2019-09-25 Nr. AB-18149-3-62-3-01310-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-568-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01310-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Amatų ir menų centras „Nauja Sirena“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Amatų ir menų centras „Nauja Sirena“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Amatų ir menų centras „Nauja sirena“ su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus 2019 m. gegužės 24 d. raštą Nr. 8SD-2749-(14.8.7.) „Dėl pranešimo apie valstybinės žemės panaudos sutarties nutraukimą“ (toliau – ir Raštas) ir juo priimtą administracinį sprendimą nutraukti su pareiškėju 2011 m. gruodžio 22 d. sudarytą valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 8SUN-29.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo VšĮ Amatų ir menų centras „Nauja sirena“ skundą.

Teismas nustatė, kad ginčijamame Rašte nėra suformuluota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Rašte tik suteikiama informacija apie sudarytą valstybinės žemės panaudos sutartį bei apie tai, kad valstybinės žemės sklypo panaudos sutartis bus nutraukta po vieno mėnesio ir žemės sklypas bus perduotas VĮ Turto bankui. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas sprendė, kad skundžiamas Raštas yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas, o tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukels administracinis aktas, kuriuo ir bus nutraukta panaudos sutartis.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 8SD-2749-(14.8.7) priimtą administracinį sprendimą nutraukti su pareiškėjo 2011 m. gruodžio 22 d. sudarytą valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 8SUN-29. Tačiau pareiškėjas prie skundo nepateikė priimto administracinio sprendimo nutraukti su pareiškėju panaudos sutartį ir galbūt skundo padavimo metu dar net ir nebuvo priimtas toks aktas. Taip pat nenurodė sprendimo priėmimo datos bei numerio. Atsižvelgęs į tai, kad administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo bei į tai, kad skundo padavimo metu nebuvo priimtas administracinis sprendimas nutraukti su pareiškėju valstybinės žemės panaudos sutartį, todėl teismas sprendė, kad nėra ginčo objekto.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas VšĮ Amatų ir menų centras „Nauja sirena“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą priimti, o bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad skundžiamas Raštas ir juo priimtas administracinis sprendimas pareiškėjui nesukuria teisinių pasekmių. Iš skundžiamu Rašto turinio matyti, kad atsakovas juo praneša apie konkretų žemės sutarties nutraukimo terminą bei juo sukuriamas teisines pasekmes – žemės sklypo perdavimą VĮ Turto bankui, o tai lemia žemės sklypo pardavimo per aukcioną galimybę ir pardavimo procedūrų pradžią. Raštas pagal savo informacinį turinį negalėtų būti skundžiamu aktu ir jame neturėtų būti nurodyta tokia šio rašto gavėjo teisė, tačiau Rašte aiškiai nurodyta, kad jis per vieną mėnesį gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju ginčas kyla iš administracinių sprendimų bei su jų priėmimu susijusių procedūrų pagrįstumu ir teisėtumu, todėl ginčo išsprendimas priklauso administracinio teismo kompetencijai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundą, nurodė, kad pareiškėjo ginčijamas Raštas nesukelia jam teisinių pasekmių, nes Rašte tik suteikiama informacija apie sudarytą valstybinės žemės panaudos sutartį ir apie tai, kad ji bus nutraukta po vieno mėnesio, o žemės sklypas bus perduotas VĮ Turto bankui.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovo Raštu pareiškėjas tik informuojamas, kad su juo bus nutraukta žemės sklypo panaudos sutartis, Rašte nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų pareiškėjui), pagrįstai ir teisėtai buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą. Šiuo atveju ginčo objektu galėtų būti tik galutinis sprendimas, kuriuo nutraukiama panaudos sutartis. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad aptartų ABTĮ teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualiųjų teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, todėl pagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjo ginčijamas Raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

Atsižvelgusi į šioje byloje aptartas faktines ir teisines aplinkybes, reikšmingas klausimui dėl pareiškėjo skundo priėmimo išspręsti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų apygardos administracinis teismas šiuo atveju tinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o 2019 m. birželio 28 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Amatų ir menų centras „Nauja Sirena“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius