezultatų pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2775/2011), o NMA ir VšĮ „Ekoagros“ taikomi sklypų patikrinimų metodai yra skirtingi, teismas sprendė, jog pareiškėjos pateikti sertifikavimo įstaigos VšĮ „Ekoagros“ duomenys nepaneigia NMA patikrinimo Ataskaitoje nustatyto pažeidimo fakto, VšĮ „Ekoagros“ pateiktuose duomenyse neatsispindi faktinė viso lauko būklė, o tik atskiri vertinti lauko ruožai po 100 kv. m.

13. Teismas pareiškėjos teiginių apie šaltalankių uogynų jautrumą gamtos sąlygoms nevertino kaip Sprendimais nustatytą pažeidimą šalinančių aplinkybių. Aptaręs TI taisyklių 99 punktą, teismas nurodė, jog 2019 m. paraiškoje pareiškėja deklaravo šaltalankius, ji juos turėjo ir išlaikyti (auginti), todėl nepranešdama NMA, kad dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių šaltalankių uogynas nėra atitinkantis reikalavimų, prisėmė riziką, kad NMA gali atlikti patikrą tuo metu, kada šaltalankių nebus deklaruotame lauke. Byloje nenustatęs ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja nepranešė atsakovui, jog nustatytų reikalavimų negali įvykdyti dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, teismas minėtus pareiškėjos argumentus atmetė.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjos deklaruotame žemės sklype, kuriame ji deklaravo ŠAU pasėlius, nustatytas deklaravimo neteisingumas, faktiškai vietoje užfiksuoti GPŽ pasėliai. Pareiškėja nenušienavo 0,67 ha ploto ir tokiu savo elgesiu pažeidė TI taisyklių 6.2 punkte įtvirtintą pareigą laiku nušienauti ir sutvarkyti plotą. Toks plotas laikytinas neteisingai deklaruotu plotu tiesioginei išmokai gauti, vadovaujantis TI taisyklių 92 punktu. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama parama pagal EKO priemonę (vaisiai ir uogynai) buvo 8,92 ha, o nustatytas faktinis plotas yra 4,20 ha (8,92 ha – nustatytas neteisingai deklaruotas plotas 4,72 ha, taigi 2019 m. paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą daugiau negu 50 proc., todėl NMA Sprendimu pagrįstai nustatyta, kad parama pagal EKO priemonę (vaisiai ir uogynai), vadovaujantis 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotuojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai, (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013) 19 straipsnio 2 dalimi, nemokama ir taikoma ilgalaikė sankcija – išmokų mažinimas už pažeidimo plotą (4,72 ha). Atsižvelgęs į TI taisyklių 50 punktą, į tai, jog nustatyta, kad visame deklaruotame ginčo lauke faktiškai buvo kitas pasėlis (GPŽ) nei deklaruotas 2019 m. paraiškoje, teismas nurodė, kad neteisingai deklaruotas plotas susietajai paramai už vaisius ir uogas gauti yra 4,82 ha.

15. Teismas atmetė pareiškėjos teiginius dėl Sprendimų neatitikties VAĮ reikalavimams, gero viešojo adminisravimo, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo, skaidrumo, atsakingo valdymo principams bei nenustatė pagrindo panaikinti NMA Sprendimo bei LAGK 2020 m. liepos 17 d. sprendimo. Atmetęs pareiškėjos skundą, teismas netenkino pareiškėjos prašymo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

III. 16. Pareiškėja T. S.-L. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimą pakeisti, patenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti NMA Sprendimą bei LAGK 2020 m. liepos 17 d. sprendimą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas nepagrįstai ir neteisingai NMA patikros vietoje Ataskaitos duomenis laikė galiojančiais dėl to, kad pareiškėja jų neginčijo, taip šiam įrodymui nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią. Pareiškėja, pateikdama skundą tiek LAGK, tiek teismui būtent ir ginčijo patikros atlikimo procedūrą ir jos rezultatus bei jų pagrindu priimtą NMA Sprendimą, kuriuo pareiškėjai buvo sumažintos išmokos, pritaikytos vienkartinės sankcijos bei ilgalaikės sankcijos. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-2775/2011, kuri nagrinėjamu atveju neaktuali ir netaikytina, kadangi ilgainiui buvo suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad NMA Ataskaitos dar nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku ginčo dalyku teisme. Vadovaujantis aukščiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovo atlikta patikros procedūra bei jos rezultatai laikytini informacinio pobūdžio aktu, kuris paraiškos rezultatų vertinimo procese (etape) pareiškėjai dar nesukėlė jokių teisinių padarinių, todėl tokio akto teisėtumas ir pagrįstumas teisme negalėjo būti ginčijamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.), o TI taisyklių 112 punkte įtvirtinta pareiškėjų teisė skųsti institucijų sprendimus, kurie jiems sukelia teisines pasekmes.

17.2. Teismas nepagrįstai ir neteisingai sprendė, kad pareiškėjos deklaruoti augalai kodu ŠAU (šaltalankiai) užėmė mažiau nei 50 proc. lauko ploto bei nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų paneigti NMA patikrinimo vietoje nustatyti 2019 m. paraiškoje deklaruoto lauko duomenys:

17.2.1. TI taisyklių 12 punkte įtvirtinta, kad NMA atliekant patikrą vietoje yra būtina išmatuoti ir įvertinti (susumuoti) bendrą neatitikčių plotą lauke. Jeigu nustatoma, kad neatitiktis užima daugiau nei 50 proc. ploto, laikoma, kad šis plotas yra ganykla arba pieva. NMA savo atsiliepime patvirtino, kad neturi jokios patvirtintos metodikos, kaip reikėtų įvertinti bei susumuoti neatitikimo plotą. NMA nesilaikė gero viešojo administravimo, tinkamo ir atsakingo valdymo principų, neinformavo pareiškėjos apie patikrinimą, o vietoje to, kad visų pirma, būtų įvertintas ir išmatuotas (susumuotas) 2019 m. paraiškoje deklaruotas šaltalankių (ŠAU) laukas (įvertinant negyvų, neprigijusių ir nepašalintų augalų plotą, kuris šaltalankių uogynuose nustatomas išmatuojant ir įvertinant augalų tankį), atsakovas apsiribojo visai kito (GPŽ) pasėlio matavimu ir vertinimu, kurį NMA būtų galėjusi atlikti tik po to, kai būtų išmatavusi, įvertinusi ir susumavusi pareiškėjos 2019 m. paraiškoje deklaruotą šaltalankių kultūrą (ŠAU) ir tik tada, jei iš išmatuotų bei susumuotų domenų būtų nustatyta, kad neatitiktis sudaro daugiau kaip 50 proc. ploto.

17.2.2. Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, (toliau – ir Taisyklės) 45.4 punkte nurodyta, kad vidutinis šaltalankių (pasodintų nuo 2015 m. balandžio 21 d.) tankis turi būti ne mažesnis kaip 1000 vnt./ha. Tačiau NMA darbuotojai nedarė jokio šaltalankių (ŠAU) tankio vertinimo pagal Taisyklėse aiškiai įtvirtintus parametrus, ar vadovaujantis kitais objektyviais kriterijais. Iš prie Ataskaitos pridėtų fotonuotraukų neįmanoma nustatyti, nei ŠAU būklės fiksuoto lauko fragmentuose, nei kiekio, nei tankumo, nei gyvybingumo, nei kitų su šaltalankių sodinukais susijusių aplinkybių. Fotonuotraukose užfiksuoti tik abstraktūs, selektyvūs lauko vaizdo fragmentai, kurių tikrai nepakanka įsitikinti, nei netinkamo deklaravimo faktu, nei apimtimi, nei įvertinti bei nustatyti neatitikimo plotą, kaip kad nurodyta TI taisyklių 12 punkte. NMA atliktas abstraktus pareiškėjos deklaruoto ploto įvertinimas, vienu sakiniu įrašius, neva netinkamas plotas NMA darbuotojos subjektyviu vertinimu sudaro daugiau kaip 50 proc. deklaruoto lauko ploto, lėmė tai, kad pareiškėjai, be sumažintų išmokų, pritaikytų vienkartinių sankcijų, buvo pritaikyta ir visiškai neadekvataus dydžio daugiau kaip 3 500 Eur ilgalaikė sankcija.

17.2.3. Byloje yra pateikta pakankamai objektyvių duomenų, kurie leidžia pagrįstai abejoti atsakovo Ataskaitos duomenų patikimumu, objektyvumu, išsamumu ir teisingumu. VšĮ „Ekoagros“ atliko ginčo lauko patikrą beveik tuo pačiu laikotarpiu kaip ir NMA. VšĮ „Ekoagros“ yra įstaiga, kuriai pavesta atlikti Taisyklių reikalavimų tinkamo laikymosi tinkamą kontrolę ir sertifikavimą (EKO taisyklių 45 p.). Šiais duomenimis betarpiškai visuomet vadovaujasi ir NMA. NMA ir VšĮ „Ekoagros“, vykdydamos kontrolę, nuolat ir besąlygiškai bendradarbiauja, keičiasi duomenimis. VšĮ „Ekoagros“ ataskaitoje yra pateiktas išsamus pareiškėjos deklaruoto lauko būklės įvertinimas, pagal teisės aktus atliktas lauke deklaruotų ŠAU sodinukų tankio skaičiavimas (pagal kurį neatitikimų nenustatyta), patikrinti ir detaliai aprašyti kiti faktai (dėl atstumų kuoliukų, tarpueilių nušienavimo). Teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo VšĮ „Ekoagros“ atliktos patikros rezultatais.

17.2.4. Teismas nepagrįstai, neteisingai ir neproporcingai tarp pareiškėjos ir atsakovo paskirstė įrodinėjimo naštą. Vertinant teismo padarytas išvadas, yra nesuprantama, kokių įrodymų pareiškėjai (ūkininkei) ginčo kontekste reikėjo pateikti, kad jų būtų pakakę sukelti abejonėms atsakovo patikrinimo rezultatų objektyvumu. VšĮ „Ekoagros“ darbuotojams atliekant patikrą dalyvavo ir pareiškėjos atstovas E. L., kuris dalyvavo ir pareiškėjai 2019 metų balandžio mėnesį atsodinant ŠAU ir visas šias aplinkybes papildomai gali patvirtinti. Kadangi procesas teisme metu vyko rašytinio proceso tvarka, pareiškėja neturėjo galimybės pasinaudoti šia įrodinėjimo priemone.

17.3. Nors pareiškėja formaliai per nustatytą terminą NMA neinformavo apie neprigijusius ŠAU, teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir visiškai nevertino force majeure (nenugalima jėga) aplinkybių. Ginčo lauke šaltalankių sodinukai buvo pasodinti 2015 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. spalio 4 d. priėmė nutarimą Nr. 781 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (dėl grėsmingų liūčių) (neteko galios Vyriausybės 2018 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 417), 2018 m. liepos 4 d. – nutarimą Nr. 633 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (dėl stichinės sausros) (neteko galios 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1352), 2019 m. liepos 3 d. – nutarimą Nr. 668 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (dėl stichinės sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje) (neteko galios 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 153). Šios trejus metus iš eilės veikusios force majeure aplinkybės lėmė 2015 m. pasodintų prigijusių sodinukų augimo procesą, jie nesivystė taip greit, kaip būtų galima tikėtis įprastomis sąlygomis. Būtent dėl šios priežasties ginčo laukas buvo deklaruotas kaip neduodantis derliaus, tačiau nei atsakovas, nei teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas kitoje administracinėje byloje Nr. eI3-557-789/2020 visiškai priešingai vertino analogiškas ginčo aplinkybes. Teismas vadovavosi išimtinai tik įstatymus įgyvendinančiais teisės aktais (taisyklėmis), tačiau visiškai ignoravo pareiškėjos argumentus dėl reglamentų nuostatų, susijusių su force majeure, kurie yra aukštesnės teisinės galios ir turi būti taikomi pirmiausiai.

17.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad NMA Sprendimas atitiko VAĮ reikalavimus bei bendruosius ir konstitucinius principus. NMA, atlikdama 2019 m. paraiškos rezultatų vertinimą bei priimdama Sprendimą, pažeidė ne tik gero viešojo administravimo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus, tačiau patikros metu neatitikimą konstatavusi vadovaujantis abstrakčiais, neobjektyviais, nepatikrinamais teiginiais, be konkrečių vertinimų, matavimų, ignoravo atsakingo valdymo, teisėtumo, objektyvumo, skaidrumo ir kt. principus. NMA vien tik formaliai įgyvendino pareiškėjos teisę būti išklausytai, nes gavusi papildomų, objektyvių duomenų, kurie visiškai nesutampa su NMA darbuotojų padarytomis išvadomis, NMA turėjo galimybę tuos duomenis patikrinti ir skirti papildomą patikrinimą vietoje (šiuo atveju dalyvaujant ir pareiškėjai). Skundžiami Sprendimai neatitinka objektyvumo, proporcingumo, išsamumo principų.

18. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime pakartoja ginčo faktines aplinkybes, palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą ir papildomai nurodo, kad:

18.1. Pagal TI taisyklių nuostatas, parama gali būti mokama tik už deklaruotą plotą, kuris atitinka paramos skyrimo kriterijus, tuo tarpu patikros vietoje metu nustatytos aplinkybės, kad deklaruotuose laukuose neauga pareiškėjos 2019 m. paraiškoje nurodyti šaltalankių sodinukai, yra pagrindas konstatuoti pažeidimą. Pareiškėja į bylą nepateikė duomenų, kad NMA patikra atlikta netinkamai. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo nesutikti su NMA Sprendime nurodytais motyvais dėl netinkamo šaltalankių sodinukų deklaravimo pagal patikros ataskaitoje pateiktus duomenis. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėja, teismas vertino NMA atliktos patikros rezultatus, tačiau nenustatė aplinkybių, paneigiančių juos.

18.2. NMA tikrintojai patikras atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi VAĮ įtvirtintais objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Tikrintojo užduotis yra užfiksuoti realius faktus, esančius patikros atlikimo dieną paraiškose deklaruotuose laukuose. Patikros Ataskaita yra objektyvus rašytinis įrodymas. Patikros objektyvumu nėra pagrindo abejoti, nes pažeidimai nustatyti ir lentelė užpildyta vadovaujantis teisės aktais, tvarkingai ir tinkamai, o situacija aprašyta pastabose bei paaiškinimuose, taip pat prie Ataskaitos pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti patikros vietoje atlikimo dieną nustatyti pažeidimai. Visi patikros vietoje nustatyti neatitikimai aiškiai ir nedviprasmiškai yra išdėstyti Ataskaitoje bei jos prieduose, kuriuose nurodyti visų laukų matavimai, nurodyti paramai skirti netinkamų plotų dydžiai, aprašyta faktinė kiekvieno lauko, kuriame buvo nustatyti pažeidimai, būklė. Taigi NMA neturi pagrindo nesivadovauti Ataskaita.

18.3. VšĮ „Ekoagros“ pavesta vykdyti sertifikavimo įstaigos funkcijas. VšĮ „Ekoagros“ patikrinimus atlieka pagal visai kitą metodiką, t. y. nevertina deklaruotų šaltalankių buvimo fakto visame lauke. Remiantis VšĮ „Ekoagros“ užfiksuotais duomenimis, matyti, jog augalų tankumo skaičiavimas yra atliktas pagal jų vidines procedūras ir nėra visiškai objektyvus ir tikslus, prie protokolo nėra pridėtų tikrinimo metu padarytų šaltalankių nuotraukų. Be to, VšĮ „Ekoagros“ neturi prietaisų ir nematuoja nenušienautų laukų plotų, tai atlieka tik NMA.

18.4. Pagal TI taisyklių 105 punktą būtent NMA yra atsakinga už paraiškų administravimą ir pareiškėjos ūkio patikrinimą vietoje. NMA patikros metu buvo nustatyta, kad šaltalankiai išnykę. NMA tikrintojas šiuo atveju neskaičiavo augalų tankio, nes pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias paramos administravimą, jis nėra reglamentuotas, tačiau įvertino deklaruoto lauko būklę iš visų kraštinių ir užfiksavo, jog šaltalankiai išnykę didžioje lauko dalyje (NMA pagrįstai traktavo, kad visas laukas neatitinka tinkamumo kriterijų bei iš patikros vietoje nuotraukų aiškiai matoma, kad net nelabai galima išmatuoti plotų, kurie atitiktų reikalavimus, nes šaltalankių beveik nėra, vienas kitas kai kuriose lauko vietose). Norint gauti susietąją paramą už uogų auginimą yra keliamas reikalavimas dėl eilių pločio (TI taisyklių 4.14 p.), TI taisyklių 6.5 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog soduose ir uogynuose būtina iš deklaruojamų laukų ploto pašalinti negyvus vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius arba jų liekanas. NMA moka Europos Sąjungos paramą už visą deklaruotą plotą (šiuo atveju 4,82 ha), todėl visas pareiškėjos deklaruotas laukas turi būti tinkamai prižiūrėtas bei sutvarkytas.

18.5. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, 32 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog plotai laikomi reikalavimus atitinkančiais hektarais, jei jie visus kalendorinius metus, išskyrus force majeure atvejus arba išimtines aplinkybes, turi atitikti termino „reikalavimus atitinkantis hektaras“ apibrėžtį“. Pareiškėjos deklaruojami šaltalankiai turi atitikti reikalavimus visus kalendorinius metus, o ginčo atveju yra laukas, kuriame didžioji dalis šaltalankių išnykę, nudžiūvę, t. y. jų beveik nėra, lyginant su tuo, kas turėtų būti, jei laukas atitiktų TI taisyklių reikalavimus.

18.6. Teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad pareiškėjos deklaruoti laukai kodu ŠAU užėmė mažiau nei 50 proc. lauko ploto ir, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių patikros rezultatus.

18.7. Teismas teisingai įvertino situaciją ir pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra force majeure aplinkybių, o apeliaciniame skunde nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėta administracine byla Nr. eI3-557-789/2020 nėra tapati faktinėmis aplinkybėmis, todėl ja neturėtų būti vadovaujamasi. Kitaip susiklostytų ydinga praktika, kuomet visi NMA pareiškėjai galėtų nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų, teigdami, neva padarė formalų pažeidimą ir neinformavo NMA apie force majeure aplinkybes ir reikalauti išmokų už laukus, neatitinkančius nustatytų paramos reikalavimų.

18.8. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad NMA Sprendimas, LAGK 2020 m. liepos 17 d. sprendimas ir teismo sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų. NMA Sprendime aiškiai nurodė faktines aplinkybes ir jas susiejo su konkrečiomis teisės normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. NMA Sprendime išsamiai aprašė nustatytus pažeidimus ir taikomas sankcijas bei teisės aktus, kuriais remiantis jos apskaičiuojamos. Sprendimas pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas antspaudu. Taigi NMA Sprendimas visiškai atitinka VAĮ reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. BR6-3790880 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo buvo nustatytas žemės ūkio veiklos kriterijų nesilaikymas pareiškėjos 2019 m. paraiškoje deklaruotuose laukuose bei dėl to jai taikytos sankcijos, ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 21R-566(AG-440/06-2020), kuriuo pareiškėjos skundas atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs bylos duomenis, pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, jog NMA Sprendimas ir LAGK 2020 m. liepos 17 d. sprendimas yra teisėti ir pagrįsti.

21. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jos skundą tenkinti ir panaikinti NMA bei LAGK Sprendimus. Pareiškėjos įsitikinimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, netinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta, dėl ko neišsamiai ir nevisapusiškai nustatytos ginčo aplinkybės, o skundžiami Sprendimai neatitinka objektyvumo, proporcingumo, išsamumo principų.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

24. Vertindamas įrodymus teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, prieina prie išvados, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

26. Byloje nustatyta, kad pareiškėja NMA pateikė 2019 m. paraišką. NMA nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. vykdė pareiškėjos 2019 m. paraiškos duomenų patikrą ir nustatė joje deklaruotų duomenų neatitikimą. NMA Sprendime, be kita ko, nustatė, kad: 1) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruoti 4,82 ha šaltalankių uogynai, buvo rastas pasėlis GPŽ, tačiau šio lauko 0,67 ha ploto dalis buvo nenušienauta. Kadangi 0,67 ha žolės plotas visame 4,82 ha lauke nebuvo nušienautas, NMA laikė, kad 0,67 ha yra neteisingai deklaruotas plotas pagrindinei tiesioginei išmokai, išmokai už pirmuosius hektarus, žalinimo išmokai gauti; 2) kadangi KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 4,82 ha ŠAU, buvo rastas GPŽ, o GPŽ yra pasėlis, kuris nepatenka į tinkamų pasėlių susietajai paramai už vaisius ir uogas gauti grupes (TI taisyklių 47 p.), NMA laikė, kad plotas yra neteisingai deklaruotas susietajai paramai gauti; 3) kadangi KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 4,82 ha ŠAU, buvo rastas GPŽ, todėl nustatytas neteisingo deklaravimo atvejis (rastas kitas pasėlis, darantis įtaką paramos mokėjimo sąlygoms) ir taikoma sankcija; 4) kadangi KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 4,82 ha ŠAU, buvo rastas GPŽ, NMA sprendė, kad buvo neteisingai deklaruotas 4,72 ha pagal EKO priemonę; 5) aptariamas reikalavimo nesilaikymas dėl įsėlio pagal kitas kultūras (ne šaltalankius), už kurį pagal EKO priemonę mokama 59 Eur/ha paramos išmoka. Pareiškėja kreipėsi į NMA su 2020 m. kovo 18 d. skundu, prašydama atstatyti 2019 m. pasėlių deklaracijos lauko Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 4,82 ha, duomenis į pasėlio kodą ŠAU (šaltalankiai) ir perskaičiuoti išmokas bei panaikinti pritaikytas sankcijas, bei su pakartotiniu 2020 m. balandžio 3 d. skundu, tačiau NMA Rašte nurodė, jog negali atsižvelgti į skundą, nes NMA patikrą atliko tinkamai, 2019 m. paraiška pagrįstai įvertinta pagal patikros rezultatus. LAGK, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti NMA Sprendimo ir Rašto dalis, kuriose nustatytas netinkamo deklaravimo atvejis KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, 2020 m. liepos 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

27. Pirmosios instancijos teismas teigė nenustatęs aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą abejoti NMA darbuotojų patikrinimo metu užfiksuotais duomenimis, nurodė, kad Ataskaitos duomenys yra nenuginčyti, galiojantys, patikra atlikta vykdant NMA suteiktas funkcijas, todėl jais rėmėsi.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog patikra vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl jos metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra priimamų sprendimų pagrindas (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2775/2011). Pažymėtina, kad patikros rezultatai nėra savarankiškas administracinis sprendimas, jie yra faktinis pagrindas priimti tokį sprendimą. Ataskaita Viešojo administravimo įstatymo taikymo požiūriu nėra individualus administracinis aktas (VAĮ 2 str. 9 d. (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.)), kadangi jame nėra tokiam aktui būtino požymio – viešojo administravimo subjekto konkrečiam asmeniui ar jų grupei nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų (VAĮ 8 str. 2 d.) (žr., pvz., 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-197-502/2021). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje patikros vietoje ataskaita iš esmės vertinama kaip vienas iš byloje esančių įrodymų, ginčijant atsakovo NMA priimtą sprendimą dėl sankcijų taikymo (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracine byloje Nr. A438-2128/2012; 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-644/2013; 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-595-261/2015; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-133-556/2019; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4159-968/2020).

29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai dėl patikros vietoje metu galbūt nepagrįstai nustatytų neatitikimų turėjo būti vertinami pirmosios instancijos teismui sprendžiant ginčą dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai NMA patikros vietoje Ataskaitos duomenis laikė galiojančiais tik dėl to, kad pareiškėja jų atskirai neginčijo, ir taip šiam įrodymui nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią, pripažintini pagrįstais.

30. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 5 d.).

31. Pareiškėja, siekdama paneigti Ataskaitoje nustatytus duomenis, NMA pateikė VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. rugpjūčio 2 d. Ekologinės gamybos tikrinimo protokolą Nr. PAG-K-19-01233, lauko nuotraukas ir 2019 m. pasėlių deklaraciją. NMA Raštu pareiškėją informavo, kad patikrą vietoje atliko tinkamai, pareiškėjos 2019 m. paraiška įvertinta pagal patikros rezultatus. Pirmosios instancijos teismas iš esmės palaikė atsakovo argumentus, pripažinęs, jog neturi pagrindo išimtinai remtis VšĮ „Ekoagros“ užfiksuotais duomenimis, NMA ir VšĮ „Ekoagros“ taikomi sklypų patikrinimų metodai yra skirtingi, o VšĮ „Ekoagros“ duomenys nepaneigia NMA patikrinimo Ataskaitoje nustatyto pažeidimo fakto, VšĮ „Ekoagros“ pateiktuose duomenyse neatsispindi faktinė viso lauko būklė, o tik atskiri vertinti lauko ruožai po 100 kv. m.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Aptarti byloje esantys pareiškėjos pateikti dokumentai (VšĮ „Ekoagros“ protokolas, lauko nuotraukos), o taip pat ir Augalų tankumo skaičiavimo aktas (VšĮ „Ekoagros“ protokolo priedas) yra rašytiniai, įrodymų leistinumo reikalavimus atitinkantys dokumentai, kurių pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės netyrė ir nevertino, bei nepašalino byloje esančių prieštaravimų, susijusių su NMA išmatuotu ir įvertintu (susumuotu) bendru neatitikčių plotu visame tikrintame lauke, t. y. ar pagrįstai NMA sprendė, jog pareiškėjos deklaruoti augalai, kodu ŠAU (šaltalankiai) užėmė mažiau nei 50 proc. lauko ploto.

33. Pareiškėja tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde dėsto aplinkybes, susijusias su pastaraisiais keliais metais itin nepalankiomis gamtos sąlygomis visiems ūkininkams, ir laikosi pozicijos, jog jos galėtų būti vertinamos kaip force majeure aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja nepranešė atsakovui, jog nustatytų reikalavimų negali įvykdyti dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo tokių pareiškėjos teiginių vertinti kaip šalinančių Sprendimu nustatytus pažeidimus.

34. Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtinta, kad bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos tikslais, force majeure ir išimtinės aplinkybės gali visų pirma būti pripažįstamos tokiais atvejais kaip didelė gaivalinė nelaimė, turinti didelį poveikį valdai. Paramos gavėjo pareiga raštu kompetentingai institucijai pranešti apie force majeure ir išimtines aplinkybes eksplicitiškai yra nustatyta 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguoto Reglamento Nr. 640/2014, kuriuo yra papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai, 4 straipsnio 2 dalyje.

35. TI taisyklių 90 punkte įtvirtinta, kad teisė gauti išmokas neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas įrodymo dokumentus.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su Vyriausybės nutarimais dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo, laikotarpio nuo kada buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, jos įtakos ūkininkavimo sąlygoms. Nors pareiškėja apie šias aplinkybes atsakovui nepranešė teisės aktuose nustatyta tvarka, tačiau ši aplinkybė negali savaime paneigti pareiškėjai teisės aktuose suteiktos teisės neprarasti bent dalies NMA administruojamų išmokų.

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1760-629/2020).

38. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

39. Kadangi byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai (dėl NMA Sprendimo atitikties VAĮ bei objektyvumo, proporcingumo, išsamumo principams) ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nėra vertinami. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos T. S.-L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius