1bc0e6db-5901-4370-befd-a498fe3cbf7b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-647-302/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01731-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.3; 2.6.11.4.5.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo PoÅ¡kaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“ dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo, tretieji asmenys – vieÅ¡oji įstaiga Centro poliklinika, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos paÅ¡vaistė“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Gensera“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2016 m. rugpjūčio 22 d. atsakymÄ Ä¯ tiekėjo 2 klausimÄ ; pripažinti, kad pirkimo sÄ lygų 49 p. įtvirtinti kvalifikacinės atrankos kriterijai riboja tiekėjų konkurencijÄ , todėl yra neteisėti; nutraukti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad ieÅ¡kovė siekė dalyvauti atsakovės vykdomame supaprastintame ribotame konkurse „VÅ¡Ä® Centro poliklinikos Senamiesčio filialo pastato Pylimo g. 56, Vilniuje, kapitalinio remonto –modernizavimo projekto dalies remonto darbų pirkimas“, kurį vykdo įgaliota perkančioji organizacija – atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“.

Pažymėjo, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. pateikė praÅ¡ymÄ paaiÅ¡kinti pirkimo sÄ lygas, o 2016 m. rugpjūčio 23 d. pateikė pretenzijÄ , kuria pareikalavo patikslinti pirkimo sÄ lygų 49 punkte įtvirtintus kvalifikacinės atrankos kriterijus, nustatant maksimalias kvalifikacinės atrankos kriterijų ribas, bei pratęsti pasiÅ«lymų pateikimo terminÄ protingam laikotarpiui per kurį kiti iki Å¡iol nedalyvavę pirkime rinkos dalyviai galėtų parengti pasiÅ«lymus. Perkančioji organizacija ieÅ¡kovės pretenzijos netenkino.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė turi patikslinti pirkimo dokumentų 49 punkte nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus, Pasak ieÅ¡kovės, jeigu iÅ¡ tiesų atsakovė siektų racionaliai panaudoti lėšas, tai kvalifikacinės atrankos kriterijais bÅ«tų pasirinkusi ne sudarytų sutarčių skaičių ir atliktų darbų vertes, o tiekėjo turimų kvalifikuotų darbuotojų skaičių, siÅ«lomų įrenginių kiekį, arba pirkimÄ vykdžiusi ne riboto konkurso bÅ«du, o taikant ekonominio naudingumo kriterijų.

IeÅ¡kovės manymu, siekiant užtikrinti konkurencijÄ , atsakovė turėjo nustatyti maksimalias kvalifikacinės atrankos vertinimo reikÅ¡mes, kurias pasiekę tiekėjai gautų maksimalų vienodÄ balų skaičių ir vietoj to, kad nustatyti, jog penki dalyviai surinkę didžiausiÄ balų skaičių bus kviečiami teikti pasiÅ«lymus, galėjo nurodyti, jog visi dalyviai, kurie surinko maksimalų balų skaičių bus kviečiami teikti pasiÅ«lymus. Tokiu atveju atsakovė bÅ«tų garantuota, jog yra atrinkti didžiausiÄ patirtį turintys tiekėjai, o kartu užtikrinta, kad pateikti pasiÅ«lymai bus racionalių kainų, nes tiekėjai bus suinteresuoti mažinti pasiÅ«lymų kainas iÅ¡laikant atliekamų darbų kokybę.

Pasak ieÅ¡kovės, vykdydama pirkimÄ riboto konkurso bÅ«du ir nenustatydama kvalifikacinės atrankos kriterijų vertinimo maksimalių reikÅ¡mių, atsakovė pažeidžia kitų pirkimu suinteresuotų ir realiai sutartį įgyvendinti gebančių pavienių rinkos dalyvių interesus. Vykdydama ribotÄ konkursÄ atsakovė reikalauja tiekėjus jungtis jungtine veikla vien dėl to, kad jie galėtų dalyvauti ir galbÅ«t laimėti pirkimÄ , nors pirkimo objektu numatytus darbus gebėtų atlikti iÅ¡ esmės bet kuris pavienis rinkos dalyvis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 3 d. sprendimu ieÅ¡kovės UAB „Gensera“ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – pripažino neteisėtais pirkimo sÄ lygų 49 punkte įtvirtintus kvalifikacinės atrankos kriterijus; reikalavimo nutraukti pirkimÄ netenkino ir taikė alternatyviÄ sankcijÄ â€“ skyrė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 5 000 Eur baudÄ ; bylos dalį dėl ieÅ¡kinio reikalavimo panaikinti atsakovės 2016 m. rugpjūčio 22 d. atsakymÄ Ä¯ tiekėjo 2 klausimÄ nutraukė.Pasisakydamas dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos teismas laikė, jog tiekėjo pateikto procesinio dokumento pavadinimas nenustato jo turinio, o iÅ¡ ieÅ¡kovės 2016 m. rugpjūčio 19 d. pateikto praÅ¡ymo turinio matyti, jog jau jame buvo nurodytas nesutikimas su nustatytomis pirkimo sÄ lygomis.

Be to, atsakovė pateikė atsakymus į abu ieÅ¡kovės pateiktus dokumentus, nors laikydama, kad terminas pretenzijai pateikti buvo pasibaigęs, turėjo teisę palikti jÄ nenagrinėta. Dėl Å¡ių priežasčių teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės tinkamai pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Ä®vertinęs byloje esančius duomenis teismas nesutiko, su ieÅ¡kovės argumentu, jog atsakovė netinkamai parinko pirkimo bÅ«dÄ â€“ ribotÄ konkursÄ . Teismas pažymėjo, kad bet kokio turinio kvalifikacinių reikalavimų nustatymas preziumuoja, kad kvalifikacijos reikalavimams neatitinkantys tiekėjai paÅ¡alinami iÅ¡ pirkimo, t. y. riboja tiekėjų konkurencijÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, kad bet koks konkurencijos ribojimas yra neteisėtas.

Riboto konkurso sÄ lygos numato, kad tiekėjai bus atrenkami remiantis paskelbtais kriterijais ir tik atrinkti kandidatai bus kviečiami patiekti pasiÅ«lymÄ . Tokios riboto konkurso sÄ lygos savaime nėra neteisėtos ar nesÄ Å¾iningai ribojančios konkurencijÄ . Teismas sutiko su atsakovės atsikirtimų į ieÅ¡kinį argumentais, jog sprendimas pakviesti teikti pasiÅ«lymus didesnį, nei numatytÄ supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse tiekėjų kiekį parodo perkančiosios organizacijos tikslÄ užtikrinti didesnę konkurencijÄ pasirinkto pirkimo bÅ«do rėmuose.Nepaisant to teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentu, jog atsakovė, nenustačiusi pirkimo sÄ lygų 49 punkte maksimalių reikÅ¡mių kvalifikacinės atrankos kriterijų, kuriuos virÅ¡ijus tiekėjams bÅ«tų skiriamas maksimalus balų skaičius ir daugiau balų nebÅ«tų skiriama, pažeidė sÄ Å¾iningos konkurencijos principÄ bei Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. spalio 20 d.

įsakymu Nr. 1S-100 (toliau – Metodinės rekomendacijos), VII skirsnio nuostatas. Teismas pažymėjo, jog perkančiosioms organizacijoms, parinkusioms pirkimo bÅ«dÄ , kurio metu bus atrenkamas tam tikras tiekėjų skaičius pagal jų kvalifikacijÄ , Metodinėse rekomendacijose rekomenduojama nustatyti maksimalias leistinas vertinamojo kriterijaus reikÅ¡mes, kai geriausia kriterijaus reikÅ¡me laikoma jo didžiausia reikÅ¡mė. Teismas nustatė, jog ginčijamų pirkimo sÄ lygų 49 punkte kvalifikacinės atrankos kriterijų P1 ir P2 maksimalios ribos nėra nustatytos, todėl tokiu bÅ«du sukuriamos sÄ lygos konkursÄ laimėti teikėjui, kuris per penkis metus yra atlikęs daugiausiai statybos ir montavimo darbų už ne mažesnę kaip 100 000 Eur be PVM, ir sprendė, jog pirkimo sÄ lygų 49 punktas neatitinka Metodinių rekomendacijų, nepagrįstai riboja konkurencijÄ , nes sukuria iÅ¡skirtinį konkurencinį pranaÅ¡umÄ didžiausiÄ patirtį statybos ir montavimo darbų srityje turinčiam tiekėjui ir tokiu bÅ«du nepagrįstai diskriminuoja kitus tiekėjus.Kadangi ieÅ¡kovės reikalavimas panaikinti 2016 m. rugpjūčio 22 d. atsakymÄ Ä¯ tiekėjo 2 klausimÄ yra sudedamoji pirkimo sÄ lygų dalis ir pats savaime teisinių pasekmių nesukelia, teismas bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė.

Atsižvelgęs į tai, kad 2016 m. spalio 20 d. VÅ Ä® Centro poliklinika sudarė pirkimo sutartį su pirkimo laimėtoja UAB „Baltijos paÅ¡vaistė“ ir Å¡i sutartis sprendimo priėmimo metu jau buvo įvykdyta, teismas sprendė, jog tikslinga byloje taikyti alternatyviÄ jÄ sankcijÄ ir skyrė atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 5 000 Eur baudÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, panaikinti atsakovei skirtÄ baudÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pateikia Å¡iuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sutapatino tiekėjų kvalifikacijos vertinimÄ pagal minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir kvalifikacinės atrankos vykdymÄ , siekiant atrinkti didžiausiÄ kvalifikacijÄ turinčius tiekėjus ir dėl Å¡ios priežasties, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ , rėmėsi netinkamomis teisės normomis bei teismų praktika. Teisės aktai nenustato pareigos perkančiosioms organizacijoms pirkimų sÄ lygose nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalias ribas, todėl teismas Å¡iuo atveju padarė teisės taikymo klaidÄ .

Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijos dėl kvalifikacinės atrankos yra tik rekomendacinio pobÅ«džio, todėl perkančiosios organizacijos neprivalo jų laikytis. Vien teorinė galimybė, jog tiekėjai, dalyvaudami tokiame pirkime, aktyviai jungsis į Å«kio subjektų grupes, yra niekuo nepagrįsta, atsakovės vykdytuose pirkimuose tokia tendencija nepastebėta. Šį pirkimÄ laimėjo tiekėjas, kuris jungtinės veiklos sutarties sudaręs nebuvo.IeÅ¡kovė pavėlavo pateikti atsakovei pretenzijÄ dėl pirkimo sÄ lygų ir atsakovė, kartu su nurodymu dėl termino praleidimo, pateikusi atsikirtimus į pretenzijos motyvus, Å¡io termino neatnaujino.

Be to, Å¡iuo atveju jokios ieÅ¡kovės teisės pažeistos nebuvo, kadangi ji net nebuvo pateikusi paraiÅ¡kos dalyvauti pirkime.Teismo taikytas baudos dydis yra akivaizdžiai per didelis. Teismas neįvertino aplinkybių, turėjusių reikÅ¡mę baudos dydžio sumažinimui. IeÅ¡kovė UAB „Gensera“ atsiliepime su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, o dėl baudos dydžio spręsti teismui savo nuožiÅ«ra. Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Pirkimo sÄ lygų 49 punkte įtvirtinti kvalifikacinės atrankos reikalavimai yra akivaizdžiai neproporcingi pirkimo objektui, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti pažeidžiančiais VPÄ® įtvirtintus principus.

Nenustačius maksimalių kvalifikacinės atrankos kriterijų ribų rinkos dalyviai, kurie yra pakankamai patyrę, kvalifikuoti ir patikimi atlikti darbus, nedalyvavo pirkime, nes akivaizdžiai matė, kad nebus kviečiami teikti pasiÅ«lymų. Nors Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktų paaiÅ¡kinimų laikymasis nėra privalomas, atsižvelgus į jos funkcijas, Å¡ioje byloje reikÅ¡mingais paaiÅ¡kinimais pagrįstai buvo remiamasi. Trečiasis asmuo UAB „Baltijos paÅ¡vaistė“ atsiliepime su apeliaciniu skundu dalyje dėl pirkimo sÄ lygų 49 punkto pripažinimo neteisėtu sutinka ir praÅ¡o Å¡ioje dalyje skundÄ patenkinti, o dėl kitos dalies spręsti teismo nuožiÅ«ra bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo Å¡iuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sutapatino tiekėjų kvalifikacijos vertinimÄ pagal minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir kvalifikacinės atrankos vykdymÄ , siekiant atrinkti didžiausiÄ kvalifikacijÄ turinčius tiekėjus, ir taip nepagrįstai paneigė perkančiosios organizacijos siekį įgyti aukščiausios kvalifikacijos tiekėjo paslaugas. Darbai, kuriuos buvo siekiama įgyti vykdant pirkimÄ , turėjo bÅ«ti atlikti labai kokybiÅ¡kai ir per ganėtinai trumpÄ laiko tarpÄ , todėl kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalios reikÅ¡mės nebuvo nustatytos.

Tačiau Å¡i aplinkybė tiekėjų konkurencijos neapribojo. IeÅ¡kovė nedalyvavo pirkime, todėl jos teisės realiai pažeistos nebuvo. Be to, ji praleido terminÄ pretenzijai pareikÅ¡ti. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atsakovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atsižvelgdama į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl naujų įrodymų priėmimoPagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.Apeliantė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus – kitų institucijų vykdytų viešųjų pirkimų sÄ lygas, kuriais įrodinėja aplinkybę, jog Å¡ioje byloje ginčijama pirkimo sÄ lyga yra plačiai naudojama ir vykdant kitus vieÅ¡uosius pirkimus.

Apeliantė nenurodė aplinkybių, kodėl minėti įrodymai negalėjo bÅ«ti pateikti į bylÄ nagrinėjant jÄ pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Dėl Å¡ių priežasčių apeliantės naujai pateiktus įrodymus atsisakoma priimti. Faktinės aplinkybės Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (įgaliotoji organizacija) 2016 m. rugpjūčio 11 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintÄ ribotÄ konkursÄ â€žVÅ¡Ä® Centro poliklinikos Senamiesčio filialo pastato Pylimo g. 56, Vilniuje, kapitalinio remonto-modernizavimo projekto dalies remonto darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 177582.

Perkančioji organizacija – VÅ¡Ä® Centro poliklinika.2016 m. rugpjūčio 19 d. ieÅ¡kovė UAB „Gensera“ pateikė atsakovei paklausimÄ , kuriuo prašė paaiÅ¡kinti pirkimo sÄ lygas, o nesutikdama su atsakovės 2016 m. rugpjūčio 22 d. atsakymu į paklausimÄ , 2016 m. rugpjūčio 23 d. pateikė pretenzijÄ , kuria reikalavo patikslinti pirkimo sÄ lygų 49 punkte įtvirtintus kvalifikacinės atrankos kriterijus, nustatant maksimalias kvalifikacinės atrankos kriterijų ribas, kurias virÅ¡iję tiekėjai negautų didesnio balo nei kiti tokias pat reikÅ¡mes turintys tiekėjai.

UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2016 m. rugpjūčio 24 d. atsakyme nurodė, ieškovės pretenzijos netenkinanti. 2016 m. sausio 4 d. buvo priimtas sprendimas dėl pasiūlymų eilės sudarymo, pirkimo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo UAB „Baltijos pašvaistė“ su 131 569,40 Eur pasiūlymu. 2016 m. spalio 20 d. perkančioji organizacija VŠĮ Centro poliklinika ir trečiasis asmuo sudarė modernizavimo projekto dalies remonto darbų sutartį Nr. 01-25-417. Bylos nagrinėjimo metu sutartimi prisiimti šalių įsipareigojimai yra pilnai įvykdyti.

Dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir ieÅ¡kovės intereso ginčyti pirkimo sÄ lygasAtsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės nesutikimas su ginčijama vieÅ¡ojo prikimo sÄ lyga buvo pareikÅ¡tas tinkamai, o pati atsakovė, pateikdama atsakymÄ Ä¯ pretenzijÄ , atnaujino jos nagrinėjimo terminÄ . Pažymi, kad atsakyme į pretenzijÄ aiÅ¡kiai nurodyta, jog terminas jai pareikÅ¡ti yra praleistas, o papildomai pateikti nesutikimo argumentai nereiÅ¡kia, kad pretenzijos pateikimo terminas buvo atnaujintas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, sprendžia, kad pasisakydamas dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovės veiksmus, kaip termino pateikti pretenzijÄ atnaujinimÄ . IÅ¡ atsakovės 2016 m. rugpjūčio 24 d. raÅ¡to pavadinimu „Dėl pretenzijos nagrinėjimo“ turinio matyti, jog atsakovės viešųjų pirkimų komisija, nors ir nustačiusi, kad pretenzijos pateikimo terminas buvo praleistas, sustabdė pirkimo procedÅ«ras, pretenzijÄ iÅ¡nagrinėjo ir nusprendė jÄ atmesti dėl dokumente nurodytų priežasčių.

Nesutiktina su apeliantės pozicija, jog aptariamame rašte argumentai dėl nesutikimo su pretenzija pateikti tik kaip papildomi argumentai. Tuo labiau, atsakyme aiškiai nurodytas pats pretenzijos išnagrinėjimo faktas bei atmetimo pagrindai. Atsižvelgiant į tai aptartas apeliacinio skundo argumentas atmestinas. Apeliantė skunde taip pat nurodo, jog neegzistuoja joks ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, taip pat pagrindas pateikti ieškinį, nes ji nebuvo pateikusi pasiūlymo pirkime. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiuo argumentu taip pat neturi pagrindo sutikti.

Viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose tiekėjams suteiktos itin plačios galimybės ginti savo interesus teisme. Pagrindinis tiekėjo teisinį suinteresuotumÄ identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, t. y. Å¡io intereso gynimas, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkÅ«rimas, ypač kai Å¡io intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Teismų praktikoje aptariamas kriterijus (interesas vieÅ¡ojo pirkimo sutartimi) aiÅ¡kintinas plačiai, siekiant tiekėjams užtikrinti pažeistų teisių gynybos veiksmingÄ Ä¯gyvendinimÄ (dėl veiksmingumo principo žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Teisingumo Teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiÅ«ros procedÅ«ra turi bÅ«ti prieinama bent jau kiekvienam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, jog su juo bÅ«tų sudaryta vieÅ¡ojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalÄ nuo to momento, kai perkančioji organizacija iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , galinčiÄ lemti teisinius padarinius. Tam, kad bÅ«tų galima pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų iki vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo, peržiÅ«rėjimo procedÅ«romis, pakanka parodyti teisinį suinteresuotumÄ dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo ir tiekėjui net nebÅ«tina turėti formaliojo dalyvio ar kandidato statuso (žr.

Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. SprendimÄ Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03, Rink. 2005, p. I-1; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04- 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nebuvo pateikusi pasiÅ«lymo dalyvauti pirkime, tačiau iÅ¡ ginčo turinio matyti, jog ginčijama vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lyga, galėjo užkirsti keliÄ jai pateikti šį pasiÅ«lymÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kinį tenkinus ir nutraukus pirkimo procedÅ«ras bei perkančiajai organizacijai iÅ¡ naujo organizuojant pirkimÄ pagal pakoreguotÄ pirkimo sÄ lygÄ , tikėtina, ieÅ¡kovė bÅ«tų galėjusi pateikti savo pasiÅ«lymÄ ir varžytis su kitais tiekėjais lygiais pagrindais.

Dėl Å¡ių priežasčių atmestinas apeliantės argumentas, kad Å¡iuo atveju neegzistuoja joks ieÅ¡kovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimas ar pagrindas pateikti ieÅ¡kinį teismui. Dėl kvalifikacinės atrankos kriterijų teisėtumo ir pagrįstumoByloje kilo ginčas dėl atsakovės parengtų pirkimo sÄ lygų atitikties VPÄ® įtvirtintiems viešųjų pirkimų principams. Apeliantė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota iÅ¡vada, jog atsakovė, pirkimo sÄ lygų 49 punkte nenustačiusi kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalių reikÅ¡mių, kurias virÅ¡ijus tiekėjams bÅ«tų skiriamas maksimalus balų skaičius ir daugiau balų nebÅ«tų skiriama, pažeidė sÄ Å¾iningos konkurencijos principÄ bei Metodinių rekomendacijų VII skirsnio nuostatas.

Atsakovė skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai sutapatino tiekėjų kvalifikacijos vertinimÄ pagal minimalius kvalifikacinius reikalavimus bei kvalifikacinės atrankos vykdymÄ ir dėl Å¡ios priežasties spręsdamas ginÄÄ rėmėsi netinkamos teisės normomis bei teismų praktika. Pažymėjo, jog teisės aktai nenustato pareigos perkančiosioms organizacijoms pirkimų sÄ lygose nurodyti kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalias ribas, o Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijos, kuriomis rėmėsi teismas nėra privalomo pobÅ«džio.PrieÅ¡ vertindama minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ Å¡ioje dalyje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog VPÄ® 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ , bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų, įgyvendinant pirkimų tikslÄ â€“ sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas.

VPÄ® ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad Å¡iomis procedÅ«romis bÅ«tų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Kvalifikacinė atranka – tai procedÅ«ra, kurios metu perkančioji organizacija pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius kriterijus atrenka kandidatus, kviestinus dalyvauti tolesnėse pirkimo procedÅ«rose. Taikant kvalifikacinę atrankÄ , tiekėjų pajėgumas vertinamas ne tik atitikties minimaliems kvalifikacijos reikalavimams atžvilgiu, bet ir siekiant iÅ¡rinkti tam tikrÄ iÅ¡ anksto paskelbtÄ dalyvių skaičių, kuriam bus leista pateikti pasiÅ«lymus.

Kvalifikacinės atrankos kriterijai yra skirti atrinkti labiausiai kvalifikuotus kandidatus, todėl gali bÅ«ti kitokie nei minimalÅ«s kvalifikacijos reikalavimai. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustato tokius kvalifikacinės atrankos kriterijus, kurie yra svarbÅ«s pirkimo sutarčiai vykdyti. Ä®statyme konkrečiai nenurodyta, kokius kvalifikacinės atrankos kriterijus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobÅ«dį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju, vykdydama kvalifikacinę atrankÄ , perkančioji organizacija privalo užtikrinti realiÄ konkurencijÄ , o kvalifikacinės atrankos kriterijai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, nediskriminuojantys (turi leisti tiekėjams tiksliai įvertinti, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atliekama atranka ir kokia bus tiksli kiekvieno kriterijaus įtaka bendram kvalifikacinės atrankos įvertinimui) ir nustatyti VPÄ® 35-38 straipsnių pagrindu, t. y. atrankos kriterijai turi bÅ«ti susiję su kandidatų ekonomine ir finansine bÅ«kle, techniniu ir profesiniu pajėgumu, kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartais (VPÄ® 47 str. 2 d.).Nors apeliantė skunde ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai sutapatino tiekėjų kvalifikacijos vertinimÄ pagal minimalius kvalifikacinius reikalavimus bei kvalifikacinės atrankos vykdymÄ , apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog VPÄ® 47 straipsnio 2 dalies nuostatos iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡kos VPÄ® 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintoms nuostatoms ir suponuoja, kad kvalifikacinės atrankos kriterijams taikytini tokie patys reikalavimai, kaip ir tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams, t. y. kvalifikacinės atrankos kriterijai privalo dirbtinai neriboti konkurencijos, bÅ«ti pagrįsti, proporcingi ir susiję su pirkimo objektu – tarp nustatyto kriterijaus ir kandidato gebėjimo kvalifikuotai įvykdyti sutartį privalo bÅ«ti patikimas ir įtikinamas priežastinis ryÅ¡ys.

KonkurencijÄ riboja pernelyg aukÅ¡ti arba specifiniai, neadekvatÅ«s pirkimo pobÅ«džiui ar neproporcingi jo sÄ lygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedÅ«rose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Tai, ar atitinkamas kriterijus nepažeidžia VPÄ® įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sÄ lygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedÅ«rose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurencijÄ , sprendžiama, atsižvelgiant inter alia į teisėtus perkančiosios organizacijos interesus ir pirkimo objekto poreikį.

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog pirkimo sÄ lygų 49 punktas nustato tiekėjų kvalifikacinės atrankos kriterijus:

1) P1 - Kandidato vidutinė metinė svarbiausių atliktų statybos ir montavimo darbų (Statinių kategorija: ypatingi statiniai. Statinių grupė: gyvenamieji ir/ar negyvenamieji pastatai) apimtis per paskutinius 5 (penkis) metus arba per laikÄ nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklÄ mažiau nei 5 (penkis) metus). Kvalifikacinės atrankos kriterijui P1 nustatyti duomenys bus vertinami pagal kandidato statybos ir montavimo darbų sÄ raÅ¡Ä , parengtÄ pagal 7 priedÄ , bei pateiktas užsakovų pažymas, o jų nesant – tiekėjo deklaracijÄ . Vertinamo kriterijaus lyginamais svoris lygus 20;

2) P2 – Kandidatas per paskutinius 5 (penkis) metus arba per laikÄ nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklÄ mažiau nei 5 (penkis) metus) yra įvykdęs bent 1 panaÅ¡iÄ sutartį, kurios (-ių) kiekvienos vertė yra ne mažesnė kaip 100.000 Eur be PVM. PanaÅ¡ia sutartimi laikoma ypatingos kategorijos negyvenamosios paskirties pastato naujos statybos (ir) ar rekonstrukcijos, (ir) ar remonto sutartis. Kvalifikacinės atrankos kriterijui P2 nustatyti duomenys bus vertinami pagal kandidato sutarčių sÄ raÅ¡Ä , parengtÄ pagal 5 priedÄ , bei pateiktas užsakovų pažymas, o jų nesant – tiekėjo deklaracijÄ .

Vertinamo kriterijaus lyginamasis svoris lygus 80. Abiejų kriterijų lyginamųjų svorių suma lygi 100.Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog bet koks pirkimo objektas turi turėti pirkimo ribas, nuo kurių tiekėjas galėtų bÅ«ti laikomas pakankamai geru ir jos turėtų bÅ«ti nustatomos atsižvelgiant į vieÅ¡ojo pirkimo objekto kainÄ . Nenustačius maksimalių atrankos kriterijų reikÅ¡mių, kurias pasiekus, skiriamas maksimalus kriterijaus balas ir papildomai balai nebeskiriami, susiklosto tokia situacija, kuomet nustatytieji kriterijai tampa neproporcingi pirkimo objektui (VPÄ® 3 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-493-302/2017; 2017-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-391-157/2017).

Su tokia pozicija sutiktina ir Å¡ios civilinės bylos kontekste. Å iuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog nenustačius maksimalių kvalifikacijos kriterijų reikÅ¡mių, kurias virÅ¡ijus papildomi balai nebus skiriami, tiekėjai, siekdami atitikti tokius kvalifikacijos kriterijus, nors ir yra pajėgÅ«s darbus atlikti savarankiÅ¡kai, nesant jokio objektyvaus pagrindo yra verčiami jungtis į didesnes Å«kio subjektų grupes vien dėl to, kad surinktų kuo daugiau balų už savo kvalifikacijÄ ir turėtų galimybę dalyvauti derybose, kas tikėtina, padidintų jų siÅ«lomÄ kainÄ .Taigi, įvertinusi faktines ginčo aplinkybes ir pirkimo sÄ lygų turinį, teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pagrįstomis ir teisėtomis pripažįsta ginčijamame sprendime padarytas iÅ¡vadas, jog nagrinėjamu atveju nenustačius kvalifikacinės atrankos kriterijų P1 ir P2 maksimalių reikÅ¡mių, kurias virÅ¡ijus tiekėjams bÅ«tų skiriamas maksimalus balų skaičius ir daugiau balų nebÅ«tų skiriama, buvo pažeisti sÄ Å¾iningÄ tiekėjų konkurencijÄ užtikrinantys principai, užkirstas kelias į tolimesnį etapÄ patekti mažesniems, bet pakankamai kvalifikuotiems, patikimiems rinkos dalyviams, ir tokiu bÅ«du apribota ne tik konkurencija tarp tiekėjų, bet ir galimybė perkančiajai organizacijai gauti kokybiÅ¡kas paslaugas už racionaliÄ kainÄ (VPÄ® 3 str. 3 d. 2 p., 47 str. 2 d.).Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nenurodė jokios teisės normos, kuri įpareigoja perkančiÄ jÄ organizacijÄ nustatyti maksimalias kvalifikacinės atrankos kriterijų ribas, o nurodytos Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijos perkančiajai organizacijai nėra privalomos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su Å¡iais apeliantės argumentais sutinka tik iÅ¡ dalies. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijos – ne norminio pobÅ«džio teisės aktas, kuris nepatenka į pozityviosios teisės reglamentavimo sritį, ir atsižvelgiant į tai, Å¡alys negali pateisinti ginčijamų konkurso sÄ lygų vien tik VPT rekomendacijų nuostatomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis, priimtas civilinėse bylose e3K-3-1-969/2017; e3K-3-2-248/2017).

Tačiau tai nepanaikina skundžiamame sprendime padarytos iÅ¡vados, jog aptarti kvalifikacinės atrankos kriterijai riboja konkurencijÄ ir taip pažeidžia VPÄ® įtvirtintus viešųjų pirkimų principus. Pažymėtina, jog vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečiÄ elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009), todėl aplinkybė, kad teismas nenurodė jokios konkrečios teisės normos, įpareigojančios perkančiÄ jÄ organizacijÄ nustatyti maksimaliÄ kvalifikacinio reikalavimo ribÄ , nėra pargintas padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .

Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas toje dalyje, kurioje vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų 49 punkte įtvirtinti kvalifikacinės atrankos kriterijai pripažinti neteisėtais, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Dėl alternatyvios sankcijos taikymoPirmosios instancijos teismas, pripažinęs neteisėtais pirkimo sÄ lygų 49 punkte įtvirtintus kvalifikacinės atrankos kriterijus ir nustatęs, jog pirkimo sutartis su nustatytu laimėtoju bylos nagrinėjimo metu buvo ne tik sudaryta bet ir pilnai įvykdyta, sprendė, jog nėra pagrindo nutraukti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , tačiau taikė atsakovei alternatyviÄ jÄ sankcijÄ â€“ 5 000 Eur baudÄ .

Apeliaciniame skunde atsakovė su Å¡ia alternatyviÄ ja sankcija nesutinka, nurodo, jog baudos dydis yra aiÅ¡kiai per didelis, kadangi nustatydama vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas atsakovė vadovavosi teisės aktais, taip pat atsižvelgė į tokių pirkimų vykdymo praktikÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovei paskirta bauda nėra per didelė ar neproporcinga. Aplinkybė, jog neteisėta pripažintÄ sÄ lygÄ vykdydamos vieÅ¡uosius pirkimus nustato ir kitos perkančiosios organizacijos nepanaikina apeliantės kaltės dėl jos vykdyto vieÅ¡ojo pirkimo metu padarytų pažeidimų.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas atsakovei baudÄ Ä¯vertino padaryto pažeidimo sunkumÄ ir jo sukeltas pasekmes bei skyrė jai ženkliai mažesnį nei VPÄ® 952 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas maksimalus baudos dydis (nepilnai 3,8 proc. nuo sutarties sumos). Dėl Å¡ių priežasčių tenkinti apeliantės praÅ¡ymÄ sumažinti baudos dydį arba jos iÅ¡ viso netaikyti taip pat atmetamas. Dėl bylos procesinės baigtiesEsant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras, ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųCPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atsižvelgiant į priimamÄ procesinį sprendimÄ , nei atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, nei trečiojo asmens UAB „Baltijos paÅ¡vaistė“ apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.

Nors ieÅ¡kovė UAB „Gensera“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų apeliacinės instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taip pat netenkintinas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                        ArtÅ«ras Driukas                                                                                                                      Romualda Janovičienė                                                                                                                      Alvydas PoÅ¡kus