1bbc8dda-5eb5-4e07-8ab2-50e6dbe71540 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                              Civilinė byla Nr. e2-35591-910/2017                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28871-2017-5  Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 27 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Ilonai Zajančkauskaitei,dalyvaujant ieškovei S. B., ieškovės atstovui advokatui Mansurui Muksinovui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui M.

Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. B. ieÅ¡kinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama įpareigoti atsakovÄ parduoti ieÅ¡kovei ne aukciono tvarka lengvatinėmis sÄ lygomis 0,12 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kinyje nurodyta, kad:1.1 IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso pastatas (duomenys neskelbtini), kuris pagal Nekilnojamojo turto registrų centro duomenų iÅ¡raÅ¡Ä Ä¯registruotas kaip gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini); bÅ«klė –nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 9 proc., fizinio nusidėvėjimo procentas – 15 proc.).1.2.

IeÅ¡kovės teigimu, Å¡is nebaigtas statyti gyvenamasis namas atitinka statinio sÄ vokÄ , pateiktÄ Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.1.3. Vilniaus rajono savivaldybė 2013 m. gegužės 20 d. iÅ¡davė specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus namo techniniam projektui, buvo parengtas namo projektas, tačiau tęsti statybas nėra galimybės, nes neiÅ¡spręsti žemės klausimai.1.4. IeÅ¡kovė pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡ymÄ leisti be aukciono įsigyti valstybinį žemės sklypÄ , kuris užstatytas ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiu pastatu, tačiau Å¡is praÅ¡ymas nuolat vilkinimas, atsakovas neatlieka jo kompetencijai priskirtų veiksmų. 1.5.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡skyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.1.6. Pasak ieÅ¡kovės, 2016 m. spalio 25 d. atsakovas atliko ginčo teritorijos žemės naudojimo patikrinimÄ ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr.48ŽN-586-( 14.48.78). Å io patikrinimo metu nustatyta, kad ginčo teritorijÄ sudaro žemės sklypas, kuris yra nuÅ¡ienautas ir sutvarkytas, užstatytas pamatais.1.7.

IeÅ¡kovės pabrėžta, kad pagal teismų praktikÄ tik pastatų savininkas turi teisę nuspręsti, ar pastatus iÅ¡registruoti, ar juos atstatyti, nepaisant jų nusidėvėjimo procento. Pastatų sunykimo laipsnis negali paneigti asmens teisės įgyti žemės sklypÄ , reikalingÄ pastatams eksploatuoti, nes jo teisę gina įstatymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-492-2110-12).1.8. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad nagrinėjamu atveju yra visos sÄ lygos valstybinės žemės sklypui parduoti.

2. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė nesutinkanti su ieÅ¡kiniu. Atsiliepime teigiama, kad:2.1. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡skyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui; valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Taisyklės) 3 punkto 1 pastraipoje.2.2. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai; kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai; kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kuriÄ užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas; paprastai parduodamas žemės sklypas turi bÅ«ti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi bÅ«ti teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose.

AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos Taisyklių 2.1 ir 4 punktuose.2.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , ne kartÄ yra pažymėjęs, jog Å¡is reglamentavimas reiÅ¡kia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikÅ¡mę turinti aplinkybė, kurios pagrindu Å¡io teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali bÅ«ti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o bÅ«tent - fizinio arba juridinio asmens teisė įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypÄ ir valstybės pareiga šį žemės sklypÄ Å¡iam asmeniui parduoti; ir prieÅ¡ingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos Å¡io teisinio santykio subjektams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-873-624/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-272-492/2016, 2017 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-317-492/2017).2.4.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje įtvirtinta statinio sÄ voka: „Statinys - nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiÄ sias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus“. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 ir 16 dalis pastatas – tai apdengtas stogu statinys, kurio didžiausiÄ dalį sudaro patalpos; inžineriniai statiniai - susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.2.5.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog, taikant aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne žemės sklype esančių statinių teisinės registracijos duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013; 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-272-492/2016).2.6. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius, nagrinėdamas ieÅ¡kovės S. B. praÅ¡ymÄ parduoti žemės sklypÄ , nustatė, kad, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, S. B. priklausančio pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) baigtumo procentas yra 9 procentai.

Iš Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio matyti, kad ginčo žemės plote yra tik minėto pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pamatai, t. y. nustatyta, jog pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra pastatytas (faktiškai neegzistuoja). Ieškovo teigimu, pamatai negali būti identifikuojami kaip realiai egzistuojantis statinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-380-492/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-560-520/2015).2.7.

Nustačius, kad ginčo žemės plote, esančiame (duomenys neskelbtini), realiai nėra ieÅ¡kovei S. B. nuosavybės teise priklausančio statinio, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pagrįstai atsisakė ne aukciono tvarka parduoti šį žemės plotÄ S. B..3. Teismo posėdyje ieÅ¡kovė ir jos atstovas advokatas palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus reikalavimus ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti.4. Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , remdamasis atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytais argumentais.

IeÅ¡kinys atmestinas 5. Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota ieÅ¡kovės S. B. nuosavybės teisė į pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

6. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis, ieÅ¡kovei priklausančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bÅ«klė – nebaigtas statyti; baigtumas – 9 procentai, fizinis nusidėvėjimas – 15 procentų.7. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2016 m. spalio 25 d. atliko valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikrinimÄ ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 48ŽN-586-(14.48.78). Akte konstatuota, kad žemės sklypas nuÅ¡ienautas, sutvarkytas. Žemės sklypo naudmenos – pieva, užstatyta teritorija (pamatai).

8. IeÅ¡kovei siekiant nusipirkti valstybinį žemės sklypÄ , kuriame įregistruota jos nuosavybės teisė į pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsisakė parduoti žemės sklypÄ ne aukciono tvarka, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama įpareigoti atsakovÄ parduoti jai nurodytÄ Å¾emės sklypÄ . Dėl teisės įsigyti valstybinės žemės sklypÄ ne aukciono tvarka 9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pabrėžta, kad valstybinė žemė gali bÅ«ti perleidžiama privačion nuosavybėn tik teisės aktų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis; teisės aktų, reglamentuojančių valstybės žemės pardavimÄ , reikalavimai yra imperatyvÅ«s (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2008; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2009; kt.).10.

Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡skyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui; valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, koks bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

11. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad žemės sklypas gali bÅ«ti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sÄ vokÄ atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kuriam eksploatuoti žemės sklypas ir yra naudojamas. Pagal teismų praktikoje suformuluotÄ taisyklę dėl to, kas laikoma užstatyta žeme, turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau visais atvejais apie tai, žemė yra užstatyta ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi bÅ«ti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai.

Antra, Å¡ie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi bÅ«ti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatyti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitÄ paskirtį nėra galimas, sklypas laikomas užstatytu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2011).12. Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ne aukciono bÅ«du sÄ lygas ir tvarkÄ detalizuojančių Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

13. Toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikÅ¡mę turinti aplinkybė, kurios pagrindu Å¡io teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali bÅ«ti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, t. y. fizinio arba juridinio asmens teisė iÅ¡sinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypÄ , o valstybės pareiga – šį žemės sklypÄ Å¡iam asmeniui iÅ¡nuomoti arba parduoti.14. Nagrinėjamu atveju nėra Å¡alių ginčo dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad ieÅ¡kovės siekiamo įsigyti valstybinės žemės sklypo dalis yra užimta ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių pamatų. Tačiau atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės pozicija, kad pamatai teisiÅ¡kai atitinka statinio sÄ vokÄ .

15. Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nustatyta, kad statinys – tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiÄ sias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausiÄ dalį sudaro patalpos (Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalis). Inžinerinis statinys – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalis).16.

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad, nors pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis nebaigtas statyti statinys – gyvenamasis namas, tačiau iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, jog faktiÅ¡kai Å¡iame žemės sklype yra tik pamatai, valstybinė žemė realiai nėra naudojama pastatams eksploatuoti.17. Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypÄ grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, kad pamatai negali bÅ«ti naudojami naudotojo poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ paskirtį.17. Be to, nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka suformuoto žemės sklypo, kurį ieÅ¡kovė siekia įsigyti ne aukciono tvarka. Kol siekiamame pirkti žemės sklype nėra pastatytas pastatas, nėra realios galimybės nustatyti, kokio dydžio žemės sklypas reikalingas pastatui eksploatuoti.18.

IÅ¡analizavus ir įvertinus bylos duomenų visumÄ , nenustatyta teisės aktuose įtvirtinto pagrindo pripažinti ieÅ¡kovės teisę įsigyti valstybinės žemės sklypÄ ne aukciono tvarka. Aptartoje teisinėje situacijoje ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas.   Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė: atmesti ieÅ¡kinį.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                      Laima Ribokaitė  Â