Legislator Case Law & Legislation
1bc18dd0-2ee9-4352-ab53-7fee70d1d978 AI generated

1bc18dd0-2ee9-4352-ab53-7fee70d1d978 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 1bc18dd0-2ee9-4352-ab53-7fee70d1d978
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-750-544/2018 teisėjas Vilmantas Ambrulevičius Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06577-2017-4 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.2.3; 2.4.2.9.1; 2.6.10.2.4.2; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 3 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto MisiÅ«no ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

Legislator headnote

AI generated

1bc18dd0-2ee9-4352-ab53-7fee70d1d978 · Panevėžio apygardos teismas: UAB „Karkasa“ 2010 m. spalio 27 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta pirkėja R. A., prekės/paslaugos – mediena, klijai, vinys 274,45 Eur (947,62 Lt); UAB „Karkasa“ 2010 m. spalio 27 d. pinigų priėmimo kvitÄ , serija (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog R. A. sumokėjo 947,62 Lt; UAB „Morita“ PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras 2010 m. spalio 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (949,95 Eur/3280,00 Lt) ir 2010 m. gruodžio 3 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-750-544/2018 teisėjas Vilmantas Ambrulevičius Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06577-2017-4 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.2.3; 2.4.2.9.1; 2.6.10.2.4.2; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 3 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto MisiÅ«no ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2932-723/2017 pagal ieÅ¡kovės R. A. ieÅ¡kinį atsakovams R. G. ir J. G. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisių į namÄ pripažinimo, kompensacijos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė R. A. prašė: pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato žymėjimas sklype 1S1/ž, bendras plotas 79,96 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini); nepatekinus pirmojo reikalavimo, priteisti bendrosios dalinės nuosavybės teise ½ dalį minėto gyvenamojo namo, iÅ¡mokant ieÅ¡kovei kompensacijÄ , apskaičiuotÄ neatlikus individualaus vertinimo pagal VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡e nurodytÄ masinio vertinimo bÅ«du nustatytÄ namo vertę, kuri sudaro 4 649 Eur; priteisti iÅ¡ atsakovo R.

G. 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginto; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2005 m. kartu su atsakovu pradėjo kartu gyventi ir tvarkyti bendrÄ Å«kį, o 2010 m. statyti gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Namo statyba buvo užbaigta 2014 m. gruodžio 11 d., užregistravus deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ . Jame Å¡alys bendrai gyveno iki 2015 m. rugsėjo 25 d., kada, kilus eiliniam konfliktui bei atsakovui pavartojus smurtÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu, ji buvo priversta iÅ¡eiti. Statant namÄ ji savo lėšomis nupirko: 1) 2010 m. liepos 27 d. namo karkasinės konstrukcijos medžiagas bei jų montavimo paslaugas iÅ¡ UAB „Karkasa“ už 1 735,39 Eur;

2) statybines medžiagas už bendrÄ 274,45 Eur sumÄ ;

3) langus, lauko palanges, antgalius bei apvadus, duris iÅ¡ UAB „Morita“ už bendrÄ 1 468,37 Eur sumÄ ;

4) įvairių namo įrengimui ir aplinkos tvarkymui reikalingų prekių. Bendra ieškovės išleistų pinigų suma namo statybai sudaro daugiau kaip 3 478,21 Eur (neskaičiuojant kvituose nurodytos sumos). Be statybinių medžiagų pirkimo, ji atliko ir kitus namo statybos darbus.

3. IeÅ¡kovės teigimu, asmenines lėšas ir darbÄ namui pastatyti bei jam įrengti ji investavo atsižvelgdama į tai, kad prieÅ¡ pradedant namo statybas Å¡alys penkerius metus gyveno kartu kaip faktiniai sutuoktiniai, tvarkė bendrÄ Å«kį, bendriems tikslams naudojo gaunamas pajamas, turėjo tikslÄ sukurti Å¡eimyninius santykius. IeÅ¡kovė bendram naudojimuisi kartu su atsakovu 2006 m. spalio 28 d. sudarė kredito sutartį dėl 3 000 Lt (868,86 Eur) dydžio vartojimo paskolos, o 2013 m. gruodžio 23 d. lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį dėl 3 750 Lt (1 086,08 Eur) dydžio vartojimo paskolos.

Statant namÄ atsakovas žadėjo jį Nekilnojamojo turto registre užregistruoti lygiomis dalimis ieÅ¡kovės ir atsakovo vardu kaip bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, tačiau to nepadarė. Baigiant namo įrengimo ir sklypo aplinkos sutvarkymo darbus, atsakovas ėmė dažnai psichologiÅ¡kai bei fiziÅ¡kai smurtauti. Dėl tos priežasties gyvenimas kartu jų bendromis jėgomis ir lėšomis pastatytame name tapo negalimas.

4. Nurodė, kad dėl atsakovo psichologinio ir fizinio smurtavimo ji patyrė sveikatos sužalojimus, labai didelį dvasinį sukrėtimÄ , emocinį Å¡okÄ , net ir Å¡iuo metu vis dar patiria fizinį skausmÄ , diskomfortÄ , kas sudaro pagrindÄ reikalauti atlyginti 2 000 Eur neturtinę žalÄ . Atsakovas 2015 m. rugsėjo mėnesį atliko neteisėtus veiksmus, jos atžvilgiu panaudojo fizinę jėgÄ , dėl ko 2015 m. rugsėjo 4 d. ir 2016 m. sausio 7 d. gydytojas diagnozavo juosmens, galvos skausmus, pykinimÄ , vėmimÄ , bendrÄ silpnumÄ , gumbÄ galvoje. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovei atsiradusios žalos sveikatai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad atsakovams R. G. ir J. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nekilnojamo turto registre 2014 m. vasario 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ Nr. 1 pagrindu atsakovo R. G. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo pastatÄ â€“ 79,96 kv. m sodo namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį nurodytame atsakovams priklausančiame žemės sklype. Sodo namo statybos pradžia – 2010 m., o pabaiga – 2013 m., baigtumo procentas – 100 proc.

7. Nustatė, kad ieÅ¡kovė 2005 m. sausio 22 d. su UAB „Snoro lizingas“ sudarė IÅ¡perkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 158,60 Lt vartojimo kredito televizoriaus „Vido CTV PF 29 T18 Silver“ ir telefono „GE 29352“ įsigijimui. IeÅ¡kovė taip pat 2006 m. spalio 28 d. su AB „Snoro bankas“ sudarė naudojimosi pirkimo iÅ¡simokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jai bankas suteikė 3 452,73 Lt kreditÄ 24 mėnesiams. Be to, ji 2013 m. gruodžio 23 d. su „Swedbank“, AB sudarė Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį, pagal kuriÄ jai buvo suteiktas 3 750 Lt kredito limitas jos vardu atidarytoje banko sÄ skaitoje. Teismas vertino, kad Å¡ie ieÅ¡kovės įrodymai objektyviai nepatvirtina to, kad gauti pinigai buvo skirti ginčo namo statyboms finansuoti, o ne asmeninių poreikių tenkinimui.

8. Nustatė, kad ieÅ¡kovė byloje pateikė: UAB „Karkasa“ 2010 m. liepos 27 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta pirkėja R. A., prekės/paslaugos – karkasinės konstrukcijos medžiagos ir montavimas 2 025,01 Eur (6 991,94 Lt), taip pat pažymėta, kad prekes gavo R. A. (paraÅ¡as) (1 t., b. l. 22); UAB „Karkasa“ 2010 m. liepos 27 d. pinigų priėmimo kvitÄ , serija (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog R. A. sumokėjo 2 025,01 Eur (6 991,94 Lt);

UAB „Karkasa“ 2010 m. spalio 27 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta pirkėja R. A., prekės/paslaugos – mediena, klijai, vinys 274,45 Eur (947,62 Lt); UAB „Karkasa“ 2010 m. spalio 27 d. pinigų priėmimo kvitÄ , serija (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog R. A. sumokėjo 947,62 Lt; UAB „Morita“ PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras 2010 m. spalio 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (949,95 Eur/3280,00 Lt) ir 2010 m. gruodžio 3 d.

Nr. (duomenys neskelbtini) (518,42 Eur/1790 Lt) už PVC langus ir duris, palanges ir kt., kuriose nurodytas gavėjas mokėtojas – R. A.. Teismas atsižvelgė į UAB „Karkasa“ direktoriaus 2017 m. liepos 25 d. raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , kuris paneigė ieÅ¡kovės nurodomas aplinkybes, jog ji mokėjo už ginčo namo karkasines medžiagas. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė byloje pateikė UAB „Makveža“, UAB „Ermitažas“, UAB „Senukų prekybos centras“ 2014 – 2015 m.

čekius, jog pirko įvairias buities ir statybos medžiagas. Tačiau teismas vertino, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad šios buitinės ir statybos medžiagos buvo pirktos pačios ieškovės ir kad jos buvo skirtos ginčo namo statybai.

9. Teismas nurodė, kad po savo motinos V. A. mirties 2012 m. birželio 20 d. ieškovė paveldėjo ¼ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kitas dalis – palikėjos sūnus ir vaikaitis. Ieškovė nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. dirbo UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Jos vidutinis darbo užmokestis 2013 - 2014 m. buvo apie 325,16 Eur. Darbo grafikai rodo, kad ieškovė dirbo „slenkamu“ darbo grafiku, o jos darbo laikas buvo nepastovus ir nevienodas.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė fiziÅ¡kai negalėjo kiekvienÄ dienÄ bÅ«ti ginčo name nei vienos savaitės per visus tuos metus, iÅ¡skyrus ligos atvejus. 2010 m. balandžio 22 d. atlikus darbingumo lygio vertinimÄ , jai buvo nustatytas 80 procentų darbingumo lygis. IÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovei 2010 m. kovo 23 d. skundžiantis kaklo ir juosmens skausmais, stiprėjančiais po fizinio krÅ«vio, plitimu į rankas, negalėjimu vaikščioti ir stovėti, buvo rekomenduota riboti fizinį krÅ«vį.

Šis įrodymas patvirtina atsakovo argumentus, kad ieškovė ribotai galėjo atlikti fizinius namo statybos darbus.

10. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos, teismas nurodė, kad teismas neanalizuoja ieškovės argumentų, nes jie teisiškai neturi jokio pagrindo, kad taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, kai nėra nustatyta atsakovo deliktinė ar baudžiamoji atsakomybė, todėl šalių santykiai įstatymo kontekste neturi ryšio su neturtine žala.

11. Teismas kritiÅ¡kai vertino, kad tik teismo metu ieÅ¡kovė sužinojo, jog atsakovas yra vedęs, kadangi labiau tikėtina, jog, pagal byloje nustatytas aplinkybes ir pagal tarp Å¡alių susiklosčiusių ilgalaikių santykių pobÅ«dį, ji Å¡io fakto nesužinoti negalėjo. Sprendė, jog ieÅ¡kovė byloje neįrodė nei jos ir atsakovo susitarimo dėl bendros jungtinės veiklos tikslo – sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, padarant įnaÅ¡us asmeniniu kiekvieno iÅ¡ jų turtu, nei įnašų pinigais ar kitokiu turtu fakto ir dydžio, nei jungtinės veiklos rezultato sukÅ«rimo ar įgijimo fakto.

Nuo ieškovės ir atsakovo faktinių santykių bei bendravimo nuo 2005 m. iki 2015 m. rugsėjo 2 d. ginčo turtas buvo atsakovo ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė ir tokia išliko. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė padėjo atsakovui prie ginčo namo vidinės apdailos darbų, yra įprasta draugiška pagalba, nes ieškovė gyveno jai nepriklausančiame ginčo name, naudojosi visais jo ir sodo teikiamais patogumais nemokėdama nei nuomos mokesčio, nei turėdama namo ir sodo išlaikymui papildomų išlaidų.

Todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo priteisti ieÅ¡kovei pusę sumos už atliktus namo įrengimo darbus, kuriuos ji pati įvertino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė R. A. praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo pripažinti jai nuosavybę į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato žymėjimas sklype 1S1/ž, bendras plotas 79,96 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ atsakovo 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

13. Nurodo, kad, remiantis byloje patiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojų parodymais nustatytomis aplinkybėmis, darytina iÅ¡vada, jog ji nuo 2005 m. su atsakovu gyveno bendrai kaip sutuoktiniai, vedė bendrÄ Å«kį, o 2010 m. sutarė statyti namÄ atsakovui priklausančiame žemės sklype. Byloje pateikti įrodymai ir liudytojų parodymai tarpusavyje yra susiję, vienas kitam neprieÅ¡tarauja, tuo tarpu atsakovų byloje pateiktos faktinės aplinkybės, jų vertinimas nesutampa su byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, prieÅ¡tarauja jų visumai.

Atsakovas, nepagrįstai, neteisingai, siekdamas suklaidinti teismÄ , nurodė, kad sÄ skaitas už ginčo objekto karkasÄ ir langus sumokėjo jis, nors byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros, pinigų priėmimo kvitai to nepatvirtina. Atsakovas nepaneigė Å¡ių dokumentų ir jų turinio tikrumo. Jis taip pat neteisingai ir melagingai nurodė, kad nuolat skolindavo jai pinigų, kad ji jam iÅ¡raÅ¡ydavo skolos lapelius, nors jokių raÅ¡ytinių įrodymų tam pagrįsti nepateikė.

Kartu neteisinga teismo prielaida, jog savo turėtas lėšas ieÅ¡kovė skyrė ar galėjo skirti jai priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui, ypač kai byloje nėra pateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad ji šį namÄ remontavo. BylÄ nagrinėjęs teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nuslėpė nuo savo sutuoktinės, kad vedė bendrÄ Å«kį ir gyveno santuokinį gyvenimÄ su ja, ieÅ¡kove.

14. Apeliantė teigia, jog teismas nevertino, ar byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina jungtinės veiklos sutarties buvimÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo dėl bendros dalinės nuosavybės objekto – namo sukÅ«rimo. Mano, kad nepagrįstai, be jokios objektyvios priežasties, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė negalėjo atlikti statybos, apdailos darbų, nes neturi tam reikiamo iÅ¡silavinimo. Faktas, kad ieÅ¡kovė neturi statybos srities iÅ¡silavinimo, nereiÅ¡kia, jog ji negali atlikti kai kurių statybos, vidaus apdailos darbų, tuo labiau, kad byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog ieÅ¡kovė nurodytus darbus dirbo.

15. Remiantis pateiktu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nurodymu, Å¡io ginčo faktinėms aplinkybėms sutampant su kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014 nagrinėtomis aplinkybėmis, teismas turėjo pritaikyti kasacinio teismo suformuotÄ taisyklę ir ginÄÄ iÅ¡spręsti pagal nustatytÄ precedentÄ . Å iuo atveju teismas ne tik neteisingai įvertino byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų parodymus, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, bet ir nukrypo nuo teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtÄ ir naikintinÄ sprendimÄ .

16. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovas R. G. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

17. Nurodo, kad apeliaciniame skunde neteisingai dėstomos bylos aplinkybės, jos atspindi tik pačios apeliantės pozicijÄ , bet ne objektyviai teismo nustatytas faktines aplinkybes. Žinodama, kad jis yra vedęs, gyvena santuokoje, ieÅ¡kovė negalėjo tikėtis, jog Å¡alys kartu sukurs bendrÄ turtÄ . Apeliantei niekada nežadėjo, kad su ja ves bendrÄ Å«kį ir kurs Å¡eimÄ , niekada nesitarė dėl namo statybos ir nežadėjo dalies ginčo namo perleisti ar registruoti jos vardu. NamÄ statėsi savo poreikiams, apeliantės pagalbÄ vertina tik kaip draugiÅ¡kÄ talkÄ , padedant atlikti smulkius darbus, kurie galbÅ«t suteikia teisę į tam tikrÄ atlygį, tačiau negali suteikti jai dalinės nuosavybės teisės į ginčo namo dalį.

Apeliantės prisidėjimas prie namo statybos buvo minimalus, jokia pinigų suma ji prie jo statybos neprisidėjo. Visus stambius statybos darbus atliko samdyti statybininkai, apdailÄ jis darė daugiausia savo jėgomis. Mano, jog ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas taip pat pagrįstai.

18. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė J. G. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

19. Nurodo, kad palaiko sutuoktinio atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytas aplinkybes ir argumentus, nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimais priteisti jai ½ dalį namo, kadangi Å¡is turtas yra abiejų atsakovų bendroji jungtinė nuosavybė. Namo statybai buvo skirtos visos jos pajamos (gaunama pensija ir kompensacija už ypatingas darbo sÄ lygas), kurias ji perduodavo sutuoktiniui nurodytoms reikmėms. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. Apeliacinis skundas atmetamas.

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

22. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieÅ¡kovė byloje neįrodė buvus Å¡alių susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos tikslo, siekiant sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, padarant įnaÅ¡us asmeniniu kiekvieno iÅ¡ jų turtu, taip pat įnaÅ¡u pinigais ar kitokiu turtu fakto ir dydžio, jungtinės veiklos rezultato sukÅ«rimo ar įgijimo fakto. Dėl to teismas nesutiko su ieÅ¡kinio argumentais, kad ieÅ¡kovė reikÅ¡mingai prisidėjo prie gyvenamojo namo ½ dalies įrengimo, o atsakovas turi atlyginti jai ½ dalį pastatyto ginčo namo vertės.

23. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formÄ gali įgyti labai įvairÅ«s civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieÅ¡taraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtÄ ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių iÅ¡teklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus iÅ¡teklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2013).

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje (CPK 4 straipsnis) teismų praktikoje įtvirtinta, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuosavybės teisės sukÅ«rimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytÄ turtÄ atsiradimu, todėl sprendžiant dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukÅ«rimo turi bÅ«ti pasisakoma atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2015). Tai reiÅ¡kia, kad, skirtingai nei sutuoktiniams, kartu gyvenantiems nesusituokusiems asmenims netaikoma kartu gyvenant įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.87 straipsnis).

Todėl tokių asmenų gyvenimo kartu negalima tapatinti su jungtinės veiklos sudarymu, o bendro gyvenimo nutraukimo su tokios sutarties pasibaigimu. Dėl nuosavybės teisės į objektÄ ar jo dalį turi bÅ«ti sprendžiama ne pagal gyvenimo ar negyvenimo kartu faktÄ ar trukmę, o pagal susitarimo sukurti kiekvienÄ nuosavybės teisių objektÄ , kaip bendrÄ nuosavybę, egzistavimÄ ar neegzistavimÄ .

25. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, siekdama gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato žymėjimas sklype 1S1/ž, bendras plotas 79,96 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir jo padalinimo, privalėjo įrodyti ne tik bendravimo su atsakovu faktÄ , ne tik savo dalyvavimÄ statant šį namÄ , bet ir Å¡alių susitarimÄ sukurti šį turtÄ kartu, jungtinėmis pastangomis bendrosios dalinės nuosavybės teise (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovė Å¡ios procesinės pareigos neįvykdė, o pirmosios instancijos teismas faktines bylos aplinkybes, susijusias su ginčo gyvenamojo namo nuosavybe, įvertino teisingai.

26. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į liudytojų paaiÅ¡kinimus, dėl ko neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ ir priėmė neteisėtÄ sprendimÄ . Ä®rodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176 – 185 straipsnių nuostatose bei nuosekliai iÅ¡plėtotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir kt.).

Pažymėtina, kad, vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. 27.PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, įvertinus bylos duomenis, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino pateiktus į bylÄ Ä¯rodymus ir jais pagrindė savo iÅ¡vadas.

Teismas vertino tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, susijusius su byloje įrodinėjamais Å¡alių tarpusavio santykiais. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai neatskleidžia apeliantės nurodomų CPK 176 – 185 straipsnių, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , pažeidimo. Teismo procesiniame sprendime neturi bÅ«ti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio raÅ¡ytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiÅ¡kai įvertinami tie įrodymai, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012).

28. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinėje byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo iÅ¡vadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, jog, prieÅ¡ingai apeliantės argumentams, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 12 d. sprendime iÅ¡dėstė Å¡alių praÅ¡ymus, paaiÅ¡kinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimÄ , padarė iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovės ir atsakovų reikalavimų bei atsikirtimų, iÅ¡dėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka, todėl visų jų nekartoja.

Å iuo atveju apeliantė nurodytais skundo argumentais tik iÅ¡reiÅ¡kia savo nesutikimÄ su jai nepalankiomis teismo iÅ¡vadomis dėl bylos faktų, tačiau nepagrindžia, jog teismas pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas. Taigi, tai, kad apeliantė turi kitÄ nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė, kad skundžiamas teismo sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas ar kad yra pagrindas priimti prieÅ¡ingÄ sprendimÄ .

29. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, jog teismas turėjo pritaikyti kasacinio teismo suformuotÄ taisyklę ir ginÄÄ iÅ¡spręsti pagal nustatytÄ precedentÄ kasacinio teismo civilinėje byloje Nr.3K-3-84/2014. IeÅ¡kovės cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tiek jos nurodomoje, tiek kitose bylose Å¡ios bylos atveju netaikytina, nes Å¡ios bylos faktinės aplinkybės nesutampa su skunde nurodytose bylose nustatytomis faktinėmis bylų aplinkybėmis. Kaip matyti, pagrindinis skirtumas yra tas, kad cituojamoje kasacinio teismo byloje bÅ«tent buvo įrodytos faktinės aplinkybės apie tai, kad Å¡alys ilgÄ laikÄ gyveno kartu, turėjo asmeninių lėšų ir pajamų, vedė bendrÄ Å«kį, planavo bendrÄ ateitį, kÅ«rė bendrÄ turtÄ asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu.

Be to, nors apeliantė akcentuoja tai, jog minėtoje byloje viena iÅ¡ Å¡alių taip pat nebuvo nutraukusi savo ankstesnės santuokos, tačiau ir Å¡ios aplinkybės negalima laikyti tapačia Å¡ios bylos aplinkybėms, kadangi civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014 buvo nustatyta, kad Å¡alies santuoka, nors oficialiai ir nebuvo nutraukta, tačiau faktiÅ¡kai buvo nutrÅ«kusi jau seniai, sutuoktinis turtinių pretenzijų nekėlė ir neįrodinėjo, kad su tebevaldo turtÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Tuo tarpu Å¡io ginčo atveju atsakovų santuoka pagal byloje esančius ir nustatytus faktinius duomenis nėra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, jų bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi, atsakovai tebeveda bendrÄ Å«kį, palaiko Å¡eimyninius ryÅ¡ius ir neketina santuokos nutraukti.

30. Apeliantė teigia, jog PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros patvirtina, kad jai buvo parduoti ginčo objektui panaudoti karkasas, langai, kitos prekės, o už įsigytas prekes ji mokėjo iÅ¡ savo lėšų. Kaip matyti, UAB „Karkasa“ 2010 m. liepos 27 d. PVM sÄ skaitoje – faktÅ«roje, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), tikrai nurodyta, kad karkasinės konstrukcijos medžiagos pirkėja ir montavimo paslaugos gavėja yra ieÅ¡kovė R. A. (t. 1, b. l. 22); UAB „Karkasa“ 2010 m. liepos 27 d. pinigų priėmimo kvite, serija (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, jog ieÅ¡kovė R.

A. sumokėjo 6 991,94 Lt (t. 1, b. l. 23); UAB „Karkasa“ 2010 m. spalio 27 d. PVM sÄ skaitoje – faktÅ«roje, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad medienos, klijų, vinių pirkėja R. A. (t. 1, b. l. 24); UAB „Karkasa“ 2010 m. spalio 27 d. pinigų priėmimo kvite, serija (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog R. A. sumokėjo 947,62 Lt (t. 1, b. l. 25); UAB „Morita“ 2010 m. spalio 5 d. ir 2010 m. gruodžio 3 d. PVM sÄ skaitose – faktÅ«rose nurodyta, kad PVC langų, durų, palangių ir kt. gavėja, mokėtojas yra R.

A. (t. 1, b. l. 26). Atsakovas nurodė, kad, nors prekes ir paslaugas pirko jis ir sumokėjo savo lėšomis, tačiau ieÅ¡kovės įkalbėtas sutiko, jog minėtuose dokumentuose prekių pirkėja, gavėja, mokėtoja bÅ«tų nurodyta ieÅ¡kovė, nes patikėjo, jog Å¡iais dokumentais ji norėjo pagrįsti praÅ¡ymus giminėms praÅ¡ydama iÅ¡ jų paramos jos pačios namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovavimui. Be to, tuo metu jam atrodė, kad nėra skirtumo, kieno vardu iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita.

Å iuos atsakovo teiginius iÅ¡ dalies patvirtina ant UAB „Morita“ čekių esantys atsakovo padaryti įraÅ¡ai. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė atsakovo nurodytos aplinkybės, jog įraÅ¡ai aptartuose dokumentuose padaryti atsakovo ir jo pasiraÅ¡yti, neginčijo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto teiginius taip pat patvirtina UAB „Karkasa“ direktoriaus 2017 m. liepos 25 d. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas, kad įmonei atliekant karkasinės konstrukcijos montavimÄ ir teikiant medžiagas įmonės direktorius A.

B. visÄ laikÄ bendravo tik su R. G., visi klausimai buvo derinami tik su juo, jis atliko visus piniginius mokėjimus ir tik jo pageidavimu PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros bei pinigų priėmimo kvitai buvo iÅ¡raÅ¡omi R. A. vardu (t. 3, b. l. 121). Nors apeliantė ginčija UAB „Karkasa“ direktoriaus pateikto paaiÅ¡kinimo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, tačiau, visų pirma, tokio raÅ¡to adresavimas advokatui, o ne teismui, nedaro jo netinkamu įrodymu. Advokatas, kaip Å¡alies atstovas, turėjo teisę rinkti reikiamus įrodymus byloje.

Apeliantė argumentuoja, kad paaiÅ¡kinimÄ pateikęs UAB „Karkasa“ direktorius neprisiekė CPK nustatyta tvarka ir nebuvo supažindintas su atsakomybe už melagingų parodymų davimÄ . Tačiau pažymėtina, jog 2017 m. liepos 12 d. teismo posėdyje sprendžiant Å¡io asmens iÅ¡kvietimo liudyti teisme klausimÄ ir teismui nurodžius, kad, pateikus aptartÄ raÅ¡ytinį dokumentÄ , liudytojo apklausa nebetikslinga, apeliantė praÅ¡ymo kviesti šį asmenį liudyti neiÅ¡reiÅ¡kė. Kadangi minėtas asmuo liudytoju teismo posėdyje neapklaustas, tai ir prisiekti CPK nustatyta tvarka teismo posėdyje neturėjo.

Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, pateiktas rašytinis įrodymas yra leistina įrodinėjimo priemonė, kuri pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertinta visų įrodymų kontekste.

31. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės nurodytos išperkamosios nuomos, pirkimo išsimokėtinai kortele, lanksčių įmokų kredito kortelės sutartys nepatvirtina fakto, kad pagal jas gauti pinigai buvo skirti būtent ginčo namo statyboms finansuoti, o ne kitiems asmeniniams ieškovės poreikiams tenkinti. Kai kuriose iš šių sutarčių visai kitas panaudojimo tikslas nurodytas tiesiogiai. Pateikti byloje UAB „Makveža“, UAB „Ermitažas“, UAB „Senukų prekybos centras“ čekiai apie pirktas įvairias buities ir statybos medžiagas taip pat objektyviai nepatvirtina, jog šios prekės buvo pirktos pačios ieškovės ir buvo skirtos būtent ginčo namo statybai.

Be to, byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė su sÅ«numi tuo pat metu renovavo savo namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), taigi, taip pat pirko statybines medžiagas ir kitas namo remontui reikalingas prekes. Be to, bylos nagrinėjimo metu pati ieÅ¡kovė pripažino aplinkybę, kad tiek ji, tiek atsakovas turėjo savo asmenines sÄ skaitas piniginėms lėšoms.

32. Ä®vertinant byloje esančių įrodymų visumÄ , sutiktina su tuo, kad apeliantės prisidėjimas prie namo statybos darbu buvo (galėjo bÅ«ti) tik minimalus. LogiÅ¡ka teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės pagalba atsakovui prie ginčo namo statybos apdailos darbų vertintina kaip įprasta draugiÅ¡ka pagalba, nes ieÅ¡kovė gyveno jai nepriklausančiame ginčo name, naudojosi visais namo ir sodo teikiamais patogumais ir naudomis, nemokėdama nuomos ir kitų mokesčių už paslaugas ir neturėdama iÅ¡laidų namo ir sodo iÅ¡laikymui.

IeÅ¡kovė, nors tvirtino, kad jos dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygi su atsakovu, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie duotų pagrindÄ pagrįstai manyti, kad ir jos indėlis bei lėšos sukuriant ginčo nuosavybę buvo lygÅ«s atsakovų indėliui į ginčo turto sukÅ«rimÄ . Liudytojai tokios ieÅ¡kovės nurodytos prisidėjimo prie namo statybos apimties taip pat nepatvirtino. Teismo posėdžio metu pati ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės patvirtino, kad jos ir atsakovo piniginės lėšos nebuvo bendros ir ji negali pateikti įrodymų, kad jos asmeniniais pinigais buvo pirkti konkretÅ«s daiktai.

Å iame kontekste svarbu ir tai, kad ieÅ¡kovė nurodo turinti sveikatos problemų, skundžiasi kaklo ir juosmens skausmais, stiprėjančiais po fizinio krÅ«vio, plitimu į rankas, negalėjimu vaikščioti ir stovėti, jai buvo rekomenduota riboti fizinį krÅ«vį (t. 3, b. l. 55). Pagal bylos duomenis, ieÅ¡kovė dirbo pagal darbo grafikÄ ir kasdien statybos apdailos darbų ginčo name ar prie jo atlikti negalėjo. Taigi, labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovė, pagal bylos duomenis neturėdama fizinio pasirengimo, kvalifikacijos, darbo patirties, reikalingos įrangos atlikti bendrastatybiniams ir fizinės jėgos reikalaujantiems darbams, prie namo statybos darbų savo asmeniniu darbu galėjo prisidėti ribotai ir daug mažesne apimtimi, negu nurodė procesiniuose dokumentuose, kÄ pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Nors apeliantė Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ kritikuoja, tačiau patikimų ir objektyvių įrodymų, paneigiančių Å¡iame punkte nurodytas iÅ¡vadas, nepateikia (CPK 178 straipsnis).

33. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas, nors buvo santuokoje, nuo savo sutuoktinės, bylos atsakovės nuslėpė, kad veda bendrÄ Å«kį ir gyvena santuokinį gyvenimÄ su ieÅ¡kove. Visų pirma, tokį teiginį paneigia atsakovės J. G. parodymai apie tai, kad ji su J. G. santuokinių ryÅ¡ių nėra nutraukusi ir kad ji sodo namo statybai skyrė savo pajamas (gaunamÄ pensijÄ ir kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas). Be to, Å¡ios bylos kontekste tai, kad atsakovas su ieÅ¡kove palaikė nesantuokinius ryÅ¡ius, savaime nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė įgijo nuosavybės teisę į sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį.

34. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip nepagrįstÄ prielaidÄ ieÅ¡kovės lÅ«kestį, jog, pastačius gyvenamÄ jį namÄ , ji gyvens su atsakovu ir ves bendrÄ Å«kį, o atsakovas gyvenamÄ jį namÄ užregistruos lygiomis dalimis savo ir ieÅ¡kovės vardu kaip bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Pagal CK 3.92 straipsnio 4 dalį, sandorius, susijusius su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į jÄ suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai vienas iÅ¡ sutuoktinių turi kito sutuoktinio iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ tokį sandorį sudaryti.

Esant paminėtam teisiniam reglamentavimui, nuo ieÅ¡kovės ir atsakovo faktinių santykių pradžios 2005 metais iki jų bendravimo pabaigos 2015 m. rugsėjo 2 d. ginčo turtas buvo bei iÅ¡liko atsakovo ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė. Å iuo atveju jokio leidimo ar įgaliojimo namo statybai atsakovei J. G. priklausančiame žemės sklype pastaroji atsakovui ir ieÅ¡kovei nebuvo davusi. IeÅ¡kovė net neįrodinėja, kad buvo praÅ¡iusi ar gavusi leidimÄ iÅ¡ atsakovės jos žemės sklype vykdyti namo, kurį siekia įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakovu, statybÄ .

35. Apeliantė taip pat praÅ¡o priteisti 2 000 Eur atlyginti neturtinei žalai, kuriÄ kildina iÅ¡ atsakovo 2015 m. rugsėjo mėnesį jos atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų, panaudojant fizinį smurtÄ , dėl ko ji patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, žalÄ sveikatai su liekamaisiais padariniais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jis neanalizuoja ieÅ¡kovės argumentų, nes jie neturi teisinio pagrindo, kad taikyti CK 6.250 straipsnį, kadangi nėra nustatyta atsakovo deliktinė ar baudžiamoji atsakomybė, todėl Å¡alių santykiai įstatymo kontekste neturi ryÅ¡io su neturtine žala.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo iÅ¡vada, kad nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovo, tačiau nepritaria teismo iÅ¡vadoms, motyvams ir argumentams, kurių pagrindu buvo nuspręsta Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Tačiau tai, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pakankamo pagrindo apeliacinio skundo motyvais formaliai keisti (panaikinti) iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ aptariamÄ skundžiamo sprendimo dalį (CPK 328 straipsnis).

36. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ patirta ir įrodyta neturtinė žala atlyginama visas atvejais tik kai sužalojama sveikata, atimama gyvybė ar padaromas nusikaltimas, o kitų asmens neturtinių teisių pažeidimo atvejais ji atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktikÄ , neturtinės žalos padarymo faktÄ ir tÄ aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

37. IÅ¡ ieÅ¡kovės nurodytų faktinių aplinkybių sektų, kad ji neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo reikalauja ir tuo pagrindu, kad atsakovas neteisėtais veiksmais (pavartojęs fizinį smurtÄ ) padarė žalÄ ieÅ¡kovės sveikatai. Pagal nutarties 36 punkte nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ sužalojus asmens sveikatÄ neturtinė žala gali bÅ«ti atlyginama, tačiau tam turi bÅ«ti įrodytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos: asmens neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

38. IÅ¡ bylos duomenų – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. rugsėjo 7 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. A. padaryti odos įbrėžimai virÅ¡ugalvio, kaktos deÅ¡inėje pusėje, odos nubrozdinimai kaklo deÅ¡inės pusės Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡iniame petyje, krÅ«tinės lÄ stos, nugaros deÅ¡inėje pusėje, odos įbrėžimai abiejose plaÅ¡takose, poodinės kraujosruvos deÅ¡inio kelio sÄ nario srityje, deÅ¡inėje blauzdoje, kairėje Å¡launyje, nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotÄ bei aÅ¡triabriaunį, smailų pavirÅ¡ių turinčiu daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2015 m. rugsėjo 2 d.); sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 16-19). Å is įrodymas patvirtina, kad ieÅ¡kovei buvo sutrikdyta sveikata.

39. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, byloje neįrodytos kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. kad atsakovas atliko neteisėtus kaltus veiksmus atsakovės atžvilgiu, esančius priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovės patirta žala sveikatai (CPK 178 straipsnis). Å i iÅ¡vada daroma vadovaujantis Å¡iais motyvais. Atsakovas byloje taip pat pateikė Paciento, patyrusios traumÄ , apžiÅ«ros lapÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio matyti, jog jis 2015 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į VšĮ Respublikinę universitetinę ligoninę ir nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. nukrito ant stiklų (t. 1, b. l. 65).

Jam buvo diagnozuota abiejų plaÅ¡takų žaizdos, 6, 7, 8, 9 Å¡onkaulių lūžis (t. 1, b. l. 68, 70-71). Atsakovas nurodo, kad traumas patyrė dėl ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė į ekspertus kreipėsi tik po to, kai atsakovas jau buvo kreipęsis į medicinos įstaigÄ dėl patirtų traumų (sužalojimų). IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio MaiÅ¡iagalos policijos nuovados 2016 m. kovo 4 d. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) (1.39-10-57) duomenų nustatyta, kad pagal ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2015 m. rugsėjo 3 d. buvo registruotas įvykis, reg.

Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad sugyventinis R. G. jai neatiduoda asmeninių daiktų. Tiriant minėtÄ Ä¯vykį tÄ pačiÄ 2015 m. rugsėjo 3 dienÄ ir kitÄ dienÄ po to, kai ieÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas prieÅ¡ jÄ smurtavo, policijos pareigÅ«nai buvo nuvykę į virÅ¡ nurodytÄ ginčo namÄ , kur buvo Å¡alys, tačiau, pagal bylos duomenis, ieÅ¡kovė reiÅ¡kė pretenzijas dėl daiktų, kurių neatiduoda atsakovas, Å¡is konfliktas buvo iÅ¡spręstas vietoje, bet apie tai, kad atsakovas jos atžvilgiu vartojo smurtÄ , ieÅ¡kovė nenurodė (1, b. l. 20).

40. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ skundo argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams, jei yra atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendime iÅ¡samiai ir nuosekliai iÅ¡dėstė ir nurodė įrodymus ir jų pagrindu byloje nustatytas aplinkybes, dėl kiekvienos jų padarė atitinkamas iÅ¡vadas, tai teisėjų kolegija jų visų dar kartÄ nekartoja, o, pritardama esminėms teismo iÅ¡vadoms ir motyvams, konstatuoja, jog apeliantė byloje neįrodė jos ir atsakovo susitarimo dėl bendros jungtinės veiklos tikslo sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.

Kaip minėta, dėl nuosavybės teisės į objektÄ ar jo dalį turi bÅ«ti sprendžiama ne pagal gyvenimo kartu faktÄ ar trukmę, o pagal susitarimo sukurti kiekvienÄ nuosavybės teisių objektÄ , kaip bendrÄ nuosavybę, egzistavimÄ .

41. Ä®vertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo byloje susiklosčiusias aplinkybės, iÅ¡samiai pasisakė dėl į bylÄ pateiktų įrodymų, iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentų pagrindu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Už atsakovės J. G. bei savo atsiliepimų į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ atsakovas R. G. turėjo 1 000 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 174, 175). Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, o minėtų iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, Å¡ios iÅ¡laidos atsakovui R.

G. priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės R. A. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjų kolegija: Ramunė Čeknienė Laimantas Misiūnas Laimutė Sankauskaitė