1bbf5dcc-97aa-4272-b4a0-e37abdd1483c · Å iaulių apygardos teismas

KALTINAMASIS AKTASBaudžiamoji byla Nr. 1-68-309/2013Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00481-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.5.1; 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.6; 1.1.8.7.9; 1.2.3.2.3; 2.1.7.4; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.1.3; 2.3.4; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5; (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 14 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko, teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei, Dijanai Drizgienei dalyvaujant prokurorei Dianai Voskoboinikovai,kaltinamajai D.

D., jos gynėjui advokatui Alfonsui Daukantui,          vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio iÅ¡silavinimo, naÅ¡lė, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,            kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

D. D. 2012 m. birželio 19 d., apie 17–18 val., buto, kuris yra (duomenys neskelbtini), virtuvėje, iÅ¡gertuvių metu kilus tarpusavio konfliktui, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia peiliu dÅ«rė Å¡eimos nariui – sugyventiniui J. J. ne mažiau kaip 4 kartus į įvairias kÅ«no vietas, padarydama nukentėjusiajam J. J. durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdÄ krÅ«tinės kairėje pusėje su Å¡irdies sužalojimu, durtinę-pjautinę žaizdÄ kairio dilbio iÅ¡tiesiamajame pavirÅ¡iuje, pjautines žaizdas pilvo kairiame Å¡one ir deÅ¡inės plaÅ¡takos ketvirto pirÅ¡to iÅ¡tiesiamajame pavirÅ¡iuje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , dėl to nuo durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos krÅ«tinės kairėje pusėje su Å¡irdies sužalojimu, sukėlusiu kraujo susikaupimÄ kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje ir Å¡irdiplėvės ertmėje, Å¡irdies tamponadÄ krauju, nukentėjusysis J.

J. mirė įvykio vietoje, ir tokiu bÅ«du nužudė savo Å¡eimos narį – sugyventinį J. J..             Kaltinamoji D. D. kalta prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad su J. J. kartu pradėjo gyventi prieÅ¡ 8 metus, vedė bendrÄ Å«kį. J. J. nedirbo, jam padėdavo jo mama, kuri gyveno netoliese. Dvejus paskutinius metus nuolat kildavo konfliktai dėl iÅ¡gertuvių. Konfliktai bÅ«davo ir žodiniai, ir puldinėdavo jÄ muÅ¡ti, ne vienÄ sykį teko kviesti policijÄ . Maždaug prieÅ¡ dvejus metus ji J.

J. buvo peiliu sužalojusi kojÄ , bet tai buvo atsitiktinai. Tada ji buvo blaivi, skuto bulves, o J. J. parėjęs iÅ¡gėręs trenkė jai, ji jam sakė pasitraukti, trinktelėjo peiliu ir pataikė į kojÄ .              2012 m. birželio 19 d. nuo pat ryto su J. J. buvo namuose ir pradėjo girtauti apie 11–12 val., kai atėjo J. J. pažįstamas V.. Gėrė alų, sidrÄ , degtinę, bet ne naminę. Gėrė 8 laipsnių stiprumo alų, 2 l talpos. PrieÅ¡ tai dienÄ su J.

J. nebuvo gėrę. Kiek pamena, tÄ dienÄ dar J. J. buvo išėjęs į parduotuvę. Nuo ko prasidėjo konfliktai, neprisimena. Kad be V. dar kas bÅ«tų atėjęs į namus, irgi nepamena. Ji iÅ¡ namų išėjusi nebuvo. Su J. J. tÄ dienÄ pykosi. Žino, kad J. J. buvo įsisiautėjęs ir puolė pirmas muÅ¡tis. Jie buvo virtuvėje, kadangi ten gėrė. IÅ¡ pradžių buvo žodinis konfliktas, o po to J. J. jai sudavė į galvÄ , spyrė į nugarÄ . Jai už nugaros ant spintelės buvo peilis, automatiÅ¡kai paėmė peilį, J.

J. bandė peilį atimti. Prisimena, kad užsimojo ir J. J. peiliu sudavė, gali bÅ«ti, kad ne vienÄ kartÄ . Atrodo jis nenukrito, o sėdosi. Nors negali paaiÅ¡kinti, kas ten dėjosi. Nežino, kas greitÄ jÄ iÅ¡kvietė, kas policijÄ iÅ¡kvietė. Tik dėl to Å¡oko pamena, kad, kai jÄ vedė policija lauk iÅ¡ namų, J. J. dar gulėjo virtuvėje. Jeigu J. J. ant jos nebÅ«tų puolęs, nieko ir nebÅ«tų buvę, nes tikrai nenorėjo jo nužudyti. Paskutiniu laiku J. J. buvo labai pasikeitęs, jam nuo gėrimo ne kartÄ buvo užėjusi vadinama karÅ¡tligė.

Ne vienÄ kartÄ yra kvietusi policijÄ .              Laidojimo iÅ¡laidas, 1478 Lt, sutinka atlyginti ir sutinka atlyginti 120 Lt advokato iÅ¡laidų.             J. J. ir I. T. buvo brolis ir sesuo. Jie susitikdavo, bet nelabai bendravo. Neturtinės žalos sutinka atlyginti 10 tÅ«kstančių litų.             Jeigu motina ar sesuo nors kiek juo bÅ«tų pasirÅ«pinusios, J. bÅ«tų gyvas, kiek kartų ji yra iÅ¡variusi iÅ¡ savo namų ir su policija, bet motina jo nepriimdavo, o jam nebÅ«davo kur eiti.

             Liudytoja L. Z. parodė, kad D. D. yra jos pažįstama. Ji gyveno su J. J. 5–6 metus. Jie gyveno bute kaip Å¡eima. Nematė, kad bÅ«tų kviečiama policija ar greitoji pagalba pas juos. D. D. neprašė jos pagalbos, kad jÄ apgintų. Ji buvo namuose, kai jos vaikas pasakė, kad J. J. iÅ¡vežė greitoji pagalba su policija. Nežino, ar J. J. naudojo smurtÄ prieÅ¡ D. D.. Nematė sumuÅ¡tos D. D.. BÅ«davo atvejų, kad pas D. D. Å¡eimoje iÅ¡gėrinėdavo, bet ne kiekvienÄ dienÄ . 2012-06-19 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole (su foto lentelėmis) užfiksuota, kad apžiÅ«rėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Rasta dėmių, panaÅ¡ių į kraujo dėmes, bute rastas J. J. lavonas su durtiniu sužalojimu. Bute rasti ir paimti peiliai (9–21 b. l.).2012-06-20 įtariamosios D. D. parodymų patikrinimo vietoje protokole (su foto lentelėmis) užfiksuota, kad ji parodė įvykio vietÄ ir nurodė aplinkybes dėl nusikalstamos veikos padarymo (91–101 b. l.).2012-07-09 daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėti mirusiojo J. J. rÅ«bai, kuriais jis vilkėjo įvykio metu, ant marÅ¡kinėlių ir džinsinio Å¡varkelio rastos kraujo dėmės ir kiauryminiai pažeidimai (34–37 b. l.).2012-09-26 VTMT prie LR Teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J.

J. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos krÅ«tinės kairėje pusėje su Å¡irdies sužalojimu, sukėlusios kraujo susikaupimÄ kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje ir Å¡irdiplėvės ertmėje, Å¡irdies tamponadÄ krauju. J. J. kÅ«ne rasti sužalojimai: durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krÅ«tinės kairėje pusėje su Å¡irdies sužalojimu, durtinė-pjautinė žaizda kairio dilbio iÅ¡tiesiamajame pavirÅ¡iuje, pjautinės žaizdos pilvo kairiame Å¡one ir deÅ¡inės plaÅ¡takos ketvirto pirÅ¡to iÅ¡tiesiamajame pavirÅ¡iuje.

IÅ¡vadoje nurodyta, kad tikėtina, jog J. J. durtinės-pjautinės ir pjautinės žaizdos galėjo bÅ«ti padarytos apžiÅ«rėti pateiktu virtuviniu peiliu su juoda plastmasine rankena (25–27 b. l.). 2012-06-21 VTMT prie LR Teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. D. padaryta kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose (103 b. l.).Dėl D. D. veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimÄ pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas.

Å is ryÅ¡ys yra bÅ«tinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimÄ .Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamosios D. D., liudytojos L. Z. parodymais, 2012-06-19 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu (su fotolentelėmis), 2012-06-20 įtariamosios D. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, 2012-07-09 daiktų apžiÅ«ros protokolu, 2012-09-26 VTMT prie LR Teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) – nustatyta, kad 2012-06-19 bute, kuris yra (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kaltinamoji D.

D., V. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo girtavo. Apie 17–18 val., tarp kaltinamosios D. D. ir V. J. kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į fizinį smurtÄ . J. J. panaudojo prieÅ¡ kaltinamÄ jÄ fizinį smurtÄ . Tai, kad prieÅ¡ kaltinamÄ jÄ D. D. buvo panaudotas fizinis smurtas, patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad D. D. padaryta kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose (103 b. l.). Minėto konflikto metu kaltinamoji D. D., pagriebusi peilį juo nemažiau kaip keturis kartus sudavė J.

J. į įvairias kÅ«no vietas. 2012-09-26 VTMT prie LR Teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. J. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos krÅ«tinės kairėje pusėje su Å¡irdies sužalojimu, sukėlusios kraujo susikaupimÄ kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje ir Å¡irdiplėvės ertmėje, Å¡irdies tamponadÄ krauju (25–27 b. l.). Teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamosios D.

D. padarytos veikos ir padarinių (J. J. mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. J. J. mirtis – tiesioginis kaltinamosios D. D. veikos rezultatas: kaltinamoji D. D. 2012-06-19, apie 17-18 val., buto, kuris yra (duomenys neskelbtini), virtuvėje, išgertuvių metu kilus tarpusavio konfliktui, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su J. J. metu jį nužudė.Teismas sutinka su kaltinamosios D. D. argumentu, kad ji neturėjo tikslo nužudyti J. J., nesiekė jo mirties, tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamosios asmeninės savybės (jos amžius, gyvenimo patirtis) leidžia spręsti, kad kaltinamoji D.

D. keturis kartus peiliu durdama J. J. į gyvybei pavojingas vietas, suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti, t. y. gyvybę kitam žmogui atėmė veikdama netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).Kaltinamoji D. D. tyčia nužudė Å¡eimos narį – sugyventinį, todėl jos veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .Teismas nenustatė, kad kaltinamoji D.

D. J. J. nužudė gindamasi nuo jo prieÅ¡ jÄ panaudoto smurto. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį nustatytÄ teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Taikant ir aiÅ¡kinant Å¡iÄ nuostatÄ teismų praktikoje bÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-558/2006, 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-487/2009 ir kt.). Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje.

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius.

Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki. Taip paprastai bÅ«na, kai nukentėjusieji patiria smÅ«gius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko iÅ¡sitrauktÄ ginklÄ , girdi aiÅ¡kiai iÅ¡sakomus grasinimus ir pan. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai bÅ«tų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė. Tiesioginio pavojaus sÄ lygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas kol jam bus suduotas pirmasis smÅ«gis ar padaryta kitokia žala.

Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybÄ sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimÄ . Ä®statymo nereikalaujama, kad besiginančiojo atkirtis bÅ«tų smulkmeniÅ¡kai apskaičiuotas ir visiÅ¡kai adekvatus kėsinimuisi tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius. Susidariusioje konkrečioje situacijoje dėl jėgų santykio, patirties, naudojamų priemonių ir kitų aplinkybių besiginančiojo veiksmai gali bÅ«ti efektyvesni.

Be to, nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam, yra mažesnė, ar didesnė už tÄ Å¾alÄ , kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam. Nei kiekybės, nei kokybės požiÅ«riu ji neprivalo atitikti tos žalos, kurios buvo siekta ar kuriÄ sukėlė kėsinimasis. Vis dėlto ginantis negali bÅ«ti peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos, kurių turinys atskleidžiamas BK 28 straipsnio 3 dalyje. BÅ«tinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra visos bÅ«tinos sÄ lygos vienu metu:

a) nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas;

b) tai padaroma tiesiogine tyčia (besiginantysis suvokia, jog gynybai nėra būtini tokie padariniai, tačiau jų nori ir siekia);

c) gynyba aiÅ¡kiai neatitinka kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Net ir esant visoms Å¡ioms bÅ«tinoms sÄ lygoms vienu metu, įstatymas numato du atvejus, kuriems esant nepripažįstama, jog peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės veikimas, kai:

a) bÅ«tinosios ginties ribos peržengtos dėl didelio sumiÅ¡imo ar didelio iÅ¡gÄ sčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis;

b) ginantis nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ padaryta veika (Kasacinė byla Nr. 2K-59/2010).  Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, kad kaltinamoji D. D., J. J. girtavo. Kaltinamoji ir J. J. anksčiau ne kartÄ yra kartu girtavę, tarp jų kildavo konfliktai, tiek žodiniai, tiek panaudojant fizinį smurtÄ . 2012-06-19 bute, kuris yra (duomenys neskelbtini), virtuvėje, buvo girtaujama. Tarp kaltinamosios D. D. (kuriai nustatytas 2,65 promilės girtumas (76 b. l.)) ir J. J. (kuriam nustatytas 3,16 promilės girtumas (27 b. l.)) kilo žodinis konfliktas.

Taigi tarp dviejų girtų asmenų kilo konfliktas, kuris vėliau peraugo į fizinio smurto panaudojimÄ , o tai jau yra buvę ir anksčiau. J. J. sudavus kaltinamajai D. D. į veidÄ , ji pagriebusi peilį juo dÅ«rė J. J. kelis kartus.   Teismas konstatuoja, kad tokia situacija daugiau primena muÅ¡tynes (tai jau yra ne kartÄ buvę tarp kaltinamosios ir J. J.), o ne J. J. kėsinimÄ si į kaltinamosios D. D. gyvybę, ir tai rodo bÅ«tinosios ginties bÅ«klės nebuvimÄ . BÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruoÅ¡ia panaudoti smurtÄ , o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam.

Taigi nebuvo pirmos ir privalomos bÅ«tinosios ginties sÄ lygos – pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje fiziologiniu asmens afektu laikoma tokia asmens psichikos bÅ«klė, kai jis visiÅ¡kai supranta savo veiksmus, tačiau dėl staiga kilusio didelio susijaudinimo ribotai gali juos valdyti. Nužudymas gali bÅ«ti pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininkÄ ar jo artimo asmens poelgio (pvz., kėsinimosi į asmens gyvybę, sveikatÄ , turtÄ , smÅ«gių sudavimo, kankinimo, laisvės atėmimo, tyčiojimosi, Å¡antažo arba kitų veiksmų, iÅ¡ esmės prieÅ¡taraujančių moralės bei dorovės principams, pažeidžiančių žmogaus garbę ir orumÄ bei pan.) kaip greitas atsakas į tai.

Greitas atsakas turi įvykti iÅ¡ karto tuoj po neteisėtų ar itin įžeidžiančių nukentėjusiojo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-275/2009).Nors kaltinamoji D. D. teigia, kad betarpiÅ¡kai prieÅ¡ įvykį nužudytasis J. J. vartojo prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ , tačiau netgi vertinant aplinkybes taip, kaip nurodo kaltinamoji, jos atlikti veiksmai, kuriais atimta gyvybė J. J., buvo akivaizdžiai neadekvatÅ«s ir neproporcingi nužudytojo veiksmams, todėl teismas pripažįsta, kad kaltinamoji, bÅ«dama neblaivi, nužudytajam peiliu smogė dėl pykčio ir nesusivaldymo, kurį sukėlė eilinis girtų žmonių konfliktas.

Taigi visuma Å¡ių duomenų neleidžia teigti, kad įvykus eiliniam girtų žmonių konfliktui, kaltinamoji bÅ«tų staiga labai susijaudinusi dėl neteisėto nužudytojo elgesio, kadangi konfliktai buvo dažni ir Å¡is konfliktas savo pobÅ«džiu neiÅ¡siskyrė iÅ¡ anksčiau buvusių, dėl to nelaikytina, kad nusikaltimÄ D. D. įvykdė bÅ«dama labai susijaudinusi. Bausmės skyrimas  Pagal BK Bendrosios dalies nuostatas prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ laikoma, kai asmuo pats savanoriÅ¡kai pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , pats ikiteisminio tyrimo institucijai ir teismui duoda teisingus parodymus apie asmens padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę.

Teismų praktikoje prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ laikoma ir kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų – ne esminių aplinkybių – neigia (kasacinė byla Nr. 2K-291/2011).Byloje nustatyta, kad kaltinamoji D. D. nuosekliai nurodo, jog ji su J. J. vartojo alkoholį, vėliau tarp jų kilo konfliktas, J. J. jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , ji pagriebusi peilį juo J. J. dÅ«rė, kiek kartų tai darė, negali pasakyti, nes dėl suvartoto didelio kiekio alkoholio negali tiksliai atsiminti įvykių eigos, parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus, teisiamojo posėdžio metu savo parodymų neatsisakė.Toks įvykio aplinkybių aiÅ¡kinimas laikytinas kaltinamosios D.

D. prisipažinimu, nes ji nurodė esmines byloje nustatytas aplinkybes. Dėl kitų aplinkybių, esant jam apsvaigus nuo alkoholio ir neatsimenant tolesnių įvykių eigos, ji galėjo ir sÄ Å¾iningai klysti. Teismas kaltinamosios D. D. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo J. J. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nes jis D.

D. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , tai patvirtina specialisto iÅ¡vada apie kaltinamosios D. D. sužalojimÄ (103 b. l.), ir iÅ¡provokavo kaltinamosios D. D. nusikalstamus veiksmus.Kaltinamosios D. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigusi nuo alkoholio, ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Žmogaus gyvybės vertė ir svarba demokratinės santvarkos visuomenėse pripažįstama didžiausia vertybe ir jos apsauga yra įtvirtinta pamatiniuose įstatymuose ir tarptautinėse konvencijose – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos I skyriaus 2 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 1 punkte yra išaiškinta, jog vienodas įstatymų dėl kėsinimosi į žmogaus gyvybę taikymas, teisingų bausmių paskyrimas yra viena svarbiausių teisėtumo ir teisingumo įgyvendinimo garantijų, užtikrinant prigimtinę žmogaus teisę į gyvybę.

Pagal teismų praktikÄ nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose, vertindami kaltininko padarytų veiksmų pavojingumÄ , teismai atsižvelgia į jo pasiryžimÄ bei atkaklumÄ Ä¯gyvendinti sumanymÄ nužudyti (smurto naudojimo intensyvumÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, Å¡iuo tikslu naudotus įrankius bei priemones, kt.).Teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jos padarytÄ konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ ir neigiamų padarinių dydį, faktines priežastis, kurios nulėmė jos tyčiÄ nusikalsti, mano, kad jai skiriama bausmė turi bÅ«ti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

Todėl, skirdamas bausmę kaltinamajai D. D., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamosios asmenybę, atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji įvykdė nusikaltimÄ , kuris įstatymų leidėjo priskiriamas prie labai sunkių, nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, tačiau padarytas netiesiogine tyčia, sukėlęs nepataisomus padarinius – kito žmogaus gyvybės atėmimÄ , kaltinamoji anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, psichikos sveikatos centro ir narkologinio kabineto įskaitoje neregistruota, nedirbanti, darbo biržoje nėra registruota (133-134 b. l.).

Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į netinkamÄ nukentėjusiojo J. J. elgesį: konfliktavo su moterimi, panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtÄ .Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamajai D. D. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kaltinamajai D. D. nėra galimybės skiriant bausmę taikyti BK 62 straipsnį, nes tam nėra pagrindų ir sÄ lygų. Jai skirtina bausmė, numatyta įstatymo už Å¡iÄ veikÄ sankcijoje, arčiau sankcijos minimumo.Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nebuvo nustatytos kokios nors iÅ¡imtinės aplinkybės, kurios leistų kaltinamajai D.

D. skiriant bausmę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Dėl laidojimo išlaidųPagal BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį.Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. T. teisiamojo posėdžio metu pateikė civilinį ieškinį ir prašo priteisti 1478 Lt žalos, susijusios su brolio J. J. laidotuvėmis, atlyginimo.Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I.

T. pateikė dokumentus, patvirtinančius laidojimo išlaidų dydį. Tuo metu Vyriausybės nustatyta laidojimo pašalpa sudarė 1040 Lt, todėl šia suma mažinamas prašomo priteisti civilinio ieškinio dydis. Dėl neturtinės žalos atlyginimoNeturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;

5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Nukentėjusioji I. T. pareiÅ¡kė 20000 Lt ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamoji D. D. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu neturtinei žalai atlyginti sutiko iÅ¡ dalies ir parodė, kad sutinka atlyginti 10000 Lt neturtinės žalos.Civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies.J. J. buvo nukentėjusios ir civilinės ieÅ¡kovės I. T. brolis. Jie kartu augo, praleido vaikystę, bendravo, nenustatyta, kad tarp jų bÅ«tų susiklostę prieÅ¡iÅ¡ki tarpusavio santykiai, todėl, netekusi brolio, nukentėjusioji I.

T. patyrė sunkius iÅ¡gyvenimus, didelę moralinę traumÄ . Kaltinamoji D. D. nusikalstamÄ veikÄ padarė netiesiogine tyčia. Ji turi sÅ«nų, kurį taip pat reikia iÅ¡laikyti, teikti materialinę pagalbÄ . Nukentėjusios naudai priteistinas ir turtinės žalos atlyginimas. Nukentėjusios ir J. J. paskutiniu metu nesiejo itin artimi santykiai, jie gyveno atskirai, bendravimas dažnai apsiribodavo pokalbiais telefonu.Teismas konstatuoja, kad nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, privalu vadovautis visų pirma objektyviais bylos duomenimis: nusikalstama veika padaryta dėl paties J.

J. agresyvaus, provokuojančio ir smurtinio elgesio. Jei pastarasis nebÅ«tų atlikęs kaltinamosios atžvilgiu neteisėtų veiksmų, Å¡iuo metu realiai egzistuojančios pasekmės - nužudymas, iÅ¡ viso nebÅ«tų padarytas. Teismas vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdamas į Å¡alies ekonominę situacijÄ , žmonių pragyvenimo lygį priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 10 000 Lt. Dėl proceso iÅ¡laidų BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė I. T. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl ji buvo priversta kreiptis į advokatÄ profesionalios pagalbos suraÅ¡ant civilinį ieÅ¡kinį. Pažymėtina, kad civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo teisiamajame procese formų. Dėl to nukentėjusiosios turėtos iÅ¡laidos suraÅ¡ant civilinį ieÅ¡kinį turi bÅ«ti apmokėtos.

Nukentėjusiosios praÅ¡oma priteisti 120 Lt suma už civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ atitinka teismų praktikoje nukentėjusiesiems paprastai priteisiamų tokio pobÅ«džio proceso iÅ¡laidų dydžius. Daiktiniai įrodymaiPeilis ir nukentėjusiojo J. J. rÅ«bai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, nes jie yra beverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 303 straipsniu, 307-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

D. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jai terminuotÄ laisvės atėmimÄ 9 (devyneriems) metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2013 m. kovo 14 d. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2013 m. kovo 14 d.KardomÄ jÄ priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tÄ pačiÄ â€“ suėmimÄ .Priteisti iÅ¡ D.

D. nukentėjusiajai I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 438 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.Priteisti iš D. D. nukentėjusiajai I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 120 Lt proceso išlaidų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu daiktiniai įrodymai – peilis ir nukentėjusiojo J. J. rūbai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajai D.

D. nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                    Zigmas Kavaliauskas                                                                                             Teisėjai                                                                                 Raimundas Jurgaitis                                                                                                                                                                   Vidmantas Mylė                                                               Â