2017-11-20 Nr. AB-21474-3-63-3-01572-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2480-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01572-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas), po 100 Eur už kiekvieną laikymo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) areštinėje parą.

2. Nurodė, jog laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 25 d. iki 2014 metų lapkričio mėnesio periodiškai Klaipėdos AVPK areštinėje (toliau – ir Areštinė) jis buvo laikomas perpildytose, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą, kamerose, kurios neatitiko sveikatos ir higienos normų reikalavimų: buvo drėgna, šalta, blogas kvapas, negalima buvo laisvai judėti, tualetas neuždaras, kamerose ant lubų ir sienų buvo pelėsis, patalynė nekeičiama, nėra persirengimo kambarių kratai atlikti, krata atliekama antisanitarinėmis sąlygomis. Teigė, kad dėl tokių žiaurių, nežmoniškų, antisanitarinių, žeminančių ir nepriimtinų laikymo sąlygų buvo pažeminti jo garbė ir orumas, jam buvo padaryta moralinė žala, kuri pasireiškė psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais išgyvenimais, diskomfortu, emocine depresija, pablogėjusia sveikata, sumažėjusiu pasitikėjimu savimi, sutrikusiu visaverčiu gyvenimu, miego sutrikimais, dirglumu, nervingumu. Manė, jog nurodyti pažeidimai prilyginami kankinimui, žiaurioms gyvenimo sąlygoms ir pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnį. Teigė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, atsiliepime į skundą nurodė, jog Klaipėdos AVPK su skundo argumentais sutinka iš dalies ir prašo pripažinti pažeistą pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas periodiškai laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 15 d. iki 2014 m. lapkričio 13 d. (17 parų). Jo laikymo Areštinėje metu teisės aktais nustatytas 5 kv. m minimalus kameros plotas, turintis tekti vienam laikomam asmeniui, galėjo būti nežymiai pažeistas 8 paras.

Pažymėjo, jog pareiškėjo laikymo Areštinėje metu ji atitiko 2009 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normoje HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009) nustatytus reikalavimus. Nurodė, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui (toliau – ir Klaipėdos VSC) 2015 m. kovo 30 d. ir 2015 m. spalio 2 d. atlikus Areštinės patikrinimus, patikrinimo aktuose konstatuota, kad oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka HN 37:2009 24 punkto reikalavimus, įrengtas centrinis šildymas, mechaninė ir dirbtinė ventiliacija, pelėsio nėra.

Teigė, kad 2013 m. balandžio 10 d. skalbimo paslaugų sutarties pagrindu skalbimo paslaugas teikė UAB „Rasa“, duomenys apie čiužinių ir skalbinių būklę fiksuoti minėtuose patikrinimo aktuose. Akcentavo, jog asmens krata atliekama tam skirtoje patalpoje, kurios švara užtikrinama atliekant kasdieninį valymą drėgnuoju būdu, oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitinka keliamus reikalavimus. Nurodė, kad Areštinėje esantys asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose ir tuo tikslu jie aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (šluotomis, šiukšlių semtuvais) bei valymo priemonėmis.

Pažymėjo, kad duomenys apie langų ir gyvenamųjų patalpų švarą fiksuoti nurodytuose patikrinimo aktuose. Nurodė, kad kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitinka HN 37:2009 20 punkto reikalavimus, jie nuo gyvenamosios paskirties ploto yra atskirti 120-130 cm aukščio pertvara ir tokiu būdu užtikrina privatumą. Atkreipė dėmesį, kad duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais ar prašymais dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų, nėra. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų apie savo sveikatos būklę, kuri galimai galėjo pablogėti dėl netinkamų laikymo sąlygų Areštinėje.

Pastebėjo, kad pareiškėjas yra 13 kartų teistas, jam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau gyvenimo būdo nepakeitė, todėl areštinės sąlygos jam buvo žinomos ir negalėjo sukelti psichinių ir fizinių sunkumų. Teigė, kad nagrinėjamu atveju pakankama satisfakcija turėtų būti pripažinimas, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

II. 4. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo M. Š. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5. Nagrinėdamas bylą, teismas atsižvelgė į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės) 80 punkto nuostatą, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m ploto, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrą gyvenamąjį plotą.

6. Iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas įvairiais periodais laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2014 m. lapkričio 13 d. Taip pat nustatė, kad laikotarpiais nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2014 m. liepos 15 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 35, kurios plotas 16,13 kv. m, kartu su dar 2 asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,97 kv. m (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto), nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. – kameroje Nr. 27, kurios plotas 13,75 kv. m, vienas, pareiškėjui tenkantis kameros plotas sudarė 12,55 kv. m, nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2014 m. spalio 14 d. – kameroje Nr. 33, kurios plotas 21,80 kv. m, kartu su dar 3 asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 5,15 kv. m, nuo 2014 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. lapkričio 13 d. – kameroje Nr. 34, kurios plotas 19,18 kv. m, kartu su dar 3 asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,49 kv. m. Įvertinęs nustatytus duomenis, padarė išvadą, kad pareiškėjas Areštinėje, pažeidžiant minimalų vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą, buvo laikomas 8 paras, tačiau kameros ploto pažeidimas buvo itin nežymus (pareiškėjui teko atitinkamai 4,97 kv. m ir 4,49 kv. m kameros ploto).

7. Teismas įvertinęs Klaipėdos VSC 2015 m. balandžio 13 d. (patikrinimas atliktas 2015 m. kovo 30 d.) ir 2015 m. spalio 8 d. (patikrinimas atliktas 2015 m. spalio 2 d.) patikrinimo aktų turinį pažymėjo, kad nors minėti patikrinimai buvo atlikti ne pareiškėjo laikymo Areštinėje metu (pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas įvairiais periodais laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2014 m. lapkričio 13 d.), nemanė, kad per laikotarpį, praėjusį nuo pareiškėjo buvimo Areštinėje iki atliktų patikrinimų, iš esmės galėjo pasikeisti Areštinėje laikomų asmenų laikymo sąlygos.

8. Padarė išvadą, kad patikrinimų metu pareiškėjo nurodyti pažeidimai nenustatyti, o nustatyti pažeidimai pareiškėjui galėjo sukelti t. t. nepatogumus, tačiau jie nebuvo tokiais, kurie būtų galėję nulemti pareiškėjo nurodytas pasekmes. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo buvimo Areštinėje laikotarpiais jis kreipėsi į Areštinės administraciją su pretenzijomis dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų ar pablogėjusios sveikatos. Priešingai, į bylą pateiktas Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės vyresniosios bendruomenės slaugytojos 2016 m. liepos 26 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad pareiškėjas, būdamas Areštinėje, dėl sveikatos sutrikimų nesikreipė.

9. Atsižvelgęs į Areštinių veiklos taisyklių 7.13 punkto nuostatas dėl tualeto įrengimo ir naudojimosi juo areštinėse bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, o taip pat įvertinęs byloje esančius duomenis dėl sanitarinio mazgo areštinėje įrengimo, teismas sprendė, kad į bylą nepateikti įrodymai patvirtina, kad Areštinės kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo erdvė nebuvo visiškai atitverta nuo likusio kameros ploto.

10. Abejones įvertinęs pareiškėjo naudai, teismas padarė išvadą, kad nurodytu būdu pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo užtikrinta ir naudodamasis tualetu, jis galėjo patirti nepatogumus.

11. Nustatęs, kad 8 paras pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos neatitiko vienam asmeniui turinčio tekti 5 kv. m minimalaus kameros ploto reikalavimo, o sanitarinio mazgo erdvės neatitvėrimu nuo likusio kameros ploto pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo užtikrinta ir naudodamasis tualetu, jis galėjo patirti nepatogumus, teismas vertino, kad atsakovo atstovo neveikimas, t. y. neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme, pareiškėjui sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes (nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus). Teismas sprendė, kad byloje nustatyta, jog nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus pareiškėjas patyrė dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

12. Vadovaudamasis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.250 straipsniu bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, remdamasis išdėstytais argumentais, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą vertino 50 Eur.

III. 13. Pareiškėjas M. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, priteisiant 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

14. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas nurodo, kad per visą jo laikymo Areštinėje laikotrapį jam nebuvo užtikrintas minimalus 5 kv. m kameros plotas.

15. Teigia, kad nepatogumus patyrė dėl nesudarytos galimybės privačiai naudotis sanitariniu mazgu, nes buvo stebimas tiek nuteistųjų, tiek pareigūnų, turėjo save riboti, kentėti, norėdamas pasinaudoti tualetu turėjo derintis prie kitų asmenų, kas labai žeidė jo garbę ir orumą.

16. Nurodo, kad kamerose buvo per mažai šviesos, todėl jis negalėjo skaityti ar rašyti, prastas apšvietimas labai kenkė akims.

17. Pažymi, kad nebūdavo išduodamos priemonės, reikalingos švarai ir tvarkai kameroje palaikyti.

18. Pasak pareiškėjo, teismas priimdamas sprendimą, neįvertino pareiškėjo paminėtų ir kitų jo skunde išdėstytų pažeidimų, neišreikalavo su jais susijusių įrodymų iš atsakovo, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

19. Pareiškėjo teigimu, tyčia ir sąmoningai sudarius pareiškėjui netinkamas laikymo Areštinėje sąlygas, buvo pažeistas Konstitucijos 18, 21 ir 29 straipsnių nuostatos, Konvencijos 14 straipsnis, į ką teismas neatsižvelgė.

20. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos AVPK, prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą apelianto pažeistų teisių pripažinimu (nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais).

21. Nurodo, kad pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde reiškiami reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo skiriasi, skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas prašė iš atsakovo priteisti už kiekvieną laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje parą po 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą (100 Eur x 17 parų = 1700 Eur). Apeliaciniame skunde apeliantas patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur. Be to, pažymi, kad apeliaciniame skunde apeliantas nurodo buvus pažeistą Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės principą, tačiau šis reikalavimas ir aplinkybės, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nebuvo pareikšti. Todėl nenagrinėtini apelianto reikalavimai bei nevertintinos naujai nurodytos aplinkybės, kuriomis nebuvo grindžiamas pareiškėjo skundas, pateiktas pirmosios instancijos teismui.

22. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas neginčija Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės vyresniojo specialisto 2016 m. liepos 27 d. tarnybiniame pranešime, reg. Nr. 30-PR2-14453, pateiktų duomenų, todėl apeliaciniame skunde išdėstytas reikalavimas pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą apimantį visą Klaipėdos AVPK areštinėje praleistą laikotarpį yra nepagrįstas.

23. Teigia, kad pareiškėjas skunde nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę nagrinėjamu laikotarpiu, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl teisės į nustatyto dydžio gyvenamojo ploto bei galimybės privačiai pasinaudoti tualetu įtaką jo sveikatos būklei, todėl nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo nustatyti pažeidimai paveikė jo sveikatą taip, kad jis galėjo patirti neturtinę žalą. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo neva patirti nepatogumai, išgyvenimai turėtų negrįžtamą pobūdį, kad jų mastas būtų itin didelis ir kt. Be to, pareiškėjas turi pateikti neturtinės žalos piniginio įvertinimo pagrindimą – nepakanka pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala.

24. Atsakovo atstovas mano, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, turėtų atsižvelgti į pažeidimo (-ų) intensyvumą, mastą ir trukmę, į tai, kad uždaro sanitarinio mazgo neįrengimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga įrengti uždarą sanitarinį mazgą, todėl tokio mazgo neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į minėtą LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį bei į naujausią LVAT praktiką bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios (identiškos) (žr. 2016 m. gegužės 27 d. LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A-433-858/2016, Nr. A-476-858/2016).

25. Teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į atsakovo atstovo atsiliepime į skundą išdėstytas individualias, bylai svarbias, neturtinės žalos padarymo aplinkybes bei pateiktus, atsakovo atstovo manymu reikšmingus, žalos dydžio nustatymo kriterijus, todėl atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais sukeltus nepatogumus įvertino pinigų suma, kuri nėra adekvati apelianto patirtiems nepatogumams ir neigiamiems išgyvenimams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byla nagrinėjama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

27. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Klaipėdos AVPK areštinėje neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

28. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

29. CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

30. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Klaipėdos AVPK veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

31. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėją įvairiais periodais laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2014 m. lapkričio 13 d. laikant Klaipėdos AVPK areštinėje, 8 paras jo atžvilgiu buvo pažeistas Areštinių veiklos taisyklių 80 punktas (vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m), taip pat nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, kitus pareiškėjo skundo teiginius atmetė kaip nepagrįstus, o pareiškėjui padarytą neturtinę žalą įvertino 50 Eur suma.

32. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su pareiškėjui priteista 50 Eur suma neturtinei žalai atlyginti ir teigia, kad teismas tinkamai neįvertino visų jo skunde išdėstytų ir apeliaciniame skunde nurodytų pažeidimų.

33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d nutartis administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017).

35. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, susijusias su prastu apšvietimu kamerose, valymo priemonių, reikalingų švarai ir tvarkai kamerose palaikyti, neišdavimu, taip pat teigia, kad sudarant netinkamas kalinimo sąlygas, buvo pažeisti Konstitucijos 18 ir 29 straipsniai bei Konvencijos 14 straipsnis ir prašo jam priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą. Tokie apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimai nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šiuo aspektu skundas nebuvo nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.

36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą siejo su tuo, kad, jo teigimu, Klaipėdos AVPK areštinėje jis buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui teko per mažai gyvenamojo ploto, kamerose buvo šalta, drėgna, tvyrojo blogas kvapas, pelėsis, tualetas nebuvo uždaras, taip pat pažymėjo, kad nebuvo įrengti persirengimo kambariai kratoms, atvykimo ir išvykimo etapu metu, atlikti, krata atliekama antisanitarinėmis sąlygomis.

37. Pažymėtina, kad Areštinių veiklos taisyklių 80 punktas nustato, jog policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Pagal į bylą pateiktą Klaipėdos AVPK 2016 m. liepos 27 d. tarnybinį pranešimą dėl M. Š. skundo (b. l. 14–15) matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurių plotas buvo nuo 13,75 kv. m iki 21,80 kv. m, jose buvo laikoma nuo 1 iki 4 asmenų, jose vienam asmeniui tenkantis plotas, atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, svyravo nuo 4,49 kv. m iki 12,55 kv. m. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas iš viso 8 paras Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas, pažeidžiant nustatytą 5 kv. m minimalaus ploto (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas), tenkančio vienam asmeniui, reikalavimą. Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog visą jo laikymo areštinėje laikotarpį (17 parų) buvo pažeista jo teisė į teisės aktais nustatytą minimalų plotą, atmestini kaip nepagrįsti.

38. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais dėl kitų pareiškėjo nurodytų laikymo sąlygų (kamerose šalta, drėgna, tvyrojo blogas kvapas, pelėsis, privatumo nebuvimo, naudojantis sanitariniu mazgu), jų nebekartoja ir plačiau dėl jų nepasisakys. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

39. Įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, teisėjų kolegija nustatė, kad teismas savo sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo skundo reikalavimų, susijusių su kratų atlikimo sąlygomis. Tačiau, įvertinusi pareiškėjo skunde dėstomus argumentus, kurie nėra pakankamai detalizuoti, ir atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą šiuo klausimu nurodytas aplinkybes, kad asmens krata, atliekama tam skirtoje patalpoje, kurios švara užtikrinama atliekant kasdieninį valymą drėgnuoju būdu, oro temperatūra bei santykinė drėgmė atitinka keliamus reikalavimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo teiginiai dėl kratų atlikimo ne tam skirtose patalpose ir antisanitarinėmis sąlygomis nagrinėjamu atveju yra paneigti, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

40. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 50 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

41. Asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

42. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

43. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).

44. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013). Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad neturtinės žalos atlyginimo būdas bei priteistinos sumos dydis, jei pasirenkamas atlyginimo būdas pinigais, iš esmės priklauso nuo aplinkybių daugeto: pažeidimo trukmės, sukeltų neigiamų pasekmių sunkumo, besikreipusio teisminės gynybos asmens elgsenos siekiant išvengti neigiamų faktorių, pažeistų teisių gynimo laiko požiūriu, t. y. ar pažeistas teises stengtasi apginti jau pažeidimo darymo metu, ar betarpiškai pastarajam pasibaigus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-859/2013).

45. Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, susijusias su laisvės atėmimo įstaigos pareigūnų elgesiu, jų ketinimais; į bendrą šalies ekonominę situaciją; pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2373-520/2016, 2016 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2803-624/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos administracinių teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui 8 paras teko mažiau nei 5 kv. m kameros ploto (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto), 17 parų buvo pažeidžiama jo teisė į privatumą, jam naudojantis nuo bendros kameros erdvės nevisiškai atskirtu tualetu, į tai, kad nėra duomenų, jog dėl pažeidimų pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta, į kitus minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjui priteisti 130 Eur neturtinei žalai atlyginti; laikytina, jog tokia suma pagrįsta ir adekvati dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašoma 100 Eur už kiekvieną parą, praleistą Klaipėdos AVPK areštinėje teisės aktų reikalavimus, neatitinkančiomis sąlygomis suma nėra adekvati neigiamoms pasekmėms kompensuoti, pats pareiškėjas ir apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių įrodymų, patvirtinančių tokios jo prašomos sumos pagrįstumą.

47. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, 130 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui M. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė